PuodininkystAi?? SAi??duvos kraA?te

A?URNALAS: TAUTODAILAi??SMETRAAi??TIS
TEMA: KultAi??rinis paveldas
AUTORIUS:Ai??Valentinas Jazerskas

DATA: 2012-12

PuodininkystAi?? SAi??duvos kraA?te

Valentinas Jazerskas

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Keramika (PuodininkystAi??) ai??i?? vienas seniausiA? tradiciniA? lietuviA? amatA?. Archeologiniai keramikos radiniai itin seni ir reikA?mingi tiriant lietuviA? kultAi??ros ir istorijos raidAi??. Degti molio dirbiniai Lietuvoje paplito neolito laikotarpiu ai??i?? lipdyti A?vairiA? formA? indai, urnos, Xai??i??XI a. indus Ai??mus A?iesti, praturtAi??jo ornamentika, XIVai??i??XV a. A?sikAi??rusiose keramikos dirbtuvAi??se pradAi??ti gaminti architektAi??riniai dirbiniai: plytos, kokliai. TradicinAi??s puodininkystAi??s raida tAi??sAi??si iki XX a. pradA?ios. Nuo 5-ojo deA?imtmeA?io iki A?iol keramika Lietuvoje gana populiari, taA?iau vis reA?iau A?iedA?iami XIX a. susiformavAi?? ir dar XX a. pradA?ioje populiarAi??s puodininkystAi??s dirbiniai ai??i?? raiA?ymu, glazAi??ra ar angobu dekoruoti molio Ai??soA?iai alui, pienui, girai, lekai ir lekeliai (buteliai) aliejui, actui, A?ibalui, dubenys ir dubenAi??liai, puodai (palivonai) ir puodynAi??s, A?erpAi??s (indai grAi??sti aguonoms), pienpuodA?iai, laukneA?Ai??liai taip pat smulkAi??s molinukaiai??i??A?vilpukai.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Lietuvos tautodailininkA? sAi??jungos Kauno bendrijos 2004 m. A?gyvendintas pirmasis puodininkystAi??s projektas atskleidAi?? iA? tikrA?jA? dideles ne tik visuomenAi??s, kultAi??ros darbuotojA?, pedagogA?, bet ir paA?iA? puodA?iA? (keramikA?) tradicinAi??s puodininkystAi??s paA?inimo spragas ai??i?? regioniniA? skirtumA? ir technologiniA? procesA? A?iniA? stokAi??. Vartoju labai graA?A? ir tikslA? lietuviA?kAi?? puodininkystAi??s terminAi?? todAi??l, kad iA? graikA? kalbos kilAi??s ir tarptautiniu tapAi??s keramikos terminas, reiA?kiantis labai plaA?iAi?? A?iuolaikinAi?? technologinAi?? erdvAi??, labai menkai atspindi lietuviA? molio indA? tradicijAi??. Ai??gyvendindami A?A? pirmAi??jA? KultAi??ros rAi??mimo fondo paremtAi?? projektAi??, siekAi??me pradAi??ti kryptingai gaivinti ir populiarinti tradicinAi??s liaudies puodininkystAi??s amatAi?? SAi??duvos kraA?te. A?odis gaivinti nebuvo ir nAi??ra per stiprus, kadangi pasidairius etnografiniame kraA?te (kaip ir visoje Lietuvoje) rengtose mugAi??se matyti, jog reta tradiciniA? lietuviA?kA? keramikos dirbiniA?. GalbAi??t A?pratome mokytis ir semtis patirties ne iA? pirminiA? A?altiniA? ai??i?? muziejA? eksponatA? (juolab, kad ir tradicinAi??s puodininkystAi??s pavyzdA?iA? mAi??sA? kraA?to muziejuose labai nedaug), bet iA? perkurtA?, stilizuotA? ar adaptuotA? keramikos dirbiniA?, taip nutoldami nuo tradicinio palikimo, nuo paveldo A?aknA?.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Negalime kaltinti dailAi??s kombinatA? ar dailiosios keramikos gamyklA? dailininkA?, kAi??rusiA? etalonus masinei gamybai XX a. 5ai??i??10 deA?imtmeA?iuose, todAi??l kad ai??ztradicijaai??? tobulinti kaimo kultAi??rAi?? (architektAi??rAi??, muzikAi??, liaudies dailAi??, tradicinius amatus) A? LietuvAi?? atAi??jo dar XIX a. iA? vakarA? Europos. SuklestAi??jusi tarpukaryje, akademinius dailAi??s mokslus VarA?uvos, ParyA?iaus ar Sankt Peterburgo akademijose studijavusiA? dailininkA? dAi??ka, liaudies dailAi??s ir tradiciniA? amatA? dirbiniA? stilizacija ir adaptacija tAi??sAi??si ir pokario Lietuvoje.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? DAi??l 5-10 XX a. deA?imtmeA?iais mAi??sA? kraA?te ai??i?? Kaune ir Kybartuose veikusiA? keramikos gamyklA? ir ai??zDailAi??sai??? kombinato, nestokojame profesionaliA? A?iedAi??jA? ir dekoruotojA?, taA?iau dauguma tik tAi??sia dailininkA? sukurtA? etalonA? stilistikAi??. O ir mokytis nelabai turAi??jome iA? ko ai??i?? kraA?to muziejuose tradicinAi??s puodininkystAi??s paveldo maA?a. O tai, kas buvo iA?saugota ai??i?? Ai??daugiausia MaA?eikiA?, ViekA?niA?, KurA?Ai??nA?, Pasvalio, BirA?A? ar PanevAi??A?io puodA?iA? dirbiniai.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Suvalkijos (SAi??duvos) kraA?te molinius indus dirbinti nustota dar XIX a. viduryje. DAi??l gerA? kraA?to A?emiA? ir A?emdirbystAi??s prestiA?o puodininkystAi??s amatas sunyko, tad molio indus A? mAi??sA? kraA?to miesteliA?: Kalvarijos, MarijampolAi??s, PrienA?, VilkaviA?kio, Ai??akiA?, KybartA? muges atveA?davo puodA?iai iA? A?emaitijos ir AukA?taitijos. VAi??liau tradicinAi??s puodininkystAi??s indus iA?stAi??mAi?? tvirtesni, iA? RytprAi??siA? atveA?ti, sukepusios A?ukAi??s ai??i?? akmens masAi??s indai, neturAi??jAi?? jokiA? sAi??sajA? su lietuviA? puodininkystAi??s tradicija ai??i?? formomis, tAi??riais, siluetais, dekoru.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Tad A?io kryptingo tAi??stinio projekto tikslas ir buvo tradicinAi??s puodininkystAi??s gyvojo paveldo gaivinimas, populiarinimas ir pritaikymas A?iuolaikinAi??s visuomenAi??s poreikiams. Nors angobu ar glazAi??ra dekoruotA? molio indA? tradicija, susiformavusi XIX a., buvo naudojama ir 5-10 deA?imtmeA?iA? keramikos gamyklA? ir kombinatA? produkcijoje, taA?iau dailininkA? sukurti raA?tai ir dirbiniA? siluetai maA?ai kAi?? bendro turAi??jo su mAi??sA? puodininkystAi??s tradicija. TodAi??l, A?gyvendindami projektAi?? ir negalAi??dami pasiremti SAi??duvos kraA?to muziejA? menkais tradicinAi??s puodininkystAi??s fondA? iA?tekliais, pagalbos kreipAi??mAi??s A? Lietuvos muziejus: M. K. A?iurlionio nacionalinA? dailAi??s muziejA?, Lietuvos liaudies buities muziejA?. DAi??kojame PuodA?iA? puodA?iui Vytautui ValiuA?iui, rengiantis plenerams ir seminarams, leidusiam pasinaudoti jo surinkta tradicinAi??s lietuviA? puodininkystAi??s kolekcija A?steigtame Keramikos muziejuje LeliAi??nuose, Utenos rajone.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Pirmieji tAi??stinio tradicinAi??s puodininkystAi??s projektai A?gyvendinti bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies buities muziejumi, naudojantis ai??zPuodA?iA?ai??? atvirosiomis dirbtuvAi??mis plenerams, ir muziejaus fondA? eksponatais ai??i?? teoriniams seminarams. IeA?kodami mAi??sA? kraA?tui bAi??dingA? formA?, siluetA? ar dekoro ypatumA?, studijavome AukA?taitijos ir A?emaitijos puodA?iA? palikimAi??. Kasmet plAi??tAi??si projekto A?gyvendinimo geografija, daugAi??jo projektA? dalyviA? ai??i?? tradicinAi??s puodininkystAi??s puodA?iA?.

Nuo 2006 m. viena iA? nuolatiniA? projekto A?gyvendinimo erdviA? tapo ZypliA? dvaras LukA?iuose, Ai??akiA? r. Turima puodininkystAi??s dirbtuvAi??, respublikiniA? parodA? ir seminarA? erdvAi??s. Ai??rengtos patalpos plenero dalyviA? apgyvendinimui leido pradAi??ti rengti ir tarptautinius plenerus bei parodas. 2007ai??i??2009 m. pleneruose ir parodose dalyvavo puodA?iai iA? Lenkijos BalstogAi??s regiono. Vienas iA? svarbiausiA? tikslA? ai??i?? susipaA?inti su puodA?iA? iA? Lenkijos A?iedimo, Ai??sA? klijavimo ir dekoravimo technika, formA?, siluetA?, glazAi??ravimo ypatumais ir skirtumais nuo lietuviA? puodininkystAi??s tradicijA?, pasidalinti senosiomis puodininkystAi??s tradicijomis, iA?ryA?kinti skirtumus tarp tradiciniA? formA? ir dekoro, supaA?indinti mAi??sA? kraA?to puodA?ius su treA?ios ar ketvirtos kartos lenkA? puodA?iais, dirbanA?iais seneliA? A?kurtose dirbtuvAi??se, A?iedA?ianA?iais ir dekoruojanA?iais puodus taip, kaip jA? tAi??vai ir seneliai: deganA?ius molio dirbinius keliA? A?imtA? metA? senumo krosnyse ai??i?? vienu A?odA?iu, neiA?radinAi??janA?ius dviraA?io ir nedirbanA?ius ai??zkad ir ne A?moniA?kai, bele kitoniA?kaiai???. Ir neA?iAi??rint to, kad jA? gerai A?valdytas amatas, puodyniA? formos ir siluetai lyg ir sustojAi?? pastarAi??jA? A?imtmetA?, taA?iau dirbiniai nestokoja paklausos Lenkijoje rengiamose mugAi??se ir yra modernAi??s savo archajiA?kumu. 2009 m. plenere dalyvavo ir jauni keramikai iA? VengoA?evo (Lenkija), besigilinantys A? senosios prAi??sA? keramikos formA? ir technologijA? subtilybes. 2012 m. projekto ai??zPuodA? turgusai??? MolAi??tA? puodininkystAi??s festivalyje ir parodoje dalyvavo puodA?ius iA? Latvijos. Ai?? seminarus kvietAi??mAi??s tradicinAi??s puodininkystAi??s ekspertAi?? GenovaitAi?? JacAi??naitAi??, dailininkAi??, technologijA? specialistAi?? AlgimantAi?? PatamsA?.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Nuo 2009 m., remiantis XIX a. pabaigos XX a. pradA?ios garsiosiomis MarijampolAi??s puodA? mugAi??mis, tAi??stinis tradicinAi??s puodininkystAi??s gaivinimo projektas gavo vardAi?? ai??zPuodA? turgusai???. Projektas iA?augo A? respublikinA? kompleksinA? projektAi?? ai??i?? tradicinAi??s puodininkystAi??s festivalA? ai??i?? parodA?, plenerA?, seminarA? ciklAi??. Siekdami visapusiA?kai pristatyti kraA?to puodininkystAi??s tradicijAi?? ai??i?? demonstruoti visuomenei ne tik A?iedimAi?? ir dekoravimAi??, bet puodA? degimAi??, nutarAi??me ZypliA? dvare pastatyti XIX a. Suvalkijos (SAi??duvos) kraA?te naudotAi?? kubilinAi?? lauko degimo krosnA?. Kitais metais tokiAi?? lauko degimo krosnA? pastatAi??me ir Lietuvos liaudies buities muziejuje RumA?iA?kAi??se.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? 2010 m. surengtos respublikinAi??s tradicinAi??s puodininkystAi??s parodos, kuriose dalyvavo puodA?iai iA? Kauno, Kauno rajono, LeliAi??nA?, Ai??akiA?, MarijampolAi??s, eksponuotos ZanavykA? kraA?to muziejuje, VilkaviA?kio kultAi??ros centre.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? ZypliA? dvare surengtas TradicinAi??s puodininkystAi??s festivalis ai??i?? respublikinAi??s tradicinAi??s puodininkystAi??s parodos pristatymas, seminaras puodA?iams, atvirosios pamokos lankytojams, juodosios keramikos krosnies pastatymas ir puodA? degimas,

RugpjAi??A?io-rugsAi??jo mAi??n. tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda surengta ir eksponuota Lenkijos lietuviA? etninAi??s kultAi??ros draugijos galerijoje ai??zSenoji klebonijaai??? Punske.

RugsAi??jo mAi??n. paroda ir puodininkystAi??s amato festivalis ai??zPuodA? turgusai??? surengtas Lietuvos liaudies buities muziejuje. Spalio mAi??n. tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda atidaryta Kauno miesto muziejuje.

Derlingi ir 2011 metai. BalandA?ioai??i??geguA?Ai??s mAi??n. tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda Jonavos kraA?to muziejuje.

GeguA?Ai??s 14ai??i??15 d. tradicinAi??s puodininkystAi??s populiarinimo projekto ai??zPuodA? turgusai??? pirmasis etapas surengtas Lietuvos liaudies buities muziejuje RumA?iA?kAi??se. Eksponavome tarptautinAi?? puodininkystAi??s parodAi??, demonstravome puodA?iaus amatAi??, iA?degAi??me juodosios keramikos lauko krosnA?.

Liepos 2ai??i??3 d. tradicinAi??s puodininkystAi??s festivalis ai??zPuodA? turgusai??? ZypliA? dvare, LukA?iuose. Eksponavome tarptautinAi?? tradicinAi??s puodininkystAi??s parodAi??, surengAi??me seminarAi?? puodA?iams, atvirAi??sias puodininkystAi??s pamokos lankytojams, juodosios keramikos puodA? degimAi??.

RugpjAi??A?io 5 d. ai??i?? spalio 7 d. surengAi??me tradicinAi??s lietuviA? puodininkystAi??s respublikinAi?? parodAi?? VengoA?evo muziejuje Lenkijoje.

Spalio 10 d. ai??i?? gruodA?io 31 d. respublikinAi?? tarptautinAi?? tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda, eksponuota Kauno pilyje.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? GruodA?io mAi??n. Sauliaus Bobino autorinAi?? tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda, surengta VilkaviA?kio kultAi??ros centre.

2012 m. tAi??stinio projekto ai??zPuodA? turgusai??? renginiai prasidAi??jo respublikine tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda ai??zSaulutAi??sai??? galerijoje, Kaune. GeguA?Ai??sai??i??birA?elio mAi??n. respublikinAi?? tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda eksponuota Vytauto ValiuA?io keramikos muziejuje LeliAi??nuose.

GeguA?Ai??s 25ai??i??26 d. projekto dalyviai surengAi?? projekto ai??zPuodA? turgusai??? puodA?iaus amato demonstravimAi?? MarijampolAi??s miesto A?ventAi??je.

BirA?elio 20 d. ai??i?? liepos 20 d. respublikinAi?? tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda eksponuota Daugpilyje, Latvijoje.

BirA?elio 29ai??i??30 d. puodA?iaus amato demonstravimas MolAi??tA? miesto A?ventAi??je, liepos 10 d. respublikinAi?? tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda MolAi??tA? savivaldybAi??je.

Liepos 20ai??i??22 d. TradicinAi??s puodininkystAi??s festivalis ai??zPuodA? turgusai??? ZypliA? dvare, LukA?iuose. Eksponavome tarptautinAi?? tradicinAi??s puodininkystAi??s parodAi??, surengAi??me seminarAi?? puodA?iams, atvirAi??sias puodininkystAi??s pamokos lankytojams, juodosios keramikos puodA? degimAi??.

RugsAi??jo 4ai??i??9 d., bendradarbiaudami su Lenkijos liaudies menininkA? sAi??junga ir BalstogAi??s etnografijos muziejumi, eksponavome lietuviA? tradicinAi??s puodininkystAi??s parodAi?? ir dalyvavome tarptautiniame plenere (Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina) Czarna Wies Koscielna BalstogAi??s vasA?. amatA? centre Lenkijoje, dalyvavome seminare BalstogAi??s etnografijos muziejuje. Labai vertinga patirtis, ieA?kant analogijA? ir skirtumA? tradicinAi??s puodininkystAi??s paveldo ir plAi??tros srityje.

RugsAi??jo 5 d. ai??i?? spalio 15 d. respublikinAi?? tradicinAi??s puodininkystAi??s paroda surengta Jonavos kraA?to muziejuje.

Projektas nAi??ra ir negali bAi??ti baigtinis todAi??l, kad tradicinAi??s puodininkystAi??s amato gaivinimas ai??i?? tikrAi??ja to A?odA?io prasme ai??i?? turi bAi??ti tAi??stinis, norint A?trauki jaunAi??jAi?? kartAi?? A? etninAi??s kultAi??ros sklaidAi??. 2004 m. pradAi??jAi?? projektAi?? sulaukAi??me 4ai??i??5 puodA?iA? parodose ir pleneruose, o 2012 m. tradicinAi??s puodininkystAi??s projekto ai??zPuodA? turgusai??? festivaliuose, pleneruose, seminaruose ir parodose dalyvavo: Lietuvos PuodA?iA? Karalius Vytautas ValiuA?is iA? LeliAi??nA?, Antanina ir Algimantas TamaA?auskai, Asta PiguleviA?ienAi??, Rolandas Grunskis iA? KurA?Ai??nA?, EglAi?? KurcikeviA?ienAi?? iA? LukA?iA?, Igoris Kovalevskis iA? SalA?, RokiA?kio r., JAi??ratAi?? ir A?eslovas GudA?iai, Romualda ir Stasys Galistai, Saulius Bobinas, ArtAi??ras Survila, Vygantas Jazerskas, Inga SamoA?kienAi?? iA? Kauno, Marija ir Janis Saikovsikis iA? Daugpilio (Latvija), Jan Piechowski, Pawel Piecowski, Jan Kudrewicz iA? Lenkijos.

DA?iaugiamAi??s, kad tradiciniA? amatA? gaivinimAi?? ir populiarinimAi?? skatina ir nuo 2008 m. A?emAi??s Ai??kio ministerijos vykdoma Tautinio paveldo produkto sertifikavimo sistema, sertifikuotiems meistrams suteikianti paramAi?? dalyvauti respublikinAi??se mugAi??se, suteiktas A?enklas ai??i?? reiA?kia kokybAi?? ai??i?? A?imtameA?iA? tradicijA? atitikimAi??.