PaA?A?stami ir nepaA?A?stami Adomo MickeviA?iaus metai Kaune (2)

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BiografinAi?? literatAi??ra
AUTORIUS:Ai??Marius VyA?niauskas
DATA: 2013-03

PaA?A?stami ir nepaA?A?stami Adomo MickeviA?iaus metai Kaune (2)

Marius VyA?niauskas

Adomas MickeviA?ius, A. MickeviA?iaus biografija, A. MickeviA?iaus gyvenimas Lietuvoje, A. mickeviA?iaus gyvenimas Kaune

Pabaiga. PradA?ia 9 numeryje

Kauno apskrities mokyklos mokytojas MickeviA?ius A?ia patyrAi?? skurdo metus. Jo alga buvo 25 rub. per mAi??nesA? (kai tuo tarpu St. Moravskiui iA?laikyti tAi??vas skirdavo 200 rub.). Tai, kad poetui netgi stigo geresniA? rAi??bA?, iliustruoja faktas, jog iA?vykstant A? KaunAi?? J. A?eA?iotas paskolino jam savo apsiaustAi??, nes A?is savAi??jA? buvo paskolinAi??s broliui. Apie poeto skurdAi?? suA?inome ir iA? kito jo draugo, A. Birgelio pasakojimo. Ai?? sunkias materialines vaikino sAi??lygas mokytojai reagavo A?vairiai. Vienas jA?, A?inomas kaip didelis A?ykA?tuolis, A?kiA?Ai??s jam A? kiA?enAi?? dovanAi?? ai??i?? A?eA?is rublius. Kas buvo tas geradarys ir kodAi??l taip pasielgAi??, deja, neA?inome. GalbAi??t tai buvo pats direktorius Dobrovolskis, kurA? Malevskis laiA?kuose vadino A?ykA?tuoliu. TaA?iau pastarasis jaunuolA? vertino kitaip. Jis nuolat pabrAi??A?davo, jog globojo vargA?Ai??, naujai paskirtAi?? mokytojAi?? kAi??rybinio literatAi??rinio kelio pradA?ioje. Jo prisiminimuose MickeviA?ius iA?kyla kaip labai stropus, bet itin neturtingas mokytojas, maitindavAi??sis tik bulvAi??mis, kava ir arbata, eidamas miegoti dengAi??sis apsiaustu.
DAi??l skurdo MickeviA?ius daA?nai sirgdavo, todAi??l daA?nai praleisdavo pamokas. JA? kamavo depresija ai??i?? ir dAi??l Marianos (MarylAi??s) Evos VereA?A?ak (1799ai??i??1863) vestuviA? su grafu V. Putkameriu (1821 m.), ir dAi??l nepatvirtintos disertacijos (G. Grodekas jAi?? atmetAi?? dAi??l gramatikos klaidA? bei neA?skaitomo raA?to); nervinis A?okas jA? iA?tiko ir gavus A?iniAi??, kad mirAi?? motina. BAi??tent jo mylAi??tos MarylAi??s santuoka jA? privedAi?? iki tokios bAi??senos, kad draugai net neleido skaityti Goetheai??i??s romano ai??zJaunojo Verterio kanA?iosai???, bijodami, kad A?is taip pat, kaip pagrindinis herojus, iA? meilAi??s nusiA?udys.
DAi??l visA? A?iA? nelaimiA? Kauno apskrities mokyklos daktaras Jozefas Kavalskis (jis buvo garsiausias Kauno daktaras bei A. MickeviA?iaus mylimosios Karolinos vyras) atleido jA? nuo darbo, taA?iau rimtesnAi??s pagalbos nesuteikAi??. 1821ai??i??1822 mokslo metais poetas gavo leidimAi?? metinAi??ms atostogoms. Nieko nelaukAi??s, iA?vyko A? tAi??viA?kAi??, trumpai ten pabuvAi??s vAi??l grA?A?o A? KaunAi??. Tada iA?vyko A? VilniA?, kur iA?leido pirmAi??jAi?? savo poezijos knygAi??, palankiai A?vertintAi?? kunigaikA?A?io Adomo Jurgio A?artoriskio. Taip MickeviA?ius tapo pripaA?intu poetu ir jo gyvenimo sAi??lygos pasikeitAi??. ai??zNaudojuosi gastronomijos gAi??rybAi??mis, maitinuosi traktieriuje labai gerai (su vyno taurele), galiu pasakyti, kad namie kava, pypkelAi??, tiktai A?irgo trAi??ksta.ai??? SugrA?A?Ai??s A? darbAi??, apsigyveno jau ne vieno, bet dviejA? kambariA? butelyje. Pamokos slinko taip, kaip ir anksA?iau, tik pats poeto laisvalaikis tapo uA?imtas ne nuobodA?iais seksternais, o naujos knygos rengimu. LaiA?kuose A?eA?iotui, JeA?ovskiui ar Malevskiui visas dAi??mesys skiriamas knygos sudarymo, eilAi??raA?A?iA? ir poemA? uA?baigimo klausimams. EuforijAi?? dar labiau paskatino V. Krasinskis, iA? VarA?uvos atsiuntAi??s A?eA?iotui laiA?kAi??, kuriame sveikino MickeviA?iA? sulaukus tokios A?lovAi??s ne tik Vilniuje ir Kaune (nors pats poetas teigAi??, kad jo kAi??rybos Kaune niekas neA?ino), bet ir VarA?uvoje. Paveiktas pagyrA?, Kauno apskrities mokyklos mokytojas Ai??mAi?? planuoti palikti A?A? darbAi??.
Koks buvo kaunieA?iA? poA?iAi??ris A? naujAi??jA? mokytojAi??, A?iniA? turime maA?ai. Vos keletAi?? faktA? pateikia L. Potockio bei E. OdyAi??neco atsiminimai, pastarieji, beje, kritikuoja Potockio knygAi??, tad iA? esmAi??s abiejuose raA?oma beveik tas pats. Dar apie tai negausiA? uA?uominA? esama filomatA? korespondencijoje. Gaila, bet apie MickeviA?iaus pirmuosius mAi??nesius Kaune nieko nekalba tuo metu artimiausia aplinka, t. y. mokytojai, RomainiA? dvaro A?eimininkai grafai Prozorai ar dr. Kovalskio A?eima (tiesa, iA? Odyneco atsiminimA? A?inoma, kad J. Kovalskio motina, 70 metA? senutAi??, tikra, anot autoriaus A?odA?iA?, ai??zszlachcianki Litewskiejai??? reikA?davo MickeviA?iui pastabas dAi??l jo aprangos, elgesio, juokA? ar gyvenimo bAi??do). S. Dobrovolskis mini, kad MickeviA?ius gyveno ganAi??tinai atsiskyrAi??liA?kAi?? gyvenimAi??, bendraudamas iA?imtinai tik su jo A?eima, todAi??l kiti mokytojai jA? laikydavo keistuoliu, o pats mokyklos direktorius, tarsi nujausdamas bAi??simAi?? MickeviA?iaus likimAi??, sakydavo: ai??zarba A?simylAi??jAi??s, arba poetas!ai??? E. Odynecas savo atsiminimuose pateikAi?? A?iek tiek platesnA? MickeviA?iaus gyvenimo vaizdAi??, paA?ymAi??damas, kad draugas mAi??go pajuokauti ir pasikalbAi??ti apie poezijAi??. Ai??tai, pavyzdA?iui, Potockis mini, kad Dobrovolskis pasakojAi??s, jog poetas daA?nai deklamuodavo jam savo eilAi??raA?A?ius ar netgi iA?traukas iA? ai??zVAi??liniA?ai???. Odynecas A? tai atsako vienareikA?miA?kai: ai??zdabar iA?drA?siu tvirtinti, pirma, kad Adomas niekada prieA? niekAi??, iA?skyrus tik prieA? vienintelius A?eA?iotAi?? arba ZanAi?? ai??i??Ai?? nedeklamavo ir negalAi??jo deklamuoti iA?traukA? iA? VAi??liniA?.ai??? Viena aiA?ku, kad MickeviA?ius aplinkiniA? laikytas keistuoliu ne tik dAi??l savo gyvenimo sAi??lygA?, bet ir dAi??l ramaus bAi??do, kantrybAi??s vedant pamokas ir bendraujant su vyresnybe. Tai perA?a mintA?, kad daugelis to meto Kauno apskrities mokyklos mokytojA? tokiu elgesiu nepasiA?ymAi??jo, kAi?? liudija Nelavickio ir Dobrovolskio konfliktas, kilAi??s turtiniu pagrindu. A?inomas tik vienas poeto ginA?as su Vilniaus gubernijos mokyklA? inspektorium J. BundziloviA?ium, A?A? A?A?eidus; uA? tai MickeviA?ius vAi??liau buvo mokyklos direktoriaus iA?koneveiktas, taA?iau rimtesniA? nesutarimA? nekilo.
KAi??, gyvendamas Kaune, veikAi?? jaunasis poetas laisvalaikiu, pas kAi?? eidavo A? sveA?ius, kur leisdavo vakarus? Daug draugA? MickeviA?ius A?iame mieste neturAi??jo. PaA?intys jA? daugiausiai siejo su artima aplinka, t. y. mokyklos darbuotojais bei mokiniais. Ai??tai, pvz., 1820 m. laiA?ke JeA?ovskiui mini Chlopickius, pas kuriuos retkarA?iais nuvyksta pavalgyti. Tai iA? VandA?iogalos kilusi A?eima, kurios sAi??nA? JuzefAi?? poetas mokAi??. BAi??ta ir kitos dvarininkA? A?eimos ai??i?? ChareviA?iA?, pas kuriuos ne kartAi?? lankAi??si kartu su Dobrovolskiu; jie nuveA?davo ir MickeviA?iaus laiA?kus A? VilniA?. Dar viena A?eima ai??i??Ai?? grafai Prozorai, valdAi?? RomainiA? dvarAi??. Pas juos poetas lankydavosi labai daA?nai ne tik vienas, bet ir su draugija. Ne kartAi?? Romainiuose lankAi??si ir pats Odynecas, kuris nesAi??kmingai siekAi?? Prozoro giminaitAi??s rankos. YpaA? reikA?mingas Mauricijus Prozoras (1801ai??i??1886), bAi??simas 1831 m. sukilimo vadas, su kavalerijos bAi??riu kovAi??sis dAi??l Kauno. Jis buvo senas, dar Vilniaus universiteto laikA?, MickeviA?iaus draugas, todAi??l noriai remdavo jA? mokyklos reformA? reikaluose. Ai?? iA?vykas po RomainiA? apylinkes vaikinAi?? lydAi??davo ir Karolina Kovalska, kuri laiA?kuose A?vardijama trumpiniu ai??zKovai??? arba kaip ai??zVenera ar Kleopatraai???. Tai viena paslaptingiausiA? moterA? visoje MickeviA?iaus korespondencijoje bei XIX a. pr. Kauno istorijoje.
Karolina Kovalska (mergautine pavarde Vegneruvna) buvo iA? Vilniaus kilusi vaistininko duktAi??, iA?tekAi??jusi uA? Kauno mokyklos daktaro J. Kovalskio, susilaukusi su juo keturiA? vaikA?. Gaila, taA?iau iki A?iol nAi??ra identifikuota nAi?? vieno K. Kovalskos portreto, todAi??l apie jos iA?skirtinA? groA?A? galime tik spAi??lioti. Ai??ios moters A?odinA? paveikslAi?? paliko vienintelis Odynecas: ai??zgraA?esnAi?? uA? jAi?? moterA? sunku bAi??tA? A?sivaizduoti, bet bene dar sunkiau bAi??tA? rasti tokA? moters dvasios ir charakterio stiprumAi??.ai??? Ai??is apraA?ymas A?domus tuo, jog, prieA?ingai Kovalskai, M. VereA?A?ak poeto draugai apibAi??dindavo kaip neiA?vaizdA?iAi?? moterA?, stebAi??damiesi, kAi?? A?is joje radAi??s.
PirmAi?? kartAi?? Kovalska minima 1819 m. spalio 9 d. Malevskio laiA?ke, kuriame sakoma, kad ji atveA?usi MickeviA?iaus laiA?kus A? VilniA?. Ai??i A?eima Kaune vaidino milA?iniA?kAi?? vaidmenA?. Pirmiausia J. Kovalskis gydAi?? sergantA? poetAi??, vAi??liau Ai??mAi??si kviestis jA? pas save. Kaip spAi??jam a, jie gyveno name (jis tuo metu turAi??jo priklausyti Zabieloms), kuriame vAi??liau A?sikAi??rAi?? FiA?eriai1. NeaiA?ku, ar jiems priklausAi?? butas, ar visas namas. Tik A?inoma, kad Kovalskos langus pro savo butAi?? matydavo MickeviA?ius. Odynecas raA?o, kad draugas, sveA?iuodamasis pas Kovalskius, daA?niausiai A?nekuA?iuodavosi poezijos temomis arba sAi??sdavo loA?ti kixaka2Ai??(ne iA? pinigA?) su senAi??ja Kovalskio motina, kuriAi?? nuolatos juokais erzindavo savo pokA?tais. ai??zKauno Veneraai??? A? istorijAi?? pirmiausia ir A?Ai??jo meilAi??s ryA?iais su jaunuoju mokytoju Adomu.
MickeviA?iaus korespondencijoje gausu apraA?ymA? apie A?vairias iA?vykas, kuriose dalyvaudavo A?i moteris. Jie keliauja pietA? tai pas DobrovolskA?, tai pas ChareviA?ius. Apie pastarAi??jAi?? vieA?nagAi?? raA?oma, kad vykstant apsistota pakelAi??s smuklAi??je, kur poetas patyrAi?? turbAi??t malonA? nuotykA?: ai??zkadangi trAi??ko stikliniA?, gAi??riau iA? vieno puodelio su Kov[alska].ai??? Ir tai tik vienas iA? pavyzdA?iA?. Skaitant galima manyti, kad Kovalskis buvo ai??zpo A?monos paduai???, nes A? tokius santykius A?iAi??rAi??jo pro pirA?tus. VienintelA? kartAi?? jis parodAi?? savo, kaip teisAi??to vyro, teises tik per garsA?jA?, vos dvikova nesibaigusA? 1821 m. ginA?Ai??, jo paties salone, tarp MickeviA?iaus ir Austrijos imperatoriaus rAi??mA? A?ambeliono Nartovskio (atvykusio A? KaunAi?? palikimo reikalais).
Vaidas kilo prie bostono3Ai??stalo ir iA?sivystAi?? iki muA?tyniA?, dAi??l kuriA? A?pykAi??s Nartovskis atskleidAi?? namA? A?eimininkui A?monos romanAi??. Taip MickeviA?ius gavo du kartelius4Ai??ai??i?? vienAi?? iA? Nartovskio, kitAi?? iA? Kovalskio. Bet Karolina pasirodAi?? puiki diplomatAi??: ai??zponia Kovalska stojusi Adomo pusAi??n, sugebAi??jo taip A?tikinti savo vyrAi??, jog A?is atAi??jo pas AdomAi?? taikintis. O sumuA?tas A?ambelionas pasirodAi?? ne ypaA? narsus.ai??? Po A?ios nelemtos istorijos Nartovskio vardas daugiau Kauno istorijoje neminimas. Bet ir po to ryA?ys tarp Kovalskos ir MickeviA?iaus nenutrAi??ko. IA? poeto laiA?kA? bei Odyneco atsiminimA? aiA?kAi??ja, kad daktarienAi?? daA?nai apgaudinAi??davo vyrAi?? (tai, praA?oma mylimojo likti namie, apsimesdavo serganti, tai viena iA?vaA?iuodavo su juo po apylinkes). KovalskiA? namai MickeviA?iui pasitarnavo ir praktiniais tikslais. JA? arklidAi??je jis laikAi?? savo kumelAi?? Beauty (GraA?uolAi??) (dovanotAi?? M. VereA?A?ak, dAi??l ko draugai daA?nai pasityA?iodavo, neva, vienos meiluA?Ai??s dovanotAi?? A?irgAi?? A?eria kita meiluA?Ai??). Ar Kovalskis A?tarAi?? A?A? romanAi??, lieka neaiA?ku, galbAi??t ir A?tardamas manAi??, kad jis ilgai netruks. Juk XIX a. buvo natAi??ralu uA?megzti tokio tipo santykius, taA?iau jie negalAi??jo perA?engti tam tikros ribos. Ai??ios anekdotinAi??s situacijos leidA?ia mums susipaA?inti su XIX a. pradA?ios Kauno kasdienybe. MaA?am, tyliam miesteliui tai turAi??jo tapti tikru apkalbA? A?altiniu.
NAi??ra aiA?ku, ar Kaune, be Kovalskos salono (kuriame 1831 m. lankAi??si netgi A?ymioji sukilimo karA?ygAi?? Emilija PliaterytAi??), bAi??ta ir kitA?. ReiktA? manyti, kad tam tikrAi?? rolAi?? vaidino ZabielA? bei DobrovolskiA? salonai. Juolab kad Zabielos minimi dalyvavAi?? visuose apskrities mokyklos atidarymuose bei uA?darymuose, o MickeviA?iui buvo pavesta surasti grafo anAi??kams guvernerA?. MarA?alkAi?? I. ZabielAi?? ir Moravskis mini kaip savo klasiokAi?? Kauno apskrities mokykloje bei kolegAi?? mokiniA? pensione. Jis paA?ymi ir kitus savo giminaiA?ius Kaune ai??i?? Chrapovickius, taA?iau nAi??ra liudijimA?, kad MickeviA?ius bAi??tA? lankAi??sis jA? rAi??muose (vAi??liau juose gyveno poetas J. MaA?iulis-Maironis) ar Chrapovickiai dalyvavAi?? mokyklos A?ventAi??se. Nors iA? pateikto apraA?ymo galime susidaryti vaizdAi??, kad jA? salonas veikAi?? dar Respublikos laikais.
Poeto santykiai su Kovalska nenutrAi??ko ir po 1823 m. SuAi??mus MickeviA?iA?5, ji organizavo pinigA? rinkliavAi?? BazilijonA? vienuolyno kaliniA? labui, o iA?Ai??jAi??s iA? kalAi??jimo, jis pirmiausia apsilankAi?? Kovalskos sesers Joanos MaceviA?iovos (buvo davusios ir Kaune) namuose Vilniuje, kai ten sveA?iavosi ir Karolina.
Verta paminAi??ti, kad 1823 m. geguA?Ai??s 3 d. VilniA? supurtAi?? skandalas, kai vienas V klasAi??s mokinys ant lentos uA?raA?Ai??: ai??zTegyvuoja GeguA?Ai??s 3 d. konstitucijaai???, vAi??liau tokie pat uA?raA?ai Ai??mAi?? rodytis gatvAi??se nors, pasak istorikA?, tai galAi??jo bAi??ti provokacija, mat raA?yta su klaidomis bei rusiA?ku kalbos stiliumi. Ai?? A?A? skandalAi?? labiausiai A?sipainiojo filomatai filaretai, todAi??l pirmosios kratos atliktos T. Zano bute, tardytas ir MickeviA?ius, bet A?is neigAi?? bet kokA? priklausymAi?? organizacijai ir buvo paleistas, taA?iau po kurio laiko suimtas vAi??l. Tuo tarpu Kaune mokyklAi?? tikrino universiteto vizitatorius M. Chlevinskis, kuris ataskaitoje uA?raA?Ai??, kad joje darbas vyksta sklandA?iai ir jokiA? nusiskundimA? nAi??ra.
St. Moravskis savo atsiminimuose pateikAi?? nemaA?ai A?iniA? apie KaunAi?? filomatA? bylos metu. Tuo metu MickeviA?ius jau turAi??jo kalAi??ti BazilijonA? vienuolyne ir greiA?iausiai apie Kauno A?vykius suA?inojo tik iA?Ai??jAi??s. Moravskis raA?o, kad Kaune, kaip ir Vilniuje, naktA? gatvAi??se daugAi??jo satyriniA? paskviliA?, iA?juokianA?iA? imperatoriaus A?eimAi??, todAi??l reikalui iA?siaiA?kinti nutarta nusiA?sti PlatonAi?? KukolnikAi?? ai??i?? ai??zslidA? kaip A?uvis A?mogA?, turintA? tigro A?irdA?, susiterA?usA? Serbijos, o gal ir KarpatA? slavAi??ai???. Po ilgo tyrimo A?tartas mokinys, pavarde OlA?evskis, kuris, raginamas direktoriaus, prisipaA?ino. Tyrimo komisijai panorus suA?inoti, ar A?is turAi??jo bendrininkA?, net Ai??musis kankinimA?, A?tariamasis sakAi??si viskAi?? rengAi??s vienas. Tad reikalas perduotas paA?iam monarchui, kuris apdovanojo KukolnikAi?? bei kitus komisijos narius tiek pinigais, tiek laipsniais. IA?skyrus patA? prefektAi??, kurA? komisija, matyt, specialiai uA?mirA?o, neatsiA?velgdama, kad jis ir buvo A?ios bylos iniciatorius. OlA?evskis buvo iA?siA?stas A? BobruiskAi??, taA?iau Kaune po kurio laiko vAi??l Ai??mAi?? rodytis paskviliai, o tyrimas atsinaujino, kurio metu suA?inota, kad vaikinas iA? tiesA? nekaltas ir jokiai draugijai nepriklausAi??. Visgi iA? Bobruisko dAi??l A?ios klaidos nebuvo grAi??A?intas, o Kauno bylos nariai gavo naujus apdovanojimus, dAi??l atskleistA? naujA? A?iniA?.
IA?Ai??jAi??s iA? kalAi??jimo, A. MickeviA?ius, padedamas Kovalskos, keletAi?? savaiA?iA? praleido Kaune, o tada grA?A?o A? VilniA?. PaskutinA?kart sustota Kaune jau tik pakeliui A? Sankt PeterburgAi??. Kartu keliavAi??s Malevskis raA?o: ai??ztrAi??kstant arkliA?, turAi??jom dvi dienas likti Kaune (…) jei kelias ligi Peterburgo bAi??tA? nusAi??tas Kaunais, tai nieko kito toje kelionAi??je ir neveiktume, vien tik judintume dantis. Geros nuotaikos, kaip galite spAi??ti niekam netrAi??ksta.ai??? Daugiau Kaunas A. MickeviA?iaus gyvenime nebefigAi??ruoja.

1Ai??Dabar KovalskiA? name veikia restoranas ai??zMedA?iotojA? uA?eigaai???.
2Ai??Kixaka ai??i?? XVIII a. pab. ai??i??XIX a. pr. azartinis kortA? A?aidimas
3Ai??Bostonas ai??i?? XVIIIai??i??XIX a. azartinis kortA? A?aidimas. Prie stalo loA?iama sAi??dint dviem porom.
4Ai??Kartelis ai??i?? raA?tiA?kas iA?A?aukimas A? dvikovAi??.
5Ai??Jis buvo suimtas 1823 m. spalio 23 d. kartu su kitais filomatais uA? dalyvavimAi?? slaptose organizacijose, kuriA? buvimAi?? draudAi?? Rusijos imperatoriaus A?sakymas, ir A?kalintas BazilijonA? vienuolyne, kuriame tuo metu veikAi?? kalAi??jimas. StudentA? tardymams vadovavo DidA?iojo KunigaikA?A?io Konstantino A?sakymu A? VilniA? atvykAi??s senatorius Nikolajus Novosilcevas (1761ai??i??1836).

A. MickeviA?iaus slAi??nis Kaune 1904ai??i??1906 m.
A. MickeviA?iaus slAi??nis Kaune 1904ai??i??1906 m.