PranciA?kus, kapitalizmas ir Lietuva

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Andrius Martinkus
DATA: 2013-11

PrieA?taringA? vertinimA? audrAi?? VakarA? krikA?A?ioniA?kame ir postkrikA?A?ioniA?kame pasaulyje sukAi??lAi??s popieA?iaus PranciA?kaus interviu Italijos jAi??zuitA? A?urnalui ai??zLa CiviltAi?? Cattolica” (rugsAi??jo 19 d.) Lietuvoje liko beveik nepastebAi??tas. Banalus lietuviA?kas provincialumas? ai??zMes negalime uA?sispyrAi?? koncentruotis tik A? probAi??lemas, susijusias su abortais, gAi??jA? santuokomis ir kontraceptiniA? metodA? taikymu”, ai??i??Ai??Ai??Ai?? A?tai popieA?iaus A?odA?iai, kuriuos lydAi??jo baA?nytiniA? ir antibaA?nytiniA? liberalA? euforija ir daugelio vadinamA?jA? ai??zkonservatyviA?” katalikA? suglumimas ir kritika. Net BaraAi??ckas Husseinas Obama iA?reiA?kAi?? savo susiA?avAi??jimAi??. Turint omenyje homofiliA?kAi?? (t. y. antihomofobiA?kAi??) didA?iosios Lietuvos (kaip, beje, ir VakarA?) A?iniasklaidos dalies orientacijAi??, atrodytA?, bAi??tA? galima tikAi??tis, kad popieA?iaus paskelbta ai??zgeroji naujiena” taps A?inia ai??znumeris vienas” popieriniuose ir elektroniniuose lietuviA?kuose puslapiuose, ai??i?? kaip tai atsitiko, pavyzdA?iui, tokiame globaliame ai??zpaA?angios” lytinAi??s orientacijos propaguotojuje kaip ai??zYahoo”, kurio elektroninio paA?to paslaugomis naudojasi A?io teksto autorius. Gal nuo pagundos pontifiko A?odA?iuose pamatyti daugiau, negu buvo pasakyta, mAi??sA? liberalus apsaugojo kitas to paties interviu sakinys? ai??zBaA?nyA?ios poA?iAi??ris minAi??tais klausimais yra aiA?kus, ir aA? esu BaA?nyA?ios sAi??nus, bet nemanau, jog apie A?ias problemas dera kalbAi??ti visAi?? laikAi??”, ai??i??Ai?? pasakAi?? PranciA?kus. O juk kai kas A?iai pagundai pasidavAi??. Antai abortus palaikanti JAV organizacija ai??zPro-Choise America” (ai??zAmerika uA? pasirinkimAi??”) suskubo net padAi??koti popieA?iui. TaA?iau jau kitAi?? dienAi?? (rugsAi??jo 20) po didelA? triukA?mAi?? sukAi??lusio interviu PranciA?kus susitikime su katalikais ginekologais grieA?tai pasmerkAi?? abortus kaip ai??ziA?metimo kultAi??ros” manifestacijAi??. ai??zKiekvienas negimAi??s kAi??dikis, neteisingai pasmerktas bAi??ti paA?alintas, turi veidAi?? Dievo, kuris buvo pasaulio atstumtas dar prieA? gimdamas ir iA? karto po to”, ai??i?? kalbAi??jo popieA?ius. Vis dAi??lto PranciA?kaus interviu ir jo pozicijos patikslinimas katalikA? pasaulyje buvo sutikti labai rimtai. ai??zAA?iAi?? popieA?iui PranciA?kui, kad visais svarbiais klausimais kalba su meile, bet aiA?kiai, nieko nevyniodamas A? vatAi??”, ai??i?? tokA? komentarAi?? po minAi??tu popieA?iaus susitikimAi?? su katalikais gydytojais apraA?anA?iu straipsniu (www.propatria.lt) paraA?Ai?? Kauno arkivyskupas Sigitas TamkeviA?ius. Kiek A?inau, ganytojas komentarus raA?o labai retai.
NAi??ra jokio prieA?taravimo tarp Buenos AiriA? arkivyskupo kardinolo Bergoglio, vienos lyties asmenA? ai??zsantuokas” pavadinusio ai??zvelnio darbu”, ir plaA?iai liberalios pasaulinAi??s A?iniasklaidos iA?reklamuoto popieA?iaus PranciA?kaus pasisakymo apie homoseksualus: ai??zKas aA? toks, kad juos teisA?iau?” NAi??ra jokio pagrindo manyti, kad buvusio Buenos AiriA? arkivyskupo, gAi??jA? ai??zsantuokas” vadinusio ai??zdestruktyviu puolimu prieA? Dievo planAi??”, nuostata pasikeitAi?? (ar pasikeis) jam tapus popieA?iumi. PranciA?kaus pirmtakas Benediktas XVI ne tarp vyro ir moters sudarytA? ai??zsantuokA?” A?teisinime A?A?velgAi?? ai??ziA?A?engimAi?? iA? visos A?monijos moralinAi??s istorijos”. PopieA?ius PranciA?kus, be abejo, laikosi tos paA?ios nuomonAi??s. TaA?iau XXI a. pradA?ios A?monijoje Dievo planas puolamas ir iA? A?monijos moralinAi??s istorijos iA?A?engiamaAi??ne vienAi??dekonstruojant ai??ztradicinAi??” A?eimAi??. PopieA?iaus PranciA?kaus ai??zneturtingos ir vargA?ams skirtos BaA?nyA?ios” vizija iA?kyla pasaulyje, kuriame praraja tarp turtingA?jA? ir vargA?A? kartu su neregAi??ta technologine paA?anga kaip niekada anksA?iau A?monijos istorijoje kelia grAi??smAi?? paA?iaiAi??homo sapiensAi??rAi??A?ies biologinei vienybei. Ai??iandien mes gyvename ne vien pasaulyje, kuriame tos paA?ios lyties asmenA? ai??zA?eimose” auga vaikai, bet ir pasaulyje, kuriame vieniAi??homo sapiensAi??rAi??A?ies atstovai negali patenkinti savo elementariausiA? poreikiA?, o kitiAi??homo sapiensAi??rAi??A?ies atstovai ruoA?iasi proverA?iui A? transhumaniA?kAi?? bAi??vA?, dabartinA? A?mogA? perA?engianA?iAi?? tikrovAi??, kuri bAi??sianti esminiu A?mogaus pagerinimu, ligA?, kanA?ios ir gal net mirties A?veikimu. (IA?sami informacija apie transhumanizmAi?? pateikiama PasaulinAi??s transhumanistA? asociacijos svetainAi??jeAi??humanityplus.org) PopieA?ius PranciA?kus vadovauja BaA?nyA?iai pasaulyje, kuriame daugybAi?? A?moniA?Ai??vis darAi??mirA?ta iA? bado, o kai kurie kiti A?monijos atstovaiAi??jauAi??regi iki A?iol religijos privilegija buvusio nemirtingumo paA?ado iA?sipildymAi?? vis didesnA? pagreitA? A?gaunanA?ioje mokslo ir technologijA? paA?angoje. Kaip ai??zpaA?angios” A?eimos ir lyties sampratos, taip ir pasaulinAi?? ekonominiA? santykiA? sistema, kurioje mokslo ir technologijA? paA?anga vieniems laiduoja galimybAi?? po mirties bAi??ti uA?A?aldytiems skystajame azote ir tokiame bAi??vyje laukti atgaivinimo ateityje (vadinamoji krionika), o kitiems ai??i?? pavyzdA?iui, Kalkutos gatviA? bedaliams ai??i?? negali laiduoti netgi minimaliA? orios A?mogiA?kos egzistencijos sAi??lygA?, gimAi?? VakarA? krikA?A?ionybAi??s istoriniame areale. Tame paA?iame istoriniame areale gimAi?? ir marksizmas, tapAi??s teoriniu pagrindu vienam didA?iausiA? socialinAi??s inA?inerijos eksperimentA? per visAi?? A?monijos istorijAi??. Ai??io eksperimento auka XX a. viduryje buvo tapusi ir Lietuva, o vienintelis mAi??sA? A?alA? aplankAi??s popieA?ius suvaidino svarbA? vaidmenA? kovoje su komunizmu.

b_300_491_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-11-01_nr._3447_bulv_010.jpg

GrieA?ta antikomunistinAi?? iA? komunizmo pavergtos Lenkijos kilusio palaimintojo Jono Pauliaus II nuostata lAi??mAi?? jo nedviprasmiA?kAi?? kai kuriA? LotynA? Amerikos teologA? plAi??totos ai??ziA?laisvinimo teologijos” (kurioje buvo marksistinAi??s ai??zklasiA? kovos” doktrinos motyvA?) nepriAi??mimAi??. TaA?iau jau jo A?pAi??dinis Benediktas XVI (kaip kardinolas Ratzingeris, vadovavAi??s TikAi??jimo doktrinos kongregacijai, beje, labai prisidAi??jAi??s prie ai??ziA?laisvinimo teologijos” kritikos) tos paA?ios TikAi??jimo doktrinos kongregacijos prefektu 2012 m. paskyrAi?? arkivyskupAi?? GerhardAi?? L. MuellerA?, atvirai simpatizuojantA? ai??ziA?laisvinimo teologijai” ir vieno iA? A?ios teologijos ai??ztAi??vA?”, Peru dominikono Gustavo Gutierrezo, draugAi??. Kaip ir kardinolo Bergoglio, tapusio popieA?iumi PranciA?kumi, atveju, kardinolo Ratzingerio, tapusio popieA?iumi Benediktu XVI, atveju nebuvo jokio prieA?taravimo. Komunizmas A?lugo. Dabar visur pasaulyje (arba beveik visur, jei iA?imtimis laikysime tokias A?alis (kiek jA??) kaip Ai??iaurAi??s KorAi??ja) ai??i??Ai?? kapitalizmas. Jonas Paulius II ir Benediktas XVI buvo gyvi dviejA? XX a. socialinAi??s inA?inerijos eksperimentA? ai??i?? komunistinio ir nacionalsocialistinio ai??i??Ai?? liudytojai. Abu A?ie eksperimentai buvo iA? esmAi??s antikrikA?A?ioniA?ki. Abu ypatingu bAi??du palietAi?? tautas, iA? kuriA? kilo minAi??ti du popieA?iai. (Vokietija buvo marksizmo ir nacionalsocializmo tAi??vynAi??, bet kartu ir auka. Komunistinio ir nacionalsocialistinio eksperimento auka tapo ir Lenkija, kuri buvo ir vieno iA? bolA?evizmo korifAi??jA? ai??i?? ai??zgeleA?inio Felikso”, beje, baigusio Vilniaus gimnazijAi?? ai??i??Ai?? tAi??vynAi??.) Ir abu A?ie eksperimentai buvo atsakas A? liberalios demokratijos ir kapitalizmo krizAi??. LotynA? Amerika, iA? kurios atAi??jo popieA?ius PranciA?kus (pirmasis neeuropietis kapitalizmo epochos BaA?nyA?ios istorijoje ir pirmas, pasivadinAi??s viduramA?iA? A?ventojo, gimusio turtingo tarptautine prekyba A?ilku uA?siimanA?io pirklio A?eimoje, bet tapusio neturto simboliu, vardu), pagimdAi?? radikaliausiAi?? kapitalizmAi?? kritikuojantA? A?iuolaikinA? krikA?A?ioniA?kAi?? teologinA? sAi??jAi??dA?. Kilusioje polemikoje dAi??l ai??ziA?laisvinimo teologijos” (beje, ir paA?iame jAi??zuitA? ordine ai??i?? turinA?iame senAi?? socialinio aktyvumo LotynA? Amerikoje tradicijAi??; pakanka prisiminti XVIIai??i??XVIII a. ai??zjAi??zuitA? valstybAi??” Paragvajuje ai??i?? kurio vadovybAi?? buvo A?iai teologijai palanki) kardinolas Bergoglio nebuvo pastarosios pusAi??je. TaA?iau jis visada buvo vargA?A? pusAi??je. TodAi??l ne tik simboliA?ka yra tai, kad rugsAi??jo pradA?ioje privaA?ioje audiencijoje PranciA?kus susitiko su G. Gutierrezu. Komunizmas A?lugo. Dabar visur kapitalizmas. Apsisprendimas uA? ai??zvargA?A? BaA?nyA?iAi??” reiA?kia apsisprendimAi?? bAi??ti su kapitalizmo aukomis.
DabartinAi??s Lietuvos valstybAi??s ir lietuviA? tautos tragedijos ai??i?? vartoti A?A? A?odA? mane verA?ia paprasA?iausia statistika (aiA?ku, turiu omenyje ne BVP rodiklius) ai??i?? prielaidos slypi ne vien jos komunistinAi??je praeityje ir kapitalistinAi??je dabartyje, bet daugiausia ir toje istorinAi??je aplinkybAi??je, kad pati Lietuvos nepriklausomybAi?? buvo atkurta dviejA? konkuruojanA?iA? sociopolitiniA? ir ekonominiA? sistemA? sandAi??roje. Tame, kad trys Baltijos valstybAi??s iA? komunizmo A?lugimo visoje postkomunistinAi??je erdvAi??je laimAi??jo daugiausiai (jos laimAi??jo daugiau nei iA? komunizmo iA?sivadavusios Europos A?alys, kurios nebuvo iA?trintos iA? politinio A?emAi??lapio, daugiau nei buvusios SSRS respublikos, kuriose nepriklausomos valstybinAi??s bAi??ties atmintis ai??i?? dAi??l ilgesnio buvimo sovietinAi??je imperijoje ai??i?? buvo daug silpnesnAi??, daugiau nei visi tie kraA?tai ai??i??Ai?? buvusi Jugoslavija, UA?kaukazAi?? ai??i?? kuriuose nepriklausomybAi?? lydAi??jo didelis kraujas, pagaliau nepalyginamai daugiau uA? RusijAi??, kuri iA? komunizmo iA?sivadavo prarasdama imperijAi?? ir paklusdama abejotinos kokybAi??s demokratijos ir oligarchinio kapitalizmo simbiozei), paradoksaliai slypAi??jo ir didA?iulis pavojus. (Reikia pasakyti, kad Lietuva, pirmAi?? kartAi?? savo valstybiniame kAi??ne suvienijusi VilniA? ir KlaipAi??dAi??, iA? komunizmo A?lugimo laimAi??jo daugiau nei Latvija ir Estija, kurios neteko kai kuriA? 1940 m. turAi??tA? pasienio su Rusija rajonA?, kartu ai??zdovanA?” gaudamos gausias rusakalbiA? bendruomenes.) AtkAi??rus nepriklausomybAi??, Lietuvoje susiformavo specifinis visuomeninis-politinis diskursas, viena vertus, blokavAi??s rimtAi?? socialinio teisingumo problemos formulavimAi?? (tai buvo laikoma ai??zsovietinAi??s praeities nostalgija”), o kita vertus, neleidAi??s atsirasti rimtai kritinei analizei to naujo sociopolitinio ir ekonominio bAi??vio, kuriame atsidAi??rAi?? iA? komunizmo iA?sivadavusi A?alis.

b_300_467_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-11-01_nr._3447_bulv_012.jpg

BAi??tent A?io visuomeninio-politinio diskurso, socialinA? Lietuvoje susiformavusio kapitalizmo blogA? skelbusio bAi??tina ai??zlaisvAi??s kaina”, egzistavimu galima paaiA?kinti faktAi??, kad ai??i?? kitaip nei maA?iau iA? komunizmo A?lugimo laimAi??jusiose A?alyse ai??i??Ai?? pas mus labai ilgai teko laukti gilesniA? ir kritiA?kesniA? kapitalistinAi??s Lietuvos tikrovAi??sapmAi??stymA?. Tik nuo XXI a. pirmojo deA?imtmeA?io vidurio galima kalbAi??ti apie tokius ai??i?? beje, labai skirtingus ai??i?? intelektualinius reiA?kinius kaip, pavyzdA?iui, fundamentalus Zenono Norkaus darbas ai??zKokia demokratija, koks kapitalizmas?”, Vytauto RubaviA?iaus ai??zPostmodernusis kapitalizmas”, ai??zNaujosios kairAi??s” sambAi??ris, Vytauto RadA?vilo tekstai. Ateities istorikams dar teks A?vertinti tAi?? A?alAi??, kuriAi?? didysis Lietuvos ai??ziA?sivadavimo pasakojimas” spAi??jo padaryti lietuviA? tautai, kol pastaroji gavo galimybAi?? gimtAi??ja kalba perskaityti, pavyzdA?iui, A?tai kAi??: ai??zIA?gyventos permainos ir iA?siugdyta hermeneutinio ai??zA?tarumo” nuostata autoriui padAi??jo A?A?velgti ideologinA? ekonominiA? reformA? aspektAi?? ir suvokti gana skaudA?iAi?? tiesAi??, kad pats laisvinimasis iA? sovietinAi??s ideologijos yra ideologinio pobAi??dA?io ir niekaip neA?manoma aptikti neideologiA?kos laisvo A?mogaus gyvenimo ir saviraiA?kos srities. Tas ai??zA?tarumas” vertAi?? daryti iA?vadAi??, kad visokie ai??ziA?laisvinimai”, ypaA? vykdomi pokomunistinAi??se A?alyse, susijAi?? su naujais panA?iais ai??i?? juos kaip tik ir primeta scientistinAi??s ekonomistinAi??s, ai??znaujosios vadybos” ideologijos ir A?vairAi??s laisvosios rinkos kultai” (V. RubaviA?ius, ai??zPostmodernusis kapitalizmas”, Kaunas, Kitos knygos, 2010, p. 14). Ai??alyse, kurios iA? komunizmo A?lugimo laimAi??jo maA?iau nei Lietuva, A?i ai??zgana skaudi tiesa” buvo suvokta anksA?iau. Lietuvoje ai??zpergalAi??s prieA? komunizmAi??” motyvas buvo nuolat lydimas (ir tebelydimas) ai??zekonomikos ekspertA?” (daA?nai net nepasakoma, kad tie ekspertai ai??i?? Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai) pamokymA? per ai??znacionalinA? transliuotojAi??”. OptimistinAi?? oficiali komunizmo sugriovimo mitologija (kurioje Lietuvai ai??i?? kaip A?aliai, ai??znuo kurios prasidAi??jo SSRS griAi??tis” ai??i??Ai?? tenka neproporcingai didelis vaidmuo) slepia ne tokiAi?? kilniAi?? realybAi??, kurioje Lietuva buvo ne tik aktyvus istorijos subjektas (ai??zkomunizmo griovAi??jas”), bet ir pasyvus objektas, kitos agresyvios ideologijos ai??i?? neoliberalizmo ai??i??Ai?? auka, bandomoji pelAi??, viena iA? daugelio milA?iniA?koje postkomunistinAi??je erdvAi??je, kurioje laisvosios rinkos kulto A?yniai iA? vieno globalaus socialinAi??s inA?inerijos eksperimento iA?sivadavusias tautas nubloA?kAi?? ai??i??Ai?? tai tapo A?manoma dAi??l komunizmo suA?aloto ir daugiau arba maA?iau (priklausomai nuo A?alies) nutautinto (bent jau gebAi??jimo suvokti nacionalinA? interesAi?? prasme) tA? tautA? politinio elito ai??i?? A? kitAi?? globalA? socialinAi??s inA?inerijos eksperimentAi??. A?velgiant iA? tautinAi??s perspektyvos (kuri, aiA?ku, nAi??ra vienintelAi?? ir savaime suprantama, nes suponuoja tautAi?? ir nacionalinAi?? kultAi??rAi?? esantAi??vertybe, tik reikia priminti, kad ai??zdainuojanA?iAi?? revoliucijAi??” dauguma Lietuvos A?moniA? suvokAi?? bAi??tent kaipAi??tautinA?atgimimAi??), demografines kreives didA?iojoje postkomunistinAi??s erdvAi??s dalyje, kurioje buvo vykdomos neoliberalios ai??zreformos”, galima interpretuoti dvejopai. Oficiali mitologija tai aiA?kina ai??zpereinamuoju laikotarpiu”, iA? ai??znelaisvAi??s” iA?Ai??jusiA? tautA? nemokAi??jimu gyventi ai??zlaisvAi??s” sAi??lygomis. TaA?iau galimas ir kitas aiA?kinimas ai??i?? komunizmo nualintos ir joAi??blogioAi??sAi??lygomis iA?mokusios gyventi (ir augti, kAi?? rodo demografiniA? kreiviA? kilimas visoje komunistinAi??je erdvAi??je) tautos po komunizmo griAi??ties pateko A? kito socioekonominio blogio (kurio sAi??lygomis vis dar neranda bAi??dA? iA?gyventi) jungAi??. Bet tauta gali bAi??ti ir nelaikoma vertybe ai??i?? turiu omenyjeAi??politinAi??Ai??irAi??valstybinAi??Ai??tautAi??, o ne tAi??, kuriAi?? ai??zvienija alus ir pergalAi??s”. Vienytis prie televizoriA? ekranA? su buteliu alaus rankoje galima ir bAi??nant Kaune, ir Londone, ir Silicio slAi??nyje. Tai ai??i?? ai??zglobali Lietuva”, kurioje treA?ias pagal gyventojA? skaiA?iA? miestas (po Vilniaus ir Kauno) yra Londonas, kuriame kas antro gimusio kAi??dikio vardas yra Muhammadas. Nesu principinis Europos SAi??jungos prieA?ininkas, bet A?is darinys vis labiau virsta tokia ai??ztautA? Europa”, kurioje lietuviA? tautos vienybAi?? numatyta, regis, ai??zalaus ir pergaliA?” pagrindu. SovietA? SAi??jungoje lietuviai irgi susivienydavo, kai ai??zA?algiris” A?aisdavo su CSKA. Oficialaus ai??ziA?sivadavimo pasakojimo” poA?iAi??riu, lyginti SSRS ir ES yra tokia pati didi nuodAi??mAi??, kokia didi dorybAi?? yra lyginti komunizmAi?? ir nacizmAi??.

b_300_478_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-11-01_nr._3447_bulv_013.jpg

Kadangi akademinAi?? spaudAi?? paprastai skaito tik siauras specialistA? ratas, leisime sau pacituoti, ko gero, drAi??siausiAi?? ESAi??projekto apibAi??dinimAi?? Lietuvos mokslinAi??s literatAi??ros puslapiuose: ai??z(…) integracija pirmiausia yra milA?iniA?ko masto tAi??stinis socialinAi??s inA?inerijos eksperimentas ir projektas, turintis fundamentalA? antropologinA? ir metafizinA? matmenA?. Kalbant dar aiA?kiau, J. Monnet pateiktas Europos integracijos kaip ai??znesibaigianA?io sAi??monAi??s transformacijos proceso” apibAi??dinimas ir reiA?kia tai, kad A?i ai??ztransformacija” yra ne kas kita, kaip iA?ankstiniA? apribojimA? neturintis ir niekada nesibaigsiantis eksperimentas, kuriam vykstant bus nuolat perdirbama pati tikrovAi?? keiA?iant ai??zpasenusias” A?mogaus ir pasaulio sampratas ai??znaujesniais” ir ai??zpaA?angesniais” jA? vaizdiniais” (V. RadA?vilas, ai??zEuropos integracijos tyrimai: teorinAi??s paradigmos paieA?kos”, Politologija, 2009/3 (55), p. 62). PolitinAi??s ir valstybinAi??s tautos bei ai??ztradicinAi??s” A?eimos sampratos A?iame kontekste, be abejo, suprastinos kaip ai??zpasenusios” ir keistinos ai??znaujesnAi??mis” bei ai??zpaA?angesnAi??mis”.
BolA?evizmo siautAi??jimo A?karA?tyje 1922 m. rusA? istorikas ir filosofas Levas Karsavinas tekste ai??zRytai, Vakarai ir Rusijos idAi??ja” raA?Ai??: ai??zMes iA?gyvename galbAi??t paA?iAi?? giliausiAi?? savo istorinio gyvenimo krizAi??. Gali bAi??ti, kad mes neiA?gyvensime.” Rusija iA?gyveno, bet kaina, kuriAi?? sumokAi??jo rusA? tauta ir daugybAi?? kitA? tautA? uA? komunistinA? eksperimentAi??, buvo milA?iniA?ka. Ai??iandien lietuviA? tauta kartu su kitomis pasaulio tautomis yra A?mesta A? kito globalaus eksperimento katilAi??, kuris galbAi??t yra ApA?vietos projekto, pirmAi?? kartAi?? politiA?kai triumfavusio PrancAi??zijos revoliucijoje, kulminacija. Kaip ir Karsavinas 1922 m., A?iandien mes esame tikro revoliucinio virsmo liudytojai. Kaip ir Karsavinas ai??i?? o gal ir daugiau nei Karsavinas ai??i?? mes turime pagrindAi?? sakyti: ai??zGali bAi??ti, kad mes neiA?gyvensime.” Bet kokiu atveju toks sakymas yra daug adekvatesnis grAi??smingai tikrovei, kuriAi?? oficialios ai??zkalbanA?ios galvos” ai??i?? tos iA?ties tragikomiA?kos figAi??ros ai??i??Ai?? mAi??gina maskuoti kalbomis apie tai, jog prie NATO ir ES prisijungusi Lietuva ai??zper visAi?? jos istorijAi?? dar niekada nebuvo tokia saugi”. Apie kokiAi?? LietuvAi?? jie kalba? RaA?anA?iam A?ias eilutes akivaizdu, kad jis ir ai??zjie” gyvena skirtingose Lietuvose. Pamenate pasaA?Ai?? iA? sovietmeA?io apie ai??zLietuvAi?? be lietuviA?”? Suprantama, kad kalbAi??jimas apie ai??zLietuvAi?? be lietuviA?” NATO ir ES kontekste, Lietuvos ai??zvesternizatoriA?” ir ai??zeuropeizatoriA?” poA?iAi??riu, yra baisi A?ventvagystAi?? ir kelia jA? A?nirA?A?. (?s??????Ni?? ???i??N? Ni???i???i??N??? ?????i????N?Ni???i??????Ni????,Ai??ai??i??Ai?? buvo dainuojama rusiA?koje ai??zInternacionalo” versijoje.) Bet nesileiskime A?bauginami A?io A?nirA?io ir ramiai konstatuokime neoliberalizmo ideologijos ai??i??Ai??Ai?? dar vienos nuA?moginimo versijos, A?alia nacionalsocializmo ir komunizmo ai??i?? nusikalstamAi?? pobAi??dA?. Pasaulio, kuriame nutautintos (politinAi??s ir valstybinAi??s tautos, ne tos, kuriAi?? vienija ai??zalus ir pergalAi??s”, prasme) ir nureligintos (nes vadinamasis ai??zislamo fundamentalizmas” yra ne religija, o ideologija, kuri vargu ar bAi??tA? atsiradusi, jei ne agresyvus vakarietiA?kas rinkos fundamentalizmas) masAi??s ai??i?? nuasmeninti ai??zA?mogiA?kieji iA?tekliai” ai??i?? juda paskui bedvasius kapitalo srautus, tvarka yra nusikalstama. Ir A?ia neturi suklaidinti ta aplinkybAi??, kad daugelis nejauA?ia tos tvarkos nusikalstamo pobAi??dA?io. 1937 m. dauguma (koncentracijos stovyklose ir Gulago lageriuose buvo maA?uma) tiek nacionalsocialistinAi??s Vokietijos, tiek komunistinAi??s SSRS pilieA?iA?, pripaA?indami tam tikrus savo santvarkA? ai??ztrAi??kumus”, be jokios abejonAi??s, nelaikAi?? jA? nusikalstamomis. Pasakojama, kad kai kurie fanatiA?ki komunistai, net prieA? suA?audomi Stalino budeliA?, skandavo komunizmAi?? ir ai??ztautA? tAi??vAi??” A?lovinanA?ius A?Ai??kius. Ai??iandienos Lietuvoje irgi esama tokiA?, kurie tautos nykimo akivaizdoje gieda himnus ai??zgeriausiai iA? A?manomA?” santvarkA?. Tiesa, jau yra ir nemaA?ai tokiA? (uA?tenka pasiklausyti, kAi?? A?neka A? tas radijo laidas, kurios dar nAi??ra cenzAi??ruojamos, prisiskambinAi?? A?monAi??s), kurie kalba apie A?vairiA? gyventojA? sluoksniA? ai??zgenocidAi??”. Apie tai kalba kai kurie Kovo 11-osios akto signatarai. O visai neseniai apie ai??zkultAi??ros darbuotojA? genocidAi??” prabilo dabartinis kultAi??ros ministras. Kalbama, kad tuo uA?rAi??stino ministrAi?? pirmininkAi??.
Sakoma, kad daug Vidurio Europos A?ydA? nepasitraukAi?? nuo artAi??janA?ios A?Ai??ties, nes buvo suklaidinti Pirmojo Pasaulinio karo patirties. Jie tikAi??josi, kad ateis tie patys vokieA?iai. Bet atAi??joAi??kitokieAi??vokieA?iai. Straipsnyje ai??zNuo ko mes bAi??gome? Komunizmo ir rusiA?kumo santykio klausimu” (ai??zAi?? laisvAi??”, 1971, Nr. 51) Antanas Maceina apraA?o Stasio Ai??alkauskio nepasitenkinimAi?? tuo, kad, 1940 m. bolA?evikams uA?Ai??mus LietuvAi??, bAi??rys intelektualA? pasitraukAi?? A? uA?sienA?. Pasak Ai??alkauskio, ai??zsovietA? okupacija nesudaranti Lietuvai kultAi??rinio pavojaus. Lietuviai intelektualai esAi?? pranaA?esni uA? rusus ir todAi??l sugebAi??siAi?? jiems atsispirti ir juos gal net pralenkti.” Nesutikdamas su juo, Maceina argumentavo, kad LietuvAi?? okupavAi?? rusai jau buvokitokieAi??rusai: ai??z1940 metais Lietuvon atA?ygiavAi??s rusas jau nebebuvo caro laikA? rusas,Ai??su kuriuo Ai??alkauskis turAi??jo reikalA? ir kurio kultAi??rAi?? jis pirA?o Lietuvai kaip vienAi?? iA? tautinAi??s sintezAi??s pradA?.Ai??Stalino rusas jau buvo komunistas.” Ne kitaip yra ir su ta ai??zEuropa”, su tais ai??zVakarais”, A? kuriuos mes ai??zsugrA?A?ome”. Paskutinis A?odis klaidina. Nes dabartinAi?? Europa ir A?iuolaikiniai Vakarai nAi??ra tie, iA? kuriA? mes buvome iA?plAi??A?ti 1940 m. Juo labiau tai nAi??ra didA?ios VakarA? kultAi??ros Vakarai, kultAi??ros, pagimdA?iusios Ai??v. Onos baA?nyA?iAi?? ir PaA?aislio vienuolynAi??. Tai nAi??ra tie Vakarai, kuriA? kultAi??ros mirtA? bedvasAi??je ai??zcivilizacijoje” apraA?Ai?? Oswaldas Spengleris. TaiAi??kitokieAi??Vakarai.

A�

A�

2013 06 25.  G. N. ir R. S. nuotraukos
2013 06 25. G. N. ir R. S. nuotraukos

PopieA?ius PranciA?kus yra iA? tos katalikA? pasaulio dalies, kurioje buvo pasakyti A?ie A?odA?iai: ai??zBijau, kad labai greitai Evangelija bus uA?drausta mAi??sA? A?alyje. Visi jos puslapiai yra griaunamojo pobAi??dA?io ai??i?? jie nukreipti prieA? nuodAi??mAi??. Jei JAi??zus pereitA? mAi??sA? A?alies sienAi??, jie Jo neA?leistA?. Jie apkaltintA? JA?, DievaA?mogA?, apA?aukdami agitatoriumi (…), kuris kelia sumaiA?tA? A?monAi??se platindamas egzotiA?kas ir uA?sienietiA?kas idAi??jas, antidemokratines idAi??jas, t. y. tokias, kurios nukreiptos prieA? maA?umAi??. PrieA? DievAi?? nukreiptas idAi??jas, nes jie priklauso Kaino klanui. Broliai, jie neabejotinai JA? vAi??l nukryA?iuotA?.” Taip viename iA? savo pamokslA? kalbAi??jo Salvadoro kunigas jAi??zuitas Rutilio Grande. GlaudA?iai su ai??zdemokratiA?kiausia pasaulio A?alimi” ai??i?? tokA? JAV apibAi??dinimAi?? teko iA?girsti vienos propagandinAi??s ai??znacionalinio transliuotojo” radijo laidos metu ai??i?? bendradarbiavusio reA?imo agentai jA? nuA?udAi?? 1977 m. TAi??vas Grande buvo San Salvadoro arkivyskupo Ai??scaro A. Romero draugas. Arkivyskupas Romero reA?imo A?udikA? buvo nuA?autas prie altoriaus Ai??v. MiA?iA? metu 1980 m. ai??zDemokratiA?kiausia pasaulio A?alis”, agresyviai eksportuojantiAi??homo sapiensrAi??A?ies biologinAi?? vienybAi?? ardanA?iAi??, iA?rinktA?jA? kastAi?? turtinanA?iAi?? ir milijardus skurdinanA?iAi??, komfortabiliai po pasaulA? keliaujanA?ius ai??zturistus” aptarnaujanA?iAi?? ir iA? savo tAi??vyniA? A? tremtA? ai??zbastAi??nus” (Zygmunto Baumano terminai) varanA?iAi?? neoliberalizmo ideologijAi??, aiA?ku, nAi??ra jokia demokratija. PopieA?ius PranciA?kus yra iA? oligarchijA? pasaulio, kuriame didA?iausia ir galingiausia, be abejo, yra JAV. Skirtingai nuo tAi??vo Grande, PranciA?kus nAi??ra ai??ziA?laisvinimo teologijos” A?alininkas. TaA?iau jis visada buvo didA?iausios ir galingiausios pasaulio oligarchijos remiamA? LotynA? Amerikos diktatAi??rA? vargA?A? pusAi??je. Beveik iA? karto po PranciA?kaus iA?rinkimo buvo atnaujintas arkivyskupo Romero beatifikacijos procesas, sustojAi??s Jono Pauliaus II popieA?iavimo metu. Tai laiko A?enklai, kuriuos reikia mokAi??ti skaityti.
SusirAi??pinAi??s dAi??l Rusijos ateities, 1922 m. Karsavinas, bAi??damas tvirtai A?sitikinAi??s, kad ai??zkelias A? A?monijos tikslAi?? eina tik per A?gyvendinimAi?? konkreA?ios kultAi??ros ir konkreA?ios tautos tikslA?”, iA?paA?ino viltA?: ai??zBet jei dideli pavojai, didelAi??s ir viltys, ir A? jas reikia tikAi??ti…” DidAi??janti socialinAi?? atskirtis ir susvetimAi??jimas Lietuvoje yra dalelAi?? tos milA?iniA?kos atskirties tarp tA?, kurie pasiruoA?Ai?? A?engti A? transhumaniA?kAi?? ateitA?, ir neoliberalizmo neA?moniA?kai egzistencijai pasmerktA? pasaulio vargA?A?. PripaA?inAi??, kad lietuviA? tauta ir Lietuvos kultAi??ra yra dideliame pavojuje, nepraraskime vilties ir tikAi??jimo. Lietuvai pavojA? kelianA?io blogio aukos yra ir milijardai pasaulio vargA?A?, meilAi?? kuriems iA?paA?ino PranciA?kus. Su A?iuo trejetu ai??i?? tikAi??jimu, viltimi ir meile ai??i??Ai?? ir bandykime A?engti A? ateitA?.