Petro RauduvAi??s grafikos menas

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Paveldas
AUTORIUS: Regina UrbonienAi??
DATA: 2012-12

Petro RauduvAi??s grafikos menas

Regina UrbonienAi??

Lietuvos dailAi??s muziejaus Vilniaus paveikslA? galerijoje buvo eksponuojama paroAi??da ai??zPetras RauduvAi??. Grafika. 1932ai??i??1993 m. kAi??rybaai???, kuria paA?ymAi??tos dailininko 100-sios gimimo metinAi??s. Parodoje pristatyta per 150 dailininko kAi??riniA?, atrinktA? iA? LDM, Lietuvos literatAi??ros ir meno archyvo, NacionalinAi??s Martyno MaA?vydo bibliotekos bei dailininko A?eimos rinkiniA?. ParoAi??dai Vilniaus dailAi??s akademijos leidykla iA?leido albumAi?? apie Petro RauduvAi??s kAi??rybAi??. Ai??io albumo sudarytoja, parodos kuratorAi?? ai??i??Ai?? Regina UrbonienAi??, dailininkAi?? ai??i??Ai?? SigutAi?? ChlebinskaitAi??.
Kuklus, A?velnus A?mogus, mielas, jaukus paA?nekovas ai??i?? toks Petras RauduvAi?? iA?liko amA?ininkA? prisiminimuose. Jo individualybAi?? gana taikliai nusako kadaise dailininko iA?sakytas credo: ai??zMano kAi??rybos tikslas ai??i?? ne stebinti darbais ateities kartas, o palikti savo laikmeA?io uA?raA?Ai??, atspindAi??ti epochos dvasiAi??.ai???
RauduvAi?? dirbo visose grafikos srityse. Jo kAi??rybinis palikimas turtingas estampA?, knygA? iliustracijA?, plakatA?, ekslibrisA?, nesibodAi??jo jis ir pramoninAi??s grafikos ai??i?? iA?liko nemaA?ai jo sukurtA? garbAi??s raA?tA?, diplomA?, vokA?, etikeA?iA? pavyzdA?iA?. Visa tai atspindAi??ta ekspozicijoje.
Kurdamas dailininkas neieA?kojo A?mantAi??riA? motyvA? ai??i?? groA?A? mokAi??jo rasti kasdienybAi??je, paprasA?iausiuose buities dalykuose, jA? supusioje aplinkoje. Pasitelkdamas grafinAi??s iA?raiA?kos priemones ai??i?? plastiA?kAi?? linijAi??, raiA?kA? siluetAi??, juodA? ir baltA? dAi??miA? kontrastus, ai??i?? net paprastAi?? gamtos motyvAi?? sugebAi??jo sureikA?minti, pakylAi??ti iki poetizuoto, A?simenanA?io vaizdo. Ai??tikina jo pasitelkta begalinAi?? faktAi??rA? A?vairovAi??, laisva, meistriA?ka raiA?ysena. YpaA? plati nuotaikA? skalAi?? atsiveria jo sukurtuose peizaA?uose. Juose juntamas prigimtinis, niekad nenutrAi??kAi??s ryA?ys su gimtA?jA? Pasvalio ir BirA?A? apylinkiA? gamta.
Petras RauduvAi?? nugyveno ilgAi??, gana komplikuotAi?? kAi??rAi??jo gyvenimAi??, nulemtAi?? sudAi??tingA? karo bei pokario metA? politinio ir visuomeninio gyvenimo peripetijA?. Dailininkas gimAi?? 1912 m. rugsAi??jo 5 d. BaukA? kaime (Pasvalio r.). GimtA?jA? apylinkiA? gamta, jA? supAi?? liaudies meistrA? darbai, kaimo audAi??jA? raA?tai negalAi??jo nelavinti jautrios prigimties jaunuolio. PagarsAi??jAi??s kaip puikus BirA?A? gimnazijos pieA?Ai??jas, vAi??liau mokAi??sis Kauno meno mokykloje (1932ai??i??1938), Petras RauduvAi?? (kartu su Vytautu JurkAi??nu, Antanu KuA?u, Vaclovu Ratu-Rataiskiu, Telesforu Valiumi ir kt.) buvo pirmosiose Lietuvos profesionaliosios grafikos kAi??rAi??jA? gretose. Jau ankstyvieji jo kAi??riniai iA?siskyrAi?? brandumu, stiliaus savitumu. Juose juntamas atkaklus siekis kuo tiksliau linija ir A?trichu iA?reikA?ti jaunos sielos iA?gyventAi?? groA?A? ar nuotaikos pakilumAi??. Yra ir kAi??riniA?, kuriuose iA?ryA?kintas socialinis aspektas (pvz., ai??zDarbininko galvaai???, 1937, ai??zGatvAi??s grindAi??jaiai???, 1938), o diplominis darbas ai??zKauno depasai??? (1937) ai??i??Ai?? ypaA? ekspresyvios plastikos medA?io graviAi??ra ai??i??Ai?? dailAi??s kritikA? pripaA?A?stamas kaip vienas geriausiA? ankstyvojo RauduvAi??s kAi??rybos periodo palikime.
Antrojo pasaulinio karo metus RauduvAi?? praleido Kaune, dAi??stAi?? pieA?imAi?? ir kompozicijAi?? Kauno dailiA?jA? amatA? mokykloje. Ne tiek daug laiko likdavo raiA?yti. Stambiausias A?io laikotarpio kAi??rinys buvo dvylikos ai??zZodiako A?enklA?ai??? (1943ai??i??1944) ciklas. Tamsiame fone lanksA?ia balta linija iA?raiA?yti art deco stilistikos A?vaigA?dynai ir jA? simboliniai A?vaizdA?iai suskamba itin dekoratyviai ir estetiA?kai. A?vaigA?dynA? simbolius papildAi??s originaliais liaudiA?kos stilistikos ornamentiniais intarpais, dailininkas juos, kaip mAi??nesiA? vinjetes, publikavo 1944 metais iA?leistame ai??zLietuviA? visuomenAi??s kalendoriujeai???.
Karo metA? RauduvAi??s, kaip ir daugelio kitA? lietuviA? grafikA? (A. KuA?o, J. Kuzminskio), kAi??riniuose dominuoja neutralus peizaA?o A?anras. Gamtos vaizdai leido kAi??rAi??jams kiek atsiriboti nuo karo ir politiniA? peripetijA?. To meto RauduvAi??s peizaA?ai pasiA?ymi santAi??rumu, lakoniA?ka kompozicija, atidumu pieA?iniui ir detalAi??ms. Juose ryA?kiau pulsuoja meilAi?? savam kraA?tui, gamtai. Intymi kamerinAi?? bAi??sena perteikiama trumpais lanksA?iais A?trichais, faktAi??rA? A?vairove, smulkiu, detaliu pieA?iniu. YpaA? graA?Ai??s to meto medA?io raiA?iniai ai??i??Ai?? ai??zGelgaudA? pilisai??? (1942) ir ai??zGanyklojeai??? (1943). Pirmasis dvelkia praAi??jusiA? laikA? didybe, antrasis, A?emiA?kesnis, artimesnis kaimo kasdienai, A?avi nepriekaiA?tinga kompozicija ir dailininko gebAi??jimu maA?uA?io formato kompozicijoje meistriA?kai perteikti tolstanA?iA? planA? skirtumus, iA?gauti begalinAi??s erdvAi??s pojAi??tA?. LyrinAi?? ankstyvA?jA? RauduvAi??s gamtovaizdA?iA? nuotaika gyva ir pirmuosiuose pokario peizaA?uose (ai??zPeizaA?asai???, 1946). Estampas ai??zPotvynis Kauneai??? (1947) smulkia virtuoziA?ka raiA?ysena ir faktAi??rA? turtingumu artimas ankstyviesiems dailininko darbams, tik lyrinAi?? meditacijAi?? A?iame raiA?inyje keiA?ia gamtos stichijos sukeltos nelaimAi??s nuojauta. Penktojo deA?imtmeA?io RauduvAi??s medA?io raiA?iniuose itin akivaizdus meistriA?kas ksilografijos technikos A?valdymas.
Visuomeninio gyvenimo pokyA?iai suteikAi?? naujA? temA? RauduvAi??s kAi??rybai. Daugelis A?eA?to-septinto deA?imtmeA?iA? dailininko kAi??riniA? ai??i?? dokumentiniai savos epochos atspindA?iai. Menininkas stengAi??si aktyviai reaguoti A? aktualijas. Plataus uA?mojo statybos, gigantiA?kA? pramonAi??s objektA? ar miestA? ir gyvenvieA?iA? atsiradimas ai??i??Ai?? visa tai jo uA?fiksuota. ai??zElektrAi??naiai???, ai??zBaltoji VokAi??ai???, ai??zGrigiA?kAi??sai??? (visi 1963) ir kt.
Su naujomis temomis keitAi??si ir dailininko braiA?as. RauduvAi?? pamaA?u perAi??jo prie A?ymiai didesniA? matmenA? kAi??riniA? ir vis daA?niau vietoj medA?io raiA?iniA? rinkdavosi linoraiA?inA?. PakitAi??s formatas diktavo monumentalesnAi?? formAi??. Daugelis A?io laikotarpio dailininko estampA? pasiA?ymi labiau apibendrintu pieA?iniu ir pakitusia ai??i??Ai?? platesne, laisvesne ai??i?? raiA?ymo maniera. EkspresyvAi??s A?trichai formuoja apimtis, nuA?ymi tolstanA?iA? planA? skirtumus, o A?vairiakryptAi?? jA? dinamika padeda dailininkui perteikti aktyvios gyvenimo kaitos A?spAi??dA?. AA?tuntAi?? deA?imtmetA?, be apibendrintA? didingo vaizdo pramoniniA? peizaA?A?, vis daugiau dirbta prie panoraminiA? kompozicijA?, epiA?kA? gamtos vaizdA?. IA? jA? iA?siskiria dekoratyvAi??s estampai Neringos tema. LinoraiA?inys ai??zA?vejA? uoste Neringojeai??? (1971) stebina meistriA?ku tinklA? aA?Ai??ru ir A?vytinA?iu mariA? pavirA?iaus raibuliavimu. Ekspresyvi raiA?ysena padeda perteikti audringai neramiAi??, greitai kintanA?iAi?? pajAi??rio atmosferAi?? linoraiA?iniuose ai??zSmilA?iA? pAi??ga Neringojeai???, ai??zSenos A?vejA? kapinAi??s Neringojeai???, ai??zNeringos koposai??? (visi 1971).
Petro RauduvAi??s kAi??ryboje dAi??l dominuojanA?iA? pozicijA? nuolat varA?Ai??si estampo A?anras ir nAi?? kiek ne maA?iau verta dAi??mesio knygA? grafika ai??i?? juk dailininkas yra apipavidalinAi??s ir iliustravAi??s vos ne tris A?imtus knygA?. Pirmuosius knygos menininko A?ingsnius RauduvAi?? A?engAi?? dar studijA? metais. Tai buvo jaukios, nuotaikingos, tiesa, vietomis A?iek tiek sukaustyto pieA?inio Albino Andriulionio ai??zBaltaplunksnAi??sai??? iliustracijos, santAi??rus ir dekoratyvus vykusiai parinkto A?rifto virA?elis lietuviA?kos poezijos, iA?verstos A? esperanto kalbAi??, rinktinei ai??zEl Litova Poesioai???, Kazio Janonio knygos ai??zA?ygyjeai??? apipavidalinimas, VytAi??s NemunAi??lio poemos vaikams ai??zLaiA?ko kelionAi?? Argentinonai??? iliustracijos ai??i?? laisvo pieA?inio grataA?ai. JA? iA?leidimas 1937ai??i??1938 metais, A?ymAi??jAi??s kAi??rybinio kelio pradA?iAi?? ir pripaA?inimAi??, daug reiA?kAi?? jaunam dailininkui. Kiek vAi??liau RauduvAi?? prisAi??do prie Petro Cvirkos ai??zStrakalo ir Makaloai??? (1941) iliustracijA?. Knygoje jos A?vairios: nuotaikingos, gyvos, nestokojanA?ios liaudiA?ko humoro ar net A?arA?o, romantiA?kos ir paslaptingos, A?odA?iu, stebukliniA? pasakA? dvasios. Laisvas, iA?raiA?kingas tuA?o pieA?inys bei jo nutekAi??jimai ar potAi??pio pasiliejimai ai??i??Ai?? tokie improvizacijos momentai suteikia iliustracijoms papildomA? nuotaikos niuansA? ir gyvybingumo.
VokieA?iA? okupacijos metais RauduvAi?? bendradarbiavo savaitiniame kultAi??ros A?urnale ai??zSavaitAi??ai???. NesudAi??tingomis laisvo pieA?inio miniatiAi??romis 1942ai??i??1944 metais jis iliustravo ne vieno lietuviA? raA?ytojo apsakymus ai??i?? Kazio Veselkos ai??zGrA?A?imAi??ai???, KarolAi??s PoA?eraitAi??s ai??zNugriuvusA? berA?Ai??ai???, Simo Balio ai??zRadijo seneliukAi??ai???, Jurgio StrakA?io ai??zAudrAi??ai??? ir kt. Lemtingos savo pasekmAi??mis Rauduvei tapo Liudo DovydAi??no ai??zUA?raA?A?ai??? (1943), po metA? dAi??l savo antisovietinio aA?trumo sulaukusiA? pakartotinio leidimo, iliustracijos. Be kitA? darbA?, dailininkas iA?raiA?Ai?? nedidelio formato linoraiA?inius S. BAi??davo, K. Zupkos, GraA?inos TulauskaitAi??s apsakymams, publikuotiems 1944 metA? ai??zLietuviA? visuomenAi??s kalendoriujeai???.
PraAi??A?us karo audroms, RauduvAi?? tapo Kaune A?sikAi??rusios ValstybinAi??s politinAi??s leidyklos dailininku, o jai iA?sikAi??lus A? VilniA?, uA?Ai??mAi?? ValstybinAi??s groA?inAi??s literatAi??ros leidyklos vyriausiojo dailininko pareigas. Dirbo daug, intensyviai, visas jAi??gas atiduodamas knygos menui. Daugiausia kAi??rAi?? medA?io raiA?inio ir grataA?o technika, virA?elius bei A?rifto elementus kruopA?A?iai spalvino tempera. KnygA? grafikos subtilybiA?, ansambliA?kumo, plastinAi??s kalbos vientisumo dailininkas mokAi??si iA? rusA? grafikos meistrA? ai??i?? Vladimiro Favorskio ir Aleksandro KravA?enkos. Sekdamas jais, stengAi??si ai??zdarytiai??? knygAi?? kaip vientisAi?? meninA? ansamblA?, taigi kAi??rAi?? ne tik virA?elA?, iliustracijas, bet ir atsklandas, uA?sklandas, dekoratyvias vinjetes ir pan. Gaila, prasta tuometAi?? poligrafijos bAi??klAi?? neleido visiA?kai atsiskleisti kAi??rybinAi??ms dailininkA? galimybAi??ms. DAi??l ekonominiA? sumetimA? knygos daA?niausiai buvo iA?leidA?iamos tik minkA?tais virA?eliais, popierius jA? irgi buvo prastas. Tuoj po karo Lietuvoje imtasi dideliais tiraA?ais leisti pasaulinAi?? ir rusA? klasikAi?? bei sovietiniA? raA?ytojA? kAi??rinius. Dirbdamas leidykloje, per pirmuosius keletAi?? pokario metA? RauduvAi?? apipavidalino A?spAi??dingAi?? kiekA? literatAi??ros kAi??riniA?. Jo interpretacijoje Antono A?echovo, Maksimo Gorkio, Aleksejaus Tolstojaus ir kt. raA?ytojA? knygA? meninis apipavidalinimas ganAi??tinai panaA?us: virA?elyje tarp autoriaus pavardAi??s ir antraA?tAi??s dailininkas A?terpdavo nedidelA? kAi??rinio nuotaikai pritinkantA? vaizdelA? arba keliomis apvadA? linijomis A?rAi??mintame spalvotame fone sudAi??liodavo antraA?tes ir kokiAi?? nors miniatiAi??rAi?? su scena iA? kAi??rinio siuA?eto. Apipavidalindamas lietuviA? raA?ytojA? knygas, dailininkas naudojosi prieA?kario dailAi??s patyrimu ai??i??Ai?? pagrindinis puoA?ybos elementas daA?nai buvo stilizuotas liaudiA?kas ornamentas. Ai??ekspyro kAi??riniA? serija (1947ai??i??1948) tarp kitA? leidiniA? iA?siskiria santAi??ria elegancija. Ai??A?kart RauduvAi?? rAi??mAi??si klasikiniais komponavimo principais: virA?eliui ir puoA?niems antraA?tinio lapo apvadams parinko Renesansui bAi??dingAi?? ornamentikAi?? ir A?riftAi??, frontispise A?komponavo raA?ytojo portretAi??. Kitas stilingo apipavidalinimo pavyzdys ai??i??Ai?? knyga ai??zIA? antikinAi??s poezijosai??? (1957) su daugiaAi??prasmiu laivo motyvu, atklydusiu iA? senovAi??s graikA? juodafigAi??riA? vazA?, ir stilizuotA? akanto lapA? vinjetAi??mis rusvos ochros aplanko fone.

Petras RauduvAi??. ai??zBekeA?o kalnas Vilniujeai???. 1967. Vaidoto AukA?taiA?io nuotrauka
Petras RauduvAi??. ai??zBekeA?o kalnas Vilniujeai???. 1967. Vaidoto AukA?taiA?io nuotrauka

Vis dAi??lto gimtojo kraA?to literatAi??ra RauAi??duvei buvo artimiausia.. Juto A?iA? knygA? stiliA?, charakterA?, paskirtA?. Geriausios RauduvAi??s iliustracijos ai??i?? nedidelio formato raiA?iniai, santAi??riu A?trichu perteikiantys lietuviA?ko peizaA?o lyrizmAi??. Dailininkas mAi??go nedideles realistinio pieA?inio miniatiAi??ras su retkarA?iais A?terptais ir mintA? prapleA?ianA?iais simboliais. MotyvA? raiA?iniams sAi??mAi??si iA? gamtos ir kaimo vaizdA?. Antano Venclovos knygoje ai??zMedis ir jo atA?alosai??? (1947) nedidelAi??s kompaktiA?kos realistinio pieA?inio atsklandos su kaimiA?ko peizaA?o vaizdeliais ypaA? dera prie realistinio raA?ytojo pasakojimo stiliaus. Poezijos iliustracijoms RauduvAi?? rinkosi apibendrintus, sAi??lygiA?kesnius vaizdus. Geriausios jo iliustracijos ai??i?? nedidelio formato raiA?iniai, santAi??riu A?trichu perteikiantys lietuviA?ko peizaA?o lyrizmAi??. Tarp jA? labiausiai vykusios Antano Baranausko ai??zAnykA?A?iA? A?ileliuiai??? sukurtos iliustracijos (1949) ai??i?? vienas graA?iausiA? RauduvAi??s kAi??riniA? ir bene geriausios A?iai poemai sukurtos iliustracijos visoje lietuviA? grafikoje. Dailininkui pavyko atskleisti poetinA? vaizdA? ryA?A? su literatAi??rinio teksto nuotaika. Subtiliose kAi??rinio iliustracijose, atsklandose bei uA?sklandose perteiktas gyvas miA?ko gyvenimo pulsas. Rodos, apA?iuopiamai juntami vAi??jo gAi??siai, tankiA? virA?Ai??niA? A?narAi??jimas, patekanA?ios saulAi??s spinduliA? problyksniai ar iA?didi galingA? Ai??A?uolA? tvirtybAi??. Dailininkas, kaip ir poemos autorius, su didele meile pavaizdavo gamtos groA?A?, tam pasitelkdamas lankstA?, gyvybingAi?? pieA?inA? ir jautriAi??, nepriekaiA?tingAi?? iA?lavintos rankos raiA?ysenAi??.
Pasak Rolano Barto, poezija ai??i?? tai atmosfera, iA? esmAi??s ai??i?? kalbos sAi??lygiA?kumas. RauduvAi?? A?itai juto intuityviai. Jo iliustruotA? poezijos knygA? raiA?iniai subtilAi??s, neuA?goA?ia teksto. PavyzdA?iu galAi??tA? bAi??ti skaidrios, lengvos Vlado MozAi??riAi??no ai??zAi??altinio prie kelioai??? (1957) atsklandos.
Nesyk RauduvAi?? iliustravo Eduardo MieA?elaiA?io kAi??rinius. MetaforiA?ka, sudAi??tinga poeto kalba imponavo grafikui, ji teikAi?? peno dailininko vaizduotei. Poeto ai??zSvetimuose akmenyseai??? (1957) atsiskleidAi?? romantiA?koji RauduvAi??s pusAi?? su netikAi??tais pagoniA?kojo pasaulio motyvais, Monmartro prieigA? meilAi??s uA?uominomis (A?mAi??kA?telAi??jusi porelAi??) ir savos sielos sumaiA?ties prisipaA?inimu (A?aibuojanti padangAi??). ai??zA?vaigA?dA?iA? papAi??dAi??sai??? (1959) iliustracijA? turinA? praskleidA?ia ir tarsi paaiA?kina vaizde A?komponuota poetinio teksto eilutAi??. LyrinAi??, A?velniai banguojanti Pauliaus Ai??irvio eiliA? sandara taip pat rado atgarsA? RauduvAi??s vaizduotAi??je. IliustracijA? A?vaizdA?iai aiA?kAi??s, konkretAi??s, neA?mantrAi??s ai??i?? kaip ir pati Ai??irvio poezija rinktinAi??je ai??zIlgesys ai??i?? ta giesmAi??ai??? (1972). Ai??velniai plaikstosi berA?A? kasos, A?mAi??steli gAi??lAi??mis pasidabinusiA? merginA? siluetai, iA?didA?iai A?vyti Vilniaus bokA?tai. StambesnAi??s iliustracijos, itin natAi??raliai A?siliejanA?ios A? rinktinAi??s struktAi??rAi??, kaitaliojasi su smulkutAi??mis miniatiAi??romis ai??i?? skyriA? atsklandomis, kuriose paprastas medA?io, namo ar saulAi??s siluetas traktuojamas dekoratyviai, apibendrintai.
Savitu ir iA?skirtiniu reiA?kiniu RauduvAi??s kAi??ryboje tapo ai??zLiturginio maldynoai??? (1968) apipavidalinimas. NetikAi??tas sovietinAi??s valdA?ios noras pademonstruoti paA?iAi??rA? pliuralizmAi?? ir tolerancijAi?? religinAi??ms bendruomenAi??ms 1967 metais pasireiA?kAi?? oficialiu leidimu publikuoti Lietuvoje krikA?A?ioniA?kAi?? maldaknygAi??. LiturginAi?? komisija (jos pirmininkas buvo monsinjoras A?eslovas Krivaitis, sekretorius ai??i?? kunigas Vaclovas Aliulis) kreipAi??si A? dailininkAi??, prisimindama graA?A? jo jaunystAi??s metA? bendradarbiavimAi?? su katalikiA?kos A?viesuomenAi??s leistu kultAi??ros ir meno A?urnalu. UA?sakymAi?? dailininkas priAi??mAi?? jaudindamasis, suprato tAi?? kreipimAi??si A? jA? kaip A?pareigojantA? pasitikAi??jimAi??. Daug konsultavosi su kun. Aliuliu, aiA?kinosi krikA?A?ioniA?kuosius simbolius, miA?iA? liturgijos eigAi??, ypatumus ir pamaA?u dailininko vaizduotAi??je iA?sikristalizavo lakoniA?ki, raiA?kAi??s vaizdiniai. Darbas buvo didelAi??s apimties ai??i?? 30 iliustracijA? ir 15 skyriA? atsklandA?. TuA?u ir plunksna RauduvAi?? kAi??rAi?? apibendrintus, medA?io raiA?iniA? stilistikai artimus pieA?inius. Ai?? maldynAi?? A?terptos miA?iA? liturgijAi?? vaizduojanA?ios scenos, sukurtos plona kontAi??rine linija, dera prie teksto ir netrikdo skaitymo eigos. SkyriA? atsklandos ai??i?? sodresniA? linijA?, kontrastingesnAi??s. Greta A?prastA? nusistovAi??jusios krikA?A?ioniA?kosios ikonografijos simboliA? (Kristaus monogramos, Ai??vA?. TrejybAi??s balandAi??lio, karA?to, aistringo tikAi??jimo simbolio liepsnojanA?ios A?irdies ir kt.), dailininkas pasiAi??lo vaizdinius, ypaA? brangius ir suprantamus lietuviams ai??i?? kaimo peizaA?Ai?? su koplytstulpiu, AuA?ros VartA? Dievo MotinAi??, Tris kryA?ius ir kt.). Tinkamai parinkti A?vaizdA?iai ir iliustracijA? stilistika, dekoratyvumu, apibendrintu plokA?tuminio pieA?inio charakteriu artima liaudies grafikai, paryA?kino tautiA?kAi?? maldyno aspektAi??, suteikAi?? jam lietuviA?kos dvasios. Nepaisant to, kad uA?sakymas buvo kaip ir oficialus, valdA?ios palaimintas, dailininkas negalAi??jo pasigirti savo kAi??riniu, jo pavardAi??s prie iliustracijA? nebuvo. Laisviau bus atsikvAi??pta tik po poros deA?imtmeA?iA?.
Petro RauduvAi??s grafika neatsiejama nuo ekslibrisA? ai??i?? knygos puoA?menos ir jos savininko simbolinio A?enklo. Pirmuosius savo ekslibrisus RauduvAi?? sukAi??rAi?? gana vAi??lai, apie 1960 metus, bAi??damas jau brandus kAi??rAi??jas. Ai??A? smulkiosios grafikos A?anrAi?? dailininkas taip pamAi??go, kad net dalyvavo daugelyje respublikiniA? ekslibrisA? parodA? ir surengAi?? kelias personalines ekslibrisA? parodas ai??i?? Vilniuje (1976), Ai??iauliuose (1977), Pasvalyje (1989). IA? viso A?inoma daugiau kaip A?imtas penkiasdeA?imt RauduvAi??s sukurtA? knygos A?enklA?. Juos kurdamas dailininkas daA?niausiai rinkosi linoleumo ir medA?io raiA?iniA? technikas, visAi?? dAi??mesA?, kiek A?manoma, sutelkdamas A? darbo precizikAi?? ir detaliA? raiA?kumAi??. Atrodo, kad RauduvAi?? tiesiog su pasimAi??gavimu eksploatavo stipriAi??jAi?? savo talento pusAi?? ai??i?? A?gudimAi?? raiA?yti medA?. Daugelis jo ypaA? smulkia raiA?ysena sukurtA? ekslibrisA? ai??i?? tikros grafinAi??s miniatiAi??ros, nedideli ai??zA?edevriukaiai???. Kaip ir dera ekslibrisA? kAi??rAi??jui, RauduvAi?? mokAi??jo atsirinkti A?mogaus, kuriam skiriamas pieA?inys, profesinius atributus, iA?radingai sukomponuoti simbolius, inicialus, asmenvardA?ius.
Dar viena svarbi, taA?iau ne dominuojanti Petro RauduvAi??s kAi??rybos sritis ai??i?? plakatai. Padiktuoti uA?sakovo ai??i?? valstybiniA? institucijA? poreikio ir skonio, savo tematika jie atspindi tuomeA?io visuomeninio gyvenimo aktualijas ir yra daugiau informatyvaus pobAi??dA?io. DidA?ioji jA? dalis skirta Lietuvos paA?tui ai??i?? skelbAi?? laiA?ko savaitAi??, skatino komunikavimAi??. Tai apibendrintos, konstruktyvios ir aiA?kios formos kAi??riniai su lengvai skaitomu tekstu. Spalvinis sprendimas ai??i?? santAi??rus, ne agresyvus, ne rAi??kiantis. Dominuoja prigesintA? pasteliniA?, nekontrastingA? spalvA? deriniai ai??i?? taigi jaukAi??s, A?mogiA?ki. MeniA?kumu, lakoniA?kumu iA?siskiria Vinco Dilkos kAi??riniA? parodos, RespublikinAi??s vaikA? dailAi??s parodos ir kiti plakatai.
Taikomosios grafikos pavyzdA?iai liudija, kad A?ios rAi??A?ies grafikos RauduvAi?? nelaikAi?? A?emesniu A?anru ar per smulkiu darbu net ir gana daug pasiekusiam menininkui. Jis buvo Adomo Galdiko mokinys, o profesorius, pats kaA?kada baigAi??s Peterburge CentrinAi?? barono Ai??tiglico techninio pieA?imo mokyklAi??, savo dAi??stymo programoje nemaA?ai dAi??mesio skyrAi?? taikomajai grafikai, suprantama, ai??i?? ir plakatui. RauduvAi??s studijA? metais taikomosios grafikos uA?duotys mokymosi programoje buvo privalomos. Mokiniai mokAi??si projektuoti paA?to A?enklus, etiketes, pakuotes, kortas ir pan. LiteratAi??ros ir meno archyve saugomi pirmieji tokio pobAi??dA?io RauduvAi??s mokykliniai bandymai. JA? nedaug, taA?iau skonis, saikas, dekoratyvumo pojAi??tis bei atlikimo precizija liudija RauduvAi?? buvus gabA? mokinA?. Visa tai puikiai iliustruoja liaudiA?ko ornamento pavyzdA?iai ir dekoratyvinAi??s lAi??kA?tAi??s su Gedimino stulpais projektas, paveiktas art deco stilistikos. Dekoratyvios, nuotaikingos ir vaikiA?kai patrauklios vafliA? bei sAi??reliA? etiketAi??s. YpaA? vykAi?? septinto deA?imtmeA?io stilistikai bAi??dingi RauduvAi??s sukurti vokai. KiekvienAi?? jA? puoA?ia apibendrinto pieA?inio, lakoniA?ka, dekoratyvi, A?simenanti miniatiAi??ra.
Geriausiuose kAi??riniuose grafikas iA?liko nuoA?irdus savo kraA?to groA?io dainius, dAi??l jo nuolat tobulinAi??s jaunystAi??je A?gytus dailAi??s mokslA? A?gAi??dA?ius. Lietuvos grafikos istorijoje RauduvAi?? iA?liks ne tiek savo oficialiomis teminAi??mis kompozicijomis, kiek skoninga knygA? grafika bei lyrizmo ir poetinio pakilumo kupinais lietuviA?kos gamtos vaizdais. IA?liks kaip dailininkas, fiksavAi??s bAi??ganA?io laiko pAi??dsakus, pro romantiA?kAi?? A?ydAi?? matAi??s savo A?alies kasdienybAi??s pokyA?ius ir stengAi??sis A?amA?inti dinamiA?kAi?? jA? pulsAi??.