Prima urbes inter, divum domus, aurea Roma1

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA
AUTORIUS: A?ivilAi?? NedzinskaitAi??
DATA: 2012-05

Prima urbes inter, divum domus, aurea Roma1

A?ivilAi?? NedzinskaitAi??

Ai??alia istorijos vadovAi??liA?, enciklopedijA?, analitiniA? moksliniA? veikalA? egzistuoja ne maA?iau A?domi mokslo populiarinimo literatAi??ra, kuri ypaA? suklestAi??jo paskutiniais deA?imtmeA?iais, kai A?vairiose pasaulio A?alyse suaktyvAi??jo archeologiniai kasinAi??jimai, buvo sukaupta ir apibendrinta daugybAi?? duomenA?, kurie atskleidA?ia mums iki A?iol maA?ai A?inotas vienos ar kitos civilizacijos paslaptis. Tokios knygos tapo populiarios ne tik dAi??l lengvesnio turinio, paA?intinAi??s reikA?mAi??s ar noro suprasti, kuo ano meto visuomenAi??s ir jA? gyvenimas skyrAi??si nuo mAi??sA?, bet ir todAi??l, kad jos parodo, kiek nedaug per tAi??kstanA?ius metA? tepasikeitAi?? A?moniA? mintys ir norai, kad mes tesame ilgos istoriniA? A?vykiA? ir besikeiA?ianA?iA? epochA? virtinAi??s tAi??sa. Vis dAi??lto bAi??tent praslinkAi?? amA?iai lAi??mAi?? tai, kodAi??l ir kokie mes esame A?iandien, tad paA?inti juos ai??i?? tai ir gilintis A? paA?ius save, gyvenamo laiko A?vykiA? prieA?astis ir pasekmes.

Kaip tik A?iai mokslo populiarinimo knygA? kategorijai priskirtinas ir Alberto Angela veikalas. TaA?iau kalbAi?? apie jA? norAi??tA?si pradAi??ti nuo dAi??mesio vertos ir paties autoriaus asmenybAi??s.

KAi??rAi??jas, arba spiritus movens

Knygos autorius Alberto Angela (g. 1962) ai??i?? plaA?iA? interesA? A?mogus, spalvinga asmenybAi??, FortAi??nos numylAi??tinis ir kosmopolitas. GimAi??s ParyA?iuje, jis nuo pat vaikystAi??s daA?nai keliavo su savo tAi??vu Pietro, garsiu italA? A?urnalistu, korespondentu A?vairiose Europos A?alyse, mokslo populiarintoju ir… dievinanA?iu dA?iazAi?? pianistu, dAi??l darbo televizijoje atsisakiusiu muziko karjeros. Kaip tik tAi??vas, pasak jo paties, nuobodA?iavAi??s per pamokas licAi??juje ir todAi??l buvAi??s pats blogiausias studentas, suprato, kad, norint ko nors iA?mokyti, geriausia laikytis dar senovAi??s romAi??nA? iA?rasto metodo ai??i?? docere ludendo (mokyti A?aidA?iant).

Tad nenuostabu, kad nuo vaikystAi??s mokytas A?domiai ir iA?moningai, sAi??nus pasekAi?? tAi??vo pAi??domis. Keliaudamas Alberto Angela iA?moko ne vienAi?? Europos kalbAi??, paA?ino skirtingas kultAi??ras, puikiai baigAi?? Romos La Sapienza universitetAi??, surinkAi??s maksimalA? galimAi?? 110 balA? skaiA?iA? apgynAi?? doktoratAi?? iA? gamtos mokslA? srities ir tapo paleontologu. TaA?iau mokslininkas neuA?sidarAi?? tarp universiteto ar instituto sienA?, o toliau gilinosi A? skirtingA? mokslA? paslaptis klausydamas paskaitA? JungtinAi??se Valstijose. Ir ten nenumalA?intas A?iniA? troA?kulys paskatino jA? dalyvauti tarptautinAi??se ekspedicijose Zaire, Konge, Tanzanijoje, Omane, Mongolijoje, Gobio dykumoje. JA? metu buvo tyrinAi??jami dinozaurai ir primityvieji A?induoliai. Ekspedicijose sukauptos A?inios sugulAi?? ne A? vienAi??, daA?niausiai kartu su tAi??vu, praA?ytAi?? knygAi??2. Vis dAi??lto labiausiai nenustygstantis vietoje keliautojas ir tyrinAi??tojas iA?garsAi??jo Italijos televizijoje Rai uno ir Rai tre vesdamas mokslo populiarinimo laidas, kuriA? iniciatorius jis pats daA?nai ir buvo. Be to, A?vairiA? moksliniA? draugijA? narys uA? savo darbus pelnAi?? apdovanojimA?, yra paskirtas Unicef Geros valios ambasadoriumi, atstovaujanA?iu ItalijAi??.

Knyga, arba historia est magistra vitae

Ir A?tai paleontologo knyga apie senovAi??s RomAi??: Viena diena senovAi??s Romoje: kasdienis gyvenimas, paslaptys ir A?domybAi??s (Una giornata nellai??i??antica Roma: Vita quotidiana, segreti e curiosit?i??). PasirodA?iusi 2007 m., ji sulaukAi?? neA?tikAi??tinos sAi??kmAi??s. Italijoje apdovanota kaip geriausias mokslinAi??s literatAi??ros kAi??rinys, knyga jau iA?versta A? daugelA? kalbA? ir tapo bestseleriu. KodAi??l? Juk knygA? apie senovAi??s RomAi?? tikrai netrAi??ksta. PrieA?astys gali bAi??ti kelios.

RomAi??nA? imperija iA? tiesA? suvaidino lemiamAi?? vaidAi??menA? VakarA? civilizacijos istorijoje ir kultAi??roje. Jos sostinAi?? nuo seniausiA? laikA? buvo tituluojama caput mundi, urbium regina, mater urbium, aeterna urbs3, A? kuriAi?? veda visi keliai. IA? A?ia buvo valdoma didA?iulAi?? imperija, A?ia plaukAi?? A?monAi??s, turtai ir A?inios, A?ia susiformavo ir buvo A?tvirtinti pagrindiniai dalykai, kurie neprarado reikA?mAi??s ir mAi??sA? dienomis. IA? romAi??nA? mes perAi??mAi??me ne tik kiekvienAi?? dienAi?? mus lydinA?ias detales (abAi??cAi??lAi??, terminus, teismA? sistemAi??, A?vairias meno sritis ir pan.), bet, kaip pabrAi??A?ia knygos autorius, ai??zdidA?ioji VakarA? gyvenimo sistemos dalis yra ne kas kita kaip romAi??nA? gyvenimo evoliucijaai??? (p. 14). PratAi??siant Angela mintA?, matyt, galAi??tume teigti, kad dabartinis VakarA? pasaulis iA? dalies panaA?us A? buvusiAi?? imperijAi??, ir, tikriausiai, iA?gyvena tuos paA?ius procesus. NorAi??dami iA?vengti anAi?? imperijAi?? praA?udA?iusiA? klaidA?, turAi??tume kuo geriau paA?inti romAi??nA? pasaulA?, perprasti jo veikimo dAi??snius, iA?analizuoti situacijas, daryti iA?vadas. GalbAi??t tai ir yra esminAi??, taA?iau neA?vardyta prieA?astis, kodAi??l paleontologas, besidomintis moderniomis sistemomis ir naujausiais mokslo atradimais, grA?A?ta prie Europos civilizacijos iA?takA?.

Televizijos laidA? vedAi??jas rengdamas ir filmuodamas laidas apie senovAi??s RomAi?? sukaupAi?? tikrai daug vertingA? duomenA? iA? A?vairiausiA? A?altiniA?. Su liAi??desiu tenka pripaA?inti, kad daugelis naujausiA? mokslininkA? darbA? ir atradimA? daA?nai lieka A?kalinti tam tikros srities A?urnalA? puslapiuose, yra A?inomi tik uA?daram profesionalA? ratui, nepasiekia plaA?iA?jA? masiA? ir mokyklA?. TodAi??l autorius, remdamasis archeologiniA? tyrimA? duomenimis, mokslininkA? darbais ir Antikos autoriA? liudijimais (Plinijus Vyresnysis, Marcialis, Juvenalis ir kt.), pateikia atidA?iAi?? II a. po Kr. rekonstrukcijAi??. Savo ketinimus Angela iA?dAi??stAi?? A?A?angoje:

Ai??iA? puslapiA? tikslas ai??i?? atgaivinti senovAi??s Romos griuvAi??sius parodant kasdienA? gyvenimAi??, atsakant A? labai paprastaus klausimus [...]. Tam tikru poA?iAi??riu norAi??jau tarsi A?sijungti televizijos kamerAi?? ir parodyti, kaip atrodAi?? A?vairios vietos prieA? du tAi??kstanA?ius metA?, suteikdamas skaitytojams pojAi??tA?, kad jie atsidAi??rAi?? Romos gatvAi??se, gali A?kvAi??pti jos aromatA?, susidurti su praeiviA? A?vilgsniais, uA?eiti A? dirbtuves, namus ar KoliziejA?. Tiktai taip galima suprasti, kAi?? iA? tikrA?jA? reiA?kAi?? gyventi imperijos sostinAi??je. [...] NorAi??jau paraA?yti tokiAi?? knygAi??, kokiAi?? visuomet norAi??jau rasti bibliotekoje, kad patenkintA? mano smalsumAi?? apie senovAi??s Romos pasaulA?. (p. 12ai??i??14)

Trajano laikai, arba beatissimum saeculum

UA?sibrAi??A?Ai??s tikslAi?? ai??i?? patenkinti skaitytojo smalsumAi?? ir pateikti tai, ko nerasime istorijos vadovAi??liuose, ai??i?? autorius apdairiai pasirinko Romos vaizdavimo laikAi??. Juk amA?inojo miesto istorijoje bAi??ta ir laimingesniA?, ir sunkesniA? dienA?. 115 m. po Kr. valdAi?? vienas iA? ai??zpenkiA? gerA? Romos imperatoriA?ai??? Trajanas (pilnas vardas Markas Ulpijus Nerva Trajanas, lot. Marcus Ulpius Nerva Traianus, 53ai??i??117). IA? Ispanijos kilAi??s imperatorius iA?garsAi??jo kaip karvedys. Jo pergalAi??ms Dakijoje atminti ir buvo pastatytas Trajano forumas su iki A?iA? dienA? puikiai iA?likusia jo A?ygius vaizduojanA?ia kolona. Mylimas A?moniA? jis kariavo toli nuo Romos, iA?laisvino daugybAi?? Domiciano neteisingai A?kalintA? A?moniA? ir grAi??A?ino didA?iAi??jAi?? dalA? Domiciano konfiskuoto turto. Trajano populiarumas buvo toks didelis, kad Romos senatas jam suteikAi?? titulAi?? optimus, reiA?kiantA? ai??zgeriausiasai???. O romAi??nA? imperija tuo metu buvo pasiekusi savo galybAi??s ir A?lovAi??s virA?Ai??nAi??. Jos teritorijos tAi??sAi??si nuo Britanijos iki Persijos pakraA?A?iA?, nuo Sacharos smAi??lynA? iki Reino upAi??s brAi??A?iamos ribos. Roma buvo tos imperijos A?irdis ir pats didA?iausias bei graA?iausias pasaulio miestas, nuolatos puoA?iamas ir tobulinamas, besipleA?iantis ir atveriantis naujas galimybes A? jA? plAi??stantiems A?vairiA? tautA? A?monAi??ms.

PaklaidA?ioti po tokiAi?? RomAi?? nuo auA?ros iki giliA? sutemA? mus ir kvieA?ia knygos autorius. Vedami iA?manaus pasakotojo galAi??sime paA?velgti A? turtingus namus domus, A? Romos ai??zdaugiaaukA?A?ius-daugiabuA?iusai???, vadinamus insulomis (insulae), patirsime gatviA? ir skersgatviA? gyvenimAi??, pasivaikA?A?iosime po forumus, A?ventyklas, stebAi??sime teismA? procesus ir gladiatoriA? kovas, pabuvosime mokykloje, turguose, termose, puotose, suprasime, kaip gyvena ponai ir vergai, atleistiniai, amatininkai ir laisvieji, suA?inosime, kuo skiriasi vyrA? ir moterA? gyvenimas, kokie kasdieniai romAi??nA? A?proA?iai ir pomAi??giai. Pabuvosime A?vairiausiose Romos vietose ir kampeliuose, iA?vysime, iA?girsime, uA?uosime, pajusime, net paliesime, bAi??sime ne tik kasdienio Romos gyvenimo stebAi??tojai, bet ir jo dalyviai.

Knygos pasakojimas lengvas ir smagus, jis tikrai nevargina ir nekelia nuobodulio. Ne prikiA?amai moko, o iA?maniai priartina, leidA?ia suprasti, prapleA?ia A?inias. YpaA? taiklus vergovAi??s apibAi??dinimas ir bandymas jAi?? suprasti. Vergai palyginti su A?iA? dienA? elektriniais buitiniais prietaisais ir visais technologijA? sukurtais patogumais:

Tik pagalvokite, kiek mechaniniA? ir elektriniA? ai??zvergA?ai??? kiekvienas iA? mAi??sA? turi namuose! Jeigu manote, kad penki ar dvylika vergA? yra per daug vidutiniA?kai pasiturinA?ios A?eimos domus, apsidairykite ir pamatysite, kad visai atitinkate A?A? vidurkA?. BuitinAi?? technika yra bAi??tent tai, dirbtiniai ai??zvergaiai???. Tai daiktai, kuriuos iA?sirenkame ir perkame parduotuvAi??je (ai??zvergA? turgujeai???), kuriuos naudojame nesusimAi??stydami, su kuriais kartais elgiamAi??s blogai, jei jie neveikia, nesuteikdami jiems per daug reikA?mAi??s. Ir pagaliau, jei sulAi??A?ta ar yra per seni ai??i?? iA?metame ir perkame naujus (ir piktinamAi??s dAi??l kainA?)… Ir nAi?? vienas iA? mAi??sA? dAi??l to nesapnuoja blogA? sapnA?… IA?ties senovAi??je buvo tas pats: tiesiog vietoj varA?tA? ir mikroschemA? tie vergai buvo iA? mAi??sos ir kaulA?! (p. 193)

Kad nebAi??tume visiA?kai uA?liAi??liuoti anA? dienA? Romos atmosferos, autorius staiga padaro A?uolA? A? istorijAi?? ar A?ias dienas, o skyreliuose ai??zAi??domuai??? pateikia netikAi??tos statistikos ir faktA?.

Ir vis dAi??lto… PerskaiA?ius knygAi?? nepalieka jausmas, kad kaA?ko labai svarbaus dar nesuA?inojome ir nepatyrAi??me, kad tai ne viskas, kAi?? autorius mums norAi??jo papasakoti. Ai??A?angoje jis minAi??jo, kad ai??zpaprastai romAi??nA? civilizacija siejama su imperatoriA? vardais, su A?ygiuojanA?iais legionais ir ilgomis A?ventyklA? kolonadomis. Bet tikroji jos galia buvo kita. Buvo kaA?kas, kas imperijai leido iA?gyventi neA?sivaizduojamai ilgAi?? laikAi??ai??? (p. 13). Angela mano, kad Romos paslaptis buvusi jos kasdienis modus vivendi. TaA?iau tikriausiai ne visai taip. Knygoje beveik neuA?A?iuoptas liko kultAi??rinis gyvenimas: literatAi??ra, menas ir filosofija, neatskleistas romAi??nA? mAi??stymas ir dvasinAi??s stiprybAi??s klodai, romAi??niA?ko patriotizmo fenomenai. Ne tik kasdienis, bet ir vidinis, dvasinis modus vivendi sudarAi?? to sunkiai apibrAi??A?iamo ai??zkaA?koai??? pagrindAi??.

Tad knygoje papasakota tik viena romAi??nA? gyvenimo pusAi?? ai??i?? tai, kAi?? galime pavadinti materialine, arba kasdienybAi??s kultAi??ra. Ir tai ne priekaiA?tas autoriui. Tiesiog norAi??dami suprasti romAi??nA? kultAi??rAi??, informacijos turAi??sime ieA?koti kitur4.

Kelios pastabos dAi??l lietuviA?ko leidimo. VardA?, sAi??vokA?, pavadinimA? ir kai kurias dalykines klaidas puikiai iA?lukA?teno ir iA?dAi??stAi?? klasikinAi??s filologijos specialistAi?? AudronAi?? KuA?inskienAi??5. Knygos gale norAi??tA?si rasti lotyniA?kA? sAi??vokA? A?odynAi??lA?, kurio, tiesa, nAi??ra italiA?kame leidime, bet juo apdairiai pasirAi??pino preciziA?ki vokiA?ko vertimo leidAi??jai. Jei pamirA?ai ar nori pasitikslinti, kas yra, pavyzdA?iui, vomitoria, popina ar tonsor, jis tikrai praverstA?. Pagirti galima virA?elio dizainerAi?? IlonAi?? KukenytAi?? uA? iA?moningumAi?? ir skonA?, nes matytA? italiA?ko, vokiA?ko, angliA?ko ir rusiA?ko leidimA? variantai jau kaA?kur matyti ir net rAi??A?iantys akA? (A?tai italiA?kojo virA?elyje stovi pats besiA?ypsantis autorius kaA?kodAi??l ne Romos, o garsiojo Pont du Garo akvedukto ar bent jau labai panaA?aus statinio fone).

Nepaisant menkA? trAi??kAi??mA?, knygAi?? skaityti bus A?domu. Ir tiems, kurie dar tik pradeda paA?intA? su pasaulio istorija ir senovAi??s civilizacijomis, ir tiems, kurie jau A?A? tAi?? apie jas iA?mano. Juk, pripaA?inkime, tikrai nedaug kuris iA? mAi??sA? galime pasigirti A?inojAi??s faktAi??, kad viena Romos kalvA? susiformavusi iA? sudauA?ytA? aliejaus amforA? A?ukiA? ar kad iA?ardyti bronziniai Romos kurijos vartai dabar yra Ai??v. Jono bazilikoje Laterane.

Pasaulio knygynus jau pasiekAi?? kita Alberto Angela knyga apie Romos imperijAi?? ai??i?? Imperija: KelionAi?? po Romos imperijAi?? sekant monetAi?? 6, pasakojanti apie monetos kelionAi??. LauktumAi??me ir A?ios knygos lietuviA?ko vertimo kaip tAi??sinio, kaip dar vieno smagaus, naudingo ir pamokanA?io susitikimo su Romos kultAi??ra.

Ai??

1 Ai?? Pirmoji tarp visA? miestA?, dievA? namai, auksinAi?? Roma (Ausonius).

2 Ai?? Nepaprasta A?monijos istorija (La straordinaria storia dellai???uomo, 1989), Nepaprasta gyvybAi??s A?emAi??je istorija (La straordinaria storia della vita sulla Terra, 1992), DinozaurA? planeta (Il Pianeta dei Dinosauri, 1993), VidurA?emio jAi??ros gelmAi??se (Dentro al Mediterraneo, 1995), Rykliai (Squali, 1997), KelionAi?? A? kosmosAi?? (Viaggio nel Cosmo, 1998).

3 Ai?? Pasaulio sostinAi??, miestA? karalienAi??, miestA? motina, amA?inasis miestas.

4 Ai?? Jos suteiks Dalios DilytAi??s SenovAi??s Romos kultAi??ra, Vilnius: Metodika, 2012.

5 Ai?? A?r. AudronAi?? KuA?inskienAi??, ai??zPasivaikA?A?iojimas po Trajano laikA? RomAi??ai???, in: LiteratAi??ra ir menas, 2012-03-09, Nr. 10 (3370), p.Ai??14ai??i??16.

6Ai??Ai??Ai?? Alberto Angela, Impero: Viaggio nellai??? Impero di Roma seguendo una moneta, Milano: Mondadori, 2010.