PrigimtinAi?? kultAi??ra ir prigimtinAi??s vietos

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: KultAi??ra
AUTORIUS: Daiva VaitkeviA?ienAi??
DATA: 2012-05

PrigimtinAi?? kultAi??ra ir prigimtinAi??s vietos

Ai??Daiva VaitkeviA?ienAi??

PaA?ioje pavasario pradA?ioje, dar A?iemiA?kai atrodant GalvAi??s eA?ero ledui, nusAi??tam ekeA?iA? su A?alia ramiai sAi??dinA?iais A?vejais, pakvietAi?? renginys UA?utrakio dvare. AkademiA?kai pavadintas prigimtinAi??s kultAi??ros seminaru, jis buvo skirtas tiems kultAi??ros klodams, kurie tarsi eA?ero vanduo snaudA?ia po ledu ai??i?? tai mAi??sA? senoji, paveldAi??toji kultAi??ra, kurios blyksniai kartkartAi??mis suspindi lyg iA? vandens iA?A?okusios A?uvies A?vynai saulAi??je.

Kas gi yra toji prigimtinAi?? kultAi??ra ir kodAi??l svarbu apie jAi?? kalbAi??ti? Ar reikia dar vieno termino, kai turime jau nemaA?ai sAi??vokA?, A?vardijanA?iA? etninA? paveldAi?? ai??i?? liaudies kultAi??ra, etninAi?? kultAi??ra, tradicinAi?? kultAi??ra ir t. t.?

Klausimas iA? tikrA?jA? svarbus, norint suprasti prigimtinAi??s kultAi??ros idAi??jas. TodAi??l prieA? apA?velgdama prigimtinAi??s kultAi??ros tyrimo problematikAi??, plAi??totAi?? UA?utrakio seminare, pirmiausia pasigilinsiu A? keletAi?? kultAi??riniA? sAi??vokA?.

PrigimtinAi??s kultAi??ros sAi??voka iA?nyra iA? A?trAi??kio, atsiverianA?io tarp dviejA? skirtingA? termino etninAi?? kultAi??ra reikA?miA?. Etnologai, antropologai ir kultAi??rologai vis dar ginA?ijasi, kas Lietuvoje yra vadinama etnine kultAi??ra ai??i?? ar tai sovietmeA?iu gausiai vartoto A?odA?io liaudies kultAi??ra substitutas, ar nacionalinAi?? kultAi??ra (beje, iki sovietmeA?io tokios dviprasmybAi??s nebuvo, nes viskAi?? aprAi??pAi?? A?odA?iai tautos kultAi??ra). Keletas referencijA? galbAi??t padAi??s labiau A?sigilinti A? reikalo esmAi??.

Etnologas Petras Kalnius teigia, kad terminas etninAi?? kultAi??ra yra mAi??sA? lietuviA?kos terminologijos produktas, nes tokia reikA?me A?ios sAi??vokos, anot jo, nevartoja jokia kita kalba. Kalniaus teigimu, ai??zetninAi??s kultAi??ros terminas Lietuvoje atsirado SAi??jAi??dA?io pakilimo metais, suvokus prastAi?? lietuviA? tautos kultAi??ros, ypaA? tradicinAi??s, bAi??klAi?? ir A?vertinus jos reikA?mAi?? tautinAi??s savimonAi??s patvarumui ir visA? A?alies etnografiniA? grupiA? konsolidacijaiai??? (Kalnius 2008: 43). Naujo termino prireikAi??, nes pats A?odis ai??zliaudisai???, garbintas sovietmeA?iu, buvo tapAi??s atgrasus (Kalnius 2008: 44).

Prie etninAi??s kultAi??ros termino iA?takA? stovAi??jo etnologAi?? AngelAi?? VyA?niauskaitAi??, mitologas ir folkloristas Norbertas VAi??lius, EtninAi??s kultAi??ros draugijos steigAi??jai ir kt. VyA?niauskaitAi?? A?A? terminAi?? apibrAi??A?Ai?? taip: ai??zEtninAi?? kultAi??ra yra visA? tautos (etnoso) socialiniA? sluoksniA? istorijos eigoje sukurta, istorine savimone paremta, iA? kartos A? kartAi?? perduodama ir nuolat atsinaujinanti materialinAi??s ir dvasinAi??s veiklos vertybiA? visuma, padedanti iA?laikyti tautinA? tapatumAi?? ir atverianti galimybAi?? kAi??rybiA?kai dalyvauti pasaulio bendrijojeai??? (VyA?niauskaitAi??, StoA?kus 1997:1). EtninAi??s kultAi??ros valstybinAi??s globos pagrindA? A?statymas (1999 m. rugsAi??jo 21 d.) etninAi?? kultAi??rAi?? apibrAi??A?ia labai panaA?iai: ai??zEtninAi?? kultAi??ra ai??i?? visos tautos (etnoso) sukurta, iA? kartos A? kartAi?? perduodama ir nuolat atnaujinama kultAi??ros vertybiA? visuma, padedanti iA?laikyti tautinA? tapatumAi?? bei savimonAi?? ir etnografiniA? regionA? savitumAi??ai???. Ai??statymas etninAi?? kultAi??rAi?? A?teisina kaip nacionalinAi??, pripaA?A?sta jos vaidmenA? iA?laikant tautinA? tapatumAi??, suteikdamas jai patA? aukA?A?iausiAi?? statusAi??. O realybAi??je viskas klostosi visai kitaip… Kaip rodo Kalniaus nagrinAi??ti termino vartosenos kontekstai (Kalnius 2008: 45ai??i?? 47), per dvideA?imt NepriklausomybAi??s metA? etninAi??s kultAi??ros terminas pamaA?u prarado aukA?tAi??jA? statusAi?? ir priartAi??jo prie sAi??vokos kaimiA?koji ai??zliaudies kultAi??raai??? ai??i?? tarptautine terminologija tariant, tai vokiA?kojo termino Volkskunde atitikmuo. BAi??tent A?A? terminAi?? neretai pasitelkia antropologas Vytis A?iubrinskas: ai??zLietuvoje turime dar daug vadinamosios Volkskun de etnologijos. ReikAi??tA?, kad ji labiau nueitA? A? antrAi??jA? planAi??ai??? (Ai??orys 2007: 65).

KodAi??l gi etninAi??s kultAi??ros sAi??voka A?iandien darosi nebefunkcionali? Ar ne todAi??l, kad etninAi??s ir liaudies kultAi??ros kokteilis iA?kreipAi?? pagrindinAi?? idAi??jAi?? ai??i?? matyti etninAi?? kultAi??rAi?? kaip tautos kultAi??ros pagrindAi??, kaip istorinA? ir etninA? pamatAi??, ant kurio ji susiformavo ir kurio pagrindu iki A?iol laikosi? EtninAi?? kultAi??rAi??, praradusiAi?? aukA?tAi??jA? statusAi?? ir suplaktAi?? su ai??zliaudies kultAi??raai???, pradAi??ta laikyti marginalija, ai??zatsisveikinimo kultAi??raai???, ai??i?? visA? pirma tai kaimo realijos (o kaime A?iuo metu statistiA?kai gyvena maA?uma Lietuvos gyventojA?), kuriA? ilgisi ai??zprarastojo laikoai??? gaivintojaiai??i?? EtninAi??s kultAi??ros sAi??voka nuolatos devalvuojama tiek akademiniu, tiek politiniu lygmeniu. AkademinAi?? devalvacija susijusi su poA?iAi??riu, kad etninAi??s kultAi??ros tyrimai nAi??ra tokie konceptualAi??s kaip kitokio pobAi??dA?io kultAi??rologija. Toks poA?iAi??ris turi grAi??dAi?? tiesos, nes daug etninAi??s kultAi??ros tyrinAi??tojA?, o ypaA? populiarintojA?, orientuojasi pirmiausia A? etnografinAi?? raiA?kAi??, kur kas maA?iau dAi??mesio skirdami paA?iai kultAi??ros esmei ai??i?? jos vertybiA? sistemos analizei. Apie politinAi?? devalvacijAi?? gal uA?teks pasakyti tiek, kad kultAi??ros, kuriAi?? lietuviA?kai vadiname etnine, pavadinimas labai nepatogiai skamba iA?verstas A? kitas kalbas ir esamomis perdAi??to politinio korektiA?kumo aplinkybAi??mis atrodo baisiai nuodAi??mingas, net gresia, kad kas nors prilipdys nacionalizmo etiketAi??.

Ai??tai tokiame kontekste ima rastis nauja mAi??stymo paradigma, ieA?kanti savo apibAi??dinimo ir pavadinimo. PrigimtinAi??s kultAi??ros terminas ateina pas mus ir su ai??zvietiniuai???, ir su ai??ztarptautiniuai??? kontekstu. Dar 1999 m., EtninAi??s kultAi??ros draugijos suvaA?iavime Viktorija DaujotytAi?? etninAi?? kultAi??rAi?? pavadino ai??zprigimtAi??jaai???, pabrAi??A?dama dvasinAi?? jos vertAi??: ai??zGebAi??jimas atpaA?inti tai, kas sava, prigimta, yra A?mogaus dvasios savybAi??, kuri mus stiprina [ai??i??], mumyse vis dar atsiliepia labai gilus balsas, arba prigimtos kultAi??ros instinktas, raginantis veikti pagal bAi??tent A?A? kodAi??, skatinantis atsiliepti bAi??tent A? A?iuos kultAi??ros mums siunA?iamus signalusai??? (DaujotytAi?? 2001:2). PrigimtinAi??s kultAi??ros sAi??voka iA? dalies susijusi su tarptautiniu terminu indigenous, kuris taikomas apibAi??dinti savaimingai susiklosA?iusioms kultAi??roms; A?iuo terminu pirmiausia vadinamos kolonizacijAi?? iA?gyvenusios ar tokiomis sAi??lygomis tebegyvenanA?ios tautos, iA?saugojusios savo kultAi??rinAi??, religinAi?? ar socialinAi?? tapatybAi??, bet nesukAi??rusios savo valstybAi??s (pvz., Amerikos indAi??nai, Afrikos kultAi??ros, maoriai Naujojoje Zelandijoje, samiai ir baskai Europoje). Kai vartojame terminAi?? prigimtinAi?? mAi??stydami apie lietuviA? kultAi??rAi??, iA?kyla visai kiti istoriniai ir vertybiniai kontekstai, susijAi?? ne su iA?orine, o su ai??zvidine kolonizacijaai???, kuriAi?? apibAi??dintA? tendencija teikti pirmenybAi?? atneA?tinAi??ms kultAi??ros formoms ir vertybAi??ms ai??i?? A?iandien A?A? reiA?kinA? nesunkiai atpaA?A?stame per globalizacijos prizmAi??. TerminAi?? prigimtinAi?? kultAi??ra vartodami lietuviA?kame kontekste, A?vardijame savaimingas kultAi??ros iA?takas, vietinAi?? kilmAi??, taA?iau dAi??mesA? sutelkiame A? A?ios kultAi??ros kAi??rybiA?kAi?? raidAi??, ypaA? A? gyvAi??jAi?? tradicijAi??, dar iki A?iol juntamAi?? paveldAi??tosios tradicijos alsavimAi??, kuris reiA?kiasi ne tik iA?orinAi??mis, bet ir vidinAi??mis formomis ai??i?? mAi??stymo, jutimo, suvokimo, tikAi??jimo struktAi??romis, ir tai iA? paA?iA? gelmiA? generuoja kultAi??rinAi?? raiA?kAi??, besiskleidA?ianA?iAi?? tradicinAi??mis ir A?iuolaikinAi??mis formomis.

TrokA?tanti gauti vardAi??, bet gimusi kur kas anksA?iau (tai primena mA?slAi?? ai??zSAi??nus jau A?ilas, o tAi??vas dar negimAi??sai??? ai??i?? ugnis ir dAi??mai), prigimtinAi?? kultAi??ros sAi??voka apima ir suvienija daug semantiniA? opozicijA? (kurios aA?triai iA?siskiria, kai vartojamas terminas etninAi?? kultAi??ra): kaimas ir miestas, praeitis ir dabartis, paveldas ir A?iuolaikinAi?? kultAi??ra, masinAi?? kultAi??ra ir elitinAi?? kultAi??ra, liaudies kAi??ryba ir profesionalusis menas ir t. t. A?velgiant iA? prigimtinAi??s kultAi??ros paradigmos, A?ios kategorijos anaiptol netampa prieA?prieA?omis. PavyzdA?iui, prigimtinAi?? kultAi??ra, nors iA?takomis siekia kaimo kraA?tovaizdA?, nebAi??tinai lokalizuojama kaime, nes jAi?? puoselAi??ja A?monAi??s, nesvarbu, kur gyvenantys. Ji nAi??ra vien praeities paveldas, nes paA?iomis margiausiomis formomis (ne tik dainomis, A?okiais ar kulinariniu paveldu) jAi?? atspindi mAi??sA? bendravimo bAi??das, kalbos maniera, net sapnA? vaizdiniai (pavyzdA?iui, etnopsichologai sapnA? vaizdiniuose A?A?velgia lietuviA? mitologijos motyvus). DaujotytAi?? 1999 m. bAi??tent tokA? turinA? skyrAi?? etninei kultAi??rai: ai??zEtninAi?? kultAi??ra esmingai yra tarp dviejA? A?moniA?, besikalbanA?iA? arba tylinA?iA?, etninAi?? kultAi??ra yra tarp bAi??tent tokia, o ne kitokia tvarka susodintA? medA?iA?, pastatytA? pastatA?. TodAi??l etninAi?? kultAi??ra ir pati sudaro fonAi??, ir A? tAi?? fonAi?? A?siraA?o. EtninAi?? kultAi??ra lemia ne tik kalbAi??, kalbAi??jimAi??, kalbAi??senAi??, bet ir balso moduliacijasai??? (DaujotytAi?? 2001: 1).

PrigimtinAi?? kultAi??ra nAi??ra masinAi?? kultAi??ra, o kone prieA?ingai ai??i?? A?iandien paveldAi??tAi??sias A?eimos, giminAi??s, regiono ar tautos vertybes pripaA?A?sta pirmiausia iA?silavinAi??, daug keliaujantys A?monAi??s. PrigimtinAi?? kultAi??ra yra gyva ne tik iA?skirtiniA? asmenybiA?, pasirenkanA?iA? akivaizdA?iai matomas paveldAi??tAi??sias gyvensenos ar kAi??rybos formas (ekologines sodybas ar folklorinius ansamblius), pastangomis, savitas kultAi??rinis mAi??stymas ar jutimas skleidA?iasi ir profesionaliosios kultAi??ros ir meno (muzikos, dailAi??s, literatAi??ros, fotografijos ir t. t.) formomis.

Ai??iuos ir kitus prigimtinAi??s kultAi??ros aspektus pradAi??ta gvildenti 2011 m. liepos 1ai??i??4 d. RumA?iA?kAi??se keturiA? dienA? moksliniame seminare ai??zPrigimtinAi??s kultAi??ros paradigma: lietuviA?kosios formosai???, kuriame dalyvavo mokslininkai iA? skirtingA? sriA?iA? ai??i?? etnologijos, folkloristikos, archeologijos, religijotyros, literatAi??rologijos ir kt. (VaitkeviA?ienAi?? 2011: 356ai??i??359). Po gero pusmeA?io, 2012 m. kovo 3ai??i??4 d., Trakuose A?vyko antrasis seminaras ai??zVietos ir A?monAi??sai???, skirtas pamatinei vietA? suvokimo ir buvimo erdvAi??se temai, nes prigimtinAi?? kultAi??ra randasi ir gyvuoja konkreA?iose vietose ai??i?? tai iA? principo ai??zvietinAi??ai??? kultAi??ra. O A?mogus, gyvenantis ai??zvietojeai???, yra ai??zvietinisai???, tos vietos formuojamas.

PagrindinAi?? A?io seminaro gija ai??i?? vietos ir kraA?tovaizdA?io suvokimas ir matymas, gyvenimas tradicinAi??se erdvAi??se, vietA? formavimas ir formavimasis. PradA?ia yra ten, kur paprastai bAi??na ga??ra ai??i?? ai??zsavose vietoseai???. Ai??iA? eiluA?iA? autorAi?? pradAi??jo seminarAi?? tema, kuriAi?? iki A?iol kiek daugiau yra atskleidAi?? tik literatAi??rologai ai??i?? kaip lietuviai supranta savo erdvAi??, kam teikia reikA?mAi??, kokiAi?? vertAi?? pripaA?A?sta, kaip apibAi??dina vietas, kuriose jiems gera. Vietas ai??zkuriaai??? individai, o jA? idAi??jas apie vietAi?? savo ruoA?tu veikia visuomenAi??. Sociologas Thomas Gierynas mini dvigubAi?? vietA? konstravimAi??: vietos egzistuoja fiziA?kai ir kartu jos yra interpretuojamos, aptariamos, suvokiamos, jauA?iamos, suprantamos ir A?sivaizduojamos (Gieryn 2000: 466ai??i??467). Paradoksalu, taA?iau lietuviA?kos etnologinAi??s lauko tyrimA? medA?iagos A?ia tema beveik neturime, tad kertiniA? iA?eities taA?kA? tenka ieA?koti groA?inAi??je literatAi??roje, eseistikoje ir memuaruose, labai praverA?ia gilios A?A?valgos tokiA? vietos patyrimAi?? talentingai perteikianA?iA? asmenA?, kaip poetas Marcelijus Martinaitis, liaudies dainininkas Petras Zalanskas, ai??zA?emaiA?io A?nektA?ai??? autorius Ignas KonA?ius ir, A?inoma, ai??i?? neiA?semiami LietuviA? kalbos A?odyno aruodai. Pirmasis pasiA?valgymas rodo, kad lietuviA? prigimtinAi?? kultAi??ra vietAi?? suvokia daugiaplaniA?kai, ai??i?? kaip ai??zdaiktAi??ai??? (t. y. tam tikrAi?? substancijAi??, turinA?iAi?? akivaizdA? polinkA? tapti subjektu, todAi??l vyksta nuolatinAi?? komunikacija tarp A?mogaus ir ai??zsavA?jA? vietA?ai???), kaip erdvAi?? (ribos ir tarpai tarp ai??zvietA? subjektA?ai???) ir kaip struktAi??rAi?? (vieni elementai A?gyja vietAi?? erdvAi??je tik kitA? elementA? atA?vilgiu; be struktAi??ros visa tai, kAi?? vadiname vietomis, taptA? tik beformAi??mis ai??zvietA? subjektA?ai??? aibAi??mis). Galima apA?iuopti mAi??sA? kultAi??rai bAi??dingus vietA? struktAi??ravimo (ir steigimo, ir suvokimo) modelius. Geras to pavyzdys yra Marcelijaus MartinaiA?io apraA?ytas trobos statymo bAi??das, kai jos galai orientuojami pagal pasaulio A?alis: ai??zMAi??sA? namas buvo panaA?iai pastatytas, kad ant stalo kristA? ryto spindulys ar pro langAi?? A?spA?stA? AuA?rinAi??. VirtuvAi?? apA?viesdavo besileidA?ianti saulAi??, po to jAi?? pakeisdavo ilga vakaro prieblanda, kuri gal ir iA?ugdAi?? namA? jaukumo jausmAi??, tAi?? nenusakomAi?? vaikystAi??s buvimAi?? ai??zniekurai??? [ai??i??] TAi??vas, kur nors sveA?iuodamasis, jei ne taip pastatytas namas, sakydavo: ai??zTai nesmagus gyvenimas!ai???, nors viskas galAi??jo bAi??ti patogu ir graA?uai??? (Martinaitis 1998: 37ai??i??38). PaieA?kojus bAi??dingA? vietos apibAi??dinimA?, iA?ryA?kAi??ja specifiniai, tik mAi??sA? kultAi??rai bAi??dingi, kalboje A?raA?yti vertybiniai sprendimai ai??i?? tai atspindi, pavyzdA?iui, ai??zramios vietosai??? samprata, sutelkianti visAi?? reikA?miA? spieA?iA? ai??i?? vieta turi bAi??ti paA?A?stama, linksma, A?velni, A?ilta, patogi ir t. t.

Viktorija DaujotytAi?? vietA? suvokimo tyrimus pakreipAi?? fenomenologine linkme. PraneA?ime ai??zAi??sibuvimas: A?vilgsnis, daiktas, A?odisai??? ji aptarAi?? buvimo pradA?iAi??, tAi??sAi??, pasikartojimus, pakankamumAi?? gyvenimui, bAi??A?iai, egzistencijai. LietuviA?ka A?sibuvimo sAi??voka atitinka fenomenologinA? terminAi?? dwelling ai??i?? A?sigyvenimAi??, susigyvenimAi?? su aplinka, A?sibuvimAi?? vietoje. Viena iA? pagrindiniA? lietuviA? kalbos A?odA?io bAi??ti reikA?miA? ir yra ai??zturAi??ti vietAi??ai??? ai??i?? kur nors stovAi??ti, sAi??dAi??ti, gulAi??ti.

Anot DaujotytAi??s, vietos geismas ai??i?? vienas iA? A?domiA?jA? mAi??sA? tautos kultAi??ros dalykA?. O kad bAi??tum savo vietoje, reikia, kad viskas, kas su tavim kaip nors susijAi??, taip pat bAi??tA? savo vietose. Kad A?vilgsnis paliestA? medA?, paukA?A?io inkilAi??, takAi??, A?emAi??s A?dubAi?? ar kalvAi??. Tavo vieta yra ir kitA? vieta. BAi??ti savo vietoje galima ne tik su kitais, bet ir per kitus ar dAi??l kitA? buvimo.

Ai??sibuvimo kodAi?? kAi??rybiA?kos asmenybAi??s spinduliuoja per kAi??rybAi?? ai??i?? literatAi??rAi??, fotografijAi??. Vaizdai atskleidA?ia vietas geriau nei tekstai. Fotografas turi galimybAi?? tapti tarpininku, kuris atskleidA?ia prigimtinAi?? kultAi??rAi?? ai??i?? savitAi??, tik mAi??sA? kultAi??rai bAi??dingAi?? A?vilgsnA?, savitAi?? daiktA?, spalvA?, ai??zA?moniA? veidA?, medA?iA?, vakaro spalvos, A?akos uA? langoai??? matymAi?? (pavyzdA?iui, Algimanto KunA?iaus fotografijA? ciklas ai??zReminiscencijosai???). Tai, kas fiksuota A?vilgsniu, labai pastovu ir iA?lieka labai ilgai. A?vilgsnis yra vienas iA? svarbiA?jA? A?sibuvimo aplinkoje bAi??dA?: ai??zKiekvienas vaizdinys yra vietos vaizdinys. Bet ir vaizdinys, kuris kalba apie vietAi??, kaip ji yra.ai??? Greta A?vilgsnio ne maA?iau svarbus suvokimas per prisilietimAi??: ai??zglaudimasis prie daiktA? yra vienas svarbiausiA? A?sibAi??tosios vietos, A?sibAi??tojo laiko A?ymenA?. Taip pat ai??i?? Ai??jimas, vaikA?A?iojimas takais yra vienas svarbiA?jA? kAi??no A?sibuvimo A? vietAi?? bAi??dA?, galimybiA?. Ai??sibuvimui esmingas yra vaikA?A?iojimas, daugkartinis Ai??jimas tomis paA?iomis kryptimis, takA? sumynimas. Pirmieji takai, suminti basA? kojA?. BasA? kojA? kultAi??ra, kaip iA?sitars Jonas Mekas.ai???

Per kokA? gi kraA?tovaizdA? keliaujama tais pramintais takais? Apie tai kalbAi??jo archeologas Vykintas VaitkeviA?ius, praneA?ime ai??zKraA?tovaizdA?io skaitymasai??? iA?dAi??stAi??s aplinkos stebAi??jimo gramatikAi??, reikalingAi?? A?emAi??s kalba paraA?ytam tekstui suprasti. Anot jo, ai??zkraA?tovaizdis ai??i?? tai knyga, kuriAi?? galAi??sime skaityti tik mokAi??dami tam tikrAi?? kalbAi??, turAi??dami tam tikrAi?? raA?to sistemAi??ai???. Ta raA?to sistema susideda iA? daugelio dalykA? ai??i?? tai ir geomorfologiniai aplinkos metmenys, ir sandaros ypatumai (pvz., eA?ero forma, atodangos struktAi??ra), ir pats aplinkos pobAi??dis (dangus vs A?emAi??, sausuma vs vanduo, laukas vs miA?kas). Atskiri elementai, matomi iA? visumos perspektyvos, leidA?ia atpaA?inti kraA?tovaizdA?io kompleksus (pvz., medA?iA? grupes, eA?erus ai??zbroliusai???, lietuviA?kus sakraliniA? vietA? sandus ai??i?? medis, akmuo, A?altinis ir t. t.). Svarbus ir matymo laikas ai??i?? sezonas, paros metas ar net akimirka (pvz., A?ventAi??s ritualas, saulAi??tekis ir kt.). Norint pamatyti visumAi?? ar ypatingAi?? rakursAi??, svarbu pasirinkti tinkamAi?? stebAi??jimo perspektyvAi??, jausti objektA? mastelio santykA?. Ai??ie ir daugelis kitA? tiek fiziniA?, tiek kultAi??riniA? parametrA? ai??i?? topografija, koloritas, apA?vietimas, atodangos, susijusios su vietos istorija ir prieA?istore, folkloro tradicijos ir vietovardA?iai, socialiniA? interesA? analizAi?? ir kt. ai??i?? leidA?ia iA?siaiA?kinti, kodAi??l kraA?tovaizdA?io elementai vadinami vienais ar kitais vardais, dAi??l kokiA? prieA?asA?iA? kai kurie objektai sureikA?minami, o kiti nepastebimi, kokie kraA?tovaizdA?io tipai tampa vietos kultAi??ros reprezentantais ir t. t.

TaA?iau, pasak archeologo, ai??zklaidinga manyti, kad kraA?tovaizdA?io knygAi?? gali skaityti vien mokslininkai. JAi?? kuo puikiausiai skaito, tiesa, daA?niausiai nepaisydami akademiniA? nuostatA?, vietiniai gyventojai. Jie daA?nai yra netgi pranaA?esni, nes toje vietoje gyvendami turi A?iniA?, kurios kyla iA? vietinAi??s kultAi??ros gelmiA?, bAi??na A?gimtos arba perduotos ai??i?? nugirstos, iA?klaustos, kartais suvoktos, rekonstruotos, iA?gyventos ir pan.ai??? VietinAi??s tradicijos kalba paraA?yta kraA?tovaizdA?io knyga yra tam tikras A?anras, kuriam bAi??dinga santykinAi?? A?vykiA? chronologija (seniai, mano senelio pasakojimu, to niekas nemena), istorinAi??s tiesos nepaisymas (net jeigu ji yra akivaizdi ai??i?? antai legendos byloja, kad po Jogailos LietuvAi?? valdAi?? Smetona arba kad suA?alAi?? prancAi??zai buvo laidojami prieA?istoriniuose pilkapiuose) ir mitiA?kumas, kuris, ai??znesvarbu, pozityvus ar negatyvus, kilAi??s iA? Dievo ar velnio, egzistuoja tarytum savaime. Norom nenorom jis verA?ia tikAi??ti stebuklais, nepaprastais atsitikimais, poA?emio miestais, varpais skenduoliais ir daugeliu kitA? dalykA?, kuriuos akademinAi?? tradicija klasifikuoja ir tipizuoja kaip kAi??rybos rezultatus.ai???

KultAi??rinio kraA?tovaizdA?io idAi??jas aptarAi?? ir antropologas Donatas BrandiA?auskas praneA?ime ai??zSociokultAi??riniai tyrimai Sibire (Rusija): etniniA? bendruomeniA? aplinkos suvokimas ir adaptacijos posovietinAi??je erdvAi??jeai???. TaA?iau A?iuo atveju kraA?tovaizdis traktuojamas ne vizualiniu aspektu, bet kaip A?mogaus gyvenamoji aplinka, kuriAi?? jis paA?A?sta, A? kuriAi?? integruojasi tiek materialiniu, tiek ir dvasiniu atA?vilgiu. KalbAi??dami apie lietuviA? kultAi??rAi?? tyrinAi??tojai pabrAi?? A?ia sAi??sliA? vietiniA? A?moniA? A?emdirbiA?kAi?? mentalitetAi??, o A?is praneA?imas, aptariantis, kaip savo aplinkAi?? suvokia Sibire gyvenantys evenkai ir oroA?Ai??nai, atskleidAi??, kad vietos ne maA?iau svarbios ir klajokliams, laikytinos netgi kertiniu jA? kultAi??ros elementu. Anot BrandiA?ausko, bAi??ti vietiniu A?mogumi reiA?kia turAi??ti tam tikrus gyvenimo tam tikrame kraA?tovaizdyje A?gAi??dA?ius, gebAi??jimAi?? bendrauti su aplinka ai??i?? privalu uA?megzti ryA?ius ne tik su aplinkiniais A?monAi??mis, bet ir su gyvAi??nais, su tA? vietA? dvasiomis, ten palaidotais mirusiaisiais, t. y. su neA?mogiA?kais asmenimis. Gamta yra tokia pat kaip A?mogus. OroA?Ai??nA? manymu, kiekvienas slAi??nis turi savo dvasiAi??, su kuria bAi??tina uA?megzti socialinA? santykA?, kad galAi??tum naudotis jo iA?tekliais. SovietmeA?iu daugiau kaip pusAi?? A?imtmeA?io oroA?Ai??nams buvo draudA?iama bendrauti su dvasiomis, tad dabar jie stengiasi atkurti A?iuos socialinius santykius. Kaip aplinkAi?? suvokia Sibiro autochtonai, atskleidA?ia oroA?Ai??nA? galios samprata (galia, kaip ir sAi??kmAi??, yra labai svarbi, nes nuo jos priklauso, ar asmuo galAi??s naudotis svarbiausiais iA?tekliais ai??i?? tai maistas, kuras, sveikata ir kt.). OroA?Ai??nA? kultAi??ra galiAi?? sieja su judAi??jimu, ai??i?? kol judi, tol nestokoji galios. O judAi??jimas, be jokios abejonAi??s, neatsiejamas nuo tam tikrA? vietA?, nuo gebAi??jimo bendrauti su aplinka ir skaityti jos A?enklus.

Ai??is praneA?imas baigAi?? pirmosios seminaro dienos mokslinAi?? dalA?, o vakare prie lietuviA?kA? temA? sugrAi??A?ino Roberto Verbos poetinAi?? kino dokumentika. VietA? temos kontekste ypaA? dramatiA?kai nuskambAi??jo filmas ai??zPaskutinAi?? vienkiemio vasaraai???, sukurtas 1971 m. ir perteikiantis sielvartAi?? A?moniA?, kurie iA? tAi??viA?kAi??s per prievartAi?? iA?keldinami A? kolAi??kio gyvenvietes.

Antroji seminaro diena prasidAi??jo pasivaikA?A?iojimu po Trakus. Ai??A? mums tarsi gerai paA?A?stamAi?? istorinio paveldo miestAi?? folkloristAi?? Lina SokolovaitAi?? atvAi??rAi?? kitu paA?iAi??riu ai??i?? parodAi?? kaip vietAi??, kurioje gyvena ai??zpolifoninAi?? bendruomenAi??ai??? (karaimai, lenkai, lietuviai, baltarusiai, rusai). Savo praneA?ime ai??zTrakA? lokalinAi??s kultAi??ros polifoniA?kumas: subjektyvus ir bendruomeninis vietA? patyrimasai??? ji teigAi??, kad vietAi?? galime suvokti, A?siklausydami A? jAi??. Polifonija ai??i?? tai vienu metu girdimos kelios melodijos, o Trakuose, jei nekreiptume dAi??mesio A? turistA? klegesA? ir juos aptarnaujanA?iA? A?moniA? keliamAi?? triukA?mAi??, A?siklausAi?? A? kasdieninius vietiniA? A?moniA? paA?nekesius nesunkiai iA?girstume skambant tris ar keturias kalbas… BAi??tent A?ie paA?nekesiai rodo vietinAi??, A?ia susiformavusiAi??, deja, A?iuo metu jau labai trapiAi?? kultAi??rinAi?? polifonijAi??. Anot Linos SokolovaitAi??s, palyginAi?? atvykAi??lio ir vietinio A?mogaus poA?iAi??rA? A? Trakus, akivaizdA?iai matysime, kaip skiriasi A?ios vietos samprata ir A?vaizdis: ai??zTiek vieniems, tiek kitiems Trakai yra tapatybAi??s dalis. TaA?iau vieA?umoje deklaruojama tik dirbtinAi?? tapatybAi??, labiau atspindinti turizmo ir nacionalinAi??s politikos interesus.ai???

A?vilgsnis A? trakiA?kiams svarbias vietas ai??i?? TrakA? baA?nyA?iAi?? (kasdieniniA? ir A?ventiniA? pamaldA? vietAi??), karaimA? valdA? ribas mieste, legendinAi?? daubAi??, kurioje, anot pasakojimA?, iA? vandens iA?nirAi??s A?ventas paveikslas, ai??i?? leidA?ia prakalbinti Trakus visai kitaip. FolkloristinAi??je meditacijoje ,,BraiA?ant nematomAi?? kraA?tovaizdA?ai??? Kentas C. Rydenas raA?o, kad stipriausiai vietas lokalizuoja vietiniA? A?moniA? pasakojimai, padedantys iA?matuoti, A?vertinti ir suvokti jA? reikA?mAi??. TrakA? ai??zvietinAi??ms vietomsai??? reikA?mAi?? suteikia taip pat folkloriniai pasakojimai ai??i?? seminaro dalyviai tuo A?sitikino sveA?iuodamiesi pas TrakA? karaimAi?? MichailAi?? ZajanA?kovskA?.

Anot Linos SokolovaitAi??s, ai??zsavAi??ai??? vietAi?? patiriame intensyviau negu svetimAi??: ai??zViena vertus, tai rodo, kad A?is nedidelis miestelis turi keletAi?? lokaliniA? tapatybiA?, bet kartu atskleidA?ia, kad sAi??monAi?? ir patirtis aprAi??pia visAi?? pusiasalio erdvAi??. Taip braiA?omas kognityvinis A?emAi??lapis, padedantis suvokti, kaip vietiniai organizavo savo erdvAi??, kokia intymumo skalAi?? vienas vietas sieja su kitomis ir kaip visa tai atitinka bendruomenAi??s vidinAi?? ir iA?orinAi?? socialinAi?? organizacijAi??. Intymiausi ryA?iai paprastai sieja su gimtaisiais namais, su artimiausiais A?monAi??mis (ai??zTen gyvena tokia ir tokia, teta ar dAi??dAi??, kaimynai buvo tokie ir tokieai???), lokalinio mentaliteto formavimosi pagrindas ai??i?? bendravimas.ai???

FolkloristAi?? JAi??ratAi?? Ai??lekonytAi?? praneA?ime ai??zVietinio A?mogaus portretasai??? pasirinko Alenkos AugulienAi??s iA? lietuviA?kos salos GervAi??A?iuose (Baltarusija), gyvenimo istorijAi??. AsmeninAi??s patirties naratyvo sAi??voka, suformuluota XX a. 8-ajame deA?imtmetyje JAV, suteikAi?? folkloristikai visuminAi??s A?mogaus patirties tyrimA? kryp tA?. Fiksuojant asmenines istorijas, vienodai svarbi ir pasakotojo asmenybAi??, ir asmeniniai jo iA?gyvenimai, nuomonAi??s, poA?iAi??riai, leidA?iantys atskleisti kai kuriuos pasaulAi??A?iAi??ros aspektus, A?vertinti kultAi??rinAi?? aplinkAi??. Alenkos AugulienAi??s uA?daras pasaulis susideda iA? gimtojo kaimo ir paA?iA? artimiausiA? apylinkiA?, bene tolimiausia A?prastA? jos kelioniA? pAi??sA?iomis vieta ai??i?? GervAi??A?iA? baA?nyA?ia, esanti uA? 5 kilometrA? nuo gimtA?jA? RimdA?iAi??nA?. Tokioje uA?daroje vietinAi??je erdvAi??je susiklostAi?? vertybinAi?? jos sistema, savitas religingumas ir aplinkos pojAi??tis. Ai??lekonytAi?? apraA?Ai?? A?prastinAi?? ai??zvietinio A?mogausai??? dienAi??, prasidedanA?iAi?? nuo rytinAi??s namA? ruoA?os ai??i?? A?kuriama ugnis, perA?egnojant jAi?? ranka, meldA?iamasi namuose prie A?ventosios kertAi??s, kiekvienAi??kart kur nors iA?einant iA? namA? kreipiamasi A? DievAi?? ir t. t. RugpjAi??tA? miA?ke dygsta voveraitAi??s, tad Alenka eina grybauti. Sustojusi prie kaimo kryA?iaus, papraA?o DievAi??, kad leistA? rasti daug grybA?, o miA?ke, kol neras pirmos voveraitAi??s, slepia pintinAi?? ir peilA?, kad grybA? neiA?baidytA?. LAi??tas, bet racionalus jos gyvenimo ritmas nukelia vos ne A? XX a. pradA?ios buitA? ai??i?? kas rytAi?? kuriama krosnis maistui pasigaminti, nAi??ra beveik jokiA? buities prietaisA?, iA?skyrus elektros lemputAi?? ir radijo aparatAi??. Pasak Alenkos, jos gyvenimas, kad ir ai??zA?iudnokasai??? (su retkarA?iais iA?tinkanA?iais netikAi??tumais, kurie verA?ia stebAi??tis ir sutrikdo A?prastAi?? ritmAi??), ai??zale tep tai gerasai???.

SociolingvistAi??s MeilutAi??s RamonienAi??s praneA?imas, skirtas ypatingam vietinAi??s tapatybAi??s komponentui ai??i?? tarmei, privertAi?? permAi??styti standartinAi?? nuomonAi??, kad tarmAi??s yra tik bendrinAi??s lietuviA? kalbos lokalinAi?? atmaina, nes skirtumai tarp lietuviA? tarmiA? yra ne kAi?? maA?esni negu tarp kai kuriA? kalbA? (pvz., baltarusiA?, ukrainieA?iA? ar rusA?). Anot RamonienAi??s, tarmAi??s iA? tikrA?jA? yra vietinAi??s kalbos, o tai, kAi?? vadiname bendrine kalba, yra ai??ztarmAi??, kuriai pasisekAi??ai???, nes ji A?gavo politinA? statusAi??, turi ai??zarmijAi?? ir laivynAi??ai??? (t. y. galios priemones). SusiklosA?iusi kalbos ir tarmiA? politika lAi??mAi??, kad tarmAi??s, nesvarbu, kokios turtingos ir graA?ios jos bAi??tA?, prarado ne tik statusAi??, bet ir vertAi??. Tyrimai, atlikti didA?iuosiuose Lietuvos miestuose, rodo, kad tarmiA?kai kalbantys A?monAi??s vertinami kaip menkiau iA?silavinAi??, o tarmAi?? laikoma negraA?ia. Televizijos A?ou A?diegAi?? nuomonAi??, kad tarmAi??s yra juokingos… Miestuose, o ir kaimuose, tarmiA?kai kalbanA?iA? A?moniA? katastrofiA?kai maA?Ai??ja, anot RamonienAi??s, daugeliu atvejA? tarmiA?kai kalba jau paskutinAi?? karta ai??i?? per vienAi?? kartAi?? Lietuva praras savo tarmes. Bet vis dar esama tarmiA?ko kalbAi??jimo salA? privaA?iame gyvenime ai??i?? tarmiA?kai kalbame su senosios kartos giminaiA?iais, su augintiniais ar mezgame tarmiA?kus dialogus sapnuodami…

UA?utrakio seminaras, skirtas aptarti lietuviA? prigimtinAi??s kultAi??ros vietoms ir vietinio A?mogaus sampratai, palietAi?? vienAi?? fundamentaliausiA? klausimA?, nes tradiciA?kai susiklosA?iusi kultAi??ra tiesiogiai priklauso nuo vietA?: iA?Ai??jusi iA? savo slAi??niA?, laukA?, ai??zgyvenimA?ai??? ir ai??zbuveiniA?ai??? (sodybA?), netekusi namA?, ji lengvai keiA?ia pavidalus tapdama migrante savo A?alyje. SenA?jA? pavidalA? prasmAi??s daA?nai nebesuvokiame ir neA?sisAi??moniname, nes nebemokame iA?A?ifruoti kultAi??ros kodo, kuris ilgus A?imtmeA?ius buvo perduodamas iA? kartos A? kartAi??. Taip atsitinka dAi??l vertybinAi??s krizAi??s. JAV dirbanti religijotyrininkAi?? EglAi?? TrinkauskaitAi?? sako, kad lietuviai neretai patys save kolonizuoja, iA?stumdami prigimtines savo vertybes ir vietoj jA? A?kurdindami atneA?tines. Kad suprastume prigimtinAi??s kultAi??ros groA?A?, pirmiausia turime aiA?kiai suvokti: nyksta ne provinciali A?nekta, o sakrali kalba, leidA?ianti mums susikalbAi??ti patiems su savimi.

Viktorija DaujotytAi??, Sveikinuosi su jumis A?iAi?? stebuklo valandAi??… Kalba, pasakyta LietuviA? etninAi??s kultAi??ros draugijos suvaA?iavime 1999 metA? lapkriA?io 13 dienAi??, Liaudies kultAi??ra, 2001, nr. 1, p. 1ai??i??2.

Petras Kalnius, EtninAi??s kultAi??ros samprata Norberto VAi??liaus darbuose, Tautosakos darbai, 2008, t. 36, p. 37ai??i??50.

Marcelijus Martinaitis, Prilenktas prie savo gyvenimo. Kalbino ir kalbAi??josi Viktorija DaujotytAi??. Vilnius, 1998.

Thomas F. Gieryn, A Space for Place in Sociology, Annual Review of Sociology, vol. 26, p. 463ai??i??496.

AngelAi?? VyA?niauskaitAi??, Krescencijus StoA?kus, Kas yra etninAi?? kultAi??ra? Liaudies kultAi??ra, 1997, 2, p. 1ai??i??4.

Kuo alsuoja dabartinAi?? Lietuvos etnologija? ParengAi?? Juozas Ai??orys, Liaudies kultAi??ra, 2007, 4, p. 63ai??i??68.

Daiva VaitkeviA?ienAi??. PrigimtinAi??s kultAi??ros paradigma, Tautosakos darbai, 2011, t. 42, p. 356ai??i??359. Prieiga per internetAi??: http://www.llti.lt/failai/27_Kronika.pdf