RaA?ymas kaip alternatyvus gyvenimo bAi??das

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS: Kornelijus Platelis
DATA: 2012-07

RaA?ymas kaip alternatyvus gyvenimo bAi??das

Ai??iA? metA? liepos 15 dienAi?? Vilniuje prasidAi??jo ai??zVasaros literatAi??ros seminaraiai??? (Summer Literary Seminars), viena didA?iausiA? pasaulyje nepriklausomA? kAi??rybinio raA?ymo programA?. KORNELIJUS PLATELIS kalbasi su programos A?kAi??rAi??ju ir vadovu, raA?ytoju MIKHAILU IOSSELIU, ai??zVasaros literatAi??ros seminarA?ai??? dAi??stytoja, raA?ytoja ir redaktore DAWN RAFFEL, raA?ytoja ir kAi??rybinio raA?ymo dAi??stytoja bei vienintelAi??s knygos A?ia tema lietuviA? kalba ai??zRaA?yti gali kiekvienasai??? (ai??zBaltos lankosai???, 2012, iA? anglA? kalbos vertAi?? Vytautas Grenda) autore LAIMA VINCE SRUOGINIS, poetu, dramaturgu, fotografu JULIUMI KELERU bei poetu ir vertAi??ju KERRYai??i??U SHAWNU KEYSU apie jA? darbo metodus, tiksAi??lus, privalumus ir trAi??kumus. Pokalbyje taip pat dalyvavo ir spaudai tekstAi?? parengAi?? ai??zVasaros literatAi??ros seminarA?ai??? atstovAi?? spaudai EGLAi?? KAA?KUTAi??.

Kornelijus Platelis.Gal galAi??tumAi??te trumpai pristatyti ai??zVasaros literatAi??ros seminarusai???? Kur jie prasidAi??jo ir kodAi??l jie dabar rengiami Vilniuje?

Mikhailas Iosselis. ai??zVasaros literatAi??ros seminarusai??? Vilniuje rengti pradAi??jome 2009 metais, po to, kai deA?imt metA? Sankt Peterburge vykusi programa nutrAi??ko. Galvojome, kaip galAi??tumAi??me iA?laikyti seminarus Europoje, ieA?kojome A?domios ir prasmingos vietos. Kadangi Vilnius mane visuomet traukAi??, pamaniau, kad jis tiktA?, nes jame tiek daug tuA?A?iA? kontekstA?, kuriuos bAi??tA? galima uA?pildyti A?vairiausiomis prasmAi??mis, tiek daug istorijos, kuri dabar praeityje, ir jos prasmAi??s jau iA?sisklaidA?iusios ir turi bAi??ti aktualizuotos. TodAi??l pagalvojau, kad bAi??tA? prasminga A?iAi?? erdvAi?? laikas nuo laiko uA?tvindyti paA?Ai??lusiais, tarptautinio pripaA?inimo sulaukusiais Ai??iaurAi??s Amerikos raA?ytojais ir kitais kultAi??ros A?monAi??mis, taip praturtinant VilniA? ir jiems patiems suteikiant galimybAi?? rasti A?iame mieste tai, ko paprastai ieA?koma RytA? Europoje. Juk Vilnius yra daugelio tautybiA? ai??i?? A?ydA?, lenkA?, rusA?, amerikieA?iA? ai??i??Ai?? A?moniA? kilmAi??s vieta. Ai??iuo atA?vilgiu Vilnius ai??i?? puiki vieta. Ir kol kas nAi?? truputAi??lio nenusivyliau, netgi atvirkA?A?iai, man paA?iam jis tampa vis turtingesnis ir A?domesnis. Be to, ai??zVasaros literatAi??ros seminaraiai??? yra nepelno siekianti organizacija, A?kurta Kanadoje, Monrealyje, 1989 metais, taigi jau prieA? keturiolika metA?, o A?i programa jau dvideA?imtoji. SurengAi??me deA?imt seminarA? Sankt Peterburge, penkis Kenijoje, du Monrealyje, ir A?tai dabar treA?iAi?? kartAi?? ai??i??Ai?? Vilniuje. Per tAi?? laikAi?? sulaukAi??me beveik tAi??kstanA?io dviejA? A?imtA? dalyviA? iA? visos Ai??iaurAi??s Amerikos, o deA?imtys Amerikos, Kanados ir kitA? A?aliA? raA?ytojA? vedAi?? uA?siAi??mimus kAi??rybinio raA?ymo dirbtuvAi??se.

K. P.KAi??rybinio raA?ymo dirbtuvAi??s Lietuvoje taip pat nAi??ra naujas dalykas. Kartas nuo karto universitetai siAi??lo kAi??rybinio raA?ymo kursus, RaA?ytojA? SAi??junga rengia dirbtuves viduriniA? mokyklA? mokiniams, taA?iau tos programos nAi??ra labai populiarios. TodAi??l norAi??A?iau paklausti, kokios ai??zVasaros literatAi??ros seminarA?ai??? sAi??kmAi??s prieA?astys?

M. I. Man bAi??tA? smalsu suA?inoti, kodAi??l jos Lietuvoje nepopuliarios. ai??zVasaros literatAi??ros seminarA?ai??? sAi??kmAi??, matyt, lemia A?ios organizacijos ilgaamA?iA?kumas. Be to, tai darbas iA? meilAi??s, finansiA?kai jis nelabai apsimoka, todAi??l jis tAi??siasi. Tai ne pinigA? uA?dirbimo, o egzistencinis sumanymas. ai??zVasaros literatAi??ros seminaraiai??? remiasi keliomis nebAi??tinai A?vardytomis, taA?iau tvariomis idAi??jomis. Pirma, raA?ytojams reikia atsiplAi??A?ti nuo rutinos ir nuo savo paA?iA? raA?ymo A?proA?iA?. PastebAi??jome, kad staiga perkAi??lus raA?ytojus A? kitAi?? vietAi??, jie tarsi iA?muA?ami iA? vAi??A?iA?, ir tai jiems leidA?ia kitaip paA?velgti A? savo paA?iA? darbAi??. Antra, nepaisant skirtingA? kultAi??rA? ir kalbA?, kuriomis raA?o, pastebAi??jome, kad raA?ytojai, kaip policininkai ar kitA? profesijA? A?monAi??s, visur yra panaA?Ai??s. Jei emigracija mane iA?mokAi?? ko nors vertingo, tai leido patirti, kad A?monAi??s kur kas maA?iau skiriasi nei A?prasta manyti, turint omenyje, kokiAi?? A?takAi?? jiems daro ideologija, kalba ir istorija. TreA?ia, A?ioje programoje, kitaip nei kitose, kur A?ymAi??s raA?ytojai arogantiA?kai laikosi atokiai, visus dalyvius vienija nauja aplinka. Juk A?ymus raA?ytojas kaA?kada buvo pradedantysis. Visiems jiems rAi??pi iA?mokti raA?yti kuo geriau. Ai??iuolaikiniame pragmatiA?kame pasaulyje nAi??ra skatinama raA?yti, nesirAi??pinama, kad raA?ytojA? rastA?si kuo daugiau, taA?iau A?monAi??s vis tiek nori gyventi A?domiai, alternatyviai, o raA?ymas ir yra alternatyvus gyvenimo bAi??das. TodAi??l kAi??rybinio raA?ymo programos tarsi pateisina raA?ytojo profesijAi??, patalpina pradedantA? autoriA? tarp kitA? A?ios profesijos A?moniA?.

Laima VincAi?? Sruoginis.NorAi??A?iau pridAi??ti, kad mes su Kerryai??i??u Shawnu Keysu A? VilniA? atvykome laimAi??jAi?? Fullbrighto stipendijAi?? tam, kad dAi??stytumAi??me kAi??rybinA? raA?ymAi??.

Kerryai??i??s Shawnas Keysas. AA? buvau papraA?ytas dAi??styti vertimo teorijAi?? ir praktikAi??. Nors VU AnglA? filologijos katedra nuolat pritraukia raA?ytojus, iA? tiesA? jie ieA?ko kalbininkA?. Kadangi nesu kalbininkas, siekAi??me kompromiso, kad dAi??stysiu vertimo studijas. Nors savo kursAi?? pavadinau ai??zKAi??rybinAi?? kompozicijaai???, taA?iau dAi??sA?iau nebAi??tinai A?monAi??ms, kurie ypaA? domisi kAi??ryba. Jie mokAi??si anglA? kalbos. Savo kursAi?? sumaniau taip, kad jie patogiau jaustA?si raA?ydami kita kalba. KAi??rybinA? raA?ymAi?? naudojau kaip priemonAi??, nes jie studijavo anglA? filologijAi??. Dauguma studentA? siekAi?? tapti vertAi??jais ir iA?vykti dirbti A? BriuselA? ar gauti kitAi?? darbAi??, o ne tapti raA?ytojais. Lietuvoje raA?ytojais norintys tapti A?monAi??s studijuoja lietuviA? filologijAi?? arba filosofijAi??.

Julius Keleras. Na, A?iuo metu padAi??tis yra A?iek tiek pakitusi. Esama bibliotekininkA?, istorikA?, medikA?, kitA? specialybiA? A?moniA?, kurie puoselAi??ja raA?ymo ambicijas. Tiesa, A?iame maratone pasilieka tik atkakliausieji.

L. V. S. Tuomet man labai pasisekAi??, nes dAi??sA?iau kAi??rybinA? raA?ymAi?? 1995, 1996, 1997, 2007, 2008 ir 2009 metais anglA? filologijos magistro studentams ir atradau kelis talentus, kurie vAi??liau apleido kalbos studijas ir pakeitAi?? savo profesinius planus. Man pasirodAi??, kad Lietuvoje susidomAi??jimas kAi??rybiniu raA?ymu didA?iulis. Ai??kurtas Pedagogikos centras prie Lietuvos Edukologijos universiteto, buvau papraA?yta viduriniA? mokyklA? mokiniams lietuviA? kalba vesti kAi??rybinio raA?ymo seminarus lietuviA? literatAi??ros kontekste. Galiausiai ai??zBaltA? lankA?ai??? direktorius Saulius A?ukas manAi??s papraA?Ai?? paraA?yti knygAi?? viduriniA? mokyklA? mokytojams ai??zRaA?yti gali kiekvienasai??? ir kai ji iA?Ai??jo, A?monAi??s iA? visos Lietuvos man Ai??mAi?? raA?yti laiA?kus. Naudodamiesi ta knyga jie steigAi?? kAi??rybinio raA?ymo dirbtuves ir praA?Ai??, kad jiems padAi??A?iau. Galiausiai moterA? grupelAi?? Vilniuje manAi??s papraA?Ai?? vadovauti jA? kAi??rybinio raA?ymo grupei. Trejus metus susitikdavome kartAi?? per savaitAi??, sekmadieniais. Viena tos grupAi??s darbo iA?davA? ta, kad GenovaitAi?? BonA?kutAi??-PetronienAi?? paraA?Ai?? romanAi?? ai??zNeA?vykusi terapijaai???, kuri tapo perkamiausia knyga Lietuvoje. Ji tiesiog darAi?? mano knygoje siAi??lomus pratimus. Taigi, manau, kad Lietuvoje susidomAi??jimas kAi??rybiniu raA?ymu didelis, taA?iau ne ten, kur galima bAi??tA? tikAi??tis jA? rasti, ir tas susidomAi??jimas plinta. Vilniaus universiteto LietuviA? literatAi??ros katedra norAi??tA? siAi??lyti kAi??rybinio raA?ymo kursAi??.

K. P.Man patiko Mikhailo raA?ymo, kaip alternatyvaus gyvenimo bAi??do, apibAi??dinimas. TaA?iau ar iA? tiesA? A?manoma iA?mokyti A?mogA? raA?yti ir ar mokymas nesuniveliuoja autoriA? raA?ymo manierA?? O galbAi??t JAi??sA? studentai jau yra atsidavAi?? ir susiformavAi?? raA?ytojai, o JAi??s tik auginate juos, padedate iA?vengti klaidA??

L. V. S. Mokome amato, meistrystAi??s ir technikos taip pat, kaip dailininkai yra mokomi maiA?yti spalvas, valdyti teptukAi??, perspektyvos. Ai??sivaizdavimas, kad poetas yra iA? niekur atsiradAi??s talentas, klajojantis gatvAi??mis, geriantis vynAi??, o grA?A?Ai??s A? savo landynAi?? uA?raA?antis kokA? eilAi??raA?tA?, atklydAi??s iA? XIX amA?iaus romantizmo. La BohA?me. Manau, kad toks suvokimas vis dar gajus Lietuvoje ir kitose posovietinAi??se A?alyse. Ai??iaurAi??s Amerikoje senokai suvokAi??me, kad mokome meistrystAi??s. A?inoma, norint raA?yti, reikia talento, taA?iau jA? reikia ir ugdyti. Be to, neA?manoma raA?yti vakuume, reikia turAi??ti skaitytojA?. MeistriA?kumo kursA? metodas, bent jau kuriam laikui, pradedanA?iam raA?ytojui pasiAi??lo skaitytojA? ratAi??, erdvAi??, kurioje raA?ytojas gali daryti klaidas, jas taisyti, tobulAi??ti. Talento, A?inoma, neiA?mokysi, taA?iau talentingam A?mogui reikia instrumentA? jam ugdyti. Galiausiai, kaip ir kiekvienam darbui, raA?ytojo profesijai reikia pagrA?stumo. KAi??rybinio raA?ymo programA? JAV, Kanadoje ir JungtinAi??je KaralystAi??je gausa tarsi A?teisina raA?ytojo profesijAi??.

Dawn Raffel.AA? studentams stengiuosi kalbAi??ti apie mAi??stymo A?proA?ius. Mano iA?silavinimas kitoks. Kai baigiau universitetAi??, dar nebuvo kAi??rybinio raA?ymo programA?. Esu baigusi semiotikAi??, tai tikrai A?iam darbui bevertis dalykas, nebaigiau jokios magistro menA? programos, taA?iau jau trisdeA?imt metA? dirbu visokio plauko, nuo labai komerciniA? iki literatAi??ros, A?urnalA? redaktore. Ai??iuo metu redaguoju du leidinius, tris dienas per savaitAi?? dirbu A?urnale ai??zReaderai??i??s Digestai??? ir dvi dienas ai??i?? LiteratAi??ros centre, kur redaguoju literatAi??ros A?urnalAi??. Yra paprasti universalAi??s raA?ymo principai. Gali skirtis kontekstas, tekstA? prieinamumas, skaitytojA? sugebAi??jimas suvokti dviprasmybAi??, taA?iau esama ir bendrA? raA?ymo principA?. Su studentais kalbu apie tai, kas yra uA? akademinio pasaulio ir kAi??rybinio raA?ymo dirbtuviA? ribA?, ne tik apie agentus ir redaktorius, bet ir apie jA? knygA? pirkAi??jus ai??i??Ai?? ko A?monAi??s knygynuose ieA?ko, kas juos traukia. Kas raA?ytojAi?? daro ypatingAi??. UA?simenu ir apie amatAi??, kaip Laima VincAi?? sakAi??, bet daugiau stengiuosi kalbAi??ti apie mAi??stymo A?gAi??dA?ius, atkaklumAi??. Man ai??zVasaros literatAi??ros seminaruoseai??? patinka tai, kad A?monAi??s, atsidAi??rAi?? naujoje vietoje, bAi??na atviri viskam. TodAi??l sakau: ai??zKol esate A?ia, A?ias dvi savaites pasistenkite A? viskAi?? paA?velgti naujai.ai??? Duodu uA?duotA? atlikti tai, kas visai nesusijAi?? su kAi??rybiniu raA?ymu, ir papasakoti, ko jie iA? to iA?moko ir kaip tai gali bAi??ti naudinga jA? raA?ymui. BAi??tinai pasitelkiu ir kokiAi?? kitAi?? meno sritA? ai??i??Ai?? siunA?iu studentus A? muziejA?, klausomAi??s muzikos. Tai taip pat raA?ymas, nors ir ne ant popieriaus. Ai??iandien iA?sivedA?iau juos A? laukAi?? ir praA?iau A?siA?iAi??rAi??ti A? sparnuotAi?? karvAi?? ant sienos.

J. K.MAi??stymo A?gAi??dA?iai bei nuoA?irdus atkaklumas iA?ties bAi??tA? esminiai dalykai formuojantis kAi??rybinio raA?ymo principams. Erudicijos plAi??tra, geismas suvokti pasaulA? naujai, nematytai ai??i?? irgi ne pageidautina, o privaloma. Kaip demiurgui mAi??ginti kAi??rybiA?kai suvokti ir sukurti save popieriaus lape ai??i?? kas gali bAi??ti nuostabiau?

L. V. S. Tai ir yra kAi??rybinio raA?ymo dAi??stymo A?avesys, ypaA? tokioje programoje kaip ai??zVasaros literatAi??ros seminaraiai???. Kiekvienas kAi??rybinio raA?ymo dAi??stytojas turi kitAi?? metodAi??, vertAi?? ir filosofijAi??. AA? daugiausiai mokau amato, technikos ir kaip jAi?? tobulinti, o jAi??s studentus mokote meninAi??s A?iAi??ros ir kAi??rybingo mAi??stymo. Be to, studentus labai praturtina galimybAi?? mokytis pas kelis skirtingus dAi??stytojus.

K. Sh. K.Sutinku, manau, kad studentA? perkAi??limas, A?metant juos A? kitokiAi?? kultAi??ros erdvAi??, bei intensyvi kultAi??ros programa yra svarbAi??s. Tuo kAi??rybinio raA?ymo dirbtuvAi??s ir skiriasi nuo menA? magistro programA?. Intensyvumas duoda naudos. AA? irgi manau, kad, kaip Dawn Raffel sako, neformalus susidAi??rimas su nepaA?A?stama aplinka, yra kur kas naudingesni pradedanA?iam raA?ytojui uA? kAi??rybiniA? dirbtuviA? klasAi??s draugA? neigiamAi?? poveikA? jo individualumui. Geriausi mokytojai yra literatAi??ros ai??zprotAi??viaiai???. Be to, yra skirtumas tarp poezijos ir prozos. Niekas nepaminAi??jo poezijos skambesio, oraliA?kumo, kurio beveik neA?manoma iA?mokyti jokiame kontekste.

D. R. Man ir prozos akustinAi??s kalbos ypatybAi??s labai svarbios, ir A?ios dienos seminare apie tai daug kalbAi??jome su studentais. Skambesys kuria prasmes, reikia galvoti, ar tai skubrus, ar graA?us lAi??tas sakinys. Tai ne poezija, taA?iau A?odA?iA? skambesys perteikia daug prasmAi??s. Viena uA?duoA?iA? studentams buvo klausytis lietuviA? kalbos skambesio ir pamAi??ginti kuo daugiau suprasti.

M. I.Labai trumpai pridursiu, nes manAi??s daA?nai klausia, ar galima iA?mokyti raA?yti. Ne, raA?yti negalima iA?mokyti, galima iA?mokyti, kaip nereikia raA?yti, ir galima suteikti A?monAi??ms laisvAi?? raA?yti. Keista, kaip A?monAi??ms sunku atrasti savo paA?iA? balsAi??, liautis imituoti kAi?? nors, ko jiems nederAi??tA? imituoti, ir imti imituoti tai, kAi?? jiems dera mAi??gdA?ioti. PavyzdA?iui, Gabrielis GarcAi??a MA?rquezas 1951 metA? pokalbyje ai??zParis Reviewai??? sakAi??, kad studijuodamas teisAi?? Bogotos universitete susirado draugA?, kurie jam skolino to meto raA?ytojA? knygas. KartAi?? jis namo parsineA?Ai?? Kafkos apsakymus. PerskaitAi??s pirmAi??jA? sakinA?: ai??zPabudAi??s vienAi?? rytAi?? iA? neramaus miego, Gregoras Zamza pasijuto pavirtAi??s baisingu vabaluai???, jis vos neiA?krito iA? lovos, taip buvo nustebAi??s. Jis sakAi??: ai??zNemaniau, kad kas turi teisAi?? taip raA?ytiai???, tuojau pat metAi?? studijas ir pradAi??jo raA?yti, nes A?itaip gavo leidimAi??. PanaA?iai A?ymus amerikieA?iA? raA?ytojas, geras ai??zVasaros literatAi??ros seminarA?ai??? draugas, studijavAi??s pas kitAi?? A?ymA? trumposios prozos autoriA? RaymondAi?? CarverA?, magistAi??ro darbui paraA?Ai?? apsakymA? rinkinA? imituodamas RaymondAi?? CarverA? ir nusivylAi?? savo gabumais. Tai buvo patenkinamas magistro darbas, keli apsakymai, iA?spausdinti literatAi??ros A?urnaluose, taA?iau daugiau neberaA?Ai??, deA?imt metA? dirbo geologu Indonezijoje, grA?A?o ir Ai??mAi?? raA?yti savo balsu, nes nebeturAi??jo, kAi?? prarasti, ir staiga tapo vienu populiariausiA? JAV raA?ytoju.

L. V. S. Taip, kiekvienam pradedanA?iajam raA?ytojui rasti savo balsAi?? yra sunkiausia. Kolumbijos koledA?e taikomas pasakojimo metodas, pagal kurA? atliekama labai daug pratimA? balsu, garsiai pasakojama tam, kad studentai save iA?girstA?, priartAi??tA? prie savAi??s paA?iA?, nes raA?ydami nebAi??tinai save iA?girstame.

J. K. NorAi??A?iau pasidalyti ankstyva savo kAi??rybinio raA?ymo mokymosi patirtimi. A?inoma, pirmiausia buvo skaitymas, skaitymas, skaitymas. Poetas, kaip ir apskritai raA?to A?mogus, ir tada, ir dabar yra beveik A?imtaprocentinis savamokslis, tas neiA?vengiama. TaA?iau atsiveria Mokytojo problema. Laimei, bent jau kalbant apie mano kartos Lietuvos poetus, prieA? maA?daug dvideA?imt penkerius metus A?gijome naudingA? A?gAi??dA?iA? kAi??rybinio raA?ymo grupAi??je, kuriai vadovavo A?ymus lietuviA? poetas Marcelijus Martinaitis. Tai nebuvo tipinis universiteto kursas ar dirbtuvAi??s, tai buvo pirmosios poetA? dirbtuvAi??s tiek jauniesiems poetams, tuo metu universiteto studentams, tiek paA?iam Marcelijui MartinaiA?iui, kuris irgi iki tol neturAi??jo jokios dAi??stymo patirties. Martinaitis skatino mAi??sA? kAi??rybingumAi??, formavo eilAi??raA?A?io struktAi??ros pojAi??tA? ir bendrAi?? poetinA? suvokimAi??, kultAi??rinA? jautrumAi??, tiesiog lavino. NeturAi??jome pratimA? ar formaliA? uA?duoA?iA?, kaip dabar tai A?prastai daroma. Tiesiog komentavome savo grupAi??s nariA? darbus arba klausydavomAi??s MartinaiA?io, kuris dalydavosi savo A?A?valgomis apie moderniAi??jAi?? lietuviA? poezijAi??, ypaA? apie stereotipus, kAi??rybos santykA? su gyvenimu ir pan. MartinaiA?io mokykla buvo be galo kAi??rybinga ir liberali. Reikia nepamirA?ti, kad visa tai vyko sovietiniais laikais, kai religijos ir erotikos temos oficialioje erdvAi??je buvo tabu, o A?ia viskas buvo A?manoma. Tomis sAi??lygomis MartinaiA?io grupAi?? buvo stebuklinga oazAi?? sovietinAi??je realybAi??je. Manau, jog Marcelijaus pedagoginAi?? aura iki A?iol skleidA?iasi per jo tekstus, ypaA? per knygAi?? ai??zPoezija ir A?odisai??? (1977).

K. Sh. K. Laima iA?vertAi?? jo ai??zKukuA?io baladesai??? ir ai??zK. B.ai??? ai??zK.B. Ai??tariamasisai??? yra labai gera knyga dAi??stant bet kokiame literatAi??ros kurse, nes galima kalbAi??ti apie viskAi?? ai??i?? istorijAi??, posovietinAi?? realybAi??, paA?ius eilAi??raA?A?ius, A?inant Marcelijaus ankstyvuosius kAi??rinius, netgi galima kalbAi??ti apie jo pastangas keistis. Nuostabi knyga. Rekomenduoju.

J. K. Regis, ji buvo iA?rinkta viena iA? 25-iA? geriausiA? JAV tais metais.

L. V. S.Taip, RoA?esterio universitetas jAi?? paskelbAi?? vienu geriausiu 2009 metA? poetiniA? vertimA? JAV.

K. P.Beveik atsakAi??te A? mano klausimAi?? apie tai, kAi?? dAi??stote ai??zVasaros literatAi??ros seminaruoseai???. Jei dar turite kAi?? pridurti, skaitytojams bAi??tA? A?domu, kAi?? dAi??stote, kokius metodus taikote. Jau minAi??jote, kad kiekvienas dAi??stytojas turi savo poA?iAi??rA?, metodologijAi??.

K. Sh. K.ai??zVasaros literatAi??ros seminaruoseai??? dauguma studentA? mokosi pas du dAi??stytojus, taigi susipaA?A?sta su bent jau dviem skirtingais poA?iAi??riais.

M. I. Kai kurie dAi??stytojai padeda studentams atrasti savo balsus, kiti padeda susigaudyti, kokia jA? raA?omo apsakymo istorija, ir sudAi??lioti pasakojimo vektorius ta paA?ia kryptimi, nes daA?nai apsakymas iA?eina ne visai apie tai, apie kAi?? studentas buvo numatAi??s raA?yti, ir verA?iasi viena kryptimi, taA?iau raA?ytojas to nesuvokia ir laikosi plano, o apsakymas, A?inoma, tam prieA?inasi.

L. V. S.Tai nutinka ir geriausiems raA?ytojams.

M. I. A?inoma, tai nutinka visiems. Dar norAi??A?iau truputA? pakalbAi??ti apie JAV ir Kanados kAi??rybinio raA?ymo kontekstAi??. Tai dvi milA?iniA?kos valstybAi??s, kuriose, pabaigus kAi??rybinio raA?ymo magistrAi??, yra daugiau galimybiA? rasti kAi??rybinio raA?ymo dAi??stytojo darbAi??. Jei A?mogui pasiseka iA?leisti knygAi?? ir sulaukti neblogA? recenzijA?, po ilgA? raA?ymo tamsoje ir A?altyje metA?, vienas procentas kAi??rybinio raA?ymo absolventA? tampa dAi??stytojais. TaA?iau Lietuvoje tai neA?manoma, A?ia tai bAi??tA? neapmokamas darbas iA? meilAi??s. Tam tikru mastu tas pats galioja ir Kanadoje, tenai nAi??ra tiek kAi??rybinio raA?ymo programA?, kad visus absolventus aprAi??pintA? darbu, todAi??l daug studentA? tAi??sia doktorantAi??ros studijas ir dAi??sto panaA?ias disciplinas, pavyzdA?iui, A?iuolaikinAi?? JAV literatAi??rAi?? ar kAi?? nors panaA?aus. A?ia, Lietuvoje, tarkime, A?mogus pasimoko kAi??rybinio raA?ymo, ima leisti knygas, taA?iau jis privalo turAi??ti gretutinA? gyvenimAi??, nes kAi??rybinio raA?ymo diplomas jam nelabai bus naudingas. Dar labai trumpai paminAi??siu, kodAi??l taip iA?populiarAi??jo kAi??rybinio raA?ymo studijA? programos JAV. Jos pakeitAi?? bendrAi?? raA?ymo lygA?. Kiekvienais metais ai??zVasaros literatAi??ros seminaraiai??? rengia didelA? konkursAi??, ir daugelis jo dalyviA? priimami A? programAi??. Ai??iais metais kreipAi??si tAi??kstantis A?eA?i A?imtai pareiA?kAi??jA? iA? visos Ai??iaurAi??s Amerikos. Ir kai prieA? kokius A?eA?erius metus persikAi??lAi??me A? KanadAi?? ir pradAi??jome gauti Kanados raA?ytojA? paraiA?kA?, iA? karto pastebAi??jome, kad konkurso dalyviai iA? JAV yra pasiekAi?? tam tikrAi?? stabilA? A?emiausiAi?? lygA?, A?emiau kurio raA?ymo kokybAi?? nebenusileidA?ia. KAi??rybinio raA?ymo programA? ekosistema iA?ugdAi?? daug A?moniA?, galinA?iA? paraA?yti spausdintinAi??, nors ir nelabai A?domA? apsakymAi??.

iliustracija RAi??ta TamuliAi??nienAi??. ai??zDiskusijaai???. 2012. IA? 2-osios Vilniaus keramikos meno bienalAi??s.

L. V. S.Taip, tai tiesa, aA? irgi su tuo susidAi??riau.

M. I. AukA?A?iausias lygis taip pat nelabai aukA?tas, bet A?emiausias ai??i?? nelabai A?emas. PrieA? A?eA?etAi?? metA? Kanadoje dar buvo juntama diferenciacija, o dabar, daugAi??jant kAi??rybinio raA?ymo programA? (per metus atsiranda maA?daug penkios naujos), raA?ymo kokybAi?? kyla. AnksA?iau kai kurie apsakymai bAi??davo neabejotinai A?kvAi??pti, o kai kurie tiesiog siaubingi, A?iAi??rAi??davai A? tekstAi?? ir galvodavai: ai??zTai kAi??, neA?inai, kad negali vienoje pastraipoje kaitalioti A?iAi??ros taA?ko?ai??? Taigi, kAi??rybinio raA?ymo programos sukuria didelA? bAi??rA? A?moniA?, kurie gali paraA?yti kompetentingAi?? apsakymAi??, bet nebAi??tinai yra puikAi??s raA?ytojai.

D. R.Taip, studentams iA? karto sakau, kad kompetencija yra meno mirtis. TodAi??l savo kursAi?? pradedu trijA? valandA? paskaita ir tik tada pradedame dirbtuves, kuriose skaitome studentA? darbus, mokomAi??s dialogo taisykliA? ir kitA? dalykA?, taA?iau pabrAi??A?iu, kad redaktorius gali pataisyti klaidas, taA?iau jis negali priredaguoti gyvybAi??s A? lapAi??, kuriame jos nAi??ra, sukurti X faktoriA?, charizmAi??, raA?ytojo buvimAi?? lape, kad ir kaip tai pavadintum. TodAi??l daug dAi??mesio skiriu bAi??tinumui, originalumui ir sakiniams formuoti, po to A?iuos tris dalykus iA?skaidau. TaA?iau iA? tiesA? raA?ymas yra susijAi??s su mAi??stymo A?proA?iais. Tos raA?ymo programos yra dviprasmAi??s, nes jos gali iA?mokyti raA?yti labai aptakiai, ypaA? moterims sakau, neraA?ykite ai??zgraA?iaiai???, nes tai meno mirtis.

M. I. Taip, bet visi nori iA?spausdinti kiek galima daugiau apsakymA? maA?uose literatAi??ros A?urnaluose, kuriA? JAV yra tAi??kstanA?iai, nes tai gerai atrodo gyvenimo apraA?yme, o tai padeda gauti darbAi??.

L. V. S.Bet ar jums neatrodo, kad daugelis tA? literatAi??ros A?urnalA? tarpsta A?ioje vidutinybAi??je ir bijo rizikuoti spausdinti autoriA?, kuris raA?o truputA? keistai, absurdiA?kai, rizikingai.

M. I.Visi tie A?urnalai yra prisiriA?Ai?? prie kurios nors kAi??rybinio dAi??stymo programos, ir jA? skaitytojai yra paprasti studentai magistrantai, todAi??l jie nori bAi??ti saugAi??s, spausdina apsakymus, dAi??l kuriA? gali bAi??ti ramAi??s, tai taip pat tinka ir poezijai.

L. V. S.Kalbant apie poezijAi??, tai vienintelis bAi??das iA?leisti pirmAi?? poezijos knygAi?? yra laimAi??ti pirmosios knygos konkursAi??. Matyt, PK skaitytojai vAi??lgi tie patys studentai, kurie nenori rizikuoti, nes jei darysi kAi?? visiA?kai naujo, pirmosios knygos niekuomet ir neiA?leisi.

M. I. Kanadoje gal ir pasisektA?, ten yra kur kas daugiau laisvAi??s ir sistemoje sukasi daugiau pinigA?. PusAi?? mano studentA? turi savo literatAi??ros A?urnalus, nes tam yra pinigA? ir jie laisvai eksperimentuoja.Ai?? JAV to niekas negali sau leisti.

D. R. Redaguoju literatAi??ros A?urnalAi?? ir skaitau viskAi??, gal ne iki galo, kartais tik kokiAi?? pastraipAi??, jei nieko ten nAi??ra, bet man labiau patinka graA?i netvarka.

M. I. Nes tu esi piramidAi??s virA?Ai??nAi??je, mes kalbame apie tAi??kstanA?ius maA?yA?iA? A?urnalA? ai??i?? kai kurie jA? seni, kai kurie ai??i??Ai?? nauji, bet dauguma pririA?ti prie kAi??rybinio raA?ymo programA?.

L. V. S.Turiu pasakyti, kad aA? A?ia atvaA?iavau su Fullbrighto stipendija dAi??styti kAi??rybinio raA?ymo AnglA? filologijos katedroje, kur, kaip Kerryai??i??s sakAi??, reikAi??jo ugdyti ir studentA? kalbos A?gAi??dA?ius, bet kai pakeiA?iau profilA? ir kAi??rybinA? raA?ymAi??, pradAi??jau dAi??styti lietuviA?kai, studentA? darbai man padarAi?? didA?iulA? A?spAi??dA?, ir ne tA?, kurie save laiko poetais arba raA?ytojais, o tA?, kurie dirba biuruose, bet visAi?? gyvenimAi?? svajojo tapti raA?ytojais ir uA?siraA?Ai?? A? kursus. JA? darbai buvo labai A?domAi??s, tarsi neatkleista erdvAi??. A?ia nAi??ra to, kas atsitiko JAV atsiradus tam tikram raA?ymo suvienodAi??jimui. Mano moterA? kAi??rybinio raA?ymo grupAi?? lanko namA? A?eimininkAi??, psichologAi??, verslininkAi??, jos nAi??ra literatAi??rinio pasaulio dalis, bet kiekvienAi?? savaitAi?? jos atneA?a A?domiA? dalykA?… jos atviros.

K. Sh. K. Nes jos gyvena. Kas atsitiko su A?iuo konvejeriu, arba, kaip aA? sakau, A?uvA? fabriku, tai, kad studentai pradeda mokslus, jA? tikslas, A?inoma, iA?sispausdinti ir pradAi??ti karjerAi?? A?ioje srityje. A?inoma, visi mes naudojame savo gyvenimo turinA?, bent jau pirmuosius dvideA?imt metA?. O paskui… kai kurie anksti papuola A? universitetAi??, gauna darbAi??, jA? kAi??ryba ir sukasi apie kitus dAi??stytojus, literatAi??ros pasaulA?, kolegas, ir tai bAi??na jA? mirties prieA?astis. O tie, kuriems nepasiseka, manau, bus geresni raA?ytojai, nes, kaip tu ir sakai, jie gal pasimokys ko nors kito, padirbs kitus darbus, patirs kAi?? nors daugiau, gal jiems pasiseks pagyventi ir tik tuomet raA?yti. Kai dAi??sA?iau kompozicijAi?? prieA? daugelA? metA?, vyresniA? studentA? darbai buvo A?domesni, ne stiliaus, o turinio poA?iAi??riu. Tuo metu nemaA?ai vyresniA? moterA? grA?A?o A? visuomenAi??, jos buvo iA?tekAi??jusios, paauginusios vaikus, nuveikusios kitA? dalykA?, tad jos turAi??jo kAi?? pasakyti. Steveai??i??as Sternas, su kuriuo vakar pasiA?nekAi??jome, grieA?tai atskyrAi?? vidurinAi??s mokyklos, menA? bakalauro ir magistro studijA? programas. Jis labai gerai atsiliepAi?? apie viduriniA? mokyklA?, menA? bakalauro ir nepriklausomas kAi??rybinio raA?ymo programas, bet menA? magistro studijas netgi vadino tiesiog ai??zblogiuai???.

L. V. S.TA? programA? tiesiog per daug. GrA?A?kime prie Ajovos ir Kolumbijos universitetA? kAi??rybinio raA?ymo dirbtuviA?. Kai stojau A? Kolumbijos universitetAi??, A?eA?iasdeA?imt A?moniA? varA?Ai??si dAi??l vienos vietos, todAi??l reikAi??jo atsidAi??ti kAi??rybai. DAi??stant PietA? Meino universitete, kAi??rybinio raA?ymo programa priklausAi?? nuo viso universiteto biudA?eto. Valstijai skurstant, finansavimas maA?Ai??jo, todAi??l sukAi??rAi??me internetinAi?? kAi??rybinio raA?ymo magistro programAi?? ir uA?dirbome daug pinigA?. InternetinAi??s kAi??rybinio raA?ymo programos yra literatAi??ros katedrA? aukso kasyklos. Dauguma studentA? nebenori studijuoti kalbA? ir literatAi??ros.

K. Sh. K. Manau, kad mokydamiesi kAi??rybinio raA?ymo studentai daA?nai daro kAi?? nors A?domaus ir be studijA?. Daugelis programA?, vadinamA? ai??zmaA?o lankomumoai??? programomis, taip ir dirba. Studentai paskaitas lanko trumpAi?? laikAi??, iA?gyvena intensyviAi?? patirtA?, o po to iA?siskirsto, toliau gyvena savo gyvenimus ir mokosi internetu.

M. I.Taip, tai ateitis. AA? pats daug A?itaip dirbu, mAi??ginu A?tikinti savo universitetAi?? pradAi??ti vienAi?? tokiA? programA?, tik kol kas sunkiai sekasi. Nepaisant to, kokios blogos yra menA? magistro kAi??rybinio raA?ymo programos, kaip jos suniveliuoja raA?ytojA? balsus, kaip tragiA?kai jos sugriauna A?moniA? gyvenimus. Tarp kitko, A?monAi??s, kurie nori, kad jA? gyvenimus kas nors sugriautA?, paprastai dA?iaugiasi, kad jA? gyvenimus kas nors sugriauna, jie gyvena ramiai, A?ino, kad nAi??ra genijai ir dAi??l to nesijaudina. Tik tie, kurie yra pasirengAi?? daug kentAi??ti, galiausiai taps gerais raA?ytojais, dauguma jA? tiesiog mAi??gaujasi universiteto profesoriA? vietomis. Svarbu suvokti, kad niekas A?moniA? neverA?ia studijuoti tose menA? magistro programose, esama milA?iniA?kos paklausos, ir sistemoje sukasi nemaA?i pinigai.

Ai?? ai??zVasaros literatAi??ros seminarusai??? priimame tik penkiolika procentA? norinA?iA?. Paklausa didA?iulAi??, sistemoje nemaA?ai pinigA?. Jei daug A?moniA? nori mokytis, visuomet bus daug norinA?iA? mokyti.

L. V. S. Visuomet galvoju, kad vienas geras A?alutinis kAi??rybinio raA?ymo programA? plAi??timosi efektas yra tas, kad jos iA?ugdo daug skaitytojA?, gerA?, kruopA?A?iA? skaitytojA?.

K. Sh. K.Bet kAi?? jie skaito?

L. V. S. / M. I.Vieni kitus!

K. Sh. K.Ir kodAi??l tai taip puiku?

M. I. Jie bent jau skaito (juokiasi).

K. Sh. K. Nemanau, jau verA?iau A?vejotA? arba kAi?? kita veiktA?.

L. V. S.Geriausias mano studentas buvo ai??zFedExai??? vairuotojas PietA? Meine ir jis paraA?Ai?? visAi?? A?Ai??snA? apsakymA? apie ai??zFedExai??? vairuotojA? pasaulA?. Jis yra labai talentingas. Mokytis pradAi??jo dAi??l to, kad tas kursas buvo privalomas visiems pirmakursiams. Taigi, A?kalbAi??jau jA? dalyvauti vasaros konferencijoje, kur buvo daug kitA? raA?ytojA?, jam buvo skirta daug dAi??mesio ir tuomet prasidAi??jo problemos. Jis nebegalAi??jo susitvarkyti, tai buvo ne jo erdvAi??.

M. I. O skaitytojai tikrai kuriami. Beje, manau, kad Kanadoje A?monAi??s skaito daugiau nei JAV, Kanada nAi??ra tokia atsiskyrusi, ji arA?iau Europos. Bet yra dalykA?, kuriA? negali iA?mokyti. Negali A?mogaus iA?mokyti bAi??ti A?domiu, arba jis toks yra arba ne, pats sau ir pasauliui. Kai kurie jA? skaito viskAi??, o kiti ai??i?? ne. Neseniai sutikau studentAi??, kuris kilAi??s iA? braA?kiA? augintojA? A?eimos, jo tAi??vA? namuose nAi??ra nAi?? vienos knygos. Jis dirba A?eimos versle ir staiga jis Ai??mAi?? skaityti VvedenskA?, CharmsAi??, nori su manimi kalbAi??tis apie rusA? eksperimentinAi?? prozAi??. IA? kur visa tai? NeA?inome, iA? kur atsiranda A?domiA? A?moniA?, bet kai jie pas mus ateina, dirbame su jais, stengiamAi??s jiems padAi??ti ir A?inome, kad kartais sunkus darbas atperka nedidelA? talento trAi??kumAi??. Daug kartA? tai stebAi??jau.

L. V. S.Mikhailai, aA? norAi??A?iau paklausti, ar kAi?? nors darote, kad A?trauktumAi??te vietos, lietuviA? studentus?

M. I.Labai to norAi??A?iau. Rusijoje paraleliai rengAi??me ir dirbtuves rusA? kalba su Sergejumi Gandlevskiu, Jevgenijumi Kastukovu ir kitais. Kenijoje (tai vienintelAi?? A?alis, kurioje mAi??sA? seminarai nesusiduria su kalbos barjeru) partneriai atrenka vietos studentus, kurie lanko seminarus. A?ia jau kelis kartus girdAi??jau pasiAi??lymAi?? rengti raA?ymo dirbtuves lietuviams, norintiems raA?yti angliA?kai, bet man tai sudAi??tinga tema. KodAi??l A?monAi??s turAi??tA? raA?yti uA?sienio kalba? Tai toks giliai individualus apsisprendimas.

K. P. Idant pakliAi??tA? A? jAi??sA? literatAi??ros rinkAi??.

M. I. Negaliu A?moniA? skatinti raA?yti angliA?kai, tai ne mano vaidmuo, be to, raA?yti svetima kalba labai sunku.

K. Sh. K.Apie tai jau esame kalbAi??jAi?? ir Mikhailas yra sakAi??s, kad jei atsirastA? koks talentingas studentas, jis galAi??tA? dalyvauti seminare.

M. I. A?inoma, jei tik galime pritraukti Lietuvos raA?ytojus, bet kokiame kontekste, labai to norAi??A?iau.

L. V. S. Jeigu seminarus rengtumAi??te lietuviA? ir rusA? kalbomis, manau, atsirastA? pakankamai vietos raA?ytojA?, kurie tuo susidomAi??tA?.

M. I.RusA? kalba taip pat pernelyg jautri tema A?iose platumose.

K. Sh. K. Jei seminarus rengtumAi??te tik rusiA?kai, A?inoma, bet jei ir lietuviA?kai, manau, nekiltA? problemA?.

L. V. S.Daugelio mano studentA? gimtoji kalba ai??i?? rusA?, nors jie gimAi?? ir uA?augo Vilniuje ir norAi??jo raA?yti groA?inAi?? literatAi??rAi??.

EglAi?? KaA?kutAi??.NorAi??A?iau paklausti, ar jAi??s visi esate lankAi?? kAi??rybinio raA?ymo kursus ir kaip jie paveikAi?? jAi??sA? karjerAi??, raA?ymAi???

M. I.Savo kAi??rybinio raA?ymo programos dAi??stytojams esu be galo dAi??kingas. Baigiau Niu HampA?yro magistro kAi??rybinio raA?ymo studijas ir nors mane mokAi?? dAi??stytojai, kurie nebAi??tinai raA?o taip, kaip pats norAi??A?iau raA?yti, jiems esu dAi??kingas uA? tai, kad mane priAi??mAi??. Nors tuo metu angAi??liA?kai nieko nebuvau iA?spausdinAi??s, nieko iki galo nebuvau net paraA?Ai??s, jie man leido sAi??dAi??ti klasAi??s gale. Ten iA?mokau vertinti lAi??tAi?? skaitymAi?? ir koncentruotAi?? dAi??mesA? tekstui. Mano dAi??stytojas, dabar jau mirAi??s Thomas Williamsas, buvo nuostabus raA?ytojas, tris kartus nominuotas Pulitzerio apdovanojimui, kartAi?? laimAi??jAi??s NacionalinAi?? literatAi??ros premijAi??. Taip pat mokiausi pas poetAi?? CharlesAi?? SimiciA?, kilusA? iA? buvusios Jugoslavijos. Mano mokslas, ypaA? pirmieji metai, kai Thomas Williamsas man leido sAi??dAi??ti ir tylAi??ti, nes anglA? kalbos tiek dar nemokAi??jau, kad galAi??A?iau kAi?? nors pasakyti, ir gerti A? save viskAi??, kas buvo sakoma. Iki tol nesuvokiau, kad galima dvi valandas kalbAi??tis apie vienAi?? apsakymAi??. KAi?? ten kalbAi??ti, arba jis geras, arba A?lamA?tas. O po to pradAi??jau raA?yti, nes gavau stipendijAi??, dirbau universiteto bibliotekoje ir trumpAi?? laikAi?? neturAi??jau kitA? rAi??pesA?iA?, tik tai, kaip pradAi??ti raA?yti. Man tai buvo neA?kainojama, taA?iau individuali patirtis.

J. K.Taip, man atveju panaA?u: MartinaiA?io seminarai lavino suvokimAi??, skaitymo, teksto skonA?, analizavome kitus tekstus.

K. Sh. K. Daug lietuviA? poetA? baigAi?? kAi?? nors visai nesusijusio su literatAi??ra. Kornelijau, JAi??s inA?inierius, geriausiai uA? Lietuvos ribA? A?inomas lietuviA? poetas Eugenijus AliA?anka ai??i?? matematikas. Labai A?domu, tie diplomai…

L. V. S.Baigiau anglA? ir vokieA?iA? literatAi??ros bakalauro studijas, po to Kolumbijos universiteto kAi??rybinio raA?ymo magistro programAi?? 1994 metais. TaA?iau tai dar vyko iki kAi??rybinio raA?ymo programA? protrAi??kio. Ir iA? karto pradAi??jau dAi??styti kAi??rybinA? raA?ymAi?? universitete. Pirma dAi??stytojos vieta buvo Rosa Parks universitetiniame miestelyje Niu RoA?elio koledA?e, Harleme, kur dAi??sA?iau kompozicijAi?? socialiai remtiniems treA?iojo amA?iaus studentams. Tuomet pirmAi?? kartAi?? laimAi??jau Fulbrighto kAi??rybinio raA?ymo stipendijAi??, atvykau A? VilniA? dvejiems metams. Tada mane priAi??mAi?? PietA? Meino universitetas, kur penkerius metus vadovavau vasaros raA?ymo konferencijai. Man labai pasisekAi??, nuo maA?A? dienA? A?inojau, kad noriu bAi??ti raA?ytoja, ir dA?iaugiuosi, kad turAi??jau galimybAi?? tobulAi??ti. Matyt, neturiu jokio kito ypatingo iA?silavinimo, tik gyvenimAi??.

D. R. Turiu Brouno universiteto semiotikos bakalauro diplomAi??. UniversitetAi?? baigiau aA?tuntajame deA?imtmetyje. Tai buvo vienintelis universitetas, kuris tAi?? kursAi?? siAi??lAi??, ir jis tikrai buvo gAi??rybiA? krepA?ys, galAi??jai rinktis, kAi?? norAi??jai. TodAi??l daug laiko praleidau teatro, vaizduojamA?jA? menA? katedrose, labai daug to, kAi?? naudoju raA?ydama, iA?mokau teatro katedroje. Po to gavau redaktoriaus asistentAi??s darbAi??, kuris man buvo lengvas. Redaktore, taip pat ir groA?inAi??s literatAi??ros redaktore, dirbau beveik deA?imt metA?. Tuomet nutariau studijuoti pas GordonAi?? LishAi??, legendinA? ir prieA?taringAi?? mokytojAi??.

D. R. Tuomet redagavau komercinA? A?urnalAi?? ir jauA?iausi kaip pagauta. Be galo daug iA? jo iA?mokau. IA?mokau giliau klausytis kalbos, nei buvau A?pratusi ir iA?mokau save rimtai vertinti, to anksA?iau irgi nemokAi??jau.

K. P. Kaip patyrAi??te iA? mano klausimA?, esu visiA?kas savamokslis. Niekuomet nelankiau jokiA? kursA?. Daugiausia mokiausi iA? senosios pasaulio literatAi??ros, A?inoma, ir iA? modernios, jAi?? versdamas.

E. K.Kornelijus A? lietuviA? kalbAi?? iA?vertAi?? EzrAi?? PoundAi??.

K. Sh. K. IA?vertAi?? ai??zCantosai???. Dauguma vertAi??jA? A? Europos kalbas iA?verA?ia maA?Ai?? dalelAi?? ir viskas, nes jiems tai gAi??sdinanti uA?duotis, todAi??l verA?ia daug kitA? jo eilAi??raA?A?iA?, o Kornelijaus knygoje ai??zCantosai??? sudaro pusAi??, jA? iA?verstas koks treA?dalis. PrieA? kokius devynerius metus A?ia turAi??jome A?domA? susitikimAi??: A?ekA?, lenkA? ir lietuviA? Ezros Poundo vertAi??jai. AA? iA?augau su ai??zCantosai??? Peno universitete, kur rinkausi kursus, skirtus Poundo kAi??rybai. Man jis padarAi?? didelAi?? A?takAi??, gal ne raA?ymo manierai, bet kaip figAi??ra. TaA?iau, kai tokie vertimai A?ia atsiranda, neA?inau, kiek egzemplioriA?, du, trys, keturi A?imtai…

NeA?inau, kokiAi?? A?takAi?? tie vertimai daro lietuviA? raA?ytojams. NejauA?iu beveik jokios A?takos, ne tik Poundo, bet ir kitA? iA?verstA? raA?ytojA? A?takos lietuviA? autoriA? kAi??rybai, nebent jei jie truputA? bytnikai, avangardistai arba A?iaip nusiteikAi?? prieA? valstybAi??s aparatAi??, tuomet sudomina jaunesnius vyrus raA?ytojus, neA?inau, ar moterims jie A?domAi??s.

K. P. Ar turite studentA?, kurie tapo gerais raA?ytojais, ar palaikote su jais ryA?ius?

M. I.Jei kalbate apie ai??zVasaros literatAi??ros seminarusai???, tai iA? tAi??kstanA?io dviejA? A?imtA? studentA? daug daug A?moniA? iA?leido knygas, sulaukAi?? pripaA?inimo ir be galo malonu, kai jie mus prisimena, nemaA?ai jA? grA?A?ta skaityti savo kAi??rybos programA? metu. DeA?imt raA?ytojA? pernai Monrealyje skaitAi?? savo knygA? iA?traukas, kai kuriuos pakvieA?iau dAi??styti. Ir, aiA?ku, ilgai dAi??stant kAi??rybinA? raA?ymAi??, vien jau pagal tikimybiA? teorijAi??, kai kurie jA? iA?leis knygA?, kai kurie jA? ai??i?? net puikiose leidyklose, ir taps A?inomi. Tai maloniausia ir geriausia kAi??rybinio raA?ymo dAi??stymo dalis, suteikianti jausmAi??, kad darai kaA?kAi?? prasminga.

K. Sh. K. Mikhailai, gal gali pabaigai pasakyti, kaip manai, ar tokios ai??zA?emo lankomumoai??? ir internetinAi??s programos taps kAi??rybinio raA?ymo ateitimi?

M. I. Ai??iuo metu populiariausia yra dirbti taip. A?monAi??s dirba su savo pasirinktais raA?ytojais internetu arba skaipu, paraA?o ir aptaria tam tikrAi?? puslapiA? skaiA?iA? per semestrAi??. Jie taip pat turi skaitymo sAi??raA?us, knygas, apie kurias kalbasi su dAi??stytoju. Knygas parenku aA? arba susitariame asmeniA?kai su studentu. Parenku knygas, kurios galAi??tA? pasitarnauti studentui. Du kartus per metus dAi??stytojai ir studentai susitinka renginiuose, panaA?iuose A? ai??zVasaros literatAi??ros seminarusai???, kurie daA?niausiai vyksta universitete, prie kurio programa pririA?ta. A?monAi??s nori lankyti kAi??rybinio raA?ymo magistro programas, jie nori studijuoti pas raA?ytojus, taA?iau negali tiesiog mesti savo reikalA? ir atvaA?iuoti mokytis raA?ymo. ai??zVasaros literatAi??ros seminaraiai??? yra parengAi?? keletAi?? tokiA? programA?, vienAi?? tokiAi?? programAi?? pasiAi??liau Konkordijos universitetui. Studentai galAi??tA? dirbti internetu su dAi??stytoju, o po to galAi??tumAi??me susitikti, tarkime, Vilniuje vasarAi?? arba Monrealyje. Monrealio universiteto valdA?ia labai to norAi??tA?, bet vidurinysis sluoksnis prieA?inasi, nes jiems bus daugiau dokumentA? tvarkymo.

K. P. AA?iAi?? jums visiems, buvo A?domu.