RiA?ardas Gavelis ir Jorge Luisas Borgesas

A?URNALAS: METAI
TEMA: Svarstymai
AUTORIUS:Ai??Ana Audicka

DATA: 2012-10

RiA?ardas Gavelis ir Jorge Luisas Borgesas

Ana Audicka

Tekstas skaitytas LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institute 2011 m. lapkriA?io 8 d., raA?ytojo RiA?ardo Gavelio 61-A?jA? gimimo metiniA? proga surengtame atminimo vakare ai??zRiA?ardas Gavelis: didysis (de)konstruktorius ir jo intelektualinAi?? legendaai???.

Visos schemos yra sAi??lygiA?kos ir ribotos. Interpretuojant meno kAi??rinA? konceptualinAi?? schema kartais gali suvaidinti nelemtAi?? vaidmenA? ai??i?? uA?temdyti kuriuos nors svarius kAi??rinio aspektus. TaA?iau, kita vertus, niekaip konceptualiai neinterpretuojama ir su jokiomis kryptimis nesaistoma kAi??ryba neA?gauna prasminio konteksto. Konceptuali interpretacija gali bAi??ti ne etiketAi??, prilipinta prie raA?ytojo, o intelektualinAi?? hipotezAi??, netgi tam tikras minA?iA? ar A?odA?iA? A?aidimas. TodAi??l konceptualinAi?? schemAi?? visada galima iA?ardyti, ignoruoti ar atmesti, nepaA?eidA?iant paties meno kAi??rinio. Ji tAi??ra tam tikras pasirinktas poA?iAi??rio taA?kas, iA?ryA?kinantis atskirus raA?ytojo kAi??rybos aspektus.

Ai??iuo metu yra susiklosA?iusios kelios konceptualios RiA?ardo Gavelio kAi??rybos tyrimo schemos. JAi??ratAi?? Baranova 2002 m. raA?ytame tekste ai??zRiA?ardo Gavelio sukurtoji galios metafizikaai???, skirtame paskutiniam raA?ytojo romanui ai??zSun-Tsu gyvenimas A?ventame Vilniaus miesteai??? (2002) aptarti, A?velgia A? R. Gavelio kAi??rybAi?? pasitelkdama Michelio Foucault pasiAi??lytAi?? galios (pouvoir) konceptAi?? (1). IA?skiriami keliA? galios raiA?kos formA? ai??i?? erotikos, pasaulio perkonstravimo jAi??gos, mirties valdymo, politikos, mAi??stymo ai??i?? paradigminiai prasminiai taA?kai, persmelkiantys ir susiejantys visus raA?ytojo kAi??rinius. Violeta KelertienAi?? taiko kitAi?? konceptualinAi?? schemAi??: interpretuoja R. Gavelio kAi??rybAi?? kaip postkolonialinAi??s literatAi??ros sindromAi??. Straipsnyje ai??zPerceptions of the Self and the Other in Lithuanian Postcolonial Fictionai??? (ai??zSavAi??s ir kito suvokimas Lietuvos postkolonialiniame meneai???) kritikAi?? svarsto, kuo baltiA?kasis postkolonializmas galAi??tA? skirtis nuo kitA? postkolonializmo formA? ir, kad atskleistA? postkolonialinAi??s lietuviA?kosios savimonAi??s ypatybes, pasitelkia kai kurias R. Gavelio A?A?valgas, jo sukurtas metaforas. Kaip postkolonialinAi??s sAi??monAi??s sindromAi?? kritikAi?? vertina R. Gavelio sukonstruotAi?? metaforAi?? homo lithuanicus, jo apraA?ytAi?? Vilniaus sindromo kanA?iAi??. UA?aukA?tinta pagrindiniA? veikAi??jA? savimonAi?? ir prieA?o paieA?kos, kosmopolitizmas taip pat, anot kritikAi??s, yra postkolonialinAi??s sAi??monAi??s simptomai. V. KelertienAi?? nubrAi??A?ia tam tikrAi?? paralelAi?? tarp R. Gavelio ir M. Foucault figAi??rA?, tiesa ir A?inojimas jA? mAi??styme siejasi su galia (2).

TAi??siant A?iAi?? konceptualiniA? schemA? konstravimo tradicijAi?? siAi??lome dar vienAi?? galimAi?? R. Gavelio tekstA? skaitymo strategijAi??, susiklosA?iusiAi?? analizuojant jo apsakymA? ciklAi?? ai??zNubaustiejiai??? (1987).

Metafizinis A?aidimas realia ar A?sivaizduojama galia

ApsakymA? personaA?ai patvirtina hipotezAi??, kad daA?na R. Gavelio sukurtA? herojA? svajonAi?? ar siekiamybAi?? yra menama ar savavaliA?kai sau priskirta galia. Chirurgas onkologas Povilas Kairys (ai??zCharono dienaai???) priskiria sau Dievo galiAi??: teisAi?? sprAi??sti, ar nepagydomas vAi??A?iu sergantis pacientas pabus, ar nepabus po operacijos (3). PagrindinAi?? apsakymo ai??zLemties skundasai??? pasakotoja pajunta nenumaldomAi?? norAi?? ai??ziA?taisyti lemties padarytas klaidasai???. Kai draugAi?? Renata A?traukAi?? pasakotojAi?? A? savo A?eimAi?? ir A?ia jAi?? prijaukino, A?i sugalvojo suvilioti draugAi??s vyrAi?? RobertAi??, o kad konkurentAi?? labai netrukdytA? ai??i?? nunuodyti jAi?? grybais. TaA?iau tAi?? savo gana banalA? buitinA? judesA? pagrindinAi?? pasakotoja argumentuoja labai A?mantriai: ai??zAr jums niekad nekilo noras turAi??ti slaptui slaptos, niekam neA?inomos A?takos A?monAi??ms? Ai??iek tiek pakeisti, pertvarkyti jA? likimus ai??i?? kartais netgi drastiA?kai? SlapA?ia reguliuoti pasaulio vyksmAi??, vienus pasmerkti, o kitus, to vertus, pakylAi??ti? <...> AA? klausiu, ar esat kada panAi??dAi??s uA?imti lemties vietAi???ai??? (4) ai??i?? retoriA?kai ir gana drastiA?kai klausia pasakotoja skaitytojo, tarsi ji bAi??tA? teatre vaidinantis personaA?as. Viskas klostosi taip, tarsi jos sumanymas nunuodyti draugAi?? ir sAi??kmingas jo iA?sipildymas ai??i?? ne jos paA?ios kliedesys, o paties pasaulio numatyta daiktA? tvarka. Kas gali atsispirti tokiam stipriam norui, prilygstanA?iam lemA?iai? Po draugAi??s mirties pasakotojos neapninka jokios abejonAi??s ar sAi??A?inAi??s grauA?atis. PrieA?ingai, gAi??risi savo A?gytu trofAi??jumi ai??i?? velionAi??s vyru Robertu, kuris po jos sparneliu ai??zatkuto tarsi gAi??lAi??, persodinta A? naujAi?? A?emAi??, nes senojoje jos A?aknis grauA?Ai?? didelis balkA?vas sliekasai??? (5). Ai??ioje atkarpoje iA?ryA?kAi??ja gana atsargi, bet A?aisminga raA?ytojo ironija, leidA?ianti palaipsniui apnuoginti paradoksaliausius sAi??monAi??s ir pasAi??monAi??s aspektus.

ApsakymA? personaA?ai arba disponuoja slaptai susikurta galia, arba apie jAi?? svajoja. Ai??tai fotografas Justinas Baranauskas apsakyme ai??zKaltasisai??? jauA?iasi nuskriaustas, nes profesija jam atrodo suteikianti pernelyg maA?ai galios. Tai iA?ryA?kAi??ja palyginus savo profesijAi?? su kokia nors kita, tarkime, kad ir su teatro reA?isieriaus. ai??zBepigu tiems reA?isieriams: porAi?? geresniA? spektakliA? ai??i?? ir jau genijus. O A?mogaus, sukAi??rusio pusA?imtA? genialiA? fotografijA?, niekas nAi?? nepastebAi??sai??? (6), ai??i?? mAi??sto Justinas. Jo irzulys vis auga. Justinas jauA?iasi bejAi??gis dar ir dAi??l laiko rAi??mA?. ai??zNiekad nenufotografuosi Vytauto DidA?iojo. Nei A?algirio mAi??A?io. Nei imperatoriaus Kaligulos. Ai??itai ir yra baisiausia. Jei koks neA?inomas dievas Ai??mai suteiktA? galiAi??…ai??? (7) ai??i?? skundA?iasi pats sau fotografas.

Tada jam A? pagalbAi?? ateina raA?ytojas, pasiAi??lydamas herojui praA?ymo iA?sipildymAi?? ai??i?? kelionAi?? laiku. R. Gavelis sukuria tam tikrAi?? minties eksperimentAi??. Jis siAi??lo skaitytojui pamatyti, kas nutiktA?, jeigu visi mAi??sA? kreipiniai A? aukA?tesniAi??sias jAi??gas pasiektA? tikslAi?? ir iA?sipildytA?.

Intelektualinis eksperimentas: R. Gavelis ir J. L. Borgesas

Apsakyme ai??zKaltasisai??? raA?ytojas perkelia fotografAi?? A? Vytauto DidA?iojo menAi??. Pats herojus mano, kad A?is vyksmas ai??i?? tik spektaklio repeticija, nes kaip tik ir Ai??jAi??s jos fotografuoti. Skaitytojas jau atpaA?A?sta raA?ytojo sugalvotAi?? A?aidimAi?? ai??i?? kelionAi?? laiku, kurios geidAi??, todAi??l prisiA?aukAi?? pagrindinis veikAi??jas, bet pats fotografas atsilieka nuo skaitytojo. Vytauto ir jo bendraA?ygiA? apkaltintas, kad iA?davAi?? karAi??nos keliAi?? ir tardomas, kodAi??l taip padarAi??s, fotografas vis tiek mano esAi??s repeticijoje ir galvoja, kad susidAi??rAi?? su naujais teatro metodais. Tiesiog genialusis reA?isierius TrinkAi??nas galbAi??t skrieja savo beribAi??s fantazijos A?irgais. Tik pajutAi??s iA?narintos rankos skausmAi?? ir gavAi??s smAi??gA? A? pakauA?A? Justinas Baranauskas kiek suabejoja: ai??zAr jie pablAi??do?ai??? (8) Jam tarsi kyla nerimas, kad A?ia ne A?aidimas, bet tuoj pat priima kitAi?? hipotezAi??, kad tai veikiau sapnas. ai??zA?inoma, A?ia sapnas, jis tuoj nubus.ai??? TaA?iau vAi??l suabejoja savo tikrumu. ai??zNors ne, negali A?ia bAi??ti sapnas. Tiesiog jo A?ia nAi??ra. Jis tik smiltelAi?? ant A?altA? pilies grindA?. Garo debesAi??lis, sklandAi??s po drAi??gnais skliautais. Jiems nepavyks jo suA?iupti, prasprAi??s jiems pro pirA?tusai??? (9). RaA?ytojas savo personaA?ui A? sukurtAi?? siuA?etinA? A?aidimAi?? leidA?ia reaguoti savo A?aidimu. Fotografas staiga sugalvoja, kad jis pakeis savo fizinAi?? bAi??klAi??, tapatumAi?? ir taps kaA?kuo kitu. Tokiu bAi??du pabAi??gs ne tik iA? A?ios situacijos, bet ir iA? raA?ytojo sugalvoto eksperimento.

kita vertus, A?kliuvAi??s fotografas sugeba mAi??styti susiklosA?iusios situacijos kontekste. A?mai JustinAi?? apima dA?iugesys, nes suvokia savo profesijos ir penkiA? A?imtA? metA?, skirianA?iA? jA? nuo Vytauto DidA?iojo, pranaA?umAi??. Jie dar neA?ino, kaip viskas baigsis, dar tikisi Lietuvai parveA?ti karAi??nAi??, o Justinui jau viskas aiA?ku. Jis A?ia aktyvioji, galingoji pasaulio pusAi??. ai??zVisi jie tartum fotografija, sustingAi??s seniai dingusio laiko mirksnis ai??i?? kaip tasai vyras mAi??lynai apmuA?tam krAi??sle, kuris tik A?ypsosi, nAi?? neA?tardamas, kad seniai mirAi??ai??? (10).

R. Gavelis sukuria herojA?, kuris sugeba vienu metu savo sAi??monAi??je egzistuoti keliose paralelinAi??se erdvAi??se ir prasilenkianA?iuose laikuose: A?sivaizduoti esAi??s teatro repeticijoje, sapne, praeityje, Vytauto DidA?iojo menAi??je. Ir galiausiai jis geba kurti projektus, kurie perkeistA? jo ontologinAi?? bAi??klAi?? ir leistA? pavirsti garu, debesAi??liu, leistA? nuo visko pabAi??gti.

Formuojasi dar viena konceptuali hipotezAi??: R. Gavelis A?A? apsakymAi?? paraA?o kaip atsakAi?? arba, tiksliau, kaip kAi??rybinA? dialogAi?? su Argentinos raA?ytoju Jorge Luisu Borgesu (1899ai??i??1986). J. L. Borgeso A?taka taip pat iA?ryA?kAi??ja viename A?domiausiA? rinkinio apsakymA? ai??zAi??aknysai???. Pagrindinis veikAi??jas Aldevinas VAi??bra kAi??rinio pradA?ioje, piktindamasis savo bendradarbiA? bukumu, netgi pamini BorgesAi??: ai??zJie, rodos, neskaitAi?? knygA?, netgi nemAi??stAi?? ai??i?? tiesiog gyveno. DA?oiso ir Borgeso vardai sukeldavo jiems A?okAi??ai??? (11). Sapno ir realybAi??s perpynimas ai??i?? ypaA? pamAi??gta J. L. Borgeso kAi??rybos tema.

RealybAi??s ir sapno perpynimas

RealybAi??s ir sapno prieA?prieA?os intriga aptinkama ne vienoje J. L. Borgeso novelAi??je ar esAi??. pagrindinis apsakymo ai??zGriuvAi??siA? rateai??? (knygoje ai??zFikcijosai???) veikAi??jas, svetimA?alis, neA?inia iA? kur naktA? iA?lipAi??s A? krantAi?? ir atsidAi??rAi??s pirmajame pasakojimo veiksmo plane, A?vykiA? pasakotojo akimis A?iAi??rint, turi nors ir prasmingAi??, bet vis dAi??lto antgamtiA?kAi?? tikslAi??: ai??zJis troA?ko iA?sapnuoti A?mogA?: troA?ko jA? iA?sapnuoti visAi??, tarsi gyvAi??, ir A?terpti A? tikrovAi??ai??? (12). Ai??i uA?duotis labai sunki, ji visiA?kai iA?sekina pagrindinA? veikAi??jAi??, todAi??l jis nebeprisimena nei savo praeities, nei pats savAi??s. Kam taip vargti dAi??l tokios keistos uA?duoties? TikrovAi?? A?ioje novelAi??je tampa idealia siekiamybe. TikrovAi?? yra vertingesnAi?? uA? sapnAi?? ir regimybAi??. Sapnuojantysis aistringai trokA?ta tikrovAi??s, verA?iasi A? jAi??. Kita vertus, jis jauA?iasi tarsi demiurgas ai??i?? galA?s savo sapnais sukurti kaA?kAi??, kas pranoktA? sapnAi??. Tai nAi??ra lengva, labai sunku, netgi kur kas sunkiau ai??znegu vyti smAi??lio virvAi?? ar kalti pinigus iA? beveidA?io vAi??joai??? (13). TaA?iau sapnuojantysis A?iuo savo judesiu jauA?iasi galA?s pakartoti gnostikA? apraA?ytAi?? pirmojo A?mogaus sukAi??rimo veiksmAi??. SapnuojanA?iajam pavyksta: jis sukuria savo A?mogA?, jauA?iasi palaimingai ai??i?? tarsi bAi??tA? jo tAi??vas. Nerimauja tik dAi??l galimos traumos, kuri iA?tiktA? jaunuolA?, suvokusA? efemeriA?kus savo kilmAi??s A?altinius. Sapnuojantysis iA?sigAi??sta, kad sAi??nus suvoks, jog yra tik vaiduoklis: ai??znebAi??ti A?mogumi, bAi??ti kito A?mogaus sapno vaizdiniu ai??i?? koks tai neA?sivaizduojamas paA?eminimas, koks svaiginantis siaubas!ai??? (14)

R. Gavelio apsakymo ai??zAi??aknysai??? herojus Aldevinas VAi??bra staiga ima strigti sapnuose. Iki tol retai prisimindavAi??s sapnus, jis staiga retkarA?iais pradeda sapnuoti vienAi?? ir tAi?? patA? sapnAi??. Pirmos nakties sapnas ai??zbuvo bespalvis, grAi??slus ir niAi??riai didingas. Sapne jis pats, rodAi??s, uA?gimAi?? iA? chaoso, niAi??rios tamsos, kuri pamaA?u A?gavo neryA?kias apybraiA?asai???. Sapnas vis kartojasi ir galiausiai sugrA?A?ta kasnakt. Ai??iame fragmente matome dar vienAi?? J. L. Borgeso pamAi??gtAi?? motyvAi??: siekimAi?? susieti pasaulio A?vairovAi?? per kuriAi?? nors vienio prizmAi??. BorgesiA?kai skamba VAi??bros apmAi??stymai: ai??zDar pusiau miegodamas Ai??mai A?tikAi??jo, kad tarp visA? daiktA?, visA? A?vykiA? yra galybAi?? keistA? sAi??ryA?iA?. Kad egzistuoja tam tikros A?vykiA? sekos, bAi??tinai duodanA?ios dar vienAi?? daiktAi??, dar vienAi?? nutikimAi??, dar vienAi?? tokA? pat sapnAi?? arba dar vienAi?? mirtA?ai??? (15). Sapnas brovAi??si A? pagrindinio herojaus kasdienybAi??, valdingai ir su pagieA?a. BeklaidA?iojant tarp sapno ir realybAi??s iA?kyla asmens tapatumo klausimas. Aldevino A?irdA? uA?plAi??do gAi??la. ai??zPaklausAi?? savAi??s, kas jis toks yra ai??i?? A?mogus ar vien tik kaA?i kur gabenamas daiktas?ai??? (16) Sapnai jA? kerAi??jo ir kAi??lAi?? siaubAi??. Galiausiai pajuto, kad ai??zbAi??tina iA?sapnuoti visAi?? istorijAi??, pasiekti jos galAi?? (jeigu ji iA?vis turAi??jo galAi??). Pajusdavo gildantA? ilgesA?, jei sapnas nors porAi?? naktA? negrA?A?davoai??? (17). VAi??bra troA?ko vien sapnuoti.

R. Gavelis pratAi??sAi?? A?A? motyvAi?? netikAi??tai savarankiA?kai A?aismingai ai??i?? susiejo su savo pamAi??gta banalios tautiniA? mitA? adoracijos demaskavimo tema. TautiniA? mitA? tema A?aidA?ia Marius IvaA?keviA?ius romane ai??zA?aliai???, pjesAi??je ai??zMadagaskarasai???. TaA?iau pirmasis A?ias galimybes iA?bandAi?? R. Gavelis.

Postmoderno pradA?ia: ironiA?kas mitA? dekonstravimas

KodAi??l VAi??bra pakliAi??na A? sapnA? labirintAi??? Apsakymo intriga reali. BodAi??damasis savo bendradarbiA? pokalbiA? lAi??kA?tumu, jis A?sikarA?A?iavo, nebepakeldamas A?grisusiA? ai??ztautiniA? temA?ai??? nuspAi??jamumo. IA? anksto A?inojo, kAi?? jo bendradarbiai sakys. Paprastai tokie svarstymai primena ritualAi??: ai??zJaunimas negerbia lietuvybAi??s, nAi?? nesuvokia, kAi?? reiA?kia A?odis Lietuva. Tauta iA?sigimsta. Lietuviais esame mes gimAi??, Lietuvoj ir mirsim. Kur mes einam, kas su mumis dedasi? Kur du lietuviai, ten peilis po kakluai??? (18). Aldevinui atrodAi??, kad nepaaimanuoti dAi??l tautos likimo bAi??tA? daugmaA? tas pats, kaip ateiti A? darbAi?? be kelniA?. ai??zPadorumas to reikalauja. LietuvybAi?? tarsi perukas plikai galvaiai??? (19). Galiausiai Aldevinas pratrAi??ko, sakydamas, kad jam bloga nuo visA? tA? atodAi??siA?, verkA?lenimA? ir bereikA?miA? simboliA?. PasakAi??, kad bendradarbiA? tautiA?kumas ai??i?? ai??zopijus kvailiams ir bejAi??giA? pasiteisinimas. Kad svarbiausia ai??i?? nukalti, iA?sapnuoti neegzistuojanA?iAi?? Lietuvos dvasiAi??ai??? (20). Aldevinas aiA?kiai pasikarA?A?iavo, jam darAi??si nesmagu. ai??zTarsi pasiklydus miA?ke, kai visai nebeA?inai, A? kuriAi?? pusAi?? eiti.ai??? Svarbiausia, kad taip kategoriA?kai apie LietuvAi?? jis pats niekada negalvojo. Bet raA?ytojas jA? ai??zpagavo uA? A?odA?ioai???. Aldevinas vieA?ai pasisakAi??, kad reiktA? iA?sapnuoti Lietuvos dvasiAi?? (panaA?iai kaip J. L. Borgeso personaA?as ai??zGriuvAi??siA? rateai??? iA?sapnavo jaunuolA?), ir raA?ytojas jam tuoj pat parAi??pino J. L. Borgeso nuA?ymAi??tAi?? sapnA? labirintAi??. Sapnuose VAi??brai tenka grA?A?ti labai toli ai??i?? prie paA?iA? lietuvybAi??s A?aknA?, prie pirmapradAi??s pagonybAi??s. BAi??tent sapnuose jis prisiminAi?? tAi?? laikAi??, kai A?monAi??s dar buvo akmenys. ai??zJei kada bus begal sunku, mokAi?? senolis, padAi??k rankAi?? ant akmens ir A?siklausyk A? jo A?irdA? ai??i?? visi mAi??sA? sentAi??viai tau atlieps ir pagelbAi??sai??? (21). Sapne Aldevinas ypatingai bijojo prajoti pro vienAi?? akmenA?, kad tik ant jo nekristA? A?eA?Ai??lis, nes ai??zsenolis nesyk A?spAi??jo, kad esama akmenA? pamAi??kliA?, ryjanA?iA? A?eA?Ai??lius, kartu ir A?moniA? sielasai??? (22). Sapne VAi??bra jodavo A?irgu iki A?ventojo Ai??A?uolyno, kur sapnuojantA?jA? pasitikdavo prie aukuro stovintys vaidilos, A?yniai ir A?velgdavo A? jA? klausianA?iomis akimis. Aldevinas turAi??jo jiems praneA?ti kaA?kokiAi?? A?iniAi??, galinA?iAi?? iA?gelbAi??ti visAi?? tautAi??. Jie primygtinai reikalavo: ai??zSakyk, sakyk.ai??? LaukdavAi?? jo A?odA?iA?, galbAi??t veiksmA?. Bet sapne AldevinAi?? iA?tikdavo nebylumas. neA?stengdavo jiems nieko iA?tarti, taA?iau A?inojo tai, ko iA? jo laukAi??. AtsibudAi??s vAi??l atgaudavo kalbos dovanAi??, taA?iau A?iniAi?? uA?mirA?davo. Galiausiai trAi??ko A?yniA? kantrybAi??, A?tarAi??, kad pranaA?as netikras, nutarAi?? jA? iA?bandyti ugnimi ai??i?? pradegino deA?inA? dilbA?. VAi??l matome J. L. Borgeso apraA?ytAi?? sapno A?siterpimo A? realybAi?? motyvAi??. Jo esAi?? ai??zKiparisA? A?alumaai??? herojus ryte atsibudAi??s neberanda knygos, kuriAi?? pasiAi??mAi?? iA? savo lentynos veA?amas nuA?udyti. R. Gavelis taip pat A?veda A? realybAi?? sapno A?vykiA? tAi??sAi??. VAi??bra nubudAi??s jauA?ia, kad nepakeliamai skauda deA?inAi?? rankAi?? ir miegamajame tvyro A?vAi??ries kvapas, tas, kuris sklido nuo sapno A?yniA?. Tai sAi??A?auka su J. L. Borgeso pamAi??gtu ugnies motyvu. Jo ai??zGriuvAi??siA? rateai??? herojus prieA? iA?nykdamas A?A?engia A? ugnA?. R. Gavelio sukurtas VAi??bra suvokdavo, kad po iA?bandymo liepsna pats pavirs ugnimi. ai??zO daA?niausiai visos galimybAi??s tarytum reiA?kAi??si vienAi??kart, net paA?ios prieA?taringiausios, ai??i?? A?ventoji ugnis sulydAi?? jas taip, kad jos nebepajAi??gAi?? viena kitai prieA?intisai??? (23). Kadangi Aldevinas jautAi?? deginanA?iAi?? atsakomybAi?? prabilti sapne ir praneA?ti A?yniams A?iniAi??, kuriAi?? A?inojo tiktai sapne, tai stengAi??si kuo daugiau miegoti, netgi darbe, atsimerkAi??s. Jam stigo laiko. A?yniai vis labiau nekantravo. Labiausiai sapne Aldevinas bijojo jA? prakeikimo ai??i?? pavirsti medA?iu. vis dAi??lto Aldevinas iA?vengAi?? A?ios lemties: atsibudo. DidA?iausias koA?maras, kaA?kada raA?Ai?? J. L. Borgesas, yra atsibusti kitame sapne, niekada nebesugrA?A?ti A? realybAi??. Ai??i R. Gavelio borgesiA?kai sukonstruota Aldevino odisAi??ja tarp realybAi??s ir sapno A?yniA? pasaulio yra tarsi naujos, nereflektuotos, iki galo nesuvokiamos, A?odA?iais nenusakomos, taA?iau autentiA?kos asmens santykio su savuoju tautiniu tapatumu paieA?kos.

R. Gavelio kAi??rybinA? artumAi?? kai kuriems J. L. Borgeso A?vaizdA?iams galima aptikti ir vAi??lesniuose raA?ytojo kAi??riniuose.

Biblioteka ir labirintai

ai??zAA? visada A?sivaizdavau rojA? kaA?kuo panaA?A? A? bibliotekAi??ai???, ai??i?? viename iA? interviu prisipaA?ino J. L. Borgesas. Apsakyme ai??zBabelio bibliotekaai??? visatos modelA? jis prilygino bibliotekai. Ji ai??i?? A?eA?iasienAi??. Ir beribAi??. Biblioteka ai??i?? tai sfera, kurios tikslus centras yra vienas iA? A?eA?iasieniA?, o periferija nepasiekiama. Ji ai??i?? amA?ina, ap-rAi??pianti visas paraA?ytas knygas. KaA?kurioje A?eA?iasienio lentynoje guli knyga ai??i?? visA? kitA? knygA? santrauka ir esmAi??. Kalbama, kad vienas bibliotekininkas jAi?? perskaitAi?? ir prilygino Dievui. Daugelis A?moniA? leidosi A? kelionAi?? to ieA?koti, bet paslaptingasis A?eA?iasienis taip ir nebuvo surastas. Apsakymo pasakotojas sakosi meldA?iAi??s neA?inomA? dievA?, kad ai??znors vienas A?mogus ai??i?? kad ir vienas vienintelis, kad ir prieA? tAi??kstanA?ius metA?! ai??i?? bAi??tA? jAi?? aptikAi??s ir perskaitAi??sai???. Vis dAi??lto J. L. Borgesas visiems bAi??simiems prisiekusiems skaitytojams paliko imperatyvAi?? A?ios knygos paieA?koms. Viltis jAi?? surasti nAi??ra paneigta. R. Gavelio romanas ai??zVilniaus pokerisai??? taip pat prasideda vieno iA? veikAi??jA? Vytauto Vargalio metafiziniais ieA?kojimais. TaA?iau jis ieA?ko ne visa apimanA?ios knygos, o pamatiniA? Blogio jAi??gA?: tiksliau, kas gi yra Jie ai??i?? visatos vyksmo valdovai, kurie kamuoja A?mones ir atima iA? jA? protAi?? bei dvasios galias. Ai??iA? slaptA?jA? tyrimA? labui Vargalys A?sidarbina bibliotekoje, nes patogu turAi??ti po ranka reikiamas knygas. Formaliai bibliotekoje turi darbo: kompiuterizuoja katalogAi??. Taip pat puoselAi??ja erotinius santykius su perpus jaunesne bendradarbe, kuriAi?? irgi laiko JA? atsiA?sta jo stebAi??ti. TaA?iau iA? esmAi??s herojaus galva visAi?? laikAi?? uA?imta kuo kitu. Labai borchesiA?kai skamba Vargalio apmAi??stymai, kad apie Juos tyliai perspAi??ja daugelis knygA?. Jei nors vienas A?mogus perpranta esmAi??, Jie sunaikina iA?kart viskAi??, degina knygas, milijoninius miestus. Vargalys nemaA?ai laiko praleidA?ia ir universiteto rankraA?tynuose, kur yra aptikAi??s, kad A?ygimanto Augusto laikais (XVI a. antroje pusAi??je) Vilniuje gyvavo baziliskas, baisaus paukA?A?io metamorfozAi??, A?vilgsniu uA?muA?inAi??jAi??s A?mones. Vargalys skaito FranzAi?? KafkAi??, Albertai??i??Ai?? Camus, o Argentinos raA?ytojAi?? Ernestoai??i??Ai?? SaA?batoai??i??Ai?? ne tik skaito, bet ir medituoja A?iAi??rAi??damas A? jo nuotraukAi?? ir A?ia A?tardamas JA? pinkles. R. Gavelis A?iame romane ai??zpraplAi??tAi??ai??? A?vairiausius J. L. Borgeso labirintus dar vienu variantu ai??i?? bibliotekos saugyklomis: ai??zStelaA?ai, stelaA?ai, stelaA?ai. Knygos, knygos, knygos. Siauri praAi??jimai ai??i?? slaptas labirintas, kuriame lengva pasiklysti, sukti ir sukti ratus, niekad nebegrA?A?ti atgal. <...> NeA?inia, kokie minotaurai tyko tavAi??s palubAi??se suslAi??ptA? lempA? skleidA?iamoje prieblandojeai??? (24).

Sutinku su Giedra RadvilaviA?iAi??te, pasakiusia, kad ir J. L. Borgesas, ir R. Gavelis yra ai??ztos paA?ios kraujo grupAi??sai??? raA?ytojai.

__________________________________

(1) Baranova J. Meditacijos: tekstai ir vaizdai. ai??i?? Vilnius: Tyto alba, 2005. ai??i?? P. 66ai??i??76.

(2) A?r.: Kelertas V. Perceptions of the Self and the Other in Lithuanian Postcolonial Fiction // Baltic Postcolonialism. ai??i?? Amsterdamai??i??New York: Rodopi, 2006. ai??i?? P. 251ai??i??267.

(3) Gavelis R. Charono diena // Gavelis R. Nubaustieji. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1987. ai??i?? P. 63.

(4) Gavelis R. Lemties skundas // Gavelis R. Nubaustieji. ai??i?? P. 64.

(5) Ten pat. ai??i?? P. 69.

(6) Gavelis R. Kaltasis // Gavelis R. Nubaustieji. ai??i?? P. 30.

(7) Ten pat. ai??i?? P. 33.

(8) Ten pat. ai??i?? P. 43.

(9) Ten pat. ai??i?? P. 43ai??i??44.

(10) Ten pat. ai??i?? P. 43.

(11) Gavelis R. Ai??aknys // Gavelis R. Nubaustieji. ai??i?? P. 117.

(12) Borges J. L. GriuvAi??siA? rate // Borges J. L. Fikcijos / VertAi?? Tomas Venclova. ai??i?? Vilnius: baltos lankos, 2000. ai??i?? P. 41.

(13) Ten pat. ai??i?? P. 42.

(14) Ten pat. ai??i?? P. 44.

(15) Gavelis R. Ai??aknys // Gavelis R. Nubaustieji. ai??i?? P. 125ai??i??126.

(16) Ten pat. ai??i?? P. 132.

(17) Ten pat. ai??i?? P. 133ai??i??134.

(18) Ten pat. ai??i?? P. 117.

(19) Ten pat.

(20) Ten pat. ai??i?? P. 120.

(21) Ten pat. ai??i?? P. 125.

(22) Ten pat. ai??i?? P. 129.

(23) Ten pat. ai??i?? P. 138.

(24) Gavelis R. Vilniaus pokeris. ai??i?? Vilnius: Tyto alba, 1990. ai??i?? P. 63ai??i??64.