PrieA? elitizmAi?? blogAi??ja A?io A?odA?io prasme

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Lietuvos modernusis ir A?iuolaikinis menas
AUTORIUS:Ai??DanguolAi?? ButkienAi??

DATA: 2012-04

PrieA? elitizmAi?? blogAi??ja A?io A?odA?io prasme

Su viena iA? Modernaus meno centro A?kAi??rAi??jA? Danguole Butkiene kalbasi KAi??stutis Ai??apoka alli reviews 2012.

KAi??stutis Ai??apoka: Modernaus meno centras ketina reprezentuoti Lietuvos modernistA? kAi??rybAi?? maA?daug nuo 1960 m. iki nepriklausomybAi??s atgavimo, kolekcionuojate ir A?iuolaikinA? menAi??. Gal galAi??tumAi??te plaA?iau papasakoti, kaip kilo idAi??ja kaupti kolekcijAi??, steigti centrAi??? Kokia buvo pradinAi?? vizija, ar sumanymas kiek nors keitAi??si, A?velgiant jau iA? A?iandieninAi??s perspektyvos, kai nueitas tam tikras kelias?

DanguolAi?? ButkienAi??: BAi??tA? tiksliau sakyti, kad MMC stengsis reprezentuoti Lietuvos modernA?jA? ir A?iuolaikinA? menAi?? nuo 1960-A?jA? iki A?iA? dienA?. Tokia formuluotAi?? suponuoja, kad kas nors gali ir nepavykti. Tarkime, yra nemaA?ai kAi??riniA?, kuriuos norAi??tume turAi??ti savo kolekcijoje, bet dAi??l A?vairiA? aplinkybiA? vis nepavyksta ir gal nepavyks jA? A?sigyti.

IdAi??ja kilo ir strategiA?kai buvo suplanuota dviem etapais. Pirmas ai??i?? rinkti minAi??to laikotarpio meno kAi??rinius, antras ai??i?? surasti jiems tinkamAi?? parodinAi?? erdvAi?? ir sukurti efektyviai veikianA?iAi?? meno oazAi??. Mes sAi??moningai vengiame A?odA?io ai??zkolekcijaai???, nes paprastai jis reiA?kia, kad kas nors kolekcionuoja tai, kas patinka jam asmeniA?kai. Mums tai nAi??ra svarbiausias kriterijus. PaA?ioje MMC veiklos pradA?ioje papraA?Ai??me, kad dailAi??tyrininkAi?? Raminta JurAi??naitAi?? sudarytA? iA?samA? sAi??raA?Ai?? A?vairiA? sriA?iA? menininkA?, kuriA? darbus reikAi??tA? A?sigyti. Kad per daug neiA?siplAi??stume, nutarta neA?traukti iA?eivijos meno. Ai?? sAi??raA?Ai?? pakliuvo dauguma autoriA?, kurie buvo Lietuvos meno istorikA?, dailAi??tyrininkA?, kuratoriA? ai??zpastebAi??tiai??? ir tokiu bAi??du institucionalizuoti. KolekcijAi?? pradAi??jome formuoti nuo vyresniA? autoriA? ir pirmiausia rinkomAi??s tapybos darbus, nes jie yra paklausiausi rinkoje, juos ai??zmedA?iojaai??? kolekcininkai, kartais net iA?veA?a A? uA?sienA?. KAi??rinius perkame iA? autoriA?, jA? A?eimA?, taip pat iA? galerijA? ir per aukcionus, jei ten pasirodo reikA?mingA? darbA?. KolekcijAi?? kaupiame vos trejus metus, todAi??l planas dar nAi??ra A?gyvendintas Ai??ai??i?? kalbu apie tapybAi??, bet dar labiau apie fotografijAi??, skulptAi??rAi??, grafikAi??, videomenAi??, o ypaA? kitas A?iuolaikines medijas. Nors ir nespAi??jome aprAi??pti pastarA?jA? deA?imtmeA?iA?, vis dAi??lto jau yra sukauptas ganAi??tinai solidus rinkinys. Sukaupti brandA?iausius A?iuolaikinio meno kAi??rinius yra reikA?minga parama tiek valstybei, kuri neturi pakankamai lAi??A?A? A?iuolaikiniam menui A?sigyti, tiek autoriams.

Kai imamAi??s kokio nors darbo, visada stengiamAi??s A?sigilinti ir susidaryti savo nuomonAi??, remdamiesi ne vienu, o kiek A?manoma A?vairesniais A?altiniais. Ai??tai dabar aA? studijuoju menotyrAi?? VDA. Be to, atidA?iai sekame Lietuvos dailAi??s gyvenimo procesus, stengiamAi??s iA?plAi??sti savo bendravimo laukAi??. TodAi??l suprantama, kad pirminis planas po truputA? keiA?iasi.

MMC, atrodo, siekia demokratiA?kesnio interaktyvaus santykio su A?iAi??rovais ir su Lietuvos dailAi??s istorija. ImatAi??s iniciatyvos labai specializuotAi?? arba profesionalizuotAi?? dailAi??tyrAi??, muzeologines ir kuratorines strategijas kuo patraukliau, bet nebanaliai, priartinti prie meno vartotojA?. Ai??domi ir JAi??sA? mintis apie skirtingas dailAi??s istorijos versijas, kurias bus galima pristatyti kAi??rybiA?kai dirbant su bAi??simos galerijos fondais. Gal galAi??tumAi??te plaA?iau papasakoti apie edukacinAi??, kuratorinAi?? MMC strategijAi???

NorAi??A?iau pabrAi??A?ti, kad tai, kAi?? sakau, yra A?ios dienos A?sivaizdavimas. Muziejaus kAi??rimas ai??i?? nenutrAi??kstamas procesas, nuolatinis mokymasis, kai perimama pasaulinAi?? praktika ir kAi??rybiA?kai taikoma vietinAi??mis sAi??lygomis, aiA?ku, neatmetant ir tA? originaliA? idAi??jA?, kurias pasiAi??lys saviA?kiai. Ai??iuo metu pirmiausia ekonominiais sumetimais (norime valstybei perduoti kuo ekonomiA?kiau sutvarkytAi?? struktAi??rAi??, kuri funkcionuotA? be dideliA? iA?laidA?), bet kartu ir dAi??l didesnAi??s A?vairovAi??s, muziejus turAi??s labai nedaug savA? kuratoriA?. DidA?iAi??jAi?? parodinAi??s veiklos dalA? turAi??tA? organizuoti kviestiniai kuratoriai Ai??ai??i?? tai leis originaliau pasiA?iAi??rAi??ti A? lietuviA? dailAi??s istorijAi??, aktualizuoti dar neatskleistus jos aspektus. Manau, tuos paA?ius principus reikAi??tA? taikyti ne tik keiA?iamoms parodoms, bet ir nuolatinei ekspozicijai. Jau dabar akivaizdu, kad visA? turimA? kAi??riniA? nebus A?manoma eksponuoti vienu metu, be to, nuolatinAi?? ekspozicija po kurio laiko A?iAi??rovams nusibosta. Pasaulyje A?i problema sprendA?iama A?vairiais bAi??dais. PavyzdA?iui, Milano dizaino muziejus kasmet kvieA?ia naujAi?? kuratoriA?, kuris iA? esmAi??s pertvarko nuolatinAi?? ekspozicijAi??, pateikia naujAi?? dizaino istorijos versijAi??, iA?ryA?kina vis kitus aspektus, parodo anksA?iau neeksponuotus darbus.

A?inoma, tai nereiA?kia, kad savi kuratoriai neturAi??s galimybiA? pasireikA?ti, bet jA? lauks ir kitas labai svarbus darbas ai??i?? tai visA? rengiamA? parodA? prieA?iAi??ra, kad jos atitiktA? tam tikrAi?? ai??zkokybAi??s standartAi??ai???. Kas tai yra? LaikomAi??s pozicijos, kad kiekviena paroda turi bAi??ti suprantama ir prieinama ai??zA?mogui iA? gatvAi??sai???, t.Ai??y. nepasirengusiam lankytojui, neA?sigilinusiam A? kontekstAi?? ir t.Ai??t. DaA?nai pasitaiko, kad net ir labai brangios, atveA?tinAi??s parodos yra pateikiamos taip, tarsi bAi??tA? skirtos vien tos srities specialistams, be gido pagalbos daugybAi??s dalykA? apskritai nesuprasi. Man regis, tai prieA?tarauja demokratijos principui ir palaiko elitizmAi?? blogAi??ja A?io A?odA?io prasme. Visada galima rasti bAi??dAi?? kAi??riniams eksponuoti, kontekstams pateikti taip, kad dAi??stomAi?? istorijAi?? A?stengtA? perskaityti A?vairaus iA?silavinimo A?iAi??rovai. Taigi edukacija laikome ne vien uA?siAi??mimus su vaikais ar ekskursijas su gidais. MMC tikslas ai??i?? padaryti taip, kad vos A?A?engusA? A? muziejA? A?mogA? ai??zjam neA?inantai???, visai nepastebimai apsuptA? neA?kyrus edukacinis fonas. Dabar vis daA?niau kalbama apie A?vairias mokymosi visAi?? gyvenimAi?? strategijas. Muziejus ai??i?? idealiai tam tinkanti vieta.

TAi?? patA? dalykAi?? galima apibrAi??A?ti ir kitais A?odA?iais. Dabar jau ir Lietuvoje populiaru kalbAi??ti apie atsakingAi?? poA?iAi??rA? A? gamtAi??, apie atsakingAi?? verslAi??, atsakingAi?? vartojimAi??. Pasaulyje seniai svarstoma, kas darytina, kad ir muziejai rastA? vietAi?? A?iuolaikinio A?mogaus gyvenime, bAi??tA? reikalingi visuomenei, nes yra iA?laikomi iA? mokesA?iA? mokAi??tojA? kiA?enAi??s. Pas mus dar maA?okai galvojama apie tai, bet jau atsiranda ieA?kanA?iA? naujos krypties. PavyzdA?iui, JAi??rA? muziejus KlaipAi??doje, kiti maA?esni muziejai operatyviai reaguoja A? gyvensenos pokyA?ius, A? visiA?kai naujus poreikius ir stengiasi tapti bendruomenAi?? vienijanA?iais centrais. TokA? tikslAi?? kelsime ir sau.

EdukacijAi??, kaip minAi??jau, suprantame labai plaA?iai. laikydamiesi modernistinio principo, A?A?velgiame paraleles ne tik tarp skirtingA? meno reiA?kiniA?, bet ir tarp tolimA? kultAi??ros sferA? ai??i?? meno ir mokslo, kAi??rybos ir technologijA?, juk istorinAi?? visuomenAi??s raidAi?? lemia integrali A?vairiA? veiksniA? visuma. MAi??sA? laikais specializacija labai didelAi??, bet vis stipriau jauA?iamas naujos sintezAi??s poreikis, ai??i??Ai?? tai leistA? ir meno istorijAi?? padaryti suprantamesnAi?? A?vairiA? specializacijA? A?monAi??ms. TodAi??l sieksime iA?ryA?kinti gilumines sAi??sajas, paraleles.

PasitelkAi?? literatAi??ros, kino, teatro, muzikos, kitA? sriA?iA? specialistus, pradAi??jome rengti internetinA? projektAi??, skirtAi?? Lietuvos XX a. II pusAi??s kultAi??ros istorijai. Ai??iAi?? interneto svetainAi?? lietuviA? ir anglA? kalbomis planuojame atverti 2013 m. pabaigoje. TikimAi??s, kad svetainAi?? sudomins ir lietuvius, iA?sibarsA?iusius po pasaulA?, gal netgi taps vienu iA? susitelkimAi?? skatinanA?iA?, lietuvybAi?? stiprinanA?iA? A?altiniA?.

Kad susidarytume aiA?kesnA? tam tikro laikmeA?io vaizdAi??, labai svarbus kontekstas. KultAi??ros, taigi ir dailAi??s, gyvenimas sovietmeA?iu atsiskleidA?ia ne tik iA? kAi??riniA?, bet ir iA? nuotraukA?, laiA?kA?, dokumentA?ai??i??. O A?iuolaikinio meno, ypaA? performatyvaus, instaliatyvaus, nemaA?a dalis apskritai iA?likusi tik nuotraukose ar vaizdo A?raA?uoseai??i??

Tikriausiai turite galvoje XX a. 9-Ai??jA? ir 10-Ai??jA? deA?imtmeA?ius, kai Lietuvoje buvo ypaA? gausu performatyviA? menA?? Labai norAi??tume sukaupti kuo iA?samesnAi?? dokumentacijAi?? apie juos. A?ia tikimAi??s ir laukiame menininkA?, kurie dalyvavo performansuose arba juos fiksavo, geranoriA?kos pagalbos. Kontekstas neabejotinai yra istorijos dalis, todAi??l stengiamAi??s rinkti paA?ius A?vairiausius liudijimus. NemaA?ai dailininkA? kartu su darbais perduoda mums ir dalA? savo archyvo. Beje, ne tik dailininkai ai??i?? A?tai Alfonsas AndriuA?keviA?ius padovanojo vertingAi?? parodA? dokumentavimo archyvAi??, Ai??iaurAi??s AtAi??nA? komplektAi?? ir keletAi?? labai A?domiA? tapybos darbA? iA? savo rinkinio. UA? tai esame nuoA?irdA?iai dAi??kingi. Archyvas yra svarbi kiekvieno muziejaus dalis ai??i?? tai medA?iaga ir parodA? kuratoriams, ir tyrinAi??tojams. Juk kiekviena karta istorijAi?? skaito iA? naujo ir savaip.

Kiek A?iuo metu esate A?sigijAi?? meno kAi??riniA? ir kiek jA? jau sudAi??ta A? interneto svetainAi???

Nurodyti tikslA? skaiA?iA? sudAi??tinga, nes kas savaitAi?? A?sigyjame naujA? darbA?. Kai susirenka didesnis kiekis, jie fotografuojami, reprodukcijos dedamos A? interneto puslapA? www.mmcentras.lt. Ai??iuo metu kolekcijoje yra apie 150 autoriA? beveik 3000 darbA?.

InternetinAi?? MMC svetainAi?? iA? dalies reprezentuoja arba ai??zatstojaai??? fizinA? muziejaus pavidalAi??, net atlieka kai kurias jo funkcijas. Ar keisis svetainAi??s struktAi??ra ir funkcijos, kai bus pastatyta galerija ir galAi??sime pamatyti ai??zgyvAi??ai??? kolekcijAi???

Dizaino mados sparA?iai keiA?iasi, todAi??l kiekviena interneto svetainAi?? privalo nuolatos atsinaujinti, kad iA?liktA? aktuali ir patraukli lankytojams. Jau A?iais metais pateiksime naujAi?? svetainAi??s variantAi??, kuris atvers, kaip tikimAi??s, gerokai platesnA? kontekstAi??. O atsiradus realiam muziejui, virtualus jo antrininkas turAi??s pasikeisti iA? esmAi??s.

Viktoras Butkus viename interviu apgailestavo, kad Lietuvoje nAi??ra mecenatystAi??s A?statymo ir tai trukdo JAi??sA? ar panaA?ioms galimoms iniciatyvoms. Kaip sekasi MMC projektui skintis keliAi??, kai sAi??lygos nelabai palankios?

MecenatystAi??s A?statymas kol kas nepriimtas, todAi??l sunku kalbAi??ti apie jo reikA?mAi??. Juo labiau kad net neblogai parengtas A?statymo projektas, eidamas per ai??zinstancijasai???, daA?nai tampa savo paties parodija. DabartinAi?? A?io A?statymo versija A?teisina tam tikrAi?? menininkA? globAi??, bet apraizgo tiek menininkus, tiek mecenatus pertekline atskaitomybe ir kontrole. DAi??l MMC veiklos masto A?is A?statymas mums neturAi??s jokios reikA?mAi??s. Turime nemaA?Ai?? vadybos patirtA?, todAi??l nepuoselAi??jome, o ir dabar nepuoselAi??jame iliuzijA?, kad viskas vyks greitai ir sklandA?iai. Nors, reikia pripaA?inti, kai kurios mAi??sA? iniciatyvos buvo tinkamai suprastos, o klausimai geranoriA?kai sprendA?iami. PavyzdA?iui, galiu paminAi??ti, kad KultAi??ros ministerija inicijavo, o Lietuvos vyriausybAi?? suteikAi?? MMC projektui nacionalinAi??s svarbos statusAi??. Kiek sunkiau sekasi bendrauti su Vilniaus miesto savivaldybe.

Muziejai savo kolekcijas paprastai sudaro remdamiesi formaliais instituciniais kriterijais, kai meno kAi??rinio ai??zvertAi??ai??? lemia oficialAi??s atributai ai??i?? dalyvavimas prestiA?inAi??se parodose, pelnyti prizai, kAi??rybos recepcija ir t.Ai??t.

TaA?iau egzistuoja ir tam tikra legitiminAi?? paklaida. PavyzdA?iui, sovietmeA?iu dailAi??s vertybinAi?? hierarchijAi?? nulemdavo ideologiniai veiksniai, o vertinga kAi??ryba atsidurdavo paraA?tAi??se (tarkime, Vinco Kisarausko brandA?iausi kAi??riniai taip ir liko uA? borto, nes muziejai A?sigydavo tik gerokai nuosaikesnius).

O mAi??sA? dienomis yra tokiA? kAi??rAi??jA?, kurie sAi??moningai stengiasi kuo maA?iau dalyvauti instituciniuose/vadybiniuose projektuose, esAi?? A?ie niveliuoja talentAi??, originalumAi??. Taigi garsi pavardAi??, formalAi??s titulai, premijos nebAi??tinai adekvaA?iai atspindi gabumus, kAi??rybos vertAi?? ar reikA?mAi??.

MMC turi A?sigijAi??s ir vadinamajai pagrindinei srovei sovietmeA?iu priklausiusiA? dailininkA?, ir autsaideriA?, kaip antai Julijono Algimanto StankeviA?iaus ar Juzefos A?eiA?ytAi??s, kAi??riniA?. Viduriniosios kartos ar jaunA?jA? dailininkA? kAi??rybos rinkinyje irgi yra A?simaiA?Ai??, sAi??lygiA?kai tariant, ai??zmarginalA?ai???.

Ar sudarant tokio masto kolekcijAi?? keblu iA?laikyti panaA?aus pobAi??dA?io pusiausvyrAi???

JAi??sA? paminAi??ti autoriai, mano nuomone, iA? tradicijos neiA?krinta arba jau yra kritikA? legitimuoti, A? dailAi??s istorijAi?? A?raA?yti, todAi??l A?ia keblumA? lyg ir nekyla. SudAi??tingiau apsisprAi??sti dAi??l A?iuolaikinio meno, kuris vertinamas labai prieA?taringai. TaA?iau tai natAi??ralu ai??i?? visada reikia tam tikros laiko distancijos, kad bAi??tA? galima adekvaA?iau A?vertinti naujus meno reiA?kinius. Kita vertus, nekenktA? iA? naujo pasverti ir autoritetus. Tai neiA?vengiamas procesas. Vis dAi??lto paA?velgti A? dabartA? ateities akimis neA?manoma, todAi??l pasikliaujame kritikA? nuomone, o kartais ir savo intuicija, suprasdami, kad tai rizikinga, taA?iau kito kelio tiesiog nAi??ra. TurbAi??t pasaulis dar nesugalvojo bAi??do, kaip iA?vengti ai??zlegitiminAi??s paklaidosai???, greiA?iausiai ji yra sisteminAi??.

Ar Jums svarbesnAi?? autoriaus pavardAi??, ar konkretus kAi??rinys? StengiatAi??s A?sigyti tipiA?kus ar netipiA?kus konkretaus dailininko kAi??rinius?

GrieA?tos taisyklAi??s gal ir nAi??ra. Pradedame nuo pavardAi??s, bet aklai neperkame visA? iA? eilAi??s garsaus dailininko kAi??riniA?. Kartais patraukia dAi??mesA? rinkoje atsiradAi??s kokio nors maA?ai A?inomo dailininko paveikslas. PavyzdA?iui, taip atsitiko su Vytauto PovilaiA?io abstrakcijomis. Kadangi tuo laiku abstraktaus meno sukurta palyginti nedaug, norAi??tume pristatyti visus negausius jo pavyzdA?ius. Daugeliu atvejA? laikomAi??s klasikinAi??s stiliaus grynumo taisyklAi??s ir bandome surinkti kuo tipiA?kesnAi?? konkretaus dailininko darbA? kolekcijAi??, nors ir A?ia padarome iA?imtA?, jei kAi??rinys A?domus, nors ir nebAi??dingas tam autoriui.

Ar MMC bendradarbiauja, ar turi kokiA? nors bendrA? projektA? su kitais Lietuvos muziejais, galerijomis?

Kol nAi??ra realaus muziejaus, tie santykiai nAi??ra labai intensyvAi??s ir A?vairiapusiai. VAi??liau, be abejo, bendradarbiausime su kitais muziejais, galerijomis, sutartinai leisime miesto muziejA? gidus, A?emAi??lapius turistams, tarsimAi??s dAi??l bendro muziejA? bilieto ir panaA?iA? dalykA?. Bet sieksime ir gilesnio bendradarbiavimo, kai rengiamos viena kitAi?? papildanA?ios parodos, bendrai dirba gidai ir t.Ai??t.

northern canadian pharmacy.

Institucijoms ir autoriams skoliname meno kAi??rinius, reikalingus jA? parodoms. Gaila, bet teko girdAi??ti nemaA?ai nusiskundimA? dAi??l aplaidaus elgesio su eksponatais ai??i?? iA? parodA? jie grA?A?ta apgadinti arba net visai negrA?A?ta. TodAi??l su visais, kuriems kAi?? nors skoliname iA? savo kolekcijos, pasiraA?ome sutartis: skolininkai A?sipareigoja apdrausti kAi??rinius arba patys turAi??s kompensuoti nuostolius, jei tokiA? bAi??tA?. Tai yra normali pasaulio praktika, Lietuvos institucijoms irgi laikas iA?mokti atsakingai elgtis ne tik su uA?sienio, bet ir su savo A?alies dailininkA? kAi??riniais.

DailininkA? bendruomenei smalsu, kiek laiko bus kaupiama kolekcija? Ar yra koks nors formalus terminas, kai MMC pasakys, kad daugiau kAi??riniA? nebepirks? Ar ta riba taps centro perdavimas valstybei?

Kol pajAi??gsime, tol pildysime kolekcijAi??. Perdavimas neturAi??tA? sustabdyti A?io proceso. Taip pat tikimAi??s, kad MMC, kaip ir daugelis pasaulio muziejA?, ateityje turAi??s bAi??rA? draugA? ir rAi??mAi??jA?, kurie laikys garbe praturtinti muziejaus rinkinius.

DAi??koju uA? pokalbA?.