PustuA?tAi?? ir puspilnAi?? stiklinAi??, arba DA?iaugsmo tema egzistencializme ir daoizme

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??PaA?intis
AUTORIUS:Ai??AgnAi?? BudriAi??naitAi??
DATA: 2012-01

PustuA?tAi?? ir puspilnAi??Ai??stiklinAi??, arba DA?iaugsmo tema egzistencializme ir daoizme

AgnAi?? BudriAi??naitAi??

Ai?? A?mogaus egzistencijAi??, kaip ir A? kiekvienAi?? dalykAi??, galima A?iAi??rAi??ti optimistiA?kai arba pesimistiA?kai ai??i?? kaip A? nepilnAi?? stiklinAi?? vandens. Tai, kad egzistencija toli nuo pilnatvAi??s (nAi??ra pati sau pakankama, nAi??ra be trAi??kumA? ir pan.), matyti kiekvienam, kuris A?iAi??ri, taA?iau ar ji pusiau tuA?A?ia, ar pusiau pilna, ai??i?? tai jau pamatinis poA?iAi??ris ir netgi egzistencinis apsisprendimas.

Ai??io straipsnio tikslas ai??i?? gilintis A? dA?iaugsmo temAi?? egzistencializme ir daoizme pasitelkiant A?ymiausiA? A?iA? mAi??stymo tradicijA? atstovA? tekstus. Egzistencializmo ir daoizmo tradicijose neretai ieA?koma sAi??sajA?, taA?iau daA?niau yra analizuojamos ir gretinamos tuA?tumos ai??i?? Nieko, ai??ztuA?A?ioai??? AA? koncepcijos. O dA?iaugsmo tema daoizme ypaA? ryA?ki. DA?iaugsmas ne tik tematizuojamas ir aptariamas iA? keliA? perspektyvA?, bet ir atsispindi daugelio daoizmo tekstA? stiliuje bei pagrindinAi??se idAi??jose. Ai??iuo poA?iAi??riu iA?siskiria ai??zZhuangziai???. TurbAi??t ne vienas, skaitAi??s A?A? puikA? senovAi??s Kinijos literatAi??ros ir filosofijos kAi??rinA?, pajuto iA? jo dvelkiantA? lengvumAi??, skaidrumAi?? ir A?aismingAi?? ryA?A? su bAi??timi.

Daugumoje egzistencinAi??s filosofijos veikalA? apie dA?iaugsmAi?? tiesiogiai nekalbama. GreiA?iau prieA?ingai, dA?iaugsmo egzistencialistA? veikaluose reikia specialiai ieA?koti. A?ymiai daA?niau pabrAi??A?iamas pustuA?tAi??s stiklinAi??s aspektas, tai, kAi?? bAi??tA? galima pavadinti tragiA?kAi??ja egzistencijos puse ai??i?? nebAi??tis, kanA?ia, nerimas, vienatvAi??, absurdas, susvetimAi??jimas. O dA?iaugsmas pasirodo tik kaip emocija, nuotaika, trumpalaikAi?? ir iA? tiesA? bevertAi?? bAi??sena ar net pavirA?utiniA?ko, neautentiA?ko egzistencijos suvokimo iA?raiA?ka.

HumanistinAi??s krypties psichologas Johnas Rowanas atkreipia dAi??mesA?, kad egzistencialistai nebAi??tinai turi bAi??ti nelaimingi, taA?iau tragiA?kosios egzistencijos pusAi??s akcentavimas formuoja bendras nuostatas ne tik egzistencializmui prijauA?ianA?iA?, bet ir daugelio kitA? A?moniA? sAi??monAi??je. TodAi??l, pasak jo, ai??zKierkegaardai??i??Ai?? A?prasta vadinti ai??zrAi??A?kanu danuai???, Heideggeris netryA?ko dA?iaugsmu, o Sartreai???as savo geriausiais metais buvo itin rimtas intelektualasai???(1).

Ai??TragiA?kas egzistencializmo dA?iaugsmas

Vieni ryA?kiausiA? ai??ztragiA?kojoai??? egzistencializmo atstovA? ai??i?? Jean-Paulis Sartreai???as ir Albertai??i??as Camus dA?iaugsmo temai didesnio dAi??mesio neskyrAi??, o jA? tekstai skaitytojA? A?irdyse vargu ar paskleidAi?? daug A?viesos. Vis dAi??lto ir A?iA? autoriA? filosofijoje kalbama apie dA?iaugsmAi??. J.-P. Sartreai???ui dA?iaugsmas nAi??ra tvari ir esminga egzistencinAi?? bAi??sena. Jam dA?iaugsmas pirmiausia yra emocija, o jas J.-P. Sartreai???as lygina su sapnA? ar beprotystAi??s bAi??senomis. Be abejo, jis supranta emocijA? poveikA? A?mogaus egzistencijai, taA?iau nuolat pabrAi??A?ia tik sAi??lyginA? jA? reikA?mingumAi??(2). DA?iaugsmas kaip emocija J.-P. Sartreai???ui yra tarsi dangumi praslenkantys debesys, niekaip nedarantys A?takos dangaus mAi??liui. Egzistencijos esmAi?? lieka nepaliesta.

Vargu ar kas imtA? ginA?ytis ir teigti, kad emocijos yra ilgalaikAi??s ar daro esminAi?? A?takAi?? bendresnAi??ms gyvenimiA?koms nuostatoms. GreiA?iau atvirkA?A?iai, pamatinAi??s egzistencinAi??s nuotaikos turi A?takos kasdienAi??ms emocijoms. O J.-P. Sartreai???ui tokia pamatinAi?? nuotaika yra A?leikA?tulys, kylantis suvokiant visa ko beprasmiA?kumAi??, t. y. dA?iaugsmo prieA?ingybAi??. A?inoma, A?mogus gali pats susikurti prasmAi??, taA?iau toks iA? savo laisvAi??s suvokimo ir savirealizacijos kylantis dA?iugesys apima tik dalA? egzistencijos ir nesudaro jos pagrindo.

Kita prieA?astis, kodAi??l dA?iaugsmas J.-P. Sartreai???ui nAi??ra svarbi egzistencinAi?? bAi??sena, iA?ryA?kAi??ja dA?iaugsmo ir laiko ryA?yje. Kaip ir kiti iA?gyvenimai, dA?iaugsmas J.-P. Sartreai???ui gali bAi??ti praeityje arba ateityje, bet ne dabartyje, kadangi dabartis yra ai??ztarsi skylAi?? bAi??tyjeai???(3). Kaip paA?ymi Rivca Gordonas, net jei aA? A?vardiju savo bAi??senAi?? kaip dabarties dA?iaugsmAi??, pagal J.-P. Sartreai???o filosofijAi?? tas dA?iaugsmas suspenduojamas, klausiant apie dA?iaugsmo tikrumAi??, o ir pats klausimo kAi??limas veda A? trAi??kumo jausmAi?? ir frustracijos bAi??senAi??(4).

TreA?ia prieA?astis slypi J.-P. Sartreai???o sAi??monAi??s sampratoje. Jo filosofijoje sAi??monAi?? visada yra susieta su konkreA?iu turiniu, dA?iaugsmas visada yra tik konkretus dA?iaugsmas, priklausomas nuo sAi??monAi??s turinio. DA?iaugiamasi dAi??l kaA?kokios prieA?asties, o ne dAi??l egzistencijos apskritai(5). Taip suprantamas dA?iaugsmas vargu ar gali bAi??ti laikomas pamatine egzistencine nuotaika.

PanaA?ias mintis randame ir daugiau nei porAi?? tAi??kstantmeA?iA? anksA?iau raA?ytame ai??zZhuangziai??? tekste. Daoizmo iA?minA?ius supranta, kad dauguma A?moniA? dA?iaugiasi ne gyvenimu apskritai, o dAi??l kaA?ko, ir daA?niausiai tai bAi??na materialAi??s, laikini dalykai. Tokie dalykai kaip sAi??kmAi??, garbAi??, turtas, sveikata, karjera yra nepatvarAi??s, todAi??l A?ymiai didesnAi?? laiko dalA? A?monAi??s neramiai jA? siekia arba liAi??di jA? netekAi??, o ne dA?iaugiasi. Zhuangzi savitai A?vardija tai, kAi?? egzistencialistai vAi??liau pavadino neautentiA?kumu: ai??zTie, kas praranda save besivaikydami daiktA? ir praranda savo tikrAi??jAi?? prigimtA? gilindamiesi A? menkus dalykus, vadinami aukA?tyn kojomis apverstais A?monAi??misai??? (ai??zZhuangziai???, 16)(6).

Zhuangzi mato, kad daA?niausiai A?moniA? dA?iaugsmAi?? lemia opozicinis vertinimas, kas yra gerai, o kas ai??i?? blogai. Toks vertinimas daoizme laikomas subjektyviu ir priklausomu nuo situacijos. BAi??tent tai ir kritikuoja J.-P. Sartreai???as ai??i?? dA?iaugsmas, priklausomas nuo konkreA?iA? prieA?asA?iA?, yra praeinantis ir daA?nai tAi??ra pavirA?inAi?? emocija, kuriAi?? sureikA?minAi?? nusigrAi??A?iame nuo tikrojo egzistencijos vaizdo. Kitokios dA?iaugsmo sampratos J.-P. Sartreai???as neaptarinAi??ja. A?velgiant iA? jo filosofijos perspektyvos, kitoks dA?iaugsmas ir neA?manomas. NAi??ra jokios gyvenimo prasmAi??s anapus paties A?mogaus suteikiamos prasmAi??s, nAi??ra mylinA?io ir globojanA?io Dievo, o santykis su kitais A?monAi??mis ai??i?? nuolatinAi?? kova, siekiant iA?vengti objekto bAi??ties. Taigi nAi??ra ir jokio anapus A?mogaus esanA?io dA?iaugsmo pagrindo. Kadangi mirtis, J.-P. Sartreai???o nuomone, taip pat negali suteikti dA?iaugsmingos vilties (tai ai??i?? krikA?A?ionybAi??s klaida(7)), mums lieka tik trumpalaikAi?? dA?iaugsmo emocija. O kalbAi??damas apie pamatinAi?? egzistencinAi?? nuotaikAi?? J.-P. Sartreai???as vienareikA?miA?kai tvirtina: ai??zA?mogiA?koji realybAi?? iA? prigimties yra nelaiminga sAi??monAi??, neturinti jokios galimybAi??s perA?engti savo nelaimingAi?? bAi??senAi??ai???(8).

Absurdo dA?iaugsmas

Kitas egzistencializmo atstovas A. Camus nAi??ra toks kategoriA?kas kaip J.-P. Sartreai???as. Paskutiniai ai??zSizifo mitoai??? A?odA?iai skamba beveik optimistiA?kai: ai??zReikia A?sivaizduoti SizifAi?? laimingAi??ai???(9). TaA?iau, turint omenyje Sizifo kelio specifikAi??, reikia manyti, kad jo laimAi?? nAi??ra tokia, kokios tikisi dauguma A?moniA?. A. Camus kAi??ryboje dA?iaugsmas neatsiejamas nuo liAi??desio, tai matome jau pirmuosiuose jo kAi??riniuose, pavyzdA?iui, ai??zIA?virkA?A?ioji ir geroji pusAi??ai??? (ai??zLai??i??Envers et lai??i??endroitai???, 1935), ai??zJungtuvAi??sai??? (ai??zNuptialsai???, 1938).

Vis dAi??lto galima nujausti, kad dA?iaugsmo ir liAi??desio perskyroje A. Camus labiau pabrAi??A?ia tragiA?kAi??jAi?? pusAi??: ai??zabsurdo A?mogus, mAi??stydamas apie savo kanA?iAi??, priverA?ia nutilti visus stabus. <...> NAi??ra saulAi??s be A?eA?Ai??lio, naktA? taip pat reikia paA?inti…ai???(10). KanA?ia A. Camus filosofijoje nAi??ra savaime vertinga, taA?iau yra esmingai svarbi, nes padeda iA?vysti visAi?? egzistencijos vaizdAi??. KanA?ia iA?grynina A?mogaus bAi??tA?, atsuka A?vilgsnA? A? tAi?? egzistencijos dalA?, kuri daA?nai yra ignoruojama, pridengiama ar pagraA?inama.

Nors A. Camus kAi??ryboje nAi??ra pabrAi??A?tinai pesimistinAi??s nuostatos, A?velgiant A? ateitA? (ai??zabsurdo A?mogus sako ai??ztaipai???ai???(11)), vis dAi??lto A?mogaus santykis su pasauliu paA?ymAi??tas tragizmo. Absurdo A?mogus yra ai??zA?inantis, kad nakA?iai nAi??ra galoai???(12). Ar A. Camus, stengdamasis atgrAi??A?ti A?mones A? ignoruojamAi?? ir pamirA?tamAi?? tragiA?kAi??jAi?? egzistencijos pusAi??, pats nenusigrAi??A?ia nuo dA?iaugsmingosios, A?viesiosios pusAi??s? Be abejo, jis puikiai supranta, kad ai??zklaidinga bAi??tA? manyti, jog laimAi?? bAi??tinai atsiranda suvokus absurdAi??ai???(13), taA?iau kitokios, aukA?tesnAi??s ar siekianA?ios toliau negu absurdas laimAi??s A. Camus nepripaA?A?sta.

DA?iaugsmas jo, kaip ir J.-P. Sartreai???o, filosofijoje tAi??ra emocija, o pamatinAi?? egzistencinAi?? nuotaika ai??i?? absurdo iA?gyvenimas. Visas iA?orinis pasaulis yra susijAi??s su grAi??sme, o ne su dA?iaugsmu. Vienintelis A?manomas ai??ztikrasai??? dA?iaugsmas ai??i?? absurdiA?kas dA?iaugsmas. Anot A. Camus, ai??zkaro neA?manoma paneigti. Reikia jame mirti arba juo gyventi. Taip ir su absurdu: reikia juo kvAi??puoti, pripaA?inti jo pamokas ir jas A?kAi??nyti. Ai??iuo poA?iAi??riu absurdiA?kas dA?iaugsmas par excellence yra kAi??rybaai???(14). A. Camus vartojama sAi??voka ai??zabsurdiA?kas dA?iaugsmasai??? yra vidiniai prieA?taringa. Absurdas reiA?kia beprasmybAi??, o dA?iaugsmas suponuoja vienokiAi?? ar kitokiAi?? prasmAi??. A. Camus nepanaikina A?ios dialektinAi??s A?tampos, dar labiau jAi?? iA?ryA?kina kalbAi??damas apie prasmAi?? laisvoje A?mogaus veikloje, kaip vidinA? pasiprieA?inimAi?? beprasmybei.

A. Camus dA?iaugsmas nepriklauso nuo jokios iA?orinAi??s prieA?asties. Laisvas A?mogaus apsisprendimas leidA?ia pasijusti savo likimo vieA?paA?iu: ai??zA?ia ir glAi??di tylus Sizifo dA?iaugsmas. Jo likimas priklauso jam. Jo akmuo yra jo savastisai???(15). TaA?iau A?is ai??ztylus dA?iaugsmasai??? nAi??ra ramus pasitenkinimas ir harmonijos pajauta, o kovos ir A?tampos suvokimo dA?iaugsmas, reikalaujantis nuolatiniA? pastangA? ir niekada neA?veikiantis tarp A?mogaus ir pasaulio A?iojinA?ios prarajos.

AnkstesnAi?? mintis iA?ryA?kina ai??ztragiA?kojoai??? egzistencializmo ir daoizmo skirtumAi??. J.-P. Sartreai???o iA?vada yra niAi??rus tragiA?kosios egzistencijos pusAi??s deklaravimas ir bet kokios transcendencijos neigimas. A. Camus, susitelkdamas A? maiA?taujantA? A?mogA?, kuris prieA?inasi beprasmybei, taip pat atmeta bet kokiAi?? iA?oriA?kAi?? A?mogaus sAi??monei dA?iaugsmo prieA?astA?. daoizme prieA?ingai, dA?iaugsmas laikomas ramybAi??s ir harmonijos ne tik su savimi, bet ir su pasauliu A?enklu. Kaip matysime toliau, Zhuangzi dA?iaugsmas iA? esmAi??s susijAi??s su transcendentiA?ku ir kartu imannentiA?ku Dao, kaip to dA?iaugsmo A?altiniu ir esme, todAi??l nepriklausomas nuo A?mogaus pastangA?. AukA?A?iausias pasiekimas daoizme apibrAi??A?iamas kaip ai??zgalia vienytis su harmonijos A?altiniu, laisvai ir dA?iaugsmingai bAi??ti pasaulyje; taip buvoti be perstojo dienAi?? ir naktA?, kad santykyje su daiktais bAi??tA? amA?inas pavasaris; kiekvienAi?? akimirkAi?? sutikti atvira A?irdimi ir protuai??? (ai??zZhuangziai???, 5).

DaoistinAi?? nuostata, vertinanti gyvenimAi?? bei A?mogaus ir pasaulio santykA?, yra prieA?inga ne tik J.-P. Sartreai???o bei A. Camus pabrAi??A?iamam A?mogaus ir pasaulio svetimumui, bet ir A?iA? filosofA? vertinimo pozicijai, skirstant, kas yra gera, vertinga, svarbu, o kas ne. Kai nAi??ra vertinimo, nAi??ra ir dA?iaugsmo A?prasta prasme; taA?iau taip pat nAi??ra ir sielvarto ar kanA?ios kaip dA?iaugsmo prieA?ingybAi??s. Opozicinis mAi??stymas, kaip teigiama daoizme, ai??zardoai??? harmoningAi?? visumAi??, kaip tik jis ir neleidA?ia patirti tikrojo dA?iaugsmo. TodAi??l ai??zZhuangziai??? tekste galima rasti ne vienAi?? panaA?A? teiginA?: ai??zSielvartas ir laimAi?? yra dorybAi??s iA?kraipymas; dA?iaugsmas ir pyktis yra Dao paA?eidimas; meilAi?? ir neapykanta yra nusikaltimas prieA? dorybAi??ai??? (ai??zZhuangziai???, 15).

Zhuangzi nesiima vertinti ne todAi??l, kad neapsisprendA?ia, kas yra gAi??ris, o kas ai??i?? blogis, ir ne todAi??l, kad bijo pasirinkti, bet todAi??l, kad mato tokiA? opozicijA? sAi??lygiA?kumAi??. GAi??ris ir blogis, dA?iaugsmas ir liAi??desys, agresija ir rAi??pestis tAi??ra skirtingi visumos aspektai. IA?minA?ius stovi visA? prieA?ingybiA? centre. Jis mato prieA?ingybes, taA?iau mato ir jA? sAi??lygiA?kumAi??. TodAi??l Zhuangzi sako: ai??zKai dAi??l paprastA? A?moniA? ai??i?? kAi?? jie daro ir kuo jie dA?iaugiasi ai??i?? aA? neA?inau, ar toks dA?iaugsmas yra tikras dA?iaugsmas, ar ne. AA? matau, kaip A?monAi??s siekia savo tikslA?, tarsi tai bAi??tA? gyvybAi??s ar mirties klausimas, lekia lenktyniaudami, tarsi negalAi??tA? sustoti. Jie sako, kad tuo dA?iaugiasi. AA? neA?inau, ar jie iA? tiesA? dA?iaugiasi, bet ir nesu tikras, kad nesidA?iaugia. Ar tai yra tikras dA?iaugsmas, ar ne? Man neveikimas yra tikrasis dA?iaugsmas, taA?iau paprastiems A?monAi??ms tai atrodo labai nemalonus dalykas. TodAi??l yra pasakyta: tobulame dA?iaugsme nAi??ra dA?iaugsmoai??? (ai??zZhuangziai???, 18). Zhuangzi nesiima teigti, kad gyvenimas yra roA?inis, taA?iau ir neteigia, kad toks paprastA? A?moniA? dA?iaugsmas nAi??ra dA?iaugsmas ar kad tai netikras dA?iaugsmas. Jis pats iA?lieka nevertinanA?ioje pozicijoje. Taigi A. Camus A?mogus yra laisvas rinkdamasis tai, kas neiA?vengiama, daoizmo iA?minA?ius yra laisvas nesirinkdamas…

Gaudium essendi

Vis dAi??lto ne visi egzistencijos filosofai pabrAi??A?ia egzistencijos tragizmAi?? ir laikosi nuostatos, kad dA?iaugsmas seka paskui nerimAi??/A?leikA?tulA?/absurdAi??/neviltA? ir yra trumpalaikis ir/arba nulemtas bAi??vis. PrieA?ingAi?? nuostatAi??, tiesiogiai susijusiAi?? su visiA?kai kita dA?iaugsmo samprata, galime aptikti Gabrielio Marcelio kAi??ryboje. Jis A?sitikinAi??s, kad tragiA?kosios gyvenimo pusAi??s akcentavimas, toks populiarus tarp egzistencialistA?, uA?goA?ia kitus egzistencijos aspektus. G. Marcelis teigia, kad ai??zpagrindinis egzistencialistA? kuriamA? nerimo filosofijA? trAi??kumas yra visiA?kai sutartinis fundamentalios patirties nepastebAi??jimas. Ai??iAi?? patirtA? aA? norAi??A?iau pavadinti gaudium essendi, egzistavimo dA?iaugsmuai???(16). Pokalbyje su Paulu Ricoeuru G. Marcelis uA?tikrina, kad nerimas nAi??ra pagrindinAi?? jo filosofijos tema. Jis sako: ai??zgreiA?iausiai tai ir yra didA?iausias skirtumas tarp manAi??s ir, sakykim, Heideggerio. Man darosi vis aiA?kiau ir aiA?kiau <...>, kad tai [pagrindinAi?? filosofijos tema] galAi??tA? bAi??ti egzistencinAi?? dA?iaugsmo ir pilnatvAi??s patirtisai???(17).

G. Marceliui egzistencinis dA?iaugsmas yra ne emocija, ne trumpalaikAi?? nuotaika ir ne ilgalaikAi?? bAi??sena, o pamatinAi?? visa apimanti patirtis, ai??zne A?enklas, o bAi??ties iA?siliejimasai???. Jo filosofijoje dA?iaugsmas aiA?kiai skiriasi nuo dA?iaugsmo, apie kurA? kalba J.-P. Sartreai???as (trumpalaikAi?? emocija, sukelta konkreA?ios prieA?asties) ar A. Camus (kovos ir kAi??rybos absurdo akivaizdoje iA?gyvenamas dA?iaugsmas). G. Marcelis kalba apie egzistencinA? dA?iaugsmAi??, kuris yra besAi??lygiA?kas ir nelaikiA?kas. Jis taip pat paA?ymi, kad egzistencinAi??s tuA?tumos bei nerimo patirtys rodo A?iuolaikiniA? A?moniA? nebesugebAi??jimAi?? iA?gyventi egzistencinAi??s pilnatvAi??s(18). Taigi G. Marcelis supranta dA?iaugsmAi?? kaip pirmesnA? uA? nerimAi?? ir egzistencinAi?? tuA?tumAi??, ai??i?? jiems prieA?ingAi?? pamatinA? bAi??vA?.

Paradoksalu, bet panaA?ias mintis randame ir ai??zrAi??A?kanu danuai??? praminto S. Kierkegaardai??i??o tekste ai??zLaukA? lelija ir padangiA? paukA?tisai???. S. Kierkegaardai??i??as kalba apie dA?iaugsmAi?? kaip apie pamatinAi?? besAi??lygiA?kAi?? egzistencinAi?? nuostatAi??: ai??zMat tasai, kurio dA?iaugsmas priklauso nuo tam tikrA? sAi??lygA?, nAi??ra pats dA?iaugsmas, juk A?is jo dA?iaugsmas ai??i?? tA?jA? sAi??lygA?, ir tik sAi??lyginai jA?. O tasai, kuris ai??i?? pats dA?iaugsmas, ai??i?? dA?iaugiasi besAi??lygiA?kai, ir atvirkA?A?iai ai??i?? tasai, kuris besAi??lygiA?kai dA?iaugiasi, yra pats dA?iaugsmasai???(19).

S. Kierkegaardai??i??as supranta tikinA?iojo dA?iaugsmAi?? kaip dA?iaugsmAi?? dAi??l to, kad esi A?ia ir dabar, taA?iau tai ne lengvabAi??diA?kas dA?iaugsmas ar akimirkos nuotaika, o ai??zklusnumo ir tylAi??jimo dA?iaugsmasai??? priimant viskAi??, kAi?? duoda gyvenimas. Tokia egzistencinio dA?iaugsmo samprata jau yra A?ymiai artimesnAi?? daoistinei. Zhuangzi taip pat kalba apie dA?iaugsmo besAi??lygiA?kumAi??: ai??zKiekvienu atveju turi rasti tAi?? patA? dA?iaugsmAi?? ir tuomet nebus dAi??l ko nerimauti. Jeigu tavo dA?iaugsmas nyksta kartu su laikinais dalykais, jis bevertis. Tu gali dA?iaugtis dabar, taA?iau tokio dA?iaugsmo prieA?asA?iai lemta sunyktiai??? (ai??zZhuangziai???, 16).

BesAi??lyginis dA?iaugsmas apima visAi?? egzistencijAi??, t. y. ir ribines situacijas, ir atsitiktinumus, ir ligas, senatvAi?? bei mirtA?. Taigi A?mogus ne tik dA?iAi??gauja ir linksminasi, kad jA? aplenkia gyvenimo negandos ar tampa nejautrus skausmui. Egzistencinis dA?iaugsmas nereiA?kia neA?mogiA?ko gyvenimo be kanA?ios, darbo ar emocijA? A?vairovAi??s, greiA?iau reiA?kia pakitusiAi?? nuostatAi?? kanA?ios atA?vilgiu. Anot S. Kierkegaardai??i??o, ai??zlelijai kentAi??ti yra kentAi??ti ai??i?? nei daugiau nei maA?iau. TaA?iau bAi??tent tada, kai kentAi??ti yra nei daugiau nei maA?iau negu kentAi??ti, kanA?ia supaprastinama ir iA?tyrinAi??jama, kiek tik A?manoma sumaA?inama. Dar labiau sumaA?Ai??ti ji nebegali, nes vis dAi??lto ji yra ir yra tuo, kuo yraai???(20). Toks kanA?ios suvokimas pasiekiamas ai??ztiktai gebAi??jimu tylAi??tiai???, nuolankiai priimant save ir pasaulA? tokius, kokie yra, ir nurodo nuostatAi??, prieA?ingAi?? konkurencijai, kovai ir maiA?tui.

PanaA?iai ir Zhuangzi apraA?omas iA?minA?ius nevertindamas priima viskAi?? taip, kaip yra, todAi??l moka dA?iaugtis kiekvienu maA?u dalyku kaip tobuliausiu ir didA?iausiu, taA?iau prie jo neprisiriA?a, todAi??l ai??zjA? dA?iugina ankstyva mirtis; jA? dA?iugina senyvas amA?ius; jA? dA?iugina pradA?ia; jA? dA?iugina pabaigaai??? (ai??zZhuangziai???, 6). Kita vertus, kaip iA?minA?iaus neveikimas nAi??ra bet kokios veiklos atsisakymas, taip ir neveikimo keliamas dA?iaugsmas nAi??ra A?mogiA?kA? emocijA? vengimas ar neigimas. Ir neveikimas, ir dA?iaugsmas yra susijAi?? su darna, harmonija ir visuma, kurios nAi??ra J.-P. Sartreai???o pabrAi??A?iamoje subjektoai??i??objekto opozicijoje. Apie iA?minA?iA? Zhuangzi sako: ai??zLikdamas neveikime jis galAi??jo tinkamai veikti, kai to reikAi??jo. NeveikimAi?? lydAi??jo pasitenkinimo dA?iaugsmas. Kur yra toks pasitenkinimo dA?iaugsmas, nAi??ra vietos nerimui ir rAi??pesA?iams, ir gyvenimas trunka ilgus metus. <...> Jis yra harmonijoje su Dangumi. Lygiai taip veikia ir A?emAi??je, todAi??l yra harmonijoje su A?monAi??mis. Buvimas harmonijoje su A?monAi??mis vadinama A?mogiA?kuoju dA?iaugsmu; buvimas harmonijoje su Dangumi vadinamas dangiA?ku dA?iaugsmuai??? (ai??zZhuangziai???, 13).

Egzistencinis dA?iaugsmas ai??zZhuangziai??? yra ne euforiA?kas iA?kilimas virA? kasdienybAi??s, o nepajudinamas iA?likimas harmoningos ramybAi??s bAi??senoje paA?ioje kasdienybAi??s tirA?tumoje. Tai reiA?kia, kad ypatingi egzistenciniai iA?gyvenimai nesujudina A?mogaus esmAi??s labiau, negu visiA?kai paprasti ir kasdieniA?ki iA?gyvenimai, tarp jA? tiesiog nebelieka skirtumo, nes egzistencija tampa vientisa ir visiA?koje harmonijoje su transcendencija.

Tokio besAi??lygiA?ko visuminio dA?iaugsmo, apie kokA? kalba G. Marcelis, S. Kierkegaardai??i??as ir Zhuangzi, negalime apibrAi??A?ti sAi??vokomis ar paaiA?kinti, negalime pagrA?sti konkreA?iomis prieA?astimis, todAi??l sunku bAi??tA? ginA?ytis, jei kas nors imtA? teigti, kad toks dA?iaugsmas tAi??ra iliuzija ar klaidingas A?sitikinimas. TaA?iau ir egzistencialistai, ir daoistai sutinka, kad svarbiausias dalykas yra pati patirtis, o ne patirties analizavimas ar verbalizavimas. Taigi ir egzistencinio dA?iaugsmo nereikia A?rodinAi??ti, jA? reikia iA?gyventi. G. Marcelis A?A? dA?iaugsmAi?? vadina ai??zpirminiu egzistenciniu uA?tikrintumuai???, kurA? sunku argumentuoti, bet kurio ai??i?? kaip patirties ai??i?? niekas negali paneigti(21). PanaA?A? poA?iAi??rA? matome Zhuangzi ai??zlaimingA? A?uvA?ai??? alegorijoje. Zhuangzi negali A?rodyti Huizi, kad A?uvelAi??s laimingos, taA?iau patirtis yra tokia pamatinAi??, kad jos nepaneigia jokie logiA?ki argumentai.

Ai??ioje alegorijoje Zhuangzi perA?engia egzistencializmo ribas. Dao apima viskAi??, ne tik A?mogaus egzistencijAi??. TodAi??l pamatinAi?? darna su savimi ir aplinka, savaiminis vyksmas, harmonija, nerAi??pestingumas, buvimas savo vietoje ai??i?? visa, kas sudaro egzistencinio dA?iaugsmo pamatAi?? daoizme, gali bAi??ti bAi??dinga ir A?uvims. Be abejo, A?mogaus neveikimas ir A?uvies neveikimas yra skirtingi ir jA? laimAi?? skirtinga, taA?iau, kaip paA?ymi daoizmo tyrinAi??tojas Hansas Georgas Moelleris, laimAi??s prieA?astis ta pati ai??i?? abu yra vienodai tobulai darnoje su Dao(22).

Dao apima viskAi??, todAi??l darna su Dao reiA?kia harmonijAi?? ir su savimi, ir su konkreA?iais kitais A?monAi??mis, ir su pasauliu apskritai. Tad nebelieka esminio svetimumo sau ar pasauliui, nebelieka nerimo dAi??l ateities, bent jau tokio nerimo, kaip jA? supranta dauguma A?moniA?. Nerimas greta beprasmybAi??s ir kanA?ios kasdienybAi??je gali bAi??ti laikomas viena didA?iausiA? dA?iaugsmo opozicijA?. Ar galima teigti, kad besAi??lygiA?kas daoizmo iA?minA?iaus ar S. Kierkegaardai??i??o tikinA?iojo dA?iaugsmas visiA?kai panaikina nerimAi??, apie kurA? kalba egzistencialistai?

EgzistencinAi?? giedruma

Egzistencinio nerimo temai bene daugiausia dAi??mesio skyrAi??, kaip J. Rowanas jA? apibAi??dino, ai??znelinksmas A?mogusai??? M. Heideggeris. Jausmai arba, kaip sako M. Heideggeris, nuotaikos paslepia nuo mAi??sA? NiekAi??, kurA? atveria tik pamatinAi?? nerimo nuotaika(23). TaA?iau M. Heideggerio nerimas nAi??ra paprasta baimAi??, laikina nuotaika ar tiesiog prasta savijauta. Jis aiA?kiai atskiria baimAi??s jausmAi?? nuo pamatinAi??s nerimo bAi??senos. BaimAi?? sukausto A?mogA?, pririA?a prie dalyko, kurio bijomasi. O nerimas, pasak M. Heideggerio, savotiA?kai iA?laisvina mus, nors (kaip tik dAi??l to, kad) jame nelieka jokios atramos(24).

GalbAi??t todAi??l jo tekstuose galima aptikti ir su nerimu susijusio dA?iaugsmo sampratAi??. Pasak M. Heideggerio, egzistencinio nerimo ir nebAi??ties pripaA?inimAi?? lydi autentiA?kos egzistencijos ai??znesukreA?iamas dA?iaugsmasai??? (ai??zapginkluotas dA?iaugsmasai???; gerA?stete Freude)(25). Toks dA?iaugsmas, siejamas su Nieku ir egzistenciniu nerimu, panaA?esnis A? daoistinA? ai??zdA?iaugsmAi?? be dA?iaugsmoai???, o ne A? ai??zpaprastA? A?moniA?ai??? dA?iaugsmus ar J.-P. Sartreai???o kritikuojamAi?? emocijAi??. Zhuangzi dA?iaugsmas taip pat siejamas su Nieku, tuA?tuma, kuri suprantama ne kaip bAi??ties nykimo procesas ar rezultatas, o kaip bAi??ties iA?takos. Dao daA?nai tapatinamas su tuA?tuma, kurioje tarpsta visi daiktai, ji yra iA?minA?iaus A?irdies-proto pilnatvAi??, siekiamybAi??, nors nAi??ra nieko, ko galAi??tum pasiekti.

Galima paA?ymAi??ti, kad M. Heideggerio filosofijoje egzistencinis dA?iaugsmas eina drauge su egzistenciniu nerimu ai??i?? ne po jo, ir ne prieA? jA?. Vis dAi??lto, jei M. Heideggerio egzistencinio dA?iaugsmo sampratAi?? sietume vien su jo nerimo samprata, dA?iaugsmAi?? bAi??tA? galima interpretuoti kaip tiesiogiai susijusA? su nerimu ir nuo jo priklausantA?. TaA?iau M. Heideggerio dA?iaugsmo samprata A?ymiai platesnAi?? ir gilesnAi??, todAi??l turi dar daugiau panaA?umA? su Zhuangzi filosofija.

Be A?prastos dA?iaugsmo sAi??vokos (die Freude), M. Heideggeris kartais vartoja A?odA?ius ai??zdie Heiterkeitai???, ai??zheitereai???, kurie reiA?kia ne tik A?mogiA?kAi?? dA?iugiAi?? ir A?viesiAi?? nuotaikAi??, bet ir dangaus giedrumAi??, skaidrumAi??. 1949 m. raA?ytame esAi?? ai??zLauko keliasai??? (ai??zDer Feldwegai???) skaidraus dA?iugesio bAi??senai paaiA?kinti M. Heideggeris vartoja A?vabA? dialekto A?odA? ai??zkuinzigai???. Kaip aiA?kina Wolfgangas Kienzleris, A?is A?odis A?odyne (SchwAi??bischen WAi??rterbuch von H. Fischer. Bd. 4, TA?bingen, 1914) yra etimologiA?kai kildinamas iA? ai??zkeinnA?tzigai??? ai??i?? ai??zbevertisai???, ai??znenaudingasai???(26). Taigi jau paA?ia sAi??voka M. Heideggeris aiA?kiai atskiria egzistencinA? dA?iaugsmAi?? nuo emocijos, kitaip sakant, kasdienio dA?iaugsmo, kurA? sukelia vertingi ir naudingi, malonAi??s ir linksmi dalykai.

ai??zZhuangziai??? tekste plaA?iai aptariama vertAi??s nepriskyrimo nuostata gali bAi??ti interpretuojama kaip tikrojo dA?iaugsmo sAi??lyga. BevertiA?kumas (kaip ir dA?iaugsmas) gali bAi??ti suprastas dvejopai: bevertiA?kumas dalykA?, visuotinai pripaA?intA? vertingais, ir visuotinai pripaA?intas bevertiA?kumas, kuriame ir slypi tikroji vertAi??. BevertiA?kumo vertAi?? yra tyla ir ramybAi??. BevertiA?kumo vertAi?? grindA?ia Dao, kaip Nieko, neapA?iuopiamos tuA?tumos, samprata: ai??zDvasia yra tuA?A?ia ir atvira visiems daiktams. Tik tokioje atviroje tuA?tumoje gali laikytis Daoai??? (ai??zZhuangziai???, 4).

Kol dA?iaugsmAi?? suprantame kaip emocijAi??, prieA?ingos pykA?io, nerimo ar liAi??desio emocijos nuolat graso dA?iaugsmo ir ramybAi??s tvarumui. Kol A?iAi??rime A? gyvenimAi?? iA? vertinanA?ios perspektyvos, siekiame visko, kAi?? siejame su dA?iaugsmu, ir vengiame visko, kAi?? siejame su liAi??desiu ir kanA?ia. TaA?iau, pagal Zhuangzi, ai??zkai mes ramiai priimame tai, kas ateina savo laiku ir gyvename remdamiesi Dao tvarka, nei dA?iaugsmas, nei sielvartas neA?sismelks A? mAi??sA? A?irdA?-protAi??ai??? (ai??zZhuangziai???, 6). Taip atsisakant siekti dA?iaugsmo emocijos pasiekiama egzistencinio dA?iaugsmo pilnatvAi??.

M. Heideggerio ir Zhuangzi dA?iaugsmo sampratAi?? sieja ne vien bevertiA?kumo aspektas. Filosofas 1954 m. laiA?ke Walteriui Zluhanui (nepaA?A?stamajam, kuris paraA?Ai?? M. Heideggeriui laiA?kAi?? praA?ydamas paaiA?kinti A?odA? ai??zkuinzigeai???, vartojamAi?? esAi?? ai??zLauko keliasai???) ai??zkuinzigeai??? aiA?kina plaA?iau. M. Heideggeris sako, kad tai yra neiA?verA?iamas A?odis, bet jA? galima aiA?kinti taip: ai??zkuinzigeai??? apima tAi??viA?kAi??s [heimatliche] palankumAi?? A?monAi??ms ir daiktams ir tikrAi??jA? rAi??pestA? jais, taA?iau nesAi??moningai linksta A? tai, kad lieka neperregimume, kuris lengvai gali bAi??ti klaidingai palaikytas slapukiA?kumu. Tai, kAi?? reiA?kia A?is A?odis, A?vairiose sferose yra laikoma aukA?A?iausiu mAi??stymu ir A?ymi giliausiAi?? bAi??ties prasmAi??, kuri pasirodo menka iA?vaizda ir visas prieA?ingybes visame kame pakelia A? aukA?tesnA?jA? vienA?, ir vis dAi??lto kartu nuolat pasilieka judAi??jime; visa tai yra aukA?tutiniA? A?vabA? Dasein buvimo bAi??de, kurA? A?mogus turi arba neai???(27).

Paskutiniai M. Heideggerio A?odA?iai nurodo dar vienAi?? egzistencinio dA?iaugsmo bruoA?Ai??. Ai??is neiA?verA?iamas ai??zkuinzigeai??? yra ne A?mogaus pastangA? vaisius. Tokio ai??zbevertiA?kumoai??? (kuinzige), kuris tolygus dA?iugiai egzistencinei giedrumai (Heiterkeit), negalime A?sigyti ar uA?sidirbti, nes jis neturi vertAi??s. Bet jA? galima turAi??ti. Pasak M. Heideggerio, jA? gali padovanoti lauko kelias (t. y. pats gyvenimas). PanaA?iAi?? mintA? galime atsekti ir S. Kierkegaardai??i??o tekste. kalbAi??damas apie besAi??lygiA?kAi?? dA?iaugsmAi??, kuris apima nusimetus visAi?? sielvartAi??, filosofas teigia, kad A?is dA?iaugsmas priklauso ne nuo valios pastangA? ar galios, o nuo ai??zbesAi??lygiA?ko nuolaidumoai???, kuris savo ruoA?tu primena M. Heideggerio mAi??gstamAi?? ai??zromumoai??? (Gelassenheit) sAi??vokAi??.

Tai, kad egzistencinio dA?iaugsmo negalima pasiekti savo valia konkreA?iomis priemonAi??mis, kad jis neturi konkreA?ios prieA?asties, galima suprasti kaip nuorodAi?? A? transcendencijAi??, kuri atmetama ai??ztragiA?kojoai??? egzistencializmo atstovA?. Kadangi ne mes sukuriame A?A? dA?iaugsmAi??, jis uA?valdo mus, ateina tarsi iA? iA?orAi??s. TaA?iau ta iA?orAi?? ne kokie nors konkretAi??s reiA?kiniai, bet BAi??tis, kuriai A?mogus atsiveria. M. Heideggerio A?odA?ius cituotoje iA?traukoje, kad ai??zkuinzigeai??? A?ymi ai??zgiliausiAi?? bAi??ties prasmAi??ai??? ir jo mintA? apie ai??zaukA?tesnA?jA? vienA?ai??? galima pagrA?stai interpretuoti kaip nuorodAi?? A? transcendencijAi??. Kitoje kalboje M. Heideggeris iA?sireiA?kia dar aiA?kiau: ai??zKai A?mogus dA?iaugiasi, jis paprastai mano, kad jo dA?iugesys [das Heitere] yra vaisius ir pasekmAi?? to, kad jis jauA?ia dA?iaugsmAi?? [Freude]. TaA?iau tiesa yra visai kitokia. / Tik ten, kur A?mogus yra jau anksA?iau apdovanotas dA?iugiu buvimu [heiteres Wesen], jis gali dA?iaugtis. / DA?iugesys [das Heitere] laiko duris atviras viskam, kas A?mogiA?kAi??jAi?? A?irdA? gilumoje judina ir veda A? tai, kas iA?lieka. DA?iugesys veda A? laisvAi?? erdvAi?? [Freie] ir A?viesumAi??. TaA?iau pats dA?iugesys ir linksmumas kyla iA? A?viesos, kuriAi?? ne mes uA?degAi??me. / Mes jAi?? gauname daug kartA?. Mes stovime joje kaip apA?viestiejiai???(28).

Tiesiog pusAi?? stiklinAi??s vandens

Galiausiai besAi??lygiA?ko dA?iaugsmo tema iA?ryA?kinama poA?iAi??ryje A? gyvenimAi?? bei mirtA?. Egzistencijos visumos neA?manoma suvokti ignoruojant jos baigtinumAi??, taA?iau mirties akcentavimas ar A?avAi??jimasis ja nAi??ra autentiA?kumo rodiklis. Galima sakyti, kad M. Heideggeris ir Zhuangzi siekia iA?laikyti nevertinantA? poA?iAi??rA? A? egzistencijAi??, nepabrAi??A?dami nei jos tuA?tumo, nei pilnumo. M. Heideggeriui autentiA?kumas ir nerimas susijAi??s pirmiausia su savo mirtingumo suvokimu, nes tik tai ir leidA?ia gyventi savo gyvenimAi??, taA?iau nereiA?kia bAi??gimo nuo gyvenimo A? mirtA?. Mirtis nAi??ra paprastas ateities A?vykis. Ji yra besAi??lygiA?ka bAi??ties galimybAi??, pasirodanti jau dabar ir atskleidA?ianti mums NiekAi??. M. Heideggerio filosofijoje autentiA?kai suvokiama mirtis pasirodo kaip visiA?kai iki pat gelmiA? jau dabar mane apimantis mirtingumas, nors kaip A?vykis, paslapties atsiskleidimas slypinti tik ateityje(29). TodAi??l, M. Hedeggerio teigimu, tikrasis bAi??ties skaidrumas (Durchsichtigkeit) pasiekiamas tik A?sisAi??moninus savo mirtingumAi??.

Zhuangzi tekste tiek daug dAi??mesio mirtingumui ir jo suvokimui neskiriama. A?ia daA?niau pabrAi??A?iamas gyvenimo ir mirties kaip reiA?kiniA? lygiavertiA?kumas. Nors senovAi??s Kinijoje ilgas gyvenimas buvo laikomas viena didA?iausiA? vertybiA?, daoizme vyravo nuostata, kad gyvenimas nAi??ra geresnis uA? mirtA? ai??i?? panaA?iai, kaip rytas nAi??ra geresnis uA? vakarAi??. Pasak Zhuangzi, ai??zsenovAi??s tikrieji A?monAi??s nieko neA?inojo apie gyvenimo meilAi?? ar apie neapykantAi?? mirA?iai. <...> jA? protas buvo laisvas nuo bet kokiA? minA?iA? <...> Kaip rudenio vAi??sa, kaip pavasario A?iluma, jA? pyktis ir dA?iaugsmas priminAi?? keturis metA? laikus. Jie gyveno harmonijoje su visais daiktais. <...> Tokiu bAi??du jie buvo nesusiskaldAi??, tokie patys tame, kas juos dA?iugino, ir tame, kas jA? nedA?iuginoai??? (ai??zZhuangziai???, 6).

Kadangi tikima, jog Dao apima viskAi??, A?velgiant iA? visuminAi??s perspektyvos, A?mogus nAi??ra geresnis ar blogesnis uA? A?emAi??, kuria pamaA?u pavirs po mirties jo kAi??nas. A?mogus, kaip ir kiti daiktai, paklAi??sta daiktA? transformacijos procesui ai??i?? Dao tAi??kmei. Tai suvokiantis iA?minA?ius iA?gyvena skirtingas emocijas, bet jA? nevertina, priima gyvenimAi?? ir mirtA? kaip visuminio proceso kaitos fazes, neprisiriA?damas nei prie vienos iA? jA?. Gyvenimo ir mirties suvokime geriausiai atsiskleidA?ia daoistinio poA?iAi??rio A? egzistencijAi?? paprastumas: pusAi?? stiklinAi??s vandens yra tiesiog pusAi?? stiklinAi??s vandens.

Ir vis dAi??lto, pasak Wu Kuang-Ming, Zhuangzi poA?iAi??rio A? mirtA? centre ai??i?? dA?iaugsmas. Mirtis nAi??ra kaA?kur anapus gyvenimo. Mes kiekvienAi?? dienAi?? gyvename su savo mirtimi. Tai nereiA?kia nei nevilties, nei absurdo, nei gyvenimo nereikA?mingumo. Tai dA?iaugsmingas gyvenimas tarsi jau bAi??tum mirAi??s, gyvenimas drauge su dangum ir A?eme(30). Taigi ai??zZhuangziai??? tekste, panaA?iai kaip ir M. Heideggerio filosofijoje, gyventi savo mirtimi reA?kia gyventi savo gyvenimAi??, gyventi taip, kad atsiskleistA? bAi??ties skaidrumas, gyventi giedrumoje ir darnoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dA?iaugsmo tema nAi??ra iA?skirtinis daoizmo bruoA?as, taA?iau dA?iaugsmo kaip pamatinAi??s egzistencinAi??s nuostatos sampratAi?? rasime tikrai ne kiekvieno egzistencialisto filosofijoje. Galima sakyti, kad dA?iaugsmo sampratAi?? lemia esminis apsisprendimas ai??i?? mAi??styti bAi??tA? kaip vientisAi?? visumAi?? arba A?velgti iA? suskaidytos aA?ai??i??Kitas, aA?ai??i??pasaulis, subjektasai??i??objektas perspektyvos.

J.-P. Sartreai???o ir A. Camus filosofijoje atskleidA?iama tragiA?koji egzistencijos pusAi??, o dA?iaugsmas suprantamas tik kaip laikina emocija, patiriama dAi??l tam tikros prieA?asties ir nedaranti A?takos pamatinei egzistencinei nuostatai. Ai??iuo klausimu Zhuangzi nuostata visiA?kai sutampa su J.-P. Sartreai???o ar A. Camus: laikinA? dalykA? sukeliamas dA?iaugsmas yra ne pamatinis santykis su savimi bei pasauliu, o iliuzija, atitraukiantA? A?mogA? nuo esminiA? dalykA?.

Tai, kAi?? bAi??tA? galima laikyti egzistencinio dA?iaugsmo atitikmeniu J.-P. Sartreai???o filosofijoje ai??i?? savirealizacijos ir laisvAi??s teikiamas pasitenkinimas, ar A. Camus filosofijoje ai??i?? tyli Sizifo laimAi??, yra A?mogaus iA?kovota ir kasdien vis iA? naujo iA?kovojama bAi??sena. Tokia laimAi?? taip pat yra sAi??lygiA?ka, nes priklauso nuo A?mogaus pastangA? ir neturi jokio transcendentinio pagrindo ar A?altinio. Ai??tampa, slypinti J.-P. Satreai???o ir A. Camus aptariamame A?mogaus ryA?yje su aplinka, bei vidinAi?? A?tampa, lydinti savAi??s suvokimAi?? ir neiA?nykstanti net stipriausio ai??zdA?iaugsmoai??? akimirkomis, pabrAi??A?ia poA?iAi??rA? A? egzistencijAi?? kaip A? pustuA?tAi?? stiklinAi?? vandens.

Religinio egzistencializmo atstovA? G. Marcelio ir S. Kierkegaardai??i??o filosofijoje dA?iaugsmas, pasirodantis kaip pamatinAi?? egzistencinAi?? nuotaika, lemia poA?iAi??rA? A? kanA?iAi??, susvetimAi??jimAi?? ir nesAi??kmAi?? kaip A? antrinius dalykus. Tokiame kontekste absurdas ar A?leikA?tulys A?manomi nebent kaip trumpalaikAi?? bAi??sena, kylanti iA? A?mogaus silpnumo ar nebesugebAi??jimo pajusti pirmapradA? egzistavimo dA?iaugsmAi??. Nors egzistencinis dA?iaugsmas nAi??ra pabrAi??A?tinai kildinamas iA? santykio su Dievu, taA?iau nurodo egzistencijos pilnatvAi??, susijusiAi?? su transcendencija. Religinio egzistencializmo atstovA?, kaip ir Zhuangzi, dA?iaugsmo sampratai bAi??dingas besAi??lygiA?kumas, harmonijos su savimi ir aplinka pajauta bei ramus visa ko, kAi?? duoda gyvenimas, priAi??mimas.

Vis dAi??lto daugiausia panaA?umA? galima atsekti M. Heideggerio ir Zhuangzi dA?iaugsmo sampratose, tiesiogiai susijusiomis su Nieko (nerimo) ir tuA?tumos temomis. M. Heideggerio vartojama ai??zkuinzigeai??? sAi??voka, kaip ir Zhuangzi ai??zdA?iaugsmas be dA?iaugsmoai???, reiA?kia prieA?ingybiA? perA?engimAi?? suvokiant aukA?tesnA?jA? BAi??ties/Dao vienA?, kai nebelieka susvetimAi??jimo ar beprasmybAi??s. Tokia pamatinAi?? egzistencinAi?? giedruma, netapati (taigi ir neprieA?inga) jokiai emocijai ar bAi??senai, nepriklausanti nuo A?mogaus pastangA?, yra atvirumas gyvenimui ir mirA?iai kaip lygiavertAi??ms egzistencijos dalims, sudaranA?ioms vienAi?? visumAi??.

(1) Rowan J. Existential Analysis and Humanistic Psychotherapyai??? / The Handbook of Humanistic Psychology. London: Sage Publications, 2001. ai??i?? P. 460.

(2) Sartre J.-P. Sketch for a Theory of the Emotions. ai??i?? Routledge, 2004. ai??i?? P. 54.

(3) Sartre J.-P. Being and Nothigness. ai??i?? Routledge, 2005. ai??i?? P. 147.

(4) Gordon R. Existential Thinking: Blessings and Pitfalls. ai??i?? MA?nster: Waxmann Verlag GmbH, 2007. ai??i?? P. 35.

(5) Sartre J.-P. Being and Nothigness. Routledge. ai??i?? P. 75, 158; Gordon R. Existential Thinking: Blessings and Pitfalls. ai??i?? P. 36ai??i??37.

(6) Visos ai??zZhuangziai??? iA?traukos iA? knygos: BudriAi??naitAi?? A., VrubliauskaitAi?? A. Laiminga A?uvis. Svarbiausios ai??zZhuangziai??? alegorijos ir jA? komentarai. ai??i?? Kaunas: Vytauto DidA?iojo universiteto leidykla, 2011.

(7) Sartre J.-P. Being and Nothigness. ai??i?? P. 538.

(8) Ten pat. ai??i?? P. 90.

(9) Camus A. Sizifo mitas / VertAi?? V. TauragienAi??. Vilnius: baltos lankos, 2007. ai??i?? P. 127.

(10) Ten pat. ai??i?? P. 126ai??i??127.

(11) Ten pat. ai??i?? P. 127.

(12) Ten pat. ai??i?? P. 127.

(13) Ten pat. ai??i?? P. 126.

(14) Ten pat. ai??i?? P. 99ai??i??100.

(15) Ten pat. ai??i?? P. 127.

(16) Marcel G. Authentic Humanism and Its Existential Presuppositionsai???, 1973. ai??i?? P. 42.

(17) Conversations between Paul Ricoeur and Gabriel Marcel. Conversation 4 / Marcel G. Tragic Wisdom and Beyond. ai??i?? Northwestern University Press, 1973. ai??i?? P. 241.

(18) Marcel G. The Philosophy of Existentialism. New York: Carol Publishing Group, 1991. ai??i?? P. 12.

(19) Kierkegaard S. LaukA? lelija ir padangiA? paukA?tis. Trys dieviA?kos prakalbos / VertAi?? A. StaA?aitis. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1997. ai??i?? P. 49.

(20) Ten pat. ai??i?? P. 22.

(21) Marcel G. Authentic Humanism and Its Existential Presuppositionsai??? / Marcel G. Tragic Wisdom and Beyond. ai??i?? Northwestern University Press, 1973. ai??i?? P. 43.

(22) Moeller H.-G. Daoism Explained: from the Dream of the Butterfly to the Fishnet Allegory. ai??i?? Chicago: Open Court, 2006. ai??i?? P. 65.

(23) Heidegeris M. Kas yra metafizika? / Vert. A. Ai??liogeris. ai??i?? Rinktiniai raA?tai. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1992. ai??i?? P. 118ai??i??119.

(24) Ten pat. ai??i?? P. 119ai??i??120.

(25) Heidegger M. Sein und Zeit. ai??i?? TA?bingen: Niemeyer, 1993. ai??i?? P. 310.

(26) Kienzler W. Kuinzig. A?ber Heideggers Umgang mit einem Wort / Allgemeine Zeitschrift fA?r Philosophie 33. ai??i?? Nr. 2. ai??i?? 2008. ai??i?? P. 145ai??i??148.

(27) Heidegger M. Das Kuinzige / Heidegger M. Gesamtausgabe ai??i?? VerAi??ffentliche Schriften 1910ai??i??1976. Reden. ai??i?? P. 487.

(28) Heidegger M. Tischrede bei der Primizfeier des Neften Heinrich Heidegger (Pfingstsonntag, 1954) / Heidegger M. Gesamtausgabe ai??i?? VerAi??ffentliche Schriften 1910ai??i??1976. Reden. ai??i?? P. 488.

(29) Heidegger M. Sein und Zeit. ai??i?? TA?bingen: Niemeyer. 1993. ai??i?? P. 186, 248, 263; Heidegger M. / Vert. A. Ai??liogeris. ai??i?? Rinktiniai raA?tai. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1992. ai??i?? P. 119.

(30) Wu Kuang-ming. The Butterfly as Companion. Meditations ont the First Three Chapters of the Chuang Tzu. ai??i?? State University of New York Press, 1990. ai??i?? P. 15ai??i??16.