Pranui TamoA?aiA?iui – 80

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Daiva TamoA?aitytAi??
DATA: 2012-02

Pranui TamoA?aiA?iui – 80

Daiva TamoA?aitytAi??

Pranui TamoA?aiA?iui (1931ai??i??2007) ai??i?? birbynininkui, liaudies instrumentA? ansamblio ai??zSutartinAi??ai??? A?kAi??rAi??jui ir ilgameA?iam vadovui, LMTA profesoriui, dainA? A?venA?iA? ir ai??zDainA? dainelAi??sai??? vyriausiajam dirigentui ai??i?? praAi??jusiA? metA? lapkriA?io 5 dienAi?? bAi??tA? sukakAi?? 80 metA?. Sukakties proga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentA? ir akordeono katedra ir lietuviA? liaudies instrumentinAi??s muzikos draugija ai??zKanklAi??sai??? gruodA?io 7 d. LMTA DidA?iojoje salAi??je surengAi?? vakarAi??-koncertAi??. Susirinko pilna salAi??, minAi??jimo rimtA? keitAi?? ai??zSutartinAi??sai??? pasirodymams nuo seno bAi??dinga pakili nuotaika.

Vakaro vedAi??jas muzikologas Vaclovas Juodpusis A? scenAi?? pakvietAi?? ilgametA? P.Ai??TamoA?aiA?io kolegAi?? prof. AlgirdAi?? VyA?intAi??, buvusA? mokinA? prof. VytautAi?? TetenskAi??, dukterA? dr. DaivAi?? TamoA?aitytAi??. MeilAi?? KudarauskaitAi?? skaitAi?? iA?traukas iA? P.Ai??TamoA?aiA?io autobiografijos, skambAi??jo soliniai jo A?raA?ai, akompanuojant ai??zSutartineiai???: L.Ai??Abariaus ai??zAi??okisai???, B.Ai??Dvariono ai??zMaA?oji rapsodijaai???, ai??zNoktiurnasai??i??pasakaai???, J.Ai??GaiA?ausko ai??zPjesAi??ai???, ai??zSutartinAi??sai??? kankliA? ansamblis atliko A.Ai??Liadovo ai??zTabokinAi??ai???. IA?trauka iA? videofilmo ai??zToli palei A?ilAi??ai??? (1984), kuriame P.Ai??TamoA?aitis pristatAi?? savo A?kurtAi?? ansamblA? ir grieA?Ai?? J.Ai??GruodA?io ir J.Ai??Ai??vedo ai??zAi??sk, karvuteai???, nuotraukA? retrospektyva supaA?indino su svarbiausiais birbynAi??s virtuozo gyvenimo puslapiais.

Koncerte skambAi??jo ai??zSutartinAi??sai??? (vadovas Egidijus AliA?auskas) atliekama L.Ai??PovilaiA?io ai??zUntytAi??ai???, P.Ai??TamoA?aiA?io ai??zJurbarkieA?iA? polkaai???. BuvAi??s ansamblio solistas prof. Vytautas Juozapaitis prisiminAi?? pirmuosius savo A?ingsnius A? didA?iAi??jAi?? scenAi?? su ai??zSutartineai???. Apie jos vadovAi?? pasakAi??: ai??zTai buvo autoritetas, kuriuo norAi??josi sekti.ai??? Solistas padainavo P.Ai??TamoA?aiA?io harmonizuotas liaudies dainas ai??zVidur A?alios pievosai??? bei ai??zA?aliojoj lankelAi??jai???. SusirgusiAi?? prof. ReginAi?? MaciAi??tAi?? (ji daug metA? bendradarbiavo su ansambliu) pakeitAi?? jauna dainininkAi?? Vida TaurinskaitAi??-RupA?ienAi?? ai??i?? iA?girdome skoningAi?? J.Ai??Tallat-KelpA?os harmonizuotos lietuviA? liaudies dainos ai??zVienam darA?eai??? bei B.Ai??Dvariono ai??zOi, uA?kilokit varteliusai??? interpretacijAi??. Na, o kai A? scenAi?? iA?Ai??jo prof. Virgilijus Noreika ir linksmai, su vaidybos elementais padainavo J.Ai??Ai??vedo ai??zDainAi?? apie A?irgAi?? ir mergelAi??ai???, M.Ai??Petrausko ai??zBernuA?Ai??li, nesvoliokai??? ir J.Ai??Ai??vedo harmonizuotAi?? liaudies dainAi?? ai??zAi??iA? naktelyai???, ilgai netilo publikos aplodismentai ir A?Ai??ksniai.

KoncertAi?? uA?baigAi?? vokalinis ansamblis ai??i?? V.Ai??Juozapaitis, V.Ai??TaurinskaitAi?? ir V.Ai??Noreika padainavo P.Ai??TamoA?aiA?io harmonizuotAi?? liaudies dainAi?? ai??zSaulutAi?? nusileidoai???, kuri daA?nai tapdavo ai??zSutartinAi??sai??? pasirodymA? kulminacija. A?monAi??s plojo stovAi??dami ai??i?? mAi??sA? liaudies dainai, birbynAi??s raliavimams, tyram kankliA? skambAi??jimui. Buvo aiA?ku: tai reikalinga, o P.Ai??TamoA?aiA?io ir jo bendraA?ygiA? atsidavimas liaudies kultAi??rai ne tik davAi?? vaisiA?, iA?ugdAi?? publikAi??, bet ir palaikAi?? tautinAi?? dvasiAi?? sunkiais laikais.

Doc. Regina TamoA?aitienAi?? padAi??kojo Liaudies instrumentA? ir akordeono katedros vedAi??jai prof. L.Ai??Naikelienei, profesoriams E.Ai??Gabniui, A.Ai??VyA?intui ir kitiems, surengusiems minAi??jimAi??. Sukaktis pakAi??lAi?? uA?marA?ties A?ydo kraA?telA?, sukAi??lAi?? atsiminimA? bangas, ne vienam iA?spaudAi?? aA?arAi??. KelintAi??kart su nuostaba A?sitikinu, jog A?tai toks atsakas nuo pirmA?jA? A?ingsniA? lydi ai??zSutartinAi??ai???. Ne sentimentalus, taA?iau esminis, bAi??tiA?kas…

Trumpai prisiminkime P.Ai??TamoA?aiA?io gyvenimo ir veiklos keliAi??.

Pranas TamoA?aitis gimAi?? 1931 metA? lapkriA?io 5 dienAi?? MolynAi??s kaime, Jurbarko valsA?iuje. VaikystAi?? praleido senelio Juozo TamoA?aiA?io, stambaus Ai??kininko, viensAi??dijoje. BAi??simasis birbynininkas visam gyvenimui iA?siugdAi?? meilAi?? gamtai ir lietuvio sodieA?io pasaulAi??jautai. IA? kito senelio, Juozo Ai??imkaus, P.Ai??TamoA?aitis paveldAi??jo aistrAi?? A?Ai??klei. Nuo dvejA? metA? su tAi??vais Kleopu ir Ona persikAi??lAi?? gyventi A? JurbarkAi?? ir tapo miestieA?iu: lankAi?? katalikA? darA?elA?, pradA?ios mokyklAi??, gimnazijAi??. Mokslus ir dA?iugiAi?? vaikystAi?? prie Nemuno krantA? sujaukAi?? prasidAi??jAi??s Antrasis pasaulinis karas, teko kraustytis A? Kidulius ir vAi??l grA?A?ti atgal. TaA?iau mokytis sekAi??si gerai, tAi??velio akordeonas anksti padAi??jo iA?lavinti pirA?tus, klausAi??, fantazijAi??, teikAi?? dA?iaugsmAi?? ir uA?darbA?.

Muzikos mokytojo Benedikto Vasiliausko paragintas P.Ai??TamoA?aitis pasirinko muziko keliAi??: A?stojo A? tuometinAi?? Lietuvos valstybinAi?? konservatorijAi??, taA?iau ne A? akordeono ar chorvedybos, bet A? Povilo SamuiA?io birbynAi??s klasAi??. Globojamas Jono Ai??vedo, P.Ai??TamoA?aitis tapo Valstybinio dainA? ir A?okiA? liaudies ansamblio orkestro, kvinteto vadovu, solistu, su ansambliu dalyvavo per 1500 koncertA? Lietuvoje ir uA?sienyje. 1957-ieji buvo lAi??A?io metai: iA?kovotas tarptautinis pripaA?inimas, prasidAi??jAi??s intensyvus gastroliA?, radijo ir televizijos A?raA?A? metas jA? su kamerine liaudies instrumentA? grupe iA?vedAi?? A? plaA?ius muzikos vandenis.

1964-aisiais, iA?Ai??jus iA? ai??zLietuvosai??? ansamblio ir kamerinei grupei tapus ai??zSutartineai???, prasidAi??jo naujas gyvenimo ir veiklos etapas. Ai??kurtam liaudies instrumentA? ansambliui (jam vadovavo 1957ai??i??2002) reikAi??jo sukurti meninAi??s veiklos strategijAi??, rengti repertuarAi??, organizuoti keliones. Be to, laiko ir pastangA? reikalavo pedagoginis darbas ValstybinAi??je konservatorijoje.

P.Ai??TamoA?aitis iA?puoselAi??jo kamerinio muzikavimo modifikuotais liaudies instrumentais A?anrAi??, jo ansamblio ir A?kurto birbyniA? kvinteto pavyzdA?iu Ai??mAi?? burtis kiti kolektyvai. Beveik 20 metA? P.Ai??TamoA?aitis vadovavo savo A?kurtam medicinos darbuotojA? liaudies ansambliui ai??zRAi??taai???, kuris respublikinAi??se apA?iAi??rose triskart laimAi??jo pirmAi??jAi?? vietAi??, daug koncertavo Lietuvoje ir uA?sienyje. P.Ai??TamoA?aitis meno saviveiklai, kitoms profesinAi??ms sritims skyrAi?? daug laiko ir jAi??gA?: buvo Kauno liaudies instrumentA? kolektyvo ai??zNemunasai??? konsultantas, kaip dirigentas ir ai??zSutartinAi??sai??? meno vadovas dalyvavo ai??zDainA? dainelAi??sai??? konkursuose, nuo 1965 iki 1990 metA? buvo Lietuvos dainA? A?venA?iA? jungtiniA? ansambliA? orkestrA? vyriausiasis dirigentas, A?vairiA? konkursA? A?iuri narys ir pirmininkas. 1980 ir 1985 metais nustebino nauju stambiu projektu: A?kAi??rAi?? eksperimentinA? liaudies instrumentA? orkestrAi??, su juo parengAi?? ir atliko dvi dideles programas.

Tarp didA?iausiA? P.Ai??TamoA?aiA?io nuopelnA? ai??i?? ne tik profesionaliu virtuoziniu instrumentu tapusios birbynAi??s pristatymas plaA?iai Lietuvos, SovietA? SAi??jungos ir uA?sienio valstybiA? auditorijai, bet ir rAi??pinimasis birbynAi??s, kaip lietuviA? puA?iamojo muzikos instrumento, patentavimu Maskvoje.

P.Ai??TamoA?aitis parengAi?? daugybAi?? specialistA?, dirigentA? ir birbynininkA?, tarp jA? yra iA?kilAi??s solistai Romualdas ApanaviA?ius, Jonas Urbonas, Vytautas Tetenskas, Saulius PruseviA?ius, ArAi??nas Katilius, Egidijus AliA?auskas, RamAi??nas Strolis ir kiti, sAi??kmingai dirbantys liaudies ansambliA? vadovais, orkestrA? dirigentais, pedagogais. Pranas TamoA?aitis iA?ugdAi?? naujAi?? liaudies instrumentA? specialistA? kartAi?? ir modernios tautinAi??s muzikos mylAi??tojA? bendruomenAi??, su ai??zSutartineai??? kAi??rybos keliAi?? pradAi??jo ne vienas A?ymus Lietuvos dainininkas.

Per 50 metA? P.Ai??TamoA?aitis harmonizavo 150 lietuviA? liaudies dainA?, sukAi??rAi?? per 30 originaliA? opusA? liaudies instrumentams ir balsui su fortepijonu, aranA?avo A?imtus kAi??riniA? A?vairios sudAi??ties atlikAi??jA? ansambliams ir solistams, iA?leido du dainA? rinkinius, spaudoje paskelbAi?? 13 straipsniA?. Apie P. TamoA?aitA? ir ai??zSutartinAi??ai??? paraA?yta daugiau kaip 100 recenzijA?. IA? viso su A?iuo kolektyvu parengta 15 koncertiniA? programA?, iA?leistos 6 plokA?telAi??s (260 A?raA?A?), padaryta per 1000 radijo A?raA?A?, sukurti 5 TV filmai. Lietuvoje ir uA?sienio A?alyse koncertuota daugiau kaip 3000 kartA?. ai??zSutartineiai??? plojo Anglijos, Belgijos, A?ekijos, Graikijos, Indijos, Kanados, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, PrancAi??zijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Ai??vedijos, Vokietijos ir kitA? A?aliA?, taip pat buvusios SovietA? SAi??jungos respublikA? klausytojai. UA? koncertinAi??s veiklos nuopelnus ai??zSutartinAi??ai??? apdovanota dviem LTSR AukA?A?iausiosios Tarybos Prezidiumo, taip pat Kazachijos, Moldavijos, Baltarusijos, RTFSR AukA?A?iausiosios Tarybos prezidiumA? garbAi??s raA?tais. KitA? rangA? garbAi??s raA?tA? ai??i?? 90. LTSR nusipelniusio artisto vardas P.Ai??TamoA?aiA?iui suteiktas 1967-aisiais. 1987 metais ai??zSutartineiai??? suteiktas LTSR nusipelniusio kolektyvo garbAi??s vardas.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija iA?leido dr. Daivos TamoA?aitytAi??s ir dr. Algirdo VyA?into sudarytAi?? Pranui TamoA?aiA?iui skirtAi?? monografijAi??. SiAi??lome keletAi?? iA?traukA? iA? A?ios monografijos.

Prof. Saulius Sondeckis. PirmAi??jA? birbynAi??s virtuozAi?? prisiminus

Prano TamoA?aiA?io reikA?mAi?? Lietuvos kultAi??rai yra ne tik kaip pirmojo birbynAi??s virtuozo, iA?kAi??lusio A?A? liaudies instrumentAi?? A? profesionalizmo aukA?tumas ir tarptautinA? pripaA?inimAi??, bet ypaA? kaip ryA?kios asmenybAi??s mAi??sA? kultAi??ros baruose. GastroliA? metu ir Lietuvoje, ir buvusioje SovietA? SAi??jungoje, ir uA?sienyje jo muzikalus grojimas patraukdavo dAi??mesA?, A?avAi??davo klausytojus garso groA?iu. Tokio grojimo birbyne iki jo Lietuvoje dar nebuvo. P.Ai??TamoA?aitis parodAi?? naujAi?? kryptA?, kuria sekAi?? jo mokiniai ir bendraminA?iai. Kadangi jis buvo pirmasis birbynininkas profesionalas, negalAi??jo nedaryti A?takos savo aplinkai. Jo, kaip virtuozo solisto ir atlikAi??jo, prioritetas iA?lieka iki A?iol. Mano santykiai su Pranu buvo labai geri, draugiA?ki. Mielai susitikdavom, kalbAi??davomAi??s, nors ruoA?iant programas sAi??lyA?io taA?kA? daug nebuvo, iA?skyrus jo solo su styginiA? orkestru ai??i?? pirmu faktu lietuviA? muzikos istorijoje. Prisimenu jA? kaip aukA?tos klasAi??s ir didelio talento muzikantAi??. Tarnaudamas didA?iajam menui Pranas buvo novatorius savo srityje, bet negaliu nepaminAi??ti jo subtilaus skonio bei nuopelnA? estetinio lavinimo baruose. Jo profesinis sAi??A?iningumas gali bAi??ti pavyzdys ateinanA?ioms kartoms.

Prof. Virgilijus Noreika (iA? Algirdo VyA?into ai??zAi??vadoai???)

VI pasauliniame jaunimo ir studentA? festivalyje-konkurse man akompanavo A?inomas liaudies muzikos kamerinis ansamblis, jau tapAi??s pasaulinio festivalio laureatu. Su ansamblyje grieA?ianA?iais profesionaliais muzikantais nuodugniai parengAi??m numatytAi?? programAi??. Ansamblio vadovas Pranas TamoA?aitisAi??ai??i?? puikus birbynininkas, aranA?uotojas, taigi tarp mAi??sA? nebuvo jokiA? nesutarimA? dAi??l dainA? interpretacijos. Ansamblis profesionaliai akompanavo, ir tai padarAi?? didelAi?? A?takAi?? konkurso rezultatams. Man patiko liaudies instrumentA? derinys ai??i?? jA? tembrai teikia dainai tautinio originalumo. Pasibaigus konkursui daug koncertavome. Mums nereikAi??jo daug repetuotiAi??ai??i?? supratom vieni kitus iA? A?vilgsnio, iA? gesto, iA? dainos esmAi??s. Mus visur A?iltai priimdavo kaip itin originalA? ansamblA?. StengAi??mAi??s deramai atstovauti lietuviA? nacionalinei kultAi??rai. ai??zSutartinAi??ai???Ai??ai??i?? man artimas ansamblis, su juo pradAi??jau savo karjerAi??.

Prof. Vytautas Juozapaitis. Kolektyvas ai??i?? tai vadovas

Tuo metu, kai mokiausi ValstybinAi??je konservatorijoje, ai??zSutartinAi??ai??? buvo fenomenas, kuriam tiko A?odA?iai ai??zpakylAi??taai???, ai??znepasiekiamaai???. IA? provincijos atvykAi??s, dar nelabai A?inojau, kas tai yra, tik tiek, kad prisiliesti prie ai??zSutartinAi??sai??? yra didelAi?? garbAi??. Labai gerai prisimenu pirmuosius A?ingsnius ai??zSutartinAi??jeai???, kuomet kankliA? grupei vadovavo Regina TamoA?aitienAi?? ir apskritai muzikavimo kultAi??ra buvo paties aukA?A?iausio lygio. Ne tik ansamblio vadovas, bet ir patys A?monAi??s iA? savAi??s reikalavo aukA?A?iausiA? rezultatA?. Jie nebAi??tA? supratAi??, kaip galima nerepetuoti, nedirbti. Kartais man atrodo, kad ai??zSutartinAi??ai??? be TamoA?aiA?io ai??i?? ne ai??zSutartinAi??ai???. Profesorius jAi?? sukAi??rAi?? ir padarAi?? tobulAi??. TaA?iau yra archyvai, televizijos ir radijo A?raA?ai, yra kAi?? prisiminti ir iA? ko mokytis.

Prof. Regina MaciAi??tAi??. LiaudiA?kos muzikos riteris

Su ai??zSutartineai??? padarAi??me daug A?raA?A?. Daug dainavau P.Ai??TamoA?aiA?io harmonizuotA? liaudies dainA?, duetA?, jA? A?raA?Ai??me su AuA?ra StasiAi??naite. Daug gerA? dalykA? A?vyko dAi??l to, kad profesorius mane pasikvietAi?? A? A?A? ansamblA?. Intensyvus bendradarbiavimas vyko gerAi?? deA?imtmetA?, maA?daug nuo 1970 metA?. Man tai buvo ir garbAi??, ir profesinis A?sitvirtinimas, ir scenos baimAi??s A?veika. Buvo daug dA?iaugsmo. Kadangi yra susiklostAi?? tam tikri A?gAi??dA?iai, mano tipo dainininkams muzikuoti su ai??zSutartineai??? yra natAi??raliau ir dAi??l harmonizavimo, ir dAi??l liaudies instrumentA? tembro, ir dAi??l kvAi??pavimo. Ansamblis yra geras rezonatorius, todAi??l jam akompanuojant dainuoti yra lengviau. Pranas TamoA?aitis buvo liaudiA?kos muzikos riteris. Jis norAi??jo, kad jos bAi??tA? daugiau, Ai??mAi??si harmonizuoti negirdAi??tas dainas, traukAi?? jas iA? dainynA?. Tam tarnavo visAi?? amA?iA? ai??i?? turAi??jo tokiAi?? misijAi??.

ai??zSutartinAi??sai??? meno vadovas Egidijus AliA?auskas. Maestro

Profesorius buvo labai reiklus ai??i?? negalAi??jai ateiti A? pamokAi?? ko nors neiA?mokAi??s. P.Ai??TamoA?aiA?io pastabos per pamokas bAi??davo fantastiA?kos, jos suteikdavo stabilumo. Profesoriaus taktika buvo labai gera. PrieA? egzaminus ar atsiskaitymus nebesiaiA?kindavom detaliA?, o daug kartA? grodavom programAi?? iA?tisai, kad atsirastA? forma ir visuma. MAi??sA? klasAi??s atmosfera ir santykiai buvo tokie, kad kasmet lapkriA?io pradA?ioje lankydavom profesoriA? ir paminAi??davom jo gimtadienA?. Jis mums buvo ir pedagogas, ir net daugiau nei pedagogas ai??i?? kaip tAi??vas. MAi??sA? santykiai buvo A?ilti ir artimi. Gal ir ai??zSutartinAi??ai??? prie to prisidAi??jo. TaA?iau ir negrojanA?iA? ansamblyje santykiai su profesoriumi buvo panaA?Ai??s. Katedroje jis buvo kaip ir vyriausias, turAi??jo panaA?umA? su paA?iu J.Ai??Ai??vedu. Ir J.Ai??Ai??vedas kadaise buvo visiems kaip tAi??vas ai??i?? kiekvienam duos gerAi?? patarimAi??, pasirAi??pins.

Anatolijus Lapinskas. Prano TamoA?aiA?io kAi??rybos bruoA?ai

Prano TamoA?aiA?io kAi??ryba ai??i?? harmonizuotos lietuviA? liaudies dainos, instrumentiniai kAi??riniai, taip pat daugybAi?? aranA?uotA? kitA? kompozitoriA? kAi??riniA? ansambliui ai??zSutartinAi??ai??? ai??i?? reikA?mingas A?naA?as A? profesionaliosios liaudies instrumentA? ansambliA? muzikos lobynAi??. P.Ai??TamoA?aiA?io kAi??riniai suformavo A?ios muzikos stilistikAi??, skambesA? ir nuo jA? neatskiriamAi?? tautinAi??s muzikos dvasiAi??. ai??zSutartinAi??ai??? koncertavo daugelyje uA?sienio A?aliA?, tad galima teigti, kad ansamblio koncertA? metu skambAi??davAi?? P.Ai??TamoA?aiA?io kAi??riniai pasauliui ne tik pristatAi?? mAi??sA? liaudies instrumentus, bet ir atskleidAi?? lyrinA?, prie gimtosios A?emAi??s prisiriA?usio lietuvio charakterA? bei viso mAi??sA? kraA?to vaizdAi??, besidriekiantA? AukA?taitijos eA?erA? platumomis, A?emaitijos kalvomis, Suvalkijos lygumomis ir DzAi??kijos miA?kA? toliais. YpaA? kAi??rybingi kompozitoriui buvo 1990-ieji ai??i?? nepriklausomybAi??s atkAi??rimo metai, tuomet jis aranA?avo net 116 kAi??riniA?, vAi??lesniais A?io deA?imtmeA?io metais P.Ai??TamoA?aitis aranA?avo nemaA?ai klasikinAi??s sakralinAi??s muzikos kAi??riniA?. P. 50 mg viagra cheap canadax. Ai??TamoA?aiA?io kAi??ryba ai??i?? neeilinis lietuviA? liaudies instrumentinAi??s muzikos A?anro reiA?kinys. Kompozitorius sukAi??rAi?? liaudies instrumentinio skambesio etalonAi??, kurA? vertina liaudies instrumentA? specialistai, paA?A?sta paprasti Lietuvos A?monAi??s ir net kelios jA? kartos, atmena daugybAi?? uA?sienio kraA?tA? A?moniA?.

Knyga gali bAi??ti naudinga LMTA, kitA? aukA?tA?jA? ir muzikos mokyklA? pedagogams, studentams ir liaudies muzikos baruose dirbantiems specialistams. I dalyje iA?spausdintas metodinis P.Ai??TamoA?aiA?io darbas su birbynAi??s ansamblio klasAi??s programa. Prieduose pateikiami P.Ai??TamoA?aiA?io kAi??rybos sAi??raA?ai, numeruotA? garso ir vaizdo A?raA?A? lentelAi??s. Priedai parankAi??s norint greitai susirasti bet kurA? P.Ai??TamoA?aiA?io opusAi?? rankraA?A?iuose, spausdintuose A?altiniuose, plokA?telAi??se, radijuje ir televizijoje. depakote reviews depression. Ai??