…politinio korektiA?kumo rojuje*

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??ArAi??nas Spraunius

DATA: 2013-09

…politinio korektiA?kumo rojuje*

ArAi??nas Spraunius

Gali susidaryti A?spAi??dis, kad praneA?imo pavadinimas semantiA?kai prasilenkia su tuo, kas bus dAi??stoma. Teksto gamintojas taip nemano, jis tiesiog bandys politinA? korektiA?kumAi?? aptarti funkcionalumo kontekste, nes linkAi??s daryti iA?vadAi??, kad visi, taigi ir politiniai, naratyvai yra sumaniai konstruojami pagal rinkodaros jau iA?bandytAi?? ir A?tvirtintAi?? metodikAi??. Ai??sigali (nemanau, kad A?ia tiktA? A?odis ai??zA?sitvirtinaai???) globalus ai??zbepasaulisai??? kapitalizmas, kurio drausminantis ir organizuojantis instrumentas yra politinis korektiA?kumas, pagrA?stas rinkodaros naratyvu. Jei vis dAi??lto kils A?tarimA?, ar A?io termino interpretacija pagrA?sta, siAi??lyA?iau situacijAi?? vertinti kaip dar vienAi?? ai??zsAi??vokos privatizavimoai??? precedentAi?? ai??i?? tokiA? jau netrAi??ksta ir vis daugAi??ja.

TekstAi?? politinio korektiA?kumo tema turbAi??t logiA?ka (bet nebAi??tinai prasminga) pradAi??ti Mao Dzedongo mAi??gta sentencija: ai??zViskas po saule yra visiA?kas chaosas: situacija puiki.ai??? Istorijos, kurios dabar plAi??tojasi vieA?ojoje erdvAi??je, vis dAi??lto turi daugiau intermedijos negu lemties poA?ymiA?. Tiek Julianas Assangeai??i??as, tiek Edwardas Snowdenas, besikaunantys su informacijos laisvos sklaidos suvarA?ymais, veikia bAi??tent ir iA?imtinai teisiniame lauke. O teisinis iA?radingumas, manyA?iau, neabejotinai yra politinio korektiA?kumo elementas. Juk pas SnowdenAi??, tada ai??zrezidavusA?ai??? dar Ai??eremetjevo oro uoste, Assangeai??i??as nusiuntAi?? savo draugAi?? ir bendraA?ygAi?? Sarahai??i??Ai?? Harrison, krimtusiAi?? ne tik literatAi??ros, bet ir politikos mokslus, dirbusiAi?? tiriamosios A?urnalistikos srityje, todAi??l gerai iA?mananA?iAi?? teisinius niuansus, susijusius su informacijos sklaida.

Beje, A?iuo atA?vilgiu simptomiA?ka, kad neseniai pasirodAi??s Alexo Gibnio dokumentinis filmas apie WikiLeaks pavadintas tiesiai A?viesiai ai??i?? ai??zMes vagiame paslaptisai???. BAi??tent ai??i?? faktus vagiame tam, kad jais pasinaudodami iA?suktume save, o ne dAi??l paprasA?iausio A?A?Ai??lumo ar dAi??l to, kad neapdairiai ai??zneiA?sitenkameai??? globalios kultAi??ros formuojamame (A?ia netiktA? A?odis ai??zprimetamameai???) stilistiniame algoritme. Kur kas iA?kalbingesnis yra nelaimingAi?? meilAi?? patyrusio gAi??jaus idealisto Bradleyai??i??o Manningo likimas ai??i?? uA? bendradarbiavimAi?? su WikiLeaks jis A?kalintas, kaip skelbiama, trisdeA?imt penkeriems metams. Tiek Bradley A?davAi??s (mat A?is turAi??jo naivumo iA?siplepAi??ti ai??i?? A?ia pabrAi??A?A?iau A?odA? naivumas) kitas programuotojas gAi??jus Adrianas Lamas, tiek Assangeai??i??as, pasirodo, puikiai moka rinktis tinkamus prioritetus. Savo biografijAi?? Amerikos (bAi??tent) leidAi??jams Julianas pardavAi?? uA? 2 milijonus svarA? sterlingA?. Nieko asmeniA?ka, tik verslas. WikiLeaks projektas gal ir buvo pradAi??tas, turint kokiA? nors idealistiniA? intencijA?, bet greitai virto vieA?A?jA? ryA?iA? kampanija, prieA?ingu atveju tiesiog nebAi??tA? iA?likAi??s.

Jeigu Assangeai??i??as kada nors ir buvo politiA?kai nekorektiA?kas, tai nebent Ai??mAi??sis seksualiniA? A?aidimA? su dviem A?vedAi??mis. SprendA?iant iA? The Guardian A?urnalistA? Davido Leigho ir Lukeai??i??o Hardingo knygos ai??zWikiLeaksai???, vaikinas, panaA?u, nuoA?irdA?iai manAi??, kad tai viso labo nuotykis tuo stiliumi, prie kurio jis buvo A?pratAi??s, bet merginos nusprendAi??, kad jis ai??i?? maA?A? maA?iausiai chamas. Taigi poA?iAi??ris A? lyA?iA? santykius ir seksualinAi?? kultAi??rAi?? skyrAi??si iA? esmAi??s.

Kaip politinio korektiA?kumo versus nekorektiA?kumo pavyzdys (ar iliustratyvus epizodas) paminAi??tinas nebent tas WikiLeaks nutekintos konfidencialios diplomatA? korespondencijos fragmentas, kur amerikieA?iA? pareigAi??nai apraA?o britA? leiboristA? partijos 2008-A?jA? pavasario konferencijAi??. ManA?esterio tarybos narys, buvAi??s meras lordas Afzalas Khanas A?arstAi?? patarimus, kaip elgtis A?ios partijos kandidatams, kovojantiems dAi??l rinkAi??jA? balsA? musulmonA? bendruomenAi??se. PavyzdA?iui, sveikintis derAi??tA? A?odA?iais As salam aleikum, o atsisveikinant ai??i?? nespausti rankos moterims…

Tokia gal kiek uA?sitAi??susia A?A?anga A?io teksto gamintojas nori pasakyti, kad politinis nekorektiA?kumas kaip reiA?kinys, bent jo manymu, visiA?kai nesusijAi??s su rinkodara. Etika sietina ne tik su faktais, bet ir su naratyvo struktAi??ra, jo stilistika. Kiek rizikuodamas, vis dAi??lto teigA?iau, kad politiA?kai nekorektiA?ka yra kuo nors piktintis, stebAi??tis ar dAi??l ko nors jaustis sutrikusiam.

TurbAi??t taip pat rizikuoA?iau, jei remA?iausi asmenine patirtimi, kuri susijusi su tebeegzistuojanA?iu, tiesa, jau kitu pavadinimu, interneto puslapiu Ogrish.com. PrieA? kokius aA?tuonerius ar devynerius metus, kai globali virtualioji erdvAi?? dar nebuvo reglamentuota tiek, kiek dabar, tai atrodAi?? A?okiruojamai atviras portalas, nes narA?ydamas po jA? galAi??jai aptikti realias (pabrAi??A?iu, realias) suicido videodokumentacijas ar itin drastiA?kus BalkanA? karo vaizdus. Dabar tai pakankamai korektiA?kas interneto naujienA? puslapis, besiorientuojantis A? karA?tuosius planetos taA?kus. O minAi??ti drastiA?ki videodokumentai neprieinami net archyve.

Pora teziA?:

ai??i?? politinis korektiA?kumas A?sigali (ne A?sitvirtina, nes A?is saviraiA?kos standartas jau leidA?ia sau tiesiog nepastebAi??ti romantikA?, mAi??ginanA?iA? jam nepasiduoti ar net bandanA?iA? jA? atremti) todAi??l, kad yra reikalingas globaliai rinkai, kuri, jei kalbAi??tume nusikalstamai metaforiA?kai, siekia A?sibrauti A? visus planetos uA?kaborius, o tada galAi??s globalA? vartojimAi?? paversti visiA?kai tobulu;

ai??i?? dar viena pastebAi??tina aplinkybAi??: globali rinka siekia turAi??ti tikslinei vartotojA? grupei (t. y. visai A?monijai) semantiA?kai prieinamAi??, taigi ne per daug komplikuotAi?? saviraiA?kos standartAi??, kad planetos gyventojai be problemA? komunikuotA? ir vartodami, ir laisvu nuo vartojimo metu. Idealu bAi??tA? pasiekti, kad laisvo nuo vartojimo laiko neliktA? visai.

Knygoje ai??zVartojamas gyvenimasai??? Zygmuntas Baumanas raA?Ai??: ai??z…Tinkami prietaisai ar procedAi??ros ir lengvai suprantamos instrukcijos, kaip jomis naudotis, norint sukurti didA?iausiAi?? naudAi?? sau paA?iam, jau yra po ranka, jas galima pasiekti, pasitelkus truputAi??lA? nuovokos ir pastangA?.ai???1 BAi??tent, truputAi??lA? ir ne daugiau, nes bus neberentabilu. Postindustrinio (t. y. brandaus) kapitalizmo sAi??lygomis rinkodaros specialistai nuostabAi??, sutrikimAi?? ar pasipiktinimAi?? kvalifikuotai A?traukia A? prekAi??s kainAi?? (santykiai ar saviraiA?ka, be abejo, irgi prekAi??). Tenka daryti iA?vadAi??, kad politinis nekorektiA?kumas kaip reiA?kinys nyksta labai sparA?iai, ir tai patvirtina, kokiais efektyviais laikais gyvename. Beje, kaip visA? prekAi??s A?enklA?, taip ir politinio korektiA?kumo galiojimo laikas yra nuoai??i?? iki, t. y. prasideda ir baigiasi, taigi A?is su semantika susijAi??s iA?radimas netrukus nugrims A? istorijAi??. Tas pats laukia ir paA?ios semantikos, jau irgi tapusios prekAi??s A?enklu.

Google vykdomasis direktorius Ericas Schmidtas kartu su buvusiA? valstybAi??s sekretoriA? Condoleezzos Rice ir Hillary Clinton buvusiu patarAi??ju, vAi??liau perAi??jusiu dirbti A? Google inovacijA? padalinA?, Jaredu Cohenu paraA?Ai?? knygAi?? ai??zNaujasis skaitmeninis amA?iusai???. Joje pateikiamas tikslus veiksmA? planas, skirtas A?tvirtinti technokratinA? globalumAi??, brAi??A?iamos gairAi??s, kokie elgesio modeliai bus perspektyviausi XXI a. SprendA?iant iA? recenzijA?, sumanymas paraA?yti tokiAi?? knygAi?? kilo 2009-aisiais, kai bAi??simieji jos autoriai susitiko karo nuniokotame Bagdade.

Konstruktyvus, lakoniA?kas stilius, argumentai dAi??stomi savimi pasitikinA?iA? visaA?iniA? tonu, to, kAi?? pavadintume gyvenimo iA?mintimi, ne per daug, lygiai tiek, kiek reikia verslo projektui (A?velgiant vien techniA?kai, A?ia nAi??ra nieko nauja, toks metodas gaminti knygas keliauja iA? vieno ekonomikos guru veikalo A? kitAi?? ir jau seniai yra A?gijAi??s ai??zpagrindinAi??s srovAi??sai??? statusAi??). LogiA?ka, kad naratyvas nekomplikuotas, nes jo uA?duotis ai??i?? platinti vartojimo technologijas, kuriA? neA?amAi?? gAi??rA? potencialAi??s vartotojai A?vairiose pasaulio vietose vis dar ne visi geba suprasti vienodai.

Bet A?emAi??s ai??i?? A?moniA? planetos uA?kampiai sparA?iai nyksta, nes tiesiog akyse tobulAi??ja technologijA? skvarba. Ai??iandien irgi neabejotinai bus aktyvuotas koks milijonas mobiliA?jA? telefonA?, sujungtA? su Google paieA?kos sistema. PrekAi??s tampa dar labiau prieinamos, apsipirkimo procesas ai??i?? dar sklandesnis ir malonesnis. YpaA? svarbu pasiekti, kad pasaulis bAi??tA? iA? principo nekonfliktiA?kas. Kautis dAi??l saviraiA?kos laisvAi??s ar dAi??l vertybiA? yra kiekvieno asmeninis reikalas, taA?iau ai??zpagrindinei sroveiai??? tai nerAi??pi, nes nerentabilu. O tai, kas nerentabilu, prekiA? A?enklA? tikrovAi??je tiesiog neegzistuoja ir tikAi??tis kitokios realybAi??s bent apA?velgiamoje ateityje bAi??tA? naivu. AiA?ku, vienas kitas stebuklo besitikintis naivuolis atsiranda, ir tai, be abejo, savaip graA?u.

DienraA?tyje The New York Times paskelbtame piktame straipsnyje ai??zBanalybAi??: neskleisk blogioai??? (2013-06-03) Assangeai??i??as, aptardamas knygAi?? ai??zNaujasis skaitmeninis amA?iusai???, priminAi??, kad bAi??tent klaidA?iodami po karo nuniokotAi?? Irako sostinAi?? autoriai aptarinAi??jo, kaip vartotojiA?kos technologijos pagal dominuojantA? modelA?, kurio kilmAi??, be abejo, JungtinAi??s Valstijos, keiA?ia tautas, nesvarbu, ar jos nori to, ar nenori. Ir priminAi??: Google kadaise atsirado kaip jaunA? iA?silavinusiA? A?moniA? nepriklausomos, doros, nuotaikingos laikysenos ir kultAi??ros iA?raiA?ka, taA?iau, susidAi??rAi??s su nenumaldomu postindustrinio kapitalizmo determinizmu, galA? gale pakluso pasaulio galingA?jA?, be abejo, ir rinkodaros profesionalA?, diktuojamoms taisyklAi??ms. TaA?iau toks apibAi??dinimas daugeliu atA?vilgiA? tinka ir WikiLeaks ai??i?? kitaip tariant, vAi??lesnis rinkodaros projektas, iA? pradA?iA? irgi rAi??mAi??sis idealizmu, kritikuoja tokiais pat pagrindais pradAi??tAi?? plAi??toti ankstesnA? verslo planAi??.

Assangeai??i??as didelAi?? reikA?mAi?? teikia aktualiajai politikai. A?inant dabartines jo likimo peripetijas, tai suprantama. Vis dAi??lto vargu ar politikai, net ir galingiausiA? valstybiA?, daro kokiAi?? nors lemtingAi?? A?takAi?? planetos bendruomenei, kuri energingai atomizuojasi (tAi?? liAi??dnai patvirtina, pavyzdA?iui, scenarijus, drastiA?kai besiplAi??tojantis Sirijoje). Internetas jau tiesiog per daug rentabilus, kad nebAi??tA? pertvarkomas A? vis sklandA?iau veikianA?iAi?? prekiA? A?enklA? sistemAi??, ai??i?? jo dinamizmas, jo skvarba naudojama tam, kad tokiais pat prekiA? A?enklais bAi??tA? paversta visa tikrovAi??, kurios vardas A?emAi??.

Praeitame amA?iuje dominavusiam prasminiA? A?enklA? nuoseklumui dabartiniame prekiA? A?enklA? rojuje gresia visokie nuotykiai. Slavojus A?iA?ekas knygoje ai??zIA? pradA?iA? kaip tragedija, po to kaip farsasai???, aptardamas globalaus naratyvo ai??ztikai??? funkcionalumAi??, pateikia tokA? pavyzdA?: ai??zNeseniai net vienas Vatikano atstovas paskelbAi??, kad Che Guevaros garbinimAi?? derAi??tA? suprasti kaip A?avAi??jimAi??si A?mogumi, kuris rizikavo ir paaukojo savo gyvybAi?? dAi??l kitA? gerovAi??s [ai??i??] Viena Australijos kompanija neseniai prekiavo Cherry Guevara ledais. Reklaminis naratyvas: ai??zRevoliucinAi?? vyA?niA? kova buvo numalA?inta, A?viliojus jas tarp dviejA? A?okolado sluoksniA?. Tegyvuoja tos kovos atminimas jAi??sA? burnoje!ai??? NuoA?irdesniam A?mogui, dar linkusiam gilintis A? reiA?kiniA? prigimtA?, tokiA? teiginiA? gausa sukeltA? A?izofrenijos priepuolA?.

XX amA?ius atkakliai plAi??tAi?? (kai kada drastiA?kai rizikuodamas) turinio ribas, o XXI amA?ius ai??ztvarkoai??? turinA? pagal konsensuso schemas, kurias siAi??lo globali kultAi??ra. Antai A?venA?iant hipsteriA?ko Vudstoko muzikos festivalio 40 metA? jubiliejA?, per Amerikos televizijAi?? buvo parodyta mAi??gAi??jiA?kai nufilmuota atvira meilAi??s scena rugiA? lauke. Vienas iA? ten parodytA? ai??zgAi??liA? vaikA?ai???, maiA?tavusiA? prieA? miesA?ioniA?kumAi??, ilgainiui tapAi??s respektabiliu verslininku, padavAi?? A? teismAi?? ir filmo autoriA?, ir televizijos kanalAi??. Komunikacija irgi yra prekAi??, bAi??tina vengti nerentabiliA? elementA? arba tuos nerentabilius elementus (kas ir kaip, iA?siaiA?kina rinkodara) tinkamai apdoroti. KairuoliA?ki 1968-A?jA? maiA?tai, Vudstokas, nihilistas Emilis Cioranas ir apskritai viskas seniai paversta tinkamomis prekAi??mis, kad bAi??tA? rentabilu. A?iA?ekas yra sugalvojAi??s sAi??vokAi?? ai??zkultAi??rinis kapitalizmasai??? ai??i?? jo sAi??lygomis niekas nebeperka (ir nebeparduoda) objektA?, susijusiA? su kultAi??rine ar emocine patirtimi.

Be abejo, reikalams klostantis (juos ai??zklostantai???) tokiu bAi??du, kuriuo siekiama, kad viskas visiems visais atA?vilgiais bAi??tA? semantiA?kai patogu, turinio praradimA? neA?manoma iA?vengti. TikrAi?? meistriA?kumAi?? demonstruoja vieA?osios erdvAi??s ekspertai, analitikai, apA?valgininkai. Kai kuriems visuomenAi??s nariams (juk vis dar pasitaiko retrogradA?) iA?kart pasidaro linksma, kai tik perskaito, pavyzdA?iui, tokiAi?? antraA?tAi??: ai??zNeiA?laikiusiems brandos egzaminA? ekspertai pataria skaityti knygas.ai??? Arba tokA? nurodymAi??: ai??zPasak analitikA?, pradAi??jus skAi??sti jAi??roje, derAi??tA? A?auktis pagalbos.ai??? Arba tokA? patarimAi??: ai??zEkspertA? teigimu, uA?sidegus namui, geriausia yra skambinti A? prieA?gaisrinAi?? tarnybAi??.ai??? Rinkodara valingai ir metodiA?kai optimizuoja turinA? patogumo labui, nenuostabu, kad net ir skaitomiausiuose (bent jau lietuviA?kuose) interneto naujienA? puslapiuose netrAi??ksta ne tik korektAi??ros, bet ir gramatiniA? klaidA?. Lingvistiniai ar turinio kuriozai gal ir neignoruojami, taA?iau projektA? turAi??tojai paprasA?iausiai A?ino: tokio dalyko kaip kuriozas tikrovAi??je nAi??ra, viskas daroma visu rimtumu, juk kalbame apie eksperto, analitiko, apA?valgininko prekAi??s A?enklAi??, o su tuo nejuokaujama.

Vien pragmatiniais sumetimais situacija logiA?ka ir suprantama. Jei kur nors Londone uA?siliepsnotA? jAi??sA? kaimyno, iA?eivio iA? BangladeA?o ar Pakistano, nuomojamas bAi??stas, galAi??tumAi??te europietiA?ko dekadanso dvasia pareikA?ti, kad tai bjauru ir neskoninga, todAi??l jAi??s tame nedalyvausite. Arba patikinti, kad nuomojamA? bAi??stA? rinka JungtinAi??s KaralystAi??s sostinAi??je perpildyta, todAi??l padegAi??lis nesunkiai ras kitAi?? butAi?? uA? konkurencingAi?? kainAi??. Temperamentingas iA?eivis iA? Pakistano ar BangladeA?o tiek uA? vienAi??, tiek kitAi?? pareiA?kimAi?? gal ketintA? jus papjauti ir tikriausiai bAi??tA? teisus. Be abejo, naivu tikAi??tis, kad europietis, uA?sidegus jo nuomojamam bAi??stui, bAi??tinai liks mandagiai korektiA?kas, ne laiku ir ne vietoje girdAi??damas postringavimus apie nekilnojamojo turto rinkAi??, vis dAi??lto jam veikiausiai pakaks nuovokos ir savitvardos, kad pasirinktA? veikimAi?? teisiniame lauke.

Kita vertus, situacijA? gali bAi??ti A?vairiA? ai??i?? dalA? A?io teksto liepos ir rugpjAi??A?io sandAi??roje raA?iau BirA?tone, iA?sinuomotame bute, kuris atitiko visus Europos SAi??jungoje A?prastus viduriniosios klasAi??s bAi??sto standartus. Prekybos centre atsitiktinai susidAi??riau su buto A?eimininke ir po abipusiA? paA?maikA?tavimA? uA?siminiau, kad iA?vyksiu rytojaus popietAi??. Ji pasakAi?? uA?eisianti pasiimti rakto. PokalbA? baigiau sakiniu: puiku, tada ir perduosiu jums visiA?kai nudrengtAi?? jAi??sA? butAi??. Jei tAi?? patA? nuomininkas bAi??tA? pasakAi??s kokiame nors Vokietijos kurorte, savo raA?omo teksto tikriausiai taip ir nebAi??tA? baigAi??s, mat vis dar dalyvautA? klampiame teisiniame ginA?e dAi??l klaidinanA?ios informacijos skleidimo.

Pasak A?viesaus atminimo filosofo Richardo Rorty, privati yra ironijos erdvAi??, o vieA?ojoje reiA?kiamas solidarumas. Ai??iame kontekste vertAi??tA? prisiminti Facebook savininko Marko Zuckerbergo pastabAi??, kad A?iuolaikiniame pasaulyje privatumas nAi??ra vertybAi??. TurAi??dami galvoje, kad A?io socialinio tinklo suburta pasaulinAi?? bendruomenAi?? yra treA?ia pagal dydA? po Kinijos ir Indijos (pastarAi??jAi?? gal jau ir aplenkAi??), paspAi??liokime, kiek privatumo planetoje dar yra likAi??. Politikos filosofo Antonio Negri vertinimu, atsiradus A?iuolaikinAi??ms globalioms interaktyvioms medijoms, kAi??rybinis iA?radingumas liovAi??si buvAi??s individualus, tapo ai??zbendrumA?ai??? dalimi, tad jA? privatizuoti, remiantis autoriaus teisAi??mis, darosi problemiA?ka ai??i?? A?ia ai??znuosavybAi?? yra vagystAi??ai??? tiesiogine A?io A?odA?io prasme. Dalyvavimas workshopuose, nesvarbu, kokios jie kilmAi??s, be abejo, prisideda prie to, kad visi geriau suprastA? visus.

Be to, globalus kapitalizmas iA? prigimties yra multikultAi??rinis ir tolerantiA?kas.2 Stambusis kapitalas suinteresuotas globalia darbo rinka bei ranga, tam neabejotinai pritaria ir tie imigrantai, kuriems pavyko prasimuA?ti A? ai??zauksinio milijardoai??? klubAi??. Norintys gauti darbAi?? turi bAi??ti ne tik sveiki, bet ir A?pratAi?? prie disciplinos. Filosofas ir eseistas Jeanas Clodas Milneris konstatavo, kad tie, kuriA? rankose galia, puikiai A?ino skirtumAi?? tarp teisAi??s ir leidimo… TeisAi??, pagal grieA?tAi?? A?ios sAi??vokos apibrAi??A?imAi??, suteikia galimybAi?? naudotis galia kito galios sAi??skaita. Leidimas nesumaA?ina galios to, kuris tAi?? leidimAi?? duoda, ir nepadidina galios to, kuris jA? gauna. Leidimas tik palengvina gyvenimAi??, A?inoma, tai nAi??ra nereikA?minga.

DabartinAi?? situacija tam tikros (kartais netgi drastiA?kos) ironijos vis tiek neiA?vengia, nes kai kas (tikAi??tina, iA? viduriniosios klasAi??s) retsykiais vis dar nustemba ar net suglumsta, taA?iau tai tAi??ra nereikA?mingi tarpulaikio recidyvai, nes ai??ziA?manioji skubos visuomenAi??ai??? paiso taisykliA?, raginanA?iA? be paliovos judAi??ti A? priekA?. Tai pasaulio daliai, kuri kol kas ai??zneauksinAi??ai???, pakaks pusantros ar dviejA? generacijA?, kad ir ji bAi??tA? ai??zpaauksuotaai???. AiA?ku, galima tarti, kad kitaip nebuvo niekada. Vis dAi??lto bAi??tent XXI a. pradA?ioje tokia reikalA? padAi??tis A?tvirtinama kaip globali sistema. Gal nuobodoka, uA?tat patogi.

IA? to, kas A?ia iA?dAi??styta, akivaizdu, kad teksto pavadinimAi?? vainikuojanA?io A?odA?io ai??zrojujeai??? semantinAi?? struktAi??ra neturi ir negali turAi??ti nAi?? menkiausios uA?uominos A? ironijAi??. EgocentriA?ka, brandi ir politiA?kai korektiA?ka planetos vartotojA? bendruomenAi?? rojA? praktikuoja visu rimtumu, todAi??l neprotokoliniA? atvejA? net neA?alina, o vien ai??ztechniA?kaiai??? palieka juos uA? aktualiojo konteksto ribA?. ai??z…Objekto pasiprieA?inimas, kylantis iA? jo dar ne visai uA?gniauA?to, taA?iau jau rudimentinio suverenumo, yra suvokiamas kaip neteisingai pasirinktos prekAi??s neadekvatumas, prastumas ar nekokybiA?kumas.ai???3 Rinka A?A? neatitikimAi?? patikimai iA?taiso ir netikusias prekes (taigi ir saviraiA?kAi??) pakeiA?ia kitomis, patobulintomis.

Vis dAi??lto esama ir grynai techniniA? aplinkybiA?. Bent jau vienam transcendentiniam projektui rojaus buvimas neatrodo pakankamai rentabilus, jeigu tie, kurie pretenduoja A? jA? patekti, neatlieka skaistyklos testo. Keletas pavyzdA?iA?, lyg ir rodanA?iA?, kad planetos bendruomenAi?? tikriausiai dar nepasiekAi?? net pusiaukelAi??s A? politinio korektiA?kumo rojA?. Kaip visiA?kas avantiAi??ristas turAi??jau galimybAi?? A?eA?ias savaites reziduoti Londono Colindalo rajone, kuris yra ketvirtoje A?io megalopolio zonoje, uA? kokiA? 17 kilometrA? nuo SiA?io, laikytino be priekaiA?tA? politiA?kai korektiA?ku. Baltosios rasAi??s atstovai A?iame keistokai suplanuotame daugiabuA?iA? mikrorajone yra akivaizdi egzotika ai??i?? lenkiA?kAi?? alA? ai??zTyskieai??? pirkdavau vieno pakistanieA?io parduotuvAi??lAi??je, o ten kai kada regAi??davau visiA?kai paklaikusius garbaus amA?iaus tautieA?ius, uA?klystanA?ius nusipirkti degtinAi??s. KiekvienAi?? kartAi?? apimdavo nuostaba, koks turAi??jo bAi??ti motyvas, kad A?mogus, gyvenAi??s tikriausiai nedideliame provincijos miestelyje ar kaime, belstA?si A? svetimos A?alies didmiestA?, prie kurio paproA?iA? niekada nepripras ir jausis akivaizdA?iai nelaimingas?

MaistAi?? pirkdavau kito pakistanieA?io tikriausiai pagal franA?izAi?? valdomame prekybos centre Spar. Nors gyvenau palyginti ekstremaliomis sAi??lygomis, visada pralinksmAi??davau aptikAi??s (o aptikdavau visada) Indijoje pagamintAi?? deA?rAi??, paA?enklintAi?? prekAi??s A?enklu ai??zSalamiai???, turinA?iu garbingAi?? praeitA?. Pagal apibrAi??A?imAi?? privalomas jos ingredientas turAi??tA? bAi??ti vytinta mAi??sa. Ai??ios ai??zSalamiai??? atitikmeniu, manyA?iau, laikytina lietuviA?ka virta ai??zPusrytinAi??ai??? deA?ra, tiesa, A? indiA?kAi??jAi?? versijAi?? A?dedama kokius penkis kartus daugiau prieskoniA?, net atrodo, kad be jA? ten apskritai nelabai ko yra.

ParezidavAi??s Colindale, turAi??jau galimybAi?? dalyvauti 36 valandA? nuotykyje, kai teko rinktis kelionAi?? namo mikroautobusu, kurA? pusantros paros vairavo vienintelis ir nepakeiA?iamas lietuvis. Laikina keleiviA? bendruomenAi?? lokalioje mikroautobuso erdvAi??je pasiskirstAi?? pagal jau patikrintAi?? klasinio susisluoksniavimo principAi?? ai??i?? gale sukrito ai??zluzeriaiai???, sAi??dynAi??je greta vairuotojo A?sitaisAi?? pora ai??zvineriA?ai???, kurie britA? kapitalo bendrovAi??se padarAi?? staliA? karjerAi??, o dabar vyksta A? tAi??vynAi?? trumpA? atostogA?. Jie kaA?kAi?? gurkA?nojo, mAi??gavosi gyvenimo pilnatve ir dalijosi patirtimi, kaip tinkamai pasinaudoti karjeros teikiamomis galimybAi??mis, pavyzdA?iui, kaip kuo A?variau nugremA?ti varA? nuo laidA?, nuA?vilptA? iA? darbdavio brito, ir kur brangiau tAi?? metalAi?? parduoti.

Pokalbininkai aptarAi?? ne tik tarptautinAi??s darbo rinkos niuansus, bet ir multikultAi??riA?kumo praktikAi??. Reikia pripaA?inti, britai puikiai sugeba iA? A?vairiatauA?iA? savo samdiniA? iA?reikalauti efektyvumo ir kokybAi??s. Staktas montuojantys staliai lietuviai gyrAi??si palaukdavAi??, kol jA? kolegos ir konkurentai darbo rinkoje lenkai iA?eis parAi??kyti, o tada A?iA? montuojamas staktas lengvai ai??zpakoreguodavoai???. Vadybininkas, patikrinAi??s darbA? kokybAi??, duodavo pylos lenkams uA? tikslumo stokAi??. Bosas ta proga nurodydavo, kad lenkai imtA? pavyzdA? iA? lietuviA?.

Vienas smalsus darbo A?mogus, tarkime, iA? Pakistano ar BangladeA?o, gyvai domAi??josi kolegA? iA? kitA? kraA?tA? tradicijomis ir pasiteiravo lietuviA?, kaip jie sveikinasi. Ai??ie maloniai iA?aiA?kino, kad ai??zHelloai??? lietuviA?kai yra ai??zDebilasai???. Laikydamasis multikultAi??rinio etiketo, A?is nuoA?irdus A?mogus tuo A?odA?iu ir pasisveikino su lietuviA? kilmAi??s darbdaviu. Prisiminus pradA?ioje pateiktAi?? Mao sentencijAi??, teksto kompozicija A?ia lyg ir uA?sisklendA?ia.

1Ai??Ai??Ai??Ai?? Zygmunt Bauman, Vartojamas gyvenimas, IA?vertAi?? KAi??stas Kirtiklis ir GiedrAi?? KadA?iulytAi??, Vilnius: Apostrofa, 2011, p. 169.

2Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 147.

3Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 42.


* Tekstas parengtas pagal to paties pavadinimo praneA?imAi??, skaitytAi?? tarptautiniame literatAi??ros forume ai??zAi??iaurAi??s vasara. LaisvAi?? raA?ytiai???, kuris vyko BirA?uose rugpjAi??A?io 23ai??i??25 d.