ProfiliA? pilietiA?kumas

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Demoktatija
POTEMAi??: Elektroninis balsavimas
AUTORIUS: Tomas Daugirdas
DATA: 2012-01

ProfiliA? pilietiA?kumas

Tomas Daugirdas

Ai??iandien, randantis naujoms techninAi??ms galimybAi??ms, esti kitokios sAi??lygos kurtis A?moniA? ryA?iams, bendravimo formoms, kuriA? anksA?iau nebAi??ta. KeiA?iasi ir pats A?moniA? supratimas apie bendravimAi?? ir visuomeniA?kumAi??. KeiA?iasi A?mogaus jausenos, savivoka ir atsakomybAi?? uA? tai, kas vyksta greta. Kol kas iki galo veikiausiai nAi?? vienas nesuvokiame, kurlink judame, ar beiA?lieka demokratinio veikimo formos ir pati demokratija, kai vieA?as diskusijas ir televizinius debatus ima iA?stumti politikA? ir visuomenininkA? profiliai socialiniuose tinkluose. AtrodytA?, kad A?itaip sukuriamos kokybiA?kai naujos galimybAi??s demokratijai, nuomoniA? raiA?kai ir sklaidai. TaA?iau paA?velgus A?dAi??miau, socialiniA? tinklA? gyvavimas kuria kitoniA?kAi??, demokratijai prieA?ingAi?? vieA?umAi??.

PrieA? kelis A?imtus metA? europieA?iai susiA?avAi??jo mechanizmais. Pradedant laikrodA?iais su gegute, baigiant mechaniniais varikliais. Nauji pasiekimai skatino mAi??ginti sukurti A? gyvas bAi??tybes panaA?ius, judanA?ius ir garsus skleidA?ianA?ius mechanizmus. TaA?iau tos naujovAi??s sukAi??rAi?? ir dilemAi??: jei A?iuos atradimus plAi??totume toliau, tai galAi??tume sukurti mechanizmAi??, labai panaA?A? A? A?mogA?, besielgiantA? kaip A?mogus, vaikA?tantA? bei dirbantA?, taA?iau iA? tiesA? ai??i?? mechanizmAi??.

TaA?iau tikroji ir didA?ioji A?moniA?, susidAi??rusiA? su naujovAi??mis ir iA?radimais, baimAi?? rAi??mAi??si suvokimu, kad vaizduotAi?? gali privesti prie to, jog A? A?mones panaA?Ai??s mechanizmai gali tapti tiraA?uojami. Kaip tuomet A?inoti, kad mano sutiktas A?mogus ar A?unelis iA? tiesA? yra A?mogus ar A?unelis, o ne iA?moningo meistro rankA? darbas? Jei toliau eitume ta linkme, tai ilgainiui natAi??raliai iA?kiltA? klausimas, ar pasaulis, kuriame gyvename, yra realus? Tam tikras laikinas sprendimas buvo rastas: svarbiausia tai, kad aA? pats suvokiu, jog esu tikras. Tai tarsi turAi??jo suteikti nusiraminimAi?? ir apsaugoti nuo siaubo, kuris neiA?vengiamai slAi??gAi?? sekuliarizmo paliestAi?? XIXAi??a. A?mogA?, suvokusA?, kad pasaulyje, kuriame jis tarsi saugiai gyveno savoje A?eimoje, bendruomenAi??je ir visuomenAi??je, jis galA?s bAi??ti visiA?kai vienas ir vieniA?as. Veikiausiai galima net istoriA?kai uA?fiksuoti momentAi??, kada A?mogA? pradAi??jo gAi??sdinti pati kAi??riniA?kumo idAi??ja ar galimybAi??: A?inoma, tuomet, kai nustota tikAi??ti KAi??rAi??jo galia ir gera valia. A?mogaus iA?silaisvinimas nuo religijos, ai??zprietarA?ai???, vertybiA? perkainojimas sukAi??lAi?? baimAi?? neautentiA?kumui ir dirbtinumui bei baimAi?? to, kad pats nesi tas, kas esi. Tuomet veikiausiai ir buvo padAi??ti pamatai tokiems A?iuo metu specialios terapijos reikalaujantiems reiA?kiniams kaip tapatybAi??s krizAi??.

Ai??iandien, gyvendami inovacijA? ir didelAi??s informacinAi??s spartos amA?iuje, vien naivuoliais palaikytume mAi??sA? protAi??vius, besirAi??pinusius, kas yra tikAi??ra pasaulyje ir kas esu aA?. Mums nAi??ra didelio skirtumo, ar mAi??sA? kaimynas, bendradarbis yra tikras A?mogus ai??ziA? kAi??no ir kraujoai???, ar iA?manus mechanizmas, laboratorijoje paAi??gamintas klonas. Jei reikAi??tA? balsuoti, A? A?mogaus klonAi?? kaip galimAi?? kaimynAi?? veikiausiai bAi??tA? A?iAi??rima daug palankiau nei A? statistiA?kai nepalankiai vertinamas grupes ai??i?? romus ar visuomenAi??s maA?umas. Mums svarbiausia, kad A?mogus nepaA?eistA? kitA? teisiA?, sAi??A?iningai atliktA? pareigas, elgtA?si standartiA?kai ir niekam nekeltA? nepatogumA?. Koks nors ai??zpagamintasai???, ai??zdirbtinisai??? A?mogus A?iuos reikalavimus veikiausiai atitiktA? daug geriau nei kuris nors kitas, uA?augAi??s natAi??raliomis ekstremaliomis sAi??lygomis, priverstas per vargus ir nesAi??kmes pats save formuoti, idant nebAi??tA? atstumtas kitA? bei visuomenAi??s.

Ai??iandien vis menkiau kankina ir klausimas: koks aA? esu, ar aA? esu. TapatybiA? keitimas, ankstesniais laikais buvAi??s persirengAi??liA? iA?monAi??s vaisius, dabar tapo kone kasdienybe. Internetiniuose komentaruose koks A?mogus gali raA?yti skirtingais vardais, parinkdamas skirtingAi?? stiliA? ar net laikytis paeiliui skirtingA? paA?iAi??rA?. Dar didesnAi?? vietAi?? asmenybiA? ekspozicijai ir kaitai suteikia facebookai???as ar panaA?us socialinis tinklas. Niekas negali bAi??ti tikras, ar A?mogus atpaA?A?stamu vardu ir pavarde, kurA? A?traukiu A? ai??zdraugusai???, yra tas pats, kurA? paA?A?stu ar bent esu sutikAi??s tikrovAi??je. O galbAi??t kas nors gudriai prisiAi??mAi?? jo vardAi?? bei A?aidA?ia jo asmenybe, slAi??pdamasis uA? jo kaukAi??s.

TodAi??l nepakanka uA?sidengti akis ir ausis ir atsiA?adAi??ti visA? pavojingA? naujoviA?, ai??i?? juk beveik visas pasaulis yra socialiniame tinkle. Ir aA? pats negaliu bAi??ti tikAi??ras, kad kas kitas neA?siregistruos mano vardu, specialiai sukAi??rAi??s tokiAi?? svetainAi?? ar profilA?, kur A?ais mano paties asmenybe. Toks apsimetAi??lis gali bAi??ti lygiai draugiA?kas ar prieA?iA?kas. Jis gali prisikviesti mAi??sA? tikrA?jA? draugA? A? savo draugA? tinklAi??. Ai??ie nieko neA?tardami registruosis bei tikAi??s, kad A?iniA?, nuotAi??raukA? dalybos ir komunikacija vyksta tarp tA? paA?iA? draugA?, kurie yra ir tikAi??rovAi??je. Tokia apgavystAi?? anksA?iau ar vAi??liau galAi??tA? bAi??ti demaskuota, taA?iau nebAi??tinai.

Ai??ioje naujA? galimybiA? erdvAi??je suvoki, kad tavo paties asmenybAi?? gali iA?slysti iA? tavo rankA? ir bAi??ti pasisavinta. Ja gali bAi??ti manipuliuojama prieA? vardo ir asmenybAi??s savininko valiAi??. Klasikiniuose romanuose skaitome istorijas, kaip bAi??davAi?? manipuliuojama kito A?mogaus vardu. PavyzdA?iui, perimamas ar sukeiA?iamas laiA?kas, svarbaus A?mogaus perduodamas kurjeriui. Ai??iose istorijose asmenybAi??s ar autorystAi??s pasisavinimas yra sukAi??lAi??s karus, tragedijas, A?Ai??tis, viskAi?? lemianA?ius gyvenimo pasirinkimus…

TaA?iau visa tai tAi??ra niekniekis lyginant su perkeitimais, kuriuos vyktiAi?? A?galina dabartinAi??s komunikacinAi??s technologijos. Internetiniai laiA?kai, A?iAi??nuAi??tAi??s, vaizdai nekeliauja paA?to karietomis, neplaukia laivais, jA? negabena raiteliai. TokiA? laiA?kA? neA?manoma ai??zperimtiai??? ir atkeisti. Juo labiau, jei tikAi??rasis autorius yra kitas, nei dedasi.

Interneto erdvAi?? visiA?kai sunaikina skirtumAi?? tarp to, kas esi, ir kas atrodai. Tai puikiausia erdvAi??, kurioje gali save kurti kitiems, o galiausiai ai??i?? galbAi??t ir pats patikAi??ti savo kAi??riniu. TikAi??rovAi??je gali bAi??ti pats sau nuobodus vidutinio rango finansininkas, dirbantis standartinA? darbAi??, gyvenantis standartinA? gyvenimAi??. TaA?iau socialiniame tinkle tu gali bAi??ti visai kitas: drAi??sus, A?maikA?tus ir pasitikintis savimi, turintis iA?skirtiniA? pomAi??giA? ir apie juos pasakojantis. BAi??tent tA? savybiA? ir reikia sAi??kmingam ir intensyviam bendAi??ravimui, draugA? radimui, ai??zdraugA?ai??? palankioms ir dA?iaugsmingoms reakcijoms. O jei kurio jA? draugiA?kumas ar palankumas sukelia abejoniA?, jA? galima paA?alinti iA? savo aplinkos priskyrus prie ai??znedraugA?ai???. Vienas klaviA?o paspaudimas, ir internetinAi?? erdvAi?? vAi??l A?gauna tobulo ir draugiA?ko pasaulio pavidalAi??.

Socialiniai tinklai yra puikiausia terpAi?? kurti naujAi?? politiA?kumo profilA?. Niekada negali bAi??ti tikras, kad A?inutAi??, impresija ar pamAi??stymas, kuris atkeliauja iA? vieno tavo ai??zdraugA?ai??? politikA?, iA? tiesA? yra jo pamAi??stymas, impresija ir A?A?valga. DaA?nai tai neturi nieko bendra su asmenybe. UA? politinio veido gali slAi??ptis visa komanda nuolat dirbanA?iA? ir asmenybAi??s profilA? kurianA?iA? padAi??jAi??jA?. Socialinis tinklas turi visas galimybes tapti vieA?A?jA? ryA?iA? tinklu. TodAi??l jis turAi??tA? bAi??ti ypaA? patrauklus politikams, besirengiantiems rinkimams. Patekti A? televizijos, radijo laidas, bendrauti su A?urnalistais ne vienam, siekianA?iam politinAi??s karjeros, gali bAi??ti sudAi??tinga. TaA?iau socialiniame tinkle galima formuoti A?vaizdA?, skelbti programAi??, patraukti ir pritraukti draugA?, kurie vAi??liau galAi??tA? tapti ir ai??zdraugaisai??? rinkimA? metu.

Ai??sijungus A? socialinA? tinklAi?? kaA?in ar verta uA?duoti klausimAi??, ar kaip rodomasi, taip ir esama. Ai??ioje erdvAi??je dar maA?iau matoma asmenybAi?? nei demokratijai A?prastoje vieA?umoje, fiziA?kai vykstanA?iuose susitikimuose su A?monAi??mis ir tarp A?moniA?, debatA? laidose. A?ia politikai taip pat ateina pasirengAi??, turi daug medA?iagos ir pagalbos. TaA?iau joks politikas negali kontroliuoti situacijos ir iA?vengti nepatogiA? klausimA? ar idAi??jA?, kylanA?iA? iA? ai??znedraugA?ai???.

TradicinAi?? popierinAi?? spauda ar televizija neiA?nyko ir vis dar kuria realiAi?? vieA?Ai?? erdvAi??. Net jei blogai ir kritiA?kai galvotume apie klasikines A?iniA? komunikavimo ir diskusijA? priemones, jos suteikia vietos tokiam vieA?umui, kuris padeda atskleisti asmenybes, su kuriomis nesusiduriame kasdien, bet nuo kuriA? gali priklausyti mAi??sA? kasdiena. Tokia vieA?uma kuria erdvAi??, kur A?odA?iai, nuomonAi??s ir vertinimai turi svorA?, nes uA? juos asmeniA?kai atsakoma. A?odA?iai yra susieti su konkreA?iu veidu, ir tai tampa ypaA? svarbu ir reikA?minga epochoje, kur veidus ima intensyviai iA?stumti profiliai. TradicinAi??je vieA?umoje asmeniA?kumas yra labai svarbus, uA? asmenybAi??s pasisavinimAi?? ar nusavinimAi?? baudA?iama. Ten galima rasti bAi??dA? patikrinti, kuri A?inia yra teisinga, o kuri ai??i?? iA?kreipta. A?iniasklaidos kuriama erdvAi?? remiasi konfliktu, poA?iAi??riA? susikirtimu, A?ia nAi??ra paprasta oponentAi?? paprasA?iausiai iA?braukti iA? draugA?, tenka su juo skaitytis.

DabartinAi?? demokratija, kad ir kaip intensyviai jAi?? kritikuotume, iA? dalies remiasi ir A?mogaus nepasitikAi??jimu savo bei kito autentiA?kumu ir asmenybiA?kumu, taA?iau viliamasi per vieA?umoje besiskleidA?ianA?ius ryA?ius ir tiesos ieA?kojimAi?? atrasti tinkamAi?? santykA? su tikrove bei geriausiAi?? visuomenAi??s tvarkymo bAi??dAi??. SocialiniA? tinklA? vieA?uma kuria iliuzijAi??, kad esAi?? galima sukurti darniAi?? bendruomenAi?? ar visuomenAi??, kurioje susiburia panaA?iai mAi??stantys, kurioje nesama prieA?prieA?A? ir nemaloniA? sankirtA?. AtskalAi??nai ir keliantys nepatogumA? paprasA?iausiai atsiduria anapus tokios idilAi??s ribA?. Socialiniai tinklai iA? tiesA? kuria iliuzijAi?? apie atvirumAi??, A?trauktumAi??, galimybAi?? reikA?ti A?vairias nuomones. TaA?iau jie sudaro visas sAi??lygas atskirtumui, izoliacijai, uA?darumui bei grieA?tam atsiribojimui nuo netinkamA? ar neA?tinkanA?iA? pozicijA?.

TodAi??l A?iandien vis dar veikianA?ios demokratijos idAi??jai nAi??ra nieko svetimesnio uA? socialiniA? tinklA? erdves. ai??zTradiciniaisai??? laikais, kai A?monAi??s sukAi??rAi?? vieA?umAi?? kaip tiesos ir autentiA?kumo paieA?kos erdvAi??, tas vieA?umas tapo vienintelis bAi??das nustatyti ryA?ius tarp A?moniA?, aiA?kinantis, kas yra tikra, ko reikia bendrai siekti. Dabartiniai socialiniai tinklai suka prieA?inga linkme ai??i?? dar labiau maskuoja asmenybAi?? ir nepalieka vietos klausimui, kas yra tikra, o kas sukurta. Galvodami tradiciA?kai manytume, kad tokia situacija A?monAi??ms turAi??tA? sukelti siaubAi??, taA?iau tikrovAi??je matome nemaA?Ai?? pasitenkinimAi?? ir A?sitraukimo dA?iugesA?. Tik A?iandien pasirodAi??, kad mAi??sA? dvasios tAi??vai, keiksnodami demokratijAi??, nAi?? nenumanAi??, kokia sunki naA?ta ji yra A?mogui, kad jis dAi??s daug pastangA? leistis A? erdves ir pasaulius, kuriuose jos gali iA?vengti.

A�

A�