Richardas Wagneris ai??i?? vieno aktoriaus teatras

A?URNALAS: METAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Raminta GamziukaitAi??

DATA: 2013-08

Richardas Wagneris ai??i?? vieno aktoriaus teatras

Raminta GamziukaitAi??

Niekada nesurasiu tik to, ko labiausiai trokA?tu ai??i?? savo TAi??vynAi??s!

Richard Wagner, ai??zSkrajojantis olandasai???

Richardas Wagneris A? XIX a. scenAi??, kalbant apibendrintai, A?A?engAi?? kaip didA?iai prieA?taringa geniali asmenybAi??, kaip dar romantizmo epochos A?mogus. Nors romantizmas literatAi??roje, dailAi??je jau buvo nuA?ydAi??jAi??s, R. Wagnerio, iA? dalies ir Ferenso Liszto dAi??ka romantizmo muzikoje epocha Vokietijoje prasitAi??sAi?? iki amA?iaus pabaigos (su iA?lyga, nes vAi??lyvieji R. Wagnerio kAi??riniai nAi??ra besAi??lygiA?kai romantiniai). XIX a. mene neA?prastai lengvai randasi A?vairios kryptys ir srovAi??s, tarp kitA? ir apie 1880ai??i??1890-uosius savo programAi?? paskelbAi??s simbolizmas, atsiradAi??s per vAi??lai, kad tiesiogiai galAi??tA? paveikti iA? romantizmo A?aknA? iA?augusiAi?? R. Wagnerio kAi??rybAi??. Bet literatAi??rinis fenomenas atsiranda ne per vienAi?? dienAi??, palanki simbolizmui formuotis terpAi?? radosi anksA?iau ir galAi??jo veikti R. Wagnerio estetinAi?? raiA?kAi??. Kad ir kaip bAi??tA?, simboliniai A?vaizdA?iai ir paveikslai sujungia ankstyvAi??sias romantines operas ir mitologija besiremianA?ias muzikines dramas, sukomponuotas po ai??zTristano ir Izoldosai???. MuzikinAi?? drama (Musikdrama) yra R. Wagnerio sukurtas A?anras, atitinkantis jo Gesamtkunstwerk (visuotinio meno kAi??rinio) koncepcijAi??, kurios, deja, tobulai nepavyko A?gyvendinti. R. Wagneriui labai svarbus A?odis, todAi??l tekstus raA?Ai?? pats. Jie pranoksta operinio libreto ribas, A?gydami literatAi??rinio kAi??rinio statusAi??, bet tikromis dramomis netampa. IA? genialaus kompozitoriaus per daug bAi??tA? reikalauti dar ir genialaus dramaturgo sugebAi??jimA?. Kita vertus, to visai ir nereikia ai??i?? galinga, o kartais ir griausminga orkestro partija uA?goA?ia A?odA?ius. Tiesa, juos gali daug aiA?kiau girdAi??ti, kai klausaisi muzikos ir tuo paA?iu metu akimis seki tekstAi??. Bet A?ia jau iA?skirtinAi??s aplinkybAi??s, juolab kad filosofinAi?? gelmAi?? vis tiek slypi ne A?odA?iuose, o sudAi??tingA? pasikartojanA?iA? motyvA? prisodrintoje muzikoje ir simboliuose.

Simbolinis jau pirmos reikA?mingos romantinAi??s operos ai??zSkrajojantis olandasai??? (ai??zDer fliegende HollAi??nderai???) vyksmas, turintis atskleisti esmAi??, slypinA?iAi?? po iA?oriniu tiek A?mogaus sielos, tiek gamtos pavirA?iumi. Legendoje R. Wagneris A?A?velgAi?? senovAi??s graikA? epo apie OdisAi??jAi?? ir krikA?A?ioniA?ko pasakojimo apie AhasverAi??, AmA?inAi??jA? A?ydAi??, sintezAi??. Abiem pasakojimams bAi??dingas klajoniA? motyvas siejamas su tAi??vynAi??s neturAi??jimu ir laikinu herojA? nemirtingumu, virtusiu nepakeliama kanA?ia.

Ai??iuolaikinAi??s interpretacijos R. Wagnerio teikiamAi?? sakmAi??s versijAi?? kildina iA? gilesniA? A?mogaus prigimties sluoksniA?, iA? pasAi??monAi??s. Johannas Bertramas kAi??rAi??jo misijAi?? A?vardija kaip siekA? pakylAi??ti pasAi??monAi?? iki sAi??monAi??s lygmens ir R. Wagnerio ai??zOlandeai??? A?A?velgia dramatiA?kAi?? pasAi??monAi??s iA?silaisvinimAi??1. SAi??monAi??s ir pasAi??monAi??s suartAi??jimas vyksta vandens stichijoje. JAi??ra tampa pasAi??moniniA? galiA? menine iA?raiA?ka. Tik A?moguje tos galios pirmAi?? kartAi?? suformuoja tamsoje glAi??dinA?iA? instinktA? siekA? pakilti A? sAi??monAi??s A?viesAi??. Neatsitiktinai Olandas ir Zenta mirtA? randa jAi??roje, todAi??l visiA?kai neA?manomas vieno per MEZZO kanalAi?? transliuoto ai??zOlandoai??? finalas, kai apimtas pavydo ir nevilties medA?iotojas Erikas, scenoje visAi?? laikAi?? rodAi??sis su A?autuvu, finale nuA?auna abu herojus (A?ia pasiteisina tik taisyklAi??, kad scenoje esantis A?autuvas bAi??tinai turi iA?A?auti). Beje, ir tvarka atvirkA?tinAi?? ai??i?? pirmas krinta Olandas ir tik vAi??liau Zenta. O iA? tikrA?jA? tik Zenta savo A?Ai??timi gali iA?vaduoti OlandAi??, ai??i?? paprasto medA?iotojo paprasta kulka negalAi??tA? pasiA?sti jo nebAi??tin. Olandas ai??i?? tai pasAi??monAi??s archetipas, ir jo laikinas nemirtingumas taip pat susijAi??s su pasAi??mone, kuri nemirA?ta ai??i?? mirA?ta tik biologiA?kai A?moguje pasireiA?kianti sAi??monAi??. Zenta gali tapti iA?vaduotoja (ErlAi??serin), nes pasAi??monAi?? sruvo A? jAi?? iA? nepaA?A?stamojo portreto, ilgainiui ji pripaA?ino nujauA?iamAi?? paslaptingAi?? galiAi?? kaip realiai egzistuojanA?iAi?? ir mylAi??dama pasiaukojo, kad iA?vaduotA? pasAi??monAi??s valdomAi?? prigimtA?.

RomantinAi??s operos ai??zTanhoizerisai??? (ai??zTannhAi??userai???) herojaus praleistAi?? laikAi?? deivAi??s Veneros vieA?patijoje taip pat galima vertinti kaip pasinAi??rimAi?? A? pasAi??monAi??s stichijAi??, troA?kimAi?? paA?inti giliausias prigimties bei jai bAi??dingA? instinktA? A?aknis ir galbAi??t pasinaudoti tuo paA?inimu kAi??ryboje (Tanhoizeris ai??i?? tai viduramA?iA? minezingeris, eiliA? kAi??rAi??jas, muzikos autorius ir atlikAi??jas). PrieA?taringas, kaip ir jA? sukAi??rAi??s kompozitorius, herojus idealAi?? suvokia kaip dvasinio ir juslinio pradA? susijungimAi??, todAi??l jo netenkina vienpusiA?kumas. Harmonijos idealo neatitinka nei juslingumAi?? A?kAi??nijanti Venera, nei prieA?ingame poliuje esanti Vartburgo pilies valdovAi?? ElizabetAi??. BesiblaA?kantis tarp dviejA? kontrastingA? sferA? Tanhoizeris A?kvAi??pimo vis dAi??lto semiasi iA? pasAi??moninAi??s juslinAi??s sferos, bet jo iA?vaduotoja tampa sAi??moningai religinga ElizabetAi??. Ai??ioje operoje sAi??monAi??sai??i??pasAi??monAi??s problematika lieka antrame plane, jAi?? nustelbia romantizmo poetikai bAi??dinga dvasinAi??sai??i??juslinAi??s meilAi??s dichotomija.

ai??zLohengrinasai??? ir ai??zParsifalisai???, nors sukurti skirtingu metu, plAi??toja idealAi?? simbolizuojanA?io A?ventojo Gralio temAi??. Simbolinis ai??zLohengrinoai??? vyksmas akivaizdA?iai parodo idealo ir tikrovAi??s nedermAi??, aukA?tesnioji sfera tik laikinai suartAi??ja su A?emiA?kAi??ja, neiA?laikanA?ia iA?bandymo. Paskutinio R. Wagnerio kAi??rinio ai??zParsifalisai??? simbolika sudAi??tinga ir daugiaplanAi??. TyrinAi??tojai IA?ganytojo kraujAi?? praliejusiAi?? Longino ietA? laiko romAi??niA?ko mentaliteto simboliu. GulbAi?? suvokiama kaip A?iaurietiA?kas (ai??znordiA?kasai???) simbolis ai??i?? tikima, kad joje A?sikAi??nijAi??s dar negimAi??s A?mogus. DieviA?kosios dvasios simbolis ai??i?? balandis. Gundytoja Kundri simbolizuoja jusles, bet ne tik, nes tai dvilypis paveikslas. IA?sivadavusi iA? blogio galias iA?reiA?kianA?io mago Klingzoro valdA?ios, Kundri tampa Gralio pasiuntine. Galima paralelAi?? su ai??zSkrajojanA?iu olanduai??? ai??i?? Kundri, kaip ir Olandas, iA?sivaduoja iA? pasAi??monAi??s galiA?, tik pirmojoje operoje vieA?patavo vandens stichija, o ai??zParsifalyjeai??? kylama A? dieviA?kAi??sias aukA?tumas. Talpi sAi??voka ErlAi??sung apima reikA?mes ai??ziA?sivadavimasai???, ai??ziA?ganymasai???, ai??zatpirkimasai???, ir visa tai susilieja A? dieviA?kumo sampratAi?? riteriniA? romanA? siuA?etais besiremianA?iuose R. Wagnerio kAi??riniuose. Gal tai kiek netikAi??ta, bet garsioje tetralogijoje ai??zNibelungo A?iedasai??? (ai??zDer Ring des Nibelungenai???) krikA?A?ioniA?ka dieviA?kumo samprata uA?leidA?ia vietAi?? pagoniA?kai, nes A? scenAi?? A?engia senA?jA? skandinavA? ir germanA? mitas su jo pagoniA?kais dievais.

TaA?iau ai??zA?iedoai??? problematika tik iA? pirmo A?vilgsnio gali pasirodyti prieA?inga ankstesniA? kAi??riniA? nuostatoms, ji tiesiog kitokia, tad pagonybAi??sai??i??krikA?A?ionybAi??s prieA?prieA?a nieko nepaaiA?kintA?. ai??zA?iedeai??? kalbama apie A?mogaus tapsmAi??, jo laipsniA?kAi?? atsiskyrimAi?? nuo dievA? ir pusdieviA?, savAi??s A?sisAi??moninimAi??. Taigi vAi??l einama nuo pasAi??monAi??s prie sAi??monAi??s, tik anksA?iau eita nuo A?mogaus prie Dievo, dabar gi nuo dievA? prie A?mogaus. R. Wagneriui neuA?teko viduramA?iais uA?raA?yto epo ai??zNibelungA? giesmAi??ai???, jis naudojosi dar ir senesniais skandinaviA?kais A?altiniais, tarp jA? ai??i?? ai??zSakme apie velzungusai??? (ai??zWAi??lsungensageai???). SkandinavA? dievai turi atitikmenis germanA? mitologijoje, o VelzAi?? (WAi??lse) ai??i?? vienas mitiniA? vyriausiojo dievo Votano vardA?, velzungai ai??i?? tai jo palikuonys. Pagrindinis tetralogijos herojus Votanas A?sisAi??monina tragiA?kAi?? dievA? A?uvimo bAi??tinybAi?? ir stoiA?kai jai paklAi??sta, uA?leisdamas vietAi?? laisvam, savarankiA?kai veikianA?iam A?mogui. Votano tragizmas ypaA? iA?ryA?kAi??ja antroje ir ketvirtoje tetralogijos dalyse ai??i?? muzikinAi??se dramose ai??zValkirijaai??? (ai??zDie WalkA?reai???) ir ai??zDievA? A?uvimasai??? (ai??zGAi??tterdAi??mmerungai???).

Ateities didvyris bus Zygfridas, pusdievio velzungo Zygmundo, atsiskyrusio nuo dieviA?kojo tAi??vo kaip sAi??moninga individualybAi?? ir turAi??jusio A?Ai??ti keiA?iantis pasaulio struktAi??rai, sAi??nus. IA?mintingasis Votanas leidA?ia A?vykti A?mogaus atsiskyrimo nuo dievA? planui, A?inodamas apie dievA? laukianA?iAi?? tragiA?kAi?? lemtA?. DviejA? sferA? suartAi??jimas, kaip ir ai??zLohengrineai???, tAi??ra laikinas ai??i?? pasmerktieji dievai pasitinka savo A?Ai??tA?, o nuo jA? atsiskyrusio didvyrio Zygfrido laukia jo A?emiA?kasis likimas. Votanas ir Zygfridas simbolizuoja amA?inAi??jA? rezignacijos ir aktyvios veiklos antagonizmAi??, tuo paA?iu metu jie A?kAi??nija du prieA?taringus paties kAi??rAi??jo bruoA?us ai??i?? fatalizmAi?? ir optimizmAi??.

Koks buvo A?iA? veikalA? kAi??rAi??jas, kaip klostAi??si jo likimas, kas vyko jo viduje? Esama menininkA?, kuriA? gyvenimas ir kAi??ryba atrodo tarsi du paraleliniai pasauliai, beveik nesisiejantys tarpusavyje. R. Wagneris kitoks ai??i?? jo prigimties esmAi?? ir savybAi??s atsispindi kAi??ryboje, pagal save kuria personaA?us, tapatinasi su jais. Lygiai taip pat jis susijAi??s su teatru ai??i?? arba gyvena scenoje drauge su savo personaA?ais, arba susikuria gyvenimo teatrAi??, vaidindamas paties sugalvotus, o kartais gal ir aplinkybiA? primestus vaidmenis.

RamA? gyvenimAi?? jaukiuose ai??i?? bet bAi??tinai prabangiuose! ai??i?? namuose R. Wagneris vertino daugiau teoriA?kai, nors tokiA? epizodA? bAi??ta, tai gyvenimo tarpsnis TribA?ene ir Vanfrido viloje. Vis dAi??lto nerimstantis kompozitoriaus bAi??das neleisdavo jam ilgai mAi??gautis ramybe ir nulAi??mAi?? tai, kad, Bairoite turAi??damas karaliA?kai A?rengtAi?? rezidencijAi??, R. Wagneris mirAi?? svetimuose rAi??muose ai??i?? Palazzo Vendramin ai??i?? Venecijoje.

Venecijoje R. Wagneris atsidAi??rAi?? ir po skyrybA? su Minna Planer-Wagner, tada apsigyveno Palazzo Giustiniani. LaiA?ke Elizai Wille (1858.IX.30) raA?Ai??, kad rAi??mus A?sirengAi??s kaip ai??zteatrinAi?? dekoracijAi??ai???. Skyrybos brendo seniai, paskutinis laA?as buvo Richardo susiA?avAi??jimas Mathilde Wesendonck, kuriai skirtas ai??zVenecijos dienoraA?tisai??? (ai??zVenezianisches Tagebuchai???). Skandalu pasibaigusi istorija parodo R. Wagnerio asmenybAi?? ne kaip teigiamiausiAi?? ai??i?? naudodamasis Otto Wesendoncko draugyste ir svetingumu, apgyvendintas visai greta WesendonckA? vilos, garsusis sveA?ias uA?mezga romanAi?? su vilos A?eimininke, raA?o jai egzaltuotus meilAi??s laiA?kus, sulaukdamas ne maA?iau egzaltuotA? atsakymA?. NegraA?i istorija nuA?vinta kitomis spalvomis, kai prisimename, kad tuo metu kuriama opera ai??zTristanas ir Izoldaai???, su kurios herojumi tapatinasi kompozitorius. Negana to, graA?i, iA?silavinusi ir subtili moteris A? kAi??rAi??jo meilAi??s prisipaA?inimAi?? atsakAi?? eilAi??mis, kaip kaA?kada tai padarAi?? Johanno Wolfgango Goetheai??i??s mAi??za Marianne von Willemer. Tikra ar A?sivaizduota meilAi?? A?kvAi??pAi?? kompozitoriA? vienai garsiausiA? jo operA? ir nuostabiam vokaliniam ciklui M. Wesendonck A?odA?iais. Argi to nepakanka nederamam R. Wagnerio elgesiui pateisinti?

R. Wagneris, raA?ydamas antrAi??jA? ai??zTristanoai??? veiksmAi?? su garsiuoju duetu, pasirinko savanoriA?kAi?? tremtA?. TodAi??l ne taip svarbu, ar R. Wagneris iA? tikrA?jA? sutiko, ar tik iA?galvojo savAi??jAi?? IzoldAi??, neabejotina tik tai, kad jos bAi??tinai reikAi??jo. ai??zVenecijos dienoraA?tisai???, atspindintis miglotAi?? bAi??senAi?? tarp miego ir bAi??dravimo, tampa tarsi antro operos veiksmo scenarijumi, o Tristano ir Izoldos duetas ai??zO, nusileisk A?emAi??n, meilAi??s naktie…ai??? (ai??zO, sink hernieder, Nacht der Liebe…ai???) kuo ryA?kiausiai ai??i?? dAi??l A?odA?iA? ir muzikos vienovAi??s ai??i?? atskleidA?ia vienAi?? giliausiA? romantizmo pasaulAi??jautos prieA?taravimA? (dienos ir nakties, gyvenimo ir mirties). A?iaurios dienos tikrovAi??s susidAi??rimas su gailestingos ir iA?vaduojanA?ios iA? kanA?iA? nakties galia tekste ir muzikoje A?tvirtina romantikams bAi??dingAi?? nakties ir mirties tapatybAi??s sampratAi??. Naktis tampa tik laikinu A?simylAi??jAi??liA? prieglobsA?iu, meilAi??s ilgesys transformuojamas A? mirties pasiilgimAi??. Tristanas ai??i?? Wagneris, atskirtas nuo Izoldos ai??i?? Mathildeai??i??s, skAi??sta vizijose ir suteikia joms muzikinAi?? formAi??.

Sunku bAi??tA? nusprAi??sti, ar atviromis akimis sapnuojanA?io kompozitoriaus dienoraA?tis inspiravo ai??zTristanoai??? muzikAi??, ar atvirkA?A?iai ai??i?? meilAi?? ir mirtA? A? viena susiejanti muzika lAi??mAi?? vizijA? atsiradimAi?? dienoraA?tyje. GreiA?iausiai tai vieno ir to paties kAi??rybinio proceso nulemti raiA?kos bAi??dai. Izolda pavirtusi Mathilde, be abejo, nebuvo vien tik vizija, bet ar nebuvo vizija kompozitoriaus meilAi?? jai? Nieko iA? tikrA?jA? nepaaiA?kina ir Richardo laiA?kas Mathildeai??i??ei iA? Venecijos, kuriame sakoma, kad antras veiksmas yra muzika virtAi??s, garsais paverstas sapnas (1859.V.25). Ar R. Wagneris iA? tiesA? ilgAi??josi idealios meilAi??s, nes jAi?? suvokAi?? kaip bAi??tinAi?? kAi??rybos impulsAi??, o gal tik susikAi??rAi?? jos vizijAi??, nAi??ra taip jau svarbu. Svarbiau, kad ai??zTristanasai???, sugAi??rAi??s ir iA?spinduliavAi??s kAi??rAi??jo ilgesA?, ir A?iandien yra vienas A?inomiausiA? R. Wagnerio A?edevrA?. O TristanAi?? ai??zsuvaidinAi??sai??? autorius ir toliau teatralizuos asmeninA? gyvenimAi??, tai vizijas artindamas prie tikrovAi??s, tai tikrovAi?? paversdamas vizija.

Gyvenimo teatre ai??zaktoriusai??? R. Wagneris turAi??jo daug kaukiA?: ai??zkaraliA?kasis Saksonijos dvaro kapelmeisterisai???, ai??zpolitinis pabAi??gAi??lisai???, ai??zvieniA?iusai???, ai??zkaraliaus draugasai???, pagaliau tiesiog ai??zvokietisai??? (amA?ininkai A?vairias Maestro kaukes A?maikA?A?iai uA?fiksavo daugybAi??je karikatAi??rA? ai??i?? retas kuris kitas menininkas sulaukAi?? tiekos sAi??mojingA?, kartais piktokA? A?arA?A?).

Ne kartAi?? teigAi??s, kad meluoti negali ir nemoka, daA?nai keiA?iantis vaidmenis R. Wagneris iA? tikrA?jA? melo visiA?kai iA?vengti negalAi??jo ir kartais pats sau prieA?taraudavo. Tai jis teigia, kad niekada nesistengia atrodyti kuo nors kitu, nei yra, tai prisipaA?A?sta laiA?ke M. Wesendonck (1860.VIII.10): ai??zTokia gyvenimo tAi??kmAi??, kaip manoji, visada apgauna A?iAi??rovAi??: jis mato uA?siAi??mimus bei poelgius, kuriuos laiko man bAi??dingais, kai iA? tikrA?jA? ta veikla ir tie poelgiai man visai svetimi.ai???

Beveik nuo kAi??rybinAi??s veiklos pradA?ios R. Wagneris renkasi herojus, kuriuose pats lyg veidrodyje atsispindi, ir situacijas, atitinkanA?ias jo gyvenimo aplinkybes. Apie tai Eckartas KrAi??plinas raA?o A?tai kAi??: ai??zJis pats jauA?iasi atstumtas kaip iA?tikimybAi??s besiilgintis Olandas, jis ir Tanhoizeris, ir Volframas, jis ai??i?? nesuprastas Lohengrinas, mylintis Zygmundas, mirties ilgesio persmelktas Tristanas, dvejoniA? kankinamas dievas Votanas, gyvenimiA?kos iA?minties reiA?kAi??jas Hansas Sachsas, kenA?iantis Amfortas ir iA?vaduotojas Parsifalisai???2. Galima pratAi??sti: kompozitorius savo ir sAi??naus Siegfriedo santykius A?sivaizduoja kaip ai??zNibelungo A?iedoai??? herojA? Votano ir Zygfrido ryA?A?, o jo dvi dukterys gauna operA? herojA? ai??i?? Izoldos ir Evos ai??i?? vardus.

Kad ir kaip mAi??gAi??s tapatintis su paties sukurtais herojais, Lohengrino vaidmenA? R. Wagneris buvo priverstas atiduoti kitam asmeniui, nes to pageidavo Bavarijos karalius Liudvikas II. Valdovas iA? tikrA?jA? tapo Gralio riteriui prilygstanA?iu gelbAi??toju ir gynAi??ju R. Wagnerio likime. RomantinA? pasakojimAi?? apie GulbAi??s RiterA? svajotojas princas Liudvikas iA?gyveno kaip sau artimAi??, kai 1861 m. klausAi??si ai??zLohengrinoai??? Miuncheno teatre. Tada ir A?siliepsnojo neblAi??stanti jaunuolio meilAi?? R. Wagnerio muzikai. KritiA?ku kompozitoriui metu vos pradAi??jAi??s karaliauti Liudvikas kvieA?ia jA? A? MiunchenAi?? ir pasiAi??lo ekstraordinarA? visuomeninA? statusAi?? (nes kaipgi kitaip pavadinti ai??zkaraliaus draugoai??? statusAi???).

Prasideda naujas gyvenimo teatro veiksmas, E. KrAi??plinas jA? pavadina tragiA?ku ai??zsAi??moningai teatralizuotA? santykiA? farsuai???3. A?velgiant iA? A?alies gana keisti santykiai iA? tikrA?jA? panaA?Ai??s A? farsAi??, taA?iau paA?inties pradA?ios laiA?kai rodo kAi?? kita, juose esama tikro vieno adresato susiA?avAi??jimo ir kito dAi??kingumo ai??i?? jeigu ko ten ir per daug, tai patetikos. Bet A?inant apie R. Wagnerio polinkA? stilizacijai ir teatraliA?kumui, viskas atsistoja A? savo vietas: ai??zUA?danga pakilo: mano Karalius dabar man atstoja visAi?? pasaulA?. Jis man visa, kAi?? aA? myliuai??? (1865.V.30); kitame laiA?ke: ai??zO, JAi??s puikusis, nuostabusis Zygfridai!ai??? (1866.IV.8). Kitoje vietoje R. Wagneris lygina valdovAi?? su Parsifaliu, o save ai??i?? su Amfortu, tai atspindi iA?vaduotojo ir kenA?ianA?iojo santykA? (1865.XI.23). Yra ir kita, maA?iau A?tikinama variacija, kai karalius virsta Parsifaliu, o R. Wagneris sau priskiria jo auklAi??tojo Gurnemanzo vaidmenA?.

A?aidimui vaidmenimis tiko ir ai??zMeisterzingeriaiai???; greitai perpratAi??s taisykles, karalius jau kaip ai??zStolcingerisai??? eiliuota forma kreipiasi A? ai??zHansAi?? SachsAi??ai??? ai??i?? R. WagnerA?. Valdovo eilAi??raA?tis ai??i?? tai tikra odAi?? didA?iajam Vokietijos magui, kAi??rybos A?viesa nugalAi??jusiam lig tol vieA?patavusiAi?? tamsAi??. PrieA? tai R. Wagneris jau buvo spAi??jAi??s paraA?yti globAi??jui negrabiai eiliuotAi?? A?lovinantA? laiA?kAi??, kuriuo tarsi siekia uA?sitikrinti malonAi?? sau ai??i?? Tanhoizeriui ir Zygmundui, tuo paA?iu ir Zyglindai ai??i?? A?monai Cosimai.

Karaliui labiausiai tinka ir patinka Lohengrino A?vaizdis, jis neprieA?tarauja, kai R. Wagneris jo Bavarijos AlpiA? A?kalnAi??je stovinA?iAi?? Hohenschwangau pilA? pataikaujanA?iai pavadina Monsalvatu (legendinis kalnas, kurio virA?Ai??nAi??je nuo A?moniA? akiA? paslAi??pta A?ventojo Gralio buveinAi??). Liudviko protAi??viA? WittelsbachA? herbe atsitiktinai yra gulbAi??, tai be galo mielas A?enklas naujajam GulbAi??s Riteriui, jis rAi??muose A?rengia GulbAi??s Riterio salAi??.

Liudvikas II vis labiau A?sigyvena A? R. Wagnerio operA? muzikAi?? ir vyksmAi??. LaiA?ke (1880.XI.17) jA? autoriui jaunasis valdovas pasakoja ai??zA?ventajame miA?keai??? prie A?altinio A?sirengAi??s nuoA?alA? ai??zGurnemanzoai??? prieglobstA? ai??i?? tai aliuzija A? Parsifalio mokytojAi?? atsiskyrAi??lA? GurnemanzAi??. Karalius fantazuoja: netoliese plyti A?ventas eA?eras, kuriame paguodos ir iA?gijimo ieA?ko kenA?iantis Amfortas. Ten bAi??damas, Liudvikas-Amfortas girdi nuo Monsalvato ataidinA?ius fanfarA? garsus. Be to, Linderhofo pilies parke jis A?sirengAi??s ai??zVeneros grotAi??ai???. Tanhoizerio vaidmeniui Bavarijos Liudvikas netiko, nes Veneros kerai jo netraukAi??, todAi??l iA?mintingai nusprendAi??, kad ai??zTanhoizerioai??? pastatymAi?? po atviru dangumi stebAi??siAi??s iA? ai??zLohengrino laivelioai???. Ai??is projektas, atrodo, nebuvo A?gyvendintas. Gal dAi??l to, kad valdovas uA?siAi??mAi?? naujos pilies statyba, o gal dAi??l kokiA? nors kitokiA? prieA?asA?iA?.

Naujoji NoiA?vanA?teino pilis atvAi??rAi?? plaA?iAi?? erdvAi?? R. Wagnerio kAi??rybos A?vaizdinimui. Pilies saliA? sienas papuoA?Ai?? paveikslai su ai??zTanhoizerioai???, ai??zLohengrinoai???, ai??zTristanoai??? vaizdais, scenomis iA? minezingeriA? ir meisterzingeriA? epochA?, taip pat epizodais iA? A?ymiojo meisterzingerio Hanso Sachso gyvenimo, nepamirA?ta ir sakmAi?? apie nibelungus; rAi??mA? ketvirtas aukA?tas skirtas Parsifalio istorijos ciklui. Taip karaliaus laiA?ke (1882.I.24) apraA?yta aplinka, kurioje netrukus lankysis ir savo kAi??rinius atliks garsusis kompozitorius.

Bet ir Hohenschwangau pilis suteikia ai??zkaraliaus drauguiai??? maloniA? ir pakiliA? emocijA?. Negana to, stovAi??damas kronprinco kambaryje ir girdAi??damas nuo pilies kuorA? jo garbei sklindanA?ius fanfarA? garsus iA? ai??zLohengrinoai???, kompozitorius pats pasijunta karaliumi. Kad ir kaip linkAi??s A? aktorystAi?? gyvenime, R. Wagneris tokiais atvejais dA?iaugiasi nuoA?irdA?iai, ir jo dAi??kingumas valdovui nebAi??tinai suvaidintas.

ai??zLohengrinasai??? niekaip nenori paleisti egzaltuoto svajoklio Liudviko II. AlpiA? eA?ere jis paveda inscenizuoti Gralio Riterio atvykimAi?? iA? Monsalvato ai??i?? didA?iulis gulbAi??s muliaA?as traukAi?? laivelA? per eA?erAi?? skambant R. Wagnerio muzikai, A?audAi?? fejerverkai. Lohengrino vaidmuo buvo patikAi??tas jaunam karaliaus favoritui, fligeladjutantui kunigaikA?A?iui Pauliui von Thurn und Taxis.

KaraliA?kos Bavarijos Liudviko pilys tuometinAi??je Vokietijoje sukAi??rAi?? autonominAi?? R. Wagnerio valstybAi??, jis jautAi??si esAi??s jos nekarAi??nuotas valdovas. AtrodytA?, A?ios muzikinAi??s-teatrinAi??s valstybAi??lAi??s pirmasis asmuo galAi??jo turAi??ti politinAi??s A?takos tikrajam valdovui, bet R. Wagnerio politinAi??s veiklos priepuoliai nebuvo sAi??kmingi ir daA?niausiai baigdavosi rimtais nemalonumais. GaivaliA?kas politinis angaA?uotumas dar jaunystAi??je buvo A?stAi??mAi??s jA? A? 1848 metA? revoliucijos sAi??kurA?, tada kompozitoriui prilipo politinio bAi??glio kaukAi??. NevykAi?? sprendimai politikoje bAi??dingi ir vAi??lyvajam R. Wagneriui, dAi??l jA? karalius priverstas skirtis su draugu ir A?sako jam palikti MiunchenAi??. R. Wagneriui iA?vykus, baigiasi jo ir karaliaus sapnas apie teatrinAi?? monarchijAi??.

Nors ir bAi??ta pirmojo A?trAi??kio, draugystAi?? tAi??sAi??si iki R. Wagnerio gyvenimo pabaigos. Ne daug ilgiau buvo lemta gyventi jaunajam karaliui ai??i?? Liudvikas II nuskendo mA?slingomis aplinkybAi??mis Starnbergo eA?ere, praAi??jus trejiems metams nuo kompozitoriaus mirties. PerdAi??ta laiA?kA? patetika vis dAi??lto verA?ia manyti, kad santykiai gerokai paA?lijAi??, ir tai bandoma pridengti besaikiu entuziazmu. Valdovas ir toliau vartoja kreipinius ai??zMylimas brangus drauge!ai???, ai??zMano mylimas drauge!ai???, daA?nai raA?o eilAi??mis, A?terpdamas R. Wagnerio operA? citatas. Kompozitorius nelieka skolingas, atsako hiperbolizuotais A?Ai??ksniais ai??zAi??viesiausias! AukA?A?iausias! GraA?iausias mano gyvenime!ai??? arba ai??zO, mano Karaliau! Mano IA?vaduotojau!ai??? Bet ir tai dar ne riba, kreipiniai vis A?mantresni ir nejaukiai A?ventvagiA?ki: ai??zMano dieviA?kasis, angeliA?kasis Drauge!ai???

Valdovas atsako tuo paA?iu. Po vieno privataus koncerto apimtas ekstazAi??s karalius raA?o: ai??zMylimasis, Vieninteli! O, koks jauA?iuosi laimingas! Kur aA? esu? Regiu Valhalos palaimAi??, verA?iuos pas ZygfridAi??, pas BrunhildAi??! O, koks neregAi??tas spindesys gaubia mirusA? TristanAi??! <...> dangiA?kasis gyvenimas ai??i?? trokA?tu pas juos! Kokia palaima! <...> O ten matau Dievo pasiuntinA? LohengrinAi?? ai??i?? ai??zkasmet atskrieja iA? dangaus balandisai??? [ai??zvom Himmel naht alljAi??hrlich eine Taube...ai???; citata iA? ai??zLohengrinoai???]. Nuo viso, kas A?emiA?ka, iA?silaisvinAi??s Tanhoizeris. MeilAi?? atperka nusidAi??jAi??lio kaltAi??. O, ji gali viskAi??! AukA?tyn, pas Jus! ai??i?? DAi??koju, Mylimasis, dAi??koju, dAi??koju! ai??i?? Netrukus susitiksime! Iki mirties iA?tikimas Liudvikasai??? (1865.II.1).

NereikAi??tA? A?ioje retorikoje A?A?velgti to, ko nebuvo, bet vis tiek keista, kad tikrovAi?? visai neturAi??jo A?takos dviejA? aktoriA? teatrui. Atrodo, R. Wagneris, perpratAi??s aukA?to mecenato polinkA? A? patetikAi?? bei hiperbolizacijAi?? ir labai stokodamas lAi??A?A? sumanytam Bairoito projektui (teatro statyboms), tAi??sia A?aidimAi??: ai??zTu man esi viskas! Viskas! ai??i?? ai??zSpindinti meilAi??! besijuokianti mirtis!ai??? [ai??zLeuchtende Liebe, lachender Tod!ai???; citata iA? ai??zTristano ir Izoldosai???]. O, kad galAi??A?iau dAi??l TavAi??s numirti!ai??? (1865.VI.21). Be abejo, R. Wagneris A?inojo apie homoerotinius Liudviko II polinkius, todAi??l galAi??jo sAi??moningai nukreipti jA? epistolinius ryA?ius retorinio erotizavimo linkme. IA? tikrA?jA? pagyvenusio kompozitoriaus ir jauno karaliaus draugystAi?? liepsninga tik laiA?kuose, bet juose slypinA?ia fiktyvia erotika R. Wagneris sumaniai pasinaudoja. Abu karaliA?ko teatro vaidmenys suvaidinti puikiai.

Kartais R. Wagneris pajuokaudavo negalA?s karaliaus laiA?kA? rodyti A?monai, nes A?ie jAi?? A?A?eistA?. Vis dAi??lto Cosima A?ino apie laiA?kA? pobAi??dA?, ir kai jos vyras raA?o, kad jo siela amA?inai priklausysianti karaliui, kompozitoriaus gyvenimo draugAi?? susimAi??sto, jai tai asocijuojasi su sielos pardavimu. Nors perdAi??tai pakilAi??s laiA?kai raA?omi ir toliau, metams bAi??gant, R. Wagneris prisipaA?A?sta, kad senstanti ranka vis sunkiau pakyla raityti egzaltuotas frazes ir vis sunkiau sekasi surasti naujas hiperboles ai??i?? ai??zkaraliaus draugasai??? pavargo vaidinti devyniolikos metA? trukmAi??s spektaklA?. Paskutinis laiA?kas (1883.I.10) valdovui iA? Palazzo Vendramin generic cialis no rx. dvelkia mirties nuojauta, misterijAi?? ai??zParsifalisai??? R. Wagneris vadina atsisveikinimu su pasauliu, A?inodamas, kad tai paskutinis jo kAi??rinys. IA? tikrA?jA? didA?iam kompozitoriui buvo likusi tik mirtis Venecijoje.

Kompozitoriaus biografai skirtingai, bet daA?niau neigiamai vertina A?iAi?? teatralizuotA? santykiA? istorijAi??, A?A? kostiuminA? spektaklA?, kurio centre ai??i?? Lohengrino figAi??ra ir gulbAi??s A?vaizdis. Skamba tokie apibAi??dinimai kaip ai??zintriga ir farsasai???, ai??zmarioneA?iA? teatrasai???, kalbama apie manipuliavimAi?? ai??zmaA?uoju karaliumiai???. PotekstAi?? bAi??tA? ta, kad karalius dosniai atvAi??rAi?? savo kasAi??, o R. Wagneris nesidrovAi??jo iA? jos imti (aA?tuoniA? tAi??kstanA?iA? guldenA? metinAi?? renta, prabangi vila, Bairoito projektas ir kita). Nepaisant to, vis tiek galima paklausti, ar R. Wagneris vaidino racionaliai pasirinktAi??, ar atsitiktinai jam atitekusA? vaidmenA?. Kita vertus, valdovas kompozitoriaus dAi??ka gavo alternatyvaus gyvenimo R. Wagnerio muzikoje galimybAi??. Taigi bendravimas abu, nors ir skirtingomis prasmAi??mis, praturtino.

SudAi??tingiau ir prieA?taringiau klostAi??si R. Wagnerio ir Friedricho Nietzscheai??i??s santykiai, tik jA? nedarna buvo daugiau filosofo, o ne kompozitoriaus problema. F. Nietzscheai??i??s biografas Joachimas KAi??hleris tAi?? gyvenimo tarpsnA?, kai Friedrichas beatodairiA?kai garbino R. WagnerA?, prilygina buvimui uA?burtame Klingzoro sode, kitais A?odA?iais, pasidavimui piktojo burtininko kerams4. Ar R. Wagneris iA? tikrA?jA? buvo niekam gero nelinkinti persona ir nuolat aukA? reikalaujantis Minotauras ar tiesiog genijus ir labai charizmatiA?ka asmenybAi??? Gal A?ia galioja dAi??snis, kurA? Thomas Mannas romane ai??zLota Veimareai??? (ai??zLotte in Weimarai???) pritaikAi?? J. W. Goetheai??i??ei? Genijaus aplinkoje besisukantys A?monAi??s neiA?vengiamai A?traukiami A? jo orbitAi?? ir turi daug ko atsisakyti, daug kAi?? paaukoti, bet galA? gale auka tampa ir pats genijus.

Jaunam studentui, o paskui ir pradedanA?iam karjerAi?? Bazelio universiteto profesoriui F. Nietzscheai??i??ei R. Wagneris ai??i?? teatro dievas ir dvasios kunigaikA?tis. JA? paA?inties pradA?ioje kompozitorius gyvena TribA?ene, viename iA? dviejA? pastovesniA? bAi??stA?, jame laikinai A?sivieA?patavusi idilAi?? bAi??simam filosofui kelia besAi??lygiA?kAi?? susiA?avAi??jimAi??. Ten jis regi atgimusiAi?? antikAi??, jauA?ia J. W. Goetheai??i??s bei Williamo Shakespeareai??i??o dvasios dvelksmAi??, mato muzikos genijA?, tuo metu kaip tik kuriantA? netrukus pagarsAi??sianA?iAi?? tetralogijAi?? apie nibelungus. Jauno A?mogaus A?vilgsnis visiA?kai nekritiA?kas, fiksuojantis tik vienAi?? ai??i?? pozityviAi?? ai??i?? genialumo dimensijAi??. Nesvarbu, kad didA?iojo Metro elgsena kartais, o gal net daA?nokai panaA?i A? klounadAi??, ai??i??Ai?? genijui daug kas leistina, o R. Wagneris tuo metu yra A?lovAi??s zenite. Tai itin palankus metas jo valdingumui pasireikA?ti ir pajungti savo valiai bei tikslams aplinkinius.

costco stress test.

F. Nietzsche netruks visa tai patirti, nors ir prieA? tai buvo vienas argumentas R. Wagnerio nenaudai ai??i?? Naumburgo pastoriaus sAi??naus moraliniai kriterijai neleidA?ia jam teisAi??ta laikyti antrosios R. Wagnerio santuokos, ryA?A? su Cosima jaunasis F. Nietzsche gali vertinti tik kaip santuokinAi?? neiA?tikimybAi?? (Ehebruch). Kita vertus, pati santuokos lauA?ytoja Cosima Liszt-von BA?low-Wagner jam atrodo be galo aristokratiA?ka, taip pat grieA?ta ir neprieinama. Melancholijos ir palaimingos kanA?ios A?ydu apsigaubusi TribA?eno A?eimininkAi?? priartina prie savAi??s FriedrichAi??, tikAi??damasi, kad abu drauge tarnaus ai??zsvarbiausiam reikaluiai???, kurio vardas ai??i?? Wagneris. Pasak J. KAi??hlerio, ai??zdievinimas turi savo kainAi??: ai??zmaA?asis karaliusai??? mokAi??jo auksu ir sidabru, o entuziazmo pagautas profesorius ai??i?? savAi??s atsiA?adAi??jimuai???5. Nors filosofAi?? uA?griAi??na galybAi?? smulkiA? uA?duoA?iA? ir pavedimA?, kuriuos jis paslaugiai ir sAi??A?iningai vykdo, Maestro ir jo ponia kuria ateities planus, o juose F. Nietzsche ai??i?? ai??zkronprincoai??? Siegfriedo auklAi??tojas, Bairoito projekto vykdytojas bei priA?iAi??rAi??tojas ir pan. Niekam nerAi??pi, kad ai??zpasiuntinukasai??? tuo metu raA?o ai??zTragedijos gimimAi?? iA? muzikos dvasiosai??? (ai??zGeburt der TragAi??die aus dem Geist der Musikai???). BrAi??sta konfliktas.

Kai vienas kAi??rAi??jas, kad ir koks genialus jis bAi??tA?, siekia pajungti savo valiai ir interesams kitAi?? kAi??rAi??jAi??, A?is nelabai turi iA? ko rinktis. Apie tai liudija skaudi von BA?lowo patirtis ai??i?? nors R. Wagneris iA? jo paverA?Ai?? A?monAi?? (dvi Richardo ir Cosimos dukterys turAi??jo von BA?low pavardAi??, nes gimAi?? dar prieA? skyrybas), jis, nenorAi??damas bAi??ti iA?stumtas iA? muzikinio gyvenimo, santykiA? su Wagneriais nenutraukAi??, A?i keistoka trijulAi?? susilaukAi?? amA?ininkA? paA?aipA? ir ne kartAi?? vaizduota karikatAi??rose, kur von BA?lowui skiriamas nepatraukliausias vaidmuo, nepagailAi??ta ir ai??zgandruai??? bei ai??zsudA?iAi??vAi??leai??? pravardA?iuotos Cosimos.

Tai atvejis, kai A? R. Wagnerio orbitAi?? A?trauktas A?mogus priverA?iamas siekti kompromiso. Apie panaA?ius iA?gyvenimus laiA?ke draugui (1865.I.24) raA?o Peteris Cornelius: ai??zMano santykis su Wagneriu sunkiai iA?tveriamas ir man paA?iam praA?Ai??tingas. Wagneris neA?ino ai??i?? o ir nepatikAi??tA? ai??i?? kaip neA?moniA?kai sunku su juo bendrauti ai??i?? ta amA?ina hektika, ta nuolatinAi?? ekstazAi??. MAi??sA? draugas turi nuolat apie save kalbAi??ti, skaityti, dainuoti, nes kitaip jausis nekomfortiA?kai. Kaip tik dAi??l to jam bAi??tinas tik intymus gerbAi??jA? ratas, nes ne iA? bet ko jis galAi??tA? tokio atsidavimo pareikalauti. Nuo tos akimirkos, kai sAi??du pas jA? pietauti, nebeturiu jokios galimybAi??s iA?trAi??kti. Tokia prievarta mane A?udo, o pasakyti jam to negaliu. Jis pasijustA? nepelnytai A?A?eistas, laikytA? mano poelgA? A?iauriu, ai??i?? ir nesuprastA?, kaip nesupranta, kad toks priverstinis bendravimas iA?sunkia iA? manAi??s paskutinius syvus, nes man bAi??tina vienatvAi??, o visA? pirma laisvAi??.ai???

Privilegijuota padAi??tis Miunchene A?kvAi??pAi?? R. Wagneriui mintA? suburti apie save didesnA? vienminA?iA? ir garbintojA? ratAi??. 1865 m. fotografijoje matome kompozitoriA?, apsuptAi?? net keturiolikos gerbAi??jA? ir pasekAi??jA?. Bet tai nebuvo ilgalaikis sambAi??ris, nes anksA?iau ar vAi??liau beveik kiekvienas dalyvis pasijusdavo esAi??s kulto auka ir vaduodavosi iA? A?eminanA?ios padAi??ties. RyA?tingiausiai prieA? aukos statusAi?? sukilo minAi??tasis P. Cornelius, bet jam iA?silaisvinti buvo nesunku ai??i?? tiesiog liovAi??si pietauti pas Wagnerius. Nepajudinama ir kultui iA?tikima liko tik Cosima.

Su lygiavertAi??mis dvasiniu poA?iAi??riu kAi??rybinAi??mis asmenybAi??mis ryA?iai mezgAi??si sunkiai arba ir visai nesimezgAi??. Ai?? daugkartinius R. Wagnerio kvietimus neatsiliepia Ludwigas Feuerbachas, A? juos visai nekreipia dAi??mesio Arthuras Schopenhaueris, pastebimai tolsta net F. Lisztas, uoA?vis. Atskyla ir F. Nietzsche ai??i?? nuolankus mokinys, ai??zapaA?talasai???, tampa nesutaikomu prieA?u. Vis dAi??lto gerbAi??jA? R. Wagneriui niekada netrAi??ko, jA? atsirasdavo visur, kur tik kompozitorius pasirodydavo, ar tai bAi??tA? Dresdenas, ar Venecija, ar kuri nors kita vieta. R. Wagneriui reikAi??jo ai??zsvitosai???, ir jis jAi?? turAi??jo. Intymiame jam besAi??lygiA?kai atsidavusiA? kulto iA?paA?intojA? ratelyje R. Wagneris kompensavo trAi??kstamAi?? komunikacijos lygmenA?, A?ia niekieno netrukdomas karaliavo, vaidindamas VotanAi??.

NepamirA?kime ai??i?? R. Wagneris pats kAi??rAi?? savo muzikiniA? dramA? tekstus, ir jie rasdavosi anksA?iau negu muzika. Autorius labai mAi??go supaA?indinti su bAi??simA? operA? tekstais gerbAi??jus, pats juos skaitydamas. Ai??i vieno aktoriaus teatro geografija labai plati ai??i?? Ciurichas, Maincas, Viena, Berlynas, Peterburgas, Miunchenas, TribA?enas, pagaliau ai??i?? Bairoitas. Tai savotiA?kos iA?ankstinAi??s R. Wagnerio kAi??riniA? premjeros, dar prieA? jiems pasirodant scenoje.

Prie KeturiA? kantonA? eA?ero stAi??ksanti TribA?eno vila ligos jau pakirstam ir R. Wagnerio atsiA?adAi??jusiam F. Nietzscheai??i??ei vis tebeatrodo kaip palaiminga vieta. SerganA?io filosofo atmintis pieA?ia idiliA?kus vaizdus, jis tvirtina, kad jo ir R. Wagnerio draugystAi??s netemdAi?? nAi?? vienas debesAi??lis. O amA?ininkA? paliudijimai sako, kad ir TribA?eno dangus daA?nai bAi??davo apsiniaukAi??s, net audringas, ai??zdievui Votanuiai??? svaidant A?aibus. Bet reikAi??jo laiko, kol apA?avAi??tas jaunuolis (pasak J. KAi??hlerio, R. Wagneris ilgAi?? laikAi?? F. Nietzscheai??i??ei buvAi??s tarsi svaiginantis narkotikas) suvokAi??, kad garbinamas patronas jam skiria operos ZygfridAi?? auklAi??jusio nykA?tuko MimAi??s vaidmenA?. Ai??eimos poA?iAi??rA? A? sveA?iAi?? atskleidA?ia ir Cosimos uA?raA?ai, pasak jos, Friedrichas ai??i?? ai??zvargA?as nakties paukA?tisai???, kuris ai??zniekada nebuvo linksmasai???, ai??zniekada nesijuokAi??ai???. A?iauriA? R. Wagnerio A?odA?iA? susilaukia ai??zmaiA?tininkasai??? P. Cornelius: ai??zJis vienas tA?, kuriuos sukAi??riau, kad jais pasinaudoA?iau. Kaip A?mogus jis man neturi jokios vertAi??sai???6.

Ai??is ir panaA?Ai??s R. Wagnerio pareiA?kimai skamba ciniA?kai, bet ciniku kAi??rAi??jo nederAi??tA? vadinti. J. W. Goethe yra pasakAi??s: jeigu jam bAi??tA? uA?dAi??jAi?? ant galvos karAi??nAi??, jis priimtA? tai kaip savaime suprantamAi?? dalykAi??. A?ia kalba ne didybAi?? ir juo labiau ne iA?puikimas. Jausti savo pranaA?umAi?? ai??i?? natAi??rali genijaus bAi??sena, tuo nesiekiama A?A?eisti ar paA?eminti kito, bent jau neturAi??tA? bAi??ti siekiama. A?inoma, daug kAi?? lemia charakteris, ai??i?? atrodo, R. Wagnerio nebuvo pats idealiausias. Bet vis dAi??lto, atskleidA?iant A?mogiA?kas genijaus silpnybes, nedera pamirA?ti, kiek didingA? kAi??riniA? jis sukAi??rAi??. Man regis, A? tai visiA?kai neatsiA?velgia keistokos knygos ai??zFriedrich Nietzsche ir Cosima Wagnerai??? autorius J. KAi??hleris. Skaitai ir stebiesi, kokie smulkAi??s, bet uolAi??s intrigantai neva buvAi?? didysis kompozitorius ir jo antroji A?mona. Ponas Maestro ir ponia Maestro A?mona, kaip juos vadino F. Nietzsche, atrodo tiesiog sutverti vienas kitam, kad drauge galAi??tA? uA?siiminAi??ti intrigomis, regzti pinkles vargA?ui F. Nietzscheai??i??ei ir daugeliui kitA? jaunuoliA? bei mergeliA?, patekusiA? A? Minotauro labirintAi??.

Nors daugelis faktA? sutampa A?vairiuose A?altiniuose, kiekvienas skaitantysis iA? jA? susidaro vis kitokA? vaizdinA?. PrisidengAi??s iA?galvotais, neaiA?kiais ir nebAi??tais Friedricho ir Cosimos ai??i?? Dioniso ir AriadnAi??s ai??i?? santykiais, F. Nietzscheai??i??s biografas vaizduoja R. WagnerA? kaip neiA?senkantA? blogio A?altinA?. MAi??gindamas atskleisti dviejA? iA?kiliA? asmenybiA? ai??i?? kompozitoriaus ir filosofo ai??i?? prieA?taringus santykius, J. Kohleris visAi?? konfliktAi?? paaiA?kina dviem faktoriais: F. Nietzscheai??i??s homoerotiniais polinkiais (kuriA? R. Wagneris netoleravo) ir Cosimos antiA?ydiA?kumu (kuriam R. Wagneris pritarAi??). Tegul tai bus subjektyvus A?spAi??dis, tegul kas nors su tuo nesutiks, bet skaitant to paties J. KAi??hlerio paraA?ytAi??, tiesa, daug geresnAi??, visapusiA?kesnAi?? biografinAi?? knygAi?? apie F. Nietzscheai??i??Ai??, nepalieka mintis, kad autorius iA?naudoja kiekvienAi?? progAi?? atskleisti ai??zZaratustros paslaptA?ai???, pamirA?damas, kad paslaptis jau seniai vieA?a ai??i?? apie vyriA?kas filosofo draugystes paraA?yta pakankamai.

Tikrojo R. Wagnerio reikAi??tA? ieA?koti jo muzikoje, nepasiduodant pagundai tapatinti kompozitoriaus su tuo ar kitu jo gyvenimiA?ku vaidmeniu. Juk ne tiek vagneriA?kas ai??zvieno aktoriaus teatrasai???, kiek naujoviA?kos muzikos magija vertAi?? senstantA? italA? operos dievaitA? Giuseppeai??i??Ai?? Verdi kentAi??ti aitrA? pavydAi??, net suabejojant savo sukurtA? operiniA? lobiA? verte. AtrodytA?, visai beprasmiA?ka du tais paA?iais metais gimusius operos genijus lyginti, o juo labiau prieA?inti. R. Wagneriui tai ir nerAi??pAi??jo, bet vokieA?io A?lovAi?? aptemdAi?? didA?iojo italo senatvAi??. Ai??iAi?? dramatiA?kAi?? istorijAi?? apie dviejA? operos metrA? susitikimAi??-prasilenkimAi?? Venecijoje pasakoja savo romane ai??zVerdisai??? Franzas Werfelis: ai??zDeA?imt metA?, deA?imt metA? tokiame amA?iuje, kai kiekviena sekundAi?? yra Dievo malonAi??, jis prarado. Jau iA?tisAi?? deA?imtmetA? jis tuA?A?iai A?vaisto laikAi??, yra apgailAi??tinas, mirAi??s! Ne, ne mirAi??s, ai??i?? nuA?udytas! Tas kitas jA? nuA?udAi??, tas tylintis ir nieko nenujauA?iantis prieA?asai???7. F. Werfelio interpretacijoje uA?sitAi??susi italA? kompozitoriaus kAi??rybos pauzAi??, operos ai??zKaralius Lyrasai??? natA? sudeginimas Venecijoje turAi??tA? prislAi??gti R. Wagnerio sAi??A?inAi??. NespAi??jo prislAi??gti, susitikimas neA?vyko, R. Wagneris iA?Ai??jo iA? gyvenimo, o romano apie operAi?? herojus Verdis iA?mintingai nusprendA?ia: ai??zAA? esu Verdis, o tu esi Wagneris.ai??? Ai??i tiesa tebegalioja iki mAi??sA? dienA? ir nuolat patvirtinama viso pasaulio operos teatruose.

Taigi R. Wagneris vAi??l kaltas, apkaltintas dAi??l amA?ininko, vienmeA?io kompozitoriaus kAi??rybinAi??s krizAi??s. O jis pats, R. Wagneris, ar A?inojo, kas yra pauzAi?? kAi??rybiniame procese? Atrodo, kompozitoriaus pasaulietiA?kai sutvarkytas gyvenimas nestokojo kriziniA? epizodA?, bet kAi??rybai tai netrukdAi??. Staigi kontrastingA? emocijA? ir nuotaikA? kaita, nenuspAi??jami poelgiai, netikAi??ti ir nemotyvuoti perAi??jimai nuo besaikio linksmumo prie susimAi??stymo, hipochondrija lAi??mAi??, kad net ir su juo bendravAi?? amA?ininkai, adoratoriai, draugai, taip pat ir prieA?ai matAi?? visiA?kai skirtingAi?? R. WagnerA?.

Kompozitoriaus charakterio kompleksiA?kumAi?? mAi??gina perteikti E. KrAi??plinas, vardydamas, jo supratimu, pagrindines R. Wagnerio savybes: bendraujantis (der Mitteilsame ai??i?? t. y. siekiantis pateikti, perteikti), hipochondrikas, pokA?tininkas (der Narr), egzaltuotasis, egocentrikas, svajotojas: ai??zVisa tai kartu sudAi??jAi??, randame bendrAi?? vardiklA? ai??i?? teatraliA?kasis Wagnerisai???8. KokA? save mato ir stengiasi parodyti pats R. Wagneris, atrodo, visiA?kai priklauso nuo adresato. Jau kalbAi??jome apie nenatAi??raliai emocingus, gausius hiperboliA? laiA?kus Liudvikui II. DAi??l jam vienam A?inomA? prieA?asA?iA? savotiA?kai pataikaudamas raA?Ai?? ir F. Nietzscheai??i??ei. Visai kita tonacija vyrauja laiA?ke M. Wesendonck: ai??zKas Jums iA? to, kad manyje matote ar norite matyti ai??ziA?minA?iA?ai???? Juk iA? tikrA?jA? esu paikiausias subjektas, kokA? tik begalima A?sivaizduoti. O kaip prie to dera menininkas manyje? ai??i?? VargA?as kvailys! Jis juk tAi??ra savo paties sAi??monAi??s susikurtas juokdarys. Kita vertus, jis taip sumaniai sutvertas tam, kad galAi??tA? atlaikyti amA?inAi?? susidvejinimAi??… Visa mano linksmybAi??, mano A?Ai??liojimai randasi iA? nevilties, ir visas pasaulis dA?iaugiasi mano A?maikA?tumu. Negaliu bAi??ti rimtas, toks jiems nepatikA?iauai??? (1859.VIII.24).

Su siekimu A?tvirtinti ekstravagantiA?ko menininko statusAi?? sietinas R. Wagnerio pomAi??gis vaidinti autsaiderA?. Jis priskiria sau atitinkamus vaidmenis: ai??zvieniA?iusai???, ai??zmenininkas-revoliucionieriusai???, ai??zemigrantasai???, ai??zligonisai???, ai??zsapnuotojasai???, ai??znesuprastasisai???. MinAi??tame kontekste nepamirA?tas ir ai??zkaraliaus draugasai???. Apgaulingos regimybAi??s ir deklaruojamos tiesos ambivalentiA?kumu remiasi ir R. Wagnerio meno, ir jo gyvenimo strategija.

Po TribA?eno likimas lAi??mAi?? R. Wagneriui susikurti dar vienAi?? ai??zprieglobstA?ai??? (Asyl), bet Vanfrido vila buvo ir paskutinis pastovesnis kompozitoriaus bAi??stas. R. Wagneris mAi??go prabangAi?? ai??i?? violetinio A?ilko ir raudono aksomo uA?uolaidos, sodraus tamsraudonio kilimai, prabangAi??s ir madingi baldai, last but not least ypatingos vertAi??s rojalis. Ai??iame nebAi??tinai stilingame, bet prabangAi?? skleidA?ianA?iame interjere tarsi fAi??ja elegantiA?kai judAi??jo, A?lamAi??dama A?ilko apdarais, iA?tikimoji Cosima, o A?eimininkas net ir darbo kambaryje vilkAi??jo aksominA? A?varkAi??, jo galvAi?? dengdavo didelAi?? aksominAi?? beretAi??. R. Wagneriui buvo bAi??tina susikurti iA?orinA? menininko A?vaizdA?, puoA?ni apranga ir prabangi aplinka padAi??davo jam susikaupti.

Vanfrido vila daA?nai transformuodavosi A? teatro scenAi??, joje vaidinamos A?vairios pjesAi??s, muzikuojama. Galima numanyti, kad greta ai??zA?eiminiA? scenA?ai??? ar ai??zgyvA?jA? paveikslA?ai???, pozuojant visoms keturioms panelAi??ms von BA?low ir maA?ajam Siegfriedui, A?iA? namA? interjere vyko realios A?eiminAi??s scenos Richardo ir Cosimos ai??zsantuokos teatreai???. (Kai kas mano, kad ai??zValkirijojeai??? pavaizduotas dievo Votano ir deivAi??s Frikos ginA?as gali atspindAi??ti pirmosios R. Wagnerio santuokos nesutarimus.) Vis dAi??lto antrajai santuokai netrAi??ko darnos, nes Cosima nepriekaiA?tingai puoselAi??jo A?A?ymaus vyro kultAi??, o Richardas jai buvo uA? tai dAi??kingas.

E. KrAi??plinas raA?o: ai??zEkscentriA?ka, ekshibicionistinAi?? elgsena nulemta daugialypio ai??zsusiskaldA?iusios asmenybAi??sai??? (des Zerrissenen) charakterio, o tai kaip tik ir bAi??dinga romantizmo epochos asmenybei, atspindinA?iai skausmingai subjektyviAi?? visos kartos jausenAi?? <...>. ai??zSusiskaldymasai??? ai??i?? tai ir tAi??vynAi??s neturAi??jimo ir iA? to kylanA?ios nostalgijos meninAi?? iA?raiA?ka. VaikA?toma ant siauros briaunos tarp realaus ir susapnuoto gyvenimo, tarp konkreA?ios praeities potyriA? ir ateities vizijA?, tarp rezignacijos nulemto siekio pabAi??gti nuo pasaulio ir gyvenimAi?? teigianA?ios vilties bei ilgesioai???9.

Bet ir A? A?iAi?? charakteristikAi?? nesutelpa visa ai??zOperos Mesijoai??? asmenybAi??, prieA?taringa ir daugiabriaunAi??, manipuliuojanti ir provokuojanti, sunkiai nuspAi??jama ir labai charizmatiA?ka. Kas iA? to, kad F. Nietzsche jau kaip ai??zatstumtasisai??? ar ai??zatsimetAi??lisai??? nuolat mini blogAi??sias R. Wagnerio savybes ai??i?? A?ia kalba ir uA?gauta savimeilAi??, ir negalAi??jimas A?veikti ai??zpiktojo magoai??? traukos. A?velgdamas atgal, jis mato tai, kAi?? tikriausiai turAi??jo suprasti kaip A?enklus, kelianA?ius abejoniA?, bet tada viskas atrodAi?? tiesiog kaip nesuderinamA? savybiA? samplaika ai??i?? nuolatinis Maestro nerimas, dirglumas, nervingos pastangos suvokti iA?kart A?imtus dalykA?, aistringas mAi??gavimasis beveik liguistos A?tampos kupinomis bAi??senomis, staigAi??s perAi??jimai nuo palaimingos dvasinAi??s ramybAi??s akimirkA? prie triukA?mingos klounados. Cosimos dienoraA?A?iai patvirtina, kad ir gyvenimo saulAi??lydyje, raAsydamas savo ai??zgulbAi??s giesmAi??ai??? ai??i?? misterijAi?? ai??zParsifalisai??? ai??i?? R. Wagneris iA?gyvendavo tik kraA?tutines bAi??senas: visiA?kos ramybAi??s ir palaimos arba triukA?mingo beribio irzlumo.

VAi??lyvojo romantizmo sAi??nus ir pats suvokia savo dvilypumAi??, gyvena tarsi du gyvenimus: ai??zPasaulis man atrodo pakenA?iamas tik tada, kai matau jA? sapne. IA? tikrovAi??s atvaizdo sapnuose randasi visi manieji meno kAi??riniaiai??? (1865.VIII.20). Arba: ai??zVienintelis mano iA?sigelbAi??jimas ai??i?? pabAi??gimas, visiA?kas persikAi??limas A? fantazijos erdvAi??ai??? (1865.VIII.18). UA?uomina apie tai, kad neturi vilties pasijusti esAi??s tikroje tAi??vynAi??je, slypi laiA?ke karaliui: ai??zSu giliu liAi??desiu pradedu suprasti, kad A?iame pasaulyje visiA?kai neturiu A?aknA?ai??? (1866.XII.11). Tai, kas buvo ai??zSkrajojanA?io olandoai??? nevilties prieA?astis ai??i?? netikAi??jimas kada nors atrasti tAi??vynAi??, ai??i?? kankina ir R. WagnerA?, dar jaunystAi??je sugebAi??jusA? numatyti visA? bAi??simA? dvasiniA? iA?gyvenimA? prieA?astA?.

GrA?A?kime A? Vanfrido vilAi??, kur nuo juodA? minA?iA? pailsima iA?tikimiausiA? pasekAi??jA? draugijoje ir rengiant A?eimos A?ventes. Ai??eimos nariA?, o ypaA? vilos A?eimininko gimtadieniai virsta teatraliA?kais renginiais bei iA?radingais maskaradais, nevengiama panaudoti kAi??rybos motyvA? ar paveikslA? siuA?etA? ai??i?? maA?asis Siegfriedas yra buvAi??s ir kAi??dikAi??liu JAi??zumi ai??zgyvajame paveiksleai??? drauge su keturiomis seserimis, bet daA?niau jis aprengiamas senovAi??s germanA? mito bendravardA?io herojaus rAi??bais.

Vilos salone daA?nai vaidinamas vieno aktoriaus teatras ai??i?? mAi??gstantis dalytis kAi??ryba ir mintimis kompozitorius ai??i?? der Mitteilsame! ai??i?? pats groja savo muzikines dramas (turbAi??t nereikia priminti, kad jos net labai ilgos), iA?dainuodamas visas partijas skirtingais balsais ir atlikdamas vaidmenis taip raiA?kiai, kad Cosimos ekstazei nAi??ra ribA? (apie kitA? klausytojA? reakcijAi?? A?inome ne taip jau daug…). SusiA?avAi??jimo aA?aros atsiperka, kai garbinamas sutuoktinis suteikia A?monai ir jo gyvenimo metraA?tininkei visA? garsiA?jA? savo operA? herojA? vardus: ai??zTu esi ElizabetAi??, Elza, Izolda, Brunhilda, Eva viename asmenyje, ir aA? tave vedA?iauai??? (1870.X.29). O kitAi?? kartAi??, A?aisdamas sukurtA? herojA? ir A?monA? vardais, R. Wagneris nuotaikingai klausia, kuo skiriasi vienas nuo kito jo Votanas ir Zygfridas. Ir pats A?maikA?A?iai atsako, savyje apjungdamas abu herojus: ai??zVotanas vedAi?? MinnAi??, o Zygfridas ai??i?? CosimAi??ai??? (1872.III.1). Per gimtadienius jie vienas kitam dovanoja ai??zteminius apdarusai??? ir jais puoA?iasi. Kai Cosima dienoraA?tyje uA?raA?o, kad per gimtadienA? jos sutuoktinis vilkAi??jo savo mAi??gstamAi?? ai??zLieber-Gott-Gewandai??? (ai??zdieviA?kAi?? apdarAi??ai???), tai nesunku spAi??ti, kad jis vaidino vyriausiAi??jA? germanA? dievAi?? VotanAi??. Patriarchalinio Vanfrido vilos valdovo kultas tuo metu klestAi??jo…

Ai??domu, kad XIX a. dienoraA?A?ius raA?Ai?? ir patarnaujantis personalas. Vienos guvernantAi??s dAi??ka A?inome, kokia stebuklinga karaliA?ko mAi??lio suknia, apgaubta permatomu, gAi??liA? puokA?tAi??mis puoA?tu A?ydu, dabinosi Cosima, kokius ji mAi??go peniuarus ir kokie puoA?nAi??s buvo pono atlasiniai A?lafrokai. Tai privataus ai??zsantuokos teatroai??? atributai, o pats teatras prasidAi??jo dar pirmosios santuokos metu. TeatraliA?kumo R. Wagneris siekAi??, kai 1836 m. KAi??nigsberge tuokAi??si su Minna Planer. Richardui buvo labai svarbu, kad sausakimA?a baA?nyA?ia primintA? teatrAi?? prieA? spektaklA?, kurio pagrindiniu herojumi tAi?? dienAi?? pagrA?stai jautAi??si ir tuo mAi??gavosi. Teatras ir gyvenimas ateityje vis labiau persipins.

R. Wagneriui visada malonu ir A?domu papildyti ai??zrepertuarAi??ai??? nauju vaidmeniu. Tik mirties didysis teatralas negalAi??jo suvaidinti. Bet iA? 1854 m. Augustui RAi??ckeliui raA?yto laiA?ko aiA?kAi??ja, kad ir paskutiniam vaidmeniui gyvenimo teatro aktorius ruoA?Ai??si: ai??zMes turime iA?mokti mirti, ir ne kaip nors, o tikrAi??ja to A?odA?io prasmeai??i?? Votanas sugeba pakilti iki tragiA?ko aukA?A?io ai??i?? jis trokA?ta savo praA?Ai??ties. Tai ir yra svarbiausia A?monijos istorijos pamoka: norAi??ti to, kas neiA?vengiama, prisidAi??ti prie bAi??tinybAi??s iA?sipildymoai???10. Atrodo, R. Wagneris buvo taip persmelktas dramaturgijos, kad gyventi galAi??jo tik pagal dramos dAi??snius, nulemianA?ius mirtA? penktajame veiksme.

Apie R. WagnerA? raA?yta daug, bet ne visada objektyviai. YpaA? A?aliA?ki F. Nietzscheai??i??s biografai. Pasak vieno jA?, Danielio Halevy, R. Wagneris ai??i?? ne ateities pranaA?as, o praeities dainius11. Gal ir teisingai manoma, kad R. WagnerA? supo A?monAi??s, kuriuos tenkino buvimas jo A?eA?Ai??lyje, bet, tuo remiantis, kompozitorius prieA?inamas su F. Nietzscheai??i??e, esAi?? turAi??jusiu savo misijAi??, savo kanA?iAi?? ir didybAi??. Nebus per drAi??su teigti, kad visa tai turAi??jo ir kompozitorius, apie kurA? Th. Mannas paraA?Ai?? esAi?? ai??zRichardo Wagnerio kanA?ia ir didybAi??ai??? (ai??zLeiden und GrAi??sse Richard Wagnersai???). D. Halevy priekaiA?tauja R. Wagneriui, kad A?is mokAi??jo manipuliuoti savo gerbAi??jais, entuziastingai kartojusiais mokytojo tiesas. Antai Bairoite susibAi??rAi?? Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio gerbAi??jA? bAi??relis, ir A?tai jie jau garbina R. WagnerA? kaip antrAi??jA? G. W. F. HegelA?. A. Schopenhauerio adeptai nekritiA?kai ir besAi??lygiA?kai priima teiginA?, kad R. Wagneris A? muzikAi?? perkAi??lAi?? filosofinAi?? A. Schopenhauerio sistemAi??. Pasiskelbusius vokieA?iA? idealistais R. Wagneris taip pat turi kuo patraukti, nes teigia, kad jo menas simbolizuoja vokieA?iA? idealizmo pergalAi?? prieA? galiA?kAi??jA? sensualizmAi??.

Taip, R. Wagneris dAi??jo nemaA?ai pastangA?, kad jo garbintojA? ratas neiA?sisklaidytA?. Bet kokia turAi??jo bAi??ti A?io A?mogaus charizma, nenugalimai traukusi prie jo net ir prieA?ininkus! Jau lyg ir praregAi??jAi??s F. Nietzsche didA?iA?jA? tetralogijos repeticijA? laikotarpiu tarsi uA?burtas suka magiA?kus ratus aplink BairoitAi??. Ai?? repeticijas, o paskui A? spektaklius buvAi??s draugas, o dabar A?nirtingas prieA?as, neina, bet negali nebAi??ti A?alia. Vykstant visuotinio dAi??mesio susilaukusiai premjerai, jis jau Bairoite, nors teatrAi?? aplenkia, pasilikdamas namuose su seserimi Elisabeth. Sunku suprasti, ar pykA?io, ar pavydo, ar kokio sunkiau apibAi??dinamo jausmo apimtas, filosofas atsimetAi??lis siekia bAi??ti nematomu R. Wagnerio triumfo liudininku. Kai skaitai, kas sudAi??ta tomuose ai??zNietzsche contra Wagnerai???, nejuA?ia stiprAi??ja nuojauta, kad iA?sakoma neapykanta, kartAi??lis, prieA?iA?kumas tAi??ra iA?virkA?A?ioji didelAi??s ir neA?veiktos meilAi??s R. Wagnerio kAi??rybai, jo mA?slingai ir prieA?taringai asmenybei iA?raiA?ka. Kad ir kaip su savimi kovotA? nuo A?eminanA?ios priklausomybAi??s siekiantis iA?sivaduoti filosofas, jo nors ir patikimai argumentuotas verbalinis contra slepia savyje pasAi??moninA? pro.

Su kita pirmo ryA?kumo A?vaigA?de to meto filosofinAi??je padangAi??je, A. Schopenhaueriu, asmeniniA? ryA?iA?, kaip jau minAi??ta, R. Wagneriui nepavyko uA?megzti, bet tai ne tik netrukdAi??, o tikriausiai padAi??jo kompozitoriui A?sigilinti A? A. Schopenhauerio filosofijAi??. F. Lisztui R. Wagneris raA?Ai??, kad pagrindinAi?? A. Schopenhauerio mintis ai??i?? valios gyvenimui paneigimas ai??i?? jam nepasirodA?iusi nauja, bet didA?iajame kAi??rinyje radAi??s tai, kAi?? pats jau buvo iA?gyvenAi??s (visai panaA?iai atsitiko Th. Manno romano herojui Tomui Budenbrokui ir, tikAi??tina, paA?iam autoriui). Ai??openhaueriA?ko pesimizmo reiA?kAi??jas yra ai??zNibelungo A?iedoai??? tetralogijos Votanas, o pats kompozitorius priartina A. Schopenhauerio idAi??jas prie savA? koncepcijA?, pabrAi??A?damas, kad prie tikros ai??ziA?ganymoai???, ai??ziA?sivadavimoai??? (ErlAi??sung) sampratos niekada nepriartAi??s tas, kuris neturi analogiA?kos patirties ai??i?? vidiniA? kovA?, dvasiniA? kanA?iA?, pesimizmo. ErlAi??sung, Heil, Liebe ai??i?? reikA?miniai R. Wagnerio A?odA?iai, todAi??l, nors ir iA?vedAi??s A? scenAi?? visAi?? pagoniA?kA? dievA? panteonAi??, jis lieka krikA?A?ioniA?kos pasaulAi??jautos kAi??rAi??ju.

PrieA?taravimai atsiranda ne dAi??l to, kad romantinAi??se operose kompozitorius pasinaudojo krikA?A?ioniA?kaisiais viduramA?iais sukurtA? riteriniA? romanA? siuA?etais, bet kad vAi??lyvojoje kAi??ryboje atgaivino senuosius pagoniA?kus skandinavA?-germanA? mitus. PrieA?taringas yra pats kAi??rAi??jas, kai atveda A? scenAi?? besiblaA?kantA? TanhoizerA?, su kuriuo mAi??go tapatintis. BAi??tA? labai paprasta, jeigu krikA?A?ioniA?ku poA?iAi??riu nuodAi??mingas herojus, supratAi??s savo kaltAi??, atgailautA?, maldautA? atpirkimo ir liktA? iA?ganytas arba pasmerktas. Viskas iA? tikrA?jA? daug sudAi??tingiau: herojui ne tik sunku iA?trAi??kti iA? jusliniA? dA?iaugsmA? vieA?patijos ai??i?? kAi??niA?kos, o ne dvasinAi??s meilAi??s A?lovinimas maitina jo kAi??rybAi??. DeivAi?? Venera paleidA?ia poetAi?? tik jam iA?tarus Marijos vardAi?? (ai??zMein Heil liegt in Maria!ai???). Kitame poliuje jis mato iA? naujo atrastAi?? ElizabetAi?? ai??i?? viduramA?iA? legendoje tai A?ventoji ElizabetAi??, nors operoje A?i linija neplAi??tojama. HerojAi?? tik paskutiniame veiksme vaizduojama visiA?kai paskendusi maldoje, ai??i?? o juk antrame veiksme iA?siilgtAi?? TanhoizerA? pasitinka tikra A?emiA?ka moteris, norinti mylAi??ti ir bAi??ti mylima. Bet R. Wagneris, kartu ir jo herojus, A?spraudA?ia grafaitAi?? A? ankA?tus dvasingumo rAi??mus, neleisdami jai atsiskleisti.

ElizabetAi?? galAi??tA? bAi??ti kompozitoriaus svajoniA? moteris, ateities moteris, kaip jis yra suformulavAi??s, tik nederAi??jo jos visiA?kai sutapatinti su Vartburgo pilies aplinka, su viduramA?iA? dvaruose iA?paA?inta etika. Kai minezingeriA? varA?ybose Tanhoizeris meta iA?A?Ai??kA? sustabarAi??jusiam, nenatAi??raliam jA? menui, jis pamini Veneros vardAi?? ir nusikalsta iA? naujo. RAi??mA? A?eimininkAi?? nuo jo nenusisuka, taA?iau jai nebelieka nieko kito, kaip tik melstis, maldaujant nuodAi??mingajam atleidimo. PopieA?iaus lazda suA?aliuoja tikriausiai dAi??l ElizabetAi??s maldA?, o ne dAi??l Tanhoizerio atgailos, bet tai jau nebesvarbu.

Mito Th. Manno kAi??ryboje tyrinAi??tojas Eckhardas Heftrichas taip raA?Ai?? apie R. Wagneriui bAi??dingAi?? meno ir religijos sampratAi??: ai??zGraikA? tragedijose Wagneris matAi?? savo paties kAi??riniA? provaizdA? ir pavyzdA?, ir jose vieA?patavusi meno ir religijos vienovAi?? turAi??jo atgimti, sugrAi??A?inus A? muzikinAi?? dramAi?? mitAi??ai???12.

Skirtis tarp dviejA? nepanaA?iA? kAi??riniA? grupiA? neabejotinai atsispindi ir muzikoje, tik A?ia jau ne A?io straipsnio autorAi??s kompetencija. Bet yra precedentas, kai raA?ytojas, R. Wagnerio entuziastas, apie jo muzikAi?? kalba beveik kaip profesionalas. Tai Th. Mannas, prisipaA?inAi??s, kad A?sivaizduoja save tapusA? muziku tuo atveju, jei nebAi??tA? tapAi??s raA?ytoju. Jis atliko unikalA? ai??i?? ir pavykusA?! ai??i?? eksperimentAi??, kai novelAi??je ai??zTristanasai??? verbalinAi??mis priemonAi??mis leido A?stabiai suskambAi??ti R. Wagnerio ai??zTristanoai??? antro veiksmo duetui.

DidA?iausiu A?vykiu kompozitoriaus gyvenime Th. Mannas laiko A. Schopenhauerio filosofijos paA?inimAi??, vadindamas tai neprilygstamu intelektualiniu potyriu, teikianA?iu didA?iausiAi?? paguodAi?? ir sustiprinanA?iu savimonAi??. R. Wagnerio prigimties esmAi?? A?A?velgdamas tvariame demoniA?ko ir biurgeriA?ko pradA? junginyje, Th. Mannas tikina, kad kaip tik A?is derinys suartina du giminingus kAi??rAi??jus13. ai??zMirties iA? meilAi??sai??? tema, A?kAi??nyta ai??zTristaneai???, Th. Mannui taip pat atrodo labai svarbi, o pats kompozitorius priklauso didA?iausiems raA?ytojo dvasiniams autoritetams, sudarantiems ai??ztrijA? A?vaigA?dA?iA? A?vaigA?dynAi??ai??? (das Dreigestirn). R. Wagneris A?ia atsiduria greta A. Schopenhauerio ir F. Nietzscheai??i??s, du pastarieji iA?lieka svarbAi??s ir kompozitoriaus gyvenime, tik pirmAi??jA? galAi??tume laikyti mokytoju, o antrAi??jA? pats kompozitorius laikAi?? mokiniu. ai??zTragedijos gimimAi?? iA? muzikos dvasiosai??? tada dar TribA?eno Maestro sutiko palankiai, nes buvo A?sitikinAi??s, kad tai iA? jo muzikos radosi pagrindinAi??s F. Nietzscheai??i??s veikalo idAi??jos. F. Nietzsche iA? dalies tai pripaA?ino, nes tada dar be jokiA? iA?lygA? buvo genijaus traukos lauke. Matome, kaip viskas persipina dvasiniA? A?takA? ir susiA?avAi??jimA? erdvAi??je.

DAi??l A. Schopenhauerio A?takos R. Wagneriui vertintojA? nuomonAi??s skiriasi, nesutarimus A?iek tiek iA?lygina R. Wagnerio biografas George Belanas, pirmojo asmens forma ai??zuA?raA?inAi??jantisai??? kompozitoriaus autobiografijAi??. Jos subjektui leidA?iama patvirtinti, kad ai??zTristanoai??? koncepcija susijusi su A. Schopenhauerio idAi??jomis, kurios turAi??jo A?takos kompozitoriaus mAi??stymo bAi??dui. Tik, pasakotojo-personaA?o manymu, bAi??tA? visiA?kai klaidinga jo (t. y. R. Wagnerio) kAi??riniuose matyti tiesioginAi?? filosofiniA? idAi??jA? iliustracijAi??. G. Belano Wagneriui nebAi??tina paA?intis su pesimizmo filosofija, nes jam paA?iam pakako kanA?ios, kad vieninteliu iA?sigelbAi??jimu laikytA? mirtA?14.

Dar grA?A?tant prie R. Wagnerio recepcijos Th. Manno pasaulAi??jautoje ir kAi??ryboje, reikAi??tA? pabrAi??A?ti, kad labai svarbiu Th. Manno pasakojimo stiliaus bruoA?u tampa leitmotyvas, A? prozinA? pasakojimAi?? perkeltas iA? R. Wagnerio muzikos, kuriai raA?ytojas priskiria griaunamAi??jAi?? galiAi??, A?tvirtindamas A?A? poA?iAi??rA? kAi??riniuose. Ankstyvosios Th. Manno novelAi??s kritikA? vadinamos dekadentinAi??mis, jA? gyvybingumo arba valios gyventi stokojantys personaA?ai liguistai A?avisi R. Wagnerio muzika. Jie klausosi ai??zLohengrinoai??? arba groja muzikAi?? iA? ai??zTristanoai??? antro veiksmo, jA? mirtis tiesiogiai siejama su valiAi?? gyventi neigianA?ia R. Wagnerio muzika. Yra ir kitoks variantas: dvyniai, brolis ir sesuo, turintys vardus iA? ai??zValkirijosai??? ai??i?? Zygmundas ir Zyglinda ai??i?? teatre klausosi A?ios operos, o po jos, praA?Ai??tin viliojanA?ios muzikos paveikti, uA?mezga incestinA? ryA?A?. Romane ai??zBudenbrokaiai???, pasakojanA?iame apie A?eimos nuosmukA?, R. Wagnerio muzika, pakeitusi anksA?iau namuose skambAi??jusA? SebastianAi?? BachAi??, tampa vienu svarbesniA? nuopuolio motyvA?. Jaunasis Th. Mannas dekadansAi?? siejo su romantinAi??mis R. Wagnerio operomis, o brandus autorius sukuria analogAi?? R. Wagnerio tetralogijai, taip pat keturiA? romanA? ciklAi?? ai??zJuozapas ir jo broliaiai??? (ai??zJoseph und seine BrA?derai???). VisiA?kai neabejotina ir literatAi??rologiA?kai E. Heftricho patvirtinta, kad tetralogijoje apie JuozapAi?? nuolat ai??zprasiA?vieA?iaai??? R. Wagnerio ai??zNibelungo A?iedasai???. Taigi vAi??lyvasis Th. Mannas, kaip ir vAi??lyvasis R. Wagneris, perkuria mitAi??.

PastaA?ius Bairoito teatrAi??, kurA? R. Wagneris yra prilyginAi??s Valhalai, ir parodA?ius naujoje, specialiai tam A?rengtoje scenoje tetralogijAi??, Vanfrido viloje kompozitoriaus triumfAi?? A?ventAi?? ne tik iA?tikimi jo gerbAi??jai, bet ir ne vienas A?io pasaulio galingA?jA?. NeregAi??ta sAi??kmAi?? netrukdAi?? R. Wagnerio nedraugams A?aipytis priekaiA?taujant, kad kompozitorius keturis vakarus teatro scenoje vaikiA?kai A?aidAi??s dievais ir pusdieviais, milA?inais ir nykA?tukais. Tarsi R. Wagneris bAi??tA? paraA?Ai??s keturias muzikines dramas tik tam, kad papasakotA? senAi?? legendAi??, pasak kurios, nibelungas Alberichas iA?viliojo iA? Reino dukterA? aukso A?iedAi??, A?iuo poelgiu sukirA?ino Valhalos dievus ir visi nesutarimai baigAi??si jA? padermAi??s A?Ai??timi. Vien tam keturiA? muzikiniA? vakarA? tikrai bAi??tA? buvAi?? per daug.

Ai??A?ymus mito tyrinAi??tojas Aleksandras Losevas R. Wagnerio kosmogonijoje A?A?velgia pasaulinio principo raidAi??, eschatologijAi??. Pasak mokslininko, Votanas A?kAi??nija pirmapradA? pasaulio sielvartAi??, Valhalos A?Ai??tis prilygsta viso pasaulio praA?Ai??A?iai, tetralogijoje apskritai nAi??ra kito objekto, kaip tik pirmapradA?iai pasaulio principai. TodAi??l Reinas, A?iedas, Votanas, Brunhilda, Valhala ir kt. ai??i?? ir yra tikroji pasaulio istorija, kuriai suprasti nereikia perkeltinAi??s prasmAi??s15.

Mitas ai??i?? tai archetipinis A?monijos iA?gyvenimas, leidA?iantis pasekti jos keliAi?? iA? pasAi??moninAi??s sferos sAi??moningos bAi??ties link. MitinAi?? praeitis, panaA?iai kaip istorija, gali bAi??ti skirstoma A? epochas. R. Wagnerio kuriama kosmogonija prasideda tuo laikotarpiu, kai atsitraukia anksA?iau vieA?patavAi?? vanai, o su jais ir vandens stichija (ji dar dominuoja prologe ai??zReino auksasai???), ir valdyti pradeda asai, kuriA? stichijos ai??i?? oras ir ugnis, A?viesa. RAi??mA? statyba turAi??tA? reikA?ti valdA?ios A?tvirtinimAi??, todAi??l kosminis architektas Votanas stato ValhalAi??, asA? valdA?ios A?enklAi??.

Reino aukso simbolA? R. Wagneris sukAi??rAi?? kontaminavAi??s A?iaurietiA?kos sakmAi??s apie nykA?tuko Andvari A?iedAi?? ir legendos apie nibelungA? lobA? elementus. Esminga tai, kad auksas, tauriai ir skaisA?iai A?vytintis Reino gelmAi??je, niekam nekenkia, kol neiA?keliamas A? pavirA?iA? ir nepatenka A? godA?ias valdA?ios trokA?tanA?iA?jA? rankas. Mituose auksas pats savaime nAi??ra blogio simbolis, o veikiau A?kAi??nija pirmapradAi?? dieviA?kAi?? iA?mintA?. AmbivalentiA?kas Reino aukso poveikis ai??i?? teikti beribAi?? galiAi?? (ai??zMacht ohne Mass!ai???) ir neA?ti jo savininkui mirtA? (ai??zTod dem, der ihn trAi??gt!ai???) ai??i?? atsiranda tada, kai iA? aukso nuliejamas A?iedas.

A?iedas paA?adina kosminA? ego principAi??, jis taip pat siejamas su sAi??mone, sAi??monAi??jimo procesu. A?iedo trokA?ta visi: dievai, demonai, milA?inai, nykA?tukai, vAi??liau ai??i?? A?mogus. Eidamas iA? rankA? A? rankas, jis keltA? naujo pasaulio perkeitimo grAi??smAi??, jei auksAi?? uA?valdytA? piktosios jAi??gos. KovAi?? laimi asai, bet godumas, deja, nesvetimas ir dievA? kosminiam ai??zAA?ai???, tarp dievA? taip pat galima nesantaika, jie susaistyti A?vairiais paA?adais ir A?sipareigojimais, valdA?ios troA?kimas priverA?ia pamirA?ti tamsiAi??jAi?? A?iedo galiAi?? net ir dievA? valdovAi??. Votanas neiA?girsta aiA?kiaregAi??s ir visaA?inAi??s deivAi??s Erdos perspAi??jimo: ai??zSaugokis A?iedo!ai???, jis uA?valdo A?iedAi??, pasmerkdamas praA?Ai??A?iai asus.

E. Heftrichas teigia, kad R. Wagnerio sukurto mitinio kosmoso praA?Ai??tA? lemia galios ir meilAi??s neatitikmAi??, ir tik dievA? epochos pabaigoje, sudegus Valhalai, A?monijai galAi??s nuA?visti tikroji auA?ra (A?aidA?iama prasmAi??mis: GAi??tterdAi??mmerung ai??i?? dievA? sutemos, o MenschheitsdAi??mmerung ai??i?? brAi??kA?tanti A?monijos auA?ra)16. Bet dar turAi??s gimti herojus, nepabAi??gsiantis susigrumti su paA?iu Votanu. Ai??iam virsmui paruoA?ia ai??zValkirijaai???, pasakojimas apie Votano dukrAi??, valkirijAi?? BrunhildAi?? (BrA?nnhilde, die BrA?nne ai??i?? vok. ist. A?arvuoti marA?kiniai), apdovanotAi?? kaltes iA?perkanA?ia meilAi??s galia. Ateities didvyris gims iA? dvyniA? ai??i?? Zygmundo ir Zyglindos ai??i?? incestinio ryA?io. Brunhilda vykdo savo misijAi?? ai??i?? iA?saugoti ateiA?iai uA?simezgusiAi?? naujAi?? gyvybAi??, apsaugoti ZyglindAi?? po tragiA?kos Zygmundo, iA?drA?susio nutraukti kraujo ir genties ryA?ius, A?Ai??ties.

TaA?iau tragiA?kojo Votano planas siekia toliau, jo vizijoje ai??i?? visiA?kai laisvas A?mogus, kuriame vis dAi??lto slypi dieviA?koji kibirkA?tis. TodAi??l pusdievA? ZygmundAi?? jis turi paaukoti, juolab kad to atkakliai reikalauja santuokos saugotoja deivAi?? Frika, Votano A?mona. Ji gina tradicijAi?? ir A?sigalAi??jusiAi?? tvarkAi??, kuriAi?? paA?eidAi?? abu velzungai, Zygmundas ir Zyglinda. Votanas A?ioje tetralogijos dalyje ir toliau eina skaudA?iu atsiA?adAi??jimo keliu, bausdamas mylimiausiAi?? dukterA?, iA?drA?susiAi?? pasiprieA?inti jo valiai. UA?migdAi??s BrunhildAi?? ir apsupAi??s jAi?? ugnies A?iedu, Votanas taria A?odA?ius, atspindinA?ius jo dieviA?kAi?? rezignacijAi??: ai??zTik tas galAi??s gauti nuotakAi??, kuris bus laisvesnis uA? mane, dievAi??ai??? (ai??zDenn einer nur freie die Braut, der freier als ich, der Gottai???).

Jis ateina, drAi??sus ir laisvas, A?veikia ugnA?, paA?adina BrunhildAi??, sudainuoja su ja meilAi??s duetAi?? (praA?au atleisti uA? tokA? posAi??kA?) ir iA?keliauja… A? ketvirtAi?? tetralogijos dalA?, kur viskAi??, kas vyko ant ai??zvalkirijA? uolosai???, pamirA?, o prisiminAi??s A?us. Atsisveikindama keistoji pora apsikeis dovanomis ai??i?? uA? Brunhildai dovanojamAi?? A?iedAi?? Zygfridas gauna A?irgAi?? Grani, tai dieviA?kos malonAi??s iA?raiA?ka A?mogui, vykstanA?iam iA?garsAi??ti didA?iais A?ygiais. Tasai Zygfridas, turAi??jAi??s bAi??ti idealiu herojumi, A?iek tiek nuvilia, kaip, beje, daA?niausiai nutinka su teigiamais personaA?ais. Tarsi ir gamtos kAi??dikis, besiklausantis miA?ko A?lamesio, paukA?A?iA? A?iulbesio, tarsi ir ragAi?? puA?iantis viduramA?iA? riteris, plaukiantis Reinu, kad tiesiog susikautA? su gibechungA? (Gibicho genties) valdovu Giunteriu, tarsi ir narsuolis, nuA?udantis drakonu pasivertusA? milA?inAi?? FafnerA?. Bet, pagirdytas uA?marA?ties gAi??rimu, veda Giunterio seserA? GudrunAi?? ir, tapAi??s naujuoju giminaiA?iu, atgabena jam ne kAi?? nors, o savo nuostabiAi??jAi?? nuotakAi?? BrunhildAi??, iA? kurios prieA? tai atAi??mAi?? A?iedAi??. NerAi??pestingi A?aidimai baigAi??si, toliau su kai kuriomis variacijomis atkartojami ai??zNibelungA? giesmAi??sai??? A?vykiai, Zygfridas iA?davikiA?kai nuA?udomas, A?iedas eina iA? rankA? A? rankas.

Ai??arvA? (die BrA?nne!) sutraukymas yra simbolinis veiksmas, juo paA?adinama ne tik valkirija Brunhilda, bet ir moteris joje. Patyrusi Zygfrido meilAi??, valkirija praranda savo galias, nemirtingumAi??, atsiA?ada Valhalos. Savo uA?duotA? dievo Votano duktAi?? vis dAi??lto atlieka ai??i?? perduoda mylimajam senovAi??s runA? iA?mintA?, kuriAi?? jis privalAi??s perkeisti, paversdamas jAi?? A?emiA?kais A?ygdarbiais. Herojai prisiekia vienas kitam amA?inAi?? iA?tikimybAi??, bet, vos atradAi?? vienas kitAi??, turi skirtis. KodAi??l? Pasak J. Bertramo, Zygfridas ir Brunhilda tampa mitiniu dievA? ir A?moniA? likimA? persipynimo simboliu17. O simbolis ir lieka simboliu, dviejA? nelygiA? mylimA?jA? sAi??junga egzistuoja tik simbolinAi??je erdvAi??je ir galioja tik ant ai??zvalkirijA? uolosai??? ai??i?? kitur jai vietos nAi??ra.

Aidu atsikartoja Lohengrino patirtis, tik Brunhildai, kitaip nei idealistui Gralio riteriui, suteikta nuojauta, kad dieviA?kos kilmAi??s bAi??tybAi??s ir A?emiA?ko kraujo A?mogaus sAi??junga netvari. JA? trumpalaikis suartAi??jimas vyko dieviA?koje erdvAi??je, suteikusioje jam tyrumo ir pakilumo, bet Zygfrido A?emiA?kas likimas neleis jam iA?saugoti dieviA?kos meilAi??s. PraA?Ai??tingA? A?vykiA? ciklas baigiasi, kai po iA?davikiA?kos Zygfrido ir laisvanoriA?kos Brunhildos mirties A?iedas grAi??A?inamas Reino dukterims. Jos, kaip ir prologe, nerAi??pestingai A?aidA?ia auksu, kuris niekam nebeteikia galios, bet niekam nelemia ir mirties.

Baigti norAi??tA?si pozityviai, nes R. Wagnerio fatalizmas nepaneigia jam taip pat bAi??dingo optimizmo, ir tAi?? derinA? geriausiai perteikia E. Heftricho iA?vada: ai??zA?iedoai??? tetralogija iA? visA? jo sukurtA? muzikiniA? dramA? artimiausia graikA? tragedijai. Bet net ir A?ia, liepsnose A?Ai??stant Valhalai, pasibaigus dievA? valdymui ir panaikinus meilAi??s prakeiksmAi??, bloga lemiAi??s likimas perkeiA?iamas A? viltA? ir iA?ganymAi??ai???18.

O dabar pats metas nuleisti Richardo Wagnerio teatro uA?dangAi??.

1 Bertram J. Mythos, Symbol, Idee in Richard Wagners Musikdramen. ai??i?? Hamburg, 1957. ai??i?? P. 74.

2 KrAi??plin E. Richard Wagner. Theatralisches Leben und lebendiges Theater. ai??i?? Leipzig: Deutscher Verlag fA?r Musik, 1989. ai??i?? P. 133.

3 Ten pat. ai??i?? P. 137.

4 KAi??hler J. Zarathustras Geheimnis. Friedrich Nietzsche und seine verschlA?sselte Botschaft. ai??i?? Reinbek bei Hamburg: Rowohlt Verlag, 1992. ai??i?? P. 151.

5 Ten pat. ai??i?? P. 160.

6 KAi??hler J. Friedrich Nietzsche ir Cosima Wagner. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2004. ai??i?? P. 131.

7 Werfel F. Verdi. Roman der Oper. ai??i?? Aufbau-Verlag Berlin und Weimar, 1986. ai??i?? P. 23.

8 Ten pat. ai??i?? P. 72.

9 Ten pat. ai??i?? P. 16.

10 Drusche E. Richard Wagner. ai??i?? Leipzig: VEB Deutscher Verlag fA?r Musik, 1987. ai??i?? P. 22.

11 ?i???i???i???i?????? ?i??. ?i?????i????N? ?i??Ni??????Ni????Ni???i?? ????Ni??N??i??. ai??i?? ??.- ?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????: ???i?????i???????i?? Ni??-???i?? ??. ?z. ?i?????i??N?Ni??, 1911. ai??i?? P. 158ai??i??159.

12 Heftrich E. GetrAi??umte Taten. A?ber Thomas Mann. Das Abendland. ai??i?? Neue Folge 21. ai??i?? Frankfurt am Main: Vittorio Klostermann, 1993. ai??i?? P. 100.

13 Mann Th. Gesammelte Werke in zwAi??lf BAi??nden. ai??i?? Band X. ai??i?? Aufbau-Verlag Berlin und Weimar, 1965. ai??i?? P. 392.

14 ?i??N??i???i???? ?i???i??. ??, ?i????Ni???i??Ni???? ?i???i???????i??Ni??. ????Ni?????i????????Ni???i??Ni????N?, ?i???i??????N??i???????i??N? ?i???i????Ni?????i???i?? ?i??N??i???i????????. ai??i?? ?i??N?Ni???i??Ni???i??N?Ni??. ai??i?? P. 159.

15 ?i????N??i???? ??. ?i?????i???i???i????Ni???????i?? ????Ni??a. ai??i?? ????N??????i??: ?????i?????i??????Ni???i??N??????? ??Ni?????i????Ni??, 2008. ai??i?? P. 75ai??i??76.

16 Heftrich E. GetrAi??umte Taten. A?ber Thomas Mann. ai??i?? P. 131.

17 Bertram J. Mythos, Symbol, Idee in Richard Wagners Musikdramen. ai??i?? P. 117.

18 Heftrich E. GetrAi??umte Taten. A?ber Thomas Mann. ai??i?? P. 131.