Per gyvenimAi?? su meile Palangai ir Lietuvai

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Atmintis
AUTORIUS:Ai??Algimantas Degutis
DATA: 2012-03

Per gyvenimAi?? su meile Palangai ir Lietuvai

Algimantas Degutis

Palangos grafo Alfredo TiA?keviA?iaus gimimo 100-meA?iui

Algimantas DEGUTIS, Meno kAi??rAi??jA? asociacijos narys, Lietuvos nusipelnAi??s A?urnalistas, A?eA?iolika metA? dirbAi??s Lenkijoje Lietuvos spaudos agentAi??rA? korespondentu, apdovanotas Lenkijos nepriklausomybAi??s ordino Kavalieriaus kryA?iumi, 2008 metais drauge su A?mona Edita tapo Lietuvos ir Lenkijos seimA? asamblAi??jos ai??zAbiejA? tautA? respublikosai??? premijos laureatu.

Ai??Kai iA?girstu per radijAi?? kalbant mAi??sA? jaunimAi??, vos keletAi?? metA? pagyvenusA? uA?sienyje ir lietuviA?kus A?odA?ius tariantA? jau su akcentu, visuomet prisimenu Palangos grafAi?? AlfredAi?? TiA?keviA?iA?, kuris, penkiasdeA?imt metA? gyvendamas VarA?uvoje ir negalAi??jAi??s prabilti lietuviA?kai, ne tik kalbAi??jo be akcento, bet netgi iA?saugojo senAi??jAi?? A?emaiA?iA? kalbAi??. Kaip jis man kartAi?? prisipaA?ino, kalbAi??damas su lenkais pokalbio turinA? pirmiausia galvoje iA?siversdavo A? lietuviA? kalbAi??, o tada jau atsakydavo lenkiA?kai.

ai??i??Su Palangos grafA? Antaninos ir Felikso gausios A?eimos paskutiniAi??ja atA?ala likimas mane suvedAi?? 1992-A?jA? vasarAi??, ir aA? dAi??kingas jam uA? beveik penkiolikos metA? draugystAi??. Tai buvo nuostabus A?mogus. Tuo metu dirbau Lenkijoje ELTOS korespondentu. A?inojau, kad grafas gyvena VarA?uvoje, taA?iau A?inojau ir tai, kad jis vengia A?urnalistA? ir gyvena labai uA?darai. Man A? pagalbAi?? atAi??jo gydytojas Evaldas A?eromskis, kaunietis, buvAi??s Kauno klinikinAi??s ligoninAi??s skyriaus vedAi??jas, po to, kai vedAi?? kompozitoriaus Stasio Naujalio brolio dukterA?, kuri gyveno Lenkijoje, persikAi??lAi??s A? VarA?uvAi??. Jis ir prikalbino grafAi?? priimti mane, taigi buvom pakviesti kada nors papietauti pas jA?. Po keliA? savaiA?iA? ai??zderybA?ai??? vienAi?? A?eA?tadienio vidudienA? mudu dviese pasibeldAi??me A? VarA?uvos centre esanA?ios Warynskio gatvAi??s 24 numerio 70 butAi??. Duris atidarAi?? maA?daug septyniasdeA?imties metA? aukA?tas, stambaus sudAi??jimo vyriA?kis. KasdieniA?kai apsirengAi??s, vietoje kaklaraiA?A?io kaklAi?? apsijuosAi??s skepetaite, jis man visiA?kai nepriminAi?? aristokrato.

ai??i?? UA?eikite, senokai laukiu, atauA? pietAi??s, ai??i?? kiek prikimusiu maloniu balsu pakvietAi?? mus A? vidA?. Apsidairiau. Kuklus dviejA? kambariA? butelis su virtuve ir visais komunaliniais patogumais.

SvetainAi??je ant sienA? ai??i?? pora paveikslA?, prie lubA? ai??i?? pigus sietynas. PagavAi??s mano A?vilgsnA?, grafas A?yptelAi??jAi??s tarAi??:

ai??i?? KAi??, nieko aristokratiA?ko nematote. Ir nepamatysite. GrafA? gyvenimas liko ten, Palangoje, tAi??vA? rAi??muose, o man jis baigAi??si 1940 metais, kai teko sprukti iA? Lietuvos A? LenkijAi?? nuo bolA?evikA?. TaA?iau bala nematAi??. NAi?? kiek nesigailiu. Pragyvenau sAi??A?iningai paprasto A?mogaus gyvenimAi?? ir tuo didA?iuojuosi. Bet sAi??skime prie stalo.

PastebAi??jau, jog stalas serviruotas tik trims asmenims, nors A?inojau, kad ponas Alfredas vedAi??s ir turi A?monAi??. Beje, ponia UrA?ulAi??, gal dvideA?imA?ia metA? jaunesnAi?? uA? savo vyrAi??, labai retai su vyrais prisAi??sdavo prie stalo. Kadangi ji lietuviA?kai nemokAi??jo, matyt, jai nelabai A?domu buvo klausytis menkai A?inomos kalbos.

Grafas pripylAi?? stikliukus ir pasiAi??lAi?? iA?gerti uA? susitikimAi??. Mano bendrakeleivis buvo ratuotas, todAi??l taurelAi??s atsisakAi??, o aA? iA? mandagumo jAi?? vos priglaudA?iau prie lAi??pA?, taA?iau supratau, kad, norint nuoA?irdA?iai pasikalbAi??ti, norom nenorom teks mAi??gautis grafo vaiA?ingumu.

Po keliolikos minuA?iA? jis man tarAi??:

ai??i?? Jau turbAi??t A?inote, kad aA? nemAi??gstu A?urnalistA?. Ir paaiA?kinsiu kodAi??l. Apie dvideA?imt metA? dirbau Lenkijos gyvuliA? globos draugijoje. NeA?sivaizduojate, kiek mane A?urnalistai savo A?kyriais klausimais tada prikankino. Lenkai labai myli savo gyvAi??nus (tiek kaA?iA? ir A?unA?, kiek Lenkijoje, niekur nemaA?iau) ir todAi??l jautriai reaguoja A? bet kuriuos prievartos prieA? juos veiksmus. O juk A?moniA? buvo ir bus visokiA? ai??i?? vieni gyvAi??nus myli, kiti jA? neapkenA?ia.

O jau kiek pralinksmAi??jAi??s, Ai??mAi?? pasakoti apie savo gyvenimAi?? Lenkijoje. Pasirodo, ir kuo tik pokario metais grafui neteko dirbti, net Vyslos upAi??s laivininkystAi??s VarA?uvoje darbuotoju. TaA?iau labiausiai jam A?siminAi??s darbas geleA?inkeliuose.

ai??i?? Per deA?imt metA? skersai ir iA?ilgai iA?maiA?iau LenkijAi??, dirbdamas sanitarinio A?vietimo traukinio vadovu. TurAi??jau du vagonus: vienas buvo gyvenamasis, kitame veikAi?? paroda ir rodydavome filmus. Tai buvo judrus ir A?domus gyvenimas. Ai??iandien A?ia, rytoj ai??i?? jau uA? A?imto kilometrA?.

Supratau, kad grafui nors ir nelengva teko dalia, taA?iau vaikystAi??je A?gautus A?gAi??dA?ius ir manieras jis iA?saugojo visam gyvenimui. Ai?? akis iA? karto krito A?eimininko vidinAi?? kultAi??ra, sugebAi??jimas bendrauti. Pakako vos keliolikos minuA?iA?, kad suprastum, kiek daug jame yra inteligentiA?kumo, kokios plaA?ios erudicijos tai A?mogus.

Besiklausant grafo mano A?vilgsnis klaidA?iojo po svetainAi?? ir uA?kliuvo uA? ant sienos kabanA?io graA?iai A?rAi??minto dokumento. Ponas Alfredas, pagavAi??s mano A?vilgsnA?, pasakAi??:

ai??i?? Tai mano laimingiausiA? gyvenimo metA? liudininkas ai??i?? ParyA?iaus Sorbonos universiteto Tarptautinio administravimo instituto baigimo diplomas. Norite pasiA?iAi??rAi??ti? ai??i?? nukabinAi??s diplomAi?? nuo sienos, padavAi?? man. Atkreipiau dAi??mesA?, jog dokumente, kuris buvo datuotas 1938 metA? balandA?io 28 diena, iA?kirptas vienas A?odis. Paklausiau, kas ten buvo paraA?yta.

ai??i?? Mano Lietuvos pilietybAi??. AA? juk visAi?? pokarA? turAi??jau slAi??pti savo kilmAi?? dAi??l dviejA? prieA?asA?iA? ai??i?? kad nebAi??A?iau perduotas SovietA? Lietuvai, o kilmei iA?aiA?kAi??jus, ne pyragai laukAi?? ir Lenkijoje. TodAi??l A?odA? ai??zLithuaniaai??? teko iA?kirpti, ai??i?? paaiA?kino.

PastebAi??jAi??s, kad pokalbis darosi vis laisvesnis, o grafas A?nekesnis, papraA?iau papasakoti apie vaikystAi??, tAi??vus, kiek man buvo jau A?inoma, gausiAi?? A?eimynAi??. Ir staiga visi tarsi nusikAi??lAi??me A? tarpukario PalangAi??, nes ponas Alfredas mokAi??jo vaizdA?iai pasakoti. AtsidAi??rAi??me Antaninos ir Felikso TiA?keviA?iA? rAi??muose, vaikA?A?iojome po puikA? botanikos parkAi??, uA?kopAi??me A? koplyA?iAi?? ant BirutAi??s kalno.

ai??i?? AA? buvau vadinamasis pagrandukas, paskutinis iA? gausaus bAi??rio vaikA?. TurAi??jau keturis brolius ir penkias seseris, o su kai kuriais jA? mano amA?iaus skirtumas siekAi?? net dvideA?imt metA?. Seserys man galAi??jo tikti A? motinas. Mane globoti Ai??mAi??si man pati brangiausia sesutAi?? Antanina, kuri anksti mirAi?? ir palaidota Palangoje.

MAi??sA? A?eima buvo labai religinga. Mama, kilusi iA? PoznanAi??s kunigaikA?tystAi??s, buvo prolenkAi??. TAi??velis, Ai??jAi??s mokslus Petrograde, ten baigAi??s karo inA?inieriA? mokyklAi??, buvo nepriklausomos Lietuvos A?alininkas. Ai??eima dideliais turtais pasigirti negalAi??jo. IA? dviejA? Ai??kiA?, kurie turAi??jo po 150 hektarA?, vos galAi?? su galu sudurdavome, nes gyvenome savAi??s nevarA?ydami. Kadangi mums priklausAi?? visa Palangos A?emAi??, tai pragyvenimui tekdavo parduoti sklypAi?? po sklypo. Tiesa, A?iek tiek pelno turAi??jome iA? plytinAi??s, kuri tuo metu buvo miestelio pakraA?tyje. NeA?inau, gal dar yra palangiA?kiA?, prisimenanA?iA?, kad iA? plytinAi??s A? jAi??rAi?? Ai??jo siaurasis geleA?inkelis, kuriuo A? laivus buvo gabenamos plytos. Jis buvo nutiestas apie devyniolikto amA?iaus vidurA?.

SusimAi??stAi??s pasakotojas trumpam nutyla, mintimis tarsi sugrA?A?ta A? savo vaikystAi??.

ai??i?? Namuose, prisimena grafas, visuomet bAi??davo gausybAi?? sveA?iA?, daugiausia dvasininkA?. Tai jiems buvo pastatyta koplyA?ia ant BirutAi??s kalno, kur kasdien buvo atnaA?aujamos miA?ios. Pamenu, kartAi?? net kelias dienas pas mus vieA?Ai??jo Nobelio premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczius. KalbAi??jo visi visada tik lenkiA?kai, o man buvo pasamdyta guvernantAi??, kuri mokAi?? prancAi??zA? kalbos, kadangi seniai buvo nusprAi??sta, jog mokslus tAi??siu ParyA?iuje. Mokyklos nelankiau, mokytojai ateidavo A? namus, taA?iau laisvu laiku su vietiniais vaikais gainiojau kamuolA? ir greitai iA?mokau A?emaitiA?kai. Moku ir senAi??jAi?? A?emaiA?iA? kalbAi??, bet iA? jAi??sA?, manau, niekas jos nesuprastA?. GirdAi??jau, kad Palangoje jAi?? temoka keletas seniA?.

Grafas su ilgesiu prisiminAi?? KurhauzAi?? ai??i?? pirmuosius tAi??vA? namus, pasakojo apie tuometinA? kurortAi??, kai A? paplAi??dimA? A?monAi??s vaA?iuodavo veA?imais, moterys maudydavosi su ilgais marA?kiniais, o vyrai ai??i?? su visAi?? kAi??nAi?? dengianA?iais maudymosi kostiumais. Net juokinga dabar prisiminti. ai??zA?inote, nieko brangesnio man uA? PalangAi?? ir LietuvAi?? niekada nebuvo.ai??? Gal todAi??l aA?tuoniolikmetis Alfredas TiA?keviA?ius, nutraukAi??s studijas Sorbonoje, savanoriu A?stojo A? Lietuvos kariuomenAi??, tarnavo Kaune, Ai??anA?iuose, baigAi?? mechanizuotos kuopos mokyklAi?? ir gavo puskarininkio laipsnA?.

Beje, tarnystAi?? tarpukario kariuomenAi??je grafui pravertAi?? ir Lietuvai atkAi??rus nepriklausomybAi?? 1990 metais. Kai jis panoro atstatyti Lietuvos pilietybAi??, galAi??jo remtis tik vienu iA?likusiu dokumentu ai??i?? apie tarnavimAi?? kariuomenAi??je. Ir to pakako.

ai??i?? O ar A?inote, kaip Palanga atiteko Lietuvai? ai??i?? A?elmiA?kai nusiA?ypsojAi??s paklausAi?? ponas Alfredas. ai??i?? A?ia nemaA?Ai?? vaidmenA? suvaidino ir mano tAi??vas.

Kaip A?inia, po Pirmojo pasaulinio karo A? PalangAi?? pretendavo ir Latvija. TodAi??l TautA? lyga A? PalangAi?? atsiuntAi?? savo pasiuntinA? SimsonAi??. Nuo tada kurorte ir atsirado Simsono gatvAi??. Apie jA? turbAi??t iki A?iol daugelis nieko neA?ino. Lygos pasiuntinys paklausAi?? mano tAi??vAi??, kaip geriau sprAi??sti A?iAi?? problemAi??. Ai??is pasiAi??lAi?? sprendimAi?? atiduoti A? rankas patiems palangiA?kiams. Prieita prie iA?vados, kad geriausia iA?eitis ai??i?? po pamaldA? baA?nyA?ios A?ventoriuje surengti atvirAi?? balsavimAi??. Taip ir buvo padaryta. SekmadienA? visus, kas atAi??jo A? sumAi??, kunigas pakvietAi?? balsuoti, kam turAi??tA? priklausyti Palanga. Pakilo rankA? miA?kas, ir Simsonui nieko nebeliko, kaip informuoti TautA? lygAi??, kad PalangAi?? reikia atiduoti lietuviams. Jis neA?inojo, kad latviA? Palangoje apskritai maA?ai gyveno, o be to, jie liuteronys, tuo tarpu A? baA?nyA?iAi?? buvo atAi??jAi?? vien katalikai. Taigi ir balsavo vieningai, ai??i?? pasakojo grafas.

PamaA?iau, kad mano bendrakeleivis gydytojas vis daA?niau A?valgosi A? laikrodA?. PasiA?iAi??rAi??jau ir aA?. PamaA?iau, jog pietaujame jau beveik tris valandas. Laikas ir saikAi?? turAi??ti. Atsisveikinome. NuoA?irdA?iai paspaudAi??me vieni kitiems rankas, o aA? net ir manyte nemaniau, kad A?ie pietAi??s taps mano beveik penkiolikos metA? nuoA?irdA?ios ir malonios draugystAi??s su Alfredu TiA?keviA?iumi pradA?ia ir kad likimas man leis artimai paA?inti A?A? nuostabA? A?mogA?.

Gal po poros savaiA?iA? mano bute VarA?uvoje suskambo telefonas. Daug kas man tuo metu skambindavo, taA?iau nustebau iA?girdAi??s grafo balsAi??:

ai??i?? KAi?? veikiate? Gal uA?suktumAi??te? A?mona kelioms dienoms iA?vaA?iavo A? PoznanAi?? pas artimuosius, aA? vienas. BAi??tA? malonu pasikalbAi??ti lietuviA?kai. Tokios progos praleisti negalAi??jau, juolab kad abu gyvenome VarA?uvos centre ir mAi??sA? butus skyrAi?? gal koks puskilometris. Net tramvajumi nereikAi??jo vaA?iuoti.

AA? Ai??miau klausinAi??ti grafAi?? apie jaunystAi??, studijas ParyA?iuje, apie vedybas. Jau A?inojau, kad buvo vedAi??s grafaitAi?? LudwikAi?? SobanskAi??, turAi??jo sAi??nA? AdomAi??.

PapraA?iau A?eimininkAi?? papasakoti apie savo gyvenimAi?? ParyA?iuje.

ai??i?? O, tai buvo puikAi??s laikai. PorAi?? metA? mokiausi licAi??juje, kad gerai iA?mokA?iau prancAi??ziA?kai, nes A?stoti A? universitetAi?? nemokant kalbos buvo beveik neA?manoma. Ir pinigai A?iuo atveju vaidindavo ne itin didelA? vaidmenA?. O tarpukario ParyA?ius buvo labai A?domus. SusipaA?inau su Oskaru MilaA?iumi. Beje, mus labai suartino bendra meilAi?? Lietuvai, draugavau su keliais lietuviais, atvykusiais studijuoti iA? Lietuvos. DaA?nai lankydavausi garsiojoje ai??zMaksimoai??? kavinAi??je. A?ia iA?mokau ir rusiA?kai, kadangi tuo metu ParyA?ius knibA?dAi??te knibA?dAi??jo rusA?, pabAi??gusiA? iA? SovietA? Rusijos. Daugelis jA? dirbo taksi vairuotojais, tad ir mokAi?? mane rusA? kalbos. Tai buvo mano gyvenimo aukso amA?ius. Po studijA? grA?A?au A? PalangAi??. Ai??eimos finansinAi?? padAi??tis, ypaA? po tAi??velio mirties, smarkiai pablogAi??jo. Mama sunkiai tvarkAi??si su Ai??kiniais klausimais. Viskas gulAi?? ant mano peA?iA?. O aA? buvau jaunas, vienintelis Palangoje turAi??jau motociklAi??, nestokojau ir merginA? dAi??mesio. TaA?iau, mamos valia, 1939 metais vedA?iau garsios lenkA? giminAi??s, Lenkijos DidA?iojo seimo didikA? palikuonAi?? grafaitAi?? LudwikAi?? SobanskAi??, su kuria 1940 metais susilaukAi??me sAi??naus, jA? pakrikA?tijome Adomo vardu. AtrodAi??, kad santuoka bus tvirta, taA?iau viskAi?? sujaukAi?? karas. KlaipAi??dAi?? aneksavo vokieA?iai, iA? RytA? artAi??jo sovietai. A?inojau, kad A?iems A? LietuvAi?? A?A?engus visos mAi??sA? giminAi??s lauktA? Sibiras. TaA?iau likimas mAi??sA? ateitA? pakreipAi?? kitaip. KartAi?? motociklu nuvaA?iavau prie TilA?Ai??s pasiA?iAi??rAi??ti A? vokieA?ius. Ir A?ia netikAi??tai atsidAi??riau areA?tinAi??je. VokieA?iai mane A?tarAi?? A?nipinAi??jimu. Tad kurA? laikAi?? teko praleisti kalAi??jime. Su savimi neturAi??jau nieko ai??i?? nei papildomA? drabuA?iA?, nei higienos reikmenA?. Buvau suimtas kaip stovAi??jau. VokieA?iams iA?siaiA?kinus, kad buvau tik A?ioplinAi??jantis jaunuolis, mane paleido. GalAi??jau pasirinkti du kelius ai??i?? grA?A?ti A? PalangAi?? arba vaA?iuoti A? VarA?uvAi??, kuriAi?? okupavAi?? vokieA?iai jau buvo paskelbAi?? generaline gubernija. Pasirinkau VarA?uvAi??, taA?iau reikAi??jo iA? Palangos kokiu nors bAi??du pasiimti A?monAi?? su septyniA? mAi??nesiA? sAi??numi. NeapsiAi??jau be gerA? A?moniA?. Pavyko susitarti su vienu lietuviA? Ai??kininku: paslAi??pAi??s mano artimuosius po A?agarais, veA?imu juos perveA?Ai?? per sienAi?? A? VokietijAi??. VAi??l buvome visi kartu, taA?iau su Palanga iA?siskyriau penkiasdeA?imA?iai metA?. GrafA? TiA?keviA?iA? giminAi??s kurorte nebeliko, kadangi mama jau anksA?iau buvo iA?vykusi A? AnglijAi??.

VAi??liau buvo vokieA?iA? okupacija, dalyvavimas VarA?uvos sukilime, kuriame A?uvo viena grafo sesuo. Jame dalyvavo ir Ludwika Sobanska. Apie skyrybas su A?mona grafas niekada nieko nepasakojo. Kai kartAi?? apie tai uA?klausiau, atsakAi?? tik tiek: buvo kaip buvo.

TaA?iau, kad ir kaip bAi??tA? keista, pirmoji ir antroji pono Alfredo A?monos buvo tarsi seserys. Sobanska daA?nai sveA?iuodavosi grafo namuose. Su ja aA? susipaA?inau atsitiktinai. Gal 1998 metais VarA?uvoje, vienoje privaA?ioje galerijoje, tuometinis M.K. A?iurlionio muziejaus Druskininkuose vadovas Adelbertas Nedzelskis surengAi?? lietuviA? menininko reprodukcijA? ir keliolikos kitA? lietuviA? dailininkA? parodAi??. Ai?? jos atidarymAi?? buvome pakviesti ir aA? su A?mona. SusidomAi??jimas paroda buvo didelis. Mano dAi??mesA? patraukAi?? madingai apsirengusi neaukA?ta guvi pagyvenusi moteris, kuri atidA?iai studijavo visus paveikslus. Pasiteiravau, kas ji. Ogi Ludwika Sobanska, pirmoji grafo Alfredo TiA?keviA?iaus A?mona. Ji ai??i?? meno A?inovAi??. PrieA? karAi?? studijavo Romos ir Dresdeno meno akademijose. SusipaA?inome. Kai pasisakiau, jog esu lietuviA? A?urnalistas, vasaras visada leidA?iu Palangoje, grafienAi?? pakvietAi?? iA?gerti taurAi?? vyno. Ai??teikiau savo vizitinAi?? kortelAi??. Po keliA? dienA? vAi??l susitikome jau pas pirmAi??jA? jos vyrAi??. Tai buvo nuostabi paA?nekovAi??, visada geros nuotaikos, tikras anekdotA? maiA?as. Pamenu, po to vos ne kasdien ji man apie septintAi?? ryto skambindavo A? namus ir klausdavo, kAi?? veikiu. Sobanska mirAi?? pas sAi??nA? Los AndA?ele 2006 metais, sulaukusi devyniasdeA?imties. Ji buvo turtinga moteris ai??i?? turAi??jo didelAi?? galvijA? fermAi?? Argentinoje, VarA?uvos centre atgavo SobanskiA? giminei priklausanA?ius rAi??mus.

O mano santykiai ne tik su grafu, bet ir su jo antrAi??ja A?mona UrA?ule darAi??si vis glaudesni. Ponia, kuri anksA?iau, man atAi??jus, uA?sidarydavo virtuvAi??je, vis daA?niau pasilikdavo prie mAi??sA? stalo. PradAi??jo draugauti mAi??sA? A?eimos. Pamenu, kartAi?? pasikvietAi??me grafus A? mAi??sA? kuklA? butelA? ir sveA?ius pavaiA?inau bulviA? plokA?tainiu. BAi??tumAi??te matAi??, kaip skaniai ponas Alfredas valgAi??. ai??zAi?? niekAi?? nemainyA?iau lietuviA?kA? bulviniA? patiekalA? ir A?emaitiA?ko kastinioai???, ai??i?? sakydavo jis.

Beje, per lietuviA?kus patiekalus kartAi?? atsidAi??riau nemalonioje padAi??tyje. Vienas A?inomas Vilniaus restoranas garsiame VarA?uvos ai??zViktorijosai??? vieA?butyje surengAi?? lietuviA?kA? valgiA? savaitAi??. SusidomAi??jimas buvo didelis, ir aA? nusprendA?iau pakviesti grafAi?? su A?mona paskanauti cepelinA?. SveA?ius pristaA?iau A?eimininkams. Sutiko labai pagarbiai. PapraA?Ai?? pasiraA?yti sveA?iA? garbAi??s knygoje. Pono Alfredo paliktas A?raA?as joje ai??i?? lietuviA? kalba. Tarsi nujausdamas, nes turAi??jau su savimi tik penkiasdeA?imt zlotA?, aA? valgyti atsisakiau, aiA?kindamas, jog esu jau papietavAi??s. Mano sveA?iai suvalgAi?? po porcijAi?? cepelinA?, iA?gAi??rAi?? po taurelAi?? ai??zTrejA? devyneriA?ai???. PapietavAi?? ruoA?Ai??mAi??s iA?eiti, taA?iau kelneris padavAi?? sAi??skaitAi?? ai??i?? 150 zlotA?. Pasijutau labai nejaukiai: kaip negraA?u ai??i?? pasikvieA?iau sveA?ius pats neturAi??damas pinigA?! Atvirai sakant, tikAi??jausi, kad garbingAi?? sveA?iAi?? lietuviai pavaiA?ins nemokamai. Laimei, su savimi A?iek tiek pinigA? turAi??jo ponia UrA?ulAi??. SukrapA?tAi??me reikiamAi?? sumAi??, taA?iau kartAi??lis A?irdyje liko iki A?iol.

Grafas man atviravo, jog, nors gimAi?? Krokuvoje, antrasis jo gyvenimas prasidAi??jo 1990 metais, kai vAi??l apsilankAi?? Palangoje, savo vaikystAi??s namuose. Jis man prisipaA?ino paraA?Ai??s laiA?kAi?? Lietuvos AukA?A?iausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kuriame pareiA?kAi??s, kad jam priklausanA?iAi?? savo tAi??vA? turto dalA? norA?s padovanoti Lietuvai. Kaip man pats sakAi??, ai??ztegul graA?uolAi?? Palanga ir toliau dA?iugina A?monesai???, o jo tAi??vA? rAi??mai labai tinkAi?? Gintaro muziejui, nes jame visada gausu A?moniA?, kaip niekada netrAi??kdavo jA? Antaninos ir Felikso TiA?keviA?iA? namuose. Ponas Alfredas ypaA? susidraugavo su muziejaus moksliniu bendradarbiu Antanu Tranyzu, kuris yra sukaupAi??s didA?iulA? grafA? A?eimos archyvAi??.

UA? savo dovanAi?? grafas praA?Ai?? visai nedaug: nedidelio namelio arba butelio Palangoje, kur galAi??tA? leisti vasaras. Deja, A?iam praA?ymui nebuvo lemta iA?sipildyti. PradA?ioje Palangos savivaldybAi?? pasiAi??lAi?? jam namAi??, taA?iau vAi??liau atsirado jo A?eimininkas. Tas pat atsitiko ir su dar vienu namu. Taip ir liko A?mogus kampininku iki pat savo gyvenimo pabaigos. Niekada neuA?mirA?iu, kaip vienAi?? vasarAi??, atostogaudami Palangoje, gatvAi??je su A?mona sutikome UrA?ulAi??. Ji sakAi??, kad jau savaitAi?? yra Palangoje, davAi?? adresAi??. NutarAi??me vakare susitikti. Kai atAi??jome pagal nurodytAi?? adresAi??, suA?inojome, kad grafAi?? priglaudAi?? viena sena dar tarpukario laikA? paA?A?stama. Ji davAi?? grafA? porai gal kokiA? dvylikos metrA? kambarAi??lA?. Pamenu, buvo tvankus vakaras, ir nors langas buvo atviras, tiesiog nebuvo kuo Ai??kvAi??puoti. Taip buvAi??s Palangos savininko sAi??nus kasmet atvykdamas A? kurortAi?? kraustAi??si iA? buto A? butAi??. Tiesa, kiek vAi??liau, kai po dideliA? skandalA?, kurie grafui kainavo nepaprastai daug nervA?, atgavo pusAi?? Kurhauzo ir vAi??liau jA? pardavAi?? verslininkui Gediminui Jackai, A?is Ai??mAi??si globoti sveA?ius ir surasdavo jiems padoresnA? butAi??.

O palangiA?kiai grafui visada jautAi?? didelAi?? pagarbAi??. Kadangi grafas buvo labai religingas ir kas vakarAi?? eidavo A? baA?nyA?iAi??, klebonas garbingiems sveA?iams paskyrAi?? sAi??dimas vietas. Pono Alfredo ir UrA?ulAi??s pasirodymAi?? baA?nyA?ioje tikintieji sutikdavo plojimais.

Palangoje mes su grafu ir A?monomis vakarais nueidavome pasAi??dAi??ti lauko kavinAi??je, paskanauti alaus. Tomis valandAi??lAi??mis jis visada prisimindavo tarpukario PalangAi??, pasakodavo apie kurorto A?proA?ius, A?moniA? gyvenimAi??.

Matydamas pono Alfredo prielankumAi??, aA? kartAi?? jo A?monAi?? uA?klausiau, kaip paaiA?kinti visa tai. ai??zJuk Alfredas tik metais jaunesnis uA? mano tAi??velA?, aA? jam tinku A? sAi??nus, o jis su manimi bendrauja kaip lygus su lygiu.ai??? UrA?ulAi??, kiek pagalvojusi, atsakAi??: ai??zManau, kad jAi??s jam atstojate sAi??nA? AdomAi??. Ai??is retai pasirodo VarA?uvoje, o jeigu ir uA?eina, tai labai trumpam. Alfredas dAi??l to labai iA?gyvenaai???. Kaip ten buvo iA? tikrA?jA?, man sunku sprAi??sti, nes su Adomu ir jo A?mona aA? susitikau tik vienAi?? kartAi?? ai??i?? per jo tAi??vo laidotuves Palangoje. Per gedulingus pietus pasikalbAi??jome. Adomo A?mona Hanna pasigyrAi??, kad neseniai Italijoje nusipirko pilA?, kur daA?nai vasaroja. PasikeitAi??me vizitinAi??mis kortelAi??mis, A?adAi??jome Vilniuje susitikti, taA?iau iki A?iol jokios A?inios negavau. Apie juos iA?girdau tik iA? UrA?ulAi??s, kuri, gal praAi??jus geram pusmeA?iui po vyro laidotuviA?, man paskambino iA? VarA?uvos ir paklausAi??, ar aA? sutikA?iau teisme paliudyti, kad Alfredas iki pat mirties iA?saugojo A?viesA? protAi??. Ji man aiA?kino, kad sAi??nus reiA?kia pretenzijas A? jA? dviejA? kambariA? butelA? VarA?uvoje ir tikina, jog testamento suraA?ymo metu tAi??vas negalAi??jo blaiviai galvoti. Po to jokiA? telefono skambuA?iA? iA? VarA?uvos nesulaukiau ir ginA?o pabaigos neA?inau.

Gerai prisimenu ir tai, kaip grafo nuoA?irdumas, atvirumas ir noras padaryti kAi?? nors gero Palangai ir Lietuvai smarkiai iA?tampAi?? jo nervus. Nuo 1994-A?jA? aA? trejus metus dirbau Lietuvos ambasadoje Lenkijoje antruoju sekretoriumi ai??i?? Ai??jau kultAi??ros ataA?Ai?? ir atstovo spaudai pareigas. Dariau tai, kAi?? geriausiai iA?maniau. Kaip tik tada su grafu Ai??mAi??me kurti A?vairius planus. Netgi sumanAi??me A?steigti Felikso TiA?keviA?iaus fondAi??. Kilo mintis praA?yti Lietuvos vyriausybAi?? perduoti fondui tuometinius ai??zEglAi??sai??? poilsio namus, o gautas iA? poilsiautojA? pelnas turAi??jo remti talentingo A?emaitijos jaunimo studijas. Drauge su KultAi??ros ministerija parengAi??me netgi fondo A?status. TaA?iau nieko iA? to neiA?Ai??jo. KlaipAi??dos meras pareiA?kAi??, kad ai??zEglAi??ai??? taps reabilitacijos centru. Po metA? ji buvo privatizuota, veikAi?? tik vasarAi??, o kadangi A?iemAi?? poilsio namai nebuvo A?ildomi, pastatas ir baldai suplAi??ko, ir vAi??liau A?ie labai A?domios architektAi??ros namai buvo nugriauti.

1997 metais Palangos savivaldybAi?? suteikAi?? Alfredui TiA?keviA?iui miesto garbAi??s pilieA?io vardAi??. 1999 metais jam buvo skirta 2000 litA? renta iki gyvos galvos. TaA?iau kiek jA? po to prikankino, teA?ino tik pono Alfredo artimieji. Nesibaigiantys teismai dAi??l Kurhauzo, kai neva Ai??iauliuose buvo surasti dokumentai, kad prieA? pat karAi?? TiA?keviA?iai pardavAi?? KurhauzAi?? valstybei. Mano archyve iA?liko kopija laiA?ko, kurA? 2007 metA? liepos 7 dienAi?? pasiunA?iau Lietuvos seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Jame, be kita ko, raA?iau: ai??zGrafui ai??i?? 87 metai, ir neA?inia, kada jA? pakirs liga, o gal ir mirtis. BAi??tA? labai gaila, kad liktA? neA?gyvendinta jo svajonAi?? padovanoti Lietuvai jo tAi??vA? rAi??mus ir parkAi??. O taip gali atsitikti. SuA?inojau, kad Palangoje neseniai lankAi??si grafo sAi??nus su A?mona ai??i?? JAV gyvenanA?ia milijoniere. Juos lydAi??jo A?eimos advokatas. Negalima atmesti galimybAi??s, kad kokios nors nelaimAi??s grafui atveju palikimo sprendimo klausimus perims A?i moteris, kuri bandys susigrAi??A?inti jos vyro tAi??vui priklausantA? turtAi??. Tuo tarpu A.TiA?keviA?iaus atA?vilgiu vyksta visiA?kai nesuprantami dalykai. Nors grafas jau prieA? deA?imtmetA? pareiA?kAi?? dovanojantis Lietuvai tAi??vA? rAi??mus ir parkAi??, KultAi??ros ministerija aiA?kina, kad negalinti dovanos priimti, o tik nupirkti jAi??, A?steigiant F. TiA?keviA?iaus fondAi??, taA?iau bAi??ga laikas, o klausimas lieka neiA?sprAi??stas.

Suteikusi grafui Palangos garbAi??s pilieA?io vardAi??, miesto savivaldybAi?? niekaip nesugebAi??jo per deA?imt metA? surasti tinkamAi?? gyventi bAi??stAi??, o tik pasiAi??lAi?? perimti pusAi?? Kurhauzo. Ponas TiA?keviA?ius sutiko, o kai atsirado pirklys, savo dalA? pardavAi??. TaA?iau Kurhauzo pardavimas, matyt, sumaiA?Ai?? kai kuriA? Palangos vadovA? planus. Atrodo, prasidAi??s teismai, kurie neA?inia kada ir kaip gali baigtis. Tai galbAi??t metas visus klausimus sprAi??sti kompleksiA?kaiai???.

O toliau buvo dar graA?iau. MedinAi?? Kurhauzo dalis supleA?kAi??jo. AA? savo akimis maA?iau pono Alfredo reakcijAi?? A? A?iAi?? A?iniAi??. Kaip jis sakAi??, naktimis negalintis miegoti. Tai pakirto grafo sveikatAi??. Ir nors Lietuvos vyriausybAi?? galiausiai perAi??mAi?? Gintaro muziejA? ir parkAi??, o uA? tai grafui paskyrAi?? namAi?? Vilniuje Pilies gatvAi??je ir prieA? pat jo mirtA? pervedAi?? dar 1,5 mln. litA?, taA?iau jau buvo per vAi??lu. Ponas Alfredas akyse silpo. Kaip pasakojo grafo interesams atstovaujantis palangiA?kis advokatas Feliksas UA?pelkis, Alfredo TiA?keviA?iaus dovanos perdavimas Lietuvai uA?truko aA?tuoniolika metA?, ir galutinis taA?kas buvo padAi??tas tik 2008-A?jA? liepos 9-Ai??jAi?? ai??i?? likus dviem dienoms iki grafo mirties.

Tuo tarpu A?inia apie grafAi?? greitai pasiekAi?? LietuvAi?? ir susilaukAi?? atgarsio. VienAi?? dienAi?? susijaudinAi??s man VarA?uvoje paskambino grafas. ai??zAlgimantai, gal galite uA?eiti pasikalbAi??tiai???, ai??i?? iA?girdau jo balsAi??. Tai buvo 2001 metais. Seniai nebuvau matAi??s taip susijaudinusio A?mogaus. ai??zA?inote, prieA? keletAi?? dienA? gavau laiA?kAi?? iA? Lietuvos, kuriame man nepaA?A?stama mergina tikina, jog yra mano giminaitAi??ai???, ai??i?? paaiA?kino. Ir padavAi?? man laiA?kAi??. ai??zAA? padariau jo kopijAi??, gal kada nors jums prireiks. O su mergina A? kalbas nesileidau.ai??? Vos ne deA?imtmetA? jis iA?gulAi??jo mano stalA?iuje, taA?iau manau, kad jo iA?traukas verta paskelbti.

ai??zMielas Grafe Alfredai TiA?keviA?iau, informuoju Jus apie tai, kAi?? nuveikiau A?ia, Lietuvoje, TiA?keviA?iA? genties labui. KiekvienAi?? dienAi?? pasitinku su mintimi apie tai, kAi?? privalau padaryti ai??i?? grAi??A?inti sau ir Lietuvai tikrAi??jAi?? savo tAi??vo pavardAi??, kad A?i pareiga man Dievo uA?dAi??ta ne tik dAi??l savAi??s; suprantu, kad tai mano pareiga visai TiA?keviA?iA? genA?iai. Tam aA? ir gimiau, tam esu A?ioje A?emAi??je, kad atlikA?iau pareigAi?? savo protAi??viams, kuriAi?? tik aA? galiu atlikti. Dievas suteikAi?? man A?iniA? apie tAi??vo kilmAi??, tad ir privalau atlikti pareigAi?? tAi??vui, kitaip nebAi??siu jo dukra. Visiems A?ia, Lietuvoje, Vilniuje ir PanevAi??A?yje, sakau ir kartoju, kad TiA?keviA?iai tebAi??ra Lietuvoje, kad Lietuvoje yra jA? stiprios jotvingiA?kai ai??i?? lietuviA?kos A?aknys, kad mAi??sA? kraujyje teka daugelio tautA?: tiek VakarA?, tiek RytA?, kraujas, kad esame tolerantiA?ki kitoms tautoms, bet visada bAi??sime iA?tikimi A?emei, kurioje gimAi??me, kad esame Lietuvos vaikai ir privalome bAi??ti jos patriotai; sakau ir sakysiu, kartojau ir kartosiu, kad TiA?keviA?iA? pavardAi?? neiA?nyks iA? XXI amA?iaus Lietuvos istorijos. Dievas ir mAi??sA? protAi??viai globojo mus iki A?iol, tikiu, kad neapleis ir toliau. Daug negandA? atlaikAi??me, bet iA?likome.

Informuoju Jus, kad jau padaviau dokumentus Lietuvos teisingumo ministerijai dAi??l pavardAi??s grAi??A?inimo. Esu numaA?iusi pokalbA? su teisingumo ministru, kuris A?vyks Lietuvos VyriausybAi??s rAi??muose. Gali bAi??ti toks variantas, kad man ir Jums bus pasiAi??lyta atlikti mAi??sA? kraujo DNR tyrimus, nustatant giminystAi??. A?inodama JAi??sA? sveikatos bAi??klAi?? ir tai, kad tokie tyrimai turi bAi??ti atliekami toje paA?ioje vietoje, esu pasiryA?usi atvykti A? VarA?uvAi?? ir A?ia, Genetikos centre, tokius tyrimus atlikti. JA? rezultatais nAi?? kiek neabejoju. Jei Dievo bus leista man suA?inoti savo tAi??vo kilmAi??, A?inau, kad ir tikrAi??jAi?? jo pavardAi?? turAi??siu, o A?ie tyrimai tik patvirtins tai, kas man ir taip aiA?ku ai??i?? tiesAi??, kad mano tAi??vas Antanas yra TiA?keviA?ius, o aA? jo dukra ai??i?? TiA?keviA?iAi??tAi??.

Privalau pasirAi??pinti protAi??viA? palikimu, priminti valdA?ios A?staigoms, kad bAi??tA? laiku ir tinkamai valstybAi??s pasirAi??pinta TiA?keviA?iA? paveldu. Turiu sumanymAi?? paraA?yti apie TiA?keviA?ius monografijAi??; t. p. organizuoti dokumentinio filmo apie TiA?keviA?ius ir jA? kultAi??rinA? palikimAi??, sukAi??rimAi??. Manau, kad A?iam darbui atlikti labai tiktA? Vytauto Landsbergio sAi??nus, taip pat Vytautas. Jis yra kino reA?isierius, dokumentalistas, aristokratiA?kos kilmAi??s, manau, kad tiktA? tokiam darbui. MedA?iagAi?? monografijai jau renku. A?inau netgi A? kokA? fondAi?? ar bankAi?? kreiptis finansinAi??s paramos. Planuoju atidaryti internete TiA?keviA?iA? ai??zsvetainAi??ai???, kurioje talpinA?iau informacijAi?? apie TiA?keviA?ius (jA? paveldAi??, bAi??klAi??, giminAi??) ir interneto pagalba rinkA?iau informacijAi??, vesA?iau susiraA?inAi??jimAi?? su iA?sklaidyta po pasaulA? TiA?keviA?iA? gentimi. Privalau pasiekti, kad Vilniuje vienas iA? TiA?keviA?iams priklausiusiA? pastatA? A?ygimantA? gatvAi??je, A?alia MokslA? Akademijos bibliotekos (kuris irgi priklausAi?? TiA?keviA?iams), bAi??tA? paliktas TiA?keviA?iA? genties naudojimui ai??i?? gal tai bus pavadinta TiA?keviA?iA? muziejumi, gal pavadinA?iau A?iAi?? organizacijAi?? Senosios Lietuvos aristokratijos informacijos centru ar panaA?iai. Manau, kad tam labiausiai tiktA? TiA?keviA?iA? A?iemos rAi??mai Vilniuje, A?ygimantA? g. 3. Jie A?iuo metu reikalingi kapitalinio remonto, juose nebuvo daryta vidiniA? pakeitimA?, tad A?i galimybAi?? leidA?ia A?statymiA?kai grAi??A?inti rAi??mus jA? tikriesiems paveldAi??tojamsai??i??ai???

LaiA?ko data ai??i?? 2003 metA? kovo 20-oji.

Siaurame ratelyje grafo bute tA? paA?iA? metA? lapkriA?io 17-Ai??jAi??, kuriame, be A?eimininkA?, dalyvavau aA? su A?mona, gydytojas Evaldas A?eromskis su A?mona ir Lietuvos ambasados Lenkijoje sekretoriato vadovAi?? Julija Kielmer, paminAi??jome pono Alfredo 90-metA?. Tada jau A?inojome, kad netrukus jam bus atlikta sudAi??tinga operacija, kurios baigtA? buvo sunku nusprAi??sti. Man tai buvo nebe pirmas grafo gimtadienis. Tie patys A?monAi??s minAi??davome jA? keletAi?? metA?. NeA?inau, niekada neklausdavau, ar dar kAi?? nors rengdavo savo draugams lenkams. A?inojau, kad jA? turi, taA?iau nAi?? su vienu jA? nebuvau niekada susitikAi??s.

O grafui teko rinktis: gulti ant operacinio stalo ar laukti greitos mirties. Jis pasirinko operacijAi??. Nepamenu, kas jam buvo padaryta, taA?iau A?inau, kad tai susijAi?? su vidaus organais. Operacija buvo labai sunki, po jos grafas jau neatsigavo. PradAi??jo prastai matyti. Kai uA?sukdavau A? sveA?ius, vis daA?niau priguldavo, o vaistus gAi??rAi?? saujomis.

2004 metA? liepos 5 dienAi?? baigiau savo A?urnalistinAi?? veiklAi?? Lenkijoje, kurioje praleidau A?eA?iolika metA?. PrieA? iA?vaA?iuodamas nuAi??jau atsisveikinti su grafA? A?eimyna. UrA?ulAi?? padengAi?? stalAi??, taA?iau grafas liko sAi??dAi??ti fotelyje. Jam jau buvo sunku ir kalbAi??ti.

PaskutinA?syk su A?iuo iA?kiliu A?mogumi susitikau 2008 metA? balandA?, kai su grupe Lietuvos pensininkA? atvykau A? VarA?uvAi?? ir iA? karto paskambinau savo mieliems biA?iuliams. AtsiliepAi?? A?mona. ai??zJis jau labai silpnas, nesikelia iA? lovos, beveik nekalba, taA?iau manau, kad jAi??s jA? pradA?iuginsite. Laukiu.ai??? Buvo A?eA?tadienis, 11 val. ryto, kai pabeldA?iau A? taip gerai paA?A?stamas duris. AtidarAi?? UrA?ulAi?? ai??zJis jAi??sA? laukia. Eikite A? miegamAi??jA?.ai??? Grafo akys buvo uA?merktos, taA?iau iA?girdAi??s mano balsAi?? jis iA?tiesAi?? rankAi??. AtsisAi??dau A?alia jo lovos. Jis abiem rankom apglAi??bAi?? mano rankAi??, ir taip tylAi??dami sAi??dAi??jome gal kokiAi?? valandAi??. Man buvo metas eiti, nes turAi??jau dar vienAi?? susitikimAi??. TaA?iau kai norAi??jau rankAi?? iA?traukti, Alfredas dar stipriau A? jAi?? A?sikibo. AA? paaiA?kinau, kad manAi??s laukia dar vienas paA?A?stamas. Grafas prikimusiu balsu iA?tarAi??: ai??zSusitiksime Palangojeai???. Supratau, kAi?? jis turAi??jo galvoje. Liepos 11 dienAi?? mums A? VilniA? paskambino UrA?ulAi?? ir praneA?Ai??, kad Alfredas mirAi??. ai??zLaidosime po mAi??nesio Palangoje. KAi??nAi?? kremuosime. AtvaA?iuokite.ai???

Po poros dienA? internetu iA? Lietuvos ambasados Lenkijoje gavau UrA?ulAi??s eilAi??raA?tA?, sukurtAi?? savo vyro atminimui. Buvo praA?oma, kad aA? jA? iA?versA?iau A? lietuviA? kalbAi?? ir perskaityA?iau prie kapo duobAi??s. EilAi??raA?A?io turinys buvo maA?daug toks: ai??zNuliAi??dAi?? prie Tavo kapo drauge su artimaisiais ir draugais lenkiamAi??s Tau Tavo mylimoje Palangoje, kur virA? Tavo kapo tyliai A?lamAi??s A?ios A?emAi??s medA?iai. Kol gyvi, visada Tave prisiminsime, ir tegul Tau lengva bus Lietuvos A?emelAi??ai???. Alfredo TiA?keviA?iaus palaikai atgulAi?? A? kapAi??, kur palaidota jo mylimiausia sesuo Antanina.

TokiA? laidotuviA? Palanga niekada turbAi??t nebuvo maA?iusi. Po gedulingA? miA?iA? baA?nyA?ioje urnAi?? su Alfredo TiA?keviA?iaus palaikais iA?lydAi??jo A?imtai A?moniA?, o tAi??kstanA?iai susikaupAi?? stovAi??jo A?aligatviuose. Nors diena buvo saulAi??ta ir graA?i, poilsiautojai atAi??jo atsisveikinti su paskutiniAi??ja Palangos grafA? atA?ala, kartu uA?versdami kurorto A?kAi??rAi??jo giminAi??s istorijAi??.

RaA?ant A?ias eilutes mane nuolat persekiojo viena mintis: kodAi??l A?mogus, gimAi??s Lenkijoje, augAi??s lenkA? A?eimoje, vedAi??s A?monAi?? lenkAi??, iki mirties iA?liko lietuviu, dideliu Lietuvos patriotu, iA?saugojo jai meilAi??, kurios nesugebAi??jo nustelbti net visAi?? gyvenimAi?? grafAi?? lydAi??jusios negandos.

Man teko laimAi?? bendrauti su ne vienu iA?kiliu A?mogumi. ParyA?iuje teko kelias valandas praleisti pas patA? garsiausiAi?? emigracijoje lenkAi??, ai??zKultAi??rosai??? A?urnalo A?kAi??rAi??jAi?? JerzA? GiedroycAi??. Jis gana iA?didA?iai kalbAi??jo apie savo lietuviA?kAi?? kilmAi??, apie garsius, A?emaitijoje iA?augusius savo giminaiA?ius, taA?iau teigAi??, kad pats yra lenkas ir juo mirs. PorAi?? kartA? VarA?uvoje teko susitikti su Nobelio premijos laureatu CzesAi??awu MiAi??oszu. Kai paklausiau jA?, kuo save laiko ai??i?? lietuviu ar lenku, poetas nedvejodamas atsakAi??, kad gimAi?? Lietuvoje, Ai??eteiniuose prie KAi??dainiA?, taA?iau kadangi kuria lenkiA?kai, vadinasi, yra lenkas.

O man iki A?iol ausyse skamba Alfredo TiA?keviA?iaus A?odA?iai: ai??zAA?, bAi??damas lenkas, visAi?? savo gyvenimAi?? buvau lietuvis, ir nors penkiasdeA?imt metA? neturAi??jau lietuviA?ko paso, niekada net nepagalvojau, jog nesu lietuvisai???.

KitAi??met Alfredui TiA?keviA?iui lapkriA?io 17 dienAi?? sukaktA? 100 metA?. Reikia tikAi??tis, kad Palanga neuA?mirA? A?ios datos ir iki to laiko suras galimybiA? jei ne paskutiniAi??jAi?? TiA?keviA?iA? atA?alAi??, tai bent giminAi??s vardAi?? A?amA?inti mieste. SprendA?iant iA? praneA?imA?, niekas A?iuo klausimu per daug nesidomi, nors visiems A?inoma, kad Palangai ir kurortui pradA?iAi?? davAi?? TiA?keviA?iA? giminAi??, A?ia atsikrausA?iusi 1824-aisiais. Buvo planuota TiA?keviA?iA? vardu pavadinti jA? sukurtAi?? Botanikos sodAi??. SavivaldybAi?? nusprendAi?? suteikti jam BirutAi??s vardAi??. Buvo kalbama, jog tikslinga bAi??tA? TiA?keviA?iA? vardu pavadinti MeilAi??s alAi??jAi?? nuo Stepono Dariaus ir Stasio GirAi??no gatvAi??s iki BirutAi??s kalno. Ir A?is sumanymas nesusilaukAi?? pritarimo. KaA?kas planavo prie BirutAi??s parko pastatyti Felikso TiA?keviA?iaus ir jo sAi??naus Alfredo skulptAi??rinA? ansamblA?. Atsakymo taip pat nAi??ra. Kai kas siAi??lAi?? trumpAi?? atkarpAi?? nuo Kurhauzo ir SkulptAi??rA? parko pavadinti TiA?keviA?iA? alAi??ja. TaA?iau iki A?iol niekas neA?ino tolesnio Kurhauzo likimo. O laikas bAi??ga. Ko gero, taip ir nueis uA?marA?tin grafA? TiA?keviA?iA? giminAi??, jAi?? primins tik senosiose Palangos kapinAi??se esantis antkapis.