Petras Bingelis: ai??zScenoje, kaip ir meilAi??je, reikia bAi??ti atviramai???

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: ChorinAi?? muzika
AUTORIUS:Ai??Rimantas KleveA?ka, Laura BarzdaitienAi??, Dainora MerA?aitytAi??

DATA: 2013-04

Petras Bingelis: ai??zScenoje, kaip ir meilAi??je, reikia bAi??ti atviramai???

Rimantas KleveA?ka, Laura BarzdaitienAi??, Dainora MerA?aitytAi??

Sausio 3 dienAi?? Kauno valstybinio choro meno vadovui ir dirigentui, VDU Muzikos akademijos profesoriui, aktyviam visuomenAi??s veikAi??jui, Kauno miesto garbAi??s pilieA?iui Petrui Bingeliui sukako 70 metA?. Visada energingas ir puikiai nusiteikAi??s Maestro nemano, kad jubiliejus yra proga atsipalaiduoti. Darbas gena darbAi??, taigi net ir trumpas stabtelAi??jimas bAi??tA? prabanga. DaugelA? metA? ugdyta valia ir darbA?tumas padeda vienAi?? po kito A?gyvendinti drAi??sius kAi??rybinius sumanymus.

Petras Bingelis savo iA?kilA? jubiliejA? prasmingai paA?ymi prie dirigento pulto, dA?iaugiasi tuo, kad jo suburtas ir puoselAi??jamas choras yra vienintelis A?spAi??dingos apimties chorinAi??s muzikos kAi??riniA? atlikAi??jas A?alyje. DaugelA? tokio pobAi??dA?io lietuviA? ir uA?sienio kompozitoriA? opusA? Lietuvos publikai choras yra pristatAi??s pirmasis.

Iki A?iol Kauno choras yra parengAi??s daugiau nei 150 pasaulinAi??s muzikos klasikos lobynui priklausanA?iA? didelAi??s apimties vokaliniA?-instrumentiniA? kAi??riniA? nuo viduramA?iA? iki moderniosios muzikos: oratorijA?, kantatA?, miA?iA?, pasijA?, koncertiniA? ir sceniniA? operA? versijA?.

ai??i?? Valstybiniam Kauno chorui vadovaujate nuo pat jo A?kAi??rimo 1969 metais. Esate dirigavAi??s dainA? A?ventAi??se, A?vairiems orkestrams, kolektyvams. Kaip manote, kokiA? asmeniniA? savybiA? privalo turAi??ti dirigentas, kad suvaldytA? tokiAi?? daugybAi?? A?moniA??

ai??i?? Dabar galiu drAi??siai pasakyti: jei nori tikrai suvokti, kaip sunku suvaldyti didelA? kolektyvAi??, reikia iA?gyventi maA?iausiai 70 metA?. Taip, aA? pats tik dabar pradedu iki galo suprasti, kaip tai sudAi??tinga ir nepaprasta. Reikia labai didelAi??s kantrybAi??s, valios ir noro. Be A?itA? dalykA? bAi??tA? labai sunku. Apskritai bet kurioje profesijoje valia labai reikalinga. Reikia turAi??ti tikslAi??, reikia A?inoti, kaip tAi?? tikslAi?? pasiekti. Tam, beje, kaip tik ir yra studijos, mokslai.

Pasirinkti muzikAi?? kaip gyvenimo keliAi?? apsisprendA?iau bAi??damas 16 metA?. Dauguma tokiA? metA? jaunuoliA? jau bAi??na baigAi?? muzikos mokyklas, o aA? gyvenau provincijoje, tam neturAi??jau sAi??lygA?. Bet nuo vaikystAi??s mane traukAi?? muzika, tad sulaukAi??s 16-os A?stojau A? tuometinA? J.Ai??Tallat-KelpA?os muzikos technikumAi??, chorinio dirigavimo specialybAi??. Ten ir pasivijau tuos, kurie jau nuo vaikystAi??s muzikavo mokyklose.

ai??i?? KodAi??l pasirinkote bAi??tent dirigavimAi???

ai??i?? PrieA?astis labai paprasta: A?eA?iolikos metA? manAi??s jau niekur kitur nebepriAi??mAi??, bAi??ti pianistu ar smuikininku buvo per vAi??lu. Chorvedyboje mokAi??si daug jaunimo iA? provincijos, juos parengdavo ir siA?sdavo A? miestelius, kolAi??kius dirbti su A?vairiausiais ansambliais. Anuomet tai buvo labai populiaru ai??i?? kiekvienas kolAi??kis turAi??davo savo ansamblA?, saviveiklos kolektyvA? bAi??davo neA?tikAi??tinai daug.

ai??i?? JAi??s diriguojate chorui, orkestrui, JAi??sA? kAi??rybinAi??je biografijoje minimos ir operos, kurias dirigavote Kauno muzikiniame teatre. Kokiomis savybAi??mis turi pasiA?ymAi??ti geras dirigentas? Ar jos iA?ugdomos, ar tai ai??i?? Dievo dovana?Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??

ai??i?? Yra populiarus posakis, kad dirigentu gimstama, o ne tampama. PrieA? juo tampant vertAi??tA? A?gyti atlikAi??jo profesijAi??, kuri padAi??tA? geriau iA?manyti instrumentA? ar balso specifikAi??. Dirigentui bAi??tina turAi??ti labai gerAi?? muzikinA? pasirengimAi??. TaA?iau, be A?gytA? A?iniA? ir A?gAi??dA?iA?, kuriuos galima iA?lavinti, dar labai svarbu A?gimtas gebAi??jimas girdAi??ti, ypaA? A?mogaus balsAi??, o tai jau gaunama su motinos pienu.

ai??i?? Kauno valstybinio choro repertuare per daugelA? metA? susikaupAi?? paA?iA? A?vairiausiA? kAi??riniA? nuo dainA? a cappella iki operA?. Ar dar liko muzikos, kuriAi?? norAi??tumAi??te atlikti?

ai??i?? Nors choras yra dainavAi??s daug A?vairiA? kAi??riniA?, dar daugiau yra neatliktA?. Su metais A?gyta patirtis leidA?ia kitaip vertinti ir atsirinkti kAi??rinius, tad ateityje laukia nemaA?ai puikios muzikos, kuri Lietuvoje neskambAi??jo. Mes daA?nai kuklinamAi??s tai paminAi??ti, bijodami pasirodyti muzikinAi??s kultAi??ros provincija, todAi??l ir nesireklamuojame, kad vyksta premjeriniai koncertai, o tokiA? jau daug buvo ir netrukus bus ai??i?? tai Igorio Stravinskio Kantata moterA? chorui ir solistams, Lietuvoje dar neskambAi??jusios Josepho Haydno ai??zKaro miA?iosai???, Krzysztofo Pendereckio ai??zLenkiA?kas requiemai???. Be to, choras ruoA?iasi paminAi??ti didA?iA? kompozitoriA? Giuseppe Verdi ir Richardo Wagnerio jubiliejinius metus. Kovo mAi??nesA? Danijoje jau atlikome G.Ai??Verdi ai??zRequiemai???, o PaA?aislio muzikos festivaliui rengiame R.Ai??Wagnerio operA? iA?traukas.

ai??i?? Turite didelAi?? pedagoginio darbo patirtA?. Daugiau kaip 20 metA? dirbate 1989 m. A?kurtame LMTA Kauno fakultete, kuris nuo 2011 m. tapo VDU Muzikos akademija. JAi??s buvote vienas iA? iniciatoriA?, kad Kaunas turAi??tA? aukA?tAi??jAi?? muzikos mokyklAi??. Ar pasiteisino jos veikla Kaune?

ai??i?? Dar 1987 m. kartu su kompozitoriumi Algimantu KubiliAi??nu, Kauno filharmonijos vadovu Justinu KrAi??pA?ta ir kitais Kauno menininkais bei iniciatyviais A?monAi??mis kalbAi??jome apie bAi??tinybAi?? Kaune turAi??ti aukA?tAi??jAi?? muzikos mokyklAi??, kuri rengtA? reikalingus muzikus mieste veikiantiems kolektyvams. Ai??iandien, A?velgdamas A? Kauno aukA?tosios muzikos mokyklos istorijAi??, galiu sakyti, kad mAi??sA? viltys sustiprinti Kauno muzikinAi?? kultAi??rAi?? pasiteisino ai??i?? atsinaujino Muzikinio teatro, valstybinio choro kolektyvai, Kaunas pagaliau turi ir savo simfoninA? orkestrAi??. Atsirado galimybAi?? formuoti ir plAi??sti muzikinio gyvenimo tradicijas. Tai ypaA? svarbu miesto ir valstybAi??s ateiA?iai, nes be kultAi??ros tauta jos neturi. Kuo daugiau geros muzikos skambAi??s A?vairiuose Lietuvos miestuose, tuo ir visa A?alis bus stipresnAi??. Sakoma, tvirta ta valstybAi??, kuri vienodAi?? reikA?mAi?? teikia raidei, skaiA?iui ir natai. Tai trys vertybAi??s, kurias reikia branginti ir puoselAi??ti. Deja, Lietuvoje dAi??mesio natai, t. y. kultAi??rai, labai trAi??ksta. Galime tik pavydAi??ti savo kaimynams latviams ir estams, kurie sugebAi??jo mokymo programose muzikos dalykAi?? prilyginti matematikai ir bendrojo lavinimo mokyklose turAi??ti net dvi savaitines muzikos pamokas. TodAi??l ten klesti muzikos kolektyvai, rengiamos A?spAi??dingos muzikos A?ventAi??s ai??i?? valstybAi?? sudaro tam sAi??lygas. Lietuvoje jau jauA?iame suardytos nuoseklios muzikinio ugdymo sistemos pasekmes, A? aukA?tAi??jAi?? muzikos mokyklAi?? ateina gerokai silpniau pasirengAi?? abiturientai.

ai??i?? Koks JAi??s pedagoginiame darbe? Ar esate grieA?tas studentams?

ai??i?? Esu A?sitikinAi??s, kad studentA? nereikia tempti A? auditorijAi??, aA? jiems tik atidarau duris. O ar pro jas A?eiti, sprendA?ia jie patys. Bet jei jau ateina ir pareiA?kia norAi?? mokytis, tada stengiuosi duoti viskAi??, ko jie iA? tA? mokslA? tikisi. Jei A?mogus turi savo siekiA?, savo pageidavimA?, mAi??sA? uA?davinys ai??i?? jam padAi??ti tapti muziku. Jei jau studentas A?stojo mokytis, turAi??tA? A?inoti, ko jis nori, ko siekia, kAi?? studijuoja.

ai??i?? Muzika Jums ai??i?? darbas. O kAi?? veikiate, kai nedirbate?

ai??i?? Laisvalaikio neturiu. AA? nuolat esu muzikoje. AtrodytA?, laisvalaikis ai??i?? kai nesu filharmonijoje. Bet tada bAi??nu VDU Muzikos akademijoje. O jei ne Muzikos akademijoje, tai savivaldybAi??je (P.Ai??Bingelis ai??i?? Kauno miesto savivaldybAi??s tarybos narys), jei ir ne ten, tai kokioje nors perklausoje.

ai??i?? Tai gal bent keiA?iasi muzikos pobAi??dis ai??i?? su viena dirbate, su kita ilsitAi??s?

ai??i?? Muzika yra bloga ir gera. AA? stengiuosi klausytis tik geros muzikos, blogai nAi??ra laiko. O gera muzika ai??i?? ta, kuri paremta kokiomis nors dvasinAi??mis vertybAi??mis, tai, kas A?imtmeA?iA? patikrinta. Kad ir lietuviA? liaudies dainos. Fantastika, kiek jA? daug yra! Mes Lietuvoje jas po truputA? pamirA?tame, jos dingsta iA? repertuarA?. NeA?inau, kodAi??l A?monAi??s nelabai jas mAi??gsta. Ai??tai Estijoje baigdamas mokyklAi?? abiturientas privalo mokAi??ti ne maA?iau kaip 60 liaudies dainA?. UA?tai ten labai gyvos tradicijos. Pas mus, deja, nuo liaudies dainA? tolstama.

ai??i?? Bendravote su daugybe iA?kiliA? muzikos pasaulio asmenybiA?. Kokios svarbios patirties pasisAi??mAi??te iA? jA?? KAi?? laikote savo mokytoju?

ai??i?? Man teko studijuoti Leipcige, ten susipaA?inau su dirigentu Kurtu Masuru. Dabar jam bus jau per 80 metA?. Tai vokieA?iA? dirigavimo mokyklos atstovas. IA? jo, kiek leido mano sugebAi??jimai, daug pasimokiau. Apskritai iA? kiekvienos iA?kilios asmenybAi??s galima daug ko pasimokyti. NebAi??tinai iA? muzikA? ai??i?? tai gali bAi??ti ir raA?ytojai, poetai, dailininkai. IA? visA? jA? galima pasisemti patirties, A?iniA?. Nes tai yra vertybAi??s. Man teko garbAi?? bendrauti su A?viesaus atminimo Justinu MarcinkeviA?iumi ai??i?? tai neiA?semiamas A?vairiA? minA?iA? A?altinis, toks gilus, toks prasmingas!

ai??i?? Seniai domitAi??s joga. Kaip ji padeda kasdieniame gyvenime ir darbe?

ai??i?? Joga padeda visose gyvenimo srityse. Ji moko atsipalaiduoti, susikaupti, susikoncentruoti A? savo mintis ai??i?? tada aiA?kAi??ja, kAi?? nori daryti. Tik su ja reikAi??tA? elgtis atsargiai, nes nepataikius pratimA? galima organizmui ir pakenkti. Svarbiausia daryti ne kuo A?vairesnius pratimus, bet atsirinkti tuos, kuriA? tikrai reikia. Joga nuostabiai ugdo valiAi??. Galima pratimus daryti 1 ar 2 kartus per savaitAi??, bet tada rezultato tikAi??tis neverta. O A?tai A?pratus juos daryti beveik kiekvienAi?? dienAi??, pokyA?iai aiA?kiai juntami. Mane patA? domAi??tis joga paskatino dar jaunystAi??je uA?klupusios sveikatos problemos. Vokietijoje susipaA?inau su A?monAi??mis, kurie praktikavo gydomAi??jAi?? jogAi??. Nuo 1975 metA? pradAi??jau jAi?? praktikuoti ir aA?, tuomet baigAi??si visos ligoninAi??s ir ligos. Teko pakeisti ne tik gyvenimo bAi??dAi??, bet ir mitybAi??, nors vegetaru netapau. Jau daug metA? nevalgau kiaulienos, vengiu sunkiA? patiekalA?.

ai??i?? Tikriausiai joga padeda ir atsipalaiduoti, A?veikti nerimAi?? prieA? einant A? scenAi???

ai??i?? Jaudulys prieA? A?engiant A? scenAi?? bAi??na visada. Jei atlikAi??jas eina A? scenAi?? nesijaudindamas, jam nAi??ra ko ten eiti. Publika laukia jaudulio virpesiA?. O jei atlikAi??jas iA?Ai??jo ir nesijaudina, tada net ir A?iAi??rAi??ti A? jA? nelabai A?domu. Norint parodyti kAi?? nors publikai, scenai reikia atsiduoti visa savo esybe. Scena ai??i?? pati A?venA?iausia vieta, ji nemAi??gsta melo. Jei jis atsiranda, tai labai matyti. Scenoje, kaip ir meilAi??je, reikia bAi??ti atviram.

ai??i?? Kokie artimiausi ateities planai?

ai??i?? Kaip sakAi?? Markas Tvainas, A?mogus yra didis savo sumanymais, bet ne jA? A?gyvendinimu. Taigi planus reikia kurti taip, kad juos bAi??tA? galima A?gyvendinti. Artimiausiu metu turiu daug suplanuotA? koncertA?, kai kurie jA? ai??i?? tikrai dideliA? uA?mojA?. Jau A?iais metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre atliktas sausio 13-ajai skirtas kAi??rinys ai??i?? A. DvoAi??A?ko ai??zRequiemai??? (kartu su LNOBT choru). Tai buvo labai didelis A?vykis! Dalyvavome vasario 16-ajai, kovo 11-ajai skirtuose koncertuose. Taip pat A?vyko ir mano jubiliejui skirtas koncertas ai??i?? vasario 22 dienAi?? Kauno valstybinAi??je filharmonijoje su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru atlikome Ludwigo van Beethoveno SimfonijAi?? Nr. 7 bei CamilleE?io Saint-SaAi??nso oratorijAi?? ai??zTvanasai???.

Ant mano darbo stalo guli A?ymaus japonA? kompozitoriaus Atsuhiko Gondai partitAi??ra, kuriAi?? turAi??tume parengti kitA? metA? pradA?ioje. KaunAi?? su Japonija sieja Ch.Ai??Sugiharos vardas, A?is kAi??rinys tarsi jungia dvi tolimas kultAi??ras, kurias suartina ne tik Sugihara, bet ir M.Ai??K.Ai??A?iurlionis. Ai?? koncertAi?? A?ada atvykti pats autorius, tai turAi??tA? bAi??ti viena ryA?kiausiA? kitA? metA? premjerA?.

Laukdamas artAi??janA?io choro jubiliejaus, mAi??stau apie vienAi?? esminiA? dalykA? meno kolektyvo gyvenime ai??i?? kokybAi??. Tai bene sudAi??tingiausias uA?davinys ir iA?A?Ai??kis vadovui, kuris turi atsiduoti A?iam darbui, net ne darbui, bet paA?aukimui. Choro skambAi??jimo kokybei svarbu ne tik dirigento talentas, bet ir medA?iaga, su kuria jis dirba, A?iuo atveju ai??i?? choristA? balsai. Lietuvoje iki A?iol niekas nerengia choro artistA?, todAi??l net ir gerAi?? vokalinA? pasirengimAi?? turintys dainininkai susiduria su naujais iA?A?Ai??kiais ai??i?? ansambliniu dainavimu, intonavimo specifika. Taigi nuo choro vadovo priklauso bendras choro skambesys, spalva, intonacinAi?? A?vara.

ai??i?? Ko palinkAi??tumAi??te sau ir Lietuvos kultAi??rai?

ai??i?? Noriu tikAi??ti, kad ateityje valstybAi??s ir iA?rinktA? politikA? poA?iAi??ris A? kultAi??rAi?? keisis, kad atsiras pagarba natai ai??i?? muzikai, literatAi??rai, dailei ir kuriantiems menininkams.

Petro Bingelio jubiliejui ai??i?? Kauno valstybinio choro premjeros

2013 m. geguA?Ai??s 2 d. Kauno valstybinAi??je filharmonijoje, geguA?Ai??s 4 d. Lietuvos nacionalinAi??je filharmonijoje Kauno valstybinis choras ir Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojami Petro Bingelio, atliks unikaliAi?? programAi??, kurioje skambAi??s XVIIIai??i??XIX amA?iA? sandAi??roje kAi??rusio Josepho Haydno sakralinAi??s muzikos A?edevras ai??zMissa in tempore belliai???, XX a. rusA? muzikos genijaus Igorio Stravinskio Kantata moterA? balsams bei A?iandien kurianA?io mAi??sA? gyvojo klasiko Broniaus KutaviA?iaus ai??zDzAi??kiA?kos variacijosai???. BAi??tent pastarasis kAi??rinys pasirinktas pabrAi??A?iant, kad maestro P.Ai??Bingelio talentAi??, jautrumAi?? ir meilAi?? muzikai ugdAi?? gimtoji DzAi??kija.

ai??zMissa in tempore belliai??? (Karo miA?ias) J.Ai??Haydnas paraA?Ai?? 1796 m. EizenA?tate, Austrijai aktyviai angaA?uojantis A? karinAi?? kampanijAi??, lydAi??jusiAi?? visAi?? EuropAi?? iA?judinusius DidA?iosios PrancAi??zA? revoliucijos A?vykius. Haydnas, pasiA?ymAi??jAi??s giliu religingumu, sukAi??rAi?? keturiolika miA?iA? ir kiekvienos partitAi??ros rankraA?tA? baigdavo A?raA?u: ai??zTegul bus pagarbintas Dievasai???.

ai??zMissa in tempore belliai??? premjera A?vyko 1796 m. gruodA?io 26 d. Vienoje, pijorA? vienuolijos Ai??vA?. MergelAi??s Marijos baA?nyA?ioje. KartkartAi??mis kAi??rinys vadinamas ai??zPaukenmesseai??? (LitaurA? miA?ios) dAi??l timpanA? panaudojimo orkestruotAi??je. Teigiama, kad pagrindinis kompozicijos tikslas ai??i?? iA?reikA?ti pasiprieA?inimAi?? karo neA?amiems neramumams, A?tampai, taikos siekA?.

KantatAi?? dviem solistams, moterA? chorui ir kameriniam orkestrui Igoris Stravinskis paraA?Ai?? 1951ai??i??1952 metais, netrukus po vienos iA? paskutiniA?, o apimtimi ai??i?? didA?iausios operos ai??zThe RakeE?s Progressai??? (1951 m.) sukAi??rimo. Kantatos tekstui panaudota keturiA? neA?inomA? XVai??i??XVI a. britA? poetA? lyrika.

Parengta pagal Rimanto KleveA?kos, Lauros BarzdaitienAi??s ir Dainoros MerA?aitytAi??s publikacijas