Pirmyn ai??i?? A? praeitA?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Valdas V. Petrauskas
DATA: 2013-03

Pirmyn ai??i?? A? praeitA?

Valdas V. Petrauskas

Kanados literatAi??ros premijos: 2012

Kas be ko, su Sigitu Parulskiu bAi??tA? sunku varA?ytis net A?gudusiems Kanados raA?ytojams, o juo labiau pradedantiesiems, tokiems kaip Kennethas Bonertas, kuris, kaip ir jo kolega lietuvis romane ai??zTamsa ir partneriai”, savo veikAi??jus pasirinko iA? nedidelio Lietuvos miestelio, ai??zmaA?yA?io lyg adatos dAi??ris taA?kelio Latvijos ir Lenkijos pasienyje” (lyg nuo ObeliA? ar DusetA?, kurias, remdamasisAi??The Central Database of Shoah Victims’ Names, atkakliai vadina Dusatu), bet, gelbAi??damas nuo holokausto, dar treA?iajame praeito amA?iaus deA?imtmetyje perkAi??lAi?? A? tolimAi??jA? JohanesburgAi??, PietA? AfrikAi??, kur, deja, netrukus Ai??mAi?? siautAi??ti vadinamieji pilkmarA?kiniai, rudmarA?kiniA? ir juodmarA?kiniA? atmaina. Beje, autorius nei rafinuotu seksu, nei A?mantriu siuA?etu nAi?? iA? tolo neprilygsta savo bendraA?ygiui, uA?sibrAi??A?usiam tikslAi?? ai??ziA?spausti iA? savAi??s A?lakelA? gyvybAi??s”, patirti kAi??rybinA? orgazmAi??. Gal todAi??l, kad pastarojo ai??zsantykiai su knygomis labai panaA?Ai??s A? santykius su moterimis”, kaip jis pats prisipaA?A?sta 2013-02-22 kalbAi??damasis su ai??zjauna A?urnaliste”? O Kennetho Bonerto romano ai??zLiAi??tA? ieA?kotojas” (The Lion Seeker) herojus paA?ioje uA?uomazgoje patiria tragiA?kAi??Ai??fiascoAi??ai??i?? gAi??dingai paA?alinamas iA? mokyklos, vien pabandAi??s uA?megzti romanAi?? su A?avia, vos keleriais metais vyresne mokytoja.
SigitAi?? ParulskA? ir KennethAi?? BonertAi?? sieja vienas vienintelis siekis ai??i?? ai??zpraskleisti laiko uA?dangAi?? ir paA?velgti A? praeitA? savo akimis”. Bet, pasak S. Parulskio, ai??zblogai kalbAi??ti apie knygAi?? kaip ir apie moterA? ai??i?? nepatartina. Gali atsirAi??gti.” TodAi??l A?iukA?tu ai??i?? apie ai??zLiAi??tA? ieA?kotojAi??” daugiau nAi?? A?odA?io, juo labiau kad romanas iA?Ai??jo 2013 metais, o A?io opuso tema ai??i?? 2012 metA? Kanados literatAi??ros premijos. ai??zLiAi??tA? ieA?kotojas” minAi??tinas tik todAi??l, kad jis tAi??sia daugelio praeitais metais premijuotA? knygA? tendencijAi??: prarastojo laiko paieA?kas ai??i?? paA?iAi?? garbingiausiAi?? NacionalinAi??, arba Generalinio gubernatoriaus, premijAi?? laimAi??jo romanas, grAi??A?inantis mus A? XVIII a. pradA?ios JungtiniA? Amerikos ValstijA? pietus.

GG premija

b_200_300_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-03-22_nr._3419_The-Purchase.jpg2012 m. jAi?? pelnAi?? keturiolika A?vairiA? meno sriA?iA? kAi??rAi??jA?, raA?ytojA?, dailininkA?, vertAi??jA? ir leidAi??jA?, iA? jA? ai??i?? deA?imt moterA?.
ai??zGeneralinio gubernatoriaus premija ai??i??Ai?? tai proga ne tik A?vertinti mAi??sA? geriausias knygas, ai??i?? pareiA?kAi?? Jo Ekscelencija Generalinis gubernatorius Davidas Johnstonas, ai??i??Ai?? bet ir atiduoti duoklAi?? kanadieA?iams, ugdantiems pasaulinAi??s literatAi??ros A?vaigA?des. DAi??koju visiems laureatams, savo A?odA?iu praturtinusiems mAi??sA? kolektyvinAi?? atmintA?.”
PagrindinAi?? romano anglA? kalba premijAi?? laimAi??jo Linda Spalding, tris kartus buvusi PirmAi??ja dama, jos vyrui Michaelui Ondaatje A?teikiant Generalinio gubernatoriaus premijAi??, o gaudama premijAi?? uA? savo ketvirtAi??jA? romanAi?? ai??zPirkinys” (The Purchase) savotiA?kai atliko Hillary Clinton vaidmenA?. VarA?ydamasi dAi??l pirmosios vietos, ji nugalAi??jo TamasAi?? Dobozy, beje, apsakymA? rinkiniu ai??zApgula 13″ (Siege 13) pelniusA? Rogerso prozos raA?ytojA? premijAi?? ir finansiniu poA?iAi??riu nAi?? kiek nepralaimAi??jusA? (abu raA?ytojai praturtAi??jo 25 000 doleriA?).
Savo meninAi??je ir dokumentinAi??je kAi??ryboje L. Spalding gvildena moralines problemas. LaimAi??jusi dvi garbingas A?alies premijas uA? dokumentinAi?? apybraiA?Ai??, skirtAi?? lietuvei Birutei Galdikas, Kanados primatologei, Borneo saloje stebAi??jusiai orangutanA? gyvenimAi??, romanu ai??zPirkinys” atiduoda duoklAi?? savo proproseneliui Danielui Dickinsonui, kvakeriui: 1798-aisiais, netrukus po NepriklausomybAi??s karo, Dickinsonas, mirus A?monai, pagimdA?iusiai penktAi?? vaikAi??, veda tarnaitAi??, naA?laitAi?? RutAi?? Boyd, kuri prieA?ingu atveju bAi??tA? grAi??A?inta A? prieglaudAi??, ir uA? tai kvakeriA? senoliA? tarybos iA?tremiamas iA? bendruomenAi??s, nes jo naujoji A?mona ai??i??Ai?? metodistAi??. IA? Pensilvanijos persikAi??lAi??s A? VirdA?inijAi?? ir ten A?sigijAi??s kelis akrus A?emAi??s, per varA?ytines iA?maino arklA? A? jaunAi?? vergAi?? OnesimAi??, ir tas pirkinys savotiA?kai nulemia tolesnA? jo A?eimos gyvenimAi??. BAi??damas kvakeris, jis nepritaria vergijai, bet, kaimynA? vergvaldA?iA? spiriamas, naudojasi vergA? darbu, ir, teisindamas save, svarsto, kas paskatino jA? pakelti rankAi?? per varA?ytines ir nusipirkti vergAi??. Onesimas veikiai laimi jo dukters MerAi??s palankumAi??, bet uA?sitraukia A?eimininko sAi??naus BendA?amino neapykantAi?? ir A?Ai??va nulinA?iuotas.
Romanas A?domus ne tik dAi??l gausybAi??s A?spAi??dingA? A?vykiA?, pirmA?jA? Amerikos kolonistA? gyvenimo dramA? ir tragedijA? ai??i?? raA?ytoja sukAi??rAi?? iA?tisAi?? galerijAi?? A?simenanA?iA? veikAi??jA? portretA?. Ai??domu ir tai, jog 2011 metais Generalinio gubernatoriaus premijAi?? irgi laimAi??jo romanas, kurio veiksmas nukeliamas A? XVIII a. Jungtines Valstijas, tik A? A?iek tiek ankstesnius laikus, kai Tolimuosiuose Vakaruose siautAi??jo aukso karA?tligAi??, ai??i?? tai Patricko DeWitto ai??zBroliai Sisteriai”.
Kanadoje A?teisintos dvi valstybinAi??s kalbos, tad kita tokia pat premija skiriama romanui prancAi??zA? kalba. 2012 metais ji atiteko Naujojo Brunsviko (New Brunswick) literatei France Daigle, raA?anA?iai savita to kraA?to kalba, vadinamaAi??chiacAi??ai??i?? senosios prancAi??zA? ir anglA? kalbos miA?iniu, pastaruoju metu itin jaunimo propaguojamu. Jos romanas ai??zDievaA?i” (Pour sAi??r)Ai??originalus ne vien kalba, bet ir kompozicija: 1969 m. prancAi??zA? raA?ytojas Georges Perecas uA?simojo paraA?yti romanAi?? ai??zDingimas” (La Disparition), kuriame nebAi??tA? nAi?? vienos raidAi??s ai??ze”, o France Daigle uA?sibrAi??A?Ai?? aritmetinA? uA?davinA?: 12x12x12=144 skyreliai po 12 fragmentA? kiekvienas, viso labo 1728 pastraipos apie kasdienA? vienos A?eimos gyvenimAi??.
AutorAi?? deA?imt metA? plyta po plytos mAi??rijo savo kAi??rinA? ir uA? tai buvo A?vertinta Nacionaline premija.
ai??zTai gana naujoviA?ka knyga, aiA?kina raA?ytoja. A?monAi??s kartais labai domisi naujovAi??mis. Gal jie pasklaidys, paskaitys, norAi??dami paA?iAi??rAi??ti, kas tai per dalykas. Ir jeigu pajus tai, kAi?? jauA?iau aA?, raA?ydama A?iAi?? knygAi??, tai bus nuostabu. Vadinasi, darbas nenuAi??jo veltui.”
KAi?? gi, pasklaidykime tAi?? 752 puslapiA? knygAi??, atsiverskime bet kurioje vietoje ir atsidurkime knygyne, kurio savininkas Tjeri, maA?yliA? Etjeno ir Marianos tAi??vas, arba bare, kurio A?eimininkAi?? ai??i?? Karmena, tA? vaikA? motina, ir pasiklausykime, kAi?? A?neka du klientai, aiA?ku,Ai??chiac’iA?kai.Ai??O kiek mAi??sA? laukia lyriniA? nukrypimA? filosofijos, botanikos, paA?inimo mokslA? temomis, kiek Freudo, Lacano ir net paA?ios France Daigle citatA?! Tai ne A?iaip sau knyga, tai iA?maniai sukurtas labirintas, kuriame pats skaitytojas skinasi keliAi??, mAi??gaudamasis arba Tjeri A?eimos, arba jA? draugA? bendruomenAi??s istorija.
France Daigle prisipaA?A?sta, kad psichologiniai, jausmA? ugdymo ir panaA?aus tipo romanai jos nedomina. ai??zJeigu bAi??tA? pageidauta, kad paraA?yA?iau kAi?? nors tokia tema kaip, pavyzdA?iui, vienatvAi??, man uA?tektA? ir trijA? puslapiA?!” TodAi??l jos veikAi??jai klajoja iA? vienos knygos A? kitAi??, tiesiog dA?iaugdamiesi gyvenimu, tylia laime.

Gillerio premija

b_200_297_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-03-22_nr._3419_419.jpgVienAi?? garbingiausiA? Kanados literatAi??ros premijA? ai??i?? Scotiabank A?steigtAi?? Gillerio premijAi?? ai??i?? laimAi??jo Willas Fergusonas, taip pat pretendavAi??s A? NacionalinAi??, romanu 419 (kaip gera, kad nereikia versti knygos pavadinimo!). SkaiA?ius 419 turbAi??t ir Lietuvoje kai kam suA?adina nelabai malonius, o kai kam ir labai smagius prisiminimus. 2011 metais Lietuvoje gana garsiai nuskambAi??jo istorija, kai Nigerijos pilieA?iai bandAi?? apgauti lietuvA? siAi??lydamiesi nupirkti jo fotoaparatAi??. Tiesa, A?i afera nepavyko: nepAi??sA?ias vaikinas mikliai perprato apgavystAi?? ir pasityA?iojo iA? nusikaltAi??liA?, o vAi??liau internete iA?platino jA? atsiA?stas nuotraukas su plakatais, palaikanA?iais Lietuvos krepA?inio rinktinAi??. Deja, kai kas pakliuvo ant meA?kerAi??s sukA?iams, siuntinAi??jusiems maA?daug tokias elektronines A?inutes: ai??zSveiki, esu A?kalintojo Nigerijos prezidento naA?lAi??, turiu banko sAi??skaitoje 3 milijonus doleriA?, kuriA? negaliu iA?imti, nes iA?syk valdA?ia atims, todAi??l noriu jums pervesti A? sAi??skaitAi??, nes jumis pasitikiu, o jAi??s uA? tai gautumAi??te 20 procentA?”. TaA?iau jie praA?omi pirmiausia sutvarkyti kai kuriuos popierius ir tariamai naA?lei pervesti kelis ar keliasdeA?imt tAi??kstanA?iA? doleriA?. Taigi kai kam teko patirti ir tAi??kstantiniA? nuostoliA?. Vienas vyras A? NigerijAi?? iA?siuntAi?? aukso dirbiniA? uA? 5 tAi??kst. litA?, kitas ai??i?? retAi?? paveikslAi??. Visas savo aukas sukA?iai rado pagal skelbimus internete.
Nigerijos sukA?iai pasidarbavo ir Kanadoje. BAi??simasis Gillerio premijos laureatas nusigriebAi?? dAi??kingAi?? siuA?etAi??, meistriA?kai sukAi??rAi?? A?maikA?tA? romanAi?? ir pelnAi?? 50 000 doleriA?.
Willas Fergusonas, kadaise buvAi??s garsus humoristas ir kelioniA? raA?ytojas, Japonijoje dAi??stydamas anglA? kalbAi?? iA?leido kelioniA? po JaponijAi?? knygAi?? ir satyrA? rinkinA? ai??zKodAi??l aA? nekenA?iu kanadieA?iA?”, pastarAi??jA? deA?imtmetA? pagarsAi??jo satyriniais romanais ai??zGenerica” (2001) ir ai??zSpanish Fly” (2007), o 2012 m. trenkAi?? ai??zrimtAi??” romanAi?? 419, iA? Kalgario perkeldamas savo veikAi??jus A? nafta ir krauju paplAi??dusias Nigerijos miestA? gatves.
Romanas prasideda eismo nelaime, kurioje A?Ai??va Kalgario mokytojas pensininkas Henris Kurtis. Net policija iA? pradA?iA? nesuvokia, jog tai ne A?iaip nelaimingas atsitikimas, nors nelaimAi??s (ar veikiau nusikaltimo) vietoje apstu A?mogA?udystAi??s (o gal saviA?udybAi??s?) A?rodymA?. Ai??iAi?? mA?slAi?? bando A?minti pagrindinAi?? romano veikAi??ja Laura, A?uvusio mokytojo duktAi??. Naivi, nedrAi??si tarnautoja, pamaA?u iA?tyrusi tAi??vo mirties aplinkybes, tampa nesutramdoma kerA?ytoja ir atsiduria Nigerijoje, kur jos laukia gausybAi?? kraujAi?? stingdanA?iA? nuotykiA?, susidAi??rus su vietine mafija, vergA? pirkliais, Shell Oil sukA?iais, maiA?tininkais generolais ir korumpuotais pareigAi??nais.

Rogers Writers’ Trust Fiction Prize

b_200_298_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-03-22_nr._3419_dobozy.jpgPralaimAi??jAi??s varA?ytuves su Linda Spalding, pelniusia NacionalinAi?? premijAi??, Tamasas Dobozy tapo nugalAi??toju, su bAi??reliu rimtA? finalistA? grumdamasis dAi??l prestiA?inioAi??Rogers Writers’ Trust Fiction Prize.Trylika tarpusavy susijusiA? istorijA? apie BudapeA?to apsiaustA?, vienAi?? nuoA?miausiA? ir ilgiausiA? Antrojo pasaulinio karo mAi??A?iA? ai??i??Ai?? tai Tamaso Dobozy apsakymA? rinkinys ai??zApgula 13″ (Siege 13), kuriame atsiskleidA?ia keturiasdeA?imt A?eA?iA? dienA? siaubas, traumavAi??s jA? patyrusius ir lydAi??jAi??s juos visAi?? gyvenimAi??. Vienas apsakymas, A?einantis A? A?A? rinkinA?Ai??The Restoration of the Villa Where Tibor Kalman Once LivedAi??(ai??zVilos, kurioje kadaise gyveno Tiboras Kalmanas, atstatymas”) 2011 m. ne veltui pelnAi?? ir O. Henrio premijAi?? ai??i?? jame meistriA?kai atskleistas A?mogiA?kA?jA? vertybiA? A?lugimas pirmaisiais sovietinAi??s okupacijos metais. KitA? apsakymA? veiksmas nukeliamas A? vAi??lesnius laikus, A? KanadAi??, kur gimAi?? ir baigAi?? mokslus Tamasas Dobozy.

Vive le QuAi??bec libre!

b_200_311_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-03-22_nr._3419_saucier.jpgTokiu A?Ai??kiu uA?baigAi?? savo kalbAi?? PrancAi??zijos prezidentas Charles’as de Gaulle’as Monrealyje 1967 m. liepos 24 dienAi??, atvykAi??s oficialaus vizito A? KanadAi??, ir, deja, po tA? A?odA?iA? turAi??jAi??s jA? nutraukti ir skubiai grA?A?ti namo. Po tos nesAi??kmAi??s gana ilgam paA?lijo abiejA? valstybiA? santykiai. A?lugo ir abu referendumai, Kvebeko provincijai siekiant paskelbti nepriklausomybAi?? ir atsiskirti nuo Kanados. PrancAi??zA? kalba, ujama iki Ramiosios revoliucijos (Speak white!Ai??ai??i?? KalbAi??k kaip baltasis!), A?iuo metu yra viena iA? dviejA? valstybiniA? Kanados kalbA?, deA?imtys knygA? tiek A?alyje, tiek uA? jos ribA? kasmet pelno aukA?A?iausias literatAi??ros premijas. Vienas A?ymiausiA? 2012 m. A?vykiA? Kvebeko literatAi??roje ai??i?? Jocelyne Saucier romanas ai??zLijo paukA?A?iais” (Il pleuvait des oiseaux), pelnAi??s net A?eA?ias literatAi??ros premijas: PenkiA? frankofonijos kontinentA? (le Prix des Cinq continents de la Francophonie) literatAi??rinAi?? koleA?A? (le Prix littAi??raire des collAi??giens), PrancAi??zijos ir Kvebeko literatAi??ros (le Prix littAi??raire France-QuAi??bec), Kanados radijo skaitytojA? (le Prix des lecteurs de Radio-Canada), le Prix Ringuet ir Monrealio knygA? mugAi??s lankytojA? (Grand public Salon du livre de MontrAi??al / La Presse). Labai retai kuri knyga pelno tiek premijA?.
ai??zLijo paukA?A?iais” labai graA?iai derinasi prie anksA?iau iA?vardytA?jA? ai??i?? dar vienas A?uolis A? praeitA?, A? XX a. pradA?iAi??, kai A?iaurAi??s Ontarijuje siautAi??jo gaisrai, nusiaubAi?? visAi?? kraA?tAi?? ir nusineA?Ai?? ne vienAi?? gyvybAi??. PagrindinAi?? knygos veikAi??ja, profesionali fotografAi??, vyksta ieA?koti tA? gaisrA? liudytojo, atsiskyrAi??lio Tedo BojA?iuko, ir atklysta A? giriose A?sikAi??rusiAi?? bendruomenAi??, abejingAi?? laikui ir A?statymams. Tie giriniai A?monAi??s, deja, prieA? kelias dienas palaidojAi?? BojA?iukAi??, atsiskyrAi?? nuo pasaulio, gyvena visA? pamirA?ti, taA?iau iA?sikovojAi?? laisvAi??, laisvAi??-kalAi??jimAi??, kuriame jie tvylo kaip savo baimiA? ir paslapA?iA? A?kaitai. Ai??spAi??dingAi?? prisiminimA?, demonA? ir A?mAi??klA? atmosferAi??, vaizdingai nupieA?tAi?? romane, papildo mirusio BojA?iuko paveikslai, gaisrA? pragare iA?gyvento siaubo liudijimai.

AmA?inai jauni

b_200_296_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-03-22_nr._3419_blais.jpgMonrealio didA?ioji knygos premijaAi??(Grand Prix du livre de MontrAi??al) atiteko mums gerai paA?A?stamai raA?ytojai Marie-Claire Blais ai??i?? jos romanAi?? ai??zGeismai” 2000 m. iA?leido leidykla ai??zTyto alba” (vertAi?? Valdas V. Petrauskas). Skaitant premijuotAi??jA? romanAi?? ai??zJaunuolis be ateities” (Le jeune homme sans avenir), nejuA?ia kyla asociacijA? su R. Gavelio ai??zJauno A?mogaus memuarais”, kurio herojus, nors ir kitokiA? varA?tA? sukaustytas, irgi jauA?iasi pasmerktas. TaA?iau Marie-Claire Blais herojai, daugiausia jauni marginalai, menininkai, intelektualai, nieku gyvu nesileidA?ia A?veikiami, kovoja dAi??l bAi??vio A?velnumu, draugyste, solidarumu. ai??zJie pasiryA?Ai?? maiA?tauti, ai??i?? aiA?kina autorAi??. ai??i?? Ai??siutAi??. JauA?iasi palauA?ti, taA?iau trokA?ta gyventi bet kokia kaina.”
ai??zBuvau uA?sibrAi??A?usi paraA?yti trilogijAi??, ai??i??Ai?? prisipaA?A?sta autorAi??, pelniusi Monrealio didA?iAi??jAi?? knygos premijAi?? uA? A?eA?tAi??jA? romanA? serijos tomAi?? ai??zJaunuolis be ateities”. ai??i?? Bet supratau, kad nevalia sustoti. Kad trys pirmosios knygos ai??i?? tai tik pradA?ia. Tai, kas vyksta mano knygose, vyksta visur. Ir ParyA?iaus gatvAi??se, ir Naujojoje Anglijoje. TokiA? jaunuoliA? pilna visame pasaulyje. Mes matome juos, ir jie stebi mAi??sA? gyvenimAi??.”
b_200_291_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-03-22_nr._3419_quinn.jpgRomanas ai??zJaunuolis be ateities” prasideda lemiamAi?? jau seniai paA?A?stamA? knygos herojA? gyvenimo akimirkAi??: raA?ytojas Danielis nestygsta A?strigAi??s oro uoste, vunderkindAi?? FlerAi?? priversta grieA?ti gatvAi??se, o Pelenius nesiryA?ta keltis iA? lovos ir prisidAi??ti prie savo biA?iuliA? transvestitA?. ai??zJA? mintys nerimsta, ai??i?? aiA?kina autorAi??. ai??i?? Jie suvokia savo paA?aukimAi?? ir trokA?ta imtis didA?iA? darbA?.”
PerA?engusi A? aA?tuntAi?? deA?imtA?, raA?ytoja gerai prisimena audringus Kvebeko laikotarpius, septintAi??jA? ir aA?tuntAi??jA? praeito amA?iaus deA?imtmeA?ius, nes niekada nesilaikAi?? nuoA?aly nuo visuomenAi??s judAi??jimo. ArabA? pavasaris, riauA?Ai??s Londone, studentA? neramumai Kvebeke? ai??zTai atgimimas, kurA? stengiuosi apraA?yti, ai??i?? sakosi ji. ai??i?? Esu optimistAi??. Suprantu, kad A?iuo metu esama kaA?ko teigiama. MaiA?tauti sveika. MaiA?to groA?is…”

GrA?A?imas prie iA?takA?

GarbingAi?? Robert-Cliche premijAi?? laimAi??jo Judy Quinn pirmuoju romanu ai??zHanteris nuskendo savo noru” (Hunter s’est laissAi?? couler), kuriame pieA?ia impresionistinA? ir sAi??moningai neiA?baigtAi?? niekam nepaA?A?stamo A?mogaus portretAi??. Airis, naA?laitis, uA?augAi??s Kvebeko mieste, jaunystAi??s meilAi??s suA?eista A?irdimi, Antrojo pasaulinio karo metais Hanteris buvo eskadrinio minininko mechanikas ir 1943 metais vokieA?iA? povandeniniA? laivA? panosAi??je lydAi??jo laivA? vilkstinAi?? per AtlantAi??. Stengdamasi A?kvAi??pti gyvybAi??s tam praeities vaiduokliui, Hanterio dukraitAi?? dAi??lioja padrikus jo draugo, bendraA?ygio ir britA? armijos dezertyro, prisiminimus. Karas ai??i?? tai patirtis, ir jeigu nepaguldai galvos, lieki paA?enklintas lyg A?kaitinta geleA?imi.
KasmetAi?? Kvebeko bibliotekA? premijAi?? laimAi??jo Samuelis Archibaldas kAi??riniu ai??zArvida”, kurio neA?manoma priskirti jokiam A?anrui: autorius paprasA?iausiai pavadino jA? ai??zistorijomis” ai??i?? yra ten A?Ai??klAi??s istorijA? (nors iA? tikrA?jA? tai medA?iotojA? istorijos), vaikinA? istorijA?, neatlieptos ar pernelyg gerai atlieptos meilAi??s istorijA?, iA?prievartautA? merginA? ir A?elmiA? berniokA? istorijA?, bet daugiausia ai??i?? A?eimyniniA? istorijA?. Knygoje jA? penkiolika, pasak autoriaus, ai??zA?iurpiA? ir juokingA?”, kitaip sakant, A?iupinys, paruoA?tas Marcelio ProusAi??to metodu. Tik A?ia svarbiausiAi?? vaidmenA? atlieka ne kriauklAi??s pavidalo kepinukas, vadinamasAi??madeleine, bet grynai amerikinis produktas, perkamas ai??zMcDonald’s”.
Arvida, gimtasis autoriaus miestas, skamba idiliA?kai, tarytum ai??zAi??iaurAi??s Eldoradas, amerikinAi?? svajonAi??, atsidAi??rusi vos uA? keliA? tAi??kstanA?iA? kilometrA?”. TaA?iau tai garsinAi?? apgaulAi??: Arvida ai??i?? tiesiog nykus pramonAi??s miestas, pavadintas inicialais to paties Arturo Viningo Daviso, apie 1925 metus atidariusio toje vietoje aliuminio gamyklAi??.
b_200_324_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-03-22_nr._3419_vigan.jpgKitoje istorijoje jau beveik pensinio amA?iaus miA?kininkas prisimena nerAi??pestingAi?? ir vAi??javaikiA?kAi?? jaunystAi??s kelionAi?? A? NaujAi??jAi?? Ai??kotijAi??.
Ir panaA?iai. O argi garsingieji Balzako herojai, klaidA?iojantys jo A?edevrA? labirintais, buvo kuo nors ypatingi? ai??i?? klausia Samuelis Archibaldas.
SavotiA?ka premija kasmet skiriama geriausiam romanui, paraA?ytam uA? Kvebeko ribA? (Roman hors QuAi??bec). 2012 m. jAi?? pelnAi?? Delphine de Vigan romanu ai??zNiekas neuA?stoja kelio nakA?iai” (Rien ne s’oppose Ai?? la nuit). AutorAi?? mums jau paA?A?stama: 2011 m. leidykla ai??zAlma littera” iA?leido jos knygAi?? ai??zNo ir aA?” (iA? prancAi??zA? k. vertAi?? JonAi?? RamunytAi??), bestselerA?, kurio 2008 m. parduota 400 000 egzemplioriA?.
Apdovanotoji knyga pavadinta romanu, bet iA? tikrA?jA? tai prisiminimai apie autorAi??s motinAi??, mirusiAi?? 2008 metais. Ai??ioje knygoje autorAi?? bando ai??zpraskleisti tamsAi??, uA?klojusiAi?? A?eimos paslaptis”, atkurti tragiA?kAi?? motinos, mA?slingos ir trapios moters, baigusios gyvenimAi?? saviA?udybe, praeitA?, kruopA?A?iai rinkdama liudijimus, dokumentus, nuotraukas. Skaidria nuotaika ir nepakartojamu stiliumi knyga iA? dalies primena A?ilAi??s raA?ytojos Isabel Allende’s savotiA?kAi?? A?eimos sagAi?? ai??zPaula”.
Pasak prancAi??zA? poeto MallarmAi??, viskas, kas atsitinka pasaulyje, galA? gale atsiduria knygoje. Tikras gyvenimas, pagaliau atskleistas ir iA?ryA?kintas, vienintelis ir iA?ties iA?gyventas gyvenimas ai??i?? tai literatAi??ra, jam pritaria Marcelis Proustas.