Pro kafkiA?ko absurdo iA?bandymus ai??i?? prie istoriniA? Lietuvos iA?takA?. Pokalbis su Napaliu KITKAUSKU

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: NacionalinAi??s premijos laureatai
AUTORIUS:Ai??Astrida PetraitytAi??
DATA: 2013-09

Pro kafkiA?ko absurdo iA?bandymus ai??i?? prie istoriniA? Lietuvos iA?takA?. Pokalbis su Napaliu KITKAUSKU

Astrida PetraitytAi??

A�

TAi??siame pokalbiA? su NacionalinAi??s kultAi??ros ir meno premijos laureatais ciklAi??. Ai??A?kart mAi??sA? paA?nekovas ai??i?? 1990-A?jA? metA? laureatas (juo tapAi??s kartu su Julium JuzeliAi??nu, Zita A?emaityte, Algirdu SteponaviA?iumi, Romualdu PoA?erskiu) architektAi??ros istorikas dr. Napalys Kitkauskas, savo darbais visuomenAi??je gerai A?inomas A?mogus. Jo tyrimA? ai??i?? A?vardijamA? architektAi??ros istorija, bet apimanA?iA? kur kas platesnA? mokslinA? laukAi?? (tai ir Lietuvos valstybingumo istorija, ir archeologija, paminklosauga) ai??i?? medA?iaga yra jau sugulusi A? knygas: ai??zVilniaus pilys” (1989), ai??zVilniaus arkikatedros poA?emiai” (1994), ai??zKristijono DonelaiA?io memorialas Tolminkiemyje” (2002, kartu su L. Kitkauskiene), ai??zLietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s valdovA? rAi??mai” (2009) ir kt., A? daugybAi?? moksliniA? ir populiariA? publikacijA?.
Tad dabar domimAi??s A?io prasmingo, daugialypio ir vaisingo profesinio kelio prieA?istorija, liudijanA?ia visos Lietuvos patirtAi?? sovietinio absurdo laikotarpA?.
Su dr.Ai??NAPALIU KITKAUSKUAi??kalbasiAi??Astrida PetraitytAi??.

N. Kitkauskas. Viliaus JasineviA?iaus nuotrauka
N. Kitkauskas. Viliaus JasineviA?iaus nuotrauka

Tapote kone vienas pirmA?jA? nepriklausomybAi?? atsikovojusios Lietuvos NacionalinAi??s premijos laureatA?. O juk 1990-A?jA? metA? laureatai apdovanoti 1991-A?jA? pradA?ioj ai??i??Ai?? prisiminkime tas dienas…

Mano kandidatAi??rAi?? pateikAi?? KultAi??ros fondas; tuomet jam jau ne A?eslovas Kudaba, o Jurgis Dvarionas vadovavo. Neseniai buvo iA?Ai??jusi mano knyga ai??zVilniaus pilys”. Tuoj po sovietmeA?io nutylAi??jimA? joje stengtasi kalbAi??ti istoriA?kai sAi??A?iningai. SpAi??jome ir buvusA? Lenino prospektAi?? A?vardyti Gedimino prospektu (kAi?? tik buvo atgavAi??s A?A? vardAi??).
A?inia, kad esu ir iA? didesniojo kandidatA? sAi??raA?o iA?rinktas, apdovanotas dar tik antrus metus teikiama Nacionaline premija, suprantama, buvo maloni. Dar 1991-A?jA? sausio 5 d. PaminklA? konservavimo instituto salytAi??j buvo surengtas mano 60-meA?io paminAi??jimas, bet netrukus ai??i?? Sausio 13-osios A?vykiai… Patys apdovanojimai buvo teikiami vasario 15 d. KultAi??ros ministerijos salAi??je. Viskas vyko gana kukliai, niekas per daug ir negarsino ai??i??Ai??Ai?? gi mAi??sA? Radijas ir televizija buvo uA?imti… Pamenu, ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuose” buvo mAi??sA?, visA? penkiA? laureatA?, A?arA?uoti portAi??retai. O visi A?vykiai tuomet labai greit rutuliojosi. Ai??jome ir prie AukA?A?iausiosios Tarybos budAi??t…

Gal prisiminkime keliAi??, kuriuo atAi??jote A? profesines virA?ukalnes ai??i?? juk buvote ir nusikaltAi??s sovietA? valdA?iai…
Nelabai galiu pasigirti kaip nors prieA? jAi?? kovojAi??s, situacija susiklostAi?? gana paradoksali. Bet, galima sakyti, esu ano meto (pokario) A?vykiA? liudytojas. 1947-aisiais buvau A?eA?iolikos metA?. Mokydamasis Utenos gimnazijoje, septintoje ai??i?? prieA?paskutinAi??je ai??i??Ai?? klasAi??je pagal tuometAi?? sistemAi??, buvau pirmAi??nas ir A?ioks toks literatas, eilAi??raA?A?iai ir sienlaikraA?tyje spausdinti. Vienas jA? vadinosi ai??zNesustok, plunksnele”: nesustok, nors ir nykus ruduo…; gamtos motyvas, bet be reikalaujamo sovietinio optimizmo ai??i??Ai?? o tuo metu buvo pasirodAi??s A?danovo raA?tas apie socialistinA? realizmAi?? literatAi??roje ir jos optimizmAi??. MAi??sA? klasAi??je kai kas jau priklausAi?? komjaunuoliams aktyvistams, ir artAi??jant Spalio revoliucijos dienai, vienas jA? priAi??jAi??s prie manAi??s ragino tam jubiliejui paraA?yti eilAi??raA?tA? A? rajono laikraA?tA? ai??zLenino keliu”. Bet aA? atsikalbinAi??jau ai??i?? esu kaip ir metAi??s raA?yti. Tuomet sunkiai sirgo mama, aA? daA?nai uA?eidavau baA?nyA?ion ai??i?? matyt, irgi buvo pastebAi??ta. TAi?? 47-A?jA? rudenA?, atAi??jAi?? A? gimnazijAi??, neberadome senojo direktoriaus ai??i?? vietoj jo naujas, gana nervingas…. Bet mes, mokiniai, dAi??l to pasikeitimo nekvarA?inome sau galvos. Naujasis direktorius apsigyveno gimnazijos teritorijoje ai??i?? A?alia mokyklos buvo sodas ir parkas, kiek tolAi??liau sargo namas, ten iA?sinuomojo butAi?? ir direktorius. Kai kas A?inojo apie jo ankstesnius darbus ai??i??Ai?? A? jo langAi?? porAi??kart buvo mestas akmuo, apvyniotas raA?teliu, matyt, su pagrasinimu. KartAi?? A? pamokAi?? atAi??jo kaA?koks kariA?kis, visiems liepAi?? paimti popieriaus lapAi?? ir porAi?? sakiniA? padiktavo ai??i?? taip perAi??jo visas klases. Tuo metu kaip tik gimnazijos sienlaikraA?tA? apipavidalindavAi??s aA?tuntokas Petrokas jame, nors panaudojo ir daugiau spalvA?, iA?ryA?kino tris ai??i?? geltonAi??, A?aliAi??, raudonAi??…
TA? paA?iA? 47-A?jA? gruodA?io 3-Ai?? vyko gimnazijos mokytojA? posAi??dis ai??i?? o mAi??sA? gimnazija buvo popietinAi??, pamokos baigdavosi vakare, tad ir posAi??dis tAi??sAi??si gal iki deA?imtos. Direktoriui grA?A?tant tamsoje, neapA?viestu parku, kaA?kas ai??i?? matyt, jo laukAi?? partizanai ai??i?? A? jA? A?ovAi??; direktorius dar ir pats spAi??jo iA?A?auti (iA? saugumo buvo gavAi??s pistoletAi??), bet krito negyvas. Tai toks tolesniA? mano A?vykiA? kontekstas.
RytAi?? atAi??jAi?? A? pamokas iA?girdome A?iniAi??: nuA?autas direktorius. Visi pynAi??me vainikus, o kitAi?? dienAi?? dalyvavome laidotuvAi??se. Direktoriaus A?mona buvo anglA? kalbos mokytoja, bet ji pareikalavo, kad karstas bAi??tA? uA?neA?tas baA?nyA?ion ai??i?? mes, mokiniai, visAi?? tAi?? laikAi?? buvome priversti A?alti lauke. Po to A?eA?tadienA? vAi??l pamokos ai??i?? tuomet mokAi??mAi??s ir A?eA?tadieniais ai??i?? per antrAi??jAi?? pamokAi?? ateina A? mAi??sA? klasAi?? dviese ai??i?? vienas civilis, kitas kariA?ka uniforma ir ima pagal sAi??raA?Ai?? visus mokinius vardyti, kai prieina prie manosios pavardAi??s ai??i?? ai??zEik prie lentos”. Po to dar iA?kvietAi?? Ai??apokAi?? ai??i?? jo pavardAi??, A?inoma, uA?kliAi??nanti… Mudviem liepAi?? pasiimti knygas, ai??i?? taip ir kitose klasAi??se perAi??jAi?? surinko gal deA?imt vyrukA?, pirmiausia nuvedAi?? A? MokytojA? kambarA?, ten praneA?Ai??: mes jus paimam. IA?kart A? Utenos saugumAi??, ten kelias valandas pralaikAi?? Ai??mAi?? kviest ir tardyt, patys sakydami: esat pogrindinAi??s organizacijos nariai, ta organizacija, turinti ryA?A? su partizanais, nutarAi?? nuA?auti direktoriA?, prisipaA?inkit slapyvardA?ius, ryA?ius ir panaA?iai. Sakai ai??znieko neA?inau” ai??i??Ai?? gauni A? kailA?.

Negi taip iA? pirA?to ir lauA?Ai?? bylAi???
Saugumas, matyt, A?inojo tA? partizanA? miA?ke nepagausiAi??s. Tad nutarAi?? sukurti bylAi?? pagAi??sdinimui ai??i?? tAi?? saugumieA?iai mokAi??jo. Dauguma jA?,Ai??nkvd’istA?, buvo rusai, atAi??jAi?? kartu su frontu, daA?nai Ai??jAi?? paskui pirmAi?? fronto linijAi?? ir A?audAi?? A? pakauA?ius tiems, kas tik atsigrAi??A?davo…
AA? buvau iA? kaimo, dauguma ai??zmiesA?ioniukai” ai??i?? jiems atlaikyti muA?imus buvo sunkiau, tad ir ai??zprisipaA?indavo”. Mes dviese su tokiu Baliu likom nepripaA?inAi?? jokios savo kaltAi??s. AA? buvau skaitAi??s keletAi?? knygA? apie sovietinio saugumo metodus, tardymus ir panaA?iai. PavyzdA?iui, pulkininko PetruiA?io ai??zKaip jie mus suA?audAi??”: pirmos sovietinAi??s okupacijos metais sAi??dAi??jAi??s Kauno kalAi??jime, kartu su kitais karininkais buvo nuveA?tas A? MinskAi??, po to A? A?ervenAi?? ai??i?? masiniam suA?audymui; jis kaip kariA?kis iA?kart griuvo ant A?emAi??s, taip liko gyvas, naktA? iA?A?liauA?Ai??, vokieA?iams uA?Ai??jus paraA?Ai?? knygAi??…
Tad aA? galvojau: kol galiu iA?kentAi??t, kentAi??siu ai??i?? o muA?davo, kol nukrenti, po to vandeniu apipila… Paskui patyrAi??m dar vienAi?? sovietinio saugumo tardymo metodAi?? ai??i?? gal A?eA?ias paras neleido nei atsisAi??st, nei atsigult. Dideliame kambaryje prie durA? sAi??dAi??jo poraAi??nkvd’istA?Ai??su automatais, kampuose ai??i?? keli suimtieji. Tardydavo kokias septynias devynias valandas ai??i??Ai?? tuomet ant taburetAi??s kraA?telio leisdavo prisAi??sti. Paskui ai??i?? turi stovAi??t, net ir naktA?. Po tA? A?eA?iA? parA? rankos ir kojos pamAi??lo. Galiausiai organizavo akistatas ai??i??Ai?? suvedAi?? su tais, kurie buvo ai??zprisipaA?inAi??”. AA? sakau ai??znepriklausiau organizacijai”, klausia mano bendramokslio ai??i??Ai?? o jis visas sudauA?ytas, veidas mAi??lynas ai??i??Ai?? ai??zAr priklausAi?? Kitkauskas?”, tas patvirtina: ai??zPriklausAi??.” Taip per tris savaites sudarAi?? bylAi??. Tada mus visus kartu vedAi?? A? kalAi??jimAi??, kiti sako: ai??zMes kvaili, neatlaikAi??m, bet bus karinio tribunolo teismas ai??i??Ai?? pasakysim viskAi??, kaip tardAi??, muA?Ai??, visi mAi??sA? prisipaA?inimai netikri…” Utenos kalAi??jime iA?buvom gal keturis mAi??nesius. IA? pradA?iA? atvedAi?? A? kamerAi??, kurioje 80 A?moniA?, ant grindA? sugulAi??m taip, kad nuo A?ono ant A?ono visa eilAi?? iA?kart turi verstis ai??i?? kitaip nepajudAi??si. Mus iA?mAi??tAi?? po A?vairias kameras, mus su Baliu kartu. O 1948-A?jA? balandA? iA?kvietAi?? mus iA? kamerA? A? administracinA? korpusAi?? ir praneA?Ai??: ai??zYpatingo pasitarimo (ai??zosobogo soveA?A?anija” ai??i??Ai??Ai?? vadinamosios ai??ztroikos”) sprendimu, jums skiriama…” Daugiausia ai??zprisipaA?inusiems” skirta didA?iausia bausmAi?? ai??i??Ai?? 25 metai (tokiA? buvo pora), kitiems ir mums su Baliu ai??i?? po deA?imt metA?…
Taigi neturiu kuo girtis ai??i?? jokios mano kovos nebuvo.

IA? tiesA? kafkiA?ko absurdo auka… O lageryje kAi?? patyrAi??te?
Patekom A? Mordovijos grieA?to reA?imo lagerA?, gavom numerius prie rAi??bA?. Apgyvendino barakuose, kas rytAi?? iA?rikiavAi?? varydavo A? darbAi?? ai??i?? medA?io apdirbimo gamyklAi?? ar durpiA? kasyklAi?? ir kt. PriA?iAi??rAi??tojai A?iauriom fizionomijom iA?kart prisakydavo nesidairyt, nesustot ai??i?? A?audys be perspAi??jimo. LaiA?kus galAi??jai raA?yt dukart per metus, rusiA?kai. Man dar bAi??nant kalAi??jime mirAi?? mama, o netrukus, 1948 m. geguA?Ai??, tAi??vAi?? ir brolA? iA? MaA?eikiA? kaimo (dabar MolAi??tA? rajone) iA?trAi??mAi?? A? Krasnojarsko kraA?tAi??.
Kaip A?ioks toks literatas ir ten mAi??ginau raA?yt eilAi??raA?A?ius, A?tai tuometAi?? nuotaika:

BAi??na rudenA? dienos panaA?ios
A? saulAi??tas vasarAi??s dienas
kelias A?iemkenA?iA? A?elmenys naA?Ai??s
ir pro rAi??A?kanAi??, miglAi??, A?alnas
Net vidurA?iemio speigui uA?Ai??jus
po sniegynais A?aliuos, nepraA?us.
Tegu Ai??A?ia piktai A?iaurAi??s vAi??jai,
tegul plaikstosi vAi??trom dangus.

Vergo daliAi??, kalAi??jimo grotas
skyrAi?? mums atAi??jAi??nas nuoA?mus,
mus iA?blaA?kAi?? po Sibiro plotus
ir po A?iaurAi??s sniegynus nykius.
Lietuva mums sapnuose vis menas,
jos arimai, A?ilojai A?ali.
Tik viltis A?irdyse terusena
laisvAi?? tAi??viA?kAi?? dar pamatyt.

LaisvAi?? LietuvAi??, daugel sudAi??jom
josios ateiA?iai A?viesiai aukA?,
net jaunystAi?? ai??i?? vien jAi?? teturAi??jom,
kai mus iA?trAi??mAi?? vergo keliu.
Paaukojom ir jAi??
mums teliko vien tik ryA?tas
iA?tvert, iA?laikyt
dar A?irdA?iA? A?iluma susitikus
peresilkA? barakuos, tremty.

Tegu Ai??A?ia piktai A?iaurAi??s vAi??jai,
tegu plaikstosi vAi??trom dangus.
GrA?A? pavasaris ai??i?? gal jau girdAi??jai
vAi??jo gAi??syje laisvAi??s varpus?

A?inojom, kad turim atlaikyt, lavintis. SkaitAi??m, kAi?? tik buvo A?manoma gauti ai??i??Ai?? A?tai lageryje buvo Byrono raA?tai, dar caro laikA? vertimas A? rusA? kalbAi??. A?iAi??riu, viename poezijos tome nurodyta: vertimas Jurgio BaltruA?aiA?io. Tai vienAi?? eilAi??raA?tA? ai??i??Ai?? ai??zA?ydiA?kos melodijos” ai??i?? iA? rusA? kalbos iA?verA?iau A? lietuviA?; ai??zSvetur, ten kur vandens laisvi Babilono, / liAi??dni mes sAi??dAi??jom…”
Lageryje buvo lietuviA?, kurie rusA? kalbAi?? laikydami prieA?A? kalba, neigiamai A?iAi??rAi??jo ir A? rusiA?kas knygas. Bet mes, jaunimas, stengdamiesi, kad protas nesiatrofuotA?, jas skaitAi??m. Ai??tai Lermontovo, PuA?kino eilAi??raA?A?ius ne tik skaiA?iau, bet nemaA?ai buvau ir atmintinai iA?mokAi??s.
Lageryje buvo ir nemaA?ai uA?sienieA?iA?, tarp jA? ai??i?? austras, buvAi??s senovAi??s graikA? ir lotynA? kalbA? profesorius. Jis mums uA?raA?ydavo Schillerio, Goethe’s eilAi??raA?A?iA? ai??i??Ai?? ir tuos mokiausi atmintinai. MokAi??mAi??s ir anglA? kalbos.
Juk ten visAi?? laikAi?? buvom alkani, bet tarpusavy kalbAi??jom: nereikia sau leist nusirist iki to, kad pamatAi??s kito sriubos lAi??kA?tAi??je viena bulvele daugiau susinervintum visai dienai.
Buvo lietuviA?, suimtA? dar pirmosios okupacijos metais, kai kurie jA? ai??i?? buvAi?? tarpukario studentai, iA?tempAi??s ausis klausydavau pasakojimA? apie veikusias studentA? korporacijas ir pan.

Ai??iek tiek bausmAi?? jums buvo sutrumpinta?
Taip, paleido 1954-aisiais. Kai 1953 kovo 5-Ai?? mirAi?? Stalinas, pirmiausia pajutom kiek laisvesnA? reA?imAi??, ne tokA? grubA? priA?iAi??rAi??tojA? elgesA?. O netrukus buvo priimtas nutarimas iA? lageriA? paleisti tuos, kurie buvo suimti dar nepilnameA?iai, jei jie atbuvAi?? treA?dalA? bausmAi??s. Mane pasikvietAi?? klausAi??: ai??zKur norAi??tum vaA?iuot?” Pirma mintis ai??i?? pas tAi??vAi?? ir brolA? A? Krasnojarsko kraA?tAi??, bet po to pagalvojau: juk noriu mokytis, noriu A? LietuvAi??, jei kas ai??i??Ai?? galiu ir iA? Lietuvos vaA?iuot pas juos. Tad atsakiau: A? KaunAi??. TokA? dokumentAi?? ir gavau: ai??zmesto pribytija” ai??i?? Kaunas. GrA?A?Ai??s pirmiausia nuvaA?iavau A? gimtAi??jA? kaimAi??, radau dar ten dAi??dAi??. Ir, A?inoma, labiausiai rAi??pAi??jo baigti mokslus ai??i?? gi paskutinAi??s gimnazijos klasAi??s visai buvau nelankAi??s. GiminaiA?iai supaA?indino mane su kaunieA?iA? PatackA? A?eima, abu pedagogai Marija ir Antanas Patackai uA?tarAi?? mane ir pradAi??jau mokytis vakarinAi??je Darbo jaunimo mokykloje. Ten dauguma susirinkAi?? tA?, kuriems vidurinAi??j buvo per sunku, tad aA?, nors ir po ilgos pertraukos, baigiau mokyklAi?? su medaliu. O medalis tuomet atvAi??rAi?? keliAi?? A? aukA?tAi??jAi?? be stojamA?jA? egzaminA?.

Pasirinkote inA?inerinius mokslus, nenorAi??jote puoselAi??ti literatAi??riniA? gabumA? ir polinkiA??
Mes dar Mordovijoje, buvAi?? gimnazistai, tarpusavy paA?nekAi??davom; nereikia eit A? humanitarinius mokslus, ten neiA?vengsi ideologiniA? dalykA?. Tad stojau A? Kauno politechnikos institutAi??, Statybos fakultetAi??. Bet mandatinAi?? reikAi??jo pereiti ai??i?? o ten sAi??di ir tokie su kariniais kiteliais… AA? buvau paraA?Ai??s, kad esu grA?A?Ai??s iA? lagerio, Berijos auka. PriAi??mAi??, uA?tariant rektoriui K. BarA?auskui, bet ai??i?? sAi??lyginai. Beje, po poros metA? mane iA?kvietAi?? A? SaugumAi?? Vilniun ai??i?? mat dalis mAi??sA? ai??zorganizacijos nariA?” jau suAi??mimo metu buvo pilnameA?iai, jiems ta amnestija negaliojo, jie lageryje raA?Ai?? raA?tus A? MaskvAi??, aiA?kindami, kaip buvAi?? nuteisti. Tad mane Saugume irgi klausinAi??jo apie tuos tardymus, iA?davAi?? dokumentAi??, kad byla nutraukta nesant nusikaltimo sudAi??ties (vAi??liau jis labai pravertAi??).
MokslA? iA?troA?kAi??s stropiai kibau A? studijas, man liko svetimi ai??zbohemiA?ki” susibAi??rimai, A? kuriuos daugelis buvo linkAi??. Ai??sijungiau A? StudentA? mokslinAi?? draugijAi?? ai??i??Ai?? SMD, uA?siraA?iau nelabai A?inodamas, kAi?? ten veiksiu, tiesiog tie pasakojimai apie prieA?karines studentA? korporacijas tapo postAi??miu. Net braiA?yba ai??i?? kurios anksA?iau nebuvau ragavAi??s ai??i?? gerai sekAi??si, kad dAi??stytojas SpeiA?ys Ai??mAi?? kalbinti pereiti A? architektAi??rAi??. Rimtai svarsA?iau, tik iA?girdAi??s, kad tais metais dauguma jAi?? baigusiA?jA? paskyrimus gauna toliau SovietA? SAi??jungoje, o inA?inierius skiria Lietuvoje, likau savo statybos inA?inieriaus specialybAi??je.
Bet po Vengrijos A?vykiA? (1956-A?jA? rudenA?), kai buvau antrame kurse, pasikvietAi?? mane dekanas ir pareiA?kAi??, kad man ne vieta tarp tarybiniA? studentA?… ParodA?iau tAi?? Saugumo iA?duotAi?? dokumentAi??, kad esu reabilituotas, sakau: vienAi??kart jau nukentAi??jau, dabar antrAi??kart turiu nukentAi??ti? Paliko, neiA?metAi?? manAi??s.

Ai??sigijAi??s inA?inieriaus diplomAi??, savo profesine veikla ir interesais dabar turbAi??t sujungAi??te keletAi?? moksliniA? sriA?iA? ai??i?? architektAi??rAi??, archeologijAi??, paminklosaugAi??, istorijAi??…
Dar vaikystAi??je tAi??vai gaudavo ai??zA?kininko patarAi??jAi??”, namuose buvo keletas XX a. pradA?ios seiniA?kio ai??zAi??altinio” komplektA?. Utenos gimnazijoje istoriniA? knygA? patekdavo A? rankas ai??i?? galima sakyti, jau tuomet buvo pakloti platesnio istorinio kultAi??rinio akiraA?io pamatai. Mordovijos lageryje taip pat buvo prieA?kario istorijos mokytojA? (pvz., J. MiA?iulis, redagavAi??s A?urnalAi?? ai??zAteitis”), kurie mums, jaunimui, net buvo suraA?Ai?? ant lapeliA? trumpAi?? Lietuvos istorijos santraukAi??. Ir dalyvavimas instituto SMD iA?vedAi?? A? istorinius tyrinAi??jimus.
KPI baigiau neblogai, galAi??jau rinktis paskyrimAi??. O doc. S. Abramauskas kalbino: domiesi paveldu, mums trAi??ksta restauratoriA?, tai reikalinga sritis… Tad pasirinkau PaminklA? restauracines-gamybines dirbtuves ai??i?? taip vadinosi A?i A?staiga Vilniuje.

TraukAi?? sostinAi???
Baigiant studijas Antanas Patackas (signataro Algirdo Patacko tAi??vas), prieA? karAi?? baigAi??s teisAi??, paskui persikvalifikavAi??s ai??i??Ai?? dAi??stAi??s matematikAi??, mane irgi ragino ten vaA?iuoti, duodamas suprasti: Vilniuje reikia lietuviA?. Savo darbovietAi??je sutikau A?domA? A?mogA?, su kuriuo paskui teko nemaA?ai bendradarbiauti ai??i?? SigitAi?? LasavickAi?? (po to jis, protestuodamas prieA? ideologinius nurodymus, net septyneriems metA? buvo pasitraukAi??s A? kaimAi??, dirbo paprastus darbus, paskui vAi??l sugrA?A?o). Su juo projektavome ir atstatomAi?? Vilniaus ArsenalAi??, ir pradAi??jome projektuoti Tolminkiemio baA?nytAi??lAi?? ai??i?? jis kaip architektas, o aA? kaip inA?inierius.
Kai doc. Abramauskas pasiAi??lAi?? stot aspirantAi??ron, pasirinkau Vilniaus piliA? tyrinAi??jimus, tai jau buvo architektAi??ros istorijos sritis. Ai??domu, kad Vilniuje daug kas kreivai A?iAi??rAi??jo A? galimybAi?? iA? Vilniaus piliA? tyrinAi??jimA? paraA?yti disertacijAi??, esAi?? beveik nAi??ra jokiA? duomenA?. Bet kai nuvykau gintis disertacijos A? MaskvAi??, ten iA?girdau pagyrimA? ai??i?? tai esAi??s pirmasis mokslinis darbas iA? LDK sostinAi??s Vilniaus tyrimA?. Juk didelAi??s LDK teritorijos dalies ai??i?? Baltarusijoje, Ukrainoje ai??i?? paveldAi?? tyrinAi??jo maskviA?kiai mokslininkai. Jiems, suprantama, buvo aktuali ir senoji Lietuvos istorija. Palaipsniui prasidAi??jo nuodugnesni Vilniaus A?emutinAi??s pilies tyrinAi??jimai ai??i??Ai?? pradAi??jome nuo tuomeA?iA? PionieriA? rAi??mA?, XIX a. pastato, kurio rAi??siai ir net virA?utinio aukA?to dalis buvo LDK laikA?. Kaip tik kilo Lietuvos Atgimimas, tai ValdovA? rAi??mA? atstatymo idAi??jAi?? daug kas iA?sakydavo ai??i??Ai?? pavyzdA?iui, KultAi??ros fondo (tie fondai visoj SovietA? SAi??jungoj buvo pradAi??ti steigti) pirmininkas A?. Kudaba. AA? buvau vienas iA? labiausiai remianA?iA? A?A? projektAi??.
Kiek per tAi?? laikAi?? ai??i?? jau 53-us nuo KPI baigimo metus ai??i?? teko darbuotis, tyrinAi??ti, domAi??tis A?vairiais objektais, visAi?? laikAi?? likau toje ai??i?? istorinAi??je ai??i?? sferoje.

Atstatytuose ValdovA? rAi??muose ai??i?? N. Kitkausko ekskursija raA?ytojams. Nuotrauka iA? asmeninio N. Kitkausko archyvo
Atstatytuose ValdovA? rAi??muose ai??i?? N. Kitkausko ekskursija raA?ytojams. Nuotrauka iA? asmeninio N. Kitkausko archyvo