Poezijos iA?tarmAi??s

ompranyt online uk.

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Poezijos pavasaris
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2013-06

Poezijos iA?tarmAi??s

Viktorija DaujotytAi??

GeguA?Ai??s 30 d. RaA?ytojA? sAi??jungoje A?vyko tradiciA?kai ai??zPoezijos pavasario” metu rengiama konferencija. Lietuvos ir uA?sienio A?aliA? poetai, literatAi??rologai A?A?kart diskutavo tema ai??zPoezija ai??i?? mano tarmAi??”. Konferencijoje pasisakAi?? prof. Viktorija DaujotytAi??, dr. Elena BaliutytAi??, Erika DrungytAi??, Paskalis Riou (PrancAi??zija), Rozalie Hirs (Olandija), Heather Thomas (JAV) ir kiti. Publikuojame kai kuriuos praneA?imus.

Poezijos pavasario konferencija: V. Sventickas, V. DaujotytAi?? ir V. BraziAi??nas. Astridos PetraitytAi??s nuotrauka
Poezijos pavasario konferencija: V. Sventickas, V. DaujotytAi?? ir V. BraziAi??nas. Astridos PetraitytAi??s nuotrauka

Tik poetai gali sakyti: poezija ai??i??Ai?? mano tarmAi??; ir toks pasakymas reiA?kia poetinAi?? iA?tarmAi??. IA?tarmAi?? to, kas poeto susirenkama iA? bendrA?jA? kurios nors kalbos iA?tekliA?, kas iA?tariama balso atskirumu. Tai perkeltinAi?? tarmAi??s prasmAi??. Bet perkelta iA? gyvo A?io A?odA?io lizdo, aptinkamo jau lietuviA? kalbos paminkluose, Konstantino Sirvydo A?odyne:Ai??A?odis, kalba, A?adas, tarmAi??.Ai??Dabartine reikA?meAi??tarmAi??Ai??pradAi??ta vartoti XIX amA?iuje, vystantis kalbos mokslui, bandant apibAi??dinti toje paA?ioje kalboje pastebimus lokalius skirtumus ai??i?? Antano Baranausko, Kazimiero Jauniaus tekstuose. Ar kalba iA?siskaido A? tarmes ir patarmes, ar atvirkA?A?iai ai??i?? kalba formuojasi artimais, bet kiek skirtingais pavidalais; greiA?iausiai kartu vyksta abeji procesai.
TarmiA? ir patarmiA? daugiau ar maA?iau turi kiekviena kalba. LietuviA? kalbos palyginti nedideliame plote bAi??ta itin intensyvios tarmiA? ir patarmiA? kaitos. Lietuvos valstybAi??s plotas turi keturiolika kalbiniA? plotA?, penki tenka A?emaiA?iams, devyni aukA?taiA?iams. A?emaiA?iA? tarminis susiskirstymas tankiausias. Unikalu, kad Lietuvoje iki A?iol iA?liko tiek daug kalbiniA? skirtybiA?, nors jau ir nykstanA?iA?. Pagal kalbinius iA?teklius Lietuva galAi??jo (turAi??jo) bAi??ti didelAi??, kur kas didesnAi??. KalbininkA? nuomone, tarp ryA?kiausiA? aukA?taiA?iA? ir ryA?kiausiA? A?emaiA?iA? kalbiniai skirtumai nemenkesni nei tarp artimA? slavA? kalbA?. TarmAi?? yra kalba; galima ir taip sakyti, jei jai pakanka savitA? ir leksikos, ir morfologijos, ir sintaksAi??s iA?tekliA?. Kiekviena Lietuvos tarmAi?? vainikuota tautosakos; grieA?A?iau tariant, visa tautosaka yra tarminAi??, vietinAi??. A?emaiA?iai turi ir istorijAi??, paraA?ytAi?? Simono Daukanto, ir individualios tarminAi??s kAi??rybos. Dabar intensyvumas pasisukAi??s niveliacijos, nykimo kryptimi. Tai atitinka bendrAi??sias vienodAi??jimo, standartizacijos tendencijas
Poezija ai??i?? mano tarmAi??, poezija ai??i?? mano kalba; taip, kaip aA? matau, girdA?iu, suvokiu, kalbu, iA?tariu. LietuviA? prigimtoji kultAi??ra gali bAi??ti vadinamaAi??A?emAi??s kultAi??ra; tai kiek giliau nei agrarinAi?? ar A?emdirbiA? kultAi??ra. A?emAi??s kultAi??ra iA?lieka veikli ir miestuose, kur vienaip ar kitaip susiformuoja ir skirtingos kalbos intonacijos, tarimo bAi??dai. Bet tai ne tarmAi??s.
Poezija yra vietinAi??, nes vietinAi?? yra A?mogaus sAi??monAi??, siela. Ir pasaulio poezija siekiasi iA? kurios nors vietos, svarbios patirA?iai, neatskiriamai nuo kalbos. Poezija linkusi iA?naudoti ir lokalius kalbos skirtumus, niuansus. Poezija mAi??gsta ir nuoA?ales, ieA?ko ten, kas dar neiA?trypta, kur retesni augalai, archajiA?kesnis A?emAi??s reljefas. Jei kalbAi?? A?sivaizduosime kaip kurios nors A?alies kraA?tovaizdA?, tai matysime ir pagrindinius kelius, ir A?alikeles, ir miA?ko takelius, A?dirbtAi?? A?emAi?? ir plotus, kur viskas, kas auga, auga savaime. Pagrindinius kelius atitinka bendrinAi?? kalba, kurios labui priimami jAi?? ginantys, saugantys, puoselAi??jantys A?statymai. Ai??alikeles, miA?ko takelius ai??i?? kraA?to tarmAi??s, daug kuo lAi??musios kraA?to bAi??dAi??, kraA?tobAi??dA?. Viskas vietos A?moniA? pavadinta ai??i?? upAi?? ir eA?eras, miA?kas ir pieva, kalnas ir kalva. Viskam suteikti masteliai ai??i?? didelio ir maA?o, aukA?to ir A?emo, svarbaus ir nelabai. VietovardA?iai yra itin iA?kalbAi??s vietos A?enklai, vietos geografija, daA?nai gryna poezija.
Lietuva turi valstybinAi??s lietuviA? kalbos A?statymAi?? ai??i?? tai tikrai labai svarbu. ValstybinAi?? yra lietuviA? kalba, suprantama kaip bendrinAi?? kalba. Ar A? lietuviA? kalbos valstybiA?kumAi?? A?eina ir tarmAi??s? Bendrai paAi??mus ai??i?? taip. Atskirai ai??i?? lyg ir ne. TarmAi??s lieka privatumo zonoje. Galime tarmiA?kai kalbAi??ti ir vieA?ai, bet tokiu kalbAi??jimu trikdome kitus, traukiame dAi??mesA? ne kalbAi??jimo turiniu, o bAi??du. Kartais ir dirbtinai spaudA?iame tarmAi?? eiti ten, kur ji nAi??ra buvusi, neturi natAi??raliA? iA?tekliA? pasisakyti apie PlatonAi?? ar lazerius.
Kalbos prigimtis ai??i?? daugiskaitinAi??; kalba bAi??na keliais savo pavidalais, bAi??dais. TarmAi??s ai??i?? kalbos iA? tarimo, sakymo, pirminio bendravimo. TarmAi?? ai??i?? vietos kalba, maA?esnAi??s ar didesnAi??s vietos, paprastai ribojamos natAi??raliA? gamtos riboA?enkliA?: miA?ko, upAi??s, pelkAi??s, kelio, kalno. Ilgainiui tos ribos pakinta, pakinta ir tarmiA? ribos, ne visad jos lengvai nustatomos ir pagal kalbos mokslo tyrimus, dAi??sningumus. Patys A?monAi??s tarmAi?? junta, skiria savuosius ir kalbanA?ius kitaip, kitaip ir tuos paA?ius A?odA?ius iA?tarianA?ius. PriebalsiA? tarimo A?vairovAi?? maA?esnAi??, A?vairuoja balsiai, labiausiai dvibalsiai. A?emaiA?iai vieni kitus atpaA?A?sta iA?duonos, pieno, mAi??sosAi??tarimo. TarmAi??s yra kaimo kalbos; kalbos A?moniA?, gyvenanA?iA? ant A?emAi??s ir iA? A?emAi??s. Gyventi reiA?kia ir pavadinti, duoti vardus visam, su kuo gyveni, susitinki, bendrauji. Kalba tarpsta prie pat augmenA?, daiktA? A?aknA?. Pasirodo iA?tariamu A?odA?iu, kai daiktas, reiA?kinys, veiksmas ilgai lytimas kAi??nu, rankomis, A?vilgsniu, kai girdimas. TarmAi??s prigimtis ai??i?? jutiminAi??, pavadinama tai, kas kuriuo nors bAi??du palytima. JutiminAi?? kalba iA?laiko prigimtinA? jaukumAi??, savumAi??, minkA?tumAi??. TarmiA?kai kalbantis A?mogus yranamie, jei ir kitur. Bet visa krAi??tine tarmAi?? alsuoja tik savo vietoje, tarp savo A?moniA?, kuriems nuo pat kAi??dikystAi??s, nuo pirmA?jA? A?odA?iA? yra sava. Dar daugiau ai??i?? vienintelAi??, persmelkianti visa, kas patenka A? akiratA?. TarmAi?? turi daug daiktA?, augalA?, veiksmA?, judesiA?, ji tirA?ta, konkreti, kartais ir klampi, aplipusi moliu, A?emAi??mis. Apie bendrinAi?? tautos kalbAi?? sakome, kad ji yraAi??gimtoji, tarmAi?? jAi?? turintiems yraAi??prigimtoji.
TarmAi?? taria A?eimAi??, gentA?, giminAi??. Formuojantis tautai, formuojasi ir bendra tautos kalba, bendrinAi?? kalba. BendrinAi?? kalba susidarinAi??ja kaip raA?to kalba. TarmAi??s pamatas ai??i?? tarimas, sakymas, kalbAi??jimas. BendrinAi??s kalbos pamatas ai??i?? raA?tas, kreipimasis A? A?mones, A? pasaulA? raA?tu. Negalime tiksliai pasakyti, iA? kurios tarmAi??s, juolab patarmAi??s, yra kilAi??s Martynas MaA?vydas, pradAi??jAi??s lietuviA? raA?omosios kalbos istorijAi??. Neabejotinai siekta bendros kalbos, suprantamos didesniam skaiA?iui A?moniA?. Tos intuityvaus, spontaniA?ko bendrinimo pastangos bAi??dingos visam devynioliktam amA?iui, taip pat ir A?emaiA?iams, ir kalbos poA?iAi??riu atskiriausiems lietuviams. DaA?nai pabrAi??A?iama, kad Maironis nenorAi??jAi??s bAi??ti laikomas A?emaiA?iu; problema gilesnAi??, Maironis ir kalba kAi??rAi??, vienijo LietuvAi??, jautAi??si esAi??s lietuvis, Lietuvos poetas. Jo poezijoje vis maA?Ai??jo A?emaitybiA?, nors vasaromis vis sukdavo A? A?emaiA?iA? pusAi??, lankAi?? kalnus, upes, sodybas. Lietuviams gyvas kultAi??ros reikalas buvo kurtis bendrinAi?? kalbAi??. Kalbos mokslas ir teoriniu, ir praktiniu lygmeniu jau galAi??jo tAi?? programAi?? vykdyti, pateikti lietuviams lietuviA?kai paraA?ytA? gramatikA?. Jono Jablonskio A?naA?as A?ia itin svarbus. Jis gerai suprato, kad bendrinei lietuviA? kalbai kurtis labai svarbi literatAi??ros parama. PajutAi??s A?emaitAi??s kalbos gyvumAi??, turtingumAi??, redaguodamas siekAi?? tAi?? gyvAi?? kalbos sruvimAi?? nukreipti bendrinAi??s kalbos vaga. A?emaitAi??s raA?tuose itin daugAi?? buy generic propecia 1mg online. frazeologizmA?. Per A?A? senAi?? kalbos reiA?kinA?, kai perkeltinAi??s reikA?mAi??s susiformuoja iA? daA?niausiai vartojamA? A?odA?iA?, teka pirminAi?? poezijos dvasia, dar neiA?siskyrusi iA? kalbos. Galima matyti, kaip tarmAi??je poezija tarsi sukasi savo pirmuosius lizdus, kaip apeidinAi??jaAi??A?irdA?, kurA? laikAi?? vienAi?? daA?niausiA? lietuviA? kalbos A?odA?iA?. Tik keli A?emaitAi??s frazeologiniaiAi??A?irdiesAi??junginiai: ai??z… A?irdis atsigavo”; ai??z… A?mano A?irdA? atiduoti!”; ai??z…A?irdA? tik gildo”; ai??z… A?irdis sudrebAi??jo”; ai??z… ar sukrutino A?irdA??”; ai??zA?irdis virte verda” .
Be A?moniA? valios kalbos daugiskaita nesuteka A? vienAi?? vagAi??. TAi?? kalbos bendrinimo valiAi?? labiausiai vykdo literatAi??ra, poezija. LiteratAi??ra yra kalbos menas; labiausiai toks menas yra poezija, kalboje tiesiog aptinkanti savo galimybes. Kiekviena kalba formuojasi visa A?mogiA?kojo pasaulio aprAi??ptimi; tai visuminei aprAi??pA?iai priklauso ir poetinis matmuo, trimatAi??j A?mogaus erdvAi??j poezija yra visa persmelkiantis matas.
Nors XIX amA?iaus lietuviA? poezija juda bendrinAi??s kalbos linkme, iA?lieka ir tarminAi??s kAi??rybos. Vienas didA?iA?jA? lietuviA? poetinAi??s kultAi??ros paminklA? ai??i?? ai??zAnykA?A?iA? A?ilelis” Antano Baranausko pirmiausia paraA?ytas aukA?taiA?iA? tarme, perraA?ytas, kalbAi?? bendrinant, bet ir patiriant neiA?vengiamA? nuostoliA?. Daugiausia su tarme susijusios poezijos XIX a. turi A?emaiA?iai. Dionizas PoA?ka, vienas universaliausiA? XIX a. lietuviA? kultAi??ros A?moniA?, poetas, A?odynininkas, mitologas, savo ai??zLietuviA?, lenkA? ir lotynA? kalbA? A?odynui” rinko ir teikAi??Ai??poetines iliustracijas, rinko iA? liaudies dainA?, vertAi?? iA? poezijos, kAi??rAi?? pats. PavyzdA?iui, prieAi??laiko, gadynAi??sAi??tokia A?emaitiA?ka iliustracija: ai??zTai ne su vysu dar blogas gadines, / kad jira DAi??nas, norint awizines.” PrieAi??pasturgalio, subinAi??s: ai??zWys tau Lusu Subinele / Kada tawa ijr Trobele.” Dionizo PoA?kos toli paA?engta ai??i?? kAi??rybiA?kai versta, kalboj, jos tarminAi??se lytyse regAi??tas pasaulis, jis vertintas pagal A?mogiA?kosios savivertAi??s, savo, savA?jA? branginimAi??.Ai??Granica ai??i?? rubeA?is; verA?iama iA? lenkA?, iA? NaruA?eviA?iaus satyros, bet kaip verA?iama, kiek A?emaiA?iA? tarmAi??s alsavimo, grubumo, statumo. Originalas: ai??zi dla tego iedynie iez’dz’il za GranicAi?? / aby przywiozl do Domu modne rAi??kawice.” Vertimas: ai??zDiel to tiktay walkiojos po swetimas Szales, / kad Parwesztu ing Numus graA?ies Pyrsztinales.” TasAi??rubeA?is, uA?rubeA?isAi??A?emaiA?iui yraAi??svetimos A?alys; koks rimas:Ai??A?alys ai??i??Ai?? pirA?tinalAi??s. A?emaiA?iA? tarme raA?to yra daugiau nei kitomis lietuviA? kalbos tarmAi??mis. Ai??i tarmAi?? ir toliau nuo bendrinAi??s lietuviA? kalbos: geru tekstu ji gali sudaryti ir atskiros kalbos A?spAi??dA?. Tik negalima perkrauti barbarizmais, svetimA?odA?iais, kuriA? nenormintos, netvarkytos tarmAi??s turi kur kas daugiau nei bendrinAi?? kalba. Pajusti tarmAi??s sintaksAi?? ai??i?? sunkiausia, bet gal ir svarbiausia. LietuviA? bendrinei kalbai reikia sintaksiniA? ryA?iA? plAi??timo, sakiniA? mankA?tos.
RaA?yti tarmiA?kai, eiliuoti ir net rimuoti yra viena, o mokAi??ti pasiremti tarmAi??s iA?tekliais, raA?ant bendrine kalba, ai??i?? kita. Tikriausiai tai sunkesnis kelias, kuriuo einant reikia laikytis bendrinAi??s kalbos dAi??sniA?, bet jA? veikimo galimybes plAi??sti tuo, kAi?? duoda tarmAi?? ai??i?? retesnA? A?odA?, sAi??skambA?. Retais atvejais struktAi??rAi?? ai??i?? kaip Marcelijaus MartinaiA?io ai??zKukuA?io baladAi??se” ar ai??zAtmintyse”. Romualdas Granauskas apsakyme ai??zJedzAi??” paraA?Ai?? sakinA? ai??zPaliekta namuos keistai kaip baA?nyA?ioj” ir pratAi??sAi?? A?emaiA?iuose dar gajos reliktinAi??s (atematinAi??s) veiksmaA?odA?io formos gyvybAi??. KraA?to, dzAi??kA? tarmAi??s jausmAi?? turAi??jo Stasys StaceviA?ius ai??i?? negalAi??jo sugalvoti moteriA?kosiosAi??A?altAi??sAi??(puikAi??s A?io pavadinimo eilAi??raA?A?iai), kur nors, gal ir paA?iame Gudakiemyje, buvo iA?girdAi??s. IA? jaunesniA? poetA?, man atrodo, tarmAi??s pasisemti sekasi Donatui PetroA?iui iA? BijotA?, Dionizo PoA?kos kraA?to. Gal neatsitiktinai jis taip kabinasi uA? savitesnio laiko A?vardijimo. Lyg kokA? nepasitikAi??jimAi?? iA? pradA?iA? kAi??lAi?? jo ai??zAoristas” (knygos pavadinimas), iA?girstas iA? istorinAi??s gramatikos, reiA?kiantis neapibrAi??A?tAi??, beribA? laikAi??. Jei buvo, yra, jei yra, tai ir bus. Bet galima uA?A?iuopti toAi??aoristoAi??ryA?A? ir su A?emaiA?iA? daugkartiniu laiku suAi??liuob, liAi??b:Ai??ai??zFrazeologijos A?odynas” pateikia patikimAi?? pavyzdA? iA? LenkimA? (Skuodo rajonas): ai??zNors A?emAi??s apaA?ia, vis tiek liuob gaus”.Ai??A?emAi??s apaA?iaAi??ai??i??Ai?? sunkiai, vos A?manomai, bet gaudavo.
TarmAi?? turi tik tas, kas jAi?? turi iA? prigimties. Tik tas gali pajusti ir tarmAi??s poetines galimybes. BendrinAi?? kalba yra iA?mokstama. IA? prigimties niekas nekalba bendrine lietuviA? kalba. IA? tarmAi??s, su gyvu tarmAi??s jutimu A? bendrinAi?? kalbAi?? ateinantys raA?ytojai turi galimybiA? ir kalbinA? bendrumAi?? kiek keisti, atnaujinti, lyg A?lieti A?vieA?io kraujo.
Civilizacija veikia ir techniA?kai galingos melioracijos principu. Tiesia greitkelius, autostradas, kuriA? nepereina nei eA?iukai, nei kurmiai, neperropoja nei boruA?Ai??s. Civilizacija didina armenis, agroAi??kius, naikina laukA? ir laukeliA? ribas, atskirus medA?ius, akmenis. Dabar jau prieiname laikAi??, kai suvokiame bAi??tinybAi?? civilizacinAi?? melioracijAi?? stabdyti. Europa pasiryA?usi saugoti retA? augalA? augimvietes, netgi A?lapynes, natAi??raliai drAi??gnas, pelkAi??tas vietas, didesnes pelkes. TarmAi?? yra nemelioruota kalba, bet tol, kol ji yra savo vietoje, kol ja kalba vietiniai A?monAi??s. JA?, deja, vis maA?iau. Jei kurioje nors vietoje nebAi??ra vietiniA? A?moniA?, nebAi??ra ir tos vietos kalbos. Gal liko jos tekstA?, gal dainA?, pasakA?. Bet iA? uA?raA?ytA? tekstA? A?odA?io kelias A? literatAi??rAi??, poezijAi?? nebAi??ra toks gyvas.
Poezija, iA?auganti iA? tarmAi??s, kartais iA?saugo tai, ko kitaip iA?saugoti nepavyktA?.