Politikos gimimas

buy viagra in san diego.

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: ATMINTIS
AUTORIUS: Vidmantas Staniulis
DATA: 2012-08

Politikos gimimas

Vidmantas Staniulis

Praeitis netiksli. Kas ilgai gyvena, A?iAi??no, kaip viskas, kAi?? regAi??jo savo akimis, apauAi??go paskalomis, legendomis, didinanA?iais arba menkinanA?iais gandais. ai??zBuvo visiA?kai ne taip!ai??? ai??i?? norAi??tA? suA?ukti, bet nesuA?uks, nes bAi??tA? matyti tik judanA?ios lAi??pos ir negirdAi??ti balso.1

Praeitis

UA?merkiu akis, ir vAi??l, kaip vaikystAi??je, girdA?iu senAi?? moA?iutAi??s sieninA? laikrodA?. Klausausi nakties garsA?. Negaliu uA?migti, sukaustytas artimA?jA? netekties, nesuvokiamos mirties baimAi??s. Ai??irdis dauA?osi ai??i?? niekaip nepajAi??giu tos grAi??smAi??s realumo suvokti, suvaldyti uA?plAi??dusio egzistencinio nerimo…

Mintimis vis keliauju A? praeitA?: iA?kyla vaikystAi??s vaizdai, regiu savo artimuosius, jauA?iu jA? buvimAi??. JA? seniai nebAi??ra A?ia A?emAi??je. Lyg turAi??A?iau jiems dar kaA?kAi?? pasakyti, ko nesuspAi??jau.

KAi?? iA? tiesA? galAi??A?iau papasakoti apie savo A?eimAi??, kurioje gimiau ir brendau, draugus, atsitiktinai sutiktus A?mones? Kokie jA? portretai atsispaudAi?? manyje? Ar A?iandien pajAi??gA?iau iA?traukti iA? atminties uA?kaboriA? esminius dalykus, ar tik padrikus fragmentus, sentimentus, banalybes? Kokia prasmAi?? kapstytis po praeitA??

IA? daugelio A?vykiA?, kurie iA?kyla atmintyje, lyg ai??zblusA? turgujeai??? tenka iA?sirinkti tik keletAi?? senienA? ai??i?? labiausiai mielA?, o galbAi??t prieA?ingai, atgrasiA?, taA?iau ryA?kiausiai iA?likusiA?, nesudAi??lAi??jusiA?, paveikusiA? gyvenimAi??. Kartais savAi??s klausiu, ar norAi??A?iau, jeigu viskas pasikartotA?, pasirinkti kitAi?? keliAi??, kitas galimybes, kitus sprendimus. IA?plaukia paprastas atsakymas: daugeliu atvejA? ne aA? rinkausi, o mane, ne aA? turAi??jau nusprAi??sti, o tik nuolankiai priimti valiAi??. Andai atsiritusi atgimimo banga bloA?kAi?? A? atvirus politikos vandenis, turAi??jau ai??zvisomis gyslomisai???, kaip sako kunigas Vincentas Jalinskas, irtis A? krantAi?? arba nuskAi??sti. Dabar viskas nurimo, lyg iA? A?alies galiu ramiai stebAi??ti plaukianA?ius kasdienius A?vykius, bandyti A?A?velgti visuomeniniA? procesA? tendencijas (A?inoma, juokauju). Kaip gyvena valstybAi??, kurios prieA? ketvirtA? amA?iaus dar nebuvo? Ar bAi??ta dAi??l ko taip pergyventi? Bandau prisiminti, kas lakoniA?kai nusakytA? anA? virsmA? laikus ir tuos A?vykius, kuriA? dalyvis ir liudininkas, dAi??koju Dievui, buvau.

Skirtingumai

VaikystAi??je atrodAi??, kad dutAi??kstantieji metai niekada neateis, ai??i?? taip toli vaizduotAi?? neveikAi??, o, pasirodo, realiai viskas A?vyko akimirksniu. Ai??iandien reikia jau A?tempti visas atminties stygas, norint atkurti praAi??jusio A?imtmeA?io devintAi?? deA?imtmetA?, politikos persunktAi?? kasdienybAi??.

MAi??ginu paprastai palyginti A?iAi?? netolimAi?? praeitA? su dabartimi. IA?vardyti skirtumus nAi??ra sunku. Kaip A?iandien A?prasta, paminAi??siu tik raktinius A?odA?ius, visa kitaAi??ai??i?? telieka skaitytojo vaizduotei: prekybos centras, mobilusis telefonas, internetas, ValdovA? rAi??mai (atsipraA?au), bankomatas, Trys KryA?iai, vAi??jo jAi??gainAi??, Seimas, Konstitucinis teismas, prezidentAi??ra, referendumas, piketas, politologas, nedarbas, vieA?ieji ryA?iai, Europos SAi??junga, demokratija, koalicija ir t. t. Ir tada: perestrojka, vieA?umas, mitingas, investiciniai A?ekiai, laisva spauda, kooperatyvai, Ignalinos III blokas, suverenitetas, blokada, aneksija, sAi??jAi??distas, tauta, nomenklatAi??ra, radikalas ir t. t. Ai??io teksto apimtis neleidA?ia nevarA?omai plAi??totis.

Vienas naujausiA? nAi??dienos ai??zperlA?ai??? ai??i?? Ai??iauliA? universitete galima studijuoti net chiromantijos mokslus (laisvai pasirenkamasis ai??zChirologijos pagrindA?ai??? dalykas Matematikos fakultete), ir gauti su tokiu A?raA?u diplomAi??! O dar neseniai paties universiteto nebuvo drAi??siausiA? tautinio A?vietimo architektA? vizijose. Vis dAi??lto viliuosi, kad mano sAi??nAi??s nepasirinks A?ios mokslo A?staigosai??i??

PaA?velgAi??s A? savo atvaizdAi?? veidrodyje suprantu, kad turiu dA?iaugtis ir A? visa tai A?velgti ramiai. Jaudintis negalima. Gali neuA?tekti jaudulio resurso, kuris beveik visas iA?eikvotas anais laikais.

Ar reikAi??jo beatodairiA?kai pulti A? politikos bangas, o galbAi??t, A?bridus iki keliA? ir pajautus, koks A?altas ir geliantis vanduo, pasukti A? krantAi??? Kartais atrodydavo, jog imu skAi??sti, vanduo semia burnAi??, A?aukiu, taA?iau aplinkiniams pasiAi??lius atsistoti paaiA?kAi??davo, jog vandens tik iki kulkA?niA?.

Neseniai A? rankas pateko prieA? deA?imtmetA? iA?leista knygelAi?? AA? ir Atsuktuvas2, kurios autorius atvirauja, kad jis buvAi??s ai??zdainuojanA?ios revoliucijos simbolis. Vien savo egzistavimu, pankiA?ka iA?vaizda, alternatyviu gyvenimo bAi??du, laisvo mAi??stymo dainomis jis buvo vienas iA? daugelio SovietA? SAi??jungos A?lugimo veiksniA?ai???. UA? tai jis ir kiti panaA?Ai??s veikAi??jai, prabAi??gus daugeliui metA? nuo SAi??jAi??dA?io, esAi?? buvAi?? pakviesti A? PrezidentAi??rAi?? ir pagerbti, t. y. tapo VyA?io kryA?iaus ordino kavalieriais ir buvo apdovanoti A?emAi??s sklypais. Sunku patikAi??ti, jog tai ne pramanas, o tiesa. Ji tik papildo didA?iulA? A?vykiA?-keistenybiA? (nesAi??moniA?) Lietuvoje sAi??raA?Ai??, atsiradusA? griAi??vant sovietA? imperijai ir atgimstant okupuotos Lietuvos valstybingumui. Ordinai ir A?emAi??s sklypai… atsipraA?au.

Kaip JoniA?kyje radosi Lietuvos persitvarkymo sAi??jAi??dis?

1988-aisiais man buvo dvideA?imt aA?tuoneri. BrAi??stanA?iA? istoriniA? permainA? iA?vakarAi??se dirbau JoniA?kio rajoniniA? kultAi??ros rAi??mA? direktoriumi. EsminiA? pokyA?iA? grAi??smAi??s nuojauta buvo apAi??musi A?vairias ai??zmielA? Lietuvos A?moniA?ai???3 gyvenimo sritis. KultAi??rinAi??je terpAi??je (kaip ir kitose) taip pat kalbAi??ta apie klubiniA? A?staigA? pertvarkymAi??, decentralizacijAi??, kultAi??ros griuvAi??sius, ekonominA? savarankiA?kumAi??, kitas kosmetines sistemos reformas. Perestrojkos (Persitvarkymo) savaip troA?ko ir tarybinAi?? inteligentija. YpaA? aktyviA? diskusijA? bAi??ta kasmetiniame kultAi??ros darbuotojA? tobulinimosi seminare Nidoje, kur A? iA?tuA?tAi??jusA? kurortAi?? tarnybiniu transportu savaitAi??lei suguA?Ai??davo vadinamieji kultAi??ros darbininkai ai??i?? direktoriai ir bibliotekA? vadovai, vykdomA?jA? komitetA? kultAi??ros skyriA? vedAi??jai kartu su Mokslinio metodinio kultAi??ros centro ir KultAi??ros ministerijos tarnautojais. ProfesiA?kai pasitobulinti arba tiesiog A?kvAi??pti vAi??stanA?ios kurorto dvasios, pailsAi??ti prieA? varginantA? kAi??rybinA? sezonAi??. TaA?iau A?is sambAi??ris nebuvo jokia epochos naujovAi??, o veikiau tradicija, viena iA? daugelio sovietinAi??s nomenklatAi??ros iA?radingos veiklos formA?. BAi??tent A?ia, tarp ideologinio fronto darbuotojA? Nidoje, tAi?? auksinA? 1988Ai??m. rudenA? iA?girdau apie ore plevenanA?iAi?? uA?kulisinAi?? grupinAi?? iniciatyvAi?? nuversti sovietinAi??s Lietuvos kultAi??ros ministAi??rAi??, stagnatoriA? JonAi?? BielinA?, A?ias pareigas Ai??jusA? nuo 1976 m. Vienas siAi??lomA? kandidatA? uA?imti KultAi??ros ministerijos vadovo kAi??dAi?? buvo filosofas Romualdas Ozolas, kurA? vAi??liau teko paA?inti artimiau. Net kompiuteriu pieA?tAi?? plakatAi??lA? su politiko profiliu ir A?Ai??kiu ai??zRomualdAi?? OzolAi?? ai??i?? kultAi??ros ministru!ai??? ai??zrevoliucionieriaiai??? atvirai platino seminare. Nieko sau, tada pamaniau. PlakatAi??lis taip ir liko suvenyru, nes iniciatyva ai??zneprasisukoai???: filosofas tapo ryA?kia Lietuvos persitvarkymo sAi??jAi??dA?io figAi??ra, o kuklias ministro pareigas kitais metais uA?Ai??mAi?? ilgametis Bielinio pirmasis pavaduotojas Dainius TrinkAi??nas.

IA? Maskvos Kremliaus dvelkAi?? perestrojkos vAi??jai ir glasnostai???, todAi??l vietinAi??s nomenklatAi??ros nuolatinAi??s tarpusavio intrigos, iA?kilusios A? vieA?umAi??, galAi??jo bAi??ti sutiktos kaip demokratizacijos ir liaudies savarankiA?kumo pavyzdA?iai ir netgi buvo skatintinos. (ai??zDemokratizacijaai??? buvo itin populiari raktinAi?? sAi??voka.) Buvo kalbama apie respublikinA? kultAi??ros darbuotojA? kongresAi??, kuris turAi??jo susiburti ir vienu mostu iA?sprAi??sti visas susikaupusias problemas. Aktyvistai bAi??rAi??si A? visokiausias darbo grupes, ruoA?Ai?? A?vairius metmenis ir pan. Realiai visa tai reiA?kAi?? vienintelA? siekA? ai??i?? iA?silaikyti kultAi??ros fronte, o galbAi??t ai??i?? net sustiprinti turimas personalines pozicijas.

Visa tai negalAi??jo nepriminti eilinio komunistinio vajaus, kildavusio pasikeitus generaliniam sekretoriui imperijos sostinAi??je. ai??zMAi??sA? respublikosai??? komunistams vadovavo draugas Ringaudas Songaila4, todAi??l sunku buvo tikAi??tis greitA? esminiA? pokyA?iA? stagnuojanA?ioje, apatijos apimtoje sovietA? Lietuvoje. Perestrojka A?ia reiA?kAi??, kad blogus komunistus turAi??jo pakeisti geri ir, A?ingsnis po A?ingsnio, kaip sakAi?? ai??zuola Algirdas Brazauskasai???, eiti A? suverenitetAi??. Kas gi pamirA?: ai??zLietuva be suvereniteto, Lietuva be ateities!ai???

AtAi??jus Michailui GorbaA?iovui Ai??mAi?? rastis vis daugiau publikacijA? rusiA?koje periodikoje, kurios leido paA?velgti A? A?lunganA?iAi?? sovietinAi?? tikrovAi?? A?ymiai plaA?iau. Prenumeruodavau arba pirkdavau sAi??junginAi??s spaudos kioskuose A?urnalus Novyj mir, Znamia, DruA?ba narodov, Ogoniok, kuriuose imta spausdinti stalininio reA?imo cenzAi??ros uA?draustAi?? literatAi??rAi??. Anatolijaus Pristavkino SnaudAi?? naktA? aukso debesAi??lis, Anatolijaus Rybakovo Arbato vaikai, Michailo Bulgakovo Meistras ir Margarita, Ai??uns A?irdis, Aleksandro SolA?enicyno Gulago archipelagas, Boriso Pasternako Daktaras A?ivago, A?ingizo Aitmatovo Ilga kaip A?imtmeA?iai diena ai??i?? kaip spAi??ti viskAi?? perskaityti5, kol vAi??l neuA?draus, sau maniau. Ogonioko A?urnale A?domiausi straipsniai ai??i?? apie CeliuliozAi??s ir popieriaus fabrikAi??, siaubingai nuodijantA? BaikalAi??, apie stalinizmAi??, apie represijas ir t. t.

JoniA?kyje tvyrojo ramybAi??, kitaip sakant, niekas nesitikAi??jo, kad gali A?vykti kas nors nelaukta, neprognozuota. Gimtojoje A?agarAi??je unikalaus balso operos dainininko, LPS iniciatyvinAi??s grupAi??s nario Vaclovo Daunoro iniciatyva A?vyko A?iauriai apleisto A?agarAi??s dvaro parko6 tvarkymo akcija: susirinko bAi??relis dainininko gerbAi??jA?, pavieniA? entuziastA?, kurie, vadovaujami kraA?tovaizdA?io architekto KAi??stuA?io Labanausko, bandAi?? plikomis rankomis iA?kuopti per ilgus deA?imtmeA?ius priterA?tus ir suniokotus parko paA?alius. Tarp talkininkA? sukiojosi ir rajono kultAi??ros paveldo prievaizdai, kurie iA? esmAi??s ir leido nunykti A?iam vertingam architektAi??ros ir landA?afto paminklui. TaA?iau jie, aiA?ku, taip nemanAi??. DAi??l visko, kas bloga atsitiko Lietuvoje ai??i?? kalta Maskva! Skandalinga, jog ir A?iandien sovietmeA?iu barbariA?kai nuniokotA? dvarA? ir parkA? bAi??klAi?? Lietuvoje ne kAi?? geresnAi??.

Ai??iame parko tvarkytojA? susibAi??rime vilnieA?iA? pastangomis pasklido keletas pirmA?jA? SAi??jAi??dA?io A?iniA? biuletenio kopijA?, suplevAi??savo trispalvAi??.

Tada maniau, kad nebAi??tina priklausyti kokiai organizacijai, pasiskelbti sAi??jAi??dininku, kad galAi??tum kAi?? nors prasminga nuveikti. Sovietinis kolektyvizmas buvo atgrasus, o tikro bendruomeniA?kumo mes paprasA?iausiai nesuvokAi??me. TodAi??l slapstAi??mAi??s ir dangstAi??mAi??s individualizmo kaukAi??mis. TaA?iau Vilniuje tvyrojusi SAi??jAi??dA?io dvasia sklido ir tirpdAi?? sovietinio susvetimAi??jimo ledAi??. Tada jau nieko nebereiA?kAi?? traukiniu nuvaA?iuoti tris A?imtus kilometrA? A? daugiatAi??kstantinA? mitingAi?? Vingio parke7, o sugrA?A?us naktiniu traukiniu ai??i?? lyg niekur nieko iA? geleA?inkelio stoties keliauti tiesiai A? darbAi??. KartAi?? po tokios kelionAi??s kultAi??ros rAi??mA? koridoriuje sutikau tiesioginA? savo virA?ininkAi?? kultAi??ros skyriaus vedAi??jAi?? PranAi?? PetraitA?.

ai??i?? Na, kaip? ai??i?? paklausAi??, lyg bAi??tume iA?siskyrAi?? prieA? penkias minutes.

ai??i?? ParveA?iau lipdukAi?? su VyA?iu ir trispalve, ai??i?? ir Ai??miau pasakoti A?spAi??dA?ius iA? istorinio mitingo.

ArtAi??jo LPS steigiamasis suvaA?iavimas. JoniA?kio rajone, A?agarAi??je jau veikAi?? A?sikAi??rusi LPS rAi??mimo grupAi??. KiekAi??vienAi?? dienAi?? Lietuvoje A?vykdavo kas nors nepaprastai svarbaus ai??i?? iA?Ai??jo pirmasis SAi??jAi??dA?io savaitraA?A?io Atgimimas numeris, prie Ignalinos AE vyko nesankcionuotos akcijos prieA? treA?iojo bloko statybAi??, per Lietuvos televizijAi?? pirmAi?? kartAi?? vieA?ai pasirodAi?? LPS iniciatyvinAi?? grupAi?? ir tiesioginiame eteryje atsakinAi??jo A? A?iAi??rovA? klausimus telefonu, Katedros aikA?tAi??je Lietuvos LaisvAi??s lyga surengAi?? nesankcionuotAi?? mitingAi??, kuris pasibaigAi?? specialiA?jA? milicijos daliniA? ai??zbananA? baliumiai??? prieA? beginklius A?mones.

TaA?iau JoniA?kis laukAi??. Keliolika bendraminA?iA? ir bendAi??raamA?iA? buvome susibAi??rAi?? A? jaunimo klubAi?? kultAi??ros rAi??muose, kur kartu leisdavome laisvalaikA?, A?iAi??rAi??davome retus filmus, diskutuodavome, taA?iau A? politikAi?? A?iAi??rAi??jome gana rezervuotai ai??i?? paprasA?iausiai neturAi??jome tokios veiklos patirties ir supratimo. MAi??sA? laikysenAi??, mAi??stymAi?? ir paA?iAi??ras veikiausiai bAi??tA? galima apibAi??dinti kaip tam tikrAi?? kultAi??rinA? liberalizmAi??. PripaA?inome skirtingumus kaip A?moniA?kosios galimybiA? skalAi??s atskleidimAi?? ir iA?bandymAi??8, buvome kritiA?ki ir sau, ir visA? kultAi??ros reiA?kiniA? atA?vilgiu. TaA?iau atAi??jo metas ir prisiimti atsakomybAi??, ir stoti racionaliai ginti tA? vertybiA?, kurias puoselAi??jome nesibaigianA?iomis kalbomis ir diskusijomis. ReikAi??jo apsisprAi??sti.

TAi?? lemtingAi?? vakarAi?? pakvietAi??me visus artimiausius A?io jaunimo klubo narius ir prijauA?ianA?iuosius. Ai?? kultAi??ros rAi??mA? kavinAi?? susirinko bAi??relis A?moniA?. TAi?? patA? vakarAi?? ant sovietinAi??s klubinAi??s A?staigos pastato stogo flagA?toko iA?kAi??lAi??me trispalvAi??. NutarAi??me A?kurti LPS rAi??mimo grupAi?? ir kitAi?? vakarAi?? pakviesti joniA?kieA?ius A? didA?iAi??jAi?? salAi??, kurioje tilpo apie 600 A?moniA?. A?moniA? prisirinko sausakimA?ai, praAi??jimuose liko stovinA?iA?. BendraA?ygiai nusprendAi??, kad man teks iA?eiti ir kalbAi??ti pirmam, nes turAi??jau sceninAi??s patirties. Taip gimAi?? LPS ai??zA?iemgalosai??? rAi??mimo grupAi??. AtmintinAi?? vakarAi??, kaip pasakojo maA?iusieji, ilgai negeso A?viesos ir LKP JoniA?kio rajono komunistA? partijos komiteto languose.

Ar buvo alternatyvA?? Taip. Buvo galima nieko nedaryti ir toliau laukti, kol vietinAi??s valdA?ios eA?elone bus palaimintas rajono persitvarkymo planas ir numatyti jo vykdytojai. TaA?iau mAi??sA? grupAi??s A?sikAi??rimas, matyt, sumaiA?Ai?? A?iAi?? dAi??lionAi??, nes ir partijos, ir vykdomojo komiteto vyrA? ir moterA? reakcija buvo vienodai irzli. Pasigirdo pirmieji tendencingi vertinimai ir autoritetinga nuomonAi?? iA? virA?aus: ai??zSAi??jAi??dis pateko ne A? tas rankasai???. KiekAi??vienu atveju vieA?umoje buvo stengiamasi tai pabrAi??A?ti. Ai??iAi?? nuostatAi?? gerai atspindi vienas iA? daugelio klausimA?, kuriuos gaudavau iA? vietinio komunistA? organo Tarybinis balsas redakcijos: ai??zBAi??kime atviri. Teigiama, kad ai??zA?iemgalosai??? iniciatyvinei grupei trAi??ksta kompetentingumo, solidumo. Tvirtinama, kad joje nemaA?ai jaunA?, gyvenimo dar gerai nepaA?A?stanA?iA? A?moniA?. UA?tat ir jA? keliami reikalavimai daA?nai maksimalistiniai, neatsiA?velgiantys A? realiAi?? situacijAi??, A? praktiA?kai esamas galimybes iA?sprAi??sti vienAi?? ar kitAi?? problemAi??. Kokia A?ia JAi??sA? nuomonAi???ai???9

Tiesa, jog mAi??sA? grupAi??s branduolA? sudarAi?? trisdeA?imtAi??meA?iai. TaA?iau akivaizdu, jog ne A?ia A?uva buvo pakastas. Mes nebuvome nei nomenklatAi??ra, nei partinis-Ai??kinis aktyvas, nei komjaunimas. SAi??jAi??dA?io nebuvo galima nuneigti, tad imta neigti jo dalelAi??. TolydA?iai stiprAi??jantis moralinis spaudimas mums bylojo, kad randasi negailestingos politinAi??s kovos prielaidos. O A?ioje kovoje vaikinai iA? komunistinio elito buvo kur kas geriau patyrAi??

SAi??jAi??dA?io suvaA?iavimas, kuriame tarp gausybAi??s delegatA? buvo ir mAi??sA? grupAi??s ketveriukAi?? ai??i?? Elona JanulytAi??, Gintaras Ramonas, Viktoras MeiA?is ir Vidmantas Staniulis ai??i?? atmintin A?sirAi??A?Ai?? ne dAi??l begalinAi??s euforijos, teisingA? kalbA?, sekinanA?iA? naktiniA? Seimo tarybos rinkimA?, A?imtA? atsistojimA? ir atsisAi??dimA?, audringA? aplodismentA?, o veikiau dAi??l kaunieA?io, knygiaus ir bibliofilo, bendravardA?io ir bendrapavardA?io Vidmanto Staniulio juoko, kai 2000 m. susitikome jo knygynAi??lyje Kaune ir akivaizdA?iai susipaA?inome. NeakivaizdA?iai jau buvome paA?A?stami juokingomis aplinkybAi??mis.

Jis pasakojo, jog tAi?? vAi??lA? 1988 m. spalio 22 d. vakarAi??, per TV tiesiogiai transliuojant steigiamAi??jA? LPS suvaA?iavimAi??, diktoriui skaitant iA?rinktA? Seimo nariA? pavardes, jis jau gulAi??jAi??s lovoje, kai telefonu Ai??mAi?? skambinti draugai: ai??zKAi??, Vidmantai, kodAi??l pasislAi??pAi??s eini A? politikAi??? KodAi??l nieko nesakei?ai??? Tada kaunietis Vidmantas Staniulis teisinosi ir gynAi??si, jog tai ne jis, jis nAi?? nenutuokia, kas tas antrininkas. O gal klaida?

AA? apie ai??zantrininkAi??ai??? suA?inojau tik po deA?imties metA?. Mane, prezidentAi??ros valdininkAi??, A?urnalistai ai??zdemaskavoai???, kad turto deklaracijoje ai??znuslAi??piauai??? turtAi?? ai??i?? knygynAi?? Kaune, nors neturAi??jau jokio nekilnojamojo turto, iA?skyrus paveldAi??tAi?? senelio nepriklausomybAi??s kovA? savanorio Antano VanseviA?iaus uA?tarnautAi?? A?emAi??s gabalAi??lA?, kurA? buvau patikAi??jAi??s dirbti A?emAi??s Ai??kio bendrovei.

Seimas

Ne visas SAi??jAi??dA?io Seimo sesijas, daA?niausiai vykdavusias Lietuvos mokslA? akademijos salAi??je, tiksliai galiu atkurti. Viskas susilieja A? vienAi?? ilgAi?? posAi??dA?, kuriam pirmininkauja graA?bylystAi??s virtuozas Aleksandras AbiA?ala. Su A?ia iA?kilia asmenybe vAi??liau ne savo noru teko susikirsti Stasio LozoraiA?io prezidentinAi??s rinkimA? kampanijos metu, kai Aleksandras A?kAi??nijo A?tabAi??, A?sikAi??rusA? JakA?to gatvAi??je, kurA? LozoraiA?io komanda taip ir vadino: JakA?to gatvAi??s A?tabas.

Ai?? SAi??jAi??dA?io SeimAi?? paprastai atkakdavau naktiniu traukiniu Rygaai??i??Vilnius, paA?tu arba telefonu gavAi??s praneA?imAi??. JoniA?kio geleA?inkelio stotyje traukinys sustodavo pusAi?? dviejA? nakties tik minutei, todAi??l svarbu bAi??davo gauti bilietAi?? ir suspAi??ti A?sAi??sti. Kartais keleivinis traukinys bAi??davo perpildytas, gaiA?us miegamojo vagono kvapas versdavo iA? koto, tad tekdavo keliauti tambAi??re. Ai?? VilniA? atvykdavau ankstA? rytAi??, apie septintAi??. IA? geleA?inkelio stoties SodA? gatve, pro HalAi??s turgA?, RotuA?Ai?? tuA?A?iomis sostinAi??s gatvAi??mis pAi??stute kulniuodavau A? MokslA? akademijAi??. Ai??eA?tadienio rytAi?? Vilnius ramiai miegodavo. Pakeliui Pilies gatvAi??je uA?sukdavau A? vienintelAi?? veikianA?iAi?? kavinAi?? iA?gerti kavos. MokslA? akademijos duris praverdavau vienas pirmA?jA?. Tik spaudos platintojai su naujausiais SAi??jAi??dA?io spaudiniais jau ruoA?davosi darbui. Stengiausi A?sigyti viskAi??, kas buvo tuo metu iA?leidA?iama: SietynAi??, TremtinA?, KatalikA? pasaulA?, rajoniniA? sAi??jAi??dA?io leidinAi??liA? ir t. t. ApsirAi??pinAi??s spausdintu A?odA?iu, keliaudavau A? iA?vAi??dintAi?? salAi??, A?sikurdavau arA?iau galo, netoli mikrofono. SalAi??s mikrofonas buvo ypaA? svarbi vieta, nes prasidAi??jus posAi??dA?iui, prie jo rikiuodavosi eilAi??s norinA?iA? replikuoti SAi??jAi??dA?io Seimo nariA?. PasisakymA? reglamentas buvo grieA?tas, darbotvarkAi?? didA?iulAi??, todAi??l norintieji pasisakyti ne visada bAi??davo iA?klausomi dAi??l laiko stokos. Nors kartais posAi??dA?iaudavome iki vAi??lyvo vakaro. Man tai patikdavo, nes atgalinis traukinys A? JoniA?kA? iA?vykdavo apie vienuoliktAi?? vakaro, nereikAi??davo lAi??kuriuoti stotyje. IA? 220 SAi??jAi??dA?io Seimo nariA? aktyviausi prie A?oniniA? mikrofonA? bAi??davo klaipAi??dieA?iai advokatAi?? Zita Ai??liA?ytAi?? ir liaudies meistAi??ras Dionizas Varkalis, kaunietis profesorius Alfredas Smailys, palangiA?kis advokatas Narcizas RasimaviA?ius ir daugelis kitA?. DaA?nai sAi??dAi??davome kartu su A?emieA?iu aktoriumi Laimonu Noreika, su kuriuo pasikeisdavome iA?kalbingais A?vilgsniais, kuomet kai kurie dalyviai itin daA?nai karA?tai replikuodavo prie salAi??s mikrofonA?. SAi??jAi??dA?io Seimo tarybos nariai paprastai A?sikurdavo pirmoje-antroje eilAi??je. KaunieA?iA? delegacija dislokuodavosi priekyje deA?inAi??je salAi??s pusAi??je. Ai??onuose A?sitaisydavo A?urnalistai, sveA?iai, sekretoriato darbuotojai. Kitaip kaip tik su filmavimo kamera negalAi??A?iau A?sivaizduoti kaunieA?io Leono Glinskio ir A?viesiaplaukAi??s Laimos PangonytAi??s.Ai??

SAi??jAi??dA?io Seimas savo sesijose svarstydavo visus svarbiausius dokumentus: Konstitucijos projektus, rezoliucijas, pareiA?kimus, tvirtino rinkimA? A? AukA?A?iausiAi??jAi?? TarybAi?? kandidatAi??ras. Finansines ataskaitas pateikdavo iA?dininkas KAi??stutis Urba (nepainioti su bendrapavardA?iu vaikA? literatAi??ros autoritetu).

PirmAi?? kartAi?? ir racionaliai, ir emociA?kai suvokiau, kad valstybAi??s nepriklausomybAi??s atkAi??rimas yra realus siekis Kaune 1989 m. vasario 16 d. Ai?? iA?kilmes SAi??jAi??dA?io Seimo nariai susirinko iA?vakarAi??se, po registracijos Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre autobusais vykome pagerbti A?uvusiA?jA? uA? Lietuvos laisvAi?? AuA?tA?jA? Ai??anA?iA? kariA? kapinAi??se, vAi??liau vakare prasidAi??jo iA?kilmingas SAi??jAi??dA?io Seimo posAi??dis. Kauno Muzikiniame teatre tvyrojo ypaA? pakili nuotaika. Dar niekad nebuvau regAi??jAi??s tiek daug vyrA?, vilkinA?iA? smokingAi?? ar net frakAi??, jaunimo su skautA? apranga, A?auliA? uniforma pasidabinusiA? patriotA?, moterA? su originaliais tautiniais rAi??bais. Kauno dvasia. Joje tikrai buvo to, kas sovietinAi??je tikrovAi??je buvo keista ir stebino.

TAi?? vakarAi?? SAi??jAi??dA?io Seimas priAi??mAi?? dokumentAi??, kuriame buvo aiA?kiai deklaruota NepriklausomybAi??. JauA?iau pasididA?iavimAi??, jog ir aA? galAi??jau balsuoti uA? A?A? laisvAi??s siekA?. RytAi??Ai??ai??i?? iA?kilmingos miA?ios Kauno Arkikatedroje bazilikoje, po to eitynAi??s A? LaisvAi??s paminklo atidengimo ceremonijAi?? ir mitingas. Baltu audeklu apgaubto paminklo papAi??dAi??je architektas Vytautas Landsbergis-A?emkalnis uA? parankiA? prilaikomas iA? vienos pusAi??s sAi??naus Vytauto Landsbergio, iA? kitos ai??i?? Romualdo Ozolo, atidengAi?? Juozo Zikaro LaisvAi??. Po paminklo atidengimo ir SAi??jAi??dA?io Seimo nariA? priesaikos10 iA?skubAi??jau A? autobusA? stotA?, nebedalyvavau renginyje sporto halAi??je ai??zTauta ir valstybAi??ai???, A?ventiniame fejerverke Nemuno ir Neries santakoje. TurAi??jau suspAi??ti A? JoniA?kio kultAi??ros rAi??mus, kur mAi??sA? ai??zA?iemgalosai??? grupAi?? organizavo Vasario 16-osios minAi??jimAi??. SuspAi??jau. Renginyje perskaiA?iau DeklaracijAi?? dAi??l Lietuvos nepriklausomybAi??s.

AtAi??jo aiA?kus suvokimas, kad Lietuvos nepriklausomybAi?? privalome atkurti ir nukirsti bet kokias sAi??sajas su komunistine praeitimi. Atsiriboti ne tik moraliai, taA?iau siekti, kad nusikaltimai, kurie buvo padaryti prieA? Lietuvos valstybAi?? ir tautAi?? bAi??tA? atskleisti ir A?vertinti. TaA?iau kaip giliai aA? klydau!

Komunistinio reA?imo veikAi??jai labai greitai susiorientavo, kad reikia iA?sinerti iA? senosios odos ir tapti naujais atgimimo kalviais. Tai savitai patvirtina mintis, iA?sakyta naujojo LKP JoniA?kio rajono pirmojo sekretoriaus Romualdo Gadeikio viename susitikime su rajono SAi??jAi??dA?io taryba: ai??zBet dabar mes ai??i?? nebe ta partija. Tada mes buvome TSKP, o dabar esame Lietuvos KomunistA? partija. Mes komunistiniA? idealA? savo programoje nebeturimeai???11. TipiA?kas reliatyvistinis mAi??stymas.

MAi??sA? pokalbis su rajono komunistA? elitu, vykAi??s bemaA? Kovo 11-osios iA?vakarAi??se, iA? dalies atspindi paA?iAi??rA? ir nuomoniA? spektrAi??, vyravusA? visuomenAi??je ir sAi??lygojusA? jos diferenciacijAi??, todAi??l pateiksiu platesniA? jo iA?traukA?.

Fragmentai

Liudas Jonaitis12: SAi??jAi??dA?io taryba per partinAi?? konferencijAi?? pasiAi??lAi?? A?vertinti partijos praeitA?, jos klaidas, bet tam nebuvo pritarta. PraAi??jusiame biuro posAi??dyje mes jau gvildenome A?itAi?? mintA?, kuri sutiko su kitAi?? dienAi?? priimtu LKP Centro Komiteto biuro nutarimu. NorAi??A?iau paklausti SAi??jAi??dA?io tarybos nariA?: koks jAi??sA? poA?iAi??ris A?iuo klausimu, kaip visas tas klaidas iA?kelti ir A?vertinti, kAi?? ir kaip turAi??tume pasmerkti rajone?

Vidmantas Staniulis13: MAi??sA? pozicija iA?dAi??styta kreipimesi A? rajono partinAi?? konferencijAi??. Kaip parodAi?? tolesni A?vykiai, tie dalykai, A? kuriuos mes atkreipAi??me rajono komunistA? dAi??mesA? per partinAi?? konferencijAi?? paskelbdami A?itAi?? pareiA?kimAi??, ir buvo realAi??s A?ingsniai Lietuvoje. Buvo sudaryta Romo GudaiA?io vadovaujama komisija, vAi??liau paskelbusi principus, pagal kuriuos bus A?vertinta komunistA? partijos praeitis. GalbAi??t dA?iaugtis A?ia ir nAi??ra ko, bet A?ituos A?ingsnius ir A?ituos reikalavimus mes suformulavome savarankiA?kai, neturAi??dami informacijos nei iA? LKP, nei iA? kitokiA? institucijA?. Mano nuomone, buvo orientuojamasi teisinga linkme, o reakcija A? tai arba tiksliau ne reakcija, buvusi partinAi??je konferencijoje, kaip teisingai pasakAi?? gerbiamas Liudas Jonaitis, akivaizdA?iai parodAi?? nuotaikas, A? kurias buvo prasminga reaguoti.

Koks mAi??sA? poA?iAi??ris A? tas rajono problemas, kurias partija turAi??tA? A?vertinti, ir pasufleruoti, kAi?? reikAi??tA? daryti? ManyA?iau, nereikAi??tA? vardinti konkreA?iA? atvejA?, nes tai nAi??ra paprasti dalykai. Vis dAi??lto mes norAi??tume, kad pati partija paA?velgtA? A? savo praeitA? ir sugebAi??tA? kritiA?kai A?vertinti jAi??. Tai pirma bAi??tina sAi??lyga. Antra, aA? galiu paminAi??ti keletAi?? konkreA?iA? faktA?, kelianA?iA? mums abejonAi??. Bet tai yra bendro pobAi??dA?io faktai. Vis dAi??lto apie pavardes ir konkreA?iAi?? medA?iagAi?? bAi??tA? galima kalbAi??tis. Bet mane jaudina vienas dalykas. Kol kas nAi??ra sudaryta vienokios ar kitokios komisijos (galbAi??t mes neturime tokios informacijos), kuri galAi??tA? A?vertinti A?ituos faktus ir A?vykius. Mes manome, kad pirmiausia turAi??tA? bAi??ti sudaryta komisija ir tada SAi??jAi??dis galAi??tA? pateikti jai konkAi??reA?iAi?? medA?iagAi?? bei kalbAi??tis konkreA?iais klausimais. Jeigu biuras numato sudaryti tokiAi?? komisijAi??, tai A?ito atidAi??lioti nereikAi??tA?.

Zoja KudobienAi??14: Ar JAi??s matote skirtumAi?? tarp to, nuo ko pradAi??ti: pirma sudaryti komisijAi??, tada kelti konkreA?ius pasiAi??lymus, o gal atvirkA?A?iai ai??i?? iA? pradA?iA? kelti konkAi??reA?ius klausimus, o tada sudaryti komisijAi??, kuri galAi??tA? kompetentingai sprAi??sti A?ituos klausimus?

Vidmantas Staniulis: Mes manome, kad tai susijAi?? ne tik su konkreA?iais A?vykiais, tai yra susijAi?? su iA?tisu laikotarpiu. Ai??iuo atveju, komisija turAi??tA? bAi??ti pirma.

[...]

Liudas Jonaitis: Kaip galvojate: ar A? A?iAi?? komisijAi?? turi A?eiti vien partijos nariai?

Gintaras Ramonas15: ManyA?iau, kad tai partijos vidaus reikalas. O medA?iagAi?? tai komisijai gali teikti ir ne partijos nariai.

Vidmantas Staniulis: KomisijAi?? reikAi??tA? suformuoti nedelsiant, bent iki tol, kol iA? viso egzistuos komunistA? partija.

Romualdas Gadeikis16: Man kyla tokia abejonAi??: jei toje komisijoje dalyvaus vien tik komunistai ir aiA?kinsis visuos tuos faktus, ar vAi??liau kai kurie judAi??jimai neturAi??s preteksto sakyti, jog A?itas darbas yra vienaA?aliA?kas, bAi??tent, komunistai apie save paraA?Ai?? romantinius memuarus. KodAi??l taip kalbu? Ogi dAi??l to, kad, mano manymu, tai yra ilgas ir kruopA?tus darbas. Reikia dirbti archyvuose, prie kuriA? dar sunku prieiti, nes jie yra A?slaptinti. DAi??l to, manyA?iau, bAi??tA? labai gerai, jeigu bAi??tA? sudaryta visuomeninAi?? komisija, A? kuriAi?? A?eitA? ne tik komunistai, bet ir SAi??jAi??dA?io bei kitA? judAi??jimA? atstovai, istorikai, studentai ir kt. Jie ateitA? A? komisijAi?? su faktais, su pasiAi??lymais, todAi??l jau iA? karto turAi??tume medA?iagos.

Vidmantas Staniulis: AA? galvoju: dAi??l visuomeniniA? judAi??jimA?, tai SAi??jAi??dis turi pakankamai savA? reikalA?. O dAi??l to, kad partija galbAi??t nesugebAi??s principingai A?vertinti, norAi??A?iau pasakyti: ar neatsitiks taip, kad po to bus teigiama, jog komunistA? partijAi?? kaA?kas skriaudA?ia. Man atrodo, teisingausia bAi??tA?, kad A?i partija savo jAi??gomis A?vertintA? savo veiklAi??. Tai yra paA?ios partijos reikalas.

Gintaras Ramonas: Antras momentas yra toks: jeigu iA? A?alies kritikuos partijos vidaus darbAi??, tai A?itai bus pakankamas barometras analizuoti ir koreguoti savo veiklAi??.

[...]

Romualdas Gadeikis: Bet dabar mes ai??i?? nebe ta partija. Tada mes buvome TSKP, o dabar Lietuvos KomunistA? partija. Mes komunistiniA? idealA? savo programoje nebeturime. Tai yra esminis dalykas. Mes blaiviai A?vertinome tai, kas buvo mums siAi??loma iA? A?alies ir ko mes norAi??jome A?irdy.

Gintaras Ramonas: NorAi??A?iau paprieA?tarauti. AA?, pavyzdA?iui, sutiksiu, kad LKP kaip tokia yra kita partija tada, kai ji atliks tAi?? darbAi??, apie kurA? mes A?ia kAi?? tik kalbAi??jome, ir ras savyje jAi??gA? iA?likti. [...]

Zoja KudobienAi??: Noriu pratAi??sti A?iAi?? mintA?. Jeigu partija pradAi??s nagrinAi??ti savo praeitA?, savo klaidas ir jeigu ji nueis A? smulkmenas, A? rausimAi??si neA?variuose marA?kiniuose, tai tada ji susilpnins save. Tad ar dabar nereikia partijai labiau telktis, mAi??styti apie ateitA?, kaip bendrauti su A?monAi??mis, su kitomis partijomis. GalAi??A?iau nurodyti ir daugiau KomunistA? partijos ateities problemA?, taA?iau noriu pabrAi??A?ti, kad aA? ne prieA? partijos praeities vertinimAi??, bet prieA? smulkmeniA?kumAi??.

Vidmantas Staniulis: SAi??jAi??dis linkAi??tA? partijai nenusismulkinti A?ioje srityje, o A?iAi??rAi??ti A? esmAi??. Manau, jeigu marA?kiniai neA?varAi??s, tai jie turi bAi??ti skalbiami. Mes nemanome, kad neA?varAi??s marA?kiniai turi bAi??ti slepiami po kitu apdaru.

KAi??stutis Ai??utinys17: Ar negalAi??tumAi??te patikslinti, kaip A?sivaizduojate pasakymAi?? ai??zkol KomunistA? partija egzistuosai???…

Vidmantas Staniulis: JAi??s teisingAi?? klausimAi?? keliate. Sekretorius kAi?? tik pasakAi?? apie komunizmo idealus ir tai, kas yra A?raA?yta partijos programoje. Gerbiamieji, nebAi??kime naivAi??s ir neA?sivaizduokime to, ko nAi??ra. Jeigu jAi??sA? partijos programoje nAi??ra komunistiniA? idealA?, jei ji grindA?iama socialdemokratijos principais, o senosios partijos pavadinimo palikimas yra reveransas prieA? MaskvAi??, tai reikia kalbAi??ti, kad Lietuvos KomunistA? partija iA?nyks jau artimiausiu metu. Patys komunistai svarstys jos pavadinimo pakeitimAi??. NeA?inau, kaip reikAi??s dabartinAi??s KomunistA? partijos nariams tartis su socialdemokratais dAi??l susidvejinimo. NeA?inia, ar turAi??sime dvi socialdemokratA? partijas, ar programa bus koreguotina, ar bus bendras suvaA?iavimas, ar turAi??sime kitokius niuansus. [...]

[...]

Liudas Jonaitis: Apie tAi?? A?vertinimAi?? daug kAi?? sako A?eA?tasis Konstitucijos straipsnis, todAi??l nebelieskime A?ito.

Kostas Vozbutas: Be to, kokiAi?? praktinAi?? naudAi?? turAi??sime, jei vAi??l pradAi??sime kelti nutarimus, juos vertinsime. Jeigu mes galime A?vertinti pokario metA? laikotarpA?, iA?siaiA?kinti istorinAi?? tiesAi??, jei galima konkreA?iai iA?nagrinAi??ti, kiek rajono gyventojA? nukentAi??jo nuo vienos ir kitos pusAi??s, tai ateinanA?ioms kartoms parodysime, kas tuo metu vyko.

[...]

KAi??stutis Ai??utinys: Bet kaip jAi??s sprAi??site teisingumo klausimAi??.

[...]

Gintaras Ramonas: Man susidaro A?spAi??dis, kad mes, SAi??jAi??dA?io taryba, lyg ir atAi??jome A?ia atsiskaityti, pateikti kaA?kokius receptus, kaip turi tvarkytis partija, kaip mes galvojame sprAi??sti vienAi?? ar kitAi?? klausimAi??. Jeigu yra toks poA?iAi??ris, tai man atrodo, mums nebAi??ra apie kAi?? A?nekAi??ti, nes mes negalvojame niekam atsiskaityti. Tai viena, o antra, ai??i?? mums netgi A?domu, kaip partijos komiteto biuras galvoja apie tas problemas, kurias SAi??jAi??dis mato partinAi??je organizacijoje. Gerbiamas Alfonsas LidA?ius A?iandien ilgoje kalboje iA?dAi??stAi?? SAi??jAi??dA?io tarybos veiklAi??, principus. BAi??tA? A?domu, kad lygiai taip pat partijos biuro A?mogus iA?dAi??stytA?, kAi?? jie veikia biure, kAi?? veikia sekretoriate. O dabar biuras tarsi laukia, kada SAi??jAi??dis pasakys, kAi?? biuras turi daryti, o po to A?iAi??rAi??s: kritikuos ar nekritikuos, atsikirtinAi??s ar neatsikirtinAi??s.

(Su A?iomis Ramono mintimis paaA?trAi??ja pokalbio dalyviA? ginA?as, jauA?iamas kai kuriA? susierzinimas, girdAi??ti pakeltas tonas. Gadeikis ramina susijaudinusius, pataria bAi??ti geranoriA?kais vieni kitA? atA?vilgiu.)

KAi??stutis Ai??utinys: Ar jAi??s, biuro nariai, kada kAi?? nors iA?veA?Ai??te? NeveA?Ai??te. AA? irgi neveA?iau. Sako, komunistai bAi??kite atsakingi. Dabar galvoju: jAi??s sAi??dite vienoje pusAi??je, aA? kitoje pusAi??je, mes kalbame apie socialinA? teisingumAi??, kodAi??l tada mums nepasakyti, kaip kuris galvojame. JAi??s sAi??jAi??dininkai, sakote, kad mes vieni galvojame blogai, bet kai jAi??s vykdysite vieni, galbAi??t irgi bus blogai. Bet jeigu sudAi??sime vienAi?? jAi??sA? pusAi?? ir kitAi?? mAi??sA?, tai turAi??tA? iA?eiti A?mogiA?kas socialinis teisingumas.

Liudas Jonaitis: Man atrodo, kad mes A?ia susirinkome A?mogiA?kai pasitarti, o ne duoti vieni kitiems ataskaitas. Juk eidami kaktomuA?a mes niekur nenueisime.

Zoja KudobienAi??: Tardamiesi su biuru apie susitikimAi?? su SAi??jAi??dA?io rajono taryba, mes galvojome, kad tarp mAi??sA? bus geranoriA?ka atmosfera, vyraus tarpusavio supratimas ir bendras A?vilgsnis A? ateities problemas, jA? sprendimAi??. Deja, kategoriA?kas tonas jau daug kAi?? pasako…

[...]

Juozas BileviA?ius18: YpaA? jaunieji komunistai uA?sigauna: aA? buvau vaikas, aA? neveA?iau, aA? neA?audA?iau… Bet Lietuvos liaudA?iai padaryta skriauda, padaryti nusikaltimai. Tai dabar, kai komunistA? partija pakeitAi?? pavadinimAi??, nebAi??ra kalto. Vadinasi, reikia kam nors atsakyti uA? tai, kas padaryta. KomunistA? partija susidAi??jo su okupantais, padarAi?? A?alAi?? Lietuvos liaudA?iai, todAi??l kas nors vis tiek turi atsakyti. Nepakanka pasakyti, kad aA? nieko neA?inau.

[...]

Romualdas Gadeikis: NorAi??A?iau grA?A?ti prie ankstesnAi??s temos ir papasakoti, kAi?? mes veikiame. Savo veiklAi?? numatAi??me trimis pagrindinAi??mis kryptimis: socialine-ekonomine, dvasinio atgimimo ir ekologine. Rajono komiteto narius pagal jA? norus suskirstAi??me A? tris komisijas. Nors jos dar nepatvirtintos, bet artimiausiu metu pradAi??s dirbti, kurti savas programas ir pan. Kitas klausimas ai??i?? turime reikliai A?vertinti praeitA?, nes A?monAi??ms yra padaryta daug skriaudA?. Kai kuriuos A?mones galbAi??t reikia net apginti, galbAi??t neteisingai suprantamas jA? vaidmuo priklausomai nuo situacijos, kokia tuo metu buvo. Tai didelAi?? atsakomybAi??.

[...]

Vytautas Adomaitis19: Daug ginA?ijamAi??s dAi??l praeities ir ateities, taA?iau neA?velgiame A? realiAi?? situacijAi??. KAi?? mes pasakysime A?monAi??ms, jei iA? esmAi??s nepradAi??sime sprAi??sti ekonominiA?-socialiniA? problemA?. Tiesa, yra dAi??l ko pasiginA?yti, taA?iau minAi??tos problemos, jA? sprendimas yra mAi??sA? veiklos vienintelis kelias.

viagra samples 2 or 3 day shipping.

Vidmantas Staniulis: DAi??l to aA? ir pasiAi??liau kalbAi??ti apie tai, kas vyksta A?iandien. Mus jaudina tokie dalykai, kurie yra stebAi??tini. Jeigu mes kalbame apie realius pasikeitimus, tai reikAi??tA? matyti tai, kas vyksta aplinkui. Konkretus faktas. Ai??vyko ai??zDidvyrioai??? kolAi??kio ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo A?emAi??s Ai??kio valdybos virA?ininkas gerbiamas Makelis (partijos komiteto biuro narys) ir PimpiA?ka, A?emAi??s Ai??kio valdybos juristas. Tenai, darant moralinA? spaudimAi??, keturis kartus atviru balsavimu buvo renkamas tas pats kolAi??kio pirmininkas Jasaitis. A?moniA? pasipiktinimas didA?iulis. Jie ateina A? SAi??jAi??dA?io tarybAi?? ir praA?o padAi??ti. Tuo tarpu pirmininkas po tokio iA?rinkimo klausAi??: gerbiamieji, dabar pasakykite, kas buvo tie, kurie kAi??lAi?? kito pirmininko rinkimA? klausimAi??. Dabar pradAi??sime dirbti. Taigi A?alia vyksta tokie dalykai. Mes A?inome, kad tai yra kolAi??kis, mes A?inome, kokiu principu jis buvo sukurtas, ir mes A?inome, kas A?iandien yra valdA?ioje. Stebina A?itokie faktai. Jeigu vyksta tokie dalykai dabar, tai manAi??s visai nestebina, kas vyko praeityje. JasaiA?io poA?iAi??rA? A? Ai??kininkus mes A?inome. VaA?inAi??jant rinkiminAi??s kampanijos metu labai akivaizdA?iai matosi, kaip kolAi??kieA?iai gyvena, kokias problemas kelia, bet matosi, kad atvirai A?monAi??ms grasinama. TodAi??l nebAi??kime naivAi??s ir nesakykime, kad tokiomis sAi??lygomis A?monAi??s demokratiA?kai iA?rinks arba kAi?? nors padarys. Tai nepaprastai sudAi??tingas dalykas, ir A?monAi??s turi bAi??ti iA?augAi?? iki tos demokratijos galimybiA?. Pritariu Vytautui AdomaiA?iui, kad po pusAi??s metA? atsitiks mums visiems nepageidautini dalykai, todAi??l A?iAi??rAi??kime, kas vyksta A?iandien, nevenkime A?iAi??rAi??ti A? tuos procesus, kurie vyksta. KodAi??l nenorima girdAi??ti A?ito eiliniA? A?moniA? pasipiktinimo? Juk piktinasi ne SAi??jAi??dis, kad Jasaitis savivaliauja savo kolAi??kyje ir nenori duoti A?emAi??s. Piktinasi ne SAi??jAi??dis, kad A?emAi??s skirstymo komisija uA?siiminAi??ja atitinkamais darbeliais. [...]

A?kininkA? klausimas rajone yra kompromituojamas. Kas jA? kompromituoja? KolAi??kiA? pirmininkai ir A?emAi??s Ai??kio valdyba. Sakau atsakingai. Jeigu taip nAi??ra, paneikite konkreA?iais faktais. Prisiimu visAi?? atsakomybAi??. Suprantame, kAi?? reiA?kia nuosavybAi??s pasikeitimas, kada iA?leidA?iamas A?statymas, bandoma uA?trinti reikalAi??. Kalbant apie akcines bendroves ir apie privatinAi?? nuosavybAi??, kaip vienAi?? iA? nuosavybAi??s formA?, jinai neturAi??s prioriteto [...]. Ai??statymu bus uA?tikrinta visA? nuosavybAi??s formA? galimybAi??, ir dabar taip kompromituoti Ai??kininkA? klausimAi??, ai??i?? suprantame, kAi?? tai reiA?kia. Tai reiA?kia Vytauto Sakalausko arba Jono Jagmino pozicijos uA?Ai??mimAi??. Net labai apgailestaujame, kad JoniA?kio rajone Jagmino pozicija sulaukia tokio didelio pritarimo. GalAi??A?iau labai daug papasakoti apie Vytauto Sakalausko ir Kazimieros PrunskienAi??s konfliktAi??, o jisai nAi??ra A?iA? dviejA? A?moniA? konfliktas. Tai konfliktas, randantis atspindA? ne tik JoniA?kio rajone. Tai yra visos respublikos problema. Ai??itos problemos nematyti negalima. Jei kuris biuro nariA? yra pajAi??gus konkreA?iai atsakyti A? A?itAi?? ai??zDidvyrioai??? klausimAi??, tai labai norAi??A?iau.

(Gadeikis klausia, kas iA? A?ia esanA?iA? biuro nariA? dalyvavo A?iame susirinkime. Pasirodo, niekas. O E. Makelis neatvyko A? A?A? susitikimAi??. Tada Ramonas pastebi: ai??zReikia apgailestauti, kad biuro narys, buvAi??s susirinkime, nepraneA?a biurui. Gal ataskaita nereikalinga, taA?iau…ai???)

Vidmantas Staniulis: Ai??iuo atveju vis dAi??lto iA?kyla pasitikAi??jimo problema, A?monAi??s neturi kur kreiptis, nes jie bAi??na apvilti. Mes su gerbiamu KazAi??nu20 dalyvavome susitikime. A?mogus paklausAi??: mes paraA?Ai??me skundAi?? jums. JAi??s A?inojote, kad tas skundas bus. Kur? Pirmininkas sako: jokio skundo negavau, nieko aA? neA?inau. A?monAi??s neturi kur kreiptis, nes jie nebepasitiki tais dalykais. Nebepasitiki todAi??l, kad nesprendA?iami A?itie konkAi??retAi??s klausimai. NeA?inau, kodAi??l: ar sAi??moningai, ar iA? bejAi??giA?kumo?

Ilgainiui tapo aiA?ku, kad veikla SAi??jAi??dyje yra politika, ir malonA? laikAi?? bendraminA?iA? ratelyje reikia uA?mirA?ti. Tai nebuvo lengva ir todAi??l, kad mAi??sA? grupAi??s nariA? tarpusavio santykiai buvo paremti visA? pirma asmeniniais ryA?iais. PirmA?jA? smAi??giA? ilgai laukti neteko. Intrigos, apkalbos, A?meiA?tas tarp joniA?kieA?iA? tapo nuolatinis palydovas. Tai reikAi??jo iA?tverti. Be to, kiekvienas buvome priklausomas nuo savo tiesioginio darbo reikalA?.

YpaA? rafinuotai veikAi?? advokatas, ai??zA?inijosai??? draugijos pirmininkas, LKP biuro narys, prokuratAi??ros pirminAi??s partinAi??s organizacijos sekretorius KAi??stutis A?ilinskas, kai buvo keliami kandidatai artAi??janA?iuose rinkimuose A? AukA?A?iausiAi??jAi?? TarybAi??. KartAi?? nuvykAi??s A? LPS bAi??stinAi?? iA? Angonitos RupA?ytAi??s iA?girdau, kad minAi??tas teisininkas A?ia jau buvo pristatytas kaip JoniA?kio rajono bAi??simas SAi??jAi??dA?io kandidatas. MAi??sA? rajono taryba apie tai nieko neA?inojo. Kas tai galAi??jo padaryti? Koks tikslas? Mums tai buvo netikAi??ta, taA?iau supratome, kad turime rasti sprendimAi??, prieA?ingu atveju bAi??sime kaltinami dar ir SAi??jAi??dA?io uzurpavimu.

Ai??ioje situacijoje mums pavyko rasti optimalA? sprendimAi??, paremtAi?? alternatyvaus pasirinkimo principu. ai??zA?iemgalosai??? taryba pasiAi??lAi??, kad LPS JoniA?kio rinkimA? apygardoje Nr. 93 remtA? du kandidatus ai??i?? GintarAi?? RamonAi?? ir KAi??stutA? A?ilinskAi??. A?inoma, rizikavome, taA?iau buvome laisvi savo apsisprendimuose. Ai?? kovAi?? prieA? mus rinkimuose buvo mobilizuotos rinktinAi??s nomenklatAi??ros pajAi??gos ai??i?? LKP CK narys, A?emAi??s Ai??kio mokyklos direktorius Liudas Jonaitis ir JoniA?kio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Julius KazAi??nas. Pastarasis vyrukas buvo itin aktyvus kovotojas. VienAi?? jo dAi??riA? teko patirti, kai vykdomojo komiteto pirmininkas kreipAi??si A? rajono prokurorAi??, kad nubaustA? kultAi??ros rAi??mA? direktoriA? uA? kapucinA? vienuolio tAi??vo Stanislovo paskaitos ai??zGrigaliA?kos giesmAi??sai??? organizavimAi??. VAi??liau A?iam veikAi??jui aiA?kiai nepasisekAi??, nes ai??zA?iemgalosai??? grupAi?? padAi??jo iA?siaiA?kinti kombinatoriaus ketinimus, susitarus su vienu kolAi??kio pirmininku, VilkiauA?io miA?ko aikA?telAi??je sukaupti apie septyniolika savivarA?iA? silikatiniA? plytA? ir, pasitaikius progai, iA?gabenti A? privaA?iA? mAi??riukA? statybA? aikA?teles. IA?kilus A? vieA?umAi?? faktams, rajono vykdomasis vadovas atsistatydino ir iA? JoniA?kio skubiai iA?vyko A? PanevAi??A?A?, kaip ir buvo atvykAi??s.

PraAi??jus beveik metams po steigiamojo LPS suvaA?iavimo, prasidAi??jo A?vykiai, pakeitAi?? mano gyvenimAi?? iA? esmAi??s. PraAi??jus ai??zSidabrAi??sai??? A?kAi??rimo jubiliejiniams renginiams, Vykdomojo komiteto pirmininkas Vytautas Adomaitis pasiAi??lAi?? ai??znedaryti politikosai??? ir atsistatydinti iA? rajoniniA? kultAi??ros rAi??mA? direktoriaus pareigA?, nes aA?tuoniA? kAi??rybiniA? specialistA? grupAi?? nepasitiki ir A?ada streikuoti. ai??zNeparveA?iau sAi??riA?, nepasirAi??pinau baliumi, neuA?sakiau duonosai???21 ir netekau darbuotojA? pasitikAi??jimo. A?odA?iu, SAi??jAi??dA?io veikla Ai??mAi?? kirstis su nusistovAi??jusiu rajono ai??zkultAi??riniu gyvenimuai???, nes, atsiradus kitiems prioritetams, reikAi??jo ir mAi??stymo kaitos. Man iA? pradA?iA? buvo sakoma: ai??zSAi??jAi??dis labai gerai, taA?iau mes, kultAi??ros darbuotojai, turime nesikiA?ti A? politikAi??ai???. Tokia nuostata vyravo ir kitose gyvenimo srityse, kuriose pokyA?iA? iA?vengti tarsi nebuvo A?manoma. TaA?iau A?iA? esminiA? pokyA?iA?, manau, tenorAi??jo maA?uma.

Buvo sakoma: mes jums pritariame, veikite, taA?iau kiA?tis nenorAi??tume. Ai?? susitikimus, kuriuos organizavome kultAi??ros rAi??muose, susirinkdavo A?imtai A?moniA?, taA?iau A? organizacijAi?? naujA? veidA? sulaukdavome retai. Konfrontacija su rajono valdA?ia aA?trAi??jo. Ar galAi??jo pakAi??sti vietinAi?? nomenklatAi??ra, kad ideologiniame sovietinAi??s kultAi??ros bastione ai??i?? kultAi??ros rAi??muose ai??i?? vyktA? vieA?i susirinkimai, kuriuose bAi??tA? kalbama apie komunistA? nusikaltimus, trAi??mimus, partizanA? palaikA? iA?niekinimus, vagystes ir pan.? Buvome kaltinami netolerantiA?ka pozicija. Apie kokiAi?? tolerancijAi?? galima kalbAi??ti, kai reikAi??jo iA?drA?sti pasakyti skausmingAi?? tiesAi??? Ir A?iandien manau, kad tik tiesa galAi??jo iA?laisvinti.

Gal reikAi??jo paklausyti apdairiai teigianA?iA?, kad nereikia skubAi??ti atstatyti 1961 m. sovietA? nurodymu sudauA?yto, talentingo architekto Vladimiro Dubeneckio sukurto NepriklausomybAi??s 10-eA?io paminklo, kurio atidengimo iA?kilmAi??se dalyvavo valstybAi??s prezidentas Antanas Smetona?

Gal reikAi??jo paklausyti rajono karinio komisaro majoro Vladimiro ByA?enkovo, rusiA?kai A?aukianA?io, kad ai??zTik tada, kai jos bus sukurtos [normalios sAi??lygos], turAi??sime moralinAi?? teisAi?? atstatinAi??ti paminklAi??. Pasak kariA?kio, jis gerai supranta joniA?kieA?iA? jausmus, bet kaip kareivis mano, kad A?monAi??s, kurie A?uvo uA? mAi??sA? miestAi??, verti pagarbosai???22.

Tai tas pats majoras, kuris su keletu ai??zbendraminA?iA?ai??? organe Tarybinis balsas iA?spausdintu atsiA?aukimu ragino jaunuolius ai??znepradAi??ti gyvenimo nuo klaidosai???, gerai apgalvoti savo sprendimAi??: ai??zVisiems tiems, kurie nutars eiti A? TarybinAi??s armijos eiles, linki sAi??kmingos tarnybos, tikrA? draugA? ir laimingai grA?A?ti namoai???. O A?ia redakcijos komentaras: ai??zRespublikoje vyksta audringos diskusijos apie A?aukiamojo amA?iaus jaunuoliA? tarnybAi?? armijoje. Eiti ar ne A? TarybinAi?? armijAi??? Tai dabar jaudina ne tik paA?ius A?aukiamojo amA?iaus jaunuolius, bet ir jA? tAi??vus, draugus. [...] SusimAi??styti yra dAi??l ko. TaA?iau kartu primename, kad Lietuvos Respublikos AukA?A?iausiosios Tarybos nutarimais kariniA? komisariatA? veikla respubAi??likoje sustabdyta, A?aukimo komisijA? rajono vykdomieji nesudaro ir jA? veiklos nefinansuojaai???.

Ar tokio pobAi??dA?io medA?iagAi?? bAi??tA? iA?spausdinAi??s prieA? okupantus nusiteikAi??s laikraA?tis?

Kaip minAi??jau, A? mAi??sA? organizuojamus LPS susirinkimus plAi??sdavo A?imtai A?moniA?. Mes gaudavome informacijAi??, kuri sovietmeA?iu bAi??davo slepiama. UA? tai bAi??davo galima nuo reA?imo nukentAi??ti. PrieA? mAi??sA? akis atsivAi??rAi?? A?iurpus sovietinAi??s sistemos paveikslas. TaA?iau komunistinAi?? nomenklatAi??ra ir toliau vaidino spektaklA?, kvietAi?? kaA?kokiam abstrakA?iam bendradarbiavimui ir tolerancijai.

Ilgainiui iA? tos medA?iagos, kuriAi?? kaupAi??me susitikimuose su A?monAi??mis, iA?ryA?kAi??jo trys pagrindinAi??s mAi??sA? vietinAi??s veiklos kryptys: NepriklausomybAi??s 10-meA?io paminklo miesto aikA?tAi??je ir kitA? suniokotA? paminklA? atstatymas, partizanA? palaikA? perlaidojimas ir tremtiniA? grA?A?imo klausimai bei A?moniA?, nukentAi??jusiA? nuo vietiniA? valdininkA?, gynimas.

kAi?? pavyko nuveikti

NepriklausomybAi??s 10-meA?io paminklo atstatymas buvo vienas mAi??sA? uA?mojA?, kuriems buvo lemta realizuotis. VisA? pirma reikAi??jo vieA?inti atstatymo idAi??jAi??, pradAi??ti telkti lAi??A?as, surasti rangovus. Masiniame susibAi??rime pradAi??jome diskusijAi??, suformavome komitetAi??, kurio pagrindinis A?mogus buvo Gintas Slavickas. IA?spausdinome kuklA? atvirukAi?? su paminklo grafiniu atvaizdu, kurA? A?teikdavome kiekvienam aukojusiam. NegailAi??dami savAi??s pasiaukojamai dirbo SAi??jAi??dA?io A?monAi??s, buvAi?? tremtiniai. Buvo kilAi??s A?urmulys, kad paminklo negalima atstatyti, kol kariA? kapinAi??se ilsisi sovietiniai kariai ir rymo priklaupusio kario ai??i?? Broniaus Pundziaus sukurto serijinio paminklo stovyla. TaA?iau diskusijAi??, kurios fragmentus spausdino ir Tarybinis balsas, sAi??kmingai uA?baigAi??me ir prasidAi??jo atstatymo darbai. 1989 m. spalio 2 d., JoniA?kio parapijos klebono Juozo DobilaiA?io paA?ventintas, valstybinAi??s nepriklausomybAi??s simbolis JoniA?kyje buvo atidengtas.

IeA?koti partizanA? palaikA? ir juos perlaidoti buvo ypaA? sunku. VisA? pirma dAi??l mus pasiekdavusios prieA?taringos informacijos apie palaidojimo vietas. Jos buvo niekaip nepaA?ymAi??tos, taA?iau iA?likusios atmintyje. Ar atskleis A?monAi??s A?ias paslaptis mums?

VienintelAi?? A?inoma masinAi?? nuA?udytA? A?moniA? kapavietAi?? buvo VilkiauA?io miA?ke, A? pietus nuo miestelio, kur prasidAi??jus Vokietijos ir SSRS karui buvo sunaikinta gausi JoniA?kio A?ydA? bendruomenAi?? ai??i?? 47 vyrai, 165 moterys ir 143 vaikai. Dauguma buvo suA?audyti 1941 m. rugpjAi??A?io 29 d. Naciai sunaikino 978 JoniA?kio ir apylinkiA? A?ydA? tautybAi??s A?mones. Sovietai A?ias holokausto aukas informacinAi??je nuorodoje prie plento Rygaai??i??Kaliningradas A?vardijo kaip nuA?udytus tarybinius A?mones. O kitos masinAi??s kapavietAi??s?

IA? likusiA? gyvA? liudytojA? A?inojome, jog A?uvusius laisvAi??s kovotojus, kuriA? iA?niekinti kAi??nai gulAi??davo JoniA?kio centrinAi??je aikA?tAi??je, stribai ir jA? pakalikai arkliais pakinkytais veA?imais gabendavo A? ViganAi??s pamiA?kAi?? ir uA?kasdavo nudvAi??susiA? gyvuliA? laidojimo vietoje. Liudytojams buvo baisu dalytis prisiminimais. Kai kurie egzekucijA? dalyviai ir tie, kurie jas laimino, dar tebegyveno ir vaikA?A?iojo tomis paA?iomis gatvAi??mis. Deja, nuorodomis A? neA?moniA?kai iA?niekintA? A?moniA? palaidojimo vietas sovietA? patarnautojai nepasirAi??pino…

Kita problema buvo palaikA? identifikavimas: kaip viskAi?? organizuoti?

NeA?manoma perteikti, kiek asmeniniA? pastangA? ir pergyvenimA? teko patirti tiems, kas realiai vykdAi?? partizanA? palaikA? paieA?kAi?? palaukAi??se ir pamiA?kAi??se.

Mes tai padarAi??me.

1989 m. perlaidojome A? GasA?iAi??nA? kapines 1945 m. balandA?io 20 d. rytAi?? MeA?islovo Vainausko klojime vietiniA? stribA? ir sovietiniA? kareiviA? nuA?udytA? 18 vyrA?, susirinkusiA? klojime slapstytis nuo A?aukimo A? sovietA? dalinius. Padegamosiomis kulkomis klojimas buvo padegtas, vyrai suA?audyti kulkosvaidA?iA? ir automatA? ugnimi. A?iauri egzekucija tuo nesibaigAi??, kareiviai plAi??A?Ai?? kaimAi??, sudegino Klemo ir Juozo GabriA? namus, suiminAi??jo kaimo gyventojus. VAi??liau apdegusius nuA?udytuosius suguldAi?? A? ai??zpatvadasai??? ir iA?veA?Ai?? A? JoniA?kA?. Vyrus iA? klojimo suguldAi?? turgavietAi??je. Jie A?ia gulAi??jo kol Ai??mAi?? sklisti dvokas. Tada surinko palaikus ir uA?kasAi?? ViganiA? pamiA?kAi??je, kur bAi??davo laidojami kritAi?? arkliai. A?monAi??s pasakojo, kad GasiAi??nA? vyrus iA?davAi?? maA?aA?emis Pranas Skudra ir Julija SveikackienAi??. Operacijoje dalyvavo sovietinAi??je milicijoje tarnavAi??s A. A?alakis, jai vadovavo Jonas Stulpinas, paimtas iA? GruzdA?iA? vaikA? prieglaudos ir uA?augAi??s MeA?io Vainausko A?eimoje. Savo globAi??jAi?? augintinis nuA?ovAi??. TAi??syk ne iA? karto suradome nuA?udytuosius23.

1990 m. rugsAi??jo 15 d. ViganAi??s pamiA?kAi??je suradome ir JoniA?kio kapinAi??se perlaidojome 1950 m. gruodA?io 26Ai??d. PaA?vitinio valsA?iuje, VytarA?iA? kaime, VilkA? sodyboje A?uvusiA? PrisikAi??limo apygardos KunigaikA?A?io A?velgaiA?io rinktinAi??s Partizano Tautvydo tAi??vAi??nijos partizanA? Vlado Kazlausko-A?lAi??gos ir Jono MaA?Ai??no-Viesulo palaikus. Ai??iA? laisvAi??s gynAi??jA? istorijAi?? papasakojo likusi gyva vieno iA? partizanA? sesuo. VAi??liau neA?prastomis aplinkybAi??mis suA?inojau, jog A?iAi?? perlaidojimo istorijAi?? moteris laiA?kuose papasakojo A? Jungtines Amerikos Valstijas pasitraukusiam kitam broliui. BemaA? po deA?imtmeA?io, vieA?int JAV su Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus delegacija, A?ikagoje, susitikime su lietuviA? bendAi??ruomene, organizatoriA? buvau pasodintas A? nurodytAi?? vietAi?? prie apskrito stalo, A?alia Vlado Kazlausko-A?lAi??gos brolio su A?mona. NetikAi??tas susitikimas ir paA?intis labai sujaudino. Sutuoktiniai pakvietAi?? kitAi?? dienAi?? vakarienAi??s A? savo namus, automobiliu atvaA?iavo manAi??s pasiimti A? vieA?butA?. Buvo nuostabu, kaip solidaus amA?iaus moteris meistriA?kai vairavo automobilA? A?ikagos greitkeliu. Iki vAi??lumos kalbAi??jomAi??s, dalijomAi??s prisiminimais. Iki A?iol negaliu patikAi??ti, kad bAi??ta tik atsitiktinumo. DAi??koju Dievui.

Ai??

Ai??

1 CzesAi??aw MiAi??osz, PakelAi??s A?unytis, iA? lenkA? kalbos vertAi?? Vyturys Jarutis, Vilnius: Strofa, 2000, p. 59.

2 NAi??rius PeA?iAi??ra, AA? ir Atsuktuvas, Vilnius: CharibdAi??, 2002, p. 110.

3 Kreipinys ai??zMieli Lietuvos A?monAi??sai??? retorikoje buvo vienas daA?niausiai vieA?umoje vartojamA?. Plg. puikiAi?? interpretacijAi??: ArAi??nas Sverdiolas, Apie pamAi??klinAi?? bAi??tA? ir kiti etiudai, Vilnius: Baltos lankos, 2006.

4 Ringaudas Songaila ai??i?? nuo 1987 m. gruodA?io 1 d. iki 1988 m. spalio 20 d. buvo LKP CK pirmasis sekretorius, faktinis Lietuvos SSR vadovas, jA? pareigose pakeitAi?? Algirdas Mykolas Brazauskas, kurio kandidatAi??rAi?? tada palaikAi?? ir LPS iniciatyvinAi?? grupAi??.

5 IA? visA? A?iA? autoriA? gal kiek maA?iau A?inomi pirmieji du. Anatolijus Pristavkinas (1931ai??i??2008), paraA?Ai??s 26 knygas, geriausiai A?inomas kaip 1987 m. publikuoto kAi??rinio ????Ni???i?????i???i???i?? Ni??N?Ni?????i?? ?i?????i????Ni???i??N? autorius (liet. vertimas 1989). Jame raA?ytojas, remdamasis vaikystAi??s iA?gyvenimais, apraA?Ai?? sunkiAi?? naA?laiA?io daliAi?? sovietA? Rusijoje. Anatolijaus Rybakovo (1911ai??i??1998) A?ymiausi kAi??riniai ai??i?? Sunkus smAi??lis ir trilogija Arbato vaikai.

6 A?agarAi??s dvaras yra vienas iA? puoA?niausiA?, A?domiausiA? parkA? Lietuvoje. Didikas Dmitrijus NaryA?kinas dvaro rAi??mus A?sigijo 1858 m. iA? buvusio savininko Platono Zubovo. Dvaro rAi??mai ai??i?? dvaro sodybos centAi??ras, o NaryA?kinA? valdymo laikotarpiu pastatyti ir kiti sodybos pastatai: A?irgyno pastatA? kompleksas, angliA?kA? kotedA?A? tipo gyvenamieji namai, sargA? namai, rekonstruotas ir praplAi??stas parkas, sodyba aptverta tvora. SovietmeA?iu, po 1945 m. A?ia buvo A?kurta A?agarAi??s vidurinAi?? mokykla. A?agarAi??s parko rekonstrukcijos autorius Rygos sodA? ir parkA? direktorius Georgas Friedrichas Ferdinandas Kuphaldtas (1853ai??i??1938), pasiA?ymAi??jAi??s giliu gamtos paA?inimu ir deriniA? A?vairove, tapo vienu iA? gamtiniA? parkA? planavimo ideologA?. A?agarAi??s parkui jis parinko unikalA? dendrofloros asortimentAi?? ir nepriekaiA?tingAi?? augalA? ekspozicijAi??, be pagrindiniA? mAi??sA? miA?kuose auganA?iA? medA?iA? bei krAi??mA?.

7 1988 m. rugpjAi??A?io 23 d., antradienA?, 19 val. A?vyko LPS organizuotas mitingas Molotovoai??i??Ribbentropo pakto 49-osioms metinAi??ms paminAi??ti, kuriame dalyvavo apie 150 000 A?moniA?.

8 AlternatyvA? iA?bandymas visuomeninAi??je veikloje ar kultAi??rinAi??je vaizduotAi??je ai??i?? bet ne kito A?mogaus sAi??skaita ai??i?? padeda iA?siaiA?kinti, kas kAi?? A?mogui reiA?kia. Tai ne antropologinis reliatyvizmas, kuriam viskas vienodai reikA?minga ar nereikA?minga. LiberalA? galvojimui bAi??dingesnis pliuralizmas, kurio tikslas ai??i?? ne savyje, kaip kokiame egzotikos muziejuje, izoliuojantis, o tarpusavyje komunikuojant iA?tirti skirtingA? gyvenimo ir galvojimo bAi??dA? tiesas, tragiA?kus likimus (Vytautas Kavolis, ai??zLiberalaus galvojimo erdvAi??jeai???, in: Metmenys, 1992, Nr. 63, p. 40).

9 Tarybinis balsas, 1989-02-11. V. S. atsakymas: ai??zMes siekiame dorai ir savarankiA?kai gyventi. Manau, kad nusikaltimas A?iandien ramybAi??s ir saugios buities labui aukoti tiesAi?? ir A?mogiA?kAi?? orumAi??. Tik eidami savo keliu mes paA?insime gyvenimAi??, veikloje A?gysime patirties. Kiekvienas turime atsigrAi??A?ti A? savo maA?us reikalus ir kasdienybAi??je rasti tai, kas bus amA?ina visada. DorinAi?? atsakomybAi?? ai??i?? sykiu ir etninAi?? priedermAi??. O ai??zreaAi??listaiai??? visiA?kai be reikalo eikvoja savo potencijAi??, aptarinAi??dami kitA? kompetencijAi??ai???.

10 Vytauto Landsbergio parengtAi?? tekstAi?? perskaitAi?? Algimantas Norvilas: ai??zMes, SAi??jAi??dA?io Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybAi??s dienAi?? atAi??jAi?? prie LaisvAi??s paminklo, sakome: TebAi??nie Lietuva tokia, kokios norAi??s jos A?monAi??s. MAi??sA? tikslas ai??i?? laisva Lietuva! MAi??sA? likimas ai??i?? Lietuva! Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios A?monAi??s!ai???

11 SidabrAi??, 1990-03-10. Pokalbis prie kampuoto stalo ai??zPirmasis, bet… ne paskutinisai???.

12 Liudas Jonaitis ai??i?? LKP JoniA?kio rajono biuro narys, buvAi??s VLKJS JoniA?kio komiteto pirmasis sekretorius, A?emAi??s Ai??kio mokyklos direktorius.

13 Vidmantas Staniulis ai??i?? LPS JoniA?kio tarybos sekretorius.

14 Zoja KudobienAi?? ai??i?? LKP JoniA?kio rajono biuro narAi??, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja.

15 Gintaras Ramonas ai??i?? LPS JoniA?kio tarybos pirmininkas.

16 Romualdas Gadeikis ai??i?? LKP JoniA?kio rajono komiteto pirmasis sekAi??retorius.

17 KAi??stutis Ai??utinys ai??i?? LKP JoniA?kio rajono komiteto biuro narys, III vidurinAi??s mokyklos direktorius.

18 Juozas BileviA?ius ai??i?? LPS JoniA?kio tarybos narys.

19 Vytautas Adomaitis ai??i?? LKP JoniA?kio komiteto biuro narys.

20 Julius KazAi??nas ai??i?? JoniA?kio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas.

21 ai??zA?vilgsnis iA? Vilniausai???, Romualdo Ozolo interviu su KultAi??ros rAi??mA? direktoriumi Vidmantu Staniuliu, in: Tarybinis balsas, 1989-11-23, Nr.Ai??140.

22 Elona JanulytAi??, ai??zNepriklausomybAi??s paminklas griA? ar ne?ai???, in: Tarybinis balsas, 1989. Nuversto paminklo vietoje miesto centre buvo A?kurtos sovietiniA? kariA? kapinAi??s ir kario iA?vaduotojo stovyla.

23 1945 m. balandA?io 20 d. GasA?iAi??nuose A?uvo Gediminas Sakalauskas (JonaiA?iA? kaimas), Steponas Andriulis (VekoniA? kaimas), Kazys Paliulis (RimdA?iAi??nA? kaimas), Juozas Dumbauskas (DominA?iA? kaimas), Stasys, Klemas ir Kostas DikA?ai (A?elA?iA? kaimas), Alfonsas ir Stasys ValanA?iai, Vincas ir Bronius Katiliai (AndreA?iAi??nA? kaimas), Stasys Jurgelis, Juozas Gabrys, MeA?ys Vainauskas, Jonas Vembris (GasiAi??nA? kaimas), Ignas Pilka. TAi?? dienAi?? daug A?moniA? buvo areA?tuota. IA? jA? Ai??iauliA? kalAi??jime buvo nuA?udyti Antanas RakA?tys, Gabrielis Sveikackas (MikA?iAi??nA? kaimas), Vincas VaitekAi??nas (LinksmAi??nA? kaimas), Povilas Pilka (DaugailaiA?iA? kaimas). Fabijonas Antanaitis, 77 metA? amA?iaus, iA? KurmaiA?iA? kaimo buvo iA?tremtas A? KarelijAi?? ir ten tA? paA?iA? metA? pavasarA? A?uvo.