PrieA? sugrA?A?tant A? ItakAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Luc Aubry

DATA: 2012-10

PrieA? sugrA?A?tant A? ItakAi??

Luc Aubry

A�

Gyvenimas turAi??jo bAi??ti raA?omas. Ne mano gyvenimas, kitA? ai??i?? jau iA?Ai??jusiA?jA? ir gyvA?jA?, kuriA? nepaA?inojau, ir dar negimusiA?jA? ai??i?? visA? tA? A?mogiA?kA?jA? broliA?, kurie ateis po mAi??sA?. RaA?ymas sustabdAi?? laikAi?? ties vienu gyvenimu, kuris man buvo duotas, taA?iau man nepriklausAi??. RaA?ymas atsakAi?? A? man nepateiktAi?? klausimAi??. Mane jaudino tai, kas nepaA?A?stama, paslaptinga, kas byloja man svetima kalba, bet ne tokia svetima, kad negalAi??A?iau ja kalbAi??ti savyje. RaA?yti ai??i?? reiA?kia iA?klausyti, nustebinti, dar stipriau iA?gyventiai??i?? Sekiau instinktu, pasiA?vAi??sdamas tam, kas buvo iki manAi??s ir kas turAi??jo likti po manAi??s ai??i?? tai prasmAi?? ir groA?is. Viskas, ko negalima nei nusipirkti, nei pavogti.

canadian pharmacy predinosone.

Jean-Marc Parisis, Spalvos paieA?kos, 2012

Nebuvau pakankamai prancAi??zas, kad A?A?velgA?iau komplimentAi?? ten, kur paprastai man jo nesakydavo.

Ten pat

LaisvAi?? ai??i?? tai toks dalykas, kurio nepaprastieji reiA?kiniai yra individai.

Novalis

Esu Lucas Aubry, Lotaringijos mieste Nancy gimAi??s prancAi??zas, beveik trisdeA?imt metA? paryA?ietis. Jau metus dirbu Vilniuje, esu PrancAi??zijos ambasados Lietuvoje kalbos ataA?Ai??.

Mano kaimynAi??s ir brangios draugAi??s EglAi?? Ganda BogdanienAi?? ir JAi??ratAi?? StauskaitAi?? A?iAi?? vasarAi?? sumanAi?? A?traukti mane A? spontaniA?kAi?? meninA? renginA?, pavadintAi?? ai??z7 mano (meno) dienosai???. Palangoje, galerijoje ai??zRamybAi??ai???, abi eksponavo savo darbus, sukurtus per septynias dienas, ir papraA?Ai??, kad per A?ios maA?ytAi??s parodos atidarymAi?? rugpjAi??A?io 23 d. tarA?iau keletAi?? A?odA?iA? lankytojams ir sveA?iams, visiA?kai savAi??s nevarA?ydamas nei pasisakymo laiku, nei tematika, nei pataikAi??niA?ku tonu. Tiesiog turAi??jau paA?velgti prancAi??zo (sakyA?iau, ai??zpaprasto prancAi??ziukoai???, kaip A?vardija Charlesai??i??is TrAi??net savo dainoje ai??zVAi??l iA?vysti ParyA?iA?ai???) A?vilgsniu.

Kai kurie A?iA? dailininkiA? kAi??riniai man buvo A?inomi, nes nuo darbo Lietuvoje pradA?ios A?sikAi??riau nuostabiame name Tilto gatvAi??je, todAi??l mAi??sA? draugystAi?? ir kaimynystAi?? suteikAi?? ne vienAi?? progAi?? ai??zgeriems paA?nekesiamsai???, kaip savo eilAi??raA?tyje raA?o Charlesai??i??is Baudelaireai??i??as. Sujaudintas pasitikAi??jimo, kvietimAi?? priAi??miau, nes mAi??gstu spontaniA?kus pasisakymus, kai galima A?ia pat iA?lieti intuityviai iA?jaustAi?? tiesAi??. Laikausi principo, kad reikia kalbAi??ti nedumiant akiA? ir iA? visos A?irdies trokA?tant, kad toji akimirka taptA? tikru susitikimu.

Ai??iuo atveju kalbame apie menininkes, kurios, kaip sako prancAi??zai, ai??zne vakar gimusiosai???. Jos A?inomos ir pripaA?intos tiek gimtojoje A?alyje, tiek uA?sienyje, kur jA? kAi??ryba daA?nai eksponuojama. StabtelAi??jAi?? pamedituoti prie jA? kAi??riniA?, pajuntame iA?skirtinAi?? energijAi??, atkaklA? ieA?kojimAi?? ir troA?kimAi??, verA?iantA? apie tai mAi??styti ir kalbAi??ti.

BAi??tA? lengva, ypaA? prancAi??zui, susiA?avAi??ti A?iomis moterimis ai??i?? jos graA?ios, visada elegantiA?kos, net, drA?sA?iau sakyti, puoA?nios. Visos tikros lietuvAi??s, aA? tuo jau A?sitikinau,Ai?? visada yra A?iek tiek burtininkAi??s, fAi??jos, gal net raganos, ai??i?? tokios ir jos abi. Atidus protas netrukus suvoks, kad puikus iA?silavinimas, intelektas, jautrumas, atvirumas ir paprastumas, lydimas A?ypsenA?, pramaiA?iui su humoro jausmu, ai??i?? tai tikrasis autentiA?kos A?io kraA?to inteligencijos A?enklas.

Vis dAi??lto kai atsidursite prieA?ais jA? kAi??rinius, jums nebus leista pasiduoti gleA?nam sentimentalumui, apatiA?kam lengvabAi??diA?kumui ai??i?? A?velniai, bet A?sakmiai iA? jAi??sA? bus atimta bet kokia galimybAi?? lengvai susivilioti.

Eglei rAi??pi medA?iagos (tekstilAi??s ar kokios nors kitos) panaudojimas, technikos A?valdymas ir tam tikra estetinAi?? dimensija, todAi??l, kai atsidursite prieA?ais jos kompozicijas ar instaliacijas, atrodys, kad jus visiA?kai uA?valdAi?? atkakli autorAi??s energija. Retas kas geba taip stipriai ir vaisingai kurti kontrastAi??, taip drAi??siai, ramiai ir ryA?tingai atverti paA?iAi?? nusikaltimo scenos esencijAi??. EglAi?? yra toji Morta, kuri mAi??sto panaA?iai kaip nonkonformistAi?? Marija, taikanti tiesiai A? esmAi??, be to, ji dar ir maiA?tinga. TaA?iau namA? niekada nesugriaus ai??i?? atmesdama tuA?A?iAi?? nerAi??pestingumAi??, ji atkakliai, skrupulingai kuria kaA?kAi??, kas primena mandalAi??, tarsi austi be atvangos jAi?? verstA? poreikis prieA?tarauti. Ai??A? jausmAi?? daA?nai mums primeta gyvenimas. NeA?inau nieko pavojingesnio uA? tAi?? pasyvA? prieA?inimAi??si triAi??so A?viesoje, kai pradeda veikti savAi??s ardymo, savAi??s provokavimo mechanizmas.

Palangoje EglAi??s darbai buvo sukabinti ant dviejA? baltA? prieA?prieA?iniA? sienA? maA?ytAi??je erdvAi??je, greta didA?iosios parodA? salAi??s. DeA?inAi??je pusAi??je ai??i?? vertikaliai pakabinta moteris, atkurta ai??ziA? gabalAi??liA?ai???, tarsi nukirsdinta, bekepurAi??, su balta Milo Veneros kauke, su vAi??riniu ir ilga balta nAi??riniuota suknele, nusidriekianA?ia iki pat grindA?. Ai??i suknelAi?? priklauso XX a. pirmA?jA? trijA? deA?imtmeA?iA? nemadingos ir prAi??skos, nepavojingos ir romantiA?kos moters tipui. TaA?iau detonatoriaus siAi??lo nereikAi??tA? ieA?koti toli, ypaA? jeigu jo niekas neslepia, o EglAi??s darbuose jis visada po akiA?. Ai??iuo atveju tai bAi??tA? nuo A?ios tylios alegorijos tiksliu atstumu (EglAi??s instaliacijoms privalomas aukso pjAi??vis) prie pat smilkinio A?taisytas baltas pistoletas, matyt, iA?imtas iA? rankinAi??s, nes joje matyti dar vienas toks ginklas. Tai iA? tikrA?jA? gerai apsiginklavusi moteris, kurios neuA?klupsi netikAi??tai. Ji be rankA?, tik su dviem baltomis plonomis pirA?tinaitAi??mis, lyties lygmenyje tarsi ai??zantrankiais prisegtomisai??? prie suknelAi??s nAi??riniA?. Ant prieA?prieA?inAi??s sienos matome neprabangius papuoA?alus ai??i?? vAi??riniai sukabinti ant plataus A?sivaizduojamo kaklo be galvos ir be biusto. Septyni ai??i?? po vienAi?? kiekvienai savaitAi??s dienai, kiekvienai nuotaikai. Kosminis vAi??rinys sklidinas humoro, labai iA?radingos faktAi??ros, su medA?iagAi?? iA?ryA?kinanA?ia elementarumo ir brutalumo A?yme. Juste juntame, kaip malonu autorei kurti daiktus. Po kiekvienu papuoA?alu EglAi?? paprastu pieA?tuku brAi??kA?telAi??jo komentarAi??, tarsi ragintA? prieiti arA?iau ir jA? iA?A?ifruoti. Komentaras atspindi patirtAi?? nuotaikAi??, A?garsina paA?ios kAi??rAi??jos ar jos iA?galvoto alter ego mintis.

VoilAi??. Puota akims, virtuoziA?kas menkniekis. Vien moterys moka tokA? sukurti, panaA?iai kaip keletu mostA? patobulina savo iA?vaizdAi?? prieA? iA?eidamos A? gatvAi??. Bet nepamirA?kime, kad tarp kAi??rybingai A?sivaizduotA?, kantriai pagamintA? papuoA?alA? padAi??tas ir pistoletas ai??i?? su tokiu kasdien A?vykdoma kaA?kas panaA?aus A? saviA?udybAi?? maiA?taujanA?io groA?io akivaizdoje.

JAi??ratAi??s ofortA?, pieA?iniA?, akvareliA? linija kyla iA? tuA?tumos, iA? prarajos, iA? ai??zbedugnAi??sai???, kaip mAi??go sakyti Baudelaireai??i??as. O kartu A?i linija tarsi nugalAi??toja, nors irgi nukentAi??jusi, pereina mAi??A?ius, atlaiko milA?iniA?kas griAi??tis, drebAi??jimus, kad pasprukusi nuo purvino, painaus ir A?eminanA?io chaoso gyvuotA? toliau. Jos pastangA? iA?gyventi kelias prasideda A?iapus drobAi??s ar lapo erdvAi??s ir nusitAi??sia anapus. Ai??sitempAi??s A?vilgsnis fiksuoja begalybAi?? tarp linijos pradA?ios ir pabaigos, kol staiga suvokiame, kad drobAi?? yra tik pereinamoji erdvAi??.

Laikinai sutramdyta, nugalAi??ta ar vAi??lesniam laikui atidAi??ta, bet vis tiek nujauA?iama chaoso ir prarajos grAi??smAi?? sustiprina jausminA? malonumAi??, kurA? patiria akys, sekdamos A?trichAi??, kovojantA? su savo autonomija, kol jis virsta paukA?A?iu, A?okanA?ia moterimi ar judanA?ia linija, stebAi??damos tikslA?, kaligrafiA?kAi?? jo atspaudAi?? popieriuje.

NepamirA?kime, kad EglAi?? yra eglAi?? ai??i?? stipri, nes tvirtai A?leidusi A?aknis A? A?emAi??. Bet ji taip pat ir Ganda, o gal tolimoji Gondos giminaitAi??? Kad ir kaip bAi??tA?, EglAi?? apdovanota A?emiA?kais talentais, kokius tik gali turAi??ti moteris, puoselAi??janti savo namus ir kurianti A?eimos laimAi??. Be to, ji puiki A?okAi??ja, kupina gracijos ir energijos. TaA?iau, vos jAi?? apsAi??da meno ai??zdemonasai???, A?i eglAi?? savo noru atsiplAi??A?ia nuo A?emAi??s ir ryA?tingu A?ingsniu traukia jAi??ros link, A? gilaus vandens tylAi?? ir neaprAi??piamybAi??, kur A?aknimis A?sikibti nebeA?manoma.Ai??

NepamirA?kime, kad JAi??ratAi?? yra undiniA? undinAi??, iA?nyranti iA? jAi??ros gelmiA? ir trokA?tanti atsikratyti bAi??tent to, ko ieA?ko EglAi??. Laisva, niekieno nevarA?oma, ji nori verA?tis, sklandyti erdvAi??je lyg paukA?tis, kuris iA? vieno pasaulio nuskraidina A? kitAi??, arba A?okti, nusileidusi ant A?emAi??s, tik kitaip, panaA?iai kaip vilnija bangos ar net susiliedama su bangomis. TaA?iau kaip ir Hanso Christiano Anderseno pasakoje, kurios iliustracijos buvo JAi??ratAi??s diplominis darbas ir prisistatymas Lietuvos publikai, A?gyti sparnA? be skausmo ir nekraujuojant neA?manoma. Gerai A?siA?iAi??rAi??kite A? jos nupieA?tas A?okAi??jas ai??i?? tie svaigAi??s sAi??kuriai, toji judesiA? ekstazAi?? kruvinai dilgA?ioja…

PaA?velkime A?ioms dviem lietuviA? amazonAi??ms A? akis, priimkime jA? kvietimAi?? A?okti kartu, atsakykime A? jA? keliamAi?? KlausimAi??, bAi??kime jA? liudytojai, tapkime jA? kritikais, ai??zsumaniais ir teisingais skaitytojaisai???, kaip pasakytA? Montaigneai??i??is, arba bent jau jA? vertais paA?nekovais, nes jodvi to praA?o. Ir darykime tai su dA?iaugsmu, pasidavAi?? jA? apA?avams.

Tai svarbu, nes A?iAi?? akimirkAi?? A?vilgsnis koncentruojamas A? kitAi??, iA? kito laukiama reiklaus liudijimo, ir kartu ai??i?? tai poetiA?ka akimirka, glaudA?iai susijusi su kAi??rybos procesu, kai troA?kimas uA?megzti ryA?A? verA?ia mus rimtai pasverti tiek malonumAi?? duoti, tiek malonumAi?? priimti. ai??zLankytojau, tik nuo tavAi??s priklauso, ar bAi??siu durpAi??s, ar lobis, ai??i?? neapimtas troA?kimo, kojos A?ia nekelk.ai??? Prisimenate? Tai Paulio ValAi??ry citata ant ParyA?iaus TrocadAi??ro A?mogaus muziejaus frontono. TaA?iau mes buvome ne ParyA?iuje, o Palangoje, ne muziejuje, o galerijoje. Mano tikslas, kaip mAi??gsta prancAi??zai, ai??i?? pasidalyti savo troA?kimais su atostogaujanA?iais ir A? parodos atidarymAi?? atAi??jusiais lankytojais. Jiems tai buvo visiA?kai netikAi??ta. Jie neA?inojo, kad ketinau juos nustebinti, A?iam pristatymui suteikdamas A?iek tiek erotiA?kumo ir tikAi??damasis paversti vakarAi?? tikru susitikimu.

NorAi??A?iau kiek nukrypti nuo temos, kaip vAi??liau A?sitikinsite, ai??i?? dAi??l svarbios prieA?asties. Kad A? meno kAi??rinA? A?velgiantis A?mogus galAi??tA? pajusti malonumAi??, reikia atmesti mAi??stymo ir jutimo A?proA?ius. Klasikinis (Corneilleai??i??o, Racineai??i??o ar MoliA?reai??i??o) prancAi??zas pasakytA?: ai??zReikia bAi??ti perkeltam.ai??? Kad galAi??tum vAi??l pajusti troA?kimAi??, reikia palikti gimtinAi??, nebebAi??ti naiviam (prancAi??zA? kalba gimtasis ir naivus yra tos paA?ios A?aknies A?odA?iai), atsisakyti A?tampA?, pasijusti iA?tremtam, apleistam, apnuogintam. Tik tada bAi??si pasirengAi??s tikram susitikimui, kai prisilieA?iama prie gyvos plazdanA?ios realybAi??s, suvokiant jos laikinumAi??, ir apima nepaprastas svaigulys. Ilgainiui, kai viskas baigsis, suprasime, kad tai buvo ai??zkerAi??jimasai???, savaime poetiA?ka akimirka, gyvenimo vynas.

Kas mane pastAi??mAi??jo imtis geranoriA?kai kritinio ir poetiA?ko liudijimo? Ar vien tik A?iA? kAi??riniA? jAi??ga? Koks mano troA?kimo pagrindas? Kaip aA? pasiekiau Lietuvos krantus? Kaip susipaA?inau su Egle ir JAi??rate? KAi?? man davAi?? A?i paA?intis?

Kad bAi??A?iau geriau suprastas, dar A?iek tiek nukrypsiu nuo temos ir praturtinsiu pasakojimAi?? palyginimais iA? Homero ir jo ai??zOdisAi??josai???.

Esu ai??zekspatrijuotasai??? prancAi??zas. Ekspatrijuotasis ai??i?? tai A?mogus, kuris savo paties noru, taA?iau brutaliai, per vienAi?? dienAi?? iA?plAi??A?tas iA? gimtinAi??s ar iA? tos A?alies, kurioje gyveno ir dirbo prieA? tai, atsiduria neA?inomoje saloje, kaip daugybAi?? kartA? po audros nutiko OdisAi??jui.

Gyvenimas ir mane, klajoklA? prancAi??zAi??, atvijo A? Lietuvos pakrantAi??, tarsi OdisAi??jAi?? A? karaliaus Alkinojo salAi?? paskutiniuoju klajoniA? etapu, prieA? sugrA?A?tant A? ItakAi??. Kaip Homeras apraA?o A? krantAi?? iA?mestAi?? OdisAi??jAi??? Nuogas, apA?Ai??lAi??s, purvinas, viskAi?? ai??i?? ir laivAi??, ir kompanionus ai??i?? praradAi??s jis guli ant kranto be gyvybAi??s A?enklA?.

Kas bus pirmoji bAi??tybAi??, kuriAi?? jis sutiks, kuri jA? suras, grAi??A?ins jam orumAi?? ir kalbAi??, atkurs atmintA? ir primins kelionAi??s prasmAi??? Tai karaliaus Alkinojo dukra Nausikaja.

Susitikimo istorija ir aplinkybAi??s jums A?inomos.

NaktA? per sapnus aplankyta deivAi??s, Nausikaja suA?ino, kad rytoj ant kranto, kur su tarnaitAi??mis velAi??s skalbinius, ji sutiks vyrAi??.

DeivAi?? parengia jAi?? A?iam susitikimui, kad nekalta mergelAi?? neiA?sigAi??stA? nuogo vyro, nesvarbu, kokA? baisA? jA? iA?vys.

RyA?tinga ir tvirta, ji papraA?o, kad tAi??vas pakinkytA? veA?imAi?? skalbiniams sukrauti. Lydima tarnaiA?iA?, nuvyksta prie jAi??ros.

Baigusios skalbti, tarnaitAi??s A?aidA?ia ir viena iA? jA? aptinka OdisAi??jAi?? ai??i?? netekusA? sAi??monAi??s, nuogAi??, apA?Ai??lusA?, purvinAi??. Jis viskAi?? praradAi??s: kompanionus, laivus, maisto atsargas, geriamAi??jA? vandenA?, drabuA?ius, garbAi??s ir tapatybAi??s A?rodymusai??i??. IA?sigandusi tarnaitAi?? sprunka, kartu su ja ai??i?? ir kitos palydovAi??s. VienintelAi?? Nausikaja iA?drA?sta prieiti arA?iau. OdisAi??jas atsigauna, atmerkia akis, A?velgia A? NausikajAi?? ir, net bAi??damas suA?avAi??tas, nepraranda sveikos nuovokos, todAi??l iA?taria brandA?iam vyrui tinkamus A?odA?ius, kuriems jautrios A?irdies moteris neA?stengia atsispirti: ai??zEsi dievaitAi?? ar mirtingoji?ai???

Pridengusi OdisAi??jo nuogumAi??, Nausikaja klajoklA? parsiveA?a A? tAi??vo rAi??mus. A?ia jA? vergai iA?maudo, A?trina aliejais, kvepalais ir aprengia A?variais drabuA?iais.

Alkinojo pasodintas prie stalo, OdisAi??jas pasakoja savo nuotykius, bet atsisako karaliaus pasiAi??lymo vesti jo dukrAi??. Tada Alkinojas duoda OdisAi??jui laivAi??, kuriuo A?is pagaliau grA?A? A? gimtAi??jAi?? ItakAi??.

JAi??s, be abejo, suvokiate, kAi?? noriu tuo pasakyti. JAi??ratAi?? ir EglAi??, kiekviena savaip, sAi??moningai ar nesAi??moningai man buvo nausikajos nuo tos dienos, kai susipaA?inau su JAi??rate (dingus elektrai buvau priverstas pasibelsti A? kaimynAi??s duris), nuo tos dienos, kai ji supaA?indino mane su Egleai??i?? TyrinAi??jau jA? kAi??rinius, joms tyrinAi??jant mano kitoniA?kumAi??. Kiekviena man pasakojo savo istorijAi??, kuri kartu yra ir Lietuvos istorija, rodAi?? man tai, kAi?? paA?ios turi ai??i?? save ir LietuvAi??. Leidosi tyrinAi??jamos svetimA?alio A?vilgsniu. ReikAi??tA? pridurti, kad tokiu bAi??du aA? iA?bandau savo A?vilgsnA? ir prancAi??ziA?kAi?? jautrumAi??, kuris laukia naujos apibrAi??A?ties, o tai ir yra A?io iA?A?Ai??kio tikslas.

Savo ketinimus atskleidA?iau nuo pat pirmo pokalbio. PaA?inti nepaA?A?stamAi?? A?alA? man yra tarsi galimybAi?? atlikti tyrimAi??, laikantis aktyvios pozicijos. Savo vidinAi??je laboratorijoje be jokios diskriminacijos stengiuosi iA?saugoti visas jaudinanA?ias iA?skirtines detales, ai??i?? tie mozaikos akmenAi??liai yra surinkti tiek iA? A?emiA?kos kasdienybAi??s, tiek iA? mitologijos, istorijos, ekonomikos, meno, filosofijos, kalbos, peizaA?o, klimato, aplankytA? vietA? ar asmeninAi??s patirties, susijusios su veidais ir A?vilgsniais A?moniA?, sutiktA? kelionAi??se ar gyvenant A?ioje A?alyjeai??i?? Kiekviena detalAi?? yra A?domi, nes primena bAi??tAi??jAi?? harmonijAi??, tuo ir ypatingas tasai, kaip pasakytA? Baudelaireai??i??as, ai??zankstesniojo gyvenimoai??? A?ukiA? spindesys. Tuos blyksnius tarsi dAi??lionAi??s gabalAi??lius sujungus vienAi?? su kitu atsiranda visuma. Reikia svajoti, kad iA?laikytume viduje tai, kas buvo iA?skaidyta, iA?blaA?kyta, kas daA?nai yra jau tik praeities A?eA?Ai??lis, kad vAi??l iA?keltume A? A?viesAi?? tAi?? gyvastA?, kovojanA?iAi?? su A?iuolaikinio pasaulio bejAi??giA?kumu, destrukcija, kurios grAi??smAi?? nujautAi?? jau Baudelaireai??i??as, raA?Ai??s: ai??zKiekvieno mAi??stanA?io A?mogaus praA?au, kad parodytA? man tai, kas lieka iA? gyvenimo.ai??? Reikia iA?svajoti gyvenimAi?? savo viduje, kad galAi??tume iA?traukti iA? jo dar gyvAi?? realybAi??, statydami ant kortos poetinA? pasaulio ir bAi??ties paA?inimAi??.

EglAi??s ir JAi??ratAi??s paklaustas, koks mano vieA?nagAi??s Lietuvoje tikslas, atsakiau: ai??zParaA?yti eilAi??raA?tA? lietuviA? kalba (A?inoma, leisiuosi padedamas), kukliai, bet itin poetiA?kai, minimaliai, bet taikliai, neiA?samiai, tik iA? dalies, bet iA? pagrindA? ir organiA?kai, iA?gaunant teisingAi?? Lietuvos garsAi?? ir spalvAi??, suvokiant, kAi?? A?i A?emAi?? ir kultAi??ra turi unikalaus, kAi?? dar niekada neiA?sakyto ir negirdAi??to ji duoda A?monijai.ai??? Ir tik lietuviA? ausimis ir akimis juntamas intensyvumas, emocijA? ir troA?kimA? vibracijos bus A?enklas, kad man pavyko iA?gauti garsus ir spalvas su ypatingu jA? virpAi??jimu.

TAi??syk EglAi?? pristabdAi?? mane sakydama: ai??zO gal lietuviams, kuriems tu nori raA?yti, tavo eilAi??raA?A?io ir subjektyvaus prisilietimo visai nereikia, kad ir koks nuoA?irdus jis bAi??tA??..ai???

Mano draugas Jean-Marcas Parisis, kurA? pacitavau straipsnio pradA?ioje, A?iemet iA?leistame naujausiame romane ai??zSpalvos paieA?kosai??? raA?o, kad gyvenimas negali bAi??ti ai??zkeiA?iamasai???, anot Rimbaud, gyvenimas turi bAi??ti raA?omas. Tai nereiA?kia pasipasakoti, apA?velgti savo arba artimA?jA? gyvenimus ar tuA?A?iai susireikA?minti, griebiantis teminAi??s dingsties. TaA?iau raA?ymui, kaip ir bet kuriai kitai meninAi??s kAi??rybos formai, svarbiausia byloti apie ai??zgyvenimus kitA?, jau iA?Ai??jusiA? ir dar gyvA?, kuriA? neteko paA?intiai???, gyvenimus tA?, ai??zkurie dar negimAi?? ai??i?? visA? A?mogiA?kA?jA? broliA?, kurie ateis po mAi??sA?ai???. MAi??sA? gyvenime, ai??zkuris mums duotas, bet mums nepriklausoai???, kAi??ryba ai??zpagauna laikAi??ai???. Ji ai??zatsako A? klausimAi??ai???, kuris asmeniA?kai kiekvienam iA? mAi??sA? nebuvo pateiktas. Mane jaudina ir masina viskas, ai??zkas [man] nepaA?A?stama, paslaptinga, kas byloja kita kalba, bet ji ne tokia man svetima, kad negalAi??A?iau kalbAi??ti ja savyje. RaA?yti ai??i?? tai reiA?kia A?siklausyti, nustebti ir dar stipriau iA?gyventiai???. Turime susikoncentruoti A? tai, kas buvo iki mAi??sA? ir kas bus po mAi??sA?, A? prasmAi??, groA?A? ai??i?? A? ai??zvisa tai, ko negalima nei nusipirkti, nei pavogtiai???.

Ai??tai vAi??l grA?A?tame prie temos. Taigi kAi?? dvi mano nausikajos atskleidA?ia man apie LietuvAi??? KokA? AriadnAi??s siAi??lAi?? meta, kokA? neA?kainojamAi?? gyvenimo A?enklAi?? rodo jA? kAi??riniai? KAi?? galAi??A?iau pasakyti savo dviem fAi??joms, bAi??damas prancAi??zas, laimingas sveA?ias (be jokios abejonAi??s, saugomas PerkAi??no), tapAi??s trokA?tamu ir trokA?tanA?iu atspindA?iu?

VisA? pirma, tai, ko prancAi??zas negalAi??tA? iA?kart nepastebAi??ti ai??i?? jA? kAi??riniuose pabrAi??A?tinai trAi??ksta vieno dalyko ir nuolatos keliamas esminis klausimas, kurA? uA?duoda savo paA?nekovui ir amA?inoji Lietuva: kur vyras? Akylai paieA?kokite vyro ai??i?? JAi??ratAi??s pieA?iniuose ir tapiniuose jis beveik neegzistuoja, drA?sA?iau teigti, yra silpnas, o EglAi?? subtiliai, su vos jauA?iamu sarkazmu, su A?velnia, bet ne maA?iau veiksminga ironija jA? apklausia, net atvirai tardo. Ai??iA? dviejA? moterA? tokie skirtingi kAi??riniai turi bendrAi?? bruoA?Ai?? ai??i?? jais iA?sakomas moteriA?kas troA?kimas, kad jA? iA?girstA? vyrA? ausys. VyrA?, kurie, netgi tapAi?? moterA? paA?nekovais, iA?laiko savo prigimtA?, ai??i?? yra tylAi??s, nekalbAi??s arba, nepaisant tariamA? A?odA?iA?, tragiA?kai nesantys net patys savyje, pasak Kierkegaardai??i??o.

Laikinos apibrAi??A?ties, pasitelkiant poetinA? suvokimo principAi??, bandymas nr. 1:

Lietuva vadinu A?alA?, kur vyrai kalba, taA?iau vis tiek yra stojiA?kai uA?sisklendAi?? savo tyloje, kuriAi?? moterys lietuvAi??s pripaA?A?sta, ja dalijasi, jAi?? gina ir saugo, bet kuri jas slegia ir kankina. Ai??ios A?alies vyrai neiA?reiA?kia savo jautrumo, jo neA?vardija, todAi??l neiA?laisvina moters troA?kimA? iA? nuolatinio nerimo ar klaidA?iojimA?. Visur esanA?ios lietuvAi??s moterys yra atsidavusios ir daA?nai pavyzdingai globoja savo vyrus ai??i?? tAi??vus, sutuoktinius, sAi??nus, nepaisydamos jA? tylAi??jimo. Moterys brangina juos (istorija daA?nai priversdavo vyrus skausmingai pradingti!). TaA?iau privalu konstatuoti, kad lietuvAi??s, A?pratusios taip daA?nai A?ingsniuoti vienos, meta atidA? A?vilgsnA? aplink save, tarsi tikAi??tA?si iA?vysti veidrodA?, kuris patvirtins jA? troA?kimA? prasmAi??. GatvAi??je sutiktA? lietuviA? moterA? A?vilgsnis yra toks gyvas, toks jautrus! Tarsi burAi??, pasirengusi plakti, pAi??stelAi??jus menkiausiam brizui, kuris jas, tiek jaunas, tiek vyresnes, iA?meta A? A?vytinA?iA? A?ypsenA? krantAi??, o kai jos A?velgia nustebusios, atsiduriaAi?? prie trykA?tanA?io guvumo slenksA?io. Ai??is A?vilgsnis bAi??tinai sujaudins prancAi??zAi?? vyrAi??, nes jo kasdieninAi?? ir daA?nai beveik maniakiA?ka dvasinAi?? pareiga yra nepaleisti iA? akiA? moters, kuri yra jo minA?iA?, jo veiksmA? centre (o daA?nai net ir pabaigoje), lyg socialinis, o kartu emocinis, estetinis, beveik mistinis orientyras.

Laikinos apibrAi??A?ties, pasitelkiant poetinA? suvokimo principAi??, bandymas nr. 2:

PrancAi??zija vadinu A?alA?, kur kultAi??rinis dAi??mesys moteriai yra labai sena tradicija ir daA?nai perA?engia ribas. PaminAi??siu keletAi?? vardA?, keletAi?? gana svarbiA? A?altiniA?, neleisianA?iA? man tuA?A?iaA?odA?iauti: Dievo Motina ai??i?? Notre Dame, KaralienAi??, kuriai meilinamasi (ai??zfaire sa courtai???, raA?oma su anglA? kalboje iA?saugota ai??ztai???, kurios nebeturi A?iuolaikinAi?? prancAi??zA? kalba, bet kuri leidA?ia suprasti etimologinA? ryA?A? su ai??zkurtizaniA?ka meileai???, ta ai??zfine amorai??? ir pirmuoju ai??zRoA?Ai??s romanuai???, su A?odA?iu kurtuazija, reiA?kianA?iu iA?tisAi?? ypatingAi??jAi?? civilizacijAi??). Po to ai??i?? tarp fikcijos ir istorijos ai??i?? graA?ioji Ginevra, Dama su vienaragiu, Marija PrancAi??zAi??, Eleonora AkvinietAi??, Jeana dai??i??Arc, Mariana, vadinama Respublika, ir Ai??arlotAi?? KordAi??, KamilAi?? Klodel, ParyA?iaus ai??zpadegAi??josai???, Colette ir Coco Chanel. Kiekvienas atras kokiAi?? nors A?io originalaus simbolinio statuso variacijAi??.

Tokie kAi??rAi??jai kaip Coco Chanel, Christianas Dioras, AndrAi?? CourrA?gesai??i??as, Yvesai??i??as Saint-Laurentai??i??as ar Guerlainas (neA?manoma jA? visA? iA?vardyti) dirbo dAi??l Moters meilAi??s. Prie jA? prisijungia prisiekusieji moters groA?io kultui: Balzacas, Baudelaireai??i??as, Toulouse-Lautrecas, Renoiras, Maupassantai??i??as. Pastarasis tvirtina, kad joks sukurtas meno A?edevras, kad ir koks puikus jis bAi??tA?, negali prilygti gyvos moters groA?iui. TaA?iau nesuklyskime ai??i?? A?ie kAi??rAi??jai nepagraA?ina, neidealizuoja moteriA?kumo, nekuria iA? jo stabo, jiems moteriA?kumas yra neiA?semiamas tyrinAi??jimo ir kAi??rybos objektas, kuriam A?vardyti nerasime vieno tikslaus A?odA?io ar baigtinAi??s formuluotAi??s. Jie stengiasi iA?vaduoti moteriA?kumAi?? iA? visko, kas galAi??tA? slAi??pti A?vairiausias emocijA? reiA?kimo ar stiprumo puses, susiA?avAi??jimo A?altinius, kurie glAi??di giliai mAi??sA? A?vilgsnyje ir vaizduotAi??je.

Kadangi aA? irgi esu prancAi??zas, matydamas moterA? ar patirdamas stiprias emocijas, negaliu liautis ai??zdegustavAi??sai???, t. y. noriu ne vien paragauti ir A?vertinti, bet ir analizuoti, iA?reikA?ti A?odA?iais savo pojAi??A?ius ir potyrius.

KodAi??l? Ogi todAi??l, kad tiek mene, tiek skonio pajautimo (degustavimo) srityje (ar tai bAi??tA? virtuvAi??, vynas ar mada, kvepalai, erotiA?kumas ar bet koks kitas tiek socialinis, tiek meninis malonumas) prancAi??ziA?kas jautrumas yra taip surAi??dytas, kad kyla iA? pastangA? geidulingai atkurti pasaulA?, paverA?iant jA? subtilesniu. Emocijos skatina imtis tikslios, grieA?tos ir reiklios iA?jaustA? dalykA? analizAi??s, be jokios abejonAi??s, naudojantis atitinkama kalba kaip priemone. Tarsi Prousto kAi??ryboje, skrupulingai tiriantis menininko stebAi??jimas reikalauja puikiai A?valdyti technikAi??, taA?iau neprarasti emocionalumo, pradinio susiA?avAi??jimo. Tai leidA?ia subjektyviai pereiti prie vidinio veiklos plano, kartais vedanA?io savistabos link. Ai??io kAi??rybinio proceso tikslas visada yra dvasinis pasaulio matmuo. IA?gyvenus malonAi??s akimirkAi??, svarbu fiksuoti ir iA?skirti esmines sudedamAi??sias dalis, atskleisti jA? veikimo principus ir vAi??l iA? naujo jas sudAi??lioti, praturtinant intensyvumAi?? to, kas nuo A?iol tampa jau atskleista tiesa.

Paradoksalu, bet A?is komponavimas tradiciA?kai remiasi ne ryA?kiais kontrastais, o veikiau niuansais, pripaA?A?sta saikAi??, savitAi?? geometrijAi??, litotAi?? arba ai??zbegarsA? efektAi??ai???, kaip raA?Ai?? Rolandai??i??as Barthesai??i??as, tam tikrAi?? elegantiA?kAi?? ir iA?laikytAi?? santAi??rumAi??, kuris neatmeta prabangos, kraA?tutiniA? emocijA? ar geidulingumo, bet tarsi uA?daro jas viduje.

KAi??rAi??jas prancAi??zas, nors iA?paA?A?sta saikAi?? ir pusiausvyrAi??, iA? tikrA?jA? lieka toks pats nepataisomas malonumA? ieA?kotojas, puikiai suvokiantis lemiamAi?? jA? poveikA?. Jis iA?pleA?ia vidinAi??s kontempliacijos erdvAi??, kad aiA?kiAi?? formAi?? ir ritmAi?? A?gaunanA?iomis akimirkomis leistA? nuA?visti visiems A?manomiems atspindA?iams ir A?aismingiems niuansams, kad nauji pojAi??A?iai galAi??tA? laisvai spindAi??ti, A?Ai??rAi??ti ir rezonuoti.

Bet A?sivyravus modernumui ir pasiduodant ryA?kiA? uA?sienio menininkA? A?takai, A?is tradicinis prancAi??zA? skonis akimirksniu subyrAi??s.

Laikinos apibrAi??A?ties, pasitelkiant poetinA? suvokimo principAi??, bandymas Nr. 3:

PrancAi??zA? kultAi??ra vadinu tAi??, kuri nuo XVIII a. pabaigos, siekdama visuotinumo, iA?siverA?Ai?? lyg upAi?? iA? nacionaliniA? ir tradiciniA? savo klodA?. Atskirta nuo A?aknA?, ji gali bAi??ti drAi??kinama ir maitinama bet kokiA? iA? svetur atitekanA?iA? upeliA?, kurie, prisisotinAi?? universalumo, A?silies A? A?iAi?? nepaprastAi?? kAi??rybos srovAi??.

Gal A?is iA?dAi??stymas leis rasti ryA?A? tarp tokiA? nesuderinamA? dalykA? kaip liaudies daina ai??zPrie tyro A?altinioai??? ir Camilleai??i??o Saint-SaAi??nso, Prousto ir Rameau, Chardino ir Monet, Baudelaireai??i??o ir Debussy, Rimbaud ir Guerlaino, Bressono ir Gauguino, Rohmer ir Damos su vienaragiu, Racineai??i??o ir Maillolio, Odilono Redono ir Jacquesai??i??o Callot?

GrA?A?kime prie pradiniA? mAi??sA? paieA?kA? ir paanalizuokime giliau. Ar toks prancAi??zas kaip aA?, iA?girdAi??s moteriA?kAi?? EglAi??s ir JAi??ratAi??s kvietimAi??, atliepiantA? lietuvAi??s praeivAi??s akiA? A?vilgsnA? ir giliAi?? vyriA?kAi?? lietuviA? skulptoriaus Antano MonA?io kAi??rybos tylAi?? (tai greiA?iausiai bus kito straipsnio tema), atras kAi?? nors, kas padAi??tA?, kad pasitelkdamas vaizduotAi?? suvokA?iau paslaptA? jAi??gos, kylanA?ios iA? ryA?io su gamta, su medA?iaga, ir proto realybAi??? Tai leidA?ia atsidurti archajiA?kiausioje ir labiausiai kerinA?ioje padAi??tyje ai??i?? tampi mediumas, kuris remiasi kertinAi??mis A?iniomis, jautiesi esAi??s perAi??jAi??nas iA? vieno pasaulio A? kitAi?? ir menininkas, formA? kAi??rAi??jas, estetas. Pagaliau pamatai, kAi?? slepia intymus ir nepaaiA?kinamai tiesus, todAi??l toks jaudinantis A?vilgsnis iA? garsaus gobeleno ai??zDama su vienaragiuai???, eksponuojamo ParyA?iaus ViduramA?iA? muziejuje. Tai tiesus A?vilgsnis A? ai??ztAi?? kitAi?? pasaulA?ai???, kurA? prancAi??zai ViduramA?iais puikiai sugebAi??jo fiksuoti ir A?tvirtinti, palydAi??dami poezija, o A?ios iA?raiA?kingumas tebAi??ra vienas stipriausiA? ir labiausiai A?avinA?iA? mAi??sA? kultAi??ros bruoA?A?. Apie tai byloja ir ViduramA?iA? prancAi??zA? literatAi??ra, pavyzdA?iui, vienas iA? Marijos PrancAi??zAi??s lAi?? (remiuosi GenovaitAi??s DruA?kutAi??s vertimu) personaA?A? iA?vyksta medA?ioti, vaikA?tinAi??ja po miA?kAi?? ir nejuA?iomis perA?engia nematomAi?? sienAi?? tarp mAi??sA? ir to ai??zkito pasaulioai???. JA? galime A?vardyti kaip ai??zanapusybAi??ai???, kur A?mogaus balsu prabyla suA?eistos stirnos, kur galima mylAi??ti bokA?te A?kalintAi?? moterA?, o vAi??liau pasiimti jAi?? su savimi A? kelionAi??, kurioje galima sutikti vienaragA?ai??i??

TaA?iau ar neatsitiko taip, kad prancAi??zA? kAi??rAi??jai, ieA?kodami universalumo, ViduramA?iA? pabaigoje, t. y. jau labai seniai, pametAi?? raktAi?? nuo durA? tarp A?iA? dviejA? realybAi??s rAi??A?iA?, iA? kuriA? kaimynystAi??s ir susikuria pasaulis, kupinas ai??zsusiA?avAi??jimoai????

LietuviA?kas kAi??rybiA?kumas ir troA?kimas palaiko glaudA? ryA?A? su gamta, dar nepraradusia primityviojo savo kerAi??jimo galiA?. VaizduotAi??, pasitelkdama jusles (visas penkias ir, A?inoma, ai??i?? A?eA?tAi??jAi??!) kuria realistines, bet ai??zkitame pasaulyjeai??? egzistuojanA?ias formas.

JAi??ratAi?? vadovauja dailAi??s mokyklai, kur daA?nai nueinu pasigAi??rAi??ti vaikA? kAi??rinAi??liais. Kaip ir daugelyje Lietuvos mokyklA?, kuriose lankausi darbo ambasadoje reikalais, ten surandu tAi?? jaudinanA?iAi?? kokybAi??, nulemtAi?? autentiA?kos vaizduotAi??s. Kiek jau kartA? buvau giliai nustebintas jAi??gos, sklindanA?ios iA? paprastA? vaikiA?kA? kAi??rinAi??liA?, ai??i?? keraminAi?? A?uvis, pieA?inys ar skulptAi??ra vis dar sklidinos A?io onirinio realizmo. Gal taip yra todAi??l, kad Lietuvos girios, iA?saugojusios stebuklines savo galias, ir toliau daro poveikA? A?ios A?alies A?monAi??ms?

Ar A?iomis aplinkybAi??mis toks prancAi??zas kaip aA? ai??i?? kritiA?kas ir kalbantis, taigi plepus ai??i?? galAi??tA? bAi??ti tinkamas veidrodis Eglei ir JAi??ratei? Susitikimas poetiA?kas, intensyvus, net svaiginantis, bet siekiantis krantus.

amoxicillin 500mg capsule.

Ar A?iAi??rAi??damas A? lietuvAi?? moterA?, kuri po ilgo vieniA?o pasivaikA?A?iojimo po giriAi?? ir maudyniA? A?velniame eA?ero vandenyje nuoga atsigulAi?? ir uA?migo aukA?tose A?olAi??se, prancAi??zas vyras sugebAi??s nutilti? Ar liausis analizavAi??s troA?kimAi?? ir nebandys A?vardyti jo A?odA?iais, iA?vydAi??s iA?didA?iAi?? karAi??nuotAi??jAi?? gervAi??, A?ingsniuojanA?iAi?? A?laitu, kur ilsisi jos A?mogiA?koji sesuo? RegAi??damas, kaip su atidA?iausiu subtilumu ji kilnoja ilgas kojas lyg niekada nenuilstanti sargybinAi??, judesiais ir elegancija slepianti savo liAi??desio nuobodulA??

Jeigu ne, ai??i?? reikAi??s paklusti, kad susitikimas iA?liktA? efemeriA?kas ir prasilenktume, kaip atsitinka nuostabiame Baudelaireai??i??o eilAi??raA?tyje ai??zPraeiveiai???:

Aplink mane kurtinamai Ai??A?Ai?? gatvAi??.

AukA?ta, liekna, su gedulu ir sielvartu didA?iu

PraAi??jo moteris, mostu prabangiu

Pakeldama ir pasAi??puodama karpytAi?? puoA?nA? rAi??bo raA?tAi??.

RodAi??s guvi ir prakilni, skulptAi??riA?ka, nepaprasta.

Kaip A?bestas sustingau ir girtau

Nuo akyse jos audrAi?? telkianA?ios mAi??lynAi??s,

Nuo kerinA?io A?velnumo ir malonumo pragaiA?tingo.

Tik trumpas nuA?vitimas… Ir vAi??l naktis! ai??i?? PrabAi??ganti

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? groA?ybe,

A?vilgsnis kurios mane staiga gyvent prikAi??lAi??,

Ar pamatysiu aA? tave po amA?inybAi??s?

KaA?kur kitur, labai toli nuo A?ia! Ir vAi??lei, o gal jau

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? niekada!

Nes neA?inau, kur tu skubi, tu neA?inai, kur aA? keliauju.

O toji, kuriAi?? bAi??A?iau mylAi??jAi??s, toji, kuri A?inojai tai.

Jeigu taip, vadinasi, savo giliai paslAi??ptoje, bet gyvoje kultAi??roje suradAi??s magiA?kAi?? tylos A?altinA?, stengdamasis nenubaidyti gervAi??s ir neiA?gAi??sdinti moters, jis bandys prisiartinti kaip gyvAi??nas, kurio A?iluma ir kvAi??pavimas pajuntamas pirmiausia. Realus virpulys atkils iA? mieganA?iosios sapno ir ji dieviA?kai priims A?A? troA?kimAi??, tarsi alsavimas glostantA? jos odAi??ai??i??

Nuo vienos digresijos pereidami prie kitos, perA?engAi??me nematomAi?? ribAi?? tarp poetinAi??s kalbos ir kritikos, tarp racionalaus diskurso ir intuicijos su vaizduotAi??je glAi??dinA?iais ai??zatitikmenimisai???, pasinerdami A? bodleriA?kAi??jAi?? sinestezijAi??.

JAi??ratAi??s grafikos ciklai, daA?nai keturiA? daliA?, pavyzdA?iui, ai??zBaltas paukA?tis meta juodAi?? plunksnAi??ai???, ai??i?? kvieA?ia mus pereiti iA? vieno pasaulio A? kitAi??, iA? mirusiA?jA? pas gyvuosius ar atvirkA?A?iai. PaukA?tis, ypaA? juodas varnas, kurA? Rimbaud vadino ai??zrinktiniuai???, yra keliautojas tarp dviejA? pasauliA?. Mes einame iA? vienos plotmAi??s A? kitAi??, tikAi??damiesi, kad buvo ir bus tAi??stinumas, kuris, tarsi moteris paukA?tis, visada nukreiptas atgimimo link.

Beje, JAi??ratAi??s paukA?A?iai, kuriA? akys visada fiksuoja patA? intymiausiAi?? ir jautriausiAi?? vidinA? taA?kAi??, kvieste kvieA?ia mus ai??zpereitiai???. Jie imobilAi??s, hieratiA?ki, kaip ir jA? pusbroliai iA? senovAi??s Egipto, vos matomi, paslAi??pti po tylos A?trichais, neA?antys savyje iA?tisAi?? baltos spalvos ir tuA?tumos pamokAi??, tarsi tolimi jA? analogai iA? senovAi??s Kinijos.

EglAi?? ir JAi??ratAi??, kaip ir Lietuva, nori pasakyti kaA?kAi?? esminio, siekia priversti mane, prancAi??zAi??, turAi??ti troA?kimA?. PrancAi??zija ir Lietuva turi apie kAi?? pasikuA?dAi??ti, viena kitoje gali daug kAi?? atrasti ir pamAi??gti.

Ai?? Luc AUBRY

IA?vertAi?? SnieguolAi?? KAVOLIA?NIENAi??

A�