PosovietinAi?? erdvAi?? VakarA? kine: tarp spalvingo barbariA?kumo ir niAi??rios kasdienybAi??s

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??AkvilAi?? NaudA?iAi??nienAi??
DATA: 2013-03

PosovietinAi?? erdvAi?? VakarA? kine:Ai??tarp spalvingo barbariA?kumo ir niAi??rios kasdienybAi??s

AkvilAi?? NaudA?iAi??nienAi??

Smalsumas yra rimtas ar net intelektui pavojingas reiA?kinys. Jis gali paskatinti nusisukti nuo Scanoromos ar Kino pavasario repertuarA? ir A?vilgtelAi??ti ten, kur, rodos, nieko, paglostanA?io smegenA? vingius, nerasi. Vis dAi??lto ieA?koti posovietinAi??s erdvAi??s atvaizdA? VakarA? kinematografijoje gali bAi??ti patraukliau nei analizuoti perversiA?kumu persunktAi?? skandinavA? problematikAi?? ar stebAi??ti romantiA?kumo vaidmenA? jau seniai praradusA? ParyA?iA?. Dabar didA?ioji kino romantika ai??i?? naujai atrastos Afrikos antropologija. Penktoji legendinio KalnieA?io (Highlander) dalis buvo planuota filmuoti bAi??tent Afrikoje, bet, tikAi??tina, dAi??l finansiniA? subtilumA? nusprAi??sta, kad Afrikai paraA?ytAi?? scenarijA? galima puikiai lokalizuoti ir Lietuvoje. PosovietinAi?? erdvAi?? dabartiniame VakarA? kine tampa nauja, ypatinga dimensija kAi??rybiniams vaizduotAi??s proverA?iams ir Ai??altojo karo metu prarasto laiko paieA?koms. Jaukiose gerovAi??s valstybiA? kino studijose A?sikAi??rAi?? reA?isieriai ir scenaristai fiksuoja A?vykusius pasikeitimus buvusioje SSRS ir jos sateliA?iA? teritorijoje ir kuria savitAi?? jA? interpretacijAi??, kurios objektyvumAi?? ir sAi??lytA? su realybe derAi??tA? kvestionuoti. Ir A?is tekstas atsirado nAi?? dAi??l to, kad skaudu ir, rodos, neprestiA?iA?ka, kai tavoji A?alis specialiA?jA? efektA? pagalba tampa barbarA? kraA?tu. O dAi??l galimybAi??s paA?velgti ir A?vertinti, ko iA? posovietinAi??s erdvAi??s gyventojA? tikimasi, laukiama, ir kokius juos pasitinka Vakarai. Kartu galime ir didaktiA?kai susimAi??styti, ar iA? tiesA? A?is kitA? mums primestas vaizdinys tAi??ra iliuzija, ar tik tikrovAi??s hiperbolizacija. Kinas, kurA? linkstame palikti mAi??stymo paraA?tAi??se, provokuoja naujus jo perA?iAi??rAi??jimo bAi??dus.

JungtinAi??se Amerikos Valstijose gausu socialiniA? tyrimA?, palengvinanA?iA? A?vairiA? sriA?iA? analizatoriA? daliAi??. Rodos, nepatingAi??jus paieA?koti statistiniA? tyrimA? suvestiniA? ir truputAi??lA? pamAi??sA?ius, galima atskleisti A?vairiopus pasaulio dAi??sningumus. PavyzdA?iui, kad didA?ioji dalis posovietinAi?? erdvAi?? vaizduojanA?iA? filmA? paA?iA? amerikieA?iA? reA?isieriA?, kino kritikA? ir A?iAi??rovA? vertinami kaip politiA?kai korektiA?ki. Stebina? O jei greta tokios informacijos pagalvotume, kad tokie filmai daA?niausiai yra pagrindinis ar net vienintelis A?altinis, formuojantis JAV gyventojA? supratimAi?? apie RytA? EuropAi?? ir stereotipus apie A?io regiono A?aliA? gyventojus, pasidarytA? nejauku. RyA?kus pavyzdys kaip tokie filmai gali turAi??ti A?takos net istorinAi??s savimonAi??s rekonstrukcijai yra filmo Prezidento lAi??ktuvas (Air Force One), vaizduojanA?io pasikAi??sinimAi?? A? tariamAi?? JAV prezidentAi??, atgarsiai. JAV vieA?ojoje nuomonAi??je tai buvo perkelta netgi A? aliuzijAi??, kad ir A?ymusis pasikAi??sinimas A? prezidentAi?? JohnAi??Ai??FitzgeraldAi??Ai??Kennedy buvo organizuotas komunistiniA? A?aliA?. Toks istorijAi?? perkuriantis pasakojimas formuojamas veikiant kinui.

Naujos demarkacinAi??s linijos A?emAi??lapyje braiA?omos greiA?iau nei naujA?jA? RytA? Europos tapatybiA? schemos vakarietiA?kame suvokimo A?emAi??lapyje. Ai??iuolaikinAi??s jau keletAi?? deA?imtmeA?iA? nepriklausomos A?alys dar ne visada atskiriamos nuo SSRS, ai??zRusijaai??? ir ai??zrusaisai??? daA?nai A?vardijamos ir kitos posovietinAi??s valstybAi??s bei jA? gyventojai. Filme NepriklausomybAi??s diena (Independence Day) vaizduojamas tariamas Rusijos A?emAi??lapis iA? tiesA? parodo buvusios SSRS geografinAi?? zonAi??, o Rusijos televizijos A?inios A?vardijamos kaip ai??zcentrinAi??s sovietinAi??s A?iniosai???. Taip pat filme 25-toji valanda (25th Hour) kalbama apie ai??zrusA? mafijAi??ai???, nors pagAi??rindinis bosas ai??i?? ukrainietis. Ai??ioje tapatybiA? iA?pardavimo mugAi??je verta paminAi??ti ir ironiA?kAi?? A?vilgsnA? A? posovietinio tautinio identiteto formavimAi??si, kurA? puikiai atspindi filmo Transporteris 3 (Transporter 3) scena: amerikietis klausia ukrainietAi??s, kuo jos tauta skiriasi nuo rusA?, ai??i?? merginos atsakymas apie vidines vertybes ir pasaulAi??vokAi?? jA? tepriverA?ia kreivai nusiA?ypsoti. Ai??is vertinimas parodo, kad Vakaruose posovietinAi??s A?alys suvokiamos kaip homogeniA?kas vienis, o jA? diferenciacija atrodo beprasmAi?? ir Vakarams visiA?kai neA?domi. Juolab kad iA? tokios perspektyvos daug lengviau vertinti ir daryti apibendrinimus. TaA?iau tokiu atA?vilgiu bAi??tA? labai nesavikritiA?ka ir visas VakarA? valstybes ar visus jA? gyventojus patalpinti A? Prokrusto rAi??musAi??ai??i?? vis dAi??lto tai vienas, tai kitas drAi??sus ir smalsus ar neturintis kito pasirinkimo vakarietis atklysta A? buvusiAi?? sovietinAi?? erdvAi?? ai??i?? ir dAi??l to, kokius vaizdinius iA?saugo grA?A?Ai??s namo, nebegalime teisti neadekvataus kino.

Pri(si)minimas: neapsigaukite ai??i?? kova tAi??siasi!

Yra dalykA?, kurie kaip Ai??iaurinAi?? A?vaigA?dAi?? VakarA? kine nuA?vieA?ia keliAi?? A? posovietinAi?? erdvAi?? ai??i?? tai Ai??altojo karo nuoskaudos, A? vakarietiA?kAi?? sAi??monAi?? A?sirAi??A?usi (po)sovietinAi??s erdvAi??s grAi??smAi??. Senoji blogio aA?ies sAi??voka niekur nedingsta ai??i?? Vilniaus Televizijos bokA?te saugodamas paslaptis tAi??no pasaulio Blogis ai??i?? todAi??l jA? reikia susprogdinti. Vilniaus naktinAi??s gatvAi??s teapA?viestos deganA?iomis A?iukA?liadAi??A?Ai??mis, o A?algirio stadione bAi??riuojasi badaujanA?ios minios ai??i?? tokiAi?? beyranA?iAi?? RytA? EuropAi?? stebi nemirtingasis Kalnietis UA?upio angelo fone.

Ai??tai filmAi?? Prezidento lAi??ktuvas netgi galima A?vardyti kaip Ai??altojo karo filmA? kolekcijos tAi??sinA?. Kupinas amerikietiA?kojo beatodairiA?ko patriotizmo, A?is filmas pristato tiek amerikieA?iA? pozicijAi?? posovietinAi??s erdvAi??s atA?vilgiu, tiek amerikieA?iA? suvokimAi??, kaip patys posovietiniA? A?aliA? gyventojai supranta savo naujAi??jAi?? padAi??tA? geopolitiniame pasaulyje. SiuA?etinAi?? linija vaizduoja kazachstanieA?iA? teroristus, uA?grobusius JAV prezidento lAi??ktuvAi??, ir A?iuo pagrobimu siekianA?ius ne A?iaip turtA? ar galios, o atkurti SSRS: ai??zkad motina Rusija vAi??l taptA? viena didele tautaai???. Greta idealizuoto amerikietiA?kojo patAi??riotizmo (juk kiekvienas doras amerikietis uA?stos prezidentAi?? nuo kulkA? savo kAi??nu!), A?i patriotizmo nebeegzistuojanA?iai SSRS forma pristatoma ne pozityviai, o sektantiA?kai (ai??zKai nuA?oviau A?A? vyrAi??, parodA?iau savo tikAi??jimAi?? Motina Rusijaai???, ai??i?? teigia kazachstanietis teroristas). Taip atskleidA?iamas ir vakarieA?iA? poA?iAi??ris A? posovietinius kraA?tus ai??i?? aklas A?moniA? A?tikAi??jimas jiems sukurtomis vizijomis, nenoras modernAi??ti, prieA?inimasis naujai sistemai. TieAi??siog prieA?prieA?a nuoA?irdA?iam, iA? gilios meilAi??s savo kraA?tui kylanA?iam amerikietiA?kam patriotizmui.

Nevengiama ir ideologiniA? implikacijA?, kai kazachstanieA?iai teigia norintys iA?vyti iA? savo kraA?to baisA?jA? kapitalizmAi??. Kazachstanas, pabrAi??A?iant jo buvusiAi?? priklausomybAi?? SSRS, vaizduojamas vos poroje filmo scenA?,Ai??ai??i?? tai ir didingi rAi??mai, kuriuose lovoje su baldakimu miega prezidentas-revoliucionierius, ir ViduramA?iA? tipo kalAi??jimas, nepalygintinas su A?prastais, filmuose vaizduojamais amerikietiA?kais kalAi??jimais. Perteikiamas ir kazachstanieA?iA? nusivylimas laisve (ai??zA?i infekcija, kuriAi?? JAi??s vadinate laisveai???) bei idealizuotas SSRS prisiminimas (pavyzdA?iui, teigiama, kad SSRS laikais sovietinAi??se A?alyse nebuvo prostitucijos ai??i?? A?iuo atveju galima drAi??siai prisiminti mitAi??, kad SSRS iA? viso nebuvo sekso ai??i?? tada logiA?kai suskamba ir A?is prostitucijos nebuvimas). Negalima teigti, kad tokiame vaizdavime nAi??ra nAi?? krislelio tiesos, juk Kazachstane vis dar egzistuoja grupAi?? A?moniA?, stipriai prijauA?ianA?iA? komunistinei ideologijai ar A?velgianA?iA? A? RusijAi?? kaip gelbAi??tojAi??, taA?iau tai daA?niausiai yra vidiniais A?alies interesais paremti dalykai, nelieA?iantys Amerikos, juolab nesikAi??sinantys A? jos saugumAi??.

ParanojiA?ka A?iame filme perteikta naujojo A?altojo karo baimAi?? parodo amerikieA?iA? nepasitikAi??jimAi?? Rytais, norAi?? parodyti, kad A?lugusi SSRS ir naujosios laisvAi?? deklaravusios valstybAi??s nebAi??tinai yra patikimos, kadangi jos susikAi??rAi?? ant sovietinio mentaliteto pagrindA? ir turi amA?inAi?? prieA?iA?kumo Amerikai genAi??. Ir nesvarbu, kad neturima faktais pagrA?stA? A?iniA? ar juolab A?rodymA?, jog kazachai ar rusai per pastaruosius deA?imtmeA?ius bAi??tA? vykdAi?? teroristinius iA?puolius Amerikoje ar bet kurioje kitoje VakarA? valstybAi??je.

VakarA? proA?ektoriais apA?viesta Ukrainos projekcija

Pagal Jonathano Safrano Foerio novelAi?? pastatytame filme Nepaprasta kelionAi?? (Everything is illuminated) vaizduojama Ukraina ai??i?? tragikomiA?ka valstybAi??, sunkiai einanti modernybAi??s keliu. SkaudA?ios praeities reliktai (tankA? nuolauA?os, sienA?, prie kuriA? buvo suA?audyti tAi??kstanA?iai A?ydA?, fragmentai etc.) A?alyje keiA?iami McDonaldai???s uA?kandiniA? ir riedlentininkA? vaizdais. SunkAi??s karA? padariniai, sunaikintos iA?tisos vietovAi??s ai??i?? tokie vaizdiniai tik priartina prie supratimo, kaip posovietinei Ukrainai sunku surasti, sudAi??lioti savo naujAi??jAi?? tapatybAi??. Parodomas tiek A?alies vidinis susiskaldymas (eiliniai darbininkai iA? provincijA? pajuokiamai A?velgia A? vakarietiA?kA? madA? besivaikanA?ius didmiesA?iA?, Kijevo ir Odesos, gyventojus), tiek esminis A?moniA? atotrAi??kis nuo A?aknA? (dvideA?imtmetis jaunuolis netikAi??tai suA?ino, kad iA? tiesA? yra ne tik ukrainietis, bet ir Ukrainos A?ydas). Ai??iame kontekste paradoksalu tai, kad nors filme vaizduojama bAi??tent VakarA? Ukraina, kurios didA?ioji dalis gyventojA? kalba ukrainietiA?kai ir aktyviai kovoja uA? savo tautinio identiteto puoselAi??jimAi??, filmo herojai kalba rusiA?kai.

Dvipusiu dviejA? pagrindiniA? herojA?, kurie yra iA? skirtingA? ai??zbarikadA?ai??? pusiA?, vaizdavimu perteikiamas ne tik VakarA? poA?iAi??ris A? Rytus, bet ir tai, kaip Rytai mato Vakarus ai??i?? kaip nepragmatiA?kus, atitolusius nuo jiems suprantamo ai??zA?emiA?koai??? gyvenimo. Kartu ukrainieA?iA? A?aipymesi iA? amerikieA?iA?, kurie sugalvoja paatostogauti Ukrainoje, galima A?A?velgti ir ukrainieA?iA? tapatybAi??s krizAi??, savos A?alies nuvertinimAi??, nesupratimAi??, kad ji yra kaA?kuo patraukli kitiems. Ai??iuo atveju filme tas patrauklumas daA?niausiai suprantamas per egzotiA?kumo prizmAi??, naftalinu dvelkiantys dalykai kelia nuostabAi?? ir susidomAi??jimAi??: amerikietis, pamatAi??s sovietinAi??s statybos apleistus daugiabuA?ius klausia, kas gi A?ia nutiko, ir gauna ukrainieA?io atsakymAi?? ai??i?? NepriklausomybAi??. Tokia ironija atskleidA?iama dar viena posovietinAi??s erdvAi??s problematika ai??i?? neA?inojimas kaip tvarkytis patiems, kAi?? daryti su tuo, kas palikta, tad griuvAi??siai vis dar stovi, o A?alia jA? kyla nauji pastatai.

Greta A?io ekonominio matmens egzistuoja ir kultAi??rinAi?? diferenciacija, itin lokalizuota sAi??monAi??, kuri neiA?eina iA? nusistovAi??jusiA? kliA?iA? ribA?, negali suprasti, kad kaA?kas gali elgtis kitaip nei priimta. Viena ryA?kiausiA? scenA? A?ia tematika ai??i?? tai vakaras vietiniame restorane, kai iA?kyla egzistencialistinAi?? vegetarizmo dilema ai??i?? ukrainieA?iai nesupranta, kaip galima iA? viso nevalgyti mAi??sos ir kodAi??l, o amerikietis nesupranta, ko A?ia nesuprasti negalima. Ai??iame vaizdinyje A?A?velgtina ir bendresnAi??, VakarA? ir RytA? kultAi??rA? tarpusavio supratimo, paralelAi??.

Pasaka su laiminga pabaiga: sovietinio palikimo egzorcizmas

AmerikieA?iA? filme GraA?uolAi?? ir pabaisa (Beautician and the Beast) pateikiamas dar vienas JAV ir RytA? Europos suprieA?inimas. Vaizduojama sugalvota maA?a A?alis SlovAi??cija, kuri pagal filme pateikiamAi?? A?emAi??lapA? ribojasi su Ukraina ir Rumunija, nors iA? tiesA? atitinka dabartinAi??s Ukrainos teritorijos ribas. Jos vaizdiniu apjungiama gausi stereotipA? ir A?vaizdA?iA? paletAi??, siejamA? tiek su posovietine erdve, tiek su pokomunistinAi??mis RytA? bloko A?alimis: diktatAi??rinis reA?imas, vado kultas, atsilikimas tiek ekonominAi??je, tiek A?mogaus teisiA? srityse. BarbariA?koji posovietinAi?? civilizacija, kuriai priskiriami ne tik komunistinio laikotarpio bruoA?ai, bet net ir viduramA?iA?ki siuA?etai, perteikiami erdvAi??je ai??i?? nuo A?moniA? atsiskyrAi??s diktatorius gyvena pilyje ant aukA?to kalno, kur tamsu ir gausu iA?kamA?A?, dvelkia prabangia atgyvena (lyg neseniai vartus atvAi??rusioje MedininkA? pilyje su A?ernA? galvA? kolekcija).

IA? paA?iAi??ros itin primityvi siuA?eto linija, vaizduojanti meilAi??s istorijAi?? kaip aliuzijAi?? A? garsiAi??jAi?? graA?uolAi??s ir pabaisos pasakAi?? (A?odA?iA? A?aismas angliA?kame filmo pavadinime ai??i?? angl. beauticianAi??ai??i?? ai???visaA?istAi??ai??i??, angl. beauty ai??i?? ai???graA?uolAi??ai??i??), turi ir antrAi??jAi?? dimensijAi??, pasiskolintAi?? iA? 1956 m. sukurto miuziklo Karalius ir aA? (King and I), kuriame A? rAi??staus valdovo gyvenimAi?? patekusi moteris imasi viskAi?? keisti ai??i?? ne tik valdovo moralines vertybes, bet ir visos A?alies gyvenimAi??. Ai??is kaitos motyvas, diktatAi??riA?kos sAi??monAi??s virsmas A? demokratiA?kAi??jAi?? yra vienas ryA?kiausiA? ir filme GraA?uolAi?? ir pabaisa. A?ia galima A?A?velgti gana aiA?kias paraleles tarp visaA?istAi??s (Joy, liet. ai???dA?iaugsmasai??i??) ir Amerikos bei diktatoriaus (PoA?enko) ir visos posovietinAi??s erdvAi??s. Kaip visaA?istAi?? yra ta jAi??ga, savo naiviu idealizmu sugebanti keisti pasaulA?, taip ir JAV yra jAi??ga, sugebanti suteikti pagalbAi?? atsilikusioms, nesusipratusioms posovietinAi??ms A?alims. Arba bent jau taip mums siAi??loma tikAi??ti.Ai??

AbstrakA?ios posovietinAi??s erdvAi??s vaizAi??davimas A?iame filme iA?siskiria bAi??tent noru sumenkinti ne esamus posovietinius padarinius, o iA?likusA? gyvenimo bAi??dAi??: akcentuojamas A?moniA? savimonAi??s nebuvimas ir visiA?kas susigyvenimas su vado kultu. Toks ryA?kus aklo paklusimo, nemAi??stymo, net eunuchiA?kos sAi??monAi??s pavyzdys yra filmo scena, kurioje po diktatoriaus kalbos iA? balkono, kurios metu A?monAi??s jam ploja, A? balkonAi?? A?sliAi??kina drAi??sioji amerikietAi?? ir, norAi??dama patenkinti savo uA?gaidAi??, iA?kelia A? virA?A? rankas, o minia, nekreipdama dAi??mesio nei kas ji, nei iA? kur, tiesiog A?aukdama dA?iugiai atkartoja jos veiksmAi??, aidi plojimai. Taip nuasmeninamas diktatorius, parodoma, kad jo galia seka tik iA? minios neA?inojimo ir A?pratimo bAi??ti valdomai. Taigi posovietinAi?? visuomenAi?? ai??i?? tai valstietiA?ka minios visuomenAi??, kurios mAi??stymo kryptA? turi pakeisti Vakarai. TaA?iau iA?mokti mAi??styti savarankiA?kai nereikia.

AmerikietAi?? A?ioje istorijoje pasikvieA?iama kaip civilizuota mokytoja, turinti A?diegti diktatoriaus vaikams demokratiA?kas modernaus pasaulio vertybes. Vis dAi??lto tai parodoma tik kaip priedanga, diktatAi??rinAi??s A?alies politinis Ai??jimas, stengiantis A?rodyti demokratiA?kam pasauliui, kad tikintis finansinAi??s paramos sekama jo pAi??domis. IA? tiesA? mokyti leidA?iama tik tai, kas pridera pagal vietinAi?? ideologijAi??, taip filmo A?iAi??rovAi?? priverA?iant susimAi??styti, kad niekada negali A?inoti, kas iA? tiesA? vyksta posovietinAi??se A?alyse, iA? naujo nuleidA?iama ai??zgeleA?inAi?? uA?dangaai???, kuri vis dar atskiria du skirtingus pasaulius. Laiminga filmo pabaiga, kurioje visaA?istAi??s-mokytojos apA?avAi??tas diktatorius ima keisti savo paA?iAi??ras ir A?alies valdymAi??, suponuoja, kad galima optimistiA?kai tikAi??tis pasikeitimA? RytA? fronte, taA?iau negalima jA? tiesiog laukti, bAi??tinas A?sikiA?imas iA? A?alies. Nors Rytuose ir vyksta pokyA?iai, Erichas Maria Remarqueai??i??as ir naujuose kontekstuose iA?lieka teisus ai??i?? VakarA? fronte nieko nauja. Tik tas pats noras savo pasaulAi??vokai atverti rinkAi?? ir RytA? Europoje.

Apie naktA? A?vento Jono

IA? Latvijos kilusio austrA? reA?isieriaus Alexanderio Hahno inicijuotame kAi??rinyje JoniniA? beprotybAi??s (Midsummer Madness) pristatoma tiek nepriklausomybAi?? atkAi??rusi Latvija, tiek gabalAi??lis Lietuvos. Latvija A?ia ai??i?? sumiA?usiA? kultAi??rA? oazAi??, kurioje dera tiek latviA?kas patriotizmas, perteikiamas JoniniA? A?ventAi??s tradicijomis, tiek didA?iulAi?? rusA? kultAi??rinAi?? ir lingvistinAi?? A?taka. Parodoma, kad SovietA? SAi??jungos A?eA?Ai??lis niekur nedingo, dabartinAi??s Rusijos A?taka vietiniam mentalitetui iA?lieka stipri: filmo herojai giriasi paA?A?stantys MichailAi?? GorbaA?iovAi?? ar BorisAi?? JelcinAi??. SovietA? SAi??junga neaukA?tinama, atrenkamos demokratiA?kas idAi??jas propagavusios asmenybAi??s, taA?iau atskleidA?iama, kad sunkiai randama naujA?, vietiniA? autoritetingA? herojA?.

NeuA?mirA?tama ir vakarietiA?kos kultAi??ros A?taka naujai besiformuojanA?iai valstybei, taA?iau A?i kultAi??ra parodijuojama kaip nederanti prie posovietinAi??s erdvAi??s: puiki tokios situacijos metafora yra Gucci treninginAi?? A?ventinAi?? apranga, po kuria A?aunus latvis riA?asi kaklaraiA?tA?. AtvykusiA?jA? A? A?alA? uA?sienieA?iA? vaizdavimu iA?ryA?kinama ir VakarA? arogancija RytA? Europos atA?vilgiu, indiferentiA?kumas ai??i?? prancAi??zAi?? neA?inojo, kad jos vyras buvo lietuvis, o suA?inojusi tam nesuteikAi?? reikA?mAi??s. Vis dAi??lto parodoma, kad dabartinAi??mis sAi??lygomis vakarieA?iA? A?sivaizdavimas, jog RytA? europieA?iai tik ir tetrokA?ta bet kokia kaina iA?trAi??kti A? Vakarus, nAi??ra pasvertas. VietinAi??s seselAi??s iA? Rygos pavyzdA?iu atskleidA?iama, kad A?monAi??ms gali bAi??ti gerai ir Latvijoje, jog noras gyventi savoje aplinkoje yra daug svarbesnis uA? amerikietiA?kAi??jAi?? svajonAi??, todAi??l seselAi?? atsisako nemokamo skrydA?io A? JAV ir nusprendA?ia likti gimtinAi??je. Filme yra ir daugiau ryA?kiA? scenA?, vaizduojanA?iA? tautinA? iA?didumAi?? (taksisto atsisakymas imti uA?mokestA? svetima valiuta, amerikieA?io mokymas tarti latviA?kus vardus ir jo paties vardo sulatvinimas). Pati stipriausia tautiA?kumo linija pristatoma tradicijomis, A?iuo atveju ai??i?? JoniniA? A?ventimu, taip parodant, kad tauta turi praeitA? ir iA? to kyla potencialas kurti ateitA?.

Latvija vaizduojama itin teigiamomis spalvomis, ypaA? iA?ryA?kinamas jos atvirumas pasauliui keliose siuA?eto linijose, kuriose veikia A? LatvijAi?? atvykAi?? A?vairiA? tautybiA? A?monAi??s (britai, austras, vokietis, japonas-kinas, amerikietis, prancAi??zai) ir patys latviai, uA?mezgantys su jais draugiA?kus santykius. Nepaisant A?io bendro pozityvaus vaizdinio, detalAi??mis parodoma ir kita medalio pusAi??: tarsi natAi??ralus vidinis chaosas (tiesiai per autostradAi?? vaikA?tantys A?monAi??s), skurdas (bankrutuojantys A?monAi??s, suktybAi??mis bandantys pritraukti uA?sienio investuotojA? pinigus), moters kaip prekAi??s supratimas, tolerancijos trAi??kumas seksualinAi??ms maA?umoms. Vis dAi??lto filmas per porAi?? valandA? bando pateikti visAi?? latviA?kos tapatybAi??s virsmo projekcijAi??: minAi??tA? blogybiA? atsikratoma, atrandami tikAi??rieji gAi??rio, tiesos ir groA?io idealai, o viskAi?? kulminuoja filmo pabaigoje paminimas faktas, kad filmo veikAi??jai britai Rygoje galiausiai atidaro sAi??kmingai veikiantA? pirmAi??jA? gAi??jA? barAi?? Latvijoje.

KAi??rinyje neiA?vengiama ir jau eiliniu, vos ne anekdotiniu tapusio latviA? ir lietuviA? neskyrimo: dvi maA?os Pabaltijo tautos su panaA?iai skambanA?iais pavadinimais vakarieA?iams atrodo tapaA?ios, bet JoniniA? beprotybAi??se netiesiogiai bandoma rasti skirtumAi?? tarp A?iA? valstybiA?. Latvio lydima prancAi??zA? porelAi?? keliauja A? LietuvAi??, KryA?iA? kalnAi??, norAi??dama iA?barstyti mirusio prancAi??zAi??s vyro lietuvio pelenus. KryA?iA? kalnas vaizduojamas itin efektingai ir mistiA?kai (tamsa, dAi??mai, A?vakiA? A?viesos, beauA?tantis rytmetys, gotikiniu stiliumi apsirAi??dAi?? filmo veikAi??jai), ir kadangi tai tAi??ra vienintelis filme parodomas Lietuvos gabalAi??lis, taip sukuriamas magiA?kas A?ios A?alies paveikslas, ant KryA?iA? kalno praleista JoniniA? naktis ir JoniniA? naktis Latvijos pajAi??ryje ar eiliniame latviA? A?eimos sode tampa ryA?kiomis prieA?prieA?omis: naktis ir diena, rauda ir daina.

Ai??Jei apA?valgos A?anras A?pareigotA? papunkA?iui sudAi??lioti iA?vadas, bAi??tA? pernelyg lengva. Galima pasirinkti pribloA?kianA?iAi?? perspektyvAi??: pamirA?tant teigiamus multikultAi??riA?kumo postulatus ir kiekvienos kultAi??ros savitumo, iA?skirtinumo propagavimAi??, VakarA? kine atsiskleidA?ia vakarieA?iA? kolonialistinis mentalitetas. Galima uA?sidAi??ti dabar labai populiarius treA?iosios-graA?esnAi??s dimensijos akinius: vakarietiA?ki filmai atskleidA?ia pokyA?iA? posovietinAi??se A?alyse suvokimAi??, kurA? seka supratimas, kad tai nAi??ra statiA?kas kraA?tas, tebesivadovaujantis tomis paA?iomis idAi??jomis kaip buvusi SSRS, kur vyksta ir modernesnio pobAi??dA?io tautinAi??s tapatybAi??s virsmas. Vis dAi??lto iA?vadA? buvimas yra kaip iA?baigtumo nuoroda, kurios A?ia bAi??ti negali ai??i?? tiek kinematografija A?ia tema, tiek posovietiniA? A?aliA? tapatybAi?? vis dar egzistuoja kAi??rybinio proceso lygAi??menyje. IA? savos perspektyvos A?domu klausytis nevarA?omA? kalbA? apie savo A?alA?, A?proA?ius ir kultAi??rAi?? (ar jos nebuvimAi??). TaA?iau galiausiai lieka klausimasAi??ai??i?? ar auditorija Vakaruose, A? kuriAi?? A?ie kino kAi??rAi??jai orientuojasi, domisi mAi??siA?ke perspektyva, ar pastaroji lieka tik fonas, neiA?pildyta kino vizija.