PrieA?as mAi??sA? draugas

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Lietuvos dabartis
AUTORIUS:Ai??Tomas Daugirdas
DATA: 2012-05

PrieA?as mAi??sA? draugas

Tomas Daugirdas

MokomAi??s visAi?? gyvenimAi??. VaikystAi??je negalime pasirinkti mokytojA?, tad jA? asmenybAi??s mums, mAi??sA? poA?iAi??riams ir tikslams ai??i?? norint to ar nenorint, net protestuojant ai??i?? daro nemenkAi?? A?takAi??. VAi??liau mus veikia ir aplinka, A? kuriAi?? patenkame. Lietuvoje suaugusius A?mones stipriai formuoja televizija ir kitos A?iniasklaidos priemonAi??s, kuriomis, jei tikAi??sime apklausomis, labai pasitiki nemaA?a dalis visuomenAi??s. Lietuvoje nAi??ra klubA?, rateliA? bei aiA?kiai atsiskyrusiA? visuomenAi??s grupiA?, kurios turAi??tA? per ilgus metus susiformavusius elgesio kodeksus bei galAi??tA? ne tik nekreipti dAi??mesio A? poA?iAi??rius formuojanA?iAi?? aplinkAi??, bet ir patys jAi?? formuoti. Lietuvoje viskas yra homogeniA?ka, susimaiA?Ai?? ir vienoda, o didA?iausiAi?? A?takAi?? daro vieA?oji erdvAi??, orientuota A? visus, tai yra A? paprasA?iausiAi?? skonA? ir poreikius.

Tik retas nepastebi, kad didelAi?? dalis televizijos laidA? ar A?ou mus formuoja bAi??ti idiotais. Tad tai pastebAi??jAi?? galime nemaA?ai ko atsisakyti. Galime iA?vengti serialA?, kuriuose migeliai yra A?avuoliai, gebantys A?tikti graA?ioms aikA?tingoms soledadoms ar izabelAi??ms. Net neA?inodami, kas tuose serialuose vyksta, galAi??sime neskirti tam jAi??gA? ir nesigrauA?ti, kad mums labai daug ko trAi??ksta iki migeliA? A?avumo ir drAi??sos. Galime neA?iAi??rAi??ti ir A?vairiausiA? A?okiA? projektA?, kuriuose tvyro atvira patyA?iA? atmosfera, ir kurie gali sudaryti vaizdAi??, kad jei kada bAi??si pakviestas bAi??ti ko nors vertintoju ar A?iaip norAi??si bAi??ti pastebAi??tas, tai bAi??tinai turi A?aipytis, tyA?iotis ir uA?gaulioti, nes kitaip liksi neA?domus. Galiausiai galima apskritai neA?iAi??rAi??ti televizoriaus ir visai nesijaudinti, kad spalio 29 d. bus iA?jungta analoginAi?? televizija, ir visi, neA?sigijAi?? priedAi??liA?, naujA? televizoriA? ar neprisijungAi?? prie viasatA? baisiai kentAi??s, nes bus atkirsti nuo savo smegenA?, jausmA? ir sielos bei turAi??s verA?tis A? kaimynA? butus, kad tik galAi??tA? paA?iAi??rAi??ti mAi??gstamus serialus, laidas ir filmus…

Taip pat galima neskaityti ir popieriniA? laikraA?A?iA?, ypaA? respublikA?, lietA?iniA? ir vakA?iniA?, skleidA?ianA?iA? kasdienius nuodus bei veikiausiai sAi??moningai iA?kraipanA?iA? informacijAi??. Galima neskaityti ir kitA? laikraA?A?iA?. TaA?iau tada turime rasti bAi??dA?, kaip iA?laikyti sAi??sajas su aplinka, kad netaptume visiA?kais informaciniais idiotais ir nepasiduotume kitA? nuomonei. Juk negalime visiA?kai izoliuotis nuo visA? A?iniA?. O ir mAi??sA? kaip pilieA?iA? pareiga yra bent kartkartAi??mis susivokti, kas vyksta Lietuvoje, kas yra A?monAi??s, kurie priima sprendimus, kurie stipriai veikia mAi??sA? gyvenimus, ir sugebAi??ti susidaryti savo nuomonAi??, kad nebAi??tume naivAi??s, ir galiausiai, kad patys galAi??tume pagal savo jAi??gas veikti tai, kas vyksta aplink.

Sau konstatavAi?? A?A? faktAi??, tuoj pat patenkame A? laukAi??, kuriame aptinkame keisA?iausius elgesio modelius. Pastaruoju metu labai aiA?kiai patyrAi??me, kaip reikia elgtis, kai A?vyksta konfliktas A?eimoje. Jokiu bAi??du negalima suvaldA?ius savo emocijas ir nepasitenkinimAi?? ar net prieA?iA?kumAi?? susAi??sti ir tartis. Tartis kaip tik nereikia. BAi??tina skleisti neapykantAi??, A?traukti A? konfliktAi?? kuo platesnA? ratAi?? piktA? A?moniA?, patekti A? laikraA?A?iA? puslapius, kiekvienAi?? dienAi?? pateikti vis naujA? pagieA?ingA? A?iniA?. Galiausiai, siekiant sutelkti neapykantAi??, reikia pradAi??ti rengti A?ou, kvieA?iantis Lietuvos politikus, dainininkus, patiems tapti pagrindiniais A?ios dramos herojais.

Visa Lietuva bAi??tent A?iuo metu yra A?traukta A? dramAi??, kuri prasidAi??jo nuo A?eimyninio konflikto. Jo eigoje visi pasimokAi??, kaip reikia elgtis, kad privestume visus iki neiA?sprendA?iamos situacijos. Svarbiausia ai??i?? A?traukti ir iA?naudoti miniAi??, nes minia yra galia ir jAi??ga, nekartAi?? istorijoje labai sAi??kmingai panaudota. PiktAi?? miniAi?? galima sukviesti prie Seimo, prie Prezidento rAi??mA?, jAi?? galima vedA?ioti po miestAi??, rodant, kokia yra galinga pykA?io ir neapykantos galia. Politikai taip pat A?monAi??s, jie galvoja apie rinkimus, o jei nuolat A?mAi??A?uoja pykstanti minia, tai jie tikrai neatsispirs pagundai jai A?tikti. Ir jau neatsispyrAi??. Net koalicijoje esanA?ios partijos lyderis Algis A?aplikas pareiA?kAi??, kad A?ioji valdA?ia pernelyg maA?ai dAi??mesio skyrAi?? A?mogui. Veikiausiai tam, kuris nepatenkintas ir grasina.

Tiesa, minia gali dA?iAi??gauti ir nerAi??pestingai siausti, ji gali linksmintis uA?mirA?usi rAi??pesA?ius, gali dainuoti ir A?okti. PanaA?iai kaip Rio de A?eneiro karnavale, kuriam ruoA?iamasi iA?tisus metus, vyksta kAi??rybinAi??s paieA?kos, norint kuo geriau pasirodyti, o vAi??liau sukuriama fiesta, A? kuriAi?? A?siliejAi?? gali pamirA?ti rAi??pesA?ius, laikAi?? bei neA?ymius ar iA?skirtinius gyvenime atliekamus vaidmenis. TokiA? miniA? yra A?vairiose A?alyse, susibAi??rusiA? A?vairiomis progomis. TaA?iau tokios minios nAi??ra Lietuvoje, iA?skyrus veikiausiai vienintelAi?? masinio siautAi??jimo A?ventAi?? pasitinkant Naujuosius Metus, kai prasiverA?ia ne tiek dA?iaugsmas ir nerAi??pestingos linksmybAi??s, kiek viskAi?? griaunantis ir neretai sveikatai pavojingas petardA? bei dAi??A?tanA?iA? tuA?A?iA? buteliA? orkestras.

Jei Lietuvoje A?monAi??s renkasi kur nors organizuotai, tai ne dA?iAi??gauti ir A?okti, o pykti bei reikA?ti savo nepasitenkinimAi??. Tai yra ne kas kita kaip orveliA?ki neapykantos seansai, kurie bAi??tini, kad neiA?bluktA? ai??zprieA?oai??? vaizdas bei bAi??tA? aiA?ku, kas kaltas, kad gyvenimas toks sunkiai pakeliamas, o pats jautiesi kasdien iA?naudojamas. Neapykantos seansai moko, kaip reikia elgtis, kai apima negeras jausmas, jie bAi??tini ten, kur A?monAi??s yra tingAi??s, patys vengia mokytis atpaA?inti problemas bei jas sprAi??sti, kad jA? paA?iA? bei kitA? gyvenimas taptA? jei ne geresnis, tai bent aiA?kesnis.

Teko kalbAi??tis su vienu smulkaus verslo darbuotoju, kuriam jau tikru hobiu yra tapAi?? laisvu nuo darbo metu burnoti ai??zprieA? valdA?iAi??ai???. Negalima nepripaA?inti, kad smulkiam verslui tikAi??rai nAi??ra patys lengviausi laikai, ir kad ai??zvaldA?iaai??? A?ia tikrai nepadarAi?? visko, kAi?? galAi??jo. TaA?iau greta darbininko yra jo darbdavys, kuris metA? metus moka minimaliAi?? algAi??, o likusius pinigus duoda vokelyje, kuris apkrauna tokiu kiekiu darbo, kad dirbama vidutiniA?kai trylika valandA? per parAi??. Darbininkui tai reiA?kia, kad jis neturi beveik jokiA? socialiniA? garantijA? bei sveikatos apsaugos, jei jam kiltA? rimtA? problemA?, o jo pensija bus tokia minimali, kad kaA?in ar jis galAi??s iA? jos bent minimaliai pragyventi. Kadangi persidirba ir daug metA? neturi normaliA? atostogA?, pamaA?u alinama jo sveikata, didAi??ja atotrAi??kis nuo A?eimos, silpnAi??ja emociniai saitai su artimais A?monAi??mis, tad nyksta atramos, galinA?ios suteikti saugumo jausmAi?? tuo atveju, jei bus prarastas darbas ir sveikata. Tokia bAi??klAi?? A?mogA? A?ingsnis po A?ingsnio artina prie bedugnAi??s. Idant situacija pasikeistA?, nereikia laukti naujA? rinkimA? bei naujA? partijA? valdA?ioje. Pirmasis iA?naudotojas yra tiesioginis virA?ininkas, kuris sukuria alinanA?ias darbo sAi??lygas. Veikiausiai ai??i?? siekdamas gyventi truputA? geriau nei gyventA?, jei elgtA?si atsakingiau su jam dirbanA?iais A?monAi??mis. Tad A?ia ir dabar galima bAi??tA? daug kAi?? sprAi??sti kalbantis akis A? akA? su tiesioginiu virA?ininku, mAi??ginant tartis ir ieA?koti abiem pusAi??ms priimtinA? sprendimA?. TurbAi??t galiausiai pavyktA? sutarti, rasti bendrAi?? kalbAi??, jei bAi??tA? vengiama iA?ankstinAi??s prieA?prieA?os. Veikiausiai net nereikAi??tA? A?auktis profsAi??jungos ar kurios kitos organizacijos, kurios Lietuvoje taip pat prieA?prieA?Ai?? ir grasinimus pasitelkia kaip pirmAi??, o ne kaip galutinAi?? priemonAi??. TaA?iau kalbAi??tis ir sprAi??sti yra sudAi??tinga. Daug paprasA?iau dAi??l savo sunkaus gyvenimo burnoti prieA? valdA?iAi??, kuri yra toli ir lieka anoniminAi??.

Nepasitenkinimo ir pykA?io mokomAi??s gatvAi??je, vaikai mokosi mokykloje, tAi??vai ai??i?? darbe, o visi likusieji ai??i?? mAi??gindami gauti A?iniA? apie tai, kas vyksta Lietuvoje bei suA?inodami vien tai, kad visi stengiasi vienas kitAi?? apgauti, o jei to nepavyksta, tai bent nuduria ar peiliu suA?aloja sugyventinA? ar sugyventinAi??.

Pastaruoju metu tenka susidurti su savotiA?ka elgesio bei A?iniA? alternatyva, kuri iA? pradA?iA? kelia juokAi??, taA?iau galiausiai skatina susimAi??styti, kad galbAi??t tai ir bAi??tA? alternatyva iA?bujojusiam nepasitenkinimui. Ai?? elektroninio paA?to dAi??A?utAi?? pastaruoju metu vis A?krenta siAi??lymai mokytis, tobulAi??ti ar keisti save ir savo poA?iAi??rA? A? dalykus. Vienas visai neseniai gautA? ai??i?? jaunimui adresuotas raginimas tapti gyvenimo lyderiu, iA?siugdyti tokA? mentalitetAi??: ai??zA?mogus savo gyvenime turi tiktai du pasirinkimus: kurti save taip, kaip giliai viduje norisi, arba leisti, kad jA? sukurtA? aplinka. Tai yra iA?ties nemenkas iA?A?Ai??kisai???. Tad atsakymas, ko turAi??tA? imtis kiekvienas, besijauA?iAi??s priklausomu ir negalinA?iu visiA?kai laisvai reikA?tis ai??i?? uA?siraA?yti A? dviejA? dienA? ai??zpraktinio savAi??s paA?inimo ir asmeninio augimo seminarAi??ai???, kai, sumokAi??jAi??s 270 litA?, jis galAi??s A?engti A?ingsnA? ai??ztikrosios brandA?ios asmenybAi??s linkai???, iA?mokAi??s valdyti laiko resursus, ai??zGeriausio Sauai??? pasirinkimo kriterijA?, atsikratydamas ai??zsavisabotaA?oai??? bei kitA? panaA?iA? dalykA?. SprendA?iant pagal apraA?ymus, kursus pabaigAi??s A?mogus bus beveik tobulas egoistas, taA?iau drauge ir pozityviai nusiteikAi??s ateities atA?vilgiu, nes pasitikAi??s savo jAi??gomis.

Kitas siAi??lymas susijAi??s su kvietimu tapti mandagiais ir keisti savo A?vaizdA?: ai??zSiekite permainA? savo gyvenime ir atraskite, kas JAi??s esate iA? tikrA?jA?ai???. Tai yra judAi??jimas ai??zMandagumasAi??ai??i?? svarbusai???, A? kurA? galima A?sijungti registruojantis bei lankant mandagumo mokanA?ius seminarus, konsultuojantis individualiai ar kolektyviai. A?inoma, ne uA? dyka. Mandagumo visuomenAi??je neabejotinai trAi??ksta, taA?iau tiesa yra ir ta, kad jei bAi??si mandagus nepaisant visko, daug greiA?iau ir lengviau pasieksi savo tikslA?. BAi??ti mandagiam neabejotinai yra naudinga visuomenAi??je, kuri yra nervinga, A?sitempusi, kur A?monAi??s neA?ino ko nori, o kilusiA? probAi??lemA? nesiekia sprAi??sti niekaip kitaip kaip tik agresija ir pykA?iu.

Pirmoji reakcija A? tokius kursus ir konsultantus turbAi??t bAi??tA? demaskavimas, kad visa tai siAi??lantys yra gudAi??ruoliai, kurie pelnosi iA? to, kad dabartinis pasaulis iA? A?mogaus A?vaizdA?io reikalauja labiau nei asmenybAi??s, o jei bAi??si silpnas ir liAi??dnas, tai liksi nustumtas A? gyvenimo paribius. Tai, ko moko konsultantai, maA?ai kAi?? bendra turi su A?mogaus asmenybAi??s tobulAi??jimu, jis mokomas pavirA?inio elgesio. TaA?iau tokie kursai kuria tikrovAi??, kuri akivaizdA?iai skiriasi nuo pykstanA?ios ir nirA?tanA?ios minios elgsenos. TodAi??l galbAi??t visuomenAi??s nelaimingumo A?akAi??nA? reikia ieA?koti ne tiek giliai iA?gyvenamuose varguose ir realiai patiriamame paA?eminime (kuris neretai tik A?sivaizduojamas, nes potencialAi??s A?emintojai yra anonimai), kiek elementaraus etiketo ir gerA? manierA? trAi??kume. Taip ir svajoju, kad ryte, A?sijungus radijAi??, Stasio Ai??alkauskio balsu bAi??tA? skelbiamos A?inios ne apie kilusius ir paaA?trAi??jusius konfliktus, taA?iau apie sAi??kmingo susitarimo atvejus. Nors tai atrodo kaip naivi svajonAi??, tarsi prieA?taraujanti naujA? A?iniA? paieA?kos logikai, ai??i?? taA?iau ar ne tokios aplinkos, kuri mus suptA?, mes visi norAi??tume?