Po Nobelio A?enklu

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Valdas V. Petrauskas
DATA: 2014-02

Kam A?ypsosi Nobelis

b_200_233_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2014_2014-02-07_nr._3460_Valdas_V_Petrauskas.JPG

2013 metai Kanadai itin dosnAi??s ir reikA?mingi ai??i?? A?ios A?alies literatAi??ra pirmAi?? kartAi?? pelnAi?? Nobelio premijAi??. Ji atiteko garbaus amA?iaus novelistei, Ai??iaurAi??s Amerikos skaitytojA? numylAi??tinei Alice Munro, per savo netrumpAi?? kAi??rybinA? gyvenimAi?? iA?leidusiai keturiolika apsakymA? rinkiniA? ir pelniusiai A?eA?iolika Kanados ir pasaulinAi??s literatAi??ros premijA?.Ai??Post factumAi??atsivAi??rAi?? erdvAi?? diskusijoms, ar Kanadoje nAi??ra daugiau raA?ytojA?, labiau nusipelniusiA? Nobelio premijos, buvo paminAi??tos kelios pavardAi??s, tarp jA? Margaret Atwood ir Michaelas Ondaatje, pasaulyje kur kas plaA?iau nei Alice Munro pagarsAi??jusiA? tiek savo kAi??ryba, tiek visuomenine bei pilietine veikla.

Tokios pat diskusijos, tik, deja, neAi??post factum, virAi?? ir verda ir Lietuvoje, kurios literatAi??ra dar nepamaloninta tokiu iA?skirtiniu dAi??mesiu. PavyzdA?iui, filosofo Leonido Donskio nuomone, vienintelis labai realus Lietuvos kandidatas A? Nobelio literatAi??ros premijos laureatus yra Tomas Venclova, kartAi?? jau nominuotas, jo A?odA?iais tariant. Su filosofu vargu ar verta ginA?ytis, juoba kad jo minimas kandidatas jau nuskynAi??s daugumAi?? pasaulio literatAi??ros premijA? ir pelnAi??s daugelio pasaulio universitetA? garbAi??s daktaro laipsnA?, be to, taip lengva pelnyti antitoleranto titulAi??. Regis, AndrAi?? Malraux yra pasakAi??s, kad verA?iau paraA?yti vienAi?? gerAi?? knygAi?? nei deA?imtA? prastA?, gal gerbiamas filosofas tuo ir remiasi, bet Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos Kauno skyriaus pirmininkui Petrui Palilioniui L. Donskio optimizmas svetimas. Pasak jo, yra raA?ytojA?, kurie tikrai verti Nobelio premijos. ai??zNe kartAi?? siAi??lAi??me nominuoti SigitAi?? GedAi?? ir JustinAi?? MarcinkeviA?iA?. NAi?? neabejoju, kad ateis metas, kada Lietuvos raA?ytojas bus Nobelio premijos laureatas, bet tas metas ne dabar”, ai??i?? tvirtina P. Palilionis. Remarka, kaip sakoma teatre: panaA?i situacija susiklosto garsaus amerikieA?iA? detektyvA? autoriaus Donaldo E. Westlake’o romaneAi??The AxeAi??(ai??zKirvis”, gaila, ligi A?iol neiA?verstame A? lietuviA? kalbAi??), kur vienas po kito iA? pasaulio traukiasi varA?ovai, pretendentai A? tam tikras pareigas. P. Palilionio A?odA?iais, reikAi??tA?, kad raA?ytojo kandidato A? Nobelio premijAi?? kAi??ryba bAi??tA? ne tik kuo nors iA?skirtinAi??, bet ir pasklidusi po visAi?? pasaulA?, iA?versta A? anglA?, skandinavA? kalbas. Visa bAi??da, kad ai??zLietuvos raA?ytojai savo kAi??riniA? leidyba rAi??pinasi patys. Yra tik keletas kAi??rAi??jA?, kuriA? darbus leidyklos uA?sako iA? anksto, nes yra uA?tikrintos, kad knygos bus gerai perkamos”, ai??i?? apgailestauja P. Palilionis.

Pasak Margaret Atwood, ai??zkelias iki Nobelio premijos A. Munro nebuvo lengvas: A?ansai, kad iA? jos vietovAi??s ir jos laiko iA?nirs literatAi??ros A?vaigA?dAi??, buvo beveik lygAi??s nuliui. Ji gimAi?? 1931-aisiais, tad bAi??dama vaikas patyrAi?? DidA?jA? ekonomikos nuosmukA?, o paauglystAi?? buvo paA?ymAi??ta Antrojo pasaulinio karo A?enklu”. ai??zA. Munro jau seniai pelnAi?? pripaA?inimAi?? Ai??iaurAi??s Amerikoje ir JungtinAi??je KaralystAi??je, bet Nobelio premija sukels tarptautinA? susidomAi??jimAi?? ne tik moterA? ir Kanados literatAi??ra, bet ir apsakymo A?anru, kuris paprastai yra ignoruojamas.” Neprilygstamas trumpojo A?anro meistras Romualdas Granauskas, klausiamas, kodAi??l A?iuolaikiniai skaitytojai renkasi romanus, o ne apsakymus, aiA?kina labai paprastai: ai??zAi??iais laikais apskritai maA?ai kas moka skaityti tikrAi?? groA?inA? kAi??rinA?, kAi?? jau kalbAi??ti apie glaustAi?? apsakymo formAi??. Tam reikia didelio pasiruoA?imo. Turi mokAi??ti jausti, kokia kalba, koks stilius, kaip pateikta kiekviena detalAi??, kaip ji virpa, kaip A?silieja A? kAi??rinio audinA?. Lengvo turinio romane skaitytojAi?? A?traukia siuA?etas, kuris tikrajai literatAi??rai nAi??ra pats svarbiausias elementas. Kitaip tariant, tikro groA?inio kAi??rinio skaitytojAi?? lydi skaitymo malonumas, o pigaus romano skaitytojAi?? ai??i??Ai??Ai?? tik smalsumas. Ai??is net neA?ino, kas yra skaitymo malonumas.”1

Naujausias A. Munro rinkinys ai??zMielas gyvenime” (Dear Life, 2012), sudarytas iA? 14 apsakymA?, kurie pasAi??taraisiais metais jau buvo spausdinti periodinAi??je spaudoje, daugiausia JungtinAi??se Valstijose, A?urnaleThe New Yorker, tiek struktAi??ra, tiek tema, tiek raiA?kos priemonAi??mis pratAi??sia A. Munro tradicijAi??: pasakoja apie moters gyvenimo peripetijas Kanadoje, daugiausia Ontario provincijoje, Toronte, retkarA?iais nuklystant A? kitas provincijas, SaskaA?evanAi?? ar BritA? KolumbijAi??.

Pirmas apsakymasAi??To Reach JapanAi??(ai??zPasiekti JaponijAi??”) su Japonija neturi nieko bendra, veiksmas kaip paprastai vystosi Ontario provincijoje, prieA?okiais nuklystant A? VankuverA?. Tema tradicinAi??: moteris bando geriau paA?inti save, jausdamasi nusikaltusi motinos pareigai tiekAi??A?ia ir dabar, tiek praeityje. Veiksmas prasideda Vankuverio geleA?inkelio stotyje, iA? kur pagrindinAi?? herojAi?? Greta su dukrele Katy traukiniu vyksta vasaros atostogA? A? TorontAi??, o vyras ir tAi??vas Peteris A?ypsodamas mojuoja joms nuo peroAi??no. Traukiniui tebestovint, mes suA?inome, kad Peteris, dar maA?as bAi??damas, su mama pabAi??go iA? komunistinAi??s A?ekoslovakijos, o dabar dirba inA?inieriumi. PaaiA?kAi??ja, kad Greta ir Katy vaA?iuoja ilgam A? TorontAi??, nes Peteris gavo darbAi?? toli A?iaurAi??je, o ten nAi??ra sAi??lygA? gyventi su A?eima. Be kita ko, paaiA?kAi??ja, kad Greta ai??i?? poetAi??, tiesa, dar nelabai garsi, todAi??l nejaukiai jauA?iasi raA?ytojA? vakarAi??liuose, nusigeria ir nemoka bendrauti. Taip susipaA?A?sta su Harrisu Bennettu, torontieA?iu, kurio namuose vyko A?prastas ai??zknygA? aptarimas”, ir paryA?iais savo automobiliu jis veA?a jAi?? namo ir net bando pabuA?iuoti. Gal geriau bAi??tA? pasibuA?iavAi??, nes vAi??liau visAi?? A?iemAi?? ir pavasarA? ji beveik kas dienAi?? jo ilgisi. Traukiniui pajudAi??jus, pamirA?tame ir PeterA?, ir BenetAi??, Greta ir Katy vagone susipaA?A?sta su A?monAi??mis, susidraugauja. Vis dAi??lto GretAi?? grauA?ia sAi??A?inAi??: ji jauA?iasi nusikaltusi dukteriai.
Antras apsakymasAi??AmundsenAi??(ai??zAmundAi??senas”) ai??i?? irgi nedidelis A?edevras. Kaip paprastai A. Munro sutelkia dAi??mesA? A? detales, vengdama tokiA? dalykA?, kuriems kiti raA?ytojai skirtA? daugiau laiko. Apsakymas prasideda tuo metu, kai Viviena Hyde iA?vyksta iA? Toronto mokytojauti A? tuberkuliozAi??s sanatorijAi??, esanA?iAi?? A?altoje vietovAi??je, vadinamoje Amundsenu. 1940-tieji metai, pasaulA? A?iurpina karas, taA?iau Amundsene visiems rAi??pi tikAi??A?ia ir dabarAi??vykstantis gyvenimas ir tykanti mirtis. Jeigu kas nors neateina A? darbAi??, kyla patys baisiausi A?tarimai. IA? pradA?iA? A?monAi??s A?alinasi Vivienos, bet veikiai ji supranta, kas dedasi jA? A?irdyje: kai tik per radijAi?? prasideda A?iniA? laida, jie paleidA?ia muzikAi??, kad negirdAi??tA? praneA?imA? apie netektis frontuose. SusipaA?inusi su naujuoju sanatorijos vadovu daktaru Alistairu Foxu, Viviena savo noru A?kliAi??va A? meilAi??s A?abangas, puikiai suvokdama, kAi?? daro. Bet A?irdA?iai neA?sakysi…

Leaving MaverlyAi??(ai??zAtsisveikinimas su Maverly”) ai??i?? savotiA?kas Vienuolio ai??zPaskenduolAi??s” variantas apie nAi??A?tumAi?? ir kaip mAi??sA? dienomis derAi??tA? tvarkyti tokius reikalus. Apsakymas prasideda labai iA?samiu ai??zKapitolijaus” kino teatro apraA?ymu, suA?inome viskAi?? apie jo savininkAi?? MorganAi?? Holly ir apie tai, kaip jis susinervina suA?inojAi??s, kad jo netekAi??jusi tarnautoja laukiasi ir iA?eina iA? darbo. Ai?? savo vietAi?? ji pasiAi??lo tyliAi?? merginAi??, vardu Leah, kuri iA?kart patinka Morganui, nenorinA?iam, kad jo tarnautojai plepAi??tA? su lankytojais. Be to, merginos tAi??vas draudA?ia jai A?iAi??rAi??ti filmus, tad Morganas juo labiau patenkintas. Vienintelis trAi??kumas: tAi??vas mano, kad jo dukteriai pavojinga po darbo vAi??lai vakare eiti namo vienai. IA?eitis atsiranda pati savaime: vietinis policininkas Ray’us Elliotas, kino mAi??gAi??jas, pasisiAi??lo jAi?? lydAi??ti budAi??damas vakarais. Ir po to A. Munro iA?dAi??sto policininko gyvenimo istorijAi??, jo vaikystAi??, paauglio metus, meilAi?? iA?tekAi??jusiai trisdeA?imtmetei mokytojai, apie kuriAi?? jo klasAi??s draugai siaurame rate A?neka, jog ai??zkai kam su ja labai pasisekAi??”.

Diduma A. Munro apsakymA? gvildena asmeninAi??s atsakomybAi??s ir sAi??A?inAi??s klausimus, moters gyvenimo trapumAi?? ir tragiA?kumAi??. AutorAi??s mAi??gstama tema ai??i?? nelaiminga meilAi??, paaugliA?, vargo priverstA? dirbti nemAi??gstamAi?? darbAi??, likimas. Tam tikrA? asociacijA? su Lietuvos vaikA? gyvenimu kelia apsakymasHavenAi??(ai??zRojus”) apie vankuverietAi??, gyvenanA?iAi?? su teta ir dAi??de tuo metu, kai jos tAi??vai iA?vykAi?? dirbti A? AfrikAi??.

Nobelio premijos laureatAi?? kartais lyginama su A?echovu, ji ir pati prisipaA?A?sta, be kitA? raA?ytojA?, mAi??gstanti rusA? klasikAi??. Jos ai??i?? kaip ir A?echovo ai??i?? apsakymuose svarbu ne tiek siuA?etas, kiek veikAi??jA?, iA?imtinai moterA?, iA?gyvenimai, nes A. Munro raA?o daugiausia apie moterA? likimus. ai??zParaA?yti apsakymAi?? ai??i?? oi kaip nelengva. A?ia neatsipirksi saulAi??lydA?io apraA?inAi??jimais, dialogais per keliolika puslapiA?, ai??i?? prisipaA?A?sta lietuviA? novelAi??s meistras R. Granauskas. ai??i?? Bijai, kad sakinyje nebAi??tA? vienu A?odA?iu per daug, o A?odyje ai??i?? vienu skiemeniu. O novelAi??s pabaiga turi smogti kaip sprogimas ai??i?? ir tikAi??tinas, ir nelauktas. UA?uot raA?Ai??s deA?imt apsakymA?, aA? verA?iau imA?iausi dviejA? romanA?.”2 A. Munro nesilaiko grieA?tA? novelAi??s A?anro taisykliA?, prieA?ingai, pabandA?iusi raA?yti romanAi??, suprato, kad nepavyks, ir suskaidAi?? jA? A? atskirus ai??ztekstus”, kuriuos, kaip pati prisipaA?ino, laiko ne apsakymais ar novelAi??mis, o tiesiog ai??zprozos kAi??riniais”, labai atitinkanA?iais angliA?kAi?? A?anro pavadinimAi??:Ai??short stories, arba ai??ztrumpos istorijos”.

A?ibuoklAi?? MartinaitytAi??. ai??zNiujorko architektAi??raai???
A?ibuoklAi?? MartinaitytAi??. ai??zNiujorko architektAi??raai???

Premijos, premijos…

KeisA?iausia, kad panarA?Ai??s po internetAi?? radau labai nedaug A?iniA? apie lietuviA? literatAi??ros premijas. Kokios jA? svarbiausios ai??i?? A?ino nebent jA? steigAi??jai ar laureatai. PastebAi??jau RaA?ytojA? sAi??jungos, LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos instituto, LietuviA? fondo, Jurgos IvanauskaitAi??s, Kazimiero BarAi??no, Europos SAi??jungos literatAi??ros premijas, dar kaA?kokiAi?? Tolerancijos premijAi??, kuria buvo apdovanotas S. Parulskis. AiA?ku, dar yra Lietuvos nacionalinAi?? kultAi??ros ir meno premija, skiriama ai??zsiekiant skatinti kAi??rAi??jA? kAi??rybAi??, A?vertinti reikA?mingiausius kultAi??ros ir meno kAi??rinius, Lietuvos ir pasaulio lietuviA? bendruomenAi??s kAi??rAi??jA? sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametA? kAi??rAi??jo kAi??rybinA? indAi??lA? A? kultAi??rAi?? ir menAi??”, taigi ja apdovanojamas ne tA? metA? ai??zproduktas”, o ai??zilgametis indAi??lis”. Vis dAi??lto premijuotos knygos, kaip ir jA? autoriai, iA?skyrus ypatingus atvejus, lieka A?eA?Ai??lyje, neA?A?oka A? vadinamuosiusAi??topus, kur vieA?patauja Danas Brownas su keliais ai??zatspalviais”. Ir, laimAi??, Sigitas Parulskis su ai??zTamsa ir partneriais”. ai??zKAi?? tai liudija? ai??i?? paklaustA? Andrius JakuA?iAi??nas. ai??i?? TurbAi??t ne kAi?? kita, o faktAi??, kad kokybiA?kos literatAi??ros galimybAi?? (…) psichologiA?kai mes jau seniai esame palaidojAi??…” Kur NacionalinAi??s ir kitA? reikA?mingiausiA? premijA? laureatai? Kur kiti Lietuvos kAi??rAi??jai?

AtsivertAi??s Kanados TOP’us, iA?kart randu kone visus pagrindiniA? premijA? laureatus. Vadinasi, ne veltui skiriamos premijos, ne uA? vienAi??, kadaise paauglio metais iA?leistAi?? knygelAi??, kuriAi?? be perstojo gliaudo A?odA?io tyrAi??jai, ne uA? ai??zilgametA? indAi??lA?”, pasak a. a. poeto S. Gedos, buvusio Lietuvos nacionaliniA? kultAi??ros ir meno premijA? komisijos pirmininko, A?vertinamAi?? ai??zsavo nuoA?iAi??ra” ar ai??zpribrendus reikalui”.

NacionalinAi?? premija

PagrindinAi?? NacionalinAi?? Generalinio Gubernatoriaus literatAi??ros premijAi?? pelnAi?? Eleanora Catton (g. 1985) romanuAi??The LuminariesAi??(ai??zAi??viesuliai”). 2013 m. A?is romanas laimAi??jo irAi??Man BookerAi??premijAi??.

The ObserverAi??paskelbAi?? knygAi?? ai??ziA?radingumo virA?Ai??ne”: romanas pasiA?ymi originalia sandara, surAi??sta pagal astrologijos principus, tad personaA?ai susieti ne vien su Zodiako A?enklais arba MAi??nuliu ir Saule (A?viesuliais, kaip ir nusako romano pavadinimas), bet ir elgiasi pagal planetA? nulemtAi?? schemAi??, o dvylika romano skyriA? tolydA?io maA?Ai??ja mAi??gdA?iodami MAi??nulio dilimAi?? sulig kiekviena faze.

Romano veiksmas nukeltas A? Naujosios Zelandijos vakarA? pakrantAi??, 1866 metus, aukso karA?tligAi??s laikus. Aukso ieA?kotojas Walteris Moody’s vyksta A? naujAi?? Hokitikos gyvenvietAi?? bandyti laimAi??s, tikAi??damasis pralobti, bet susiduria su dvylika A?takingA? vietiniA? vyrA?, smokingais ir frakais vilkinA?iA? dA?entelmenA?, kurie, susirinkAi?? ai??zKarAi??nos” vieA?buA?io rAi??komajame, tiria tris mA?slingas A?mogA?udystes ir A?traukia jA? A? savo draugijAi??. Veiksmas vystosi veikAi??jams dAi??stant tA? paA?iA? A?vykiA? versijas, savo gyvenimo istorijas ir A?tarimus nepaprastai grakA?A?iu stiliumi, tad kiekvienas pasakojimas atrodo kaip nedidelis A?edevras, kerintis savo kalba ir iA?raiA?kos priemonAi??mis. Viena iA? pagrindiniA? veikAi??jA? Ana Veterel, buvusi narkomanAi?? ir prostitutAi??, A?tariama turAi??jusi romanAi?? su tokiu Krosbiu Velsu, galimas dalykas, apsimetusiu Frensiu Karveriu, kurA? medA?ioja Ahas Sungas, kinas, boksininkA? sukilimo dalyvis, trokA?tantis atkerA?yti uA? savo tAi??vAi??. Velsas, vedAi??s vieA?buA?io savininkAi?? LidijAi?? Vels, suvedA?iojo AnAi??, britA? keleiviniu laivu atvykusiAi?? A? Port A?almersAi??, ir A?i, pagauta nusikaltimo vietoje, atsidAi??rAi?? Hokitikoje, tapo prostitute ir A?junko A? narkotikus. Pastojusi nuo Velso, A?iauriai sumuA?ta Ana persileidA?ia ir maloningoji Lydia Wells iA?traukia jAi?? iA? prostitucijos liAi??no, tuomet Ana pamilsta EmerA? StainesAi??, irgi narkomanAi??, kAi?? tik atvykusA? A? HokitikAi?? ieA?koti laimAi??s. Ahas Sungas kAi??sinasi nuA?auti KarverA?, bet nepataiko ir pats mirA?ta nuo kulkos.

Paskelbus NacionalinAi??s premijos laureatAi??, kilo A?iokia tokia sumaiA?tis: raA?ytojai, patekAi?? A? trumpAi??jA? sAi??raA?Ai?? (Shyamas Selvadurai’us su romanuAi??The Hungry GhostsAi??ai??i?? ai??zAlkani vaiduokliai”; Colinas McAdamas su romanuAi??A Beautiful TruthAi??ai??i?? ai??zGraA?i tiesa” ir Kennethas Bonertas su pirmuoju romanuAi??The Lion Seekerai??i?? ai??zLiAi??tA? ieA?kotojas”), pasijuto lyg ir apvilti, ir spaudoje pasirodAi?? straipsniai, reikalaujantys neskirti premijos Eleanorai Catton, nes ji KanadAi?? palikusi A?eA?eriA? metA?, augusi ir A?iuo metu gyvenanti Naujojoje Zelandijoje, net jos romano veiksmas vykstAi??s toje A?alyje.

PanaA?iA? nesklandumA? bAi??ta ir 1993 metais, kai NacionalinAi?? premijAi?? laimAi??jo Nancy Huston romanuCantique des PlainesAi??(ai??zLygumA? giesmAi??”): oponentai reikalavo premijos neskirti, nes esAi?? autorAi?? pateikusi angliA?kojo romanoAi??PlainsongAi??vertimAi?? A? prancAi??zA? kalbAi??, todAi??l premija turAi??tA? bAi??ti skiriama tik kaip uA? vertimAi??. Vis dAi??lto N. Huston A?rodAi??, kad jos knyga prancAi??zA? kalba esanti originali adaptacija, ir premijAi?? iA?saugojo. Beje,Ai??PlainsongAi??ai??i??Ai?? vienintelAi?? jos knyga anglA? kalba. RaA?ytoja A?iuo metu gyvena ParyA?iuje, raA?o prancAi??ziA?kai, nors jos gimtoji kalba ai??i??Ai?? anglA?, ir laimi tiek PrancAi??zijos, tiek Kvebeko premijas.

NacionalinAi?? Generalinio Gubernatoriaus prozos prancAi??zA? kalba premijAi?? laimAi??jo Kvebeko raA?ytoja StAi??phanie Pelletier pirmAi??ja apsakymA? knygaAi??Quand les guA?pes se taisentAi??(ai??zKai vapsvos tyli”). Keturiolika palyginti trumpA? apsakymA?, kuriA? personaA?ai patiria dvasinAi?? krizAi??, bet nepalAi??A?ta, sugeba apeiti atsivAi??rusiAi?? bedugnAi??, laikosi gyvenimo atskleisdami savo trapumAi??, jautrumAi??: mergina suA?ino, kad jos tAi??vas apgaudinAi??jo motinAi??, o svarbiausia ai??i??Ai?? susivokia, kad jis beviltiA?kai sensta; kita mergina, uA?gavusi motinai A?irdA?, kankinasi ketindama nusiA?udyti; sena moteris, meilAi??s ir pasiaukojimo kupina A?irdimi, puola A? neviltA? supratusi, kad jos sAi??nus turi potraukA? vyrams…

Kitos premijos

Vienas A?ymiausiA?Ai??Giller PrizeAi??iA? trylikos pretendentA? iA?sirinko Lynn Coady apsakymA? knygAi??HellgoingAi??(ai??zA?engimas A? pragarAi??”), nors pretendavo vienuolika romanA? ir tik dvi apsakymA? knygos. Kas atsitiko? Nejaugi, atklydus Nobeliui, Kanadoje A?sivieA?patauja trumposios prozos A?anras? 2011 m. Lynn Coady tik per plaukAi?? nepelnAi?? premijos romanuAi??The AntagonistAi??(ai??zAntagonistas”).

Devyni apsakymai, maA?daug deA?imties metA? kAi??rybos vaisius, bet tai anaiptol ne stalA?iA? iA?valymas, kaip A?prasta kai kuriems ai??zkAi??rAi??jams”, sumetantiems A? krAi??vAi?? laikraA?A?iuose ir A?urnaluose spausdintus ai??zvienetus”. Kaip ir R. Granauskas, ji prisipaA?A?sta, kad apsakymAi?? kur kas sunkiau paraA?yti nei romanAi?? ai??i?? A?kvAi??pimas jiems ateinAi??s iA? kur kas gilesniA? sferA? ir reikalaujAi??s nepalyginti kruopA?tesnio darbo. Apskritai, pasak jos, apsakymas gimsta instinktyviai: ai??zPagauni vAi??jelio dvelksmAi?? ai??i?? mintA?, jos uA?uomazgAi?? ai??i?? ir seki iA? paskos. Pasikapstai pasAi??monAi??je ir A?iAi??ri, kas atsitiks, o tokiA? dalykA? nepasitaiko, kai raA?ai romanAi??.”

ApsakymA? personaA?ai skirtingi, bet juos vienija bAi??dingi charakterio bruoA?ai, jie nepritampa prie aplinkos, jauA?iasi svetimi tiek A?sitikinimais, tiek polinkiais: katalikAi?? vienuolAi?? (Take This and Eat ItAi??ai??i?? ai??zImk ir valgyk”) ligoninAi??je stengiasi gelbAi??ti merginAi??, kuri dAi??l religiniA? A?sitikinimA? marina save badu; raA?ytoja (Clear SkiesAi??ai??i?? ai??zGiedras dangus”) studentams skaito raA?ymo kursAi??, bet iA? tikrA?jA? nenori jA? mokyti ir vengia pokalbiA? apie savo ankstyvAi??jAi?? kAi??rybAi??, iA?garsinusiAi?? jAi?? ir dabar tarytum jai svetimAi??; namo savininkas (The Natural ElementsAi??ai??i?? ai??zPrigimtis”) nesuvokia, kodAi??l dukteriai vis labiau nuo jo tolstant jis taip rAi??pinasi nuomininke, bejAi??ge vyro pamesta imigrante iA? Kalifornijos.

PaA?ymAi??tinaAi??Burt AwardAi??premija, skiriama Kanados PirmA?jA? tautA?, metisA? ir inuitA? literatAi??rai. JAi?? pelnAi?? vienas A?ymiausiA? odA?ibviA? raA?ytojA?, deA?imties knygA? autorius ir A?vairiA? literatAi??ros premijA? laureatas Richardas Wagamese’as. VaikystAi??je VaikA? globos draugijos atimtas iA? tAi??vA? ir uA?augAi??s globAi??jA? namuose, R. Wagamese’as perkelia A? romanAi??Ai??Indian HorseAi??(ai??zIndAi??nA? A?irgas”) asmeninAi?? gyvenimo patirtA?, atskleisdamas XX a. septintajame deA?imtmetyje Kanadoje vieA?patavusA? rasizmAi?? ir kultAi??rinAi?? atskirtA?, PirmAi??sias tautas pasmerkusiAi?? alkoholizmui, narkomanijai, iA?sigimimui ir praA?Ai??A?iai.

Dar bene dvideA?imt literatAi??ros premijA? skyrAi?? A?vairAi??s fondai ir organizacijos, bet viena A?domiausiA? ai??i?? NepriklausomA? leidAi??jA? iA?rinkta Lynn Crosbie knygaAi??Life is about loosing everythingAi??(ai??zGyvenimas eina velniop”, taip bAi??tA? galima laisvai iA?versti pavadinimAi??, atsiA?velgiant A? lengvabAi??diA?kai magiA?kai tikroviA?kAi?? turinA?),Ai??roman Ai?? clef, arba ai??zspAi??k, kAi?? turiu omeny”, kaA?kas panaA?aus A? kadaise daug triukA?mo sukAi??lusA? Jono AvyA?iaus romanAi?? ai??zChameleono spalvos”. AutorAi??, poetAi?? ir prozininkAi??, eseistAi??, Toronto universiteto profesorAi??, perA?velgia A?iA? laikA? vertybes, jA? praradimAi??, bandydama surAi??A?iuoti tai, kas dar iA?liko graA?aus, saugotino ir kas turAi??tA? atsidurti A?iukA?lyne.

Marijos miestas

Pasaulyje, iA?skyrus LietuvAi??, esama ir daugiau Marijos A?emiA?, o iA? A?eA?iolikos Marijos miestA? vienas yra Kanadoje. Tai Monrealis, Kvebeko frankofoniA?kosios kultAi??ros centras, apdainuotas ir apraA?ytas ne vieno Kvebeko raA?ytojo. 2013 m. jam atidavAi?? duoklAi?? bendravardAi?? ai??i?? Marie HAi??lA?ne Poitras, reikA?dama savo meilAi?? romanuAi??GriffintownAi??(ai??zGrifintaunas”), pelniusiu PrancAi??zijos-Kvebeko asociacijos A?steigtAi??Ai??France-QuAi??becAi??literatAi??ros premijAi??.

Grifintaunas ai??i?? Monrealio kvartalas, kuriame 1847 m. apsigyveno airiA? imigrantai, atvykAi?? ieA?koti laimAi??s. 1963 m. miesto valdA?ia pervadino kvartalAi?? ir A?kAi??rAi?? ten pramoninAi?? zonAi??. 2003 m. Richardas Burmanas sukAi??rAi?? dokumentinA? filmAi?? ai??zGrifintauno A?mAi??klos”, kuriame papasakojo apie Mary Gallagher, prostitutAi??, A?iauriai nuA?udytAi?? 1879 m. ir, pasak padavimo, kas septyneri metai grA?A?tanA?iAi?? ieA?koti savo galvos.

Marie-HAi??lA?ne Poitras romanas nukelia A? Grifintauno praeitA?. Kuriama originali atmosfera Holivudo spageA?iA? vesternA? stiliumi, nelabai A?prastu Kvebeko literatAi??rai. Veiksmas vyksta tarytum Amerikos ai??zlaukiniuose Vakaruose”, kur vieA?patauja smurtas, gerieA?iai ir blogieA?iai, A?irgai, aukso troA?kulys, kur veA?ikai savo puskarietAi??mis veA?ioja turistus po Monrealio senamiestA?, o vakare grA?A?ta namo.

Kovo mAi??nesA? ParyA?iaus knygA? mugAi??je, atidarant Kvebeko leidAi??jA? stendAi??, Kvebeko delegacijos vadovas Michelis Robitaille’is A?teiks raA?ytojai 5000 eurA? A?ekA?, paskui laureatAi?? leisis A? PrancAi??zijos-Kvebeko asociacijos surengtAi?? kelionAi?? po A?alA?. ai??zNetveriu dA?iaugsmu, ai??i??Ai?? pareiA?kAi?? raA?ytoja, iA?girdusi A?iAi?? A?iniAi??. ai??i?? NeA?sivaizduoju, kaip prancAi??zA? skaitytojai priims A?A? romanAi??, siekiantA? Amerikos nukariavimo laikus. AA? sudAi??jau A? jA? visAi?? savo meilAi?? A?irgams…”

2005 m. Kvebeko-PrancAi??zijos asoAi??ciacijos kultAi??ros komiteto iniciatyva, remiant vienai A?ymiausiA? A?alies raA?ytojA? Marie-Claire Blais (jos romanAi??Ai??SoifsAi??ai??i?? ai??zGeismai” 2000 m. Lietuvoje iA?leido ai??zTyto alba” leidykla), buvo A?steigta prestiA?inAi??Ai??QuAi??bec-France Marie-Claire-BlaisAi??premija pradedantiesiems raA?ytojams skatinti. 2013 m. savo pirmuoju romanuAi??DixAi??(ai??zDeA?imt”) jAi?? pelnAi?? Ericas Sommier, A?iuolaikinAi??s literatAi??ros magistras. Romano tema E. Sommier pasirinko katastrofAi??, 1999 m. A?vykusiAi?? Monblano tunelyje ir kuriam laikui paA?adinusiAi?? tuneliA? baimAi??. Kaip sakoma, patys A?monAi??s kalti, kad rausia A?emAi??, nesuvokdami, jog ji gali atkerA?yti. Beje, autorius primena apie MonblanAi?? sklindanA?ius prietaringus gandus, kad nelaimAi?? iA?tinkanti A?mones, kurie iA?drA?sta kopti A? prakeiktAi?? kalnAi??, nepaisydami jame gyvenanA?iA? dvasiA? perspAi??jimA?.

TAi??syk, uA?sidegus sunkveA?imiui, tunelyje A?uvo trisdeA?imt devyni A?monAi??s. Pagrindinis romano veikAi??jas ai??i?? Lusijus, italA? patrulis, vienui vienas iA?gelbAi??jAi??s gyvybAi?? deA?imA?iai A?moniA?. E. Sommier atskleidA?ia tAi?? tragedijAi??, paroAi??do jAi?? iA? arti, pleA?kant liepsnoms, pragariA?kame karA?tyje, kaip niekas kitas A?sivaizduoja paskutines patrulio valandas tunelyje, iA?kastame po prakeiktu kalnu, kur gelbAi??tojas tampa auka, o gamta ai??i?? nepermaldaujama likimo lAi??mAi??ja, kitaip sakant, budelis, kur iA?aiA?kAi??ja tikrosios A?mogaus vertybAi??s.

Pasak T. S. Elioto, Nobelis ai??i?? tai bilietas A? savo laidotuves. GavAi??s jA?, A?mogus nieko daugiau nenuveikia. Ar pasiteisins jo A?odA?iai, parodys ateitis.

1Ai??RaA?ytojas R. Granauskas: ai??zEsame skurdo visuomenAi?? ai??i?? pikta, bjauri, nesugebanti uA?jausti”,Ai??lrytas.lt,2013 11 18,Ai??http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/rasytojas-r-granauskas-esame-skurdo-visuomene-pikta-bjauri-nesugebanti-uzjausti.htm
2Ai??Ibid.