RamAi??s laikai?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS: Vytautas BikulA?ius
DATA: 2012-01

RamAi??s laikai?

Vytautas BikulA?ius

Toks klausimas galAi??jo kilti skaitytojui, A?iemet stebAi??jusiam literatAi??ros premijA? dalybas: palyginti su pernykA?A?iu (701 romanas, iA? kuriA? 467 priklausAi?? prancAi??zA? raA?ytojA? plunksnai ir 234 papildAi?? verstinAi??s literatAi??ros aruodAi??), A?A? literatAi??rinA? rudens sezonAi?? leidyklos pradAi??jo kukliau: skaitytojA? teismui pateikAi?? 654 romanus, tarp kuriA? 435 buvo prancAi??zA? autoriA? kAi??riniai ir 219 ai??i?? verstiniai romanai.

PrancAi??zijoje yra apie du tAi??kstanA?ius literatAi??ros premijA?, tad suprantama, kad skaitytojAi?? domino tik penkios garbingiausios ai??i?? broliA? Goncourtai??i??A?, ThAi??ophrasteai??i??o Renaudot, ai??zFeminaai???, ai??zMAi??dicisai??? ir ai??zInteralliAi??ai???. Pernai Goncourtai??i??A? premijAi?? pagaliau gavo ketvirtAi?? kartAi?? jai nominuotas Michelis Houellebecqas ai??i?? uA? romanAi?? ai??zA?emAi??lapis ir teritorijaai??? (ai??zFlammarionai??? leidykla), todAi??l A?iemet aiA?kaus lyderio nebuvo. Keletas favoritA? ai??i?? CarolAi??s Martinez romanas ai??zIA? Ai??nabA?desiA? dvaroai??? (Gallimardai??i??o leidykla), Delphineai??i??os de Vigan ai??zNiekas nesiprieA?ina nakA?iaiai??? (JCLattA?so leidykla) ir Davido Foenkinos ai??zPrisiminimaiai??? (Gallimardai??i??o leidykla). LietuviA? kalba galima perskaityti D. Foenkinos ai??zSubtilumAi??ai??? (vertAi?? A. MelkAi??naitAi??, iA?leido ai??zTyto albaai???) ir D. de Vigan ai??zNo ir aA?ai??? (vertAi?? J. RamunytAi??, iA?leido ai??zAlma literaai???).

AiA?ku, nAi?? vienas minAi??tA?jA? romanA? stiprumu (taip pat ir reklamos pajAi??gumais) neprilygo pernykA?A?iam Goncourtai??i??A? premijos laureatui. Tad iA?ties galAi??jo net susidaryti A?spAi??dis, kad stojo ramAi??s laikai. NAi?? dAi??l vieno iA? autoriA? nebuvo keliama triukA?mo: paprastai jau nuo geguA?Ai??s mAi??nesio leidyklos ima rengti susitikimus su knygynA? atstovais ir masinti naujais romanais, kurie turAi??tA? pasirodyti baigiantis vasarai ar rudens pradA?ioje. Ai?? A?iAi?? kampanijAi?? bAi??na A?traukiami ir literatAi??ros kritikai, kurie A?vairiuose leidiniuose pradeda formuoti skaitytojA? nuomonAi??, tad lieka tik laukti A?iuri verdikto. Neatsitiktinai leidyklos taip stengiasi: bet kuri iA? garbingiausiA? premijA? A?ada gausesnius tiraA?us, taigi ai??i?? ir daugiau pelno. Nustatyta, kad nuo 2005 iki 2009 metA? romanas, pelnAi??s Goncourtai??i??A? premijAi??, pasiekdavo vidutiniA?kai 380 tAi??kstanA?iA? tiraA?Ai??; Renaudot premijos laureatas A?iek tiek nusileisdavo ai??i??Ai?? bAi??davo spausdinamas 220 tAi??kstanA?iA? tiraA?u; ai??zFeminaai??? premija uA?tikrindavo 155 tAi??kstanA?iA? tiraA?Ai??, ai??zMAi??dicisai??? premijos laureatas tenkindavosi 42 tAi??kstanA?iA? tiraA?u, o ai??zInteralliAi??ai??? premijAi?? gavAi??s romanas pasiekdavo 95 tAi??kstanA?iA? tiraA?Ai??. TaA?iau pastaraisiais metais didA?iausios sAi??kmAi??s sulaukAi?? MurielAi??s Barbery ai??zEA?io elegancijaai??? (Gallimardai??i??o leidykla) ai??i?? romanas, pasiekAi??s net milijono A?imto tAi??kstanA?iA? tiraA?Ai??. Ai??domu, kad A?is kAi??rinys yra pelnAi??s vadinamAi??jAi?? antraeilAi?? ai??i?? KnygynA? ai??i?? premijAi??, kuri paprastai garantuoja tik 55 tAi??kstanA?iA? tiraA?Ai??. Nors ai??zEA?io elegancijaai??? buvo iA?leista ir Lietuvoje (A?ia pasistengAi?? leidykla ai??zVersus aureusai???), bet skaitytojai liko jai abejingi.

A?inoma, pelnas svarbu visais laikais, bet krizAi?? keitAi?? ir leidAi??jA? taktikAi??. Ai??iemet jie ne tik iA?leido maA?iau knygA?, bet kitaip planavo ir pradinius romanA? tiraA?us. PrieA? keliolika metA? kritikai Ai??mAi?? kalbAi??ti apie leidyklA? trikampA? Galligrasseuil: stambiausias A?alies ai??i?? Gallimardai??i??o, Grasset ir ai??zSeuilai??? ai??i?? leidyklas, kurios paprastai pasidalydavo visas garbingiausias literatAi??ros premijas. TaA?iau krizAi?? net ir jas privertAi?? koreguoti planus. Kad ir kaip maga pelnyti garbingiausiAi?? literatAi??ros premijAi??, bet ai??zSeuilai??? iA?leidA?ia keturiais romanais maA?iau negu pernai, o kai kurios leidyklos nusprendA?ia iA?vis neiA?leisti nAi?? vieno romano per literatAi??rinA? rudens sezonAi??. Tiesa, Gallimardai??i??o ir ai??zActes Sudai??? leidyklos romanA? iA?leidA?ia daugiau nei pernai. Tik Albino Michelio leidykla buvo A?sitikinusi AmAi??lie Nothomb ir Eric-Emmanuelio Schmitto sAi??kme ir jA? romanus ai??i?? pirmosios ai??zNuA?udyti tAi??vAi??ai??? ir antrojo ai??zMoteris prie veidrodA?ioai??? ai??i?? iA?leido atitinkamai 200 tAi??kstanA?iA? ir 120 tAi??kstanA?iA? tiraA?u. Daug tikAi??josi leidykla P.O.L., iA?leidusi Emmanuelio CarrA?reai??i??o romanAi?? ai??zLimonovasai??? penkiasdeA?imties tAi??kstanA?iA? egzemplioriA? tiraA?u. Toks pat tiraA?as ai??i?? ir Davido Foenkinos ai??zPrisiminimA?ai??? (Gallimardai??i??o leidykla). Gandai, kad Goncourtai??i??A? premija gali atitekti A?iam romanui, pasklido pirmiausia. Tuo labiau, kad vasarAi?? jo egzempAi??lioriA? buvo parduota daugiausia. Gandus kurstAi?? dar ir tai, kad A?iemet stambiausia A?alies Gallimardai??i??o leidykla mini gyvavimo A?imtmetA? ai??i??Ai?? manyta, jog toks jubiliejus gali paveikti A?iuri sprendimus. Taigi ir ramAi??s laikai gali bAi??ti apgaulingi…

PusAi??s amA?iaus epopAi??ja

LapkriA?io 2 dienAi?? ParyA?iuje, Drouantai??i??o restorane Goncourtai??i??A? akademijos nariai turAi??jo rinktis iA? keturiA? autoriA? romanA?: Sorjo Chalandono (lietuviA?kai galime perskaityti ai??zTyto albosai??? iA?leistAi?? jo romanAi?? ai??zPaA?adasai???) ai??zSugrA?A?imo A? KilibegAi??ai??? (Grasset leidykla), Alexiso Jenni ai??zPrancAi??zA? karybos menoai??? (Gallimardai??i??o leidykla), CarolAi??s Martinez ai??zIA? Ai??nabA?desiA? dvaroai??? (Gallimardai??i??o leidykla) ir Lyonelio Trouillot ai??zNuostabios A?mogiA?kosios meilAi??sai??? (ai??zActes Sudai??? leidykla). Netrukus akademijos generalinis sekretorius Didier Decoinas praneA?Ai??, kad po deA?imtA? minuA?iA? trukusio pirmojo balsavimo turo Goncourtai??i??A? premija teko Alexisui Jenni uA? pirmAi??jA? romanAi?? ai??zPrancAi??zA? karybos menasai???, kuris penkiais balsais prieA? tris A?veikAi?? CarolAi??s Martinez romanAi?? ai??zIA? Ai??nabA?desiA? dvaroai???. O pernai uA?teko vos devyniasdeA?imt sekundA?iA?, kad Goncourtai??i??A? premijos laureatu bAi??tA? paskelbtas Michelis Houellebecqas.

KeturiasdeA?imt aA?tuoneriA? Alexisas Jenni dirba biologijos mokytoju viename iA? Liono licAi??jA?. Jam raA?ymas, kaip kitiems ai??i?? A?vejyba, yra sekmadienio uA?siAi??mimas, gal todAi??l A. Jenni raA?o Liono kavinAi??se. Jis yra paraA?Ai??s istorinA? romanAi?? apie XIX amA?iA? ir detektyvinA? romanAi??, bet leidyklos juos atmetAi??. TaA?iau Gallimardai??i??o leidykla, A?iA? metA? pavasarA? gavusi ai??zPrancAi??zA? karybos menoai??? rankraA?tA?, ilgai nedelsAi??, tik papraA?Ai?? sutrumpinti jA? 50 puslapiA?, bet ir A?iaip romanas iA?Ai??jo nemaA?as ai??i?? 634 puslapiA?. Ai??is kAi??rinys skamba kaip savotiA?kas rekviem prancAi??zams, kurie turAi??jo kolonijiniA? pretenzijA? ir augino vaikus lyg nieko nebAi??tA? atsitikAi??.

Romano iA?eities taA?kas ai??i?? 1991 metais prasidAi??jAi??s Irako karas, kurio pradA?iAi?? per televizijAi?? stebi neA?vardytas jaunuolis. Liono priemiestyje jis sutinka 65 metA? vyriA?kA? ViktorijanAi?? SalanjonAi??, kurio istorija, papasakota mainais uA? pieA?imo pamokas, tampa knygos pagrindu. BuvAi??s karininkas paraA?iutininkas prisimena dvideA?imties metA? karAi??, kuris prasidAi??jo 1942 metais, kai jis, A?eA?iolikos metA? jaunuolis, kaip PasiprieA?inimo judAi??jimo dalyvis Ai??mAi?? kautis uA? PrancAi??zijAi?? ir buvo iA?mokytas naudotis naujausiais A?udymo A?nagiais. Karas tAi??siasi Indokinijoje, kur jis, jau tapAi??s leitenantu, stebi kariA?kius, besisvaiginanA?ius anyA?ine degtine, nes kiekvienas A?iabuvis jiems atrodo A?tartinas, mato vietnamieA?iA? galvas, pamautas ant kuolA?, kaimus, deginamus kartu su jA? gyventojais. Viktorijanas supranta, kokie beprasmiai vyresnybAi??s A?sakymai. Galiausiai atsiduria AlA?yre. Kaip kapitonas jis tarnauja mieste, kur nuolatos sprogsta bombos. Ten A? poA?emius sukiA?ami 24 tAi??kstanA?iai potencialiA? kaltininkA?, o besiprieA?inanA?ius belaisvius paraA?iutininkai net iA?mAi??to iA? malAi??nsparniA?. BuvAi??s paraA?iutininkas samprotauja, kad iki A?iol tik vienam raA?ytojui PrancAi??zijos pralaimAi??jimus pavyko pateikti kaip pergalAi?? ai??i??Ai?? ir tai, jo nuomone, buvo Charlesai??i??is de Gaulleai??i??is, ai??zdidA?iausias visA? laikA? melagisai???. Ai??itaip jis iA?gelbAi??jo A?alies garbAi??, bet prarado visa kita. Tokie Viktorijano Salanjono svarstymai rodo, kad jis ai??i?? sudAi??tinga, mAi??stanti asmenybAi??, ir anaiptol ne A?iaurus, automatiA?kai A?sakymus duodantis ar jiems paklAi??stantis A?mogus.

Romano pasakotojas visai nepaA?ino karo, ir tik atsitiktinumas lAi??mAi??, kad Ai??mAi?? uA?raA?inAi??ti buvusio paraA?iutininko istorijAi??. Klausydamasis Salanjono, jis ne tik susipaA?A?sta su prancAi??zA? karybos menu, bet ir atranda jo prieA?nuodA? ai??i?? pieA?imo menAi??. TaA?iau pasakotojas pastebi, kad net po penkiasdeA?imties metA? nuo apraA?ytA? A?vykiA? A? priemiesA?ius siunA?iami ginkluoti policininkai ai??i?? tarsi pilietinis karas tAi??stA?si paA?ioje PrancAi??zijoje.

Ai??i 634 puslapiA? epopAi??ja verA?ia susimAi??styti ne tik apie PrancAi??zijos karinAi?? praeitA?, bet ir apie jos dabartA?, apie nacionalinA? identitetAi??. Romanas tapo savotiA?ka sociologine studija apie PrancAi??zijos prieA?taravimus, apmAi??stymu apie esmines visuomenAi??s problemas ai??i?? A?iaurumAi??, ksenofobijAi??, rasizmAi??.

Kritikai, dar vasarAi?? aptarAi?? A?A? kAi??rinA?, svarstAi??, ar jis gali priklausyti dar niekam neA?inomo raA?ytojo plunksnai. Ne vienam A?mAi??kA?A?iojo Romaino Gary A?eA?Ai??lis, primenantis jo antrininkAi?? Emileai??i??A? AjarAi??. UA?tat kai kas buvo linkAi??s manyti, kad uA? Alexiso Jenni slepiasi vienas iA? Goncourtai??i??A? premijos laureatA? ai??i?? Pascalis Quignardai??i??as. TaA?iau greitai abejojantieji A?sitikino, kad romanAi?? iA? tikrA?jA? paraA?Ai?? Liono licAi??jaus biologijos mokytojas, o jam skirta Goncourtai??i??A? premija parodAi??, kad buvo paliestos jautrios prancAi??zA? sielos stygos… Neatsitiktinai vienas iA? A?iuri nariA? raA?ytojas Taharas Ben Jellounas teigAi??: ai??zAlexisas Jenni neabejotinai nusipelno Goncourtai??i??A? premijos. ai??zPrancAi??zA? karybos menasai??? ai??i??Ai?? puikus literatAi??ros kAi??rinys, kuris palieA?ia PrancAi??zijos istorijAi??. DAi??l jo tAi??kstanA?iai jaunuoliA? susimAi??stys apie karAi?? Indokinijoje, AlA?yre, apie A?iandienos PrancAi??zijAi??. IA? istorijos svarbu iA?guiti jos prakeiktAi?? dalA? pasitelkus literatAi??rAi??, o ne politinA? diskursAi??, kuris nieko neduoda. Su iA?mone gilinantis A? problematikAi?? galima sujaudinti A?moniA? sAi??monAi?? ir A?irdA?.ai???

Apie ai??zblogAi?? vaikinAi??ai???

TAi?? paA?iAi?? dienAi?? ThAi??ophrasteai??i??o Renaudot A?iuri po deA?imties minuA?iA? iA? keturiA? pretendentA? ai??i?? Emmanuelio CarrA?reai??i??o dokumentinAi??s fikcijos pasakojimo ai??zLimonovasai??? (P.O.L. leidykla), Erico Reinhardto romano ai??zViktorijos sistemaai??? (Stocko leidykla), Morgano SportA?so romano ai??zViskas, tuA?tuojauai??? (Fayardai??i??o leidykla) ir indA? kilmAi??s raA?ytojos Shumonos Sinhos romano ai??zNudobkime skurdA?ius!ai??? (ai??zLai??i??Olivierai??? leidykla) ai??i?? per antrAi??jA? balsavimo turAi?? iA?rinko nugalAi??tojAi??. A?iuri pirmininkas Christianas Giudicelllis paskelbAi??, kad ThAi??ophrasteai??i??o Renaudot premija paskirta Emmanueliui CarrA?reai??i??ui uA? knygAi?? ai??zLimonovasai???, nurungusiAi?? Sylvaino Tessono ai??zSibiro miA?kuoseai??? (Gallimardai??i??o leidykla), nors A?i konkuravo esAi?? kategorijoje.

Premijuotasis ai??zLimonovasai??? nAi??ra romanas. Koks jo A?anras? Biografija? Pasakojimas? Portretas? DokumentinAi?? fikcija? RaA?ytojas perspAi??ja: ai??zLimonovas nAi??ra iA?galvotas personaA?as, jis egzistuoja, aA? jA? paA?A?stu.ai??? Ir iA? tikrA?jA? knygoje pateikiamas skandalingos rusA? asmenybAi??s ai??i?? Eduardo Limonovo ai??i?? gyvenimas. Beje, ir pats Limonovas yra raA?ytojas. E. CarrA?reai??i??as parodo, kokiomis svajonAi??mis gyveno ir gyvena jo herojus. Tikroji Limonovo pavardAi?? ai??i?? Eduardas Savenko, jis gimAi?? 1943 metais. Tam tikra prasme jis yra amA?iaus vaikas. Kai mirA?ta Stalinas, Eduardas verkia kartu su kitais vaikais. Jo gyvenimo pradA?iAi?? A?ymi chaosas, tad jis ir pats visAi?? gyvenimAi?? kurs chaosAi??. Beje, nei E. CarrA?reai??i??as, nei Limonovas net negalvojo tapti raA?ytojais. Knygos prologe autorius pristato save kaip A?mogA?, raA?antA? knygas, scenarijus ir nAi?? iA? tolo negalintA? prilygti savo herojui. Limonovas vadinamas Ukrainos chuliganu, sovietinio pogrindA?io stabu, benamiu, tapusiu Manheteno milijardieriaus tarnu, madingu ParyA?iaus raA?ytoju, raudonai rudos nacionalbolA?evikA? partijos vadu, samdomu kareiviu Balkanuose, kaliniu… UA? prekybAi?? ginkAi??lais ir bandymAi?? A?vykdyti valstybAi??s perversmAi?? Kazachstane 2001 metais Limonovas buvo nuteistas keturiolikai metA? (nors kalinio duonAi?? galiausiai krimto tik dvejus). Ai??is raA?ytojas tapo pasiprieA?inimo Putinui simboliu, jam pagarbAi?? reiA?kAi?? net Ana Politkovskaja.

Limonovas nAi??ra teigiamas knygos herojus. Tai veikiau pasakojimas apie ai??zblogAi?? vaikinAi??ai???, chuliganAi??, kurio kiA?enAi??je ai??i??Ai?? peilis, o rankose ai??i?? degtinAi??s butelis ir lazda. Visas pasaulis jam skyla A? dvi dalis: nevykAi??lius ir tuos, kurie nAi??ra nevykAi??liai. Jis priklauso tiems, kurie nAi??ra nevykAi??liai, uA?tat pasikliauja panaA?iais A? KaradA?iA?iA?, flirtuoja su tokiais kaip A?irinovskis, bet nekenA?ia mAi??stanA?iA? kaip SolA?enicynas, Sacharovas ar RostropoviA?ius. Bendras knygos fonas ai??i?? SovietA? SAi??jungos A?lugimas, GorbaA?iovo pasitraukimas, Jelcino atAi??jimas A? valdA?iAi??, Putino valdymas.

E. CarrA?reai??i??as pripaA?A?sta, kad A?io kAi??rinio neA?manoma vadinti romanu, nes visi A?vykiai tikri, o nuo autoriaus priklausAi?? tik knygos struktAi??ra. RaA?ytojas rAi??mAi??si paties Limonovo pasakojimu ir jo kAi??riniais ai??i?? visais jais galima pasikliauti. ai??zLimonovasai??? tampa ir E. CarrA?reai??i??o autoportretu, nes knygoje keliamas universalus, tiek Limonovui, tiek paA?iam autoriui aktualus klausimas: kAi?? reiA?kia bAi??ti A?mogumi?

ai??zLimonovasai??? ai??i?? septintoji E. CarrA?reai??i??o knyga. Vienos jA?, ai??zSniego klasAi??sai???, vertimAi?? (ai??zAlma litteraai???) gali perskaityti ir mAi??sA? skaitytojai.

ThAi??ophrasteai??i??o Renaudot esAi?? premija atiteko GAi??rardai??i??ui GuAi??ganui uA? ai??zFontenua nebegrA?A?ai??? (Stocko leidykla), kur pasakojama apie A?urnalisto Jeano Fontenoy veiklAi??.

ThAi??ophrasteai??i??o Renaudot premija uA? kiA?eninio formato knygAi?? paskirta raA?ytojai Lindai LA? uA? romanAi?? ai??zVaikui, kurio neturAi??siuai??? (ai??zLivre de pocheai??? leidykla), kuriame paaiA?kinama, kodAi??l ji apsisprendusi neturAi??ti vaikA?.

PrisiminimA? takais

LapkriA?io 4 dienAi?? ai??zMAi??dicisai??? premija atiteko Mathieu Lindonui uA? knygAi?? ai??zKAi?? reiA?kia mylAi??tiai??? (P.O.L. leidykla). Po pirmojo balsavimo turo penkiais balsais prieA? keturis jis A?veikAi?? Charlesai??i??io Dantzigo romanAi?? ai??zLAi??ktuve A? KarakasAi??ai??? (Grasset leidykla).

56 metA? Mathieu Lindonas yra savaitraA?A?io LibAi??ration literatAi??ros kritikas. Jis A?inomas kaip septyniolikos knygA? autorius, iA? kuriA? vienAi?? ai??zPrincas ir LeonardAi??rasai??? (1987) apie sadistiA?kAi?? dviejA? paaugliA? meilAi?? karo metais netgi norAi??jo uA?drausti Vidaus reikalA? ministerija.

Knygoje ai??zKAi?? reiA?kia mylAi??tiai??? autorius iA?sako pagarbAi?? tAi??vui JAi??rA?meai??i??ui Lindonui, garsiosios ai??zMinuitai??? leidyklos savininkui, supaA?indinusiam pasaulA? su prancAi??zA? naujuoju romanu ir mirusiam 2001 metais, ir savo biA?iuliui filosofui Micheliui Foucault, iA?keliavusiam iA? A?io pasaulio 1984 metais.

Knygoje puikiai atkurta XX amA?iaus 8-ojo ir 9-ojo deA?imtmeA?iA? intelektualinAi?? aplinka. PradA?ioje autorius prisipaA?A?sta, kad yra ai??znuolatinio auklAi??jimo romano herojus…ai???. M. Lindono tAi??vas buvo leidAi??jas, tad Mathieu turAi??jo galimybAi?? bendrauti su tokiomis A?A?ymybAi??mis kaip Samuelis Beckettas, Alainas Robbe-Grillet, Marguerite Duras, Gillesai??i??is Deleuzeai??i??as, Pierreai??i??as Bourdieu ir kiti. M. Lindonas teigia: ai??z…knygos mane sergsti. AA? visuomet galiu susirangyti jA? puikiame prieglobstyje, tarsi jos sudarytA? kitAi?? visatAi??, visiA?kai atskirtAi?? nuo tikrovAi??s.ai??? Jis nujauA?ia, kad gyvenimas bus kitoks nei knygos. Ir tai jam paaiA?kAi??ja susitikus su Micheliu Foucault. Su kitais jaunuoliais jis daA?nai lankosi filosofo bute VoA?iraro gatvAi??je. A?ia mezgasi draugystAi??s, kultAi??ros ir seksualinAi??s patirtys, tuo labiau, kad M. Foucault palieka butAi?? jaunuoliams, kai kur nors keliauja ar atostogauja. Narkotikai kuria dar vienAi?? intymumo erdvAi??. Filosofas mielai dalyvauja pokalbiuose, rengia A?urnalAi?? homoseksualams, atslenka ir AIDS, skinantis A?ia vienus, A?ia kitus biA?iulius. Beje, A?iame ratelyje Mathieu susipaA?A?sta su HervAi?? Guibertai??i??u, su kuriuo liks iki jo mirties 1991 metais. Mathieu tampa ir vienu iA? H. Guibertai??i??o romano ai??zBiA?iuliui, kuris man negelbAi??jo gyvybAi??sai??? (A?io romano vertimAi?? iA?leido leidykla ai??zA?araai???) personaA?A?. Nuopuolis prasideda mirus Foucault: ai??zGalvojau, kad pasiekiau kraA?telA? amA?inybAi??s, ir A?i amA?inybAi?? pabAi??go. TikAi??jau, kad A?ia buvo gyvenimas, bet A?ia buvo tik jaunystAi??.ai???

Po filosofo mirties Mathieu suvokia, kad A?is savo patarimais neretai atstodavo tAi??vAi??, kurA? prisimena buvusA? gana grieA?tAi??, reiklA?, sunkiai randantA? bendrAi?? kalbAi?? su kitais. Galiausiai iA?siA?akojAi?? prisiminimai susitelkia apie patA? autoriA?, nuolat primindami brangiausius A?mones ai??i?? tAi??vAi?? ir filosofAi??: bibliotekoje jis randa kitA? tekstus, kad galAi??tA? kurti savAi??jA?…

UA?sienio raA?ytojui skirta ai??zMAi??dicisai??? premija atiteko Izraelio autoriui Davidui Grossmanui uA? romanAi?? ai??zMoteris, sprunkanti nuo lemtiesai??? (ai??zSeuilai??? leidykla), pasakojantA? apie motinAi??, kuriai nepavyko iA?gelbAi??ti savo sAi??naus kario.

ai??zMAi??dicisai??? esAi?? premija buvo skirta raA?ytojui Sylvainui Tessonui uA? knygAi?? ai??zSibiro miA?kuoseai??? (Gallimardai??i??o leidykla), kurioje jis apmAi??sto pasaulA? pro gamtos groA?io prizmAi??.

Seksbombos likimas

LapkriA?io 7 dienAi?? ai??zFeminaai??? A?iuri, kuriAi?? sudaro vien moterys, savo premijAi?? skyrAi?? 51 metA? raA?ytojui Simonui Liberatiai??i??ui uA? romanAi?? ai??zJayne Mansfield 1967ai??? (Grasset), kuris po pirmojo balsavimo turo 9 balsais prieA? 3 A?veikAi?? Colette Felous romanAi?? ai??zBrolio meilAi??ai??? (Gallimardai??i??o leidykla). Romanas prasideda avarijos apraA?ymu, kuris uA?ima 40 puslapiA?. SuA?inome, kad 1967 metais birA?elio 29-osios naktA? lengvasis automobilis biuikas trenkAi??si A? autofurgono priekabAi??. Autorius skrupulingai apraA?inAi??ja techninius automobiliA? duomenis, kelio bAi??klAi??, aukA? vardus ir poA?ymius, nukentAi??jusius A?uniukus, liudytojA?, gelbAi??tojA?, A?urnalistA? elgesA?, ir tik tada suA?inome, kad avarijoje A?uvo 34 metA? Holivudo aktorAi??, seksbomba Jayne Mansfield.

Paskui autorius palengva atkuria A?ios aktorAi??s A?ingsnius A? pragarAi??, A? kurA? jAi?? galiausiai nusviedA?ia ta A?iauri katastrofa. XX amA?iaus 6-ajame deA?imtmetyje ji tampa sekso simboliu, bandanA?iu uA?temdyti Marilynos Monroe A?lovAi??. IA? tiesA? Jayne buvo iA?silavinusi moteris, mAi??go muzikAi??, jos intelekto koeficientas siekAi?? 163 taA?kus, bet, A?junkusi A? alkoholA? ir narkotikus, ji Ai??mAi?? leistis pragaro link. Jayne didA?iavosi savo 107 cm apimties krAi??tine, filmavosi ir pati statAi?? tik labai prastus filmus, kolekcionavo vyrus, turAi??jo penkis vaikus nuo trijA? skirtingA? tAi??vA?.

VisiA?ko nuopuolio pradA?ia ai??i?? 1966 metai. JAi?? uA?mirA?o kino studijos, ji beveik nupliko, Ai??mAi?? A?okti striptizAi?? purvinose lindynAi??se. Per dienAi?? iA?leisdavo apie tAi??kstantA? doleriA?. Jos dvare buvo trylika neveikianA?iA? vonios kambariA? ir zoologijos sodas. IA? visA? pusiA? plaukAi?? sAi??skaitos, kurias ji turAi??jo apmokAi??ti. A?Ai??ties dienAi?? Jayne dar buvo turtinga. Bet po pusmeA?io viskas bAi??tA? baigAi??si. Romano autorius A?sitikinAi??s, kad ji bAi??tA? turAi??jusi pasukti pornoaktorAi??s keliu.

UA?sienio raA?ytojui skiriama ai??zFeminaai??? premija atiteko Meksikos atstovui Francisco Goldmanui uA? romanAi?? ai??zPasakyti savo vardAi??ai??? (Bourgois leidykla), kuriame stengiamasi iA?siaiA?kinti A?monos A?Ai??ties aplinkybes. ai??zFeminaai??? esAi?? premija skirta raA?ytojai Laure Murat uA? knygAi?? ai??zA?mogus, kuris laikAi?? save Napoleonuai??? (Gallimardai??i??o leidykla).

Akis A? akA? su barbarais

LapkriA?io 16 dienAi?? paskutinAi?? iA? garbingiausiA? ai??i?? ai??zInteralliAi??ai??? ai??i?? premija atiteko 64 metA? raA?ytojui Morganui SportA?sui uA? romanAi?? ai??zVisko, tuA?tuojauai??? (Fayardai??i??o leidykla), kuris po trijA? balsavimo turA? gavo A?eA?is balsus. Stephaneai??i??o Hoffmanno romanas ai??zKaruselAi??s automobiliaiai??? (Albino Michelio leidykla) gavo tris, o DelphiAi??neai??i??os de Vigan ai??zNiekas nesiprieA?ina nakA?iaiai??? (JC LattA?so leidykla) ai??i?? du balsus. M. SportA?so romanas sukurtas remiantis tikrais faktais. 2006 metais visa PrancAi??zija buvo sukrAi??sta, kai paaiA?kAi??jo, kad Yousoufo Fofanos vadovaujama dvideA?imties jaunuoliA? gauja pagrobAi?? 23 metA? A?ydAi?? IlanAi?? Halimi, kankino dvideA?imt keturias dienas ir nuA?udAi?? sudegindami. Fofana apsiskelbAi?? esAi??s ai??zbarbarA? smegenimisai???. Vieni A?ia A?A?iAi??rAi??jo naujAi?? antisemitizmo bangAi??, kiti ai??i?? civilizacijA? konfliktAi??.

RaA?ytojas pakeitAi?? realiA? asmenA? vardus, nes yra A?sitikinAi??s, kad svarbiausia faktai, o ne vardai. Jis pats dienAi?? naktA? tyrinAi??jo priemiestA?, kur A?vyko A?i kraupi A?mogA?udystAi??. Romano pavadinimui paAi??mAi?? A?odA?ius iA? 1968 metA? studentA? maiA?to A?Ai??kiA?, kurie dabar yra tapAi?? vieno reperio dainos A?odA?iais. AutoriA? domina, iA? kur kyla toks jaunA? A?moniA? A?iaurumas. Gaujos vadui paklAi??sta ne tik merginos, kurios tarnauja kaip jaukas, bet ir visuomenAi??s paribiuose esantys vaikinai. JaunuoliA? elgesys protu nesuvokiamas, iA? jA? nieko neA?manoma suA?inoti, nes juos tokius suformavo gyvenimo sAi??lygos ai??i?? milA?iniA?kos geleA?inkeliA? stotys, prekybos centrai, interneto kavinAi??s, kitos slogios vietos, kurias apA?vieA?ia blyA?ki A?viesa. Autorius vaizduoja kitAi?? pasaulA?, iA?virkA?A?iAi??jAi?? visuomenAi??s pusAi??, kur, anot jo, jaunimas nemAi??sto, yra beraA?tis, viskAi?? supranta paraidA?iui. Tuo tarpu Fofana prieA? nusikaltimAi?? viskAi?? gerai apgalvojo. RaA?ytojas mano, kad globalizuota ekonomika ir reginio visuomenAi?? yra lemtinga pora, paverA?ianti jaunuolius barbarais, trokA?tanA?iais ai??zvisko, tuA?tuojauai???.

Ai?? tokA? savo klinikinA? tyrimAi?? M. SportA?sas A?iAi??ri ir kaip A? politinA? pamfletAi??, nukreiptAi?? prieA? kraA?tutinA? liberalizmAi?? ir mokyklas, kurios kai kur netgi neveikia. Jo nuomone, tarp A?vykiA? Volstrite ir PrancAi??zijos didmiesA?iA? priemiesA?iA? yra tiesioginis ryA?ys.

Ai??is romanas primena policijos protokolAi?? su smulkiausiomis detalAi??mis, kurios skaitytojAi?? kartais tiesiog varo A? neviltA?.

Taigi 2011 metA? PrancAi??zijos literatAi??ros premijos paskirtos. TaA?iau sunku pasakyti, ar A?ie kAi??riniai bus skaitomi po deA?imties, penkiasdeA?imties ar A?imto metA?. Ai??iaip ar taip, tenka laukti visagalio Laiko nuosprendA?io. Ai??ia prasme ramiA? laikA? nebAi??na.