RinkAi??jo kvailumas, politiko gudrybAi??…

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA:Ai??Politika
AUTORIUS:Ai??Tomas Daugirdas
DATA: 2012-11

RinkAi??jo kvailumas, politiko gudrybAi??…

Tomas Daugirdas

ai??zIr Kantas, ir Fukuyama manAi??, kad pradAi??jus pasaulio politikAi?? tvarkyti racionaliai, nebeliks prielaidA? karams ir kitiems emocingiems nesusipratimams, bus galima sutelkti dAi??mesA? visuomeninAi??s laimAi??s kAi??rimui. Politika, ypaA? dabartinAi??je postmodernybAi??je, tiesiog negali bAi??ti racionali. Racionalumas gali bAi??ti siekinys, taA?iau niekada nevirsta tikroveai???, ai??i?? NA?-A Nr. 6 skiltyje ai??zAntikantiA?ki apmAi??stymaiai??? teigia Egidijus Vareikis. Neabejotinai sprAi??sdamas iA? savo kaip politiko patirties, autorius tvirtina A?mones manant, kad politikai turi iA?pildyti jA? trumpalaikiusAi?? norus, o laimAi?? A?sivaizduoja vien kaip buitinA? komfortAi??. Tad pasvarstykime, ar tikrai problema yra ta, kad politikoje lemia vien emocijos, o racionalumas yra savo vietAi?? uA?leidAi??s kvailumui?

Kalbant apie emocingumAi??, jis neretai painiojamas su savanaudiA?kumu. Pastarasis turi tikslus, ir, norint juos pasiekti, reikia elgtis racionaliai. Ai??ia prasme savanaudiA?kumas nesikerta su politikos prigimtimi ar net yra jos A?aknyje, nes pati politikos kaip bendAi??rA? reikalA? tvarkymo prigimtis remiasi principais, orientuotais A? ilgalaikAi??s ai??znaudosai??? tikslus. Politikai nori laimAi??ti rinkimus, jie tai iA?kelia kaip tikslAi?? bei elgiasi kiek A?manoma racionaliau.

GirdAi??dami ir stebAi??dami ai??zpaprastA?ai??? A?moniA? ar net politikos komentatoriA? pasisakymus aptinkame, kad piktinamasi, jog politikai stengiasi norAi??dami laimAi??ti rinkimus: esAi?? jie ai??zverA?iasi prie lovioai??? ir panaA?iai. TaA?iau jei politikas nenorAi??s laimAi??ti bei gauti politinio posto ir nedAi??s tam pastangA?, reiA?kia, jis nAi??ra politikas. Neabejotina, A?velgiant A? politikA? veikimo praktikas, kyla klausimas, kurios priemoniA? jau nepateisina tikslo, yra nemoralios? TaA?iau tai nepaneigia fakto, kad besielgiantis savanaudiA?kai politikas vis dar lieka politikas, ar net gali bAi??ti pavadintas ai??zgeru politikuai???.

Mes, ai??zpaprasti A?monAi??sai???, savo gyvenime taip pat daugeliu atvejA? elgiamAi??s savanaudiA?kai. Pirmiausia todAi??l, kad negalime nesiekti dalykA?, kurie mums kurtA? gerovAi??, ir turime vengti dalykA?, kurie mums kenkia. Jei elgtumAi??s prieA?ingai, tai bAi??tume pamiA?Ai?? ar saviA?udA?iai. A?inoma, galime turAi??ti ir kitokiA? tikslA?, iA? kuriA? perspektyvos tarsi neracionalAi??s veiksmai gali pasirodyti visai kitokio pobAi??dA?io.

LaimAi??s siekiantys A?monAi??s yra daug labiau savanaudiA?ki nei emocingi. Antai paklausinAi??jus kai kuriuose rajonuose gyvenanA?iA? giminaiA?iA? ar draugA?, iA?girstame pasakojimA?, kaip ir iA? ko yra ai??znuperkamiai??? balsai. Jei balso kaina yra butelis stipriojo gAi??rimo ar konkreti pinigA? suma, ji apeliuoja ne A? A?mogaus jausmus ir emocijas, o A? jo savanaudiA?kumAi??. Suradus tokA? A?mogA?, jam parodomas tikslas, kurA? jis pasieks atlikAi??s tam tikrus veiksmus: nuAi??jAi??s balsuoti ir uA?braukAi??s tai, ai??zkAi?? reikiaai???. Ai??iuose veiksmuose emocijA? labai maA?ai. PrieA?ingai, balsuojanA?iajam reikia atsisakyti dalies emocijA? bei A?proA?iA?, nes jis gyvenime gal nAi??ra buvAi??s balsuoti, jam reikia nueiti A? vietAi??, kuri jA? emociA?kai gali tik trikdyti. Jam reikia atlikti visuomeninA? veiksmAi??, kurA? laikAi?? bAi??ti tarp A?moniA?, kurie nAi??ra jo sugAi??rovai, elgtis ai??zkaip pilieA?iuiai???.

IA? pirmo A?vilgsnio gali pasirodyti, kad kurioje nors gamykloje maA?ai uA?dirbantis bei darbdavio apgaudinAi??jamas pilietis balsuoja uA? partijAi??, kuri A?ada dvigubai pakelti minimaliAi?? algAi?? todAi??l, kad nAi??ra racionalus ir kliaujasi savo emocijomis. Galime klaidingai manyti, kad vien emocijomis grA?sti internetiniai komentarai, kurie koneveikia esamAi?? valdA?iAi??.. TaA?iau emocijA? A?iuose veiksmuose ar nuomonAi??se daug maA?iau nei savanaudiA?kumo. A?mogus savo kasdienybAi??je jauA?ia, kad jam be galo sunku iA?gyventi, kad jo reikalus kiek pataisytA? padidAi??jAi??s mAi??nesio uA?darbis, tad kaip ai??zpaprastas rinkAi??jasai??? jis renkasi tuos, kurie A?ada padidinti minimalA? atlyginimAi?? bei nepalaiko daug bendresniA? idAi??jA?. Renkasi racionaliai, kad ir pagal savo supratimAi?? ir patirtA?, bet ne emociA?kai.

Vienintelis dalykas, dAi??l ko galAi??tume priekaiA?tauti tokiam pasirinkimuiAi??ai??i?? kad jis neA?vertina visA? aplinkybiA?, t.Ai??y. kad algos pakAi??limas reikA?tA? darbuotojA? atleidimus, padidAi??jimAi?? rizikos jam paA?iam bAi??ti atleistam ir netekti net to uA?darbio, kurA? turi. Jis praA?iAi??ri, kad bet kurie panaA?Ai??s sprendimai valstybAi??s mastu gali reikA?ti didesnius mokesA?ius bei kitus asmeniA?kai nenaudingus dalykus, taip pat ir galimAi?? valstybAi??s bankrotAi??, po kurio ilgus metus gali tekti gyventi su dar maA?esnAi??mis pajamomis nei iki A?iol. TaA?iau ai??zpaprastas rinkAi??jasai??? vadovaujasi tomis A?iniomis, kurias turi. Problema glAi??di ne emocijose, o poliAi??tinio iA?prusimo lygyje. A?velgiant iA? A?gudusio politiko ar ekonomikos mokslA? daktaro perAi??spekAi??tyvos, gali pasirodyti, kad A?monAi??s elgiasi kvailai ir emocingai, nes tarsi nesuvokia ir neatsiA?velgia A? elementarius bei savaiAi??me suprantamus dalykus. TaA?iau rAi??bA? siAi??les per dienas siuvanti siuvAi??ja ar kelis mAi??nesius darbo nerandantis statybininkas nemAi??sto ir nesprendA?ia kaip mokslA? daktaras ar politiniA? ir ekonominiA? procesA? ekspertas, kurio darbas yra kaupti A?inias. Jie pasirenka pagal savo gyvenimo kontekstAi??, elgiasi racionaliai, nes A?vertina bei pasveria naudas, nors ir turAi??dami ribotAi?? informacijAi??, ekonominA? iA?prusimAi?? ir politologijosAi??A?inias.

Balsuojantis ai??zpaprastas rinkAi??jasai??? pasiA?ymi ir kita ypatybe, kuri iA? tiesA? gali bAi??ti priskirta ai??zemocineiai??? politinio gyvenimo pusei. Jis pasitiki tuo, kas sakoma, ar bent iA? dalies pasitiki. Neretai yra metami kaltinimai rinkAi??jams, kad jie esantys ai??zkvailiai??? ir kaip jaukAi?? praryjantys viskAi??, kas jiems sakoma, neA?iAi??rAi??dami A? politikA? kalbas kritiA?kai bei patys netikrindami, ar tai, kas deklaruojama, esAi?? realu, ar vien tuA?ti niekuo nepagrA?sti paA?adai. TaA?iau rinkAi??jas ir turi pasitikAi??ti politikais, radikaliai neabejoti viskuo, kas jam sakoma, nemanyti, kad politika bei demokratija tesAi??s dar vienas tam tikros klasAi??s ar grupAi??s A?moniA? sAi??mokslas prieA? paprastAi?? A?mogA?. TokiA? kalbA?, kad politika bei rinkimai tesanA?ios manipuliacijos, A?aidimai A?moniA? emocijomis, skamba daugiau nei reikAi??tA?, jas neretai skatina ir patys politikai. Nelaikydami politikos svarbiu ar rimtu dalyku, A?monAi??s jau dabar neina balsuoti ar nuolat jauA?iasi apgaudinAi??jami. BAi??tA? didelis blogis, jei A?monAi??s pradAi??tA? galvoti, kad politika tAi??ra vien apgavystAi??s, o rinkimai ai??i?? A?iA? apgavysA?iA? legalus A?forminimas, kad politikaiAi??ai??i?? vien savanaudA?iai mulkintojai, siekiantys gauti darbo vietas, kuriose A?iltai ir be rAi??pesA?iA? gyventA? kelis metus uA? mokesA?iA? mokAi??tojA? pinigus.

PasitikAi??jimas politikais, kad ir kAi?? jie deklaruoja, yra daug svarbesnis dalykas nei radikalus kritiA?kumas jA? atA?vilgiu bei skepticizmas, net jei kritikai ir skeptikai gali atrodyti kaip ai??zgudresniai??? uA? tuos, kurie paprasA?iausiai pasitiki. PasitikAi??jimas politikais drauge reiA?kia ir pasitikAi??jimAi?? valstybe, politine sistema bei savo kaip rinkAi??jo valios galia, net jei tas pasitikAi??jimas remiasi tarsi atsitiktinAi??mis A?iniomis, menku valstybAi??s bAi??klAi??s ir pasauliniA? geopolitiniA? procesA? iA?manymu bei valstybei ir A?monAi??ms galinA?ias kilti grAi??smes, realizavus rinkimA? paA?adus. PasitikAi??jimas politika, politikA? sprendimais yra demokratinAi??s tvarkos pagrindas. Pats rinkimA? veiksmas yra pasitikAi??jimo, mandato veikti ir galios suteikimo veiksmas, net jei renkamas ai??zblogiausias iA? geriausiA?ai???. DemokratinAi?? tvarka skiriasi nuo totalitarinAi??s pasitikAi??jimu, nes totalitarizmui A?moniA? pasitikAi??jimas nAi??ra svarbus, todAi??l visiA?kas nepasitikAi??jimas tuo, kas vyksta politinAi??je erdvAi??je, gali tapti kasdienybAi??s norma, kuri gali pasireikA?ti A?vairiomis formomis: skepticizmu, nusivylimu, atsiribojimu, paA?aipomis. Lietuvoje dAi??l ankstesnAi??s gyvenimo patirties totalitarinAi??je tvarkoje ir A?iaip natAi??raliai stiprus polinkis nepasitikAi??ti tuo, kas vyksta politiniame gyvenime. TodAi??l tai, kad A?monAi??s eina balsuoti ir balsuoja, renkasi bei turi tam savA? argumentA?, yra labai svarbus demokratinis veiksmas, kuriame esama tikrai ne maA?iau racionalumo nei politikA? deklaracijose.

Klausimo apie politikos racionalumAi?? ar emocingumAi?? kontekste reikia kalbAi??ti ne tiek apie rinkAi??jA? neracionalumAi?? ar emocingumAi??, t. y. apie jA? menamAi?? ai??zkvailumAi??ai???, o apie politikA? atsakomybAi?? bei moralumAi??. Kai politikai rinkAi??jus laiko kvailiais ir neiA?manAi??liais, tai yra ne tik ir ne tiek rinkAi??jA?, kiek politikA? problema. Kai kada taip elgiamasi iA? naivumo ar nesupratimo, ir tai nesunku pakeisti politikams A?vieA?iantis. Politikas, ketinantis tvarkyti valstybAi??s reikalus bei siekiantis bAi??ti rinkAi??jA? iA?rinktas kaip politikas, rengdamas partijos ar savo programAi?? neabejotinai A?sigilina A? pamatinius dalykus. TaA?iau kai rinkAi??jai mulkinami sAi??moningai, dalijant nerealius paA?adus, politikai tikrai nesielgia neracionaliai ar emocingai. Jie elgiasi savanaudiA?kai ir nedemokratiA?kai, nes piktnaudA?iauja demokratine tvarka. RojA? A?emAi??je sukurti A?adantys politikai elgiasi amoraliai.

Klausimas, kuris A?iandien aktualus daugeliui: o kas gi turAi??tA? vykti, kad rinkAi??jai nebAi??tA? kvailinami, o politikai nesiektA? sau naudos jA? neA?inojimo sAi??skaita? KantiA?kosios apeliacijos A? politiko moralAi?? bei sAi??A?inAi?? maA?ai kAi?? gali padAi??ti. Jau prieA? daugiau kaip du A?imtus metA? buvo aktualios tos paA?ios politiko moralumo problemos, kai Immanuelis Kantas iA?skyrAi?? du politikoje veikianA?iA?jA? tipus: moralinA? politikAi?? ir politinA? moralistAi??, skirtumAi?? tarp jA? apibrAi??A?damas kaip skirtumAi?? tarp moralaus elgesio ir naudojimosi moraline (gAi??rio) retorika pridengiant egoistiAi??nius tikslus.

SkundA?iantis neva nieko neiA?mananA?iais rinkAi??jais, yra praA?iAi??rima, kokia skurdi Lietuvoje yra politiniA? debatA?, diskusijA? erdvAi??. Lietuvoje politinio gyvenimo ydos gerai iA?ryA?kAi??jo, kai lygiagreA?iai rinkimA? kampanijai Lietuvoje vyko JAV prezidento rinkimA? debatai. Palyginus tapo akivaizdu, kad diskursas, kuris yra A?sigalAi??jAi??s Lietuvos politikoje, yra grynai propagandinis, emocinis ir neracionalus. PrieA? Seimo rinkimus debatuose tik retais atvejais buvo mAi??ginama diskutuoti su oponentais, demaskuoti jA? maA?ai pagrA?stas kalbas ir argumentus. Debatai net nevyko, o juose dalyvaujantieji ne tiek diskutavo su oponentais, kiek stengAi??si ai??zprastumtiai??? savo idAi??jas, ir tai buvo bAi??dinga visA? partijA? atstovams. Tokioje situacijoje net praprusAi??s rinkAi??jas negalAi??jo susigaudyti, kas yra kas, neiA?girdo argumentA? bei faktiniA? Ai??duomenA?.

Politikams labai patogu galvoti, kad rinkAi??jas yra emocingas, kvailas, galvojantis vien apie trumpalaikius tikslus, nes tuomet galima pateisinti savo tingumAi?? A?monAi??ms suprantama kalba aiA?kinti nuostatas bei programas ir dalykiA?kai diskutuoti su oponentais. Tad nieko nuostabaus, kad rinkAi??jai priima tokius sprendimus, kurie ir pasirodo kaip ai??zbausmAi??ai???, nes jie neturi jokiA? aiA?kiA? racionaliA? kriterijA? pasirinkimams, tad sprendA?ia pagal tai, kurio politiko pasekta pasaka yra graA?esnAi??.