PranciA?kus NaruA?is: ai??zLaiko tAi??kmAi??je aA? neturiu laikoai???

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzikai
AUTORIUS: Valerija Lebedeva

DATA: 2013-02

PranciA?kus NaruA?is: ai??zLaiko tAi??kmAi??je aA? neturiu laikoai???

viagra gold 800 mg deutschland.

Valerija Lebedeva

ai??zMuzikoje A?iandien daA?nai orientuojamasi A? pataikavimAi?? publikai. Jeigu klausytojai per koncertAi?? neploja, puolama A? panikAi??. Bet argi negali bAi??ti taip gera, kad net nesinori ploti?ai??? Ai??itaip samprotaujanA?iam PranciA?kui NaruA?iui ai??i?? instrumentininkui, dirigentui, KlaipAi??dos universiteto profesoriui ai??i?? A?vairaus pobAi??dA?io rAi??mai yra svetimi. Labiausiai jis vertina sAi??A?iningumAi??, kuris muzikoje, jo nuomone, yra ne kAi?? maA?iau svarbus nei A?moniA? santykiuose.

ai??zGyventi ateitimi nematau prasmAi??s. Mano atspara yra praeitis. Ai??iandienos, akimirkos pajautimas, laiko suvokimas tampa kitoks, kai artAi??ja koks nors svarbus renginys. Ai??io laiko tAi??kmAi??je aA? neturiu laikoai???, ai??i?? sudAi??liojAi??s kalambAi??rAi?? nusijuokia multiinstrumentininkas, buvAi??s ilgametis DA?iazo muzikos katedros vedAi??jas, kuriam A?ie metai ai??i?? jubiliejiniai.

Kai kurios patirtys A?gyjamos tik sulaukus tam tikro amA?iaus. ai??zAi??domus A?aidimas vyksta viduje, kai suA?inai, kad ne laiku iA? gyvenimo iA?Ai??jo nepaA?A?stamas A?mogus, arba, prieA?ingai, ai??i?? artimas, su kuriuo lyg kAi?? tik gAi??rei dA?inAi??. Pasijunti tarsi gyventum virA?meA?ius. O legendos, dA?iazo ikonos arba akademinAi??s muzikos klasikai ai??i?? kiek gyveno Mozartas, Chopinas, Schubertas ar Parkeris? A?iauru. Bet kiek padaryta per tAi?? trumpAi?? laikAi??! Suvokdamas, kad gyveni beveik dvigubai tiek, supranti, kaip svarbu jaustis paprastamai???, ai??i?? A?ypteli.

DA?iazas, per XX amA?iA? subrandinAi??s didingAi?? muzikinA? palikimAi??, yra kosmopolitiA?ka kultAi??ra ir jo propaguotojus vienijanti ai??zbendrinAi??ai??? kalba. TaA?iau geografinAi??s nuorodos byloja apie skirtingA? kraA?tA? muzikantA? iA?takas, nuspalvinusias jA? indAi??lA? A? dA?iazAi?? iA?skirtinAi??mis spalvomis. P.Ai??NaruA?is, augAi??s Kartenoje (Kretingos raj.), pradAi??jo nuo liaudiA?kos tradicijos ir A?sitraukAi?? A? muzikavimAi?? paskatintas tAi??vo pavyzdA?io. Jo muzikiniA? interesA? plAi??trAi?? atspindi mAi??gstamA? instrumentA? spektras: birbynAi??, klarnetas, saksofonas.

ai??i?? KodAi??l ir kaip keitAi??si prioritetai renkantis instrumentAi???

ai??i?? Kai iA? kaimo vaA?iavau A? KlaipAi??dAi??, A? tuometinAi?? Stasio Ai??imkaus aukA?tesniAi??jAi?? mokyklAi?? (dabar ai??i?? konservatorija. ai??i?? Aut. past.), man tai atrodAi?? kaA?kas nepaprasto, tarsi bAi??A?iau keliavAi??s A? dangA?… Ilgainiui supratau, kad norAi??damas geriau paA?inti muzikAi??, nerti gilyn, turiu groti ne tik birbyne. Mamos teta iA? Amerikos man atsiuntAi?? klarnetrAi??. Tai buvo didA?iausia parama.

Stodamas A? konservatorijAi?? buvau 25-eriA?, bet vis dar naivus, A?iauriai naivus. Ai??sivaizduodavau, koks bAi??siu laimingas, kai baigsiu mokslus, grosiu orkestre, ir kad tai bus nuostabu. Lietuvos valstybinAi??je konservatorijoje (dabar ai??i?? Lietuvos muzikos ir teatro akademija. ai??i?? Aut. past.), nebuvo jokiA? dA?iazo studijA?, buvo tik norinA?iA?jA? jA? groti. SusibAi??rAi??me A? dA?iazo orkestrAi??. ViaA?eslavas Ganelinas ir Eugenijus Puidokas su Liudu Ai??alteniu ai??i?? A?iedu jau iA?Ai??jAi?? Anapilin ai??i?? turAi??jo ai??zNemuno A?iburiusai???, ansamblA?, kuris grojo dA?iazAi??. Dar buvo fleitininkas Algirdas Vizgirda, kuris taip pat mAi??gdavo improvizuoti, bet liko prie akademinAi??s muzikos, baroko…

Visi susiburdavome draugAi??n be dAi??stytojA? ir repetuodavome. Tai buvo pirmas reikA?mingas dA?iazo etapas mano gyvenime. Kompozitorius Eduardas Balsys pasiklausAi??s ragino nesustoti, sakAi??, reikia daryti viskAi??, kad mAi??sA? orkestras taptA? Lietuvos radijo ir televizijos orkestru. Nors niekas nesiruoA?Ai?? mAi??sA? priimti ir nepriAi??mAi??, bet parengAi??me iA?ties gerAi?? koncertAi??, ir toks A?vertinimas buvo labai malonus.

Tai vienas iA? ryA?kiA? blykstelAi??jimA? atmintyje.

BaigAi??s studijas iA? tiesA? pradAi??jau dirbti Lengvosios muzikos orkestre. TaA?iau jo programos apsiribojo vien lietuviA?ka estradine muzika. PradAi??jo kankinti nuobodulys. Ai??sivaizdavau viena, o A?ia tik retkarA?iais pameta ai??zdA?iazovAi??ai??? kAi??rinAi??lA?, neA?sikomponuojantA? tarp kitA?. KompozitoriA? ai??i?? pilna, visi neA?a savo muzikAi??, iA? kurios A?iandien tik vienAi?? kitAi?? kAi??rinA? atmename kaip klasikAi??… Aloyzas KonA?ius, tuometis orkestro dirigentas, teikiamAi?? ai??zprodukcijAi??ai??? iA?valydavo, nudailindavo, kad tik bAi??tA? geriau. Jo dAi??ka greta viso to grodavome ir rimtAi??jAi?? muzikAi??. TaA?iau vis dAi??lto orkestro veiklAi?? A?sivaizdavau kitokiAi??. Po dvejA? metA? mane pakvietAi?? dirbti Lietuvos valstybinAi??s konservatorijos KlaipAi??dos fakultetuose (dabar ai??i?? KlaipAi??dos universiteto MenA? fakultetas. ai??i?? Aut. past.). Ir A?tai pernai suAi??jo keturiasdeA?imt metA? nuo mano atvykimo. Kokia laiko beprotystAi??, kad juos praleidau A?ia!

ai??i?? KodAi??l?!

ai??i?? Viena vertus, tai aiA?kus mano ribotumas. Dabar niekas negali pasakyti, kaip bAi??tA? buvAi??, jeigu bAi??A?iau grA?A?Ai??s A? VilniA?, kai mane kvietAi??. Esu uA?sispyrAi??s tinginys, nenusiteikAi??s kAi?? nors keisti. AsmenybAi??s tai nepuoA?ia.

Suprantu, pavyzdA?iui, kaip Juozas Miltinis visAi?? gyvenimAi?? kAi??rAi?? savo teatrAi??… Tuo metu DA?iazo katedra universitete yra lyg ir koks prielipas, norAi??tA?si, kad ji bAi??tA? blizganti, kad A?ia vyktA? tik augimas ir tobulAi??jimas. TaA?iau vis dAi??lto tokios sekos ai??i?? vardan ko ir kaip ai??i?? nepavyko sudAi??lioti, nors MenA? fakultetas kaip kAi??rybinAi?? bazAi?? yra nuostabi vieta!

Deja, dauguma intrigA? A?vietimo sistemoje vyksta ne dAi??l kAi??rybos, o dAi??l valandA?, karjeros. VisAi?? laikAi?? esi popierinAi??se kanA?iose. Man atrodo, dAi??liodamas, kAi?? jau nuveikei, kAi?? padarei, raA?ydamasis darbus, elgiesi tarsi bAi??tum koks nusikaltAi??lis… Esu pasakAi??s kolegoms: A?inote, aA? nebenoriu ai??zpridavinAi??tiai??? to, kAi?? padariau.

ai??i?? Bet kartu per A?A? ilgAi?? laikotarpA? A? pasaulA? iA?leidote gausybAi?? talentingA? muzikantA?.

ai??i?? Buvo tinkamas laikas. Tuomet A? konservatorijAi?? A?stodavo ne visi, buvo nemaA?a konkurencija. Itin motyvuoti mAi??gindavo dar kartAi??. Ai??kAi??rus MenA? fakultetAi??, A?ia suvaA?iavo nemaA?ai tokiA?, kurie anksA?iau neA?stojo kitur. Tarp jA? buvo daug brandA?iA?, sAi??moningA? A?moniA?. IA? karto griebiausi darbo. Nors dA?iazo jie nebuvo A?valdAi??, bet, svarbiausia, jiems jis buvo A?domus.

StudijA? metu susiformavo didelis orkestras, su kuriuo surengAi??me daug koncertA?, o festivalyje ai??zLiepajas dzintarsai??? Latvijoje net nuskynAi??me visus prizus. Deja, vAi??liau gretos pradAi??jo retAi??ti, po NepriklausomybAi??s atkAi??rimo su finansais buvo striuka, viskas buvo maA?inama, siaurinama, karpoma…

KlaipAi??da galAi??jo turAi??ti profesionalA? bigbendAi??, su kuriuo bAi??tume galAi??jAi?? keliauti, pristatyti miestAi?? bei LietuvAi?? kitose A?alyse. Bet A?itaip neA?vyko. Gabaus jaunimo yra ir A?iandien, bet baigAi?? studijas A?monAi??s iA?siblaA?ko po pasaulA? ai??i?? mAi??sA? absolventA? yra JAV, Ispanijoje, DidA?iojoje Britanijoje, daugelyje kitA? A?aliA?.

PedagoginAi?? veikla yra savitas dalykas. KAi?? mes A?ia darome ir ko reikia Lietuvai? Jeigu norime iA?ugdyti menininkus, dA?iazo asus, studijuoti turi iA?skirtiniA? gabumA? A?monAi??s. Turime dA?iaugtis, kad jie ateina. TaA?iau dabartinAi??mis sAi??lygomis per stojamuosius egzaminus galime tik norAi??ti, kad A?stotA? vienas ar kitas, bet jie neA?veikia A?io ai??zrAi??A?ioai??? dAi??l A?emo paA?ymiA? vidurkio arba turi mokAi??ti uA? mokslAi??, kas visiA?kai sutrikdo normalias studijas. Mokslas tampa preke, pedagogo darbAi?? lemia kitokios aplinkybAi??s. O studijos nAi??ra vien ruoA?imasis konkursui mokantis vieno kAi??rinio ir paslaugA? paketo pirkimas. Reikia daug treniruotis, kad A?valdytum instrumentAi??; ne tik narA?yti internete, bet ir vartyti knygeles, paA?inti natas, girdAi??ti muzikAi?? iA? natA?, repetuoti su orkestru.

NemAi??gstu dejoniA?, o susitaikymas man yra suprantamas, bet nepriimtinas dalykas… AiA?ku, galAi??tum sakyti ai??i?? reikia A? viskAi?? A?iAi??rAi??ti ai??zdA?iazovaiai??? ir dirbti savo darbAi??. Reikia sugebAi??ti save izoliuoti nuo nerimo, kad galAi??tum turAi??ti energijos kitkam.

ai??i?? Kokie buvo JAi??sA? mokytojai?

ai??i?? Geri. NuostabAi??s. Labai svarbu pradA?ia ir pabaiga. Taigi pirmasis buvo mano tAi??velis. Kartenos vidurinAi??je mokykloje jis dirbo visus darbus: buvo ir pieA?imo, ir muzikos, ir fizikos, ir darbA? mokytojas, vadovavo chorui, kultAi??ros namuose buvo subAi??rAi??s puA?iamA?jA? orkestrAi??lA?. O paskutinis ai??i?? online pharmacy netherlands. Valerijus BezruA?enka anuomeA?iame Leningrade. Jo dAi??ka praregAi??jau: suvokiau, kAi?? reiA?kia sAi??A?iningai elgtis su muzika, atlikti kAi??rinA?… Ai??i patirtis, V.Ai??BezruA?enkos metodika labai daug kAi?? suteikAi?? mano pedagoginio darbo stiliui. KlaipAi??doje birbynAi?? dAi??stAi?? Kazimieras BiliAi??nas, kuris atvAi??rAi?? kAi??rybinAi??s atlikAi??jo laisvAi??s erdves, konservatorijoje Vilniuje ai??i?? Algirdas Budrys, kad ir pavAi??luotai, suteikAi??s vilA?iA? groti klarnetu.

O pats geriausias mokytojas, man atrodo, sau esu aA? pats. Tik aA? kaltas arba nekaltas dAi??l to, kAi?? padariau ir ko nepadariau. Bet nAi?? vienas mokytojas manAi??s negadino. Esu sutikAi??s A?moniA?, kurie tai patyrAi??. Tokiais atvejais yra tekAi?? pasakyti studentui: ai??zNepyk, bet tave apgadino, reikia naujai prieiti prie instrumento ir muzikavimo.ai???

PrieA?astys? A?monAi??s nori geresnio atlyginimo, pasiima kuo daugiau mokiniA?, lekia, skuba… Mokyti penkis A?eA?is vaikus ai??i?? jau labai daug. O dabar yra mokytojA?, kurie turi po dvylika mokiniA? ir dar groja ai??zchaltAi??rasai???. TokiA? labai daug. Kai aA? mokiausi, BiliAi??nas nelakstAi?? ir neturAi??jo bAi??rio mokiniA?, nebuvo panikos ir A?tampos.

ai??i?? Kokius laiko A?enklus A?A?velgiate dA?iazo muzikos atlikimo, sklaidos situacijoje?

ai??i?? Kad muzika skambAi??tA?, jAi?? reikia atlikti. Aktuali tendencija ai??i?? groti vien savo muzikAi??, autorinAi?? kAi??ryba yra liaupsinama kaip savaiminAi?? vertybAi??. Tai man kelia abejoniA?, nes A?itaip gali ateiti momentas, kai niekas nebegalAi??s sugroti vertingos muzikos.

Kompozicija yra mokslas ir kAi??ryba, A?inios ir gebAi??jimai. KAi??rAi??jA?, paliekanA?iA? svarA? palikimAi??, niekada nebuvo ir nebus daug: kalbu apie tAi?? muzikAi??, kuri yra uA?raA?yta. Daug A?iandien skambanA?io A?iuolaikinio dA?iazo natA? nAi??ra ir nebus.

Muzikantai susieina, jiems smagu kaifuoti, jais pasidA?iaugia melomanai. TaA?iau muzikinAi??je kultAi??roje kAi??rinys yra tas, kuris uA?raA?ytas natomis. Ar galite perskaityti neuA?raA?ytAi?? romanAi??? A?inoma, galiu A?itaip pavadinAi??s savo pasirodymAi?? skaityti scenoje tekstAi??, niekas manAi??s nenukopijuos, neuA?fiksuos, gal kam tai netgi paliks A?spAi??dA?, bet knygos taigi nAi??ra.

Arba, tarkim, supermenai muzikantai imituoja simfoninA? orkestrAi?? A?iuolaikine muzika. Forma, sudAi??tis ai??i?? viskas yra. Bet kAi??rinio ai??i?? ne. Ir niekas jo antrAi??syk nepagros. Amerika ai??i?? dA?iazo A?alis, ten viskas yra graA?iausiai iA?leista. Tuo metu lietuviA? estradinAi??s muzikos natA? vargiai rasi, nebent dainA?.

DosjAi??

GimAi?? 1943 m.

Nuo 1962 m. ai??i?? valstybinio dainA? ir A?okiA? liaudies ansamblio ai??zLietuvaai??? orkestro artistas.

Nuo 1970 m. ai??i?? Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro artistas.

Nuo 1972 m. ai??i?? KlaipAi??dos universiteto MenA? fakulteto (iki 1990 m. ai??i?? Lietuvos konservatorijos KlaipAi??dos fakultetai) vyr. dAi??stytojas, vAi??liau docentas, profesorius.

1975a?i??1994 m. ai??i?? Lietuvos konservatorijos KlaipAi??dos fakultetA? dA?iazo orkestro vadovas.

1977 m. A?kAi??rAi?? EstradinAi??s muzikos katedrAi??, iki 1994 m. ai??i?? jos vedAi??jas.

1983 m. staA?avosi Vokietijoje, Berlyno Hannso Eislerio aukA?tojoje muzikos mokykloje.

2004ai??i??2012 m. ai??i?? KlaipAi??dos universiteto DA?iazo muzikos katedros vedAi??jas .
Nuo 1995 m. koncertuoja su pianiste Saulina AtkoA?aityte.

Dalyvavo A?vairiuose muzikos projektuose, festivaliuose, koncertavo Europoje ir JAV, iA?leido A?vairiA? muzikos albumA?. Naujausi ai??i?? 2006 m. Pauliaus Ai??irvio lyrikos ai??zTolimoji klajAi??no viltisai??? albumas, kuriam P.Ai??NaruA?is A?raA?Ai?? muzikos partijAi??, 2008 m. albumas ai??zKlaipAi??dos kompozitoriA? dedikacijos. Groja PranciA?kus NaruA?isai???, 2010 m. 2 CD rinkinys ai??zLaiko ornamentaiai???, dedikuotas KlaipAi??dos universiteto MenA? fakulteto DA?iazo muzikos katedros 30-meA?iui.

2006 m. iA?leido poezijos knygAi?? ai??zDangiA?kai A?emiA?kos mintysai???.