RamybAi?? mirties saloje?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Baletas
AUTORIUS:Ai??Helmutas Ai??abaseviA?ius

DATA: 2013-06

RamybAi?? mirties saloje?

Helmutas Ai??abaseviA?ius

Baleto ai??zA?iurlionisai??? premjera

Giedriaus KupreviA?iaus baletas ai??zA?iurlionisai??? ai??i?? naujas originalus kAi??rinys apie svarbiausiAi?? XX a. Lietuvos menininkAi??, pastatytas tarptautinAi??s komandos, ai??i?? geras pretekstas popremjeriniams pokalbiams, greitoms recenzijoms, ilgesniA? apmAi??stymA? reikalaujantiems vertinimams. Trys premjeriniai spektakliai (geguA?Ai??s 24, 25 ir 26 d.) parodAi??, kaip tvirtAi??ja baleto kAi??rAi??jA? koncepcijos A?taiga.

Ai?? M. K. A?iurlionio kAi??rybAi?? A?velgiama nuolatos ir paA?iais A?vairiausiais rakursais,1 su jo vardu susijAi?? A?vykiai kelia aistras tiek meniniu, tiek materialiniu lygmeniu2 ai??i?? taigi jis nAi??ra asmenybAi??, supakuota ir padAi??ta A? istorijos archyvAi??.

KupreviA?iaus ir lenkA? choreografo Roberto Bondaros kAi??rinys ai??i?? nauja teatrinAi?? A?io menininko refleksija. Nors abu tikina nestatAi?? biografinio baleto (ko gero, sukurti tokA? A?iA? laikA? A?okio teatro kontekste net neA?manoma), vis dAi??lto pripaA?ino, kad gilinosi A? asmeninA? A?iurlionio gyvenimAi??.

alli on sale.

ai??zMane domino gyvam jam esant nepasiektos A?lovAi??s drama. Antra drama, kuri taip pat mane persekiojo ne vienAi?? deA?imtmetA?, ai??i?? kodAi??l M.Ai??K. A?iurlionis neturAi??jo draugA?, kodAi??l jis buvo toks vieniA?as? TreA?ioji ai??i?? buitinAi??: ar M.Ai??K. A?iurlionis galAi??jo bAi??ti A?eimos A?mogus, ar galAi??jo turAi??ti A?eimAi???ai???3 ai??i?? sakAi?? kompozitorius. TaA?iau to klausti galima, tyrinAi??jant beveik kiekvieno talentingo menininko biografijAi??. Spektaklis A? A?iuos klausimus atsako paprastai ai??i?? viskAi?? lAi??mAi?? gyvenimo pabaigoje iA?ryA?kAi??jusi liga. Suprantama, niekam neateitA? A? galvAi?? statyti spektaklio apie ilgAi?? amA?iA? nugyvenusA?, sAi??lyginAi??s sAi??kmAi??s lydimAi?? menininkAi??, todAi??l tikriausiai niekada nebus paraA?ytas, pavyzdA?iui, baletas ai??zA?muidzinaviA?iusai???.

Choreografas teigAi??, kad jam labiausiai rAi??pAi??jo A?iurlionis kaip gyvas A?mogus: ai??zApie kAi?? jis galvojo, kAi?? jautAi??? Apie kAi?? svajojo ir ko siekAi??? Ko baiminosi ir vengAi??? KodAi??l neA?veikAi?? tA? slogiA? savo minA?iA??ai???4 TaA?iau kaA?in ar baletas yra ta A?iuolaikinio meno sritis, kuri A?stengtA? adekvaA?iai viskAi?? atskleisti. A?iurlionio gyvenimAi?? dokumentuoja jo biografija, laiA?kai, o KupreviA?iaus ir Bondaros baletas dAi??mesA? sutelkia A? ligos kamuojamo menininko dramAi??.

Spaudos konferencijoje prieA? premjerAi?? kompozitorius dA?iaugAi??si, kad A?io darbo Ai??mAi??si ne Lietuvos menininkai ai??i?? esAi?? tik uA?sienieA?iai galAi??jo paA?velgti A? A?iurlionA?, nepaisydami lietuviA?kA? mAi??stymo stereotipA?. Su tuo galima sutikti, nes lietuviA? choreografija, konkurencinga platesniame kontekste, netrukus jau taps istorija. TaA?iau nAi?? vienas rimtas menininkas nenori, kad A?iurlionis nebyliai rymotA? ant pjedestalo. A?domus tokio poA?iAi??rio pavyzdys yra Ai??arAi??no Nako tekstas ai??zJei Paulssonas bAi??tA? atAi??jAi??sai???, paremtas labai A?mogiA?ka vieno iA? A?iurlionio laiA?kA? interpretacija; galima prisiminti ir 2007 m. Vilniaus A?iuolaikinio meno centre vykusiAi?? Valentino KlimaA?ausko kuruotAi?? parodAi?? ai??z2420 A?iurlionisai???, kurioje jaunosios kartos menininkai konceptualiais kAi??riniais atskleidAi?? mitologizuoto genijaus recepcijAi?? dabarties kontekste.

Baletas ai??zA?iurlionisai??? pirmiausia atsirado kaip partitAi??ra: dar 2009-aisiais paraA?Ai??s pirmAi??jA? baleto variantAi?? ai??zAngelas iA? Pustelnikoai???, vAi??liau kompozitorius muzikAi?? perraA?Ai??, o atsiradus pastatymo galimybei, koregavo, pildAi??, paraA?Ai?? libretAi??. A?odA?iu, tai nAi??ra tas atvejis, kai kAi??rinio formAi?? lemia artimas muzikos ir A?okio kAi??rAi??jA? bendradarbiavimas, kai choreografas diktuoja pageidaujamas temas, nuotaikas, tempAi?? ir epizodA? trukmAi??.

KupreviA?ius turi nemaA?Ai?? teatrinAi??s kAi??rybos patirtA?: gerai A?inomas jo miuziklas ai??zUgnies medA?ioklAi?? su varovaisai???, opera ai??zBonaai???. PrieA? premjerAi??, atsiA?velgiant A? Lietuvos baleto bAi??klAi?? pastaraisiais deA?imtmeA?iais, spAi??liota, kad muzika gali tapti paA?eidA?iamiausia spektaklio vieta ir, ko gero, nesudarys prielaidA? atsiskleisti kitiems A?io sinkretiA?ko meno segmentams. Taip neatsitiko ai??i?? iA?girdome nuoseklA? muzikos kAi??rinA?, kartu su choreografija ir scenovaizdA?iu susilydA?iusA? A? jausminiu poA?iAi??riu vientisAi??, nors ir kelianA?iAi?? nemaA?ai klausimA?, dramaturgijAi??. PirmAi?? ir treA?iAi?? premjerAi?? dirigavo Robertas Ai??ervenikas, per antrAi?? spektaklA? uA? pulto stojo Mantas JauniA?kis. Visi trys spektakliai skambAi??jo su panaA?ia jausmine energija, gal antrajame kartais trikdAi?? maA?iau artikuliuotos, A?iurkA?tesnAi??s puA?iamA?jA? instrumentA? faktAi??ros, taA?iau tai jau beveik A?prasta Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Baletas, kaip muzikinio teatro A?anras, A?iuolaikinAi??je Lietuvos kultAi??roje nAi??ra populiarus. Apskritai atrodo, kad tai sovietmeA?io reiA?kinys, ypaA? skatintas XX a. antrojoje pusAi??je, kAi??rybinA? procesAi?? reguliuojant pagal penkmeA?io planus.

KaA?in ar surastume per pastarAi??jA? deA?imtmetA? anglA?, prancAi??zA? ar vokieA?iA? kompozitoriaus sukurtAi?? baletAi??, kuris bAi??tA? rodomas didA?iosiose scenose. Choreografai daA?niausiai renkasi muzikinio koliaA?o principAi??, tuo keliu paprastai eidavo ir Lietuvos choreografijos grandai ai??i?? Jurijus Smoriginas, AnA?elika Cholina.

Klasikinis baletas jau tapo kultAi??ros paveldo objektu, o A?iuolaikinio baleto samprata yra visiA?kai neapibrAi??A?ta. KupreviA?iaus ir Bondaros kAi??rinA? baletu galima vadinti tik iA? dalies ai??i?? tai daugiau A?iuolaikinio A?okio, judesio, vaizdA? spektaklis, savaip atsakantis A? muzikologAi??s AudronAi??s A?iAi??raitytAi??s klausimAi??: ai??zBaletas ai??i?? muzikos A?anras ar vizualusis menas?ai???5

Nors ai??zA?iurlionisai??? ir nAi??ra biografinis baletas, vis dAi??lto jo atspirties taA?kas ai??i?? konkretaus A?mogaus gyvenimas ir kAi??ryba. Dabartiniame baleto repertuare tokiA? kAi??riniA? nedaug, bet vis dAi??lto esama. Kartais tai netgi papildomai uA?tikrina spektaklio sAi??kmAi??, kaip atsitiko, pavyzdA?iui, su Cholinos ai??zBarbora Radvilaiteai???. Lietuvos baleto repertuare yra dar vienas sAi??kmAi??s sulaukAi??s biografinis kAi??rinys ai??i?? Boriso Eifmano ai??zRaudonoji A?izelai???, nors A?io spektaklio populiarumAi?? visA? pirma lemia ryA?ki reA?isAi??ra ir efektingas vizualinis sprendimas. RusA? balerinos Olgos Specivcevos biografija A?ia atpaA?A?stama daugiau dAi??l vieA?A?jA? ryA?iA?, nes spektaklio personaA?ai A?vardyti bendriniais A?odA?iais: ai??zbalerinaai???, ai??zmokytojasai???, ai??zpartnerisai???, ai??zdraugasai???, ai??zA?ekistasai???. Konkretesni Eifmano baleto ai??zA?aikovskisai??? veikAi??jai. Stokholmo karaliA?kojoje operoje spektaklA? ai??zGustavas IIIai??? pagal Ai??vedijos monarcho, baleto mecenato biografijos faktus ir A?vairiA? kompozitoriA? muzikAi?? pastatAi?? prancAi??zA? choreografas Patriceai??i??as Barteai??i??as, buvAi??s baleto A?okAi??jas. Dauguma KupreviA?iaus baleto personaA?A? irgi yra tikros istorinAi??s asmenybAi??s, vienintelAi?? abstrakcija ai??i?? Mirtis, pakeitusi pirmajame variante buvusiAi?? KAi??rybAi??.

Apsiribota neilgu A?iurlionio biografijos tarpsniu: scenoje nuo pat pirmA?jA? minuA?iA? matome sutrikusA?, nerimo apimtAi??, ligos kamuojamAi?? menininkAi??, kuris leidA?ia dienas savo vaizduotAi??s pasaulyje, keliaudamas prisiminimA? labirintais. A?ia beveik nAi??ra vietos A?viesesnAi??ms mintims, kiekviena scena artina prie lengvai nuspAi??jamo finalo. AsmenybAi??s sudvejinimas ai??i?? tinkamas bAi??das kalbAi??ti apie liguistAi?? vaizduotAi??. TokA? principAi?? taikAi?? ir Smoriginas spektaklyje ai??zChoreografo laiA?kai M.Ai??K.Ai??A?.ai???, tiesa, mAi??gindamas iA?skirti du A?ios asmenybAi??s pavidalus ai??i?? naivA?, A?mogiA?kAi?? versus kAi??rybiA?kAi??, genialA?jA?. Bondaros sprendimas atrodo vaisingesnis, nes siekiama platesniA? asociacijA?, ai??i?? tai nAi??ra tiesiog dvi skirtingos to paties A?mogaus pusAi??s ar asmenybAi??s susidvejinimo diagnozAi??. Bondaros A?iurlionis tarytum A?velgia A? save iA? A?alies, netgi stengiasi pakoreguoti savo prisiminimus, nesAi??kmingai mAi??gindamas juose dalyvauti.

Spektaklis sukurtas, laikantis kinematografinio principo, ai??i?? dAi??liojamas iA? atskirA? scenA?, iA?kylanA?iA? protagonisto vaizduotAi??je, bet jis pats viskAi?? stebi tarytum iA? A?alies. Pirmieji spektaklio vaizdai tiesiogiai susijAi?? su A?iurlionio ikonografija ai??i?? su paslaptingu jo paveikslu ai??zRamybAi??ai???, A?iek tiek primenanA?iu ir Arnoldo BAi??cklino ai??zMirties salAi??ai???. Mirties A?vaizdis dailininkui nedavAi?? ramybAi??s nuo pat ai??zLaidotuviA? simfonijosai???, taA?iau ilgainiui, kaip byloja jo kAi??ryba, Ai??mAi?? silpti, nutolo, iA?nyko, kitaip, negu atrodo spektaklio statytojams. ai??zRamybAi??s / Mirties salosai??? gelmAi??se Bondaros A?iurlionA? apninka mirties demonai ai??i?? iliustratyvus ir tiesmukas sprendimas, kuriam A?gyvendinti pasitelkiamas kostiumas (kombinezonas su gobtuvu) ir grimas.

PrisiminimA? srautas nuosekliai atpasakoja A?iurlionio biografijAi??. Kad bAi??tA? aiA?kiau, atsiranda epizodiniA? personaA?A?, pavyzdA?iui, vienintelis A?iurlionio draugas Eugenijus Moravskis, kurio vaidmuo yra tiesiog A?enklas, nesvarbu, koks artistas jA? atliktA?.

Pats tyriausias prisiminimas, skaidrus tiek nuotaika, tiek choreografine kalba, yra pirmoji A?iurlionio meilAi?? Marijai Moravskai. Ai??iAi?? scenAi?? nutraukia kiti du epizodiniai personaA?ai ai??i?? Moravskis su Macijevskiu, kuris despotiA?kai, tiesiogine to A?odA?io prasme, nusitempia MarijAi?? paskui save.

ChoreografinAi?? spektaklio kalba gana lakoniA?ka, pagrindinis krAi??vis tenka svarbiausiems atlikAi??jams, bendrA? plastiniA? scenA? nedaug, taA?iau jos muzikalios, raiA?kios ir logiA?kai A?pintos A? bendrAi?? spektaklio struktAi??rAi??. Tokia choreografinAi?? maA?akalbystAi?? susijusi su esmine kAi??rAi??jA? nuostata parodyti herojA?, skendintA? vienatvAi??je, vengiantA? minios, o jei atsiduria A?moniA? kamA?atyje, tai visi jA? stumdo, uA?kliudo, nes niekas jo nepastebi.

Antrajame veiksme reikA?mingas vaidmuo tenka chorui ai??i?? tai ne tik papildomas partitAi??ros instrumentas, bet ir paveiki sceninAi?? masAi??. Choras stebi paskutiniAi??sias menininko gyvenimo akimirkas, gedAi??damas su juodais skAi??A?iais palydi A? paskutinAi?? kelionAi??. ChoristA? plastika minimalistinAi??, ritualizuota, tai veikiau scenografinAi?? forma, praturtinanti spektaklio vaizdingumAi??.

Bondaros braiA?Ai?? suformavo klasikinio ir A?iuolaikinio A?okio patirtis: nuolat pabrAi??A?iama neformali, iA?oriA?kai atsipalaidavusi, taA?iau vidujai koncentruota, A?tempta A?okAi??jA? stovAi??sena, tarytum susikaupiant ekspresyviai prasiverA?iantiems judesiA? A?uorams. Grynai choreografiniA? scenA? nedaug, taA?iau jos muzikalios, organiA?kai sukomponuotos, kontaktinAi?? improvizacija padeda A?okAi??jams atskleisti ne tik iA?orinAi??, bet ir vidinAi?? savo herojA? tapatybAi??.

BAi??tA? keista, jei tokios koncepcijos spektaklyje pagrindinis herojus lakstytA? ir A?okinAi??tA?, iA?reikA?damas savo nerimAi?? ir vidinAi?? kanA?iAi??, todAi??l plastinis pieA?inys A?ia santAi??rus, taupus, A?vardijantis ne tiek veiksmAi??, kiek bAi??senAi??. Klasikinio A?okio judesiai naudojami saikingai ir tai priartina spektaklio choreografijAi?? prie A?iuolaikinio teatro plastikos, nes iA? principo vengiama judesio kaip formos, siekiama jA? motyvuoti dramaturgine situacija, personaA?A? fiziniais ir psichiniais sAi??lyA?iais.

A?iurlionio paveikslai ai??i?? bent jau keletas iA? jA? ai??i?? A?sitvirtinAi?? mAi??sA? sAi??monAi??je. Baletas ai??zA?iurlionisai??? irgi paveiksliA?kas, kai kurie jo vaizdiniai kelia asociacijas su menininko kAi??riniais. Teatre A?iurlionio paveikslai jau buvo naudojami ai??i?? 1933 m. jo kompozicijAi?? ai??zRojusai??? Petras Kalpokas parinko Giacomo Pucciniai??i??o operos ai??zSesuo AndA?elikaai??? apoteozei. Harmoningas, optimistiA?kas, A?viesus paveikslas uA?baigAi?? istorijAi?? apie A?emiA?kAi??sias kanA?ias ir dangaus gailestingumAi??. Po 90 metA? tokia nuotaika atrodytA? pavojingai sentimentali, lygiai kaip ir konkreA?ios, apA?iuopiamos menininko vaizdiniA? citatos. Tikriausiai todAi??l spektaklyje citatA? nedaug, jos pateikiamos kaip animuotos projekcijos, kiek tendencingai A?valgantis po A?iurlionio kAi??rybos paraA?tes, vengiant chrestomatiniA? jo darbA?. IA?ryA?kinami keliA? centimetrA? dydA?io pieA?inukai, patogAi??s psichiniam asmenybAi??s nestabilumui iliustruoti. Kartais net atrodo, kad vaizdo projekcijas (jA? autorAi?? ai??i?? Ewa Krasucka) pakeitus kitokiais elementais, spektaklis galAi??tA? vadintis, pavyzdA?iui, ai??zGoyaai??? arba ai??zMunchasai???.

Kur kas A?domesnAi?? ir paveikesnAi?? scenovaizdA?io dalis, susijusi su abstrakA?iomis geometrinAi??mis struktAi??romis, vertikaliA? ir A?striA?ainiA? ritmika. Scenografijos autorAi??s dailininkAi??s Diana MarszaAi??ek ir Julia Skrzynecka sukAi??rAi?? optiA?kai paveikiAi?? aplinkAi?? su vieninteliu konkreA?iu elementu ai??i?? metaline lova, iliustruojanA?ia paskutines A?iurlionio gyvenimo dienas Pustelnike. Nors scenografijos A?vaizdA?iai ir objektA? kaita artima kitiems A?iuolaikinio repertuaro kAi??riniams, taA?iau spektaklio suvokimui tai netrukdo ai??i?? asociacijos iA?kyla vAi??liau, nagrinAi??jant jo sandarAi?? ir poveikA?.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistams ai??zA?iurlionisai??? suteikAi?? galimybAi?? susipaA?inti su kitokiais choreografijos principais, tiesa, daugumai A?okAi??jA? jie nAi??ra nauji, A?inomi iA? maA?esniA? A?iuolaikinio A?okio kAi??riniA?, su laisva, neakademine A?okio kalba kai kurie iA? jA? susidAi??rAi?? choreografiniame projekte ai??zKAi??rybinis impulsasai???.

ai??zA?iurlionioai??? vaidmenis kAi??rAi?? A?inomi baleto solistai. Ai?? solistA? sAi??raA?Ai?? su A?iuo kAi??riniu pateko ir Marius Miliauskas, kurio faktAi??ra ir judesiai, paremti fiziniA? ir dvasiniA? iA?gyvenimA? derme, santAi??ria, introvertiA?ka vaidyba, tinka norimam A?iurlionio paveikslui sukurti. Miliauskas A?kAi??nijo abu menininko pavidalus, ir abiem atvejais jis vienodai A?tikina. A?iurlionio vaidmenA? taip pat atliko Genadijus A?ukovskis ir Martynas Rimeikis.

Premjeriniuose spektakliuose SofijAi?? A?oko Anastasija A?umakova ir Olga KonoA?enko, BronislavAi?? ai??i?? Olga KonoA?enko ir Margarita VerigaitAi??, MarijAi?? ai??i?? Inga CibulskytAi?? ir RAi??ta JuodzeviA?iAi??tAi??, EugenijA? ai??i?? Mantas DaraA?keviA?ius, MirtA? ai??i?? Igoris Zaripovas ir Kipras Chlebinskas.

Spektaklio keliami klausimai ir abejonAi??s dAi??l kai kuriA? sprendimA? neturAi??tA? bAi??ti siejami su kategoriA?ku vertinimu. Neabejotina, kad tai aukA?tos meninAi??s kokybAi??s kAi??rinys, reikA?mingai prisidedantis prie A?iurlionianos. Jaunam choreografui Robertui Bondarai ai??i?? tai vienas pirmA?jA? didesniA? siuA?etiniA? baletA?, reikia tikAi??tis, tai bus reikA?mingas jo profesinAi??s karjeros laiptelis, o gal taps pavyzdA?iu ir Lietuvos baleto A?okAi??jams, nesitenkinantiems atlikAi??jo vaidmeniu ir ieA?kantiems naujA? kAi??rybos erdviA?. Talentingas ir skoningas spektaklis atspindi A?iuolaikinAi??s A?okio kultAi??ros transformacijas, o kartu ai??i?? tam tikras kAi??rybos, vertinimo ir suvokimo problemas, nuolat iA?kylanA?ias A?ioje teatro srityje, ypaA? kai ji susiduria su tema, turinA?ia turtingAi?? interpretacijA? ir suvokimo istorijAi??.

1Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? 2004-aisiais iA?leista Rasos AndriuA?ytAi??s monografija ai??zM. K. A?iurlionis: tarp simbolizmo ir modernizmoai???, 2008 m. pasirodAi?? dailAi??tyrininkAi??s Laimos PetruseviA?iAi??tAi??s studija ai??zMelancholija ir saulAi??: Munchas ir A?iurlionisai??? ir Dariaus KuA?insko sudarytas iA?samus chronologinis M. K. A?iurlionio muzikiniA? kAi??riniA? katalogas, 2009-aisiais NacionalinAi?? dailAi??s galerijAi?? po rekonstrukcijos atvAi??rAi?? puiki menotyrininkA? Rasos AndriuA?ytAi??s, A?eko Vojtecho Lahodos ir kompozitoriaus Ai??arAi??no Nako paroda ai??zGarsA? ir spalvA? dialogai: M. K. A?iurlionio ir jo amA?ininkA? kAi??rybaai???.

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??iemet kovo pabaigoje ParyA?iaus aukciono namuose Artcurial mAi??ginta parduoti tariamAi?? M. K. A?iurlionio kompozicijAi?? ai??zPaukA?tis ir vaikasai???, paaiA?kAi??jo, kad tai triptiko ai??zPasakaai??? antrosios dalies ai??zKaralaitAi??s kelionAi??ai??? plagiatas.

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Laima A?emulienAi??, G. KupreviA?ius tiki atradAi??s dar nepaA?intAi?? M. K. A?iurlionio veidAi??, Kauno diena, 2013-05-23.

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? AudronAi?? A?iAi??raitytAi??, LietuviA? baletas ai??i?? muzikos A?anras ar vizualus menas? Menotyra, 2009, nr. 1, p. 23ai??i??35.

buy albendazole in the uk.