PerkAi??no A?ventykla Vilniuje

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA:Ai??Istoriografija
AUTORIUS:Ai??Darius Baronas
DATA: 2012-11

PerkAi??no A?ventykla Vilniuje

Darius Baronas

SenA? mitA? ir naujA? moksliniA? tyrimA? nedermAi??

Reta kuri vieta taip stipriai traukia senosios Vilniaus istorijos mylAi??tojus kaip Vilniaus katedra. Pirmieji apie jAi?? intensyviai raA?yti pradAi??jo XIX a. pradA?ios romantikai, kuriA? tradicija ruseno ir vAi??liau, o bene stipriausiai subujojo sovietmeA?iu. Ai??iAi?? romantinAi?? tradicijAi?? reprezentuojantys tekstai ir jA? sekiniai populiarioje sAi??monAi??je A?tvirtino keletAi?? gyvybingA? vizijA?. Pirmoji jA? susijusi su mintimi apie Vilniuje dar karaliaus Mindaugo laikais pastatytAi?? katedrAi??, o antroji teigia, kad po Mindaugo A?Ai??ties A?i katedra buvusi paversta pagoniA?ka PerkAi??no A?ventykla. Ai??i A?ventykla esAi?? gyvavusi iki pat 1387 m. Lietuvos krikA?to, kai vietoj pagoniA? A?ventyklos A?ia iA?kilusi nauja, Jogailos pastatyta Vilniaus katedra. Ai??iame straipsnyje ir norAi??A?iau atkreipti dAi??mesA? A? senus ir naujesnius istoriografinius pasakojimus, A? nuo seno mokslui A?inomus, bet, ko gero, ne iki galo perprastus faktus, taip pat A? naujesniA? archeologiniA? tyrimA? duomenis.

Kadangi istorinAi??s vaizduotAi??s tyrimams labai svarbus kintantis konkreA?ios epochos dvasinis ir intelektinis kontekstas, tai tokie tyrimai gali labai iA?siplAi??sti. Tad A?ia ir dabar nebandysiu plaA?iau nusakyti XV, XVI ar XIX a. raA?ytojA? ir istorikA? kAi??rybinAi??s aplinkos, apsiribosiu pastanga pasekti vieno kamerinio A?vaizdA?io ai??i?? Vilniaus katedros ai??i?? kitimAi??. PagrindinA? dAi??mesA? skirsiu vienalaikiA? A?altiniA? liudijimams ir archeologinAi??ms liekanoms, nes, mano A?sitikinimu, tik taip pagrA?sta interpretacija A?galina vaisingas diskusijas ir tolesniA? tyrimA? paA?angAi??.

DlugoA?o teorija ai??i?? istorinAi?? tiesa?

MAi??sA? istoriografijoje vis dar nepakankamai A?sisAi??moninta lenkA? kronikininko Jono DlugoA?o (1415ai??i??1480) didA?iojo kAi??rinio Analai reikA?mAi?? ir lenkA?, ir mAi??sA? istorinei vaizduotei apie SenAi??jAi?? LietuvAi??. Ne viskas, kAi?? DlugoA?as raA?Ai?? apie LietuvAi?? ar lietuvius, buvo iA?sigalvota, bet daug dalykA? buvo iA?galvotA?, iA?mAi??stytA?, permAi??stytA? ir savaip perteiktA? ateities kartoms. XVI a. lenkA? istorikai Motiejus Miechovita (1457ai??i??1523), Martynas Bielskis (1495ai??i??1575), Martynas Kromeris (1512ai??i??1589) ir, A?inoma, LDK istoriku tapAi??s Motiejus Stryjkovskis (apieAi??1547ai??i?? apieAi??1593) ne tik kAi??rAi?? originalius veikalus, bet ir tAi??sAi?? DlugoA?o istoriografinAi?? tradicijAi??. Su tam tikromis iA?lygomis, DlugoA?o palikimu galime laikyti mintA?, esAi?? Lietuvos krikA?to metu Jogaila pastatAi??s naujAi?? katedrAi?? sugriautosios pagoniA? A?ventyklos vietoje.

Savo ankstesniuose tyrimuose man jau yra tekAi?? atkreipti dAi??mesA?, kad apraA?ydamas lietuviA? krikA?tAi?? DlugoA?as juos ir visAi?? A?alA? vaizduoja kaip visiA?kai pagoniA?kAi??, vis dar skendinA?iAi?? stabmeldystAi??s tamsoje1. Tokiai nakties tamsai suprieA?inama lenkA? atneA?ta tikAi??jimo A?viesa. Mintis apie tikAi??jimo ir netikAi??jimo, A?viesos ir tamsos prieA?prieA?Ai?? realizuojama konkreA?iu tekstu. Tai ir daroma apraA?ant, kaip buvusi A?kurta Vilniaus katedra. Anot DlugoA?o, labai pamaldus karalius Jogaila trokA?damas, kad Lietuvoje jo A?skiepytas tikAi??jimas sustiprAi??tA? ir toliau klestAi??tA?, Vilniuje A?kuria katedrAi?? Ai??vA?. TrejybAi??s garbei, ir dar padabintAi?? vyskupo ir kankinio A?v. Stanislovo vardu2. KodAi??l naujosios katedros globAi??ju buvo pasirinktas Stanislovas? DlugoA?as atsako: idant abi tautos, ir lenkai, ir lietuviai, turAi??tA? tAi?? patA? dangiA?kAi??jA? globAi??jAi??. Bet tai dar ne viskas: DlugoA?ui buvo labai svarbu pabrAi??A?ti tokA? titulAi?? buvus parinktAi?? dar ir dAi??l to, kad lietuviai amA?iams atsimintA?, jog bAi??tent dAi??l lenkA? pastangA? jiems ir jA? palikuonims nuA?vito tikAi??jimo A?viesa. DlugoA?o pasakojime pagonybAi??s tamsos pasitraukimas ir krikA?A?ioniA? tikAi??jimo A?viesos suspindAi??jimas vyksta toje paA?ioje erdvAi??je, netgi toje paA?ioje vietoje: DlugoA?as detaliai tiksliai nupasakoja, kad Jogaila didA?jA? altoriA? pastatAi?? bAi??tent toje vietoje, ai??zkur buvo kAi??renama pagoniA? ugnis, klaidingai laikyta amA?ina, kad visiems aiA?kiau matytA?si pagoniA?ka klaidatikystAi??ai???3.

Tokiame pasakojime lenkai vaizduojami kaip aktyvioji, lietuviai pagonys ai??i?? kaip pasyvioji arba tiesiog pagonybAi??je uA?kietAi??jusi pusAi??. Ai??io teksto prasminiai akcentai rodo, kad tokiu pasakojimu DlugoA?as siekAi?? ne tiek dokumentuoti aA?tuoniasdeA?imties metA? senumo A?vykius, kiek sukurti ir ateities lenkA? kartoms perduoti A?iniAi??-praneA?imAi??. VienA? dalykA? iA?eksponavimas kitA? sAi??skaita akivaizdus, kad ir iA? kAi?? tik minAi??to katedros titulo apibAi??dinimo. Juk A?inoma, kad 1388 m. Vilniaus katedra buvo paA?ventinta ne tik Ai??vA?. TrejybAi??s ir Ai??v.Ai??Stanislovo, bet dar ir Ai??vA?. M. Marijos ir Ai??v. Vladislovo titulu4. Ai??v.Ai??Stanislovas buvo ne tik Krokuvos Vavelio katedros globAi??jas, bet dar ir Piastams brangus A?ventasis. Tuo tarpu A?v. Vladislovas buvo ArpadA? dinastijos atstovas, A?ventasis karalius ir A?aunus riteris. Jis visA? pirma buvo artimas ir brangus vengrams, kuriA? krikA?A?ioniA?kAi?? paveldAi?? aktyviai puoselAi??jo ir iA? PrancAi??zijos atsikAi??lusios AnA?u dinastijos atstovai. Tad be visA? grynai religiniA? paskatA?, minAi??tasis pilnas Vilniaus katedros titulas galAi??jo atspindAi??ti ir paties Jogailos dinastinius iA?skaiA?iavimus, jo siekA? prisiA?lieti prie PiastA?, ArpadA? ir AnA?u dinastijA? (juk jo krikA?to vardas taip pat buvo Vladislovas!). Juolab kad popieA?iaus Urbono VI bulAi??je naujai steigiamos katedros titulas apsiriboja Ai??vA?. Trejybe, Ai??vA?.Ai??M. Marija ir A?v. Stanislovu, o po katedros konsekracijos PoznanAi??s vyskupo Dobrogosto iA?duotas dokumentas rodo, kad A?is titulas buvo praturtintas bAi??tent A?v. Vladislovo vardu5. DlugoA?o pasakojime apie Vilniaus katedros pastatymAi?? tokiA? dalykA? neA?A?velgsi.

Toks ekskursas reikalingas tam, kad galAi??tume aiA?kiai matyti kaip vienas reiA?kinys gali bAi??ti nuA?vieA?iamas skirtingais rakursais. JA? atpaA?inimas leidA?ia geriau suprasti ne tik galimA? istoriniA? veikAi??jA? motyvus, bet ir paA?ius tekstus daryti labiau paA?inius. Ai??itaip A?iAi??rint minAi??tasis DlugoA?o pasakojimas apie Vilniaus katedrAi?? kyla ne tiek iA? nuoA?irdA?ios pastangos fiksuoti realius praeities A?vykius, kiek iA? bandymo A?A?velgti giliAi?? prasmAi?? ir pasiA?sti A?iniAi?? ateities kartoms, todAi??l jame pateikiamA? dalykA? neturAi??tume priimti uA? grynAi?? pinigAi??. Antra vertus, bepigu mums dabar sakyti, kad DlugoA?o pasakojimas problemiA?kas, kad jame galbAi??t ne viskas matoma ar ne viskAi?? norima parodyti. Kiekvienas taip sakydamas ar galvodamas pripaA?A?sta savo A?siskolinimAi?? A?iuolaikiniam istorijos mokslui, kuris nuo XIX a. intensyviai moko, kaip iA? prabAi??gusiA? amA?iA? liekanA? reikia rekonstruoti praeities paveikslAi??. Tuo tarpu ir ViduramA?iA? kronikininkams, ir Renesanso istorikams istorija visA? pirma buvo retorinAi?? disciplina, kuria siekta mokyti, kaip reikia gyventi. Jie netyrinAi??jo praeities taip, kaip tai daro naujA?jA? ir naujausiA?jA? laikA? istorikai, o kartodavo, stilizuodavo, plAi??sdavo savo pirmtakA? tekstus ir apraA?inAi??davo savo gyvenamAi?? dabartA? net ir tada, kai stengdavosi raA?yti apie labai tolimus laikus, seniai iA?dilusius iA? gyvosios atminties. Savo akimis matytieji dalykai bAi??davo laikomi tikriausiais, girdAi??tiejiAi??ai??i?? laikyti maA?iau tikrais, o jA? patikimumAi?? lemdavo ne nupasakojamA? dalykA? tikAi??tinumas, bet pasakotojo moralinis lygis: jei asmuo bAi??davo aukA?tos moralAi??s, nuoA?irdA?iai tikAi??ta tuo, kAi?? jis pasakodavo6. Kadangi aiA?ku, jog DlugoA?as negalAi??jo savo akimis matyti, kaip buvo uA?gesinta ugnis ir iA?muA?ti A?alA?iai, o jo sakytiniai A?altiniai yra didA?iai problemiA?ki, bendra iA?vada bAi??tA? tokia, kad jo tekstas apie Vilniaus katedros pastatymo aplinkybes yra literatAi??riA?kai apdorotas pasakojimas, kuriame iA? kitA? vienalaikiA? A?altiniA? A?inomi faktai persipina su jo iA?monAi??s vaisiais. Tokiame pasakojime esti ir tikrA?, ir iA?galvotA? dalykA?, vienus jA? galima verifikuoti kitA? A?altiniA? duomenimis, kiti A?inomi tik DlugoA?ui. Labai tikAi??tina, kad jis nepasakAi?? faktiA?kai nieko nauja, ko mes neA?inotume iA? kitA? XIVAi??a. pabaigos A?altiniA?, tokiA? kaip Jogailos fundacinAi??s Vilniaus katedros ir vyskupijos privilegijos ar popieA?iaus Urbono VI Vilniaus vyskupijos A?steigimo bulAi??.

Po DlugoA?o raA?Ai?? Renesanso, Baroko ir Romantizmo epochA? autoriai kartojo DlugoA?o perpasakotas A?inias apie Vilniaus katedros pastatymAi??, papildydami jas savo erudicija. Stryjkovskio Kronikoje esantis pasakojimas apie Vilniaus katedros pastatymAi?? remiasi DlugoA?u. Daugelis dalykA? juose sutampa, bet esama ir kai ko naujo. Jeigu DlugoA?ui buvo A?inoma tik pagoniA? A?ventykla ir vienas joje buvAi??s altorius, tai Stryjkovskis jau ai??zA?inojoai???, kad ai??zpagoniA?koje baA?nyA?iojeai??? buvo A?rengta daug altoriA?, o A?alia jos stovAi??jo bokA?tas, iA? kurio A?yniai interesantams duodavo atsakymus A? juos dominanA?ius klausimus7. Akivaizdu, kad Stryjkovskis geriau negu DlugoA?as paA?inojo Vilniaus topografijAi??, nes pats savo akimis bus matAi??s mAi??sA? dienas pasiekusA? bokA?tAi?? ai??i?? A?iandieninAi?? katedros varpinAi??. Lyginant su DlugoA?u, Stryjkovskis A? bendrAi?? vaizdAi?? A?neA?Ai?? dar vienAi?? spalvingAi?? detalAi??Ai??ai??i?? PerkAi??no stabAi??, kurA? Jogaila liepAi??s nuversti, o A?alia jo tariamai stovAi??jusius altorius iA?griauti8. Ai??iais aspektais Stryjkovskio Kronika ryA?kiai skiriasi nuo XVI a. LDK metraA?A?iA?. Ai??ie bendrais bruoA?ais perteikia tokA? vaizdAi??: legendinis kunigaikA?tis Ai??ventaragis miA?ke ties Neries ir Vilnios santaka aptinka ai??zlabai gerAi?? vietAi??ai???, kur jo praA?ymu sAi??nus Skirmantas A?rengia mirusiA? Lietuvos kunigaikA?A?iA? ir bajorA? deginimo vietAi?? ai??i?? ugniavietAi??9. Apie jokius statinius ar aptarnaujantA? personalAi?? nAi??ra jokios kalbos. VietovAi?? lieka dykviete, kol A?ia apsilankAi??s Gediminas A?kuria miestAi??, pastatydamas A?emutinAi?? pilA? Ai??ventaragio slAi??nyje (ai??zlankojeai???) ir AukA?tutinAi?? ai??i?? ant Plikojo kalno. Jokia pagoniA? A?ventykla LDK metraA?A?iuose neminima. Galiausiai Jogaila, krikA?tydamas LietuvAi??, pastato Ai??v. Stanislovo baA?nyA?iAi?? ir nuo tada Lietuvoje visur imta statyti baA?nyA?ias. Taigi XVI a. pirmos pusAi??s LDK metraA?A?iai, net praneA?dami apie tokA? A?vykA? kaip Lietuvos krikA?tas, nieko nesako apie pagonybAi??, stabus ar A?ventyklas Vilniuje. Taip atsitiko veikiausiai tik todAi??l, kad jA? kAi??rAi??jai beveik nieko neA?inojo apie senovAi??s lietuviA? pagonybAi??s reiA?kimAi??si Vilniuje ir dar nebuvo patyrAi?? vaisingo DlugoA?o AnalA? poveikio. Ko gero tik Stryjkovskis tapo pirmuoju veiksmingu ai??zpagoniA?kosai??? informacijos sklaidos A?altiniu.

XVII a. didA?iojo Lietuvos istoriko Alberto VijAi??ko-KojalaviA?iaus (1609ai??i??1677) Lietuvos istorijoje taip pat sekama DlugoA?o surAi??sta pasakojimo struktAi??ra. KojalaviA?ius nemini nei ai??zpagoniA? baA?nyA?iosai???, nei PerkAi??no stabo ir panaA?iA? dalykA?, kurie taip rAi??pAi??jo Renesanso laikais raA?iusiam Stryjkovskiui. Dar svarbiau paA?ymAi??ti, kad KojalaviA?iaus tekste ne Jogaila, bet Gniezno arkivyskupas Bodzanta paskelbia apie naujos tvarkos pradA?iAi??: ai??zA?emutinAi??s pilies aikA?tAi??je, toje vietoje, kur A?aibA? valdovas, vietos A?moniA? kalba vadinamas PerkAi??nu, buvo A?lovinamas amA?inAi??ja ugnimi, arkivyskupas Bodzanta paskelbAi?? bAi??siant pastatytAi?? Ai??v. Stanislovo baA?nyA?iAi??ai???10. Ai??iuo atveju KojalaviA?ius bus tikriausiai sekAi??s XVI a. LDK metraA?A?iais, kalbanA?iais, kad arkivyskupas A? VilniA? atsiuntAi?? pirmAi??jA? vyskupAi??. KodAi??l savo laiku tokio vaidmens Bodzantai nepriskyrAi?? DlugoA?as, lieka paslaptimi: galbAi??t jis dar jautAi??, kad raA?ydamas apie tariamAi?? Bodzantos kelionAi?? A? VilniA? 1387 m. per daug kliovAi??si vien savo vaizduote?

Lietuvoje istorinis romantizmas
vis dar gyvuoja

Didysis XIX a. Lietuvos romantikas Teodoras Narbutas plaA?iai ir detaliai apraA?Ai?? Vilniaus PerkAi??no A?ventyklAi??. Jis nesitenkino vien savo pirmtakA? ai??i?? DlugoA?o ir Stryjkovskio ai??i?? pasakojimais, bet ir pats prasimanAi?? pseudoistorinAi??s medA?iagos, gausiai cituodamas Rivijaus kronikAi??. Ai??is, veikiausiai XVII a. pabaigoje sudarytas Ai??vairenybiA? rinkinys11 Narbutui pasitarnavo kaip pasakiA?kos informacijos skrynia, kurios turtais jis dosniai dalijosi, pridurdamas kai kAi?? ir nuo savAi??s. Narbuto kAi??rybos dAi??ka platieji skaitytojA? sluoksniai patyrAi??, kad dabartinAi??s katedros vietoje stovAi??jusi PerkAi??no A?ventykla turAi??jo 150 ir 100 uolekA?iA? ilgio ir ploA?io sienas, iA?kilusias 10 uolekA?iA? virA? A?emAi??s pavirA?iaus. Stogo ji neturAi??jusi, nes buvo pastatyta tam, kad suptA? stotingAi?? Ai??A?uolAi??. Prie sienos prieA?ais A?Ai??jimAi?? A?liejosi koplyA?ia, virA? kurios dar kilusi altana (pavAi??sinAi??, stoginAi??), virA?ijanti perimetriniA? sienA? aukA?tA? 16 uolekA?iA?. Toje altanoje stovAi??jAi??s medinis PerkAi??no stabas, ai??zatgabentas iA? Palangos A?ventA?jA? miA?kA?ai???12. Dar daug kitokiA? A?domiA? ir paslaptingA? dalykA? Narbutas regAi??jo buvus toje A?ventykloje.

Narbuto aktualizuotAi?? tradicijAi?? toliau tAi??sAi?? lenkA? autoriai. Tarp jA? vertAi??tA? paminAi??ti gydytojAi??, didelA? Vilniaus mylAi??tojAi?? VladislovAi?? ZahorskA?. Jis ne tik kartojo, bet ir turtino tradicijAi??. 1904 m. paskelbtoje knygoje apie Vilniaus katedrAi?? jis raA?Ai??, kad apie 1314 m. Gediminas vietoj kuklios ir varganos, dar Ai??ventaragio A?rengtos stabA? garbinimo vietos pastatAi??s A?ymiai A?spAi??dingesnAi?? A?ventykAi??lAi??, kurioje be PerkAi??no prieglaudAi?? susirado ir kiti lietuviA? dievaiA?iai13. Stabai ir nuo amA?inosios ugnies virpantys A?eA?Ai??liai interjerui suteikAi?? paslaptingumo aurAi??, kuri perduodavusi baimingAi?? nuotaikAi?? ai??zpaprastiems ir prietaringiems lietuviamsai???14. Anot Zahorskio, A?ia pat prie galinAi??s sienos buvAi?? A?rengti A?idinukai, prie kuriA? A?yniai, aukA? aukotojai, A?ildydavosi maistAi??. PrieA? A?imtAi?? metA? Zahorskis dar rasdavo geleA?iniA?, surAi??dijusiA?, rankose trupanA?iA? ieA?mA? likuA?iA?. Savo skaitytojAi?? tikino, kad tas rAi??selis su A?idinukais yra iA?likAi??s iki A?iol po katedros didA?iuoju Ai??v. Stanislovo altoriumi15. PanaA?ias mintis, legendas ir pasakojimus Zahorskis kartojo ir toliau savo vadovuose po VilniA? bei knygoje Vilniaus padavimai ir legendos16. Vilnius su savo pagoniA?komis A?ventyklomis, A?yniais, vaidilomis ir vaidilutAi??mis jam tikriausiai regAi??josi kaip kaA?koks nerealus, pasakiA?kas, praeitin nugrimzdAi??s pasaulis. Reikia pabrAi??A?ti, kad toks poA?iAi??ris neimplikavo prieA?iA?kumo lietuviams, kuriems Zahorskis, ko gero, buvo netgi A?moniA?kai A?iltas. Bet senovAi??s lietuvius jis vaizdavo kaip mielus laukinius (ai??zpaprastuoliai ir prietaringiai???), kurie civilizacijos poA?iAi??riu buvo beviltiA?kai atsilikAi??: juk pagonybAi??s laikais visi lietuviai, ai??i?? neiA?skiriant nei turtingA?jA?, nei kunigaikA?A?iA?,Ai??ai??i?? avAi??jAi?? vyA?as!17

TaA?iau tarpukariu tokios tekstologinAi??s ai??zsubtilybAi??sai??? lietuviA? per daug nejaudino, nes jie buvo tvirtai A?sitikinAi??, kad senovinAi?? pagonybAi?? ir lietuviA?kumas ai??i?? neiA?skiriami draugai. Tad nenuostabu, kad Zahorskio skelbtos legendos pasiekdavo ir lietuviA?kAi??jAi?? auditorijAi?? per vertimus ir tekstA? sekimus. Zahorskio veikalai tapo A?altiniu apie VilniA? raA?iusiems lietuviA? autoriams. Kaip pavyzdA? galima pateikti Adolfo ZabiA?io-Nezabitauskio knygAi?? Vilniaus baA?nyA?ios ai??i?? mAi??sA? tautos A?ventovAi??. Ji paskelbta 1940 m., kai mAi??sA? tauta iA?gyveno euforijAi?? dAi??l atgauto Vilniaus ir dar nebuvo spAi??jusi patekti A? sovietinius spAi??stus. PakiliAi?? nuotaikAi?? nesunku pajusti iA? to, kaip entuziastingai atsiliepiama apie legendas: ai??zKo A?iandien apie savo sostinAi?? nebeiA?skaitome pageltusiuose praeities raA?tA? puslapiuose, visa tai taip gyvai, graA?iai ir spalvingai tebAi??ra A?raA?yta mAi??sA? tautos sieloje ai??i?? graA?iuosiuose padavimuose apie VilniA?ai???18. Ai??iame tekste istorija, anie ai??zpageltAi?? puslapiaiai??? beviltiA?kai pralaimi spalvingoms legendoms, nes ai??zTos legendos ir pasakos apie VilniA? dAi??l to lietuviA? tautai yra gyva tikAi??rovAi??, taip vaizdA?iai kalbanti apie senovAi??s VilniA? kaip lietuviA? tautos ir religijos A?ventovAi??ai???19. Nors lenkA? autoriai, raA?ydami apie VilniA?, nevengdavo ir nevengia A?pinti legendiniA? ataudA?, taA?iau juose neteko aptikti tokio vienpusiA?ko legendA? iA?kAi??limo istorijos sAi??skaita. Juose riba tarp mokslo ir istoriniA? fantazijA? vis dAi??lto jauA?iama. Tuo tarpu lietuviA? autoriai, raA?Ai?? plaA?iajam skaitytojui skirtus tekstus, staA?ia galva nerdavo A? pagoniA?ko Vilniaus verpetus: ai??zDar ir A?iandien Ai??ventaragio slAi??nyje pastatytoje Vilniaus katedroje po altorium padarytas dievaiA?io PerkAi??no A?ventyklos aukuras ai??i?? altorius su apdegusiu ir pajuodusiu akmeniuai???, ai??i?? patikina mus Zabitis-Nezabitauskis20. Kadangi reikAi??jo A?vAi??sti ir laikas nelaukAi??, Zabitis-Nezabitauskis ai??znepastebAi??joai??? Marijos A?owmiaAi??skos pastabos, kad ta vieta po katedros altoriumi, kuri taip traukAi?? pagonybAi??s ieA?kotojus, yra ne kas kita kaip senovinAi?? laidojimo kripta, o A?idinukas su dAi??mtraukio likuA?iais tarnavo ne A?yniams pasiA?ildyti maistAi??, bet pravertAi?? kaip A?ildymosi priemonAi?? katedros sargams, kai vyko Lauryno GuceviA?iaus vadovaujami rekonstrukcijos darbai XVIII a. pabaigoje21.

ZabiA?io-Nezabitauskio pavyzdys A?ia pasitelktas tik kaip iliustracija, rodanti platesniA? lietuviA? visuomenAi??s sluoksniA? istorinAi??s vaizduotAi??s vingius. AiA?ku, kad jis nebuvo vieniA?as ar iA?skirtinis, veikiau tipiA?kas savo meto lietuviA? vaizduotAi??s apie VilniA? atstovas22. Vienu bAi??dingA? A?ios vaizduotAi??s poA?ymiA? reikia laikyti pastangas Vilniaus iA?takas parodyti kaip kuo labiau pagoniA?kas23. Tiesa, tarpukariu tokia tendencija nesikirto su katalikiA?ka pasaulAi??A?iAi??ra, todAi??l nebAi??davo jokiA? kebAi??lumA? nuo legendA? apie pagoniA?kas A?ventyklas pereiti tiesiai prie kalbA? apie krikA?A?ioniA? baA?nyA?ias. Vis dAi??lto A?velgiant iA? istorijos mokslo perspektyvos akivaizdu, kad inteligentai, praeities mylAi??tojai ir saugotojai nereflektuodavo skirtumA? tarp pagoniA?kA? liekanA? menkumo, neapA?iuopiamumo ir baA?nyA?iA? monumentalumo, akivaizdumo. Toks iA?kreiptas musAi??s ir dramblio masteliA? sutapatinimas arba tiesiog sukeitimas vietomis veikAi?? ir tebeveikia kai kuriuose visuomenAi??s sluoksniuose iki pat mAi??sA? dienA?. Kaip visada tokie dalykai grindA?iami kuo geriausiais norais. Juk kuo geriausiA? norA? vedamas ir remdamasis to meto naujausiais lietuviA? archeologA? radiniais ir interpretacijomis Romas BatAi??ra dar 1966Ai??m. Ai??mAi?? kalbAi??ti apie VilniA? kaip labai tikAi??tinAi?? Mindaugo laikA? Lietuvos sostinAi??24. Juk grumdamasis su sovietmeA?io neteisybe dAi??l Vilniaus senamiesA?io iA?saugojimo architektas Sigitas Lasavickas, prakalbindamas akmenis, plytgalius ir kaulus, kAi??rAi?? senojo Vilniaus vizijas, praturtindamas jas Homero epA? ir LDK metraA?A?iA? legendomis25. Atgimimo laikai buvo nuostabAi??s ne vienu atA?vilgiu, o mintimis grA?A?tant prie jA? mums rAi??pimu aspektu, pripaA?intina, kad tuo metu galAi??jo atrodyti, jog atradimai Vilniuje leis prabilti apie naujAi??jAi?? TrojAi??, kuriAi?? atrado lietuviA?kieji A?lymanai. ArtAi??jant Lietuvos krikA?to 600 metA? jubiliejui visuomenAi?? pasiekAi?? sensacinga A?inia ai??i?? Vilniaus katedros poA?emiuose rastos Mindaugo katedros liekanos26. NaujienAi?? paskelbAi?? architektas Napoleonas Kitkauskas ir archeologas Albertas Lisanka tiksliau nedatavo radiniA?, giliau nenagrinAi??jo Mindaugo ir Jogailos laikA? A?altiniA?, bet to uA?teko, kad bAi??tA? praneA?ta A?inia radus Mindaugo katedros liekanas. Aptikus A?iaurinAi??je katedros dalyje buvusiA? laiptA? likuA?ius, buvo patikAi??ta, kad Narbutas ar Daukantas buvo teisAi??s, ir tai palaikyta dar vienu argumentu, kad ai??zpo Mindaugo nuA?udymo jo statyta katedra buvo paversta pagoniA?ka A?ventyklaai???27. O toliau jau visi A?inomi A?altiniai, pradedant popieA?iaus Urbono VI bule, DlugoA?o Analais ir baigiant Narbutu, BatAi??ra ir netgi Vladimiru Toporovu, turAi??jo galutinai A?tvirtinti tiesAi??, kuri nuo Narbuto laikA? lietuviA? galvose ir taip jau gyvavo. RomantikA? triumfas buvo toks stiprus, kad jA? tiesas tuo metu perAi??mAi?? ir kai kurie profesionalAi??s istorikai ai??i?? Edvardas GudaviA?ius (su iA?lygomis) ar Stephenas C. Rowellas (be iA?lygA?)28. Tuo metu Lietuvos archeologijos ir architektAi??ros mokslas bylojo bAi??tent taip ir kitokiam istorikA? poA?iAi??riui praktiA?kai nebuvo sAi??lygA? atsirasti.

Romantizmo A?veika

Vis dAi??lto mokslas nestovi vietoje. PrieA? dvejus metus iA?Ai??jo ypatingai svarbi Gedimino VaitkeviA?iaus knyga Vilniaus A?kAi??rimas. Joje dalykiA?kai A?vertinta ankstesnAi?? istoriografija, o, svarbiausia, kad taisyklingai panaudojus archeologiniA? sluoksniA? ir radiniA? datavimo metodus, gautos svarbios ir visai kitokios iA?vados. IA? jA? paaiA?kAi??jo, kad medinAi?? AukA?tutinAi?? pilis iA?kilo paA?ioje XIIIAi??a. pabaigoje (apie 1297 m.)29, o pirmosios mAi??rinAi??s gynybinAi??s sienos dabartinAi??s katedros aikA?tAi??s pietvakariA? dalyje Ai??mAi?? rastis XIV a. pirmame-antrame deA?imtmetyje30. Tuo pat laikotarpiu ai??i?? XIV a. pirmu ketvirA?iuAi??ai??i?? datuojami seniausi mAi??rai po dabartine katedra. TokA? datavimAi?? paremia ir Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io Gedimino laiA?kai, kuriuose minima naujai pastatyta baA?nyA?ia31. Labiausiai tikAi??tina, kad tai buvo pranciA?konA? baA?nyA?ia, teikusi dvasinius patarnavimus A?alia A?sikAi??rusiems katalikams ai??i?? daugiausia vokieA?iams, iA?eiviams iA? Rygos. Po tokiA? tyrimA? mintys apie Mindaugo laikA? katedrAi??, apie vAi??lesnAi?? pagoniA?kAi?? A?ventyklAi?? pakimba ore. NaujA? ir A?iuolaikiniA? moksliniA? tyrimA? lygA? ir dvasiAi?? gerai atspindi ir numizmato Eduardo Remeco tyrimai. Ai??io mokslininko teigimu, pirmoji Vilniaus pranciA?konA? baA?nyA?ia buvusi pastatyta apie 1320 m. ir jAi?? reikAi??tA? sieti su seniausio mAi??rinio pastato Lietuvoje liekanomis, kurios glAi??di pusiaukelAi??je tarp dabartinAi??s katedros ir Gedimino bokA?to ir sutartinai identifikuojamos kaip ai??zpastatas M2ai???32. Tuo tarpu seniausius mAi??rus, esanA?ius po dabartinAi??s katedros grindimis, anot Remeco, reikia sieti su Jogailos pastatyta ir po 1399Ai??m. gaisro Vytauto atstatyta katedra33. Akivaizdu, kad A?ios ir kitos iA?vados turi bAi??ti tolesniA? diskusijA? ir tikrinimo objektas. Bet akivaizdu, kad pastaraisiais metais Vilniaus A?emutinAi??s pilies tyrimuose padaryta didelAi?? paA?anga. Ne paslaptis, kad proverA?A? atliko vidurinei ir jaunesnei tyrAi??jA? kartai priklausantys mokslininkai. Nepriklausomai nuo to, kaip diskusija vystytA?si ateityje, jau dabar norisi vienareikA?miA?kai pritarti Remeco minA?iai: ai??zTad idAi??jos, kad pirmAi??jAi?? baA?nyA?iAi?? Vilniuje pastatAi??s Mindaugas, nepatvirtina ne tik istoriniai, bet ir archeologiniai ir net architektAi??riniai A?altiniai. DAi??l to A?ia tema nebederAi??tA? diskutuoti ir Mindaugo katedros idAi??ja turAi??tA? likti tik kaip viena iA? iA?keltA?, bet nepasitvirtinusiA? versijA?ai???34.

Tokios iA?vados ir mintys gerai koreliuoja su autentiA?kais raA?ytiniais A?altiniais. Kalbant apie popieA?iaus Inocento IV raA?tus, matyti, kad juose kalbama tik apie Mindaugo ketinimus, kurie tikriausiai tokie ir liko35. Jogailos ir Vytauto laikA? VokieA?iA? ordino praneA?imai apie Vilniuje buvusiAi?? katedrAi?? Mindaugo laikais neatsitiktinai atsirado tik po to, kai Jogaila pastatAi?? katedrAi??36. Jais buvo siekiama propagandiniA? ir politiniA? tikslA?, tad jie, kaip vAi??lyvi ir tendencingi, visai nepatikimi kalbant apie XIII a. realijas. A?inoma, didelio tyrAi??jA? dAi??mesio yra sulaukusi ir popieA?iaus Urbono VI 1388 m. kovo 12 d. bulAi??. Savo laiku susipaA?inAi??s su jos turiniu jaunesnAi??s kartos istorikas Alvydas NikA?entaitis teigAi??, kad ai??zBulAi??je minimi istoriniai faktai. Joje sakoma, kad naujoji Katedra pastatyta ant pagoniA?kos A?ventyklos liekanA?. Ai??i informacija laikytina visiA?kai patikima…ai???37 Tokios pat nuomonAi??s buvo ir A?ymusis lietuviA? mitologas Norbertas VAi??lius, teigAi??s, kad ai??ztoje Vilniaus vietoje [...] anksA?iau stovAi??jusi lietuviA? pagoniA?ka A?ventykla…ai???38 Ai??ios bulAi??s vertimas A? lietuviA? kalbAi?? taip pat nepalieka abejonAi??s, kad toje vietoje, kur lietuviai ai??zkaA?kokioje A?ventykloje prietaringai garbino iA?galvotus dievus ir stabusai??? vAi??liau, iA?kilo katedra39. Nepaisant tokiA? vienareikA?miA?kA? patikinimA?, reikalas ne toks jau ir paprastas, juk susiduriame su ViduramA?iA? A?altiniais. Skaitant lotyniA?kAi?? bulAi??s tekstAi??, nesunku pastebAi??ti, kad A?odA?iu locus apibAi??A?iama plati erdvAi??, tuometinAi?? apgyventa teritorija, tad A?is tekstas nerodo, kad bAi??tent tame konkreA?iame taA?ke stabus pakeitAi?? pergalingas kryA?ius40. Taip pat reikia atkreipti dAi??mesA?, kad bulAi??s tekste vartojama sAi??voka fanum. Tai abstraktesnAi?? sAi??voka negu templum (A?ventykla), kuriAi?? vartoja DlugoA?as. Tad fanum visA? pirma suprastina kaip dievybei paA?vAi??sta vieta, kurioje monumentaliA? pastatA? gali ir nebAi??ti. NemaA?iau A?domu, kad bulAi??je nusakoma Jogailos veiksmA? seka naikinant pagonybAi??s atributus iA? esmAi??s sutampa su Biblijos Pakartoto A?statymo knygoje apraA?omais veiksmais, nukreiptais prieA? pagonybAi??s kulto priemones (Ai??st 12, 3ai??i??4). Taigi bulAi??s tekstas mums rAi??pimoje vietoje yra kur kas abstraktesnis, negu gali pasirodyti iA? pirmo A?vilgsnio. TikAi??tina, kad 1387 m. kaA?kokie pagoniA?ko kulto atributai vis dAi??lto buvo sunaikinti kaA?kur dabartinio SenamiesA?io teritorijoje ar jos prieigose, bet bAi??tA? beveik neA?tikAi??tina, kad tai bAi??tA? A?vykAi?? toje vietoje, kuri iA?kilo kaip vokieA?iA? naujakuriA? ir pranciA?konA? misionieriA? kolonija. Sunku tikAi??tis rasti pagoniA?kos A?ventvietAi??s liekanas toje Senojo Vilniaus dalyje, kuriAi?? bAi??tA? galima pavadinti, sekant VaitkeviA?iaus terminija, ai??zgamybiniu rajonuai???. Antra vertus, reikia pabrAi??A?ti, kad popieA?iaus Urbono VI bulAi??je kalbama apie krikA?A?ionybAi??s triumfAi?? prieA? pagonybAi?? ir bAi??tent tokA? dalykAi?? tais laikais buvo A?prasta A?A?odinti vaizdiniais apie sutrupintus stabus, iA?vartytus altorius, iA?kirstus A?ventuosius miA?kelius. Neperpratus ViduramA?iA? dokumentA? specifikos, neatsiA?velgus A? renesansinAi??s ir romantinAi??s istoriografijos retorinius viraA?us, labai lengva pasiduoti jA? sugestijai. Tik kritiA?kai visa tai perA?iAi??rAi??jus, pasimato, kaip po A?vykio praslinkus kelioms deA?imtims ar net A?imtui ir daugiau metA?, atsiranda pasaka, kaip ta pasaka, praslinkus dar kokiems keturiems ar penkiems A?imtams metA?, paskelbiama istorine tiesa. Ai??iuo atA?vilgiu pasakojimai apie Vilniaus katedrAi?? ne iA?imtis, o veikiau taisyklAi??. Svarbu, kad jie neuA?goA?tA? kritinAi??s minties, o vaizdingus pasakojimus galima kurti ir ant tvirtesniA? pamatA?.

Darius Baronas (g. 1973) ai??i?? istorikas medievistas, humanitariniA? mokslA? daktaras (2001), nuo 1995 m. dirba Lietuvos istorijos institute, nuo 2012 m. ai??i?? LDK istorijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuolatinis NA?-A bendradarbis, aktyvus vieA?A?jA? diskusijA? aktualiais senosios istorijos ir paveldo klausimais dalyvis. IA? paskutiniA?jA? publikacijA? ypaA? minAi??tina fundamentali monografija Vilniaus pranciA?konA? kankiniai ir jA? kultas XIVai??i??XXAi??a. (2010), su Dangiru MaA?iuliu atliktas A?spAi??dingas tyrimas PilAi??nai ir Margiris: istorija ir legenda (2010; 2011 m. PatriotA? premija), su ArtAi??ru Duboniu ir Rimvydu Petrausku paraA?ytas reto A?taigumo pagoniA?kajai Lietuvai skirtasAi??akademinAi??s Lietuvos istorijos III tomasAi??(XIII a. ai??i?? 1385. ValstybAi??s iA?kilimas tarp RytA? ir VakarA?, 2011), parengta Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 37 (1552ai??i??1561). UA?raA?ymA? knyga 37 (2011). Skelbiamas straipsnis parengtas pagal praneA?imAi??, skaitytAi?? BaA?nytinio paveldo muziejuje vykusioje konferencijoje Vilniaus katedra: objektas ir pasakojimas (2012 m. rugsAi??jo 14 d.).

Ai??

1 A?r., pvz., Darius Baronas, Vilniaus pranciA?konA? kankiniai ir jA? kultas XIVai??i??XX a., (ser. Studia franciscana lithuanica, t. 4), Vilnius: Aidai, 2010, p. 118.

2 BaltA? religijos ir mitologijos A?altiniai, (toliau ai??i?? BRMAi??), t. 1: Nuo seniausiA? laikA? iki XV amA?iaus pabaigos, sudarAi?? Norbertas VAi??lius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijA? leidykla, 1996, p. 574.

3 Ibid.

4 Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileAi??skiej = Codex dipAi??lomaticus ecclesiae cathedralis necnon dioeceseos Vilnensis, (toliauAi??ai??i?? KDKDW), wydali ks. Jan FijaAi??ek i WAi??adysAi??aw Semkowicz, t.Ai??1: (1387ai??i??1507), KrakN?w: NakAi??adem Polskiej Akademii UmiejAi??tnoAi??ci, 1948, Nr.Ai??13, p. 26 (1388 m. antra pusAi??).

5 Plg. KDKDW, Nr. 10, p. 21 (1388-03-12); Nr. 13, p. 26 (1388 m. antra pusAi??).

6 PlaA?iau apie tai A?r. Krzysztof Pomian, PrzeszAi??oAi??Ai?? jako przedmiot wiary: Historia i filozofia w myAi??li Asredniowiecza, Warszawa: PaAi??stwowe Wydawnictwo Naukowe, 1968.

7 BRMAi??, t. 2: XVI amA?ius, sudarAi?? Norbertas VAi??lius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijA? leidykla, 2001, p. 563.

8 Plg. Joannis Dlugossii Annales seu Cronicae incliti Regni Poloniae, liber 10: 1370ai??i??1405, Varsaviae: PaAi??stwowe Wydawnictwo Naukowe, 1985, p. 160; Maciej Stryjkowski, Kronika polska, litewska, A?mN?dzka i wszystkiej Rusi, t. 2, Warszawa: NakAi??adem Gustawa Leona GlN?cksberga, 21846, p. 79.

9 A?r., pvz., ?Y???i???????i?? N????i??Ni???i???????i?? Ni??N?N?N?????Ni?? ?i???i??Ni????????N??i????, t. 35: ?i???i??Ni????????N??? ?i???i???i????Ni??N?N?N?????-?i????Ni??????N??????i??, N???N?Ni???i??????Ni???i???i??N? ?? Ni???i????a??Ni????Ni?? ?????????i??a?? ???i???i??Ni??????, ????N??????i??: ???i??N????i??, 1980, p. 92, 96, 131, 149, 177, 197, 201, 218.

10 AlbertasVijAi??kas-KojelaviA?ius, Lietuvos istorija, iA? lotynA? kalbos vertAi?? Leonas ValkAi??nas, (ser. LituanistinAi?? biblioteka), Vilnius: Vaga, 1988, p. 286.

11 PlaA?iau apie tai A?r. ArtAi??ras Dubonis, ai??zRivijaus kronikos bylaai???, in: Lituanistica, 1997, Nr. 4, p. 7.

12 Teodoras Narbutas, LietuviA? tautos istorija, t. 1: LietuviA? mitologija, iA? lenkA? kalbos vertAi?? Rimantas Jasas, Vilnius: Mintis, 1992, p. 271.

13 WAi??adysAi??aw Zahorski, Katedra wileAi??ska, illustracye podAi??ug fotografij S. Fleuryai???ego oraz autora, Wilno: NakAi??ad ksiAi??garni JN?zefa ZawadzAi??kiego, 1904, p. 2.

14 Ibid., p. 3.

15 Ibid., p. 5.

16 Plg. WAi??adysAi??aw Zahorski, Przewodnik po Wilnie, opracowany na podstawie najnowszych A?rN?deAi??, Warszawa: NakAi??ad i wAi??asnoAi??Ai?? drukarni wydawniczej J. Zawadzkiego, [1910], p. 11, 105ai??i??106; WAi??adysAi??aw Zahorski, Podania i legendy wileAi??skie, Wilno: NakAi??adem i drukiem JN?zefa Zawadzkiego, 1925, p. 9ai??i??10, p. 11ai??i??16.

17 WAi??adysAi??aw Zahorski, Katedra wileAi??ska, p. 9, iA?n. Nr. 1.

18 Adolfas Zabitis-Nezabitauskis, Vilniaus baA?nyA?ios ai??i?? mAi??sA? tautos A?ventovAi??, Kaunas: Lietuvos turizmo draugija, 1940, p. 5.

19 Ibid.

20 Ibid., p. 6.

21 WAi??adysAi??aw Zahorski, Przewodnik po Wilnie, wydanie 5-e, uzupeAi??nione przez MarjAi?? A?owmiaAi??skAi??, Wilno: J. Zawadzki, [1935], p. 121: ai??zPod oAi??tarzem za A?elaznemi drzwiami znajduje siAi?? nitroglycerin no prescription. sklepiona pieczara o podAi??uA?nem zakratowanem okienku. Legenda powiada, A?e glAi??bsza czAi??Ai??Ai?? pieczary stanowi pozostaAi??oAi??Ai?? Ai??wiAi??tyni Perkunasa, A?e tu przechowywano Ai??wiAi??te giwojty (gady) i odpoczywali wajdeloci, strzegAi??cy wiecznego ognia. W rzeczywistoAi??ci jest to dawny grobowiec podoAi??tarzowy, a kominek, ktN?rego Ai??lady do dziAi?? zostaAi??y, sAi??uA?yAi?? do ogrzewania siAi?? strN?A?N?w, pilnujAi??cych w nocy katedry podczas jej restauracji w koAi??cu w. XVIIIai???.

22 A?r., pvz., Jonas V. Narbutas, Vadovas po VilniA?, Kaunas: MokytojA? knygynas, 1939, p.Ai??4ai??i??5: ai??zReikia kruopA?taus mokslininkA? darbo, kad bAi??tA? atrasta ir iA?valyta svetimos nuotrupos, svetima iA?virA?inAi?? forma, nuo tikrojo Lietuvos sostinAi??s veido. Tada Gedimino sapnas bus mums ne legenda, bet istorija, iA? kurios iA?skaitysim stebuklingos mAi??sA? praeities garsusai???.

23 Plg. Dangiras MaA?iulis, ai??zVilniaus vaizdinys VilniA? vaduojanA?ioje Lietuvojeai???, in: Acta litteraria comparativa, 2009, t. 4, p. 92.

24 Romas BatAi??ra, ai??zXIII a. Lietuvos sostinAi??s klausimuai???, in: Lietuvos TSR MokslA? akademijos darbai. A serija, 1966, t. 20, Nr. 1, p. 141ai??i??165.

25 Ai??iA? eiluA?iA? autoriaus asmeniniai prisiminimai iA? 1989ai??i??1992 m.

26 Napoleonas Kitkauskas, Albertas Lisanka, ai??zNauji duomenys apie ViduramA?iA? Vilniaus katedrAi??ai???, in: KultAi??ros barai, 1986, Nr. 5, p. 58.

27 Ibid., p. 59.

28 Plg., pvz., Edvardas GudaviA?ius, MiestA? atsiradimas Lietuvoje, Vilnius: Mokslas, Lietuvos mokslA? akademijos Lietuvos istorijos institutas, 1991, p. 62ai??i??63; Stephen C. Rowell, IA? ViduramA?iA? Ai??kA? kylanti Lietuva: PagoniA? imperija RytA? ir Vidurio Europoje, 1295ai??i??1345, iA? anglA? kalbos vertAi?? Osvaldas Aleksa, Vilnius: Baltos lankos, 2001 (pirmas leidimas anglA? kalba 1994), p. 145ai??i??148.

29 Gediminas VaitkeviA?ius, Vilniaus A?kAi??rimas, (ser. Vilniaus sAi??siuviniai, 1), Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010, p. 61.

30 Ibid., p. 60.

31 Ibid., p. 61. Plg. Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans. Gedimino laiA?kai, tekstus, vertimus bei komentarus parengAi?? Stephen C. Rowell, Vilnius: Vaga, 2003, p. 47, 61, 63.

32 Eduardas Remecas, ai??zVilniaus gaisro datavimo problematika: ar tikAi??rai Vilniaus pilis sunaikino 1419 m. gaisras?ai???, in: Lietuvos pilys, 2010, t. 6, p. 85.

33 Plg. Ibid., p. 85ai??i??86. Ai??domumo dAi??lei galima pastebAi??ti, kad kadaise, kai mokslo populiarintojai dar neturAi??jo progos prisiskaityti pernelyg lakios vaizduotAi??s mokslininkA? tekstA?, jie kartais pateikdavo nuomones ir spAi??jimus, visai neblogai deranA?ius su A?iuolaikiniais argumentuotais teiginiais. Kaip antai mAi??sA? cituotas Jonas V. Narbutas raA?Ai??, kad Vilniuje Ai??v. Stanislovo baA?nyA?iAi?? Jogaila pastatAi?? 1387 m., o po 1399 m. gaisro jAi?? atstatAi?? Vytautas ir jo A?mona (A?r. Jonas V. Narbutas, op. cit., p. 9ai??i??10).

34 Eduardas Remecas, op. cit., p. 85.

35 Plg. Mindaugo knyga: Istorijos A?altiniai apie Lietuvos karaliA?, parengAi?? ir A? lietuviA? kalbAi?? iA?vertAi?? Darius AntanaviA?ius, Darius Baronas, ArtAi??ras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005, p. 66, 68, 69, 71, 72.

36 Codex epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae, 1376ai??i??1430, collectus opera Antonii Prochaska, (ser. Monumenta Medii Aevi Historica Res Gestas Poloniae Illustrantia, t. 6), Cracoviae: Sumptibus Academiae Litterarum, 1882, p. 996 (1409 m.).

37 BRMAi??, t. 1, p. 446.

how much does cialis cost at cvs. 38 Ibid.

39 Ibid., p. 447ai??i??448.

40 KDKDW, Nr. 10, p. 20ai??i??21 (1388-03-12).