ai??zMetA?ai??? anketa

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??PoA?iAi??riai
AUTORIUS:Ai??Viktoras RudA?ianskas,Ai??Gintaras Bleizgys,Ai??Gintaras Grajauskas

DATA: 2012-05

ai??zMetA?ai??? anketa

Viktoras RudA?ianskas,Ai??Gintaras Bleizgys,Ai??Gintaras Grajauskas

1. XXI amA?iaus pradA?ia nAi??ra labai paguodA?ianti ai??i?? ekonominAi??s krizAi??s, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinAi??s katastrofos, blogAi??janti ekologinAi?? situacija. Kokias iA?eitis matote A?monAi??ms, tautoms, valstybAi??ms?

2. Kaip vertinate politinius ir ekonominius Lietuvos rezervus sudAi??tingA? naujojo amA?iaus iA?A?Ai??kiA? akivaizdoje? Ir amA?inas klausimas ai??i?? ai??zkAi?? darytiai???, kad sumaA?intume neiA?vengiamus nuostolius?

3. Kas Jums asmeniA?kai padeda iA?gyventi A?A? nelengvAi?? laikotarpA?? IA? kur semiatAi??s stiprybAi??s? Kokie elgesio archetipai bAi??tA? tinkamiausi A?iandien?

Viktoras RudA?ianskas

1. Tiek baubA? viename JAi??sA? klausime! Norisi jaustis kaltam, kad jaunystAi??je neA?nikau A? kokA? dA?efAi?? ir iA?tiktas ekstazAi??s neatvAi??riau sau laimingo pasaulio, kur visada manimi bAi??tA? pasirAi??pinta: Sodelyje nesibaigtA?, tarkime, rakauskiA?kas A?ydAi??jimo stebuklas, almAi??tA? radauskiA?ki fontanai arba neaprAi??piamoje KatilinAi??je niekada nesustotA? ugnies, katilA? ir dervos pramonAi??. Kita vertus, kas gali uA?tikrinti, kad ten netektA? prisiimti kaltAi??s uA? tai, jog mano tAi??vai, kai vyko globalizacija pagal jefreitoriA? AdolfAi?? ir A?ventiku netapusA? JosifAi??, neuA?lipo ant minos, iA?vengAi?? kulkA? kruA?os, nebuvo subombarduoti tAi??vA? namai? GalA? gale, kad nei jie, nei vAi??liau aA? pats neiA?mirAi??m dAi??l vitaminA? ir paprasA?iausios, o iA? tikrA?jA? ai??i?? Duonos KasdienAi??s ai??i?? stokos.

is levitra covered by insurance.

Tik va, kas tai yra, ta Duona KasdienAi??, kad imu ir uA?raA?au didA?iosiomis raidAi??mis? Tarsi jAi?? lyginA?iau su A?iandien kasdiene tapusia karalyste E, kuri be jokiA? skrupulA? savo agentus infiltravo A? aliejA? ir vynAi??, nepadariusi iA?imties duonai? TebeturinA?iai KasdienAi??s iA?orinAi?? formAi??.

Apie vynAi?? galima priA?nekAi??ti keletAi?? kalbA? upiA?, deja, neiA?vengiamai reziumuotume, kad tiesa nuo jo atsiskyrAi?? prieA? keletAi?? Ai??kmeA?iA?, o gal toje paA?ioje epochoje, kai buvo sumAi??styta: in vino veritas.

Seneliai ir proseneliai irgi buvo geri. IA?lindo pro visA? A?manomA? adatA? skylutes, todAi??l neatsidAi??rAi?? prieA?akinAi??se Pirmojo pasaulinio karo fronto linijose!

DievaA?, esu kaA?kokio nesusipratusio genealoginio medA?io, nesugebAi??jusio uA?siliepsnoti XIX a. pradA?ioje, kai Europoje vyko globalizacija pagal NapoleonAi??, atA?ala, kuriai lemta XXI a. jaustis atsakingai uA? antiglobalistinA? ekstremizmAi??.

Ir ta bAi??sena be paliovos persekioja, prie manAi??s ji istoriA?kai prilipo. Kalti konservuoti A?irneliai, mat pamenu, buvo laikai, kai parduotuvAi??se tekdavo matyti maA?daug vieno litro talpos skardines, ant kuriA? bAi??davo nupieA?ti A?ali A?irneliai ir didelAi??mis raidAi??mis uA?raA?yta GLOBUS. Stovi eilAi??je prie jA?, medituoji, bet likus pusA?imA?iui metrA? iki pergalingos akimirkos A?irneliai baigdavosi. Jie visada iA?tirpdavo greiA?iau negu eilAi??. Tai buvo epochos aksioma!

Ai??sivaizduokite, toje A?alyje, kurioje stovAi??davau eilAi??se, niekada neegzistavo ekonominAi?? krizAi??! Jokia forma ai??i?? nei per radijAi??, nei per televizijAi??, nei laikraA?A?iuose. Ta proga nepakenktA? A?terpti keletAi?? sakiniA? apie iA?lietAi?? aliejA?, bet… tai nekeistA? esmAi??s. O ji labai aiA?ki: kai iA?girstu A?odA? globalizacija, kaA?kaip savaime prieA? akis ant lentynos iA?sirikiuoja konservuotA? A?irneliA? skardiniA? eilAi?? su uA?raA?u GLOBUS. To vaizdo niekaip neiA?trina faktas, kad dabar tA? konservuotA? A?irneliA? kiekvienoje parduotuvAi??je nors vagonais veA?k! Tiesa, uA?raA?ai ant skardiniA? kitokie, bet tai man netrukdo pasisakyti uA? globalizacijAi?? ir uA? ekonominAi?? krizAi??. Tik tada, kai abu minAi??tieji procesai A?gavo didelA? pagreitA?, konservuotiems A?irneliams tapau abejingas. KodAi??l? Mano senelAi?? pasakytA? paprastai: pilna A?ikna. Karo reikia!

Ir vAi??l tu, senele, su savo karu… Nebus! Rask tu dabar tokius kantrius A?mones, kurie pasislAi??pAi?? A?emAi??lapius pieA?inAi??tA? ir perpieA?inAi??tA?. Ne tas lygis. Dabar A?vyst vamzdynAi?? Baltijos dugnu, ir nauda pasidalyta. Pasaulis rafinuotas. Nors kai kurie sako ai??i?? ciniA?kas. A?ia, senele, poA?iAi??rio, atskaitos taA?ko reikalas. Nesupranti? AA? atsimenu, kaip lyg A?venA?iausiAi?? dalykAi?? tu iA?tardavai A?odA? miA?kiniai. Kiti juos vadino tiesiog banditais. Dabar tie kiti tuos paA?ius miA?kinius, kuriuos tada vadino banditais, pavadintA? teroristais. Dabar supranti? Tai taip pat, kaip rafinuotumas ir cinizmas.

VisokiA? A?odA?iA? priviso. Kad ir genocidas. Vis atsargiai pasidairydami A? A?alis, tikrindami, ar ko nors neA?A?eidA?iame, bandome paaiA?kinti pasauliui, kad tas genocidas, A?moniA?kai kalbant, fizinis tautos naikinimas, neapAi??jo ir mAi??sA?, bet nelabai kas girdi. Kiti kalba aA?triau, tai juos geriau girdi. TuA?A?ia jo, nAi??ra ko nukabinti nosies. Jei savo tautAi?? palygintume su Ai??iaurAi??s Amerikos indAi??nais arba Australijos aborigenais, A?iuo poA?iAi??riu, galima sakyti, esame kankiniai, turintys balso teisAi??. Anie kaA?kaip savaime sunyko, ir ai??i?? viskas.

Mes gyvename gerai, senele. Ai?? protAi?? einame. IA? RytA? iA?minties semiamAi??s. Visa, kas rytietiA?ka, yra jAi??ga! Ten iA?mintis gilesnAi??, arA?iau A?sivaizduojamo etalono. Nors, jei atvirai, kartais suabejoju. Japonijoje A?vyko baisi tragedija, sprogo viena didA?iausiA? pasaulyje atominiA? elektriniA?, liudijusi japoniA?kosios mokslo minties ir ekonomikos galiAi??. Kraupi lemties ranka, kuri per trumpAi?? laikAi?? vienAi?? A?alA? dukart uA?pila radiacijos liAi??timi. Dar kraupiau, kai net iA?mintis nesustabdo proto nuo uA?programuotos klaidos. Tragedija akivaizdi, o klausimas retorinis: kaip iA?minA?iai galAi??jo statyti atominAi?? elektrinAi?? nestabilioje seisminAi??je zonoje? Ar tik nebus mus, A?mones, ignoruojanA?ius iA?mintA? ir geografinAi?? padAi??tA? bei istorinAi?? patirtA?, apsAi??dAi??s pabaisiA?kas vartojimo plAi??A?rAi??nas, svaidantis nedviprasmiA?kas uA?uominas, kad praris mus paA?ius? O gal bAi??tent iA?minA?iai turAi??jo pakilti A? tokiAi?? mokslo ir ekonominAi??s galios demonstravimo tuA?tybAi?? ar puikybAi??, kad visi pamatytA?, jog nAi??ra A?mogiA?kosios iA?minties, kuri pranoktA? KAi??rAi??jo mintA??

Tarp kitko, visai neseniai per kaA?kurA? artimojo uA?sienio televizijos kanalAi?? kalbAi??jAi??s akademikas pareiA?kAi??, kad pirmykA?A?iai A?monAi??s kvAi??pavo grynu deguonimi. VAi??liau oro sudAi??tis Ai??mAi?? kisti. Kuo toliau, tuo daugiau jame radosi azoto. Kuo daugiau ore radosi azoto, tuo labiau ilgAi??jo A?mogaus vidutinis amA?ius. GalA? gale akademikas iA?kAi??lAi?? hipotezAi?? ai??i?? tada, kai oras bus ne kas kita, o azotas, A?monija gali susidurti su nemirtingumo problema…

Vis dAi??lto, jei apie tai rimtu veidu kalba akademikas, vadinasi, kaA?kam to reikia. Gal tu, senele, A?inai? Gal akademikas turi kaA?kokius slaptus dokumentus, kuriuose uA?fiksuota, kad pragare stinga vietos katilams ir atAi??jo laikas A?emAi??je A?kurti filialAi???

Mes gi A?ia A?iukA?les mokomAi??s rAi??A?iuoti, kad tolyn nukeltume ekologinAi?? katastrofAi??.

Tai va. KlausimA? galybAi??, o atsakymA? neA?inau. Nelabai ir suprantu, kas aplink vyksta. NegAi??da man prisipaA?inti, juk ir tu, senele, kai gyvenai, nesupratai, kas tuo metu dAi??josi pasaulyje… Ai??iuo poA?iAi??riu viskas stabilu: aA?, kaip ir tu kadaise, gyvenu sau, o pasaulis sau. Taigi…

Taigi paA?velgus A? XIX ar XXI amA?iA? pradA?ias, visa tai, kas (ne)gresia arba (ne)vyksta dabar, tAi??ra kaA?koks keistas amA?iA? pradA?ioms bAi??dingas A?monijos noras akimirksniu nubraukti visa, kas buvo, ir atrasti naujAi?? civilizacijAi??. AmA?iA? sandAi??rose A?monijai ima vaidentis, kad iki tol pasaulis vystAi??si nevykusiai, galima sakyti, jo kaip ir nebuvo. IA?skyrus apmusijusiAi?? stagnacijAi??. Tad naujA? A?aidimA? paieA?kos natAi??raliai neiA?vengiamos.

Gerai skamba: Globalizacija. Kas ai??zuA?ai???? Dauguma… Valio, ponai! Kas ai??zprieA?ai???? Et, jAi??s, antiglobalistai!

Kaip visa tai girdAi??ta… Tik terminologija kita. Ir dekoracijos. Tik vietoj smurto ir prievartos ai??i?? sotumas, patogumas, A?ypsenos. Viskas ai??i?? taikiai ir savanoriA?kai, be kraujo praliejimo. GrakA?A?iai manipuliuojant didA?iA?jA? pinigais ir demokratija, maA?A?jA? turi likti dar maA?iau. Kam rAi??pi, kad istorija rodo, jog ne visi maA?ieji amA?iams pasiraA?o ant tokiA? ketinimA? protokolA? ir anksA?iau ar vAi??liau ima reikalauti nepriklausomybAi??s. Seniau tokiais atvejais didieji A?veisdavo kardus, uA?vesdavo tankA? variklius ir imdavo maA?iukams geresnA? gyvenimAi?? brukti.

XXI a. A?vyko esminAi??s permainos! Regisi, ateityje, kai maA?iukai pradAi??s spurdAi??ti, didieji uA?kais katilAi??lius ir ims rungtyniauti, kuris skanesnA? viralAi?? maA?iesiems iA?virs.

Jie tiesiog serga priklausomybe nuo mAi??sA?.

2. JauA?iuosi priblokA?tas. Ne tokie kaip aA? neA?inojo, kAi?? daryti. Vienas net savo veikalAi?? taip pavadino, bet neatsimenu, ar tai jam padAi??jo. Neturiu statistiniA? duomenA?, ar apskritai kam nors padAi??jo.

Politiniai ir ekonominiai Lietuvos rezervai ai??i?? paprastesnis reikalas. JA? praktiA?kai iA?mano visi, iA?skyrus VyriausybAi??.

Problema ta, kad kartais tuos rezervus sunku A?A?iAi??rAi??ti. Jei kalbAi??tume apie BVP, kuris per krizAi?? augo kaip ant mieliA?, jokiA? rezervA?, sakyA?iau, nAi??ra. Per visaA?inA? televizoriA?, berods Arno KliveA?kos laidoje, pernai vienas politikas teigAi??, kad BVP augimas per porAi?? pastarA?jA? metA? perA?oko 16 procentA?. Oponentas tokio tvirtinimo paneigti nesugebAi??jo, tad laidos vedAi??jas primygtinai klausinAi??jo: kas man iA? to, kas mums iA? to? Niekas realiai negalAi??jo paaiA?kinti. Tik apgraibom per sutemas. O atsakymas paprastas: rezervA? auginti BVP nAi??ra. NesAi??monAi??! Taip gali atsitikti kur nors kitur, tik ne Lietuvoje! Mes nepataisomi optimistai ir… jei dar stipriau susiverA?tume dirA?us, BVP augimas pasiektA? 20 procentA?. Sakysite, o kas iA? to? O tas, kad tada jau bAi??tA? didelis kas iA? to.

TiesAi?? sakant, nuosekliai to BVP skrydA?io neseku. Labai gali bAi??ti, kad A?iuo metu jis smunka kaip iki paskutinAi??s dirA?o skylutAi??s uA?verA?tos kelnAi??s, nes nesibaigiantis liesAi??jimo procesas nuosekliai tAi??siasi. SituacijAi?? apsunkina ir tai, kad neA?manoma iA?siaiA?kinti, ar BVP yra ekonominis ar politinis rezervas.

MAi??sA? minAi??tuosius rezervus gal kiek iA?gelbAi??tA? koks nors malonus stebuklas. Tarkime, paaiA?kAi??tA?, kad Lietuva nuo rytA? iki vakarA?, nuo A?iaurAi??s iki pietA? plyti ant baisaus dydA?io naftos klano. Siurbtume tAi?? Dievo dovanAi?? ir kaimynams pardavinAi??tume keliskart pigiau negu saviems vartotojams. Patirties turime, sukaupAi??me, kai veikAi?? Ignalinos AE. Manau, tokiu bAi??du pasauliui demonstravome moralinAi?? tvirtybAi?? ir tikrAi??sias krikA?A?ioniA?kAi??sias vertybes: naudos buvo ai??i?? alkanus penAi??jome.

Net amerikonus! Tie pasisukiojo MaA?eikiA? naftoje, kol uA? pinigA? siurbimAi?? nereikAi??jo mAi??sA? valstybei mokesA?iA? mokAi??ti, ir dingo. ProgramAi?? A?vykdAi??me, Ivano prie vamzdA?io neprileidome. Iki tol lyg ir nenumanAi??me, kad esame ne A?iaip valstybAi??, o su vamzdA?iu.

Kita vertus, naftos klanas po mAi??sA? teritorija ai??i?? per didelis pavojus. Kaipmat kam nors parAi??ptA? be mAi??sA? valios lietuviA?kAi?? demokratijAi?? patobulinti ar A? geresnAi?? sAi??jungAi?? A?vilioti. Istorija rodo, kad kuo geresnAi?? sAi??junga, tuo maA?iau savarankiA?kumo. Ai??sivaizduoju: sAi??dA?iu prie pietA? stalo, o kaA?kas, toks geras, man, sveikam A?mogui, A?aukA?tAi?? su viralu prie burnos neA?a. AA? prieA?inuosi, noriu A? savo rankas perimti tAi?? nelemtAi?? maitinimosi A?rankA?, o neduoda, girdi, saugo, kad ant marA?kiniA? sriubos neuA?sipilA?iau. Nuo svetimo gerumo atrofuotA?si mano raumenys ir mirA?iau ne sava mirtimi.

NeA?inau, kAi?? reiA?kia ne sava mirtimi. Bet iA?mokau iA? kaimynAi??s. Ji atneA?a parduoti grietinAi??s, nes jos pusseserAi??s vyro pusbrolio A?monos brolis laiko keletAi?? karviA?. KaimynAi??s pusseserAi??s vyro pusbrolio A?monos brolio vardas ai??i?? Mindaugas. TAi?? tiksliai A?inau, nes pirmAi??syk mAi??sA? kieme parduoti savo produkcijos buvo pats atvykAi??s. Jis pareiA?kAi??, kad yra paskutinis Lietuvos karaliaus Mindaugo palikuonis ir, jei turAi??tA? laiko, pasirAi??pintA? gauti bajoro dokumentus. DAi??l to palikuonio statuso jis nepaliko nAi?? maA?iausios abejonAi??s: esu pats nupieA?Ai??s giminAi??s genealoginA? medA? ant baltais aliejiniais daA?ais uA?daA?yto fototapeto, kuriuo iA?klijuota vakarinAi?? rytinio kambario siena. Mieli Lietuvos A?monAi??s, pirkite mano ekologiA?kAi?? produkcijAi??. Tai pigiau negu parduotuvAi??je, nes nereikia mokAi??ti PVM, be to, ji neaplipusi tarpininkais, kurie uA? niekAi?? pasiA?ildo rankas. Jums gerai, nes pigiau, man gerai, nes sutaupau uA? kurAi?? ir turgavietAi??je uA? vietAi?? mokAi??ti nereikia. Tiesa, savo produktais prekiauju ir Vilniuje, bet, jei viskAi?? parduoA?iau ten, tai A?alia jAi??sA? jausA?iausi visiA?ku ekshibicionistu. Be to, man gaila vietiniA? bekarviA? A?moniA?. Nors, tiesAi?? kalbant, tai kvepia fetiA?izmu, jei A?iAi??rAi??tume iA? Vilniaus pozicijA?. Ateityje mano produkcija prekiaus A?tai A?i moteris ai??i?? nors ji, kaip sakoma, atliks tarpininkAi??s vaidmenA?, nuo to nei grietinAi??, nei sviestas, nei varA?kAi?? nebrangs.

codeine cough syrup online.

Ir tada neiA?tvAi??rAi?? ta moteris: aA? ne dAi??l savAi??s, aA? kad Lietuvai bAi??tA? geriau! AA? savanorAi??, savanorAi??… kaip ten tas A?odis, uA?mirA?au… Mindaugai, ar liepei sakyti ai??i?? dilerAi???

Mes abu, kad Lietuvai bAi??tA? geriau! ai??i?? patikino Mindaugas. ai??i?? Su ta moterimi atsiskaitysiu natAi??ra iA? perteklinAi??s produkcijos!

Mano stalA?ius totaliai atvAi??po, o akys iA?sprogo A? debesis nelyg varlAi??s, gandrAi?? pamaA?iusios. O Mindaugas, pastebAi??jAi??s, kad rankose laikau piniginAi??, A?gavo antrAi??jA? kvAi??pavimAi??. A?velgdamas A? mane iA?dAi??stAi??, kad mAi??sA? A?alyje asocialai yra dviejA? rAi??A?iA? ai??i?? ne menininkai ir menininkai. Nelabai teisinga, pasak Mindaugo, kad pastarieji uA? pirmuosius gyvena prasA?iau. TaA?iau, jei jo prekybinA? metodAi?? bendromis jAi??gomis pavyktA? perkelti A? valstybinA? lygmenA?, A?gyvendintume kone utopinAi?? svajonAi?? ai??i?? sukurtume stipriAi?? vidurinAi?? klasAi??, o tada atsivertA? galimybAi?? menininkA? A?elpimAi?? prilyginti ne menininkA? A?elpimui. IA?girdAi??s, kad pritarianA?iA? nAi??ra ir dAi??l garsiai iA?tarto A?odA?io A?elpimas ima formuotis opozicija, Mindaugas nesutriko: kaA?kada toks Vincentas van Gogas laukuose rinko valstieA?iA? iA?mestas kelnes ir pieA?Ai?? ant jA? visokius pieA?inius, augalus visokius, saulAi??grAi??A?as, A?moniA? nelabai mokAi??jo, na, kAi?? matAi??, tAi?? paiA?Ai??! Visi tada manAi??, kad joks jis menininkas. Kas galAi??jo pagalvoti, kad sutrintos valstieA?iA? kelnAi??s A?iandien kainuos milijonus doleriA??! AsocialA? menininkA?, net jei jie atrodo kaip ne menininkai, o tik apsimetAi??liai, A?elpimAi?? pakelti iki tikrA? ne menininkA? asocialA? lygio ai??i?? gera investicija A? ateitA?!

Iki A?iol neA?inau, ar MindaugAi?? vertinti uA? politinA? ar uA? ekonominA? lankstumAi??, bet faktas tas, kad papildomA? rezervA? jis rado. GirdAi??jau, Ai??mAi?? auginti triuA?ius ir runkelius. Tataigi! Lietuvos ekonominiai ir politiniai rezervai yra kiekvieno A?alies pilieA?io individualus reikalas.

3. AA? asmeniA?kai turiu du dalykus, kurie padeda iA?gyventi: imunitetAi?? ir kelmAi??. Pirmasis susiformavo okupacijos sAi??lygomis, bet labai praverA?ia dabar ai??i?? laisvA? pilieA?iA? visuomenAi??je. Pagrindinis principas atsirado dar nespalvotA? televizoriA? eroje. PrincipAi?? A?inojo visi, nors niekada niekas jokioje A?iniasklaidos priemonAi??je apie jA? nekalbAi??jo. Principas tiesiog keliavo iA? lAi??pA? A? lAi??pas. Ne gimtAi??ja kalba, bet toks aiA?kus, tarsi bAi??tA? gimtAi??ja: ?????i??Ni????Ni?? ?i????Ni??NS, ???i???? ???????i???i????, ?i??N????i???? ?i????Ni??NS, ???i???? ??Ni???????i??Ni??N?N?. Tai maA?daug reikA?tA?: uA?teks bet kaip gyventi, gyvensime taip, kaip gyvenimas privers.

Kelmas irgi iA? anA? laikA?, taA?iau jis ai??i?? kitas reikalas. Ai??gimtas, A? kraujAi?? ir kaulA? smegenis A?sigAi??rAi??s. Senelio palikimas. BAi??davo, skaldo malkas, sugalvoja parAi??kyti, atsipAi??sti, atsisAi??da ant kelmo, A?velgia A? nacionalizuotAi?? savo buvusiAi?? A?emiukAi?? (kalbAi??damas apie savo A?emAi??, vartojo tik A?itAi?? formAi??) ir lyg niekam, lyg man sako: tas kelmas… Ai??tai ir visa mano Lietuva… GraA?us buvo uosis, gaila, A?aibas trenkAi??.

Ir aA? vogA?iomis pasAi??dAi??davau. Nesupratau, kodAi??l kelmas ai??i?? visa Lietuva. Dabar suprantu, kAi?? senelis sakAi??, bet nevaA?iuoju A?iAi??rAi??ti, ar jis yra, tas kelmas. Jei nerasA?iau, bAi??A?iau netekAi??s kaA?ko svarbaus, Lietuvos liktA? maA?iau.

Gintaras Grajauskas

1. Jei A?iAi??rAi??tume istoriA?kai, nAi?? vienas prabAi??gAi??s amA?ius nebuvo labai nuteikiantis optimizmui ai??i?? netrAi??ko kriziA?, katastrofA?, revoliucionieriA? su bombomis. Nieko labai naujo ir stulbinanA?io XXI a. kol kas neparodAi?? ai??i?? o jei lygintume su praAi??jusiu XX a., atneA?usiu A?monijai du pasaulinius karus, tai mAi??siA?kis tebAi??ra naivus ir nekaltas it gimnazistAi??.

Jei reikAi??tA? vienu A?odA?iu A?vardyti, kuo dabartinis amA?ius skiriasi nuo buvusiA?jA?, atsakyti galima bAi??tA? trumpai: internetas. Su visomis pasekmAi??mis. Pasaulis galA? gale bendrauja ai??i?? bendrauja taip, kaip niekuomet anksA?iau. Tai ne koks fasadinis ai??zvirA?Ai??niA? susitikimasai??? ar falsifikuota sovietmeA?io ai??ztautA? draugystAi??ai???, o tikras A?moniA? komunikavimas. Atsiranda didA?iulAi?? galimybAi?? tarpusavio supratimui, empatijai ir solidarumui. Ar ta galimybAi?? bus A?gyvendinta, parodys laikas. Gal ir uA?silikAi?? seno raugo politikai galA? gale supras, kad pasaulis nAi??ra lokaliA? geografiniA? interesA? kovos laukas. Laikas paA?velgti plaA?iau ir suprasti, kad visi gyvename po tuo paA?iu dangumi. Po vienu stogu ai??i?? jei jis grius, uA?grius nesirinkdamas, ai??i?? visus iki vieno.

Taigi ir iA?eitis, mano supratimu, viena: atsakomybAi??. A?moniA?, tautA?, valstybiA?. AtsakomybAi?? sau paA?iam ir pasauliui.

Jei jos pritrAi??ksim, nugalAi??s kvailybAi?? ir tuA?A?iagarbiA?kumas?

Tada jau nebebus ko pasiAi??lyti. Internetas ir visi internautai persikels A? rojaus serverA?. DAi??l A?ventos ramybAi??s paslAi??pkite kur saugioje vietoje nors vienAi?? A?prastinAi??, ai??zpopierinAi??ai??? knygAi??. Geriausia, jei tai bAi??tA? koks skautA? vadovAi??lis ai??i?? ai??zKaip iA?gyventi laukinAi??je gamtoje po branduolinio karoai???.

2. DidA?iausias ir vienintelis mAi??sA? rezervas ai??i?? A?monAi??s. Per ilgus okupacijA? ir tremA?iA? metus pasidarAi?? tokie gajAi??s, taip sugebantys iA?gyventi, kad net legendinis iA?gyvenimo ekspertas Bearas Gryllsas pavydAi??tA?. Tereikia nedaug ai??i?? sugrAi??A?inkime jiems savigarbAi??, ir pamatysime, kas nutiks. Kaip jAi?? sugrAi??A?inti? Receptas klasikinis: kultAi??rinti ir civilizuoti. Ilgas ir nelengvas darbas. Ir ai??i?? deja ai??i?? kol kas beveik visiA?kai apleistas.

3. Na, tikriausiai aA? taip pat turiu to aukA?A?iau minAi??to gajumo ai??i?? genuose. Taip pat ai??i?? uA?sispyrimo ir siuto po skAi??ra. Kita vertus, o kuo A?itas laikotarpis toks jau ypatingas, kuo jis sunkesnis uA? kitus? Lietuvoje kultAi??rininkams krizAi?? ai??i?? permanentinAi??, niekada jie taukuose nesivartAi?? ir nesivartys. Kaip ir kiti mirtingieji, jie dA?iaugiasi, kad turi darbAi??, kAi?? pavalgyt ir stogAi?? virA? galvos. Jei visa tai yra, anokia A?ia krizAi??.

Elgesio archetipA? ai??i?? nepasirinksi. Jie tave pasirenka. Juos diktuoja intuicija. SAi??A?inAi??s balsas, jei norite. O tai, kAi?? galima racionaliai pasirinkti kaip optimaliausiAi?? ai??i?? jau visai ne archetipas, tiesiog A?vaizdis.

Negalvoti apie save pernelyg gerai ir pernelyg daA?nai.

RAi??pintis mityba ai??i?? plaA?iAi??ja prasme. Neryti A?lamA?to. Nesusivilioti blizgAi??mis.

Ai??siA?iAi??rAi??ti A? kitus ai??i?? ir pabandyti juos suprasti. Jei beA?iAi??rAi??dami staiga kAi?? nors pajusite ai??i?? suspaus A?irdA? ar uA?eis nenumaldomas noras A?ypsotis ai??i?? vadinasi, viskas tebAi??ra gerai. Jokios krizAi??s.

Gintaras Bleizgys

1ai??i??2. Taip, pradA?ia nAi??ra paguodA?ianti ir bent jau kurA? laikAi?? bus tik dar blogiau. Pasaulio ekonomika iA?gyvena esminius pokyA?ius. XX a. pabaigoje pasaulis vis labiau tolo nuo gamyba ir prekAi??mis grindA?iamos ekonomikos. IA?tobulinti finansiniai mechanizmai sudarAi?? sAi??lygas A?imtams milijonA? pasaulio gyventojA? per akcijA? birA?as, ateities sandorius, pasirinkimA? rinkas ir t. t. tapti kaA?i kokios, sakyA?iau, realiai neegzistuojanA?ios arba pseudoekonomikos dalyviais: A?monAi??s pirko akcijas, kuriA? vertAi?? augo, tada skolinosi bankuose pinigus ir investavo A? akcijas, kuriA? vertAi??s augimas buvo didesnis negu bankA? paskolA? palAi??kanos, ir A?itaip mAi??gino uA?sidirbti. Ai??sisuko didA?iulis investavimo A? niekAi?? ai??i?? A? teorinius skaiA?ius ir liguistus lAi??kesA?ius ai??i?? ratas. PAi??tAi??si burbulas ir galiausiai sprogo. AA? vis klausiu savAi??s: kas A?ia sprogo? Manau, sprogo kaA?i kokios tA? A?imtA? milijonA? ai??zinvestitoriA?ai??? (norAi??A?iau juos vadinti finansA? rinkA? poetais) svajonAi??s ir iliuzijos ar net psichiniai kompleksai. Taip, jie nukentAi??jo, nes liko skolingi bankams ir kitoms finansinAi??ms institucijoms, kurios neprarado nieko, atvirkA?A?iai ai??i?? dar labiau praturtAi??jo. Jos pardavAi?? didA?iulius savo paslaugA? (paskolA?) paketus keliolikai metA? A? priekA? ir garantavo sau dideles palAi??kanas. Pasaulis dabar gyvena iA? praskolinto laiko ai??i?? iA? keliolikos ar net keliasdeA?imties metA?. Kaip graA?u yra visa tai. Kaip dramatiA?ka ir poetiA?ka. Tarsi viskas vyktA? pasakose, kur koks nors kvailas valstietis arba ne valstietis, o toks pat kvailai neapdairus karalius per klaidAi?? pasiA?ada keliolika savo gyvenimo metA? tarnauti kipA?iukui arba paA?ada jam savo mylimiausiAi??jAi?? dukrAi??. Nieko nauja po saule. Esame murkdomi mAi??A?le, tik murkdytojas vis maino kaukes, vis kitokiA? (arba vis daugiau) visuomenAi??s sluoksniA? atstovus jis pagriebia A? tAi?? mAi??A?lAi??. Esame praskolinti. KiauliA? augintojas, statydamas fermas, Ai??mAi?? paskolAi?? iA? banko, kiauliA? skerdykla, A?sigydama skerdimo A?rangAi??, Ai??mAi?? paskolAi?? iA? banko, transportuotojas, pristatantis kiaulienAi?? A? prekybos centrAi??, uA? savo krovininius automobilius moka iA?perkamosios nuomos bendrovei, o prekybos centro savininkas irgi Ai??mAi?? paskolAi?? iA? banko, statydamas prekybos centrAi?? ai??i?? visi jie moka palAi??kanas, tiksliau ai??i?? tas, kuris prekybos centre perka kiaulienAi??, sumoka palAi??kanas uA? juos visus. Senas posakis: kas turi pinigA?, tas ir muzikAi?? uA?sako. O daugiausia pinigA? turi tie, kurie sugeba nuo kiekvieno kiek nors paimti. Mes dirbame bankA? savininkams, iA?tisi miestai dirba, valstybAi??s, regionai. NesiplAi??siu. KalbAi??siu tik apie LietuvAi??. Mes dirbame Ai??vedijos turtingiesiems, dar A?iek tiek ai??i?? Danijos, Vokietijos turtingiesiems. Ai??domiai viskas iA?eina, istorija kartojasi: prieA? keletAi?? A?imtmeA?iA? kariavome su Ai??vedija, dabar, matyt, irgi, bet gal jau ir pralaimAi??jome. Per vadinamAi??jAi?? ai??zekonominAi?? krizAi??ai??? bankai (tiksliau ai??i?? Ai??vedijos turtingieji) paprasA?iausiai perAi??mAi?? labai didelAi??s dalies ir labai perspektyviA? Lietuvos gamyklA?, stambiausiA? paslaugA? A?moniA?, verslo patalpA? nuomos centrA?, kitA? nekilnojamojo turto objektA? savininkA? akcijas; iA? pradA?iA? sugundAi?? pigiomis paskolomis, leido verslus A?sukti, pastatyti gamyklas, iA?plAi??sti rinkas, o paskui, kai Ai??mAi??me kelti grAi??smAi?? jA? A?monAi??ms, kuriA? savininkai yra ir bankA? savininkai, mus paprasA?iausiai ai??znukirtoai???, t. y. tiesiog pareikalavo pirma laiko (kai to nedraudAi?? paskolos sutartys) grAi??A?inti paskolas, o jeigu nesugebam ai??i?? atiduoti akcijA? paketus. Kuo mes tapome? Ai??vedijos ar Danijos provincija? Kolonija? Jeigu A?ios anketos klausimAi??: ai??zKokias iA?eitis matote A?monAi??ms, tautoms, valstybAi??ms?ai??? sukonkretinA?iau iki vienos valstybAi??s ai??i?? Lietuvos (beje, dabar, kai raA?au A?itAi?? sakinA?, yra kovo 11-oji), atsakymas bAi??tA?: neA?inau. NeA?inau, kAi?? daryti, kas turi A?vykti, kad mes nustotume bAi??ti kieno nors provincija, kieno nors (rusA?, vokieA?iA?, A?vedA?, lenkA?) baudA?iauninkais, kad galAi??tume patys nulemti savo ateitA?, kad rinkimus laimAi??jusios partijos lyderiui, uA?Ai??musiam premjero postAi??, nereikAi??tA? vaA?iuoti A? Ai??vedijAi?? tartis dAi??l pigiA? paskolA? (arba kitais A?odA?iais ai??i?? iA?reikA?ti nuolankumo tikriesiems mAi??sA? valdovams), kad mes patys, o ne koks nors Gazpromas ai??zsprAi??stA?ai???, kurie politikai yra tinkamesni mus valdyti. Kadaise, kai mokiausi Vilniaus universitete literatAi??ros teorijAi??, per semiotikos paskaitas profesorius KAi??stutis Nastopka labai graA?iai aiA?kino, kad bAi??ties tAi??stinumAi?? A?manoma nutraukti tik utopinAi??je erdvAi??je (stebuklinAi??se pasakose Jonelis A?veikia slibinAi?? kur nors mariA? gelmAi??se, oloje, dausose, uA? devyniA? jAi??rA? ir mariA?). TodAi??l dabar aA? irgi, gal kiek ir pajuokaudamas, pasakysiu, kad per A?imtmeA?ius susidariusiAi?? padAi??tA? veikiausiai pakeisti galima tik vienu utopiniu bAi??du, apraA?ytu Kornelijaus Platelio eilAi??raA?tyje ai??zJotvingio malda A?uoliuojant A? prieA?Ai??ai???. Manau, gera bAi??tA? pasiimti ietA?, sAi??sti ant iA?protAi??jusio A?irgo ir, A?tempus visus raumenis, tarsi A?kaitintam ieA?mui smigti A? prieA?o kariaunAi??. Arba, kitaip sakant ai??i?? gera yra niekada nepasiduoti. O tada A?vyksta visokiA? stebuklA?.

3. Nemanau, kad kada nors buvo lengviau. Visi laikotarpiai yra savaip sunkAi??s ir kartu lengvi. Lietuvoje ir Europoje gyventi tikrai yra geriau dabar negu XX a. viduryje ai??i?? karA? ir pokario periodu. TiesAi?? sakant, neturiu kuo ir skA?stis. Nebent tuo, kad dvylika metA? sergu depresija ir psichiatro leidimo A?sigyti A?aunamAi??jA? ginklAi?? negausiu. Bet esu apsirengAi??s, pavalgAi??s, turiu bAi??stAi??, darbAi??, galiu laisvai kurti. Jeigu ir yra kokiA? problemA?, tai jos kyla iA? manAi??s paties, o ne iA? aplinkos. Esu paprastas A?mogus. TruputA? asocialus. Bet ko norAi??ti, juk traumos prasidAi??jo dar seneliA? ir proseneliA? laikais ai??i?? vienus trAi??mAi?? A? SibirAi??, kiti bAi??go A? miA?kAi??, treti mAi??gino pritapti prie okupacinAi??s sistemos: A?izofrenija uA?koduota genuose, istorijoje, ai??zasmenybAi??s preambulAi??jeai???. NesibaigianA?ios kautynAi??s, kuriose buvau kontAi??zytas dar prieA? gimimAi??. Paskui gimiau, gyvenu ir mAi??ginu vaduotis iA? A?ito kontAi??zijimo. NeslAi??psiu: iA?gyventi A?A? laikotarpA? ir iA?gyventi savo gyvenimAi?? man padeda Dievas. Kad neiA?protAi??A?iau ir neiA?sidraskyA?iau, neiA?byrAi??A?iau gabalais, mokausi nuolankumo. Kiekvienas rytas prasideda kreipimusi A? DievAi??, kiekvienas vakaras baigiasi padAi??ka Jam uA? nugyventAi?? dienAi??. TreA?dalA? sekmadienio praleidA?iu baA?nyA?ioje, kas penkios savaitAi??s A?eA?tadieniais jAi?? plaunu, kas septynios ai??i?? budA?iu prie durA?, vykdau kitus man paskirtus patarnavimus. Gal kam nors A?iais laikais toks gyvenimas ir gali pasirodyti nuobodus, bet prieA? A?imtAi?? penkiasdeA?imt metA? tai buvo A?prasta statistinio europieA?io elgsena. Taigi esu statistinis europietis. Ir, jeigu jau kalbame apie tautA? ir valstybiA? ateitA? bei santykius, manau, kad Lietuvos sugrA?A?imas A? EuropAi??, apie kurA? vis kalba mAi??sA? politikai, ekonomistai, kultAi??rininkai, galAi??tA? prasidAi??ti nuo sugrA?A?imo A? krikA?A?ionybAi??. Tai yra pamatas, arba kertinis akmuo, ant kurio reikia statyti visa kita. Kai kalbame apie Europos kultAi??rAi??, pavyzdA?iui, apie J. W. Goetheai??i??s, J. S. Bacho, A. MickeviA?iaus ir t. t. gyvenimus bei kAi??rybAi?? be krikA?A?ioniA?kojo matmens, mAi??sA? kalbos yra panaA?ios A? baltarusiA? kalbas apie demokratijAi??. Kai sakau ai??zneturime krikA?A?ioniA?kojo matmensai???, turiu galvoje: jeigu neiA?gyvename to. Manau, neA?manoma kalbAi??ti apie kurios nors rAi??A?ies moralAi?? ar estetikAi?? patiems jos neturint. LiteratAi??ros kritikas, nepatyrAi??s krikA?A?ioniA?kosios askezAi??s, bet raA?antis apie A. MickeviA?iaus ar J. W. Goetheai??i??s kAi??rybAi??, yra veikiau literatAi??ros ai??zA?ekistasai???, o ne A?iA? autoriA? kAi??rybos tyrinAi??tojas. Manau, ta pati nuostata galioja ne tik kultAi??roje, bet ir ekonomikoje: tam tikro moralinio ir estetinio matmens neturintis Lietuvos verslininkas Vokietijos, Anglijos, Austrijos ar JAV verslininkA? sluoksniuose bus panaA?esnis A? banditAi??lA?, kuris uA?puldinAi??ja ir plAi??A?ia per miA?kAi?? vaA?iuojanA?ius automobilius, bet ne A? lygiavertA? verslo pasaulio dalyvA?… Gal kiek ir per stipriai pasakiau. Gyvenimas man A?ito neatleis. Jis iA?muA? dantis ir paliks be plaukA?. Sudoros ir paguldys A? medinAi?? dAi??A?Ai??. Bet nieko kito ir nesitikiu A?iame pasaulyje. Visi mano elgesio archetipai ir pamiA?imai nukreipti A? anapus. Manau, tai yra optimaliausia.