Poezijos laidotuvAi??s ir mirusiA?jA?/mirA?tanA?iA?jA? pavasaris

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Poezija
AUTORIUS:Ai??Ieva AstromskaitAi??
DATA: 2013-06

Poezijos laidotuvAi??s ir mirusiA?jA?/mirA?tanA?iA?jA? pavasaris

Ieva AstromskaitAi??

Taip jau susiklostAi??, kad pastaruoju metu mirA?ta, A?Ai??na arba kitaip iA? kokio nors (sportinio, politinio, o ypaA? kultAi??rinio, literatAi??rinio arba tikro ir vienintelio) gyvenimo pasitraukia nemaA?ai reiA?kiniA?. Tiesa, reiA?kiniams natAi??ralu nuolatos trauktis ir bAi??ti pakeiA?iamiems, o A?iA? metA? Poezijos pavasario festivalyje, rodosi, visi ir viskas mirAi?? A?ia pat vietoje, arba visi vis tie patys mirAi?? nuolat… vis mirAi?? ir mirAi??, buvo liAi??dna liAi??dna, o susirinkusieji tam prieA?inosi prieA?inosi prisiminimais, paminAi??jimais, poetinAi??mis ir muzikinAi??mis panegirikomis. A?inoma, galAi??tA? bAi??ti ir gerai: sureikA?minti, sumelancholinti, suromantinti arba pasiA?aipyti, pasijuokti iA? mirties, padarant jAi?? viso festivalio tema. Taip pat, kaip yra gerai priminti iA?skirtinA?, bet pamirA?tAi?? dalykAi?? ar svarbA? jubiliejA?. Kaip buvusioje DidA?iosios sinagogos vietoje surengtame Vilniaus A?ydiA?kosios kultAi??ros vakare Abraomo Suckeverio A?imtosioms gimimo metinAi??ms paA?ymAi??ti. Bet ar tik neatsitiko taip, kad mirties jausena, nuojauta, gal net jos noras, mirtis kaip diagnozAi?? ir festivaliui, ir tam, kas jame vyksta, yra Ai??mAi??janti patologija, A?iemet pasiekusi virA?Ai??nAi??, nes labiau mirti tiesiog nebAi??ra kur, o visa romantika ir tragizmas tapo tokie saldAi??s ir jA? tiek daug, kad virsta rimta grAi??sme klausytojA? ir skaitytojA? skonio receptoriams? Tik apie mirties jausenas ir A?enklus Poezijos pavasaryje reikAi??tA? pradAi??ti nuo pradA?iA?, nuo regalijos, sukurtos dar prieA? festivalA?.

Apie mirusA? paukA?tA?, krentantA? A?emyn galva

Poezijos pavasario almanachas neseniai patyrAi?? keletAi?? pokyA?iA?. Vienas jA? ai??i?? sudarymo koncepcija. Dabar A? almanachAi?? patenka pastarA?jA? metA? geriausiai A?vertintos poezijos publikacijos literatAi??ros ir kultAi??ros A?urnaluose. O ypatingas dAi??mesys A?iemet, pasak sudarytojA?, teko iA?Ai??jusiems poetams. Gal ir nieko keista, jA? bAi??ta daug ir svarbiA?, o knyga ai??i?? tinkama vieta jiems pagerbti, bet vis dAi??lto… GeguA?Ai??s 20 d. almanacho sutiktuviA? renginyje sudarytojai nuvargusiais veidais ir liAi??dnais tonais skundAi??si siaubingai sudAi??tingu darbu, nuvarginusiu, pasireiA?kusiu pAi??slAi??mis ant rankA?, pablogAi??jusiu regAi??jimu, galvos skausmais, geros poezijos nebuvimu. Suprask, nebuvo kAi?? atrinkti kaip geriausius, kai nieko gero nesti. Geri tik vertimai, na, ir dar mirusieji neblogai raA?Ai??, uA?tat didA?iausias dAi??mesys ir tekAi??s jiems, bet tai vis tiek darbo nepalengvinAi?? ir didA?iulAi?? naA?ta uA?griuvusi sudarytojA? peA?ius. Visa tai buvo apvainikuota atsipraA?inAi??jimu uA? klaidas ir netikslumus, teisinimusi ir pastebAi??jimais nesant publikuotinos poezijos bei abejonAi??mis paties almanacho kokybe ir reikalingumu. FestivalA? atidarantis knygos sutiktuviA? vakaras kur kas labiau ir panAi??A?Ai??jo A? laidotuves nei A? gimtuves. KalbAi??ti derAi??jo pagiriamaisiais A?odA?iais ir guosti sudarytojus, pozuoti prieA? gausA? fotografA? bAi??rA? po gAi??liA? puokA?tAi??mis, prie knygos, su knyga, apsikabinus knygAi??, su tais ir prie tA?, su kuriais reikia bAi??ti A?amA?intiems, panirus A? apmAi??stymus klausant mikrofono nuduslintA?, santAi??rumu arba drAi??sa nepranokstamA? poetA? ir prozininkA? balsA?. KaA?kaip liAi??dna, nors knyga (sudarytojA? pavadinta ai??zGeltonu daiktuai???), atrodo, tokia linksma, animacinAi??, spalvota, o tas paukA?tis, kad ir mirAi??s,Ai??ai??i?? tai A?ia juk toks atsinaujinimas, gal lengvas pasiA?aipymas; kaip pastebAi??jo RamAi??nas GerbutaviA?ius: ai??zkaip anekdotas iA? kurio niekas nesijuokiaai???. Ir vis dAi??lto A?itas jaunatviA?kas paukA?tis ant ai??zgeltono daiktoai??? tikrai atnaujina A?prastAi?? poezijos paukA?tAi??s, plaA?iai iA?skleidusios polAi??kio sparnus, vaizdinA?, nors yra labai taikliai mirAi??s, ne miegantis ir ne sapnuojantis savo poetiA?kAi?? paukA?A?iA? rojA?, kaip norima A?tikinti. Taigi literatai, sudarinAi??jAi?? almanachAi??, matyt, A?A?velgAi??, kad animacinis mirA?tantis paukA?tis gerai iliustruos ir infantiliAi??, copy-pastai???inAi?? jaunA?jA?, kepurAi??tA?jA?, auskaruotA?jA? ir akiniuotA?jA? poezijAi?? apie gulAi??jimAi?? Ai??A?uoliniame karste ir kitus A?vAi??ris, ir poezijos pavasario kaip reiA?kinio ai??zkritimAi?? A?emyn galvaai???, ir deramAi?? dAi??mesA? iA?Ai??jusiA? didA?iA?jA? poetA? eilAi??ms.

Apie kartas

PastebAi??tina, jog didelAi?? dalA? organizacinio festivalio darbo perima jaunesnAi??s (bet jau nebejaunA?jA?) kartos poetai. Ir tai gerai matyti. VienareikA?mis A?ios kartos nuopelnas ai??i?? A?vairovAi??, kitoniA?kA? (bendrame A?garsintos saviraiA?kos kontekste) renginiA? intencijos. Kartais madingai ideologizuotos (moterA? skaitymai prie A?emaitAi??s paminklo su dedikacija feminizmui), kartais puikiai atitinkanA?ios kalambAi??rAi?? ai??zSu appleai???u ir namA? A?eimininkAi?? gali kurti muzikAi??ai???. Ir nors 90% renginiA? pavadinimuose nuaidi ai??zPoezijos paukA?tAi??sai??? ir ai??zGyvenimo knygosai??? sAi??vokos, uA?mojis garsiai skaityti erotinAi??, feministinAi?? ar su kompiuterio pagalba kuriamAi?? poezijAi??, net jeigu ir po mirusiojo vardu, yra sveikintinas, ai??i?? A?ia kaip su tuo almanacho paukA?A?iu. AtsigrAi??A?us A? paA?ius poetus, jA? kartas ir A?ioms bAi??dingus bruoA?us, susidaro A?spAi??dis, kad autentiA?ka poezija, laisvas poA?iAi??ris ir sveikas maiA?tavimas iA? tiesA? yra mirA?tantys reiA?kiniai. JaunA?jA? skaitymai, renginiA? vedimo maniera, muzikiniA? intarpA? forma ir turinys, o ir auditorija atsiduoda sovietiniA? inteligentA? gausiai naudoto naftalino ir A?sivaizduojamos bohemos A?vaizdA?io miA?iniu. Keista ir tai, jog jaunieji sutartinai uA?simojAi?? mirtimi dvelkti tiek pat, kiek jiems dvelkia Vilniaus gete paraA?yti eilAi??raA?A?iai, nors ten bAi??tent gyvybAi??s bAi??ta svarbiausios, o ne mirties ieA?kota. Taip pat jaunA?jA? kAi??ryboje dar gana populiari marcinkeviA?iA?kai ai??zdievoieA?kiA?kaai??? poezija ir vidurinio amA?iaus vyrA? santykiA?, seksualinAi??s ir asmenybAi??s sutrikimA? problemos. A?inoma, esama ir kitokiA? tekstA?, bet tada jie kelia keistAi?? A?tarimAi??, ai??i?? kad ir dAi??l juos balsu skaitanA?iojo pozos ir manieros.

Almanacho sudarytojA? karta yra kaip tik toji, kuri A?A? tAi?? savyje turi ai??i?? ir talentA?, ir kaA?kokios tiesos. Stipriausi autoriai A?ia ir susitelkAi??, ir net jei uA?Ai??mAi?? bAi??tinAi?? naftalininAi??/bohemiA?kAi?? poeto pozAi??, paprastai saviti ir yra analizuotini kiekvienas atskirai. Jie verA?ia, organizuoja, raA?o, sudarinAi??ja. Ir po truputA? tampa vis svarbesniais poetinAi??je svarbiA?jA? hierarchijoje.

IA? brandA?iausios kartos A?inai ko tikAi??tis. Jie puikiai atlieka tradicijos puoselAi??tojA? pareigAi??. BuvAi?? bitnikai iA?mintingai nekreipia dAi??mesio A? daugelA? dalykA? ir raA?o daugiau nei vieA?ai skaito, o buvAi?? komunistai skaito noriai, oriai ir pamoksliA?kai. Bet toks tas Poezijos pavasaris ir buvo: A?iek tiek laisvas, A?iek tiek sovietiA?kas. Deja, kol kas toks ir iA?lieka, ir neatrodo, kad jauniausioji, kylanti poetA? karta tos laisvAi??s turAi??tA? daugiau.

Apie asmenybes

… kuriA? Poezijos pavasaryje netrAi??ksta. IA?ties viena ir svarbiausioji bAi??na iA?renkama visados. Ai??iemet ja tapo Tautvyda MarcinkeviA?iAi??tAi??. PoetAi?? pasiA?ymi kovojimu apostrofomis prieA? anglA? kalbos A?takAi?? ir naujadarus lietuviA? kalboje bei bendravimu poezijoje ai??zIA? A?irdies su biA?iuliais geraisai???. LaureatAi??s poetiniai pasisakymai tarsi reflektuoja aktualijas ir pasiA?ymi modernia poetine kalba.

Ai??A?tai produktai, kuriA? didA?iakrAi??tAi?? nevertina Lola;

tik vaikai mAi??s iA?rankAi??s, ai??i??

todAi??l, ai??i?? tai oai???key,

Ai??***

ValstybAi?? praturtAi??jo. Tiek uA?sienio fondA?

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? remiama,

Tiek savA? tautos genijA?

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? memorialiniA? namA?

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? kiaurais stogais

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? uA?remta

Ai?? kampAi??.

Ai??Kitos asmenybAi??s ai??i?? sveA?iai iA? uA?sienio. Net jei jie ir nebAi??tA? iA?skirti A? atskirAi?? sveA?iA? kategorijAi??, tai iA?duotA? visiA?kai kitokia jA? poezija ir visiA?kai kitoks elgesys, sugebAi??jimas kalbAi??ti visiA?kai kitaip ir apie visiA?kai kitus dalykus. SveA?ias iA? PrancAi??zijos Pascalis Riou, atstovaujantis krikA?A?ioniA?kos poezijos tradicijai; anglosaksiA?ka moderni poezija; grAi??A?imasis A? A?mogiA?kas tragedijas ir poezija, reflektuojanti vertybiA? jungtA?, tai vis nepalyginami istoriniai, filosofiniai gyliai bei poetinAi?? kalba. A?inoma, bAi??ta ir tokiA?, kuriA? prisistatymas A?vairiA? meniniA? galA? meistrais ir tapo ilgiausia pasirodymo dalimi. Taip pat tokiA? su kompiuteriais, labai konceptualiA? dAi??l galimybAi??s primityvia programa A?raA?inAi??ti savo kalbamus kitA? A?moniA? tekstus. Ir vis dAi??l to sveA?iai tapo bene klausytiniausiais Poezijos pavasario gyvaisiais poetais.

VertAi??jai ai??i?? irgi asmenybAi??s. Geriausiu vertAi??ju uA? pasaulio poezijos vertimus iA?rinktas ir apdovanotas Marius Burokas. Jis yra vienas tA?, pasiA?yminA?iA?jA? santAi??rumu, produktyviai verA?iantis anglakalbAi?? poezijAi??, A?iemet pristatAi??s sveA?ius iA? Airijos ir JAV. TaA?iau kylantys jaunieji, laukiantys aplodismentA? uA? vertimus, dirbtinai kukliai besilankstantys, kai sulaukia ir A?mAi??A?uojantys tai renginiA? vedAi??jA?, tai poetA?, tai vertAi??jA?, tai filosofA? vaidmenyse, yra matomiausios poezijos pavasario figAi??ros, jei neskaiA?iuosime inteligenA?iA? publikos.

Apie kraA?tutinius renginius

GeografiA?kai Poezijos pavasaris pasklidAi??s plaA?iai, renginiA? ypaA? gausu. Lietuvos poetA? delegacijos aplankAi?? Lenkijos, Airijos, Ai??veicarijos, Kaliningrado lietuviA? bendruomenes, provincijos miestelius ir taip surengAi?? virA? A?imto ai??zpasirodymA?ai???. Ne tik poezijos, bet ir publicistikos, prozos skaitymA?, poezijos pamokA?, sutiktuviA?, susitikimA?, poezijos valandA?, popieA?iA?, vakaroniA?, prieA?nakA?iA? ir t. t. Renginiuose provincijoje mirties ne tiek daug, ten daugiau sustabarAi??jimo, A?vairovAi?? menka, poezijos spalvos plazda ant paukA?tAi??s sparnA?, kaip plazdAi??jo visus tuos 49 metus miestelio bendruomenei klausantis iA? didA?iA?jA? miestA? atvykusiA? poetA?. DaA?niausiai skamba eilAi??s apie LietuvAi?? ir A?iandienes realijas, iA? mirusiA?jA? dominuoja MarcinkeviA?ius, kartais Martinaitis, o jei atvaA?iuoja jaunieji, tai skaito apie save. Po skaitymA? ai??i?? vaiA?Ai??s ir fotografavimasis. Nors intencijos vykimo A? provincijAi?? kitokios nei sovietmeA?iu, renginiA? forma ir turinys iA?lieka panaA?us. Jei neA?inotum, kurie dabar metai, identifikuoti bAi??tA? sunkoka. TaA?iau Vilniuje ai??i?? festivalio bAi??stinAi??je ai??i?? linksniuojama daugiau pavardA?iA?, renginiA? pavadinimai kiek kitokie, koncepcijos ir intencijos taip pat skiriasi. Ai??prastiniai skaitymai skirti gaivinti numirusiuosius ar priminti apie mirA?tantA? save, papildyti muzikiniais, teatralizuotais pasirodymais, atsiradAi?? naujA? temA? ir iA?raiA?kos priemoniA?. Verta paminAi??ti, kad bene svarbiausiais ir gausiausiais tapo jubiliejiniai ir proginiai renginiai, pavyzdA?iui, skirti TarmiA? metams. Vienas jA? buvo pavadintas ai??zGyvosios tarmAi??sai???, o kitas, tiesiogiai transliuotas per televizijAi??, Ai??v. Kotrynos baA?nyA?ioje buvo tiesiog pastatytas, ai??znes filmuojaai???. Visi gavo nurodymus, kada turi A?eiti ir iA?eiti, kur atsisAi??sti ir kiek ploti, A?ypsotis ir dA?iaugtis sureA?isuotai gaivinamomis tarmAi??mis. Vienas iA? A?domiausiA? ir keisA?iausiAi?? A?spAi??dA? palikusiA? renginiA? tapo Sigitui Gedai skirtas erotinAi??s poezijos vakaras ai??zNiekada ne vAi??lu…ai??? Raudonas apA?vietimas MokytojA? namA? svetainAi??je, iA? lauko sklindanti ritminga muzika, kunigo poeto pamokslas apie europietiA?kas vertybes ir kosminAi?? meilAi??, vAi??liau iliustruotAi?? eilAi??raA?A?iu, kuriame skambAi??jo: ai??zAA? tavo kryA?iukas, tu mano papukasai???, ir visa jaunA? ir senA? lietuviA? erotinAi?? poezija su ypaA? dramatiA?kai jaunuolio skaitomu Geda, ai??i?? visa tai buvo kaA?koks mazochistine mirtimi persmelktos lietuviA? erotinAi??s, labiau gal pornografinAi??s poezijos prieA?naktis, palikAi??s neiA?dildomAi?? A?spAi??dA? ir tapAi??s susirinkusiA? inteligenA?iA? apkalbA? objektu dar ilgiems metams.

Teatralizuotas vakaras, skirtas Kristijonui DonelaiA?iui, kuriame Metus atliko pirmo kurso Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktoriai, prasidAi??jo mokykline paskaita, kas yra Donelaitis, inteligentAi??s dA?iaugAi??si A?A? tAi?? suA?inojusios ir uA?siraA?inAi??jo A? sAi??siuvinius, o vAi??liau kraipAi?? galvas, kokie A?aunuoliai tie vaikai, A?iais laikais skaito DonelaitA?. Visa tai panaA?Ai??jo A? devintokA? mokykAi??linA? spektaklA? tAi??veliams po literatAi??ros pamokos. Nors gal iA?ties gerai, kaip gerai ir tai, kad moksleiviA? poezijos popietAi??je ai??zAugame kartu su eilAi??raA?A?iuai??? vaikams ketureilius apie LietuvAi?? ir mamAi?? pabaly paraA?o auklAi??tojos, paauglAi??s ieA?ko mirties ir sidabrinio pasaulio, kuriame daug draugA?. Tokiu atveju iA?rinkti geriausiAi?? moksleivA? poetAi?? tampa nesudAi??tinga uA?duotimi.

GeguA?Ai??s 27 d. renginio iA?Ai??jusiems atminti vinimi tapo eilAi??raA?tis apie bulves su rAi??gusiu pienu ir fleitos muzikos pritarimu, taip mirties tragizmo ir romantikos saldybAi?? permaiA?ius kaA?kuo daug A?leikA?tesniu, kas paskatino iA?eiti iA? salAi??s ir daugiau niekada negrA?A?ti.

UA?tat ypaA? malonus buvo koncertas pagal Antano A. Jonyno eiles ai??zNeA?manomas krioklys ai???, tikrai ypatingas renginys, puiki dA?iazroko muzika, tinkamas poezijos skaitymas, vienas geresniA? daAi??bar itin populiarios audio poezijos pavyzAi??dA?iA?. Jonyno ai??zRolingaiai??? buvo prisiminti, muzikos kokybAi?? dA?iugino, eilAi??s ir skaitymo maniera malonino ausA?, tik aplinka su A? pirmAi?? takto dalA? plojanA?iomis ir linguojanA?iomis inteligentAi??mis buvo ypaA? netinkama. Toks tikrai visiA?kai naujas poA?iAi??ris A? poezijAi?? ir jos atlikimAi??, be rimties pozos ir mirusiA?jA? kratymo iA? kapA? galAi??jo tapti pagrindiniu ir pamatiniu festivalio renginiu. Taigi pirmiausia tokiems, tikrai geriems reiA?kiniams reikia ieA?koti naujA? erdviA?, su kuriomis ateitA? ir kitokia publika, nes RaA?ytojA? sAi??jungos svetainAi??je, su plojimais ir lingavimais, jie mirA?ta vos gimAi??.

Vietoj apibendrinimo visai tiks uA?strigusi Riou frazAi??: ai??zReta, kad poezija bAi??tA? A?itaip pagerbiama…ai???