Pirmoji ir vienintelAi??

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LietuviA? literatAi??ra
AUTORIUS:Ai??Astrida PetraitytAi??
DATA: 2013-02

Pirmoji ir vienintelAi??

Astrida PetraitytAi??

Sausio 22 d. MokslA? akademijos maA?ojoje konferencijA? salAi??je A?vyko diskusija Lietuvos kultAi??ra Mindaugo laikais (XIII a.) ai??i?? faktai, tekstai, problemos: perskaiA?ius Algimanto BuA?io knygas ai??zSeniausioji lietuviA? literatAi??ra. Mindaugo epocha. PoliparadigminAi?? viduramA?iA? kultAi??riniA? konfliktA? studijaai???; ai??zSeniausiosios lietuviA? literatAi??ros istorija ir chrestomatijaai???.Ai??

RenginA? moderuojant LMA nariui prof. Romualdui Grigui, savo pastarA?jA? metA? kAi??rybinAi??s veiklos laukAi?? pristatAi?? dr. Algimantas BuA?ys. Tiek jo, tiek diskutantA? ai??i?? LMA nariA? Vytauto Martinkaus ir prof. Viktorijos DaujotytAi??s, etnografAi??s dr. Daivos VaitkeviA?ienAi??s, raA?ytojo Vytauto Girdzijausko ir kitA? ai??i?? dAi??mesys pirmiausia krypo A? naujausiAi?? veikalAi??, 2012 m. leidyklos ai??zVersus aureusai??? iA?leistAi?? ai??zSeniausiosios lietuviA? literatAi??ros istorijAi?? ir chrestomatijAi??ai???. Vertindami autoriaus leidinius kaip reikA?mingai prapleA?ianA?ius literatAi??rologiniA? tyrimA? laukAi??, nauja A?viesa nuA?vieA?ianA?ius vienus istorinius faktus ir iA?kelianA?ius iA? uA?marA?ties kitus, siAi??lome jo A?A?anginA? A?odA?.


Mano knyga ai??i?? pirmoji ir kol kas vienintelAi?? ai??zSeniausiosios lietuviA? literatAi??ros istorija ir chrestomatijaai???, aprAi??pianti XIII a. RaA?ydamas jAi?? nuo pat pradA?iA? turAi??jau A?veikti ne vienAi?? kliAi??tA?. Pirmiausia ai??i?? literatAi??rologinio mAi??stymo inercijAi??. IlgAi?? laikAi?? iki A?iolei seniausiais lietuviA? literatAi??ros tekstais buvo laikomi Vytauto DidA?iojo uA?sakymu raA?yti metraA?A?iai, datuojami XV a. pradA?ia. AmA?inatilsA? Albinas JovaiA?as pasiAi??lAi?? Gediminoai???laiA?kus (XIV a.) laikyti lietuviA? literatAi??ros pradA?ia, ir dabar jau turim net mokykliniA? skaitiniA?, kurie prasideda Gedimino laiA?kais. Buvo vienas kitas bandymas LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos instituto leidiniuose susieti ir Mindaugo epochAi?? su lietuviA? literatAi??ros istorija, pasitelkiant Mindaugo kanceliarinius raA?tus. TaA?iau tai vargiai priimtinas dalykas dAi??l daugelio prieA?asA?iA?. Gal pati svarbiausia ta, kad Mindaugo raA?tai, kuriais jis dovanojo lietuviA? A?emes vokieA?iams arba teikAi?? teises vokieA?iA? pirkliams, buvo raA?omi Rygoje paA?iA? vokieA?iA? ir bAi??davo atveA?ami Mindaugui tik patvirtinti karaliA?kuoju antspaudu. Nemanau, kad tokie tekstai mums gali bAi??ti tikroji ir maloni lietuviA? literatAi??ros pradA?ia.

Savo knygoje A?rodinAi??ju, kad mes jau XIII a. turAi??jome visus viduramA?iA? literatAi??ros kanonus atitinkanA?iA? kAi??riniA?, kuriuos ne tik aptariau, bet ir paskelbiau, iA?vertAi??s A? lietuviA? kalbAi?? iA? senosios slavA? kalbos, A?ios knygos ai??zChrestomatijosai??? dalyje. PirmAi?? kartAi?? A?ia vienu ypu, kaip kanoninis seniausios lietuviA? literatAi??ros korpusas, pateikiama 13 tekstA?, kuriA? dauguma ai??i??Ai?? sakraliniai ir niekad lietuviA? literatAi??ros istorijose nei vadovAi??liuose neminAi??ti ar nenagrinAi??ti kAi??riniai, nukeliantys mAi??sA? literatAi??ros pradA?iAi?? iA? Gedimino ir Vytauto laikA? ai??i?? A? Mindaugo epochAi??. Seniausiajam hagiografiniam tekstui ai??zDievo iA?rinktojo VaiA?vilko gyvenimasai??? maA?daug 750 metA?. Chrestomatija kukli, taA?iau mums belieka tiktai stebAi??tis, kad lietuviai XIII amA?iuje dar galAi??jo rasti laiko VaiA?vilko biografijai sukurti ir pradAi??ti raA?yti metraA?tA?, kurA? vadiname ai??z1263 metA? chronografuai???. Tai tikras kultAi??rinis A?ygdarbis, jei prisiminsime Marijos GimbutienAi??s visapusiA?kai pagrA?sta nuomonAi??, kad bAi??tent ai??zXIII a. ai??i?? pats tragiA?kiausias baltA? proistorAi??s ir istorijos A?imtmetis iA? keturiA? su virA?um tAi??kstanA?iA? metA?ai???. Anuomet lietuviai, vieninteliai iA? baltA?, iA?saugojo savo protAi??viA? A?emAi??s nepriklausomybAi?? ir savo tikybAi?? nuoA?miuose Ai??iaurAi??s kryA?iaus A?ygiA? karuose (XIIIai??i??XIV a.).
NenugalAi??tos Lietuvos transistorinis feAi??nomenas mane pirmiausiai ir domino. TaA?iau kaip jA? atskleisti ir parodyti A?iuolaikiniams skaitytojams? TurAi??jau imtis naujoviA?kA? vadinamosios kultAi??rinAi??s istorijos, antropologinAi??s istorijos ir net savotiA?kos kultAi??rinAi??s archeologijos metodA?. Kai kam gali keistai atrodyti visos knygos motto, kurA? paAi??miau iA? didA?iojo viduramA?iA? erudito A?v. Jeronimo (347ai??i??420 m.) pastabA? Origeno skaitytojams. Ai??tai tie neA?prasti A?iuolaikinei kultAi??rai ir sAi??monei A?odA?iai: ai??zLaimingas, A?inoma, tas, kuris A?eina A? A?ventovAi??, bet dar laimingesnis tas, kursai A?eina A? Ai??ventoviA? A?ventovAi??. Laimingas tas, kuris A?venA?ia A?eA?tadienA?, bet dar laimingesnis tas, kursai A?venA?ia Ai??eA?tadieniA? A?eA?tadienA?. PanaA?iai laimingas ir tas, kuris supranta ir gieda giesmes, kadangi niekas negieda giesmiA? kitomis progomisai???ai??i?? tik iA?kilmiA? metu; taA?iau daug laimingesnis tas, kursai gieda GiesmiA? giesmAi??. Ir lygiai taip, kaip A?einanA?iam A? A?ventovAi?? dar reikia daugel ko, kad bAi??tA? vertas A?eiti A? Ai??ventoviA? A?ventovAi??, ir kaip A?venA?ianA?iam A?eA?tadienA?, VieA?paties paskirtAi?? liaudA?iai, dar reikia daugel ko, kad A?vAi??stA? Ai??eA?tadieniA? A?eA?tadienA?: panaA?iai daug vargo reikia A?dAi??ti tam, kuris, perAi??jAi??s visas giesmes, sudAi??tas RaA?te, pajAi??gtA? pakilti iki GiesmiA? giesmAi??sai???.

Kaip tai suprasti? InterpretacijA? daug, bet pirmiausiai norAi??jau A?spAi??ti savo SkaitytojAi??, kad turAi??sime reikalo su savotiA?ka IstorijA? istorija, kai reikia matyti ir atidengti ne A?iaip sau atsitiktinius faktus ar epizodus, o bAi??tina operuoti kiekvienos aptariamos mitinAi??s, religinAi??s, geopolitinAi??s ar kultAi??rinAi??s idAi??jos istorijomis, iA?ryA?kinti jA? istorinAi?? evoliucijAi??, kad Lietuvos kultAi??ros faktai ir kAi??riniai pasimatytA? pasaulinAi??s kultAi??ros istoriniame spektre. PavyzdA?iui, svarstant pirmajame skyriuje stebAi??tinai menkAi?? raA?ytinA? pagoniA?kos Lietuvos palikimAi??, teko restauruoti ankstyvosios krikA?A?ionijos A?teisintus cenzAi??ros precedentus kovojant su senovAi??s graikA? pagoniA?kuoju antikos paveldu, kai pradAi??ta naikinti ne tik ai??znetinkamosai??? neoplatonikA? knygos, bet ir patys filosofai. Priminiau tragiA?kAi?? garsiausios viduramA?iA? matematikAi??s ir filosofAi??s Hipatijos likimAi??, kai fanatikA? krikA?A?ioniA? minia iA?vilko moterA? iA? veA?Ai??A?iA?, nusitempAi?? A? baA?nyA?iAi??, nudraskAi?? drabuA?ius ir nuogAi?? A?iauriai nukankino kaip ai??zraganAi??ai???, puodyniA? A?ukAi??mis draskydami mAi??sas nuo gyvos moters kaulA?, o vAi??liau palaukAi??j sudegino ant lauA?o. Precedentas, kaip A?inome, iA?plito A? strategijAi??, kai viduramA?iA? Europoje suliepsnojo aibAi??s knygA? ir eretikA? deginimo lauA?A?.Ai??

Antrajame skyriuje teko atsekti kryA?iaus karA? idAi??jos istorijAi?? nuo pirmojo idAi??jos paskelbimo, pakvietus krikA?A?ionis A? pirmAi??jA? PietA? kryA?iaus A?ygA? vaduoti arabA? suniekintAi?? IA?ganytojo kapAi?? Palestinoje, iki Ai??iaurAi??s A?ygio karA?, kai XIII a. buvo A?vykdytas senovAi??s prAi??sA? genocidas, o vadinamoje Marijos A?emAi??je (dabartinAi?? Latvija ir Estija) vyko nuosekli germanA? kolonizacija, A?iauriai malA?inant nuolat sukylanA?ius lyvius ir estus. Tuos dalykus siekiau atskleisti ne abstrakA?iais iA?vedA?iojimais, o autentiA?ka ano laiko dokumentA? kalba. Tas pats pasakytina apie mitiniA? ir religiniA? idAi??jA? istorines evoliucijas. Teko paA?iam versti iA? A?vairiA? kalbA? (deja, ne visados iA? originalA?) iki A?iolei lietuviA?kai neskelbtus senovAi??s egiptieA?iA? MirusiA?jA? knygA? tekstus, Rigvedos giesmiA? fragmentus, pasitelkti Homero, Ovidijaus tekstus ir kt. vien tik tam, kad atsidengtA?, pavyzdA?iui, lietuviA?kos sakmAi??s apie Ai??ovAi??jAi?? (SovijA?) giluminAi??s homogeninAi??s ir kultAi??rinAi??s A?aknys, siekianA?ios ikikrikA?A?ioniA?kas mitines idAi??jas apie sudAi??tingAi?? mirusiA?jA? kelionAi?? per sakralinius lauA?us A? VAi??liA? A?alA?. Teko naujai iA?versti ir paA?iAi?? sakmAi?? apie Ai??ovAi??jAi??, nes ankstesnieji populiarAi??s vertimai graikiA?kAi??jA? HaidAi?? (MirusiA?jA? A?alA?) mums pateikia tiesmukai verA?iant iA? senosios slavA? kalbos kaip krikA?A?ioniA?kAi?? PragarAi?? ir tuo visiA?kai iA?kreipia senovAi??s baltA? mitinAi?? idAi??jAi?? apie pomirtinA? gyvenimAi?? VAi??liA? A?alyje, kur mirusiA?jA? laukia ateinant tAi??vai ir protAi??viai. Vertimas A?ia neatsiejamas nuo restauracijos, ir tik todAi??l mes galime, tarsi archeologines stratas lygindami, iA?vysti lietuviA? mitA? ir tautosakos duomenis jA? tikrajame archajiA?kame lygmenyje. Rigvedos giesmiA? dvasia atliepia universaliems, taigi ir baltA? mitologijos bei religijos reginiams, kai homogeniniame senovAi??s A?mogaus pasaulyje regime gyvuosius kartu su seniai mirusiais protAi??viais, sukviestais pasAi??dAi??ti ant paprasA?iausiA? A?iaudA? prie A?ventA? aukojimA? lauA?o gurkA?nojant A?iltAi?? pienAi??, haliucinogeninAi?? senovAi??s arijA? somAi?? ar lietuviA?kAi?? midA?…
MAi??stymas ir skaitytojo pakvietimas mAi??styti ne tik abstrakA?iomis kultAi??ros sAi??vokomis, bet ir idAi??jA? istorijomis, be abejo, reikalauja nemaA?ai erdvAi??s ir vietos, iA? A?ia ai??i?? stamboka veikalo apimtis. Kita vertus, guodA?iu save mintimi, kad visa knyga, prisodrinta seniausios ir viduramA?iA? pasaulio literatAi??ros kAi??riniA? fragmentA?, neretai maA?ai A?inomA?, A?okiruojanA?iA? ir dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA? nutylimA?, taip pat gali tapti savotiA?kais skaitiniais, kurie kartais daug greiA?iau ir sAi??kmingiau leidA?ia skaitytojui pajusti viduramA?iA? kultAi??ros raidAi?? (literra) ir dvasiAi?? (spiritus) nei sausos vadovAi??linAi??s ar enciklopedinAi??s charakteristikos.

Kai kam, be abejo, gali atrodyti, kad be reikalo A? lietuviA? literatAi??ros istorijAi?? ir jos chrestomatijAi?? A?traukiau sakralinAi??s viduramA?iA? literatAi??ros kAi??rinius, skirtus nAi??nai Lietuvoje uA?mirA?tiems ar neA?inomiems XIII a. pirmiesiems lietuviams krikA?A?ionims A?ventiesiems ai??i?? A?v. Charitinai Lietuvaitei ir A?v. Daumantui Timotiejui. KAi?? A?ia atsakysi, jei kai kuriA? A?moniA? neA?tikina jokia argumentacija. Nei kovingA?jA? ateistA?, nei naujA?jA? apateistA? (apatiA?kA?, abejingA? bet kokiai religijai) neA?tikins ir mano knygoje iA?dAi??styti argumentai dAi??l religinAi??s viduramA?iA? literatAi??ros vertAi??s ir bAi??tinybAi??s jAi?? paA?inti bedieviA?kame ai??zNaujos tvarkosai??? pasaulyje. Ai??iAi?? knygAi?? raA?ydamas neretai kartojau sau paA?iam: jeigu sakralinAi?? kultAi??ra ir literatAi??ra kam nors nAi??ra nei kultAi??ra, nei literatAi??ra ai??i?? niekuo nepadAi??si, nes A?ia jau reikAi??tA? kalbAi??ti apie tikybinAi?? mentaliteto amnezijAi??, apie dvasinAi??s atminties praradimAi?? ir keistAi?? nenorAi?? jAi?? atgauti.
Tuo paA?iu metu guodA?ia ir A?kvepia A?inios, kad jau po ankstesniA? mano knygA? apie XIII a. lietuvius atsirado kAi??rAi??jA?, kuriuos A?kvAi??pAi?? mano tekstai. A?inau, kad buvo sukurta poema apie VaiA?vilkAi??, kad paraA?yta ir teatre pastatyta Arvydo JuozaiA?io drama ai??zVaiA?vilkasai???. Neseniai skulptorius Aleksandras Tarabilda iA?kalAi?? ir pastatAi?? SvAi??dasuose A?v. Charitinos LietuvaitAi??s medA?io skulptAi??rAi??, o man padovanojo A?spAi??dingAi?? ikonografinA? pirmosios lietuvAi??s A?ventosios krikA?A?ionAi??s atvaizdAi??.
Kas A?ino, gal ir A?ioje chrestomatijoje pirmAi?? kartAi?? lietuviA?kai skelbiami tekstai apie XIII a. iA?kiliausios dvasios ir dramatiA?kiausiA? likimA? lietuvius pasitarnaus talentingiems lietuviA? raA?ytojamsai???ai??i?? naujA? istoriniA? romanA?, dramA?, kino scenarijA?, eiliA? ir epopAi??jA? apie senovAi??s LietuvAi?? kAi??rAi??jams…Tegu ir po 700 metA?…
Ai??ios trumpos pastabos apie porAi?? mano knygA?, sudaranA?iA? bene 1000 puslapiA?, tAi??ra tik keli nurodymai A? svarbesnius tyrimo kodus, savotiA?ki raktai, kurie, tikiuosi, padAi??s ne tik profesionalams literatams, bet ir visiems kitiems skaitytojams suprasti ir nelauktAi?? mAi??sA? literatAi??ros bei kultAi??ros atoAi??dangAi??, ir neA?prastAi?? tyrimo bAi??dAi??. Ai??iaip ar taip ai??zSeniausiAi??jAi?? lietuviA? literatAi??ros istorijAi?? ir chrestomatijAi??ai??? raA?iau kiek A?manoma vengdamas humanitarinio A?argono ir paskyriau visiems lietuviA? kultAi??ros paveldAi??tojams bei puoselAi??tojams, pirmiausia ai??i??Ai??Ai?? lietuviA? literatAi??ros dAi??stytojams, mokytojams, studentams, vyresniesiems moksAi??leiviams ir, A?inoma, lietuvaiA?iA? tAi??vams, kuriems dar rAi??pi mAi??sA? protAi??viA? kultAi??ros lobiai ir mAi??sA? vaikA? platesni kultAi??riniai akiraA?iai.


Diskusijos klausytojos P. S. autoriaus A?odA?iui

Algimanto BuA?io pasisakymas netapo balsu tyruose. Pirmiausia, A?inoma, renginio vedAi??jas R. Grigas pabrAi??A?Ai?? ypatingAi?? aptariamo darboAi?? ai??i?? ai??zSeniausiosios lietuviA? literatAi??ros istorija ir chrestomatijaai??? ai??i?? reikA?mAi??, paA?ymAi??damas autoriaus erudicijAi??, jo atlikto senovAi??s klodA? pjAi??vio tiekAi?? panaA?umAi??, tiek ir skirtumus nuo istoriko darbo (prieA?ingai istorikams, literatAi??rologas privalo interpretuoti, ieA?koti sAi??sajA? su A?iandiena ir gali sau leisti eseistinA? stiliA?). A. BuA?ys nelyg Miunhauzenas iA?traukAi??s save (galima numanyti ai??i?? ir mus, skaitytojus) uA? plaukA? iA? istorinAi??s uA?marA?ties pelkAi??s.
Ko gero, metaforiA?kas BuA?io A?vardijimas archeologu, iA?sakytas V. DaujotytAi??s, klausytojams sukAi??rAi?? tikslA? dvasinius, tik A?ukAi??mis iA?likusiA? keliasluoksnius klodus preparuojanA?io pasiA?ventAi??lio vaizdinA?. ProfesorAi?? prisipaA?ino esanti A?tikinta, kad Mindaugo epocha, XIII-asis amA?ius, yra mums palikAi??s reikA?mingus tekstus. Jos balse tik nuskambAi??jo abejonAi??, ar jie turAi??tA? bAi??ti A?vardijami kaip literatAi??ra ai??i?? gal reiktA? tiesiog kalbAi??ti apie senosios kultAi??ros, raA?tijos klodus. DaujotytAi?? (kaip, beje, ir kiti kalbAi??jusieji) atkreipAi?? ypatingAi?? dAi??mesA? A? reikA?mingAi?? vietAi?? autoriaus tyrime uA?imantA? Ai??ovAi??jo mitAi?? ai??i?? ne tik dAi??l A?io teksto reikA?mingumo, bet ir dAi??l ilgAi?? laikAi?? A?tvirtinto Sovijaus prasmingo pakeitimo A?ovAi??ju. Ir senA?jA? tekstA? sakralumas, akcentuojamas autoriaus, A?tikino tiek jAi??, tiek kitus diskutantus.
V. Martinkus, be kita ko, paA?ymAi??jo A?iA? BuA?io knygA? provokatyvumAi?? ai??i?? jas skaitydamas panAi??sti ieA?koti ir kitA? tekstA?, gvildenti kylanA?ius klausimus. Jam paA?iam, pavyzdA?iui, iA?kilAi??s toks: ar XIII a. literatAi??ra vadintina Lietuvos ar lietuviA? (kaip A?vardija autorius)?
Regis, kaip didelA? komplimentAi?? autoriui ir D. VaitkeviA?ienAi?? iA?sakAi?? klausimAi??, kilusA? perskaiA?ius knygAi?? ai??i?? ar tai literatAi??ros istorija ar istorijos literatAi??ra? Pasak jos, knyga leidA?ia patirti pilnatvAi??s jausmAi??, nes fragmentais buvAi?? faktai susijungia A? visumAi??. Priminusi, kad XIII a. epocha tebeegzistuoja vietovardA?iuose (Ai??ventaragio slAi??nis ir kt.), ji akcentavo kultAi??rinio mAi??stymo tAi??stinumo svarbAi??.
V. Girdzijauskas, pro raA?ytojiA?kus akinius A?velgdamas, pirmiausia paA?ymAi??jo BuA?io mokslinAi??s eseistikos kerus skaitytojui ai??i?? A?traukia taip, kad negali atsiplAi??A?ti. ReikA?mingas autoriaus nuopelnas, pasak raA?ytojo ai??i??Ai?? senojo lietuviA? tikAi??jimo iA?ryA?kinimas, jo A?raA?ymas A? vienAi?? gretAi?? su kitomis senosiomis pasaulio religijomis (kaip patikslino BuA?ys: jei meldA?iamasi baA?nyA?ioje, tai nereiA?kia, kad garbinamas baA?nyA?ios pastatas, o jei religinAi??s apeigos atliekamos giraitAi??je, tai nereiA?kia, kad garbinami medA?iai). Matyt, ne visas BuA?io mintis ir interpertacijas skaitytojai priims vienodai lengvai ai??i?? A?tai gali sutrikdyti pravoslaviA?ko sakralumo lygiavertiA?kumas katalikiA?kajam…
BAi??ta ir daugiau ai??i?? be A?iA? ir programAi??lAi??je A?raA?ytA? ai??i?? kalbAi??tojA?, entuziastingai atsiA?aukusiA? ne tik A? kAi??rybinius A. BuA?io darbus, bet ir A? likimo dovanotAi?? bendrystAi?? su juo. Ai??tai klasAi??s ir kurso draugas raA?ytojas Vaclovas Mikailionis retoriA?kai klausAi??: kiek ilgai vienas A?mogus veA? tai, kAi?? turi daryti trys keturi institutai? Dailininkas Aleksandras Tarabilda paliudijo, kad Algimanto darbai jA? A?kvAi??pAi?? padaryto Ai??v. Charitinos LietuvaitAi??s skulptAi??rAi??…
Regis, diskusija A. BuA?io gerbAi??jA? ratAi?? bus pagausinusi ai??i?? ne vienas skubAi??jo A?sigyti A?A? solidA? ai??zVersus aureusai??? leidyklos iA?leistAi?? veikalAi??, paA?enklinti jA? autoriaus autografu.