Risus Angelicus

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: KrikA?A?ionybAi??, teologija
AUTORIUS: Claudiu Teodor ArieAYan
DATA: 2012-05

Risus Angelicus

GydanA?ios atjauA?ianA?io juoko savybAi??s moderniojoje krikA?A?ionybAi??je

Claudiu Teodor ArieAYan

Pasak antropologA?, subtilus ir rafinuotas humoro jausmas yra vienas daugybAi??s bAi??dA?, kuriais reiA?kiasi A?stabus rumunA? gyvenimo dA?iaugsmas. Rumunai, kaip ir kitos tautos ar etninAi??s grupAi??s, yra linkusios A? komedijAi??, sAi??mojA?, ironijAi??, autoironijAi?? ir draugiA?kAi?? pajuokAi??, kaip ir A? retAi?? dovanAi?? A?ypsotis nelaimAi??s akivaizdoje. RAi??sA?ios istorijos kalvAi??je uA?grAi??dinta proto skvarba ir sustiprAi??jAi??s jautrumas mus iA?mokAi?? jausti vidinA? pasitenkinimAi?? bAi??nant linksmiems, suvokti ir branginti egzistencines kompensacines juoko savybes. Nes argi juokas nAi??ra, Immanuelio Kanto A?odA?iais tariant, ai??i?? kartu su groA?iu ir taurumu,Ai??ai??i?? viena svarbiausiA? dvasios harmonijos garantijA?; juokas kaip bAi??tina atsvara protui, kaip vienintelAi?? jungtis tarp fenomenaliojo pasaulio ir nepaA?inaus?

Estetikas Paolo Santarcangeli teigAi??: ai??zHumoras ir komizmas, visA? pirma, yra A?mogiA?kumo A?enklas ir simbolis: jam bAi??dingos refleksijos, brandos, kritiA?kumo, bendrai tariant, A?mogaus laisvAi??sai???1, o romantikas Jeanas Paulis iA? savo neramios sielos gelmiA? tikAi??jo, kad ai??ztik dAi??ka realA?jA? pasaulA? ignoruojanA?io idealizmo, dAi??ka A?irdingo humoro, reikalaujanA?io maA?utAi??s begalybAi??s, kurioje laisvai galAi??tA? skleistis vaizduotAi??, dAi??ka A?iA? dviejA? sAi??sajos [...] yra A?manoma pasiekti laimAi??ai???2.

Nepalikdami atjauA?ianA?ios A?ypsenos iA?skirtinai krikA?A?ioniA?kajai teologijai, laikome vertinga ir nuA?vieA?ianA?ia bet kokiAi?? hermeneutinAi?? pastangAi?? susieti antropologinA? komiA?kumo lygmenA? su praeities ar dabarties kultAi??rinAi??mis terpAi??mis. PavyzdA?iui, Senajame Testamente dieviA?kasis juokas tiesiogiai neA?teisina A?mogiA?kojo juoko. A?mogiA?kas dieviA?ko dA?iugesio aidas glAi??di dorame dA?iaugsme ir ai??zlaimingame A?irdA?iA? plakimeai??? bendruomenAi??s, iA?gyvenanA?ios perAi??jimAi?? nuo tremendum prie fascinans: ai??zbaimAi?? sutaurinama iki vidinio dA?iugesio, natAi??raliai iA?reiA?kiamo linksmumu ir juoku. Ai??i ramios nuostabos bAi??sena gali pasiekti senatestamentinio religinio dA?iaugsmo zenitAi??, formuodama ortodoksinA? judaizmAi?? ar talmudiA?kAi??jA? rabinizmAi??ai???. Jakobas Jonnsonas pastebi, kad religiniu pamokymu siekiant tobulumo ai??zpatys A?venA?iausi dalykai ir idAi??jos buvo aptariami su humoru ne siekiant A?ventybAi?? sumenkinti komiA?kumu,Ai??ai??i?? veikiau komiA?kumas tarnavo A?ventam tiksluiai???3.

Kokios tuomet juoko formos yra prieinamos bibliniam A?mogui? MaA?iausiai dvi, atitinkanA?ios Senojo Testamento A?odA?ius, reiA?kianA?ius juokAi??. L??ak A?ymi paniekinantA?, negatyvA?, daA?nai pagieA?ingAi?? juokAi??. Tai ai??zbeproA?ioai??? juokas, simboliA?kai nurodantis ai??zpaties A?mogiA?kumo nuopuolA?ai???4. Tai mAi??gdA?iotojas pamiA?Ai??lis (stultus, insipiens), moralinis anarchistas, kuris nuvertina A?ventumAi?? savo ai??zvelniA?ka imitacijaai???, iA?kreipta dieviA?ko juoko mimikrija. Eskizinis jo atvaizdas, surankiotas iA? Saliamono IA?minties knygA?, atskleidA?ia A?emAi??, nepataisomAi?? individAi??, kuris pritraukia nelaimes ir yra teisAi??tai prakeikiamas; jis atmeta patarimus, priekaiA?tus ar pamokymus ir sukelia daug nemalonumA? iki yra iA?tremiamas iA? miesto. Tai yra iA? A?mogaus kylantis ai??zkvalifikuojantis juokasai???, palenkiantis A? ai??zA?ventvagystAi??ai??? (beproA?io ir nevaldomas juokas) arba teisumAi??, jei iA?silaikoma iA?minties ir santAi??rumo ribose: ai??zA?mogaus apdaras, jo nuoA?irdus juokas ir jo eisena tau parodo, kas jis yraai??? (Sir 19, 30). SantAi??rus juokas tiesiog apibAi??dina A?mogiA?kumAi??: ai??zKvailys juokiasi visu balsu, o iA?mintingas A?mogus kukliai A?ypsosai??? (SirAi??21, 20).

Yra ir kita Senojo Testamento juoko forma, uA?fiksuota A?odyje s??hak; tai iA? dA?iaugsmo ir tikro pakilumo, iA? dieviA?kos dvasios kylantis juokas. Tai vardas, kurA? Izaokas gavo iA? paties Dievo, Y?i??hq-El (ai??zDievas mane sukAi??rAi?? juokuiai???), kaip buvo numatyta gyvenimo knygoje: ai??zIr mes pasakAi??me jai jos sAi??naus vardAi??, kuris buvo nulemtas ir A?raA?ytas dangiA?kuosiuose sAi??raA?uose ai??i?? Izaokasai??? (Jubiliejaus knyga, 16, 3ai??i??4).

Naujasis Testamentas suteikia aiA?kiAi?? ai??zparadigminAi?? slinktA?ai??? juoko tyrinAi??jimams. KrikA?A?ioniA?ko juoko, kylanA?io iA? IA?ganytojo darbA? ir A?odA?iA?, egzistavimu buvo abejojama nuo pat pradA?iA?. Teologams kliudAi?? nuostata (paremta EvangelijA? nebylumu A?iuo klausimu), jog JAi??zus ai??i?? Dievo A?sikAi??nijimas ir tikras tobulo A?mogiA?kumo A?kAi??nijimas ai??i?? gyvendamas pasaulyje nAi?? karto nesijuokAi??. Juoko atmetimas krikA?A?ioniA?koje teologijoje turi savo istorijAi??: nuo IV iki X a. regime planingAi?? paA?aipos ir kvailA? juokA? (stultiloquium, scurrilitas) malA?inimAi??, aiA?kiai laikantis apaA?talo LaiA?ko efezieA?iams draudimo (Ef 5, 4).

XII ir XIII a. Jacquesas le Goffas5 aptinka ai??zlaipsniA?kAi?? juoko laisvAi??jimAi??, kai pamaA?u randasi skirtis tarp priimtino ir nepriimtino juokoai???, o humanistiniuose tekstuose atsiranda palankesniA? komentarA? biblinAi??ms juoko citatoms. Ai??iuo laikotarpiu teologai (Aleksandras Malietis, Jonas Solsberietis, Albertas Didysis ir Tomas Akvinietis) kuria naujAi?? komiA?kumo klasifikacijAi??, aiA?kindami doro juoko sAi??lygas. MaA?daug tuo pat metu gotikinAi??je skulptAi??roje atsiranda A?ypsnis (ypaA? jaunA? angelA? lAi??pose), o pranciA?konai iA? kitA? religiniA? ordinA? iA?siskiria kaip joculatores Dei, saviugdai pasitelkiantys vaikiA?kAi?? A?ypsenAi??.

Reikia paminAi??ti, kad nAi?? vienas BaA?nyA?ios TAi??vA? (Tertulijonas, Kiprijonas, Jonas Auksaburnis, Bazilijus Didysis ir kt.) niekada nesmerkAi?? juoko savaime, taA?iau perspAi??jo dAi??l iA? jo kylanA?iA? aistrA?. Juoko sampratoje ilgainiui atsirandanA?ios skirtys atskleidA?ia naujas krikA?A?ioniA?kojo dvasingumo vertybes, kartojanA?ias klasikinAi??s Graikijos ir Romos mintis: ai??zNes prideramas atsipalaidavimas, iA?reikA?tas harmoninga maniera ai??i?? panaA?iai kaip muzikos instrumente ai??i?? yra vadinamas A?ypsena. Taip vadintinas ir juokas gerai besivaldanA?io A?mogaus veideai???6.

Marius Latouras pastebi, kad kiekviena moralinAi??je ir Dievo perspektyvoje A?steigta bendruomenAi?? pasiA?ymi ai??zteisingu dA?iaugsmuai??? (joie licite)7. Dauguma paprastA? ir iA?kiliA? krikA?A?ioniA? savo vieA?ajame ir privaA?iajame gyvenime iA?siskyrAi?? bAi??tent tokia nuostata. Didieji A?ventieji A? visuotinio dvasingumo istorijAi?? A?Ai??jo savo asmeniniu pavyzdA?iu rodydami laimAi?? dalyvauti pasaulinAi??je A?mogaus iA?ganymo dramoje. Ai??v. PranciA?kus AsyA?ietis savo dvasiAi?? ir uA?kreA?iantA? pakilumAi?? liejo ne tik broliams pranciA?konams, bet ir visai gamtai. Ai??v. BonaventAi??ras DidA?iojoje legendoje pasakoja, kad ai??zkai A?ventasis mirAi??, vieversiai, kurie yra A?viesos draugai ir bijo sutemA?, rinkosi dideliais bAi??riais, nors saulAi?? jau leidosi, sukdami ratus aplink jo namo stogAi??, paslaptingu dA?iaugsmu, linksmumu akivaizdA?iai liudydami Ai??ventojo, tiek kartA? kvietusio juos giedoti VieA?paA?iui, A?lovAi??ai???.

Kitam italA? A?ventajam, Pilypui Neriui (1515ai??i??1595), nuo vaikystAi??s A?inomam kaip ai??zgerasis Pepoai???, nuolatinis linksmumas ir A?gimtas optimizmas buvo ugdymo ir pamokslavimo A?rankiai. ValandA? liturgija A?ventojo dienai (geguA?Ai??s 26 d.) skirtame A?vade mini: Enituit amore in proximum, evangelica simplicitate et hilari servitio Dei. Nenuostabu, kad mAi??gstamiausias A?v. Pilypo Nerio, Henri Bremondai???o laikomo ai??zhumoristA? A?ventuoju globAi??juai???, posakis buvo: ai??zLinksma dvasia lengviau pasiekia krikA?A?ioniA?kAi?? tobulumAi?? negu melancholiA?ka dvasiaai???.

RyA?kiausi linksmumo persmelktos stiprybAi??s kankinystAi??s akivaizdoje pavyzdA?iai ai??i?? tokie A?ventieji kaip narsusis Smirnos vyskupas Polikarpas (apie 69 ai??i?? apie 155), Laurynas Romietis (apie 210ai??i??258) ar puikus humanistas Tomas Moras (1478ai??i??1535), kuris lipdamas ant eA?afoto sugebAi??jo juokauti su savo budeliu. Nors Kristaus juokas (ar jo nebuvimas) ir toliau lieka uA?sitAi??susiA? teologiniA? diskusijA? klausimu, tokie pavydA?iai leidA?ia manyti, kad juokas, ypaA? A?ypsena, nAi??ra nei velnio pramanas, nei blogiui prisikirtina kAi??rinijos yda.

AngeliA?kos A?ypsenos kultAi??ra, iA?siskleidusi krikA?A?ionybAi??je, parodo, kad A?ypsena veide ir sAi??mojis A?irdyje (eutrapelia cheap painkillers. ) yra visiA?kai suderinami su meile, Dievo malone ir TAi??vo vardu IA?ganytojo suteiktu amA?inojo dA?iaugsmo paA?adu. Tai A?enklina kokybinA? lAi??A?A? juoko studijose. Mes manome, kad bAi??tina susitelkti A? tai nulAi??musias prieA?astis, ko ir siekiama A?iame straipsnyje. KankinystAi??s patirtys, cenobitA? heroizmas ir krikA?A?ioniA?kojo pavyzdA?io jAi??ga atvAi??rAi?? naujas perspektyvas komiA?kumo interpretacijoms, o filosofijos ir estetikos teorijose atsirado vietos kultAi??riniams modeliams, paremtiems A?ia samprata. Ai??ypsenAi?? ir maldAi?? nustota laikyti nesutaikomomis prieA?ybAi??mis.

Evangelijose gausu scenA?, kuriose sunku A?sivaizduoti JAi??zA? iA?laikantA? nepajudinamai grieA?tAi?? minAi??, nepaliestAi?? vidinAi??s A?ypsenos, kuri aiA?kiai galAi??jo bAi??ti iA?skaityta jo veide: vestuvAi??s Kanoje, vaikiA?kos jo sekAi??jA? rietenos, jo kreipimasis A? vaikus (Sinite parvulos ad me venire), entuziastingas Lozoriaus prikAi??limas, galiausiai ai??i?? jo paties triumfuojantis A?A?engimas A? JeruzalAi??.

Ai??ai??zAi??irdies dA?iaugsmasai???, apie kurA? savo darbe Christentum und Humor (1961) prabyla baronas Hansas von Campenhausenas, prilygsta char?i??n megalen (ai??zdidA?iam dA?iaugsmuiai???, Lk 2, 10), ai??zsuprieA?inamam su pirmA?jA? amA?iA? pagonybAi?? persmelkusiu pesimizmu ir neviltimiai??? (Ceslas Spicq). Kiti Naujojo Testamento susitikimai ir situacijos (svetimaujanti moteris, nuo gimimo aklojo klausimas, Jn 9, 27), JAi??zaus atsisakymas atsakyti A?ydams kol jie jam neatsakAi?? (Mt 21, 7), yra persisunkAi?? diskretiA?ko, visa apimanA?io humoro. Ir nors tokie kvazi-komiA?ki intarpai gali bAi??ti priskirti ir JAi??zui, ir evangelistams, ir pirmiesiems A?ventA?jA? tekstA? skaitytojams, negalima nuneigti jA? komiA?ko stiliaus. Humoro esama ir Kristaus paraboliA? tiesmukiA?kume, patvirtinanA?iame Gary Websterio teologinAi?? pozicijAi??, kad ai??zNaujojo Testamento pasaulyjeai??? niekas nAi??ra traktuojama rimtai, iA?skyrus sielos iA?ganymAi?? (The Laughter in the Bible, 1960). PanaA?iai kalba ir danA? filosofas SN?renas Kierkegaardai???as, nurodydamas, kad ai??zKristaus religija siAi??lo labiausiai ironiA?kAi?? ir humoristinAi?? perspektyvAi?? visoje A?monijos istorijojeai???.

Savo atvirumu ir suprantamumu vAi??lyvosios Antikos Apoftegmos A?tvirtina ai??zA?vento A?mogaus kaip nesusierzinanA?io [ir] apdovanoto humoro krisleliu paveikslAi??: vienuoliai yra dA?iugAi??s A?monAi??s, ir asketiA?ka gyvensena nepaverA?ia jA? niAi??riaisai??? (Christian Wagennar). Ai??itokiAi?? nuostatAi?? daugybAi?? krikA?A?ioniA? A?viesuoliA? iA?laiko per amA?ius: A?v. Juozapas Kalasantas (1557ai??i??1648), A?v.Ai??Juozapas Kupertinietis (1603ai??i??1663), A?v. Martynas Porietis (1579ai??i??1639) ir didysis mokytojas Giovanni Bosco (1815ai??i??1888), Victoro Hugo prisiminimuose iA?likAi??s kaip charizmatiA?kas ir giedras A?mogus, kuriame jis sutiko ai??ztikrAi?? A?mogiA?kumAi??ai???.

Laiko atA?vilgiu mums yra artimesni didysis XIX a. konvertitas, kardinolas Johnas Henry Newmanas, ar net Angelo Giuseppe Roncalli (1881ai??i??1963), tapAi??s popieA?iumi Jonu XXIII, aktyvus aggiornamento rAi??mAi??jas. Jam priskiriama autentiA?kA? anekdotA? ir pokalbiA? fragAi??mentA? knyga PopieA?ius juokiasi, iA?leista daugybe kalbA?. Knygoje atsiskleidA?ia popieA?iaus religingumas, modernus savo dvasios drAi??sa, taA?iau tradiciA?kai karA?tas ir iA?laikantis pusiausvyrAi??, paremtas popieA?iaus tikAi??jimu, kad ai??zhumoras ir sAi??mojis yra susijAi?? su iA?mintimiai??? (pagal Daily Express, 1959). Ai??is ryA?kus jo asmenybAi??s bruoA?as pabrAi??A?iamas ir neseniai austrA? publicisto paraA?ytoje jo biografijoje8, kurios vienas skyriA? kalba bAi??tent apie humorAi?? ir savikritikAi??.

Labiausiai sukreA?ianA?ias iA?vadas A?iuo kebliu klausimu, mano galva, pateikia A?v. Augustinas, kuriuo, kaip didA?iausiu autoritetu, remiasi Blaiseai???as Pascalis: ai??zMes turAi??tume niekuomet neprarasti A?irdies dosnumo, net tuomet, kai esame A?pareigoti laikytis iA?orinio susivaldymo, kuris A?moguje A?gyja atA?iaurumo pavidalAi??; mes turAi??tume tai sutriuA?kinti, grieA?tai ir A?velniai, remdamiesi suvokimu, kad daugiau naudos gauname juos studijuodami, nei ieA?kodami juose dA?iaugsmo. [...] Piktumas, persekiodamas gAi??rA?, aklai seka savo aistromis; gerumas, kai persekioja blogA?, yra vedamas iA?mintingo takto; lygiai kaip chirurgas apdairiai apsisprendA?ia, kur jam pjauti, kai A?mogA?udA?iui nerAi??pi, kur kris jo smAi??gisai???. ai??zKas iA?drA?stA? sakyti, kad tiesa turAi??tA? stovAi??ti beginklAi?? prieA? melAi??, ar kad tikAi??jimo prieA?ai turAi??tA? dA?iaugtis laisve gAi??sdinti tikinA?iuosius A?iurkA?A?iais A?odA?iais ir A?aipytis iA? jA? savo energingais kandaus sAi??mojo protrAi??kiais; tuo tarpu katalikai turAi??tA? raA?yti tik stiliumi, pakankamai sustingusiu, kad uA?migdytA? savo skaitytojAi???ai???9

Galiausiai iA?vien su Nicolae Corneanu, rumunA? staA?iatikiA? Banato vyskupu metropolitu, galime sakyti, kad ai??zBaA?nyA?ios TAi??vai, o kartu su jais ir visas naujam gyvenimui prisikAi??lAi??s krikA?A?ioniA? pasaulis, nesmerkia juoko jo grynu, angeliA?ku pavidalu. AA?aros jiems nAi??ra norma, nes net kai jie pataria aA?aras, teisiesiems tai dA?iaugsmo ir dvasinio groA?io aA?aros; tik nusidAi??jAi??liams tai A?irdgAi??los ir atgailos verksmasai???.

Visa tai byloja apie kompensacines, gaivinanA?ias, terapeutines juoko savybes. Juokas A?alina ar sumaA?ina froidiA?kus kompleksus, per atviras ir optimistiA?kas prieA?prieA?as sumaA?indamas slopinimo keliamAi?? A?tampAi??, padeda iA?vengti dramatiA?kA? konfliktA?. Nemaloniuose, kartais kebliuose, o ir sAi??kminguose A?vykiuose visada juokas bematant atstato pasitikAi??jimAi?? savimi ir paA?alina siaubAi?? kelianA?iAi?? atkritimo perspektyvAi??. Nepaisant paskutiniu metu A?engiamA? maA?A? A?ingsneliA?, juoko panaudojimas medicinoje ir psichologijoje vis dar lieka nepaliesta teritorija, laukianti tolesniA? tyrimA?. Vis dAi??lto paskutiniu metu daug VakarA? ir Indijos klinikA? Ai??mAi?? taikyti neA?prastAi?? terapijAi??, kurios pagrindas yra kontroliuojama juoko stimuliacija (tai vadinama humoro terapija arba gelasoterapija). Medikai taiko novatoriA?kas technikas keisdami savo pacientA? nuotaikAi??, ai??i?? pavyzdys A?ia gali bAi??ti ai??zklouniA?kiai??? bAi??dai, A?ymaus akoriaus Robino Williamso pavaizduoti vaidybiniame filme Patch Adams (reA?isierius Tom Shadyac, 1998), A?kvAi??ptame tikros medicinos studento Hunterio Adamso, tikAi??jusio, kad ai??zjuokas yra geriausias vaistasai???, istorijos.

MoksliA?kai tariant, juokas, kaip vienintelAi?? A?mogiA?ka veikla, kuri sukuria daugiau cerebrinAi??s energijos nei suvartoja, subalansuoja kortikalinA? cerebrinA? srautAi?? sAi??moningumo bAi??senose, taip pat maA?ina skirtA? tarp neocefaliniA? ir paleocefaliniA? smegenA?. Tad labai tikAi??tina, kad smegenys, kurioms nepakanka juoko, kenA?ia nuo problemiA?ko A?iA? dviejA? centrA? atskyrimo.

Galiausiai A?alia terapeutinio ar bent prevencinio vaidAi??mens neurozAi??s ir depresijos situacijose, A?alia protiniA? funkcijA? apsaugojimo ir vystymosi, A?alia stereotipA? ir vienpusio suvokimo lauA?ymo, A?alia dviprasmiA?kumo pakeitimo aiA?kumu, neuromediatoriA? gaminimosi skatinimo, ai??i?? juokas taip pat kuria tikAi??jimAi?? savimi paA?iu ir visa A?mogiA?kAi??ja bendruomene bei, tam tikra prasme, priklausymu civilizacijai kaip tokiai. Jis kelia gaivinantA? pasitikAi??jimAi?? vertybiA? sistema, pasauliu ir kosmosu, tikAi??jimAi?? savo poveikio A?iems dalykams turAi??jimu. Visa tai yra autentiA?ka krikA?A?ionybAi??s dalis.

TragiA?ka A?mogaus bAi??klAi??s prigimtis, chaosas, mAi??sA? amA?iA? A?enklinantis Ai??A?esys ir A?tAi??A?is, istoriniai lAi??A?iai graso, kad be nuolatinio pasitikAi??jimo ir tikAi??jimo patvirtinimo A?monAi??s gali prarasti troA?kimAi?? gyventi. BAi??tent A?iuo atA?vilgiu juokas gali pasitarnauti kiekvieno gerovei ir pusiausvyrai, visos A?moniA? giminAi??s iA?likimui. DeA?imtis tAi??kstanA?iA? metA? paleocefalinAi??s smegenys, kontroliuodamos instinktus, saugojo A?monijAi??. Ai??iandieniame pasaulyje, kuriame randasi vis daugiau dirbtinumo ir standartizacijos, pseudodvasingumo ir atgyvenusiA? atsipalaidavimo technikA?, atAi??jo laikas neokortikaliniam gebAi??jimui parodyti savo gyvybines galimybes.

MAi??sA? protAi??viai, ai??i?? nesvarbu, paprasti A?monAi??s, karaliai ar A?ventieji, ai??i?? verkAi?? ir juokAi??si vienodai nuoA?irdA?iai, priimdami realaus ir tikro pasaulio vizijAi??, teikusiAi?? jiems prasmAi??s pajautAi??. Ai??iandien, kai mes juokiamAi??s retai ir nenuosekliai, dvasinei gerovei kyla didesnis pavojus nei kada nors anksA?iau. Tik juokas ir malda gali mus ai??zA?krautiai??? ir padAi??ti mAi??sA? protiniA?, nerviniA? ir informaciniA? ciklA? atsikAi??rimui. ai??zIA?sikrauti padedantis, gydantis juokas atnaujina ir pripildo [...] pasaulyje, kuris iA?lieka nesaugus, apgaulingas ir kintantisai??? (Jean Courtes). Mehr Freude (daugiau dA?iaugsmo) ai??i?? A?A? principAi?? kunigas G. V. Keppleris pasirinko savo raginime tikAi??jimui 1910Ai??m., o Emilis Fiedleris naujAi??jA? moderniosios krikA?A?ionybAi??s A?mogA? apibAi??dino kaip ai??zlaisvAi?? ir dA?iugA? Dievo sAi??nA?. Jo gyvenimo supratimas blaiviausias. Jis pripildytas didA?iausio optimizmo, kurA? gali patirti tik A?mogus, suvokiantis save kaip Dievo sAi??nA?ai???.

Kiek vAi??liau, 1977 m., katalikA? dvasininkas Hansas Walhofas apibendrino visus A?iuos argumentus literatAi??rinAi??je apA?valgoje dvilype tema: ai??zkrikA?A?ioniA?kas juokasai??? ir ai??zhumanizuojantis juokasai???. Kai kurios jo surinktos citatos drAi??siai gali bAi??ti laikomos memorabilia. ai??zA?mogus negali pasiAi??lyti savo kompanionui vertingesnAi??s dovanos nei juokasai???, ai??i?? raA?Ai?? A?vedA? arkivyskupas Nathanas SNi??derblomas (1866ai??i??1931). Ir jei tirolieA?iA? patarlAi?? teigia, kad ai??zDangaus durys atsiveria tik tiems, kurie A?ino, kaip A?ypsotisai???, tai Paulis Claudelis pastebi, kad ai??zdidA?iausias dA?iaugsmas visuomet lydimas didA?iausios tiesosai???.

Ai?? nekaltAi?? vaiko klausimAi?? ai??zKodAi??l angelai gali skraidyti?ai??? katalikas Gilbertas Keithas Chestertonas (1874ai??i??1936), A?inomas kaip ai??zbesijuokiantis filosofasai???, iA?liksiantis mAi??sA? pagrindiniu kultAi??riniu ir dvasiniu pavyzdA?iu, pasiAi??lAi?? paprastAi?? atsakymAi??: ai??zNes jie jauA?iasi lengviai???. Tikiu, kad tik nuoA?irdA?iai A?ypsodamiesi mes, A?iuolaikiniai A?monAi??s, jausimAi??s taip pat.

Claudiu Teodor ArieAYan (g. 1963) ai??i?? rumunA? patristas, klasikinAi??s filologijos daktaras, TimiA?oaros (Rumunija) VakarA? universiteto Istorijos ir teologijos fakulteto profesorius. Svarbesnieji veikalai ai??i?? Hermeneutica umorului simpatetic: Repere pentru o comicologie rom??neascA? (1999), ?zntre sur??s AYi rugA?ciune: Modele culturale din comicologia clasicA? AYi patristicA? (2003)Ai??ai??i?? sukasi apie labiausiai autoriui rAi??pimAi?? juoko/humoro krikA?A?ioniA?koje (ypaA? patristinAi??je) tradicijoje tematikAi??. A?ia publikuojamAi?? tekstAi??, parengtAi?? pagal praneA?imAi??, skaitytAi?? LietuviA? supplement weight loc:br. katalikA? mokslo akademijos 2011 m. lapkriA?io 25ai??i??26 d. surengtoje Pax Romana Europe konferencijoje Mokslas ir dvasingumas, iA? angAi??lA? kalbos vertAi?? AgnAi?? RimkutAi??.

1 Paolo Santarcangeli, Homo ridens: Estetica, filologia, psicologia, storia del comico, Firenze: Leo S. Olschky, 1989, p. 3.

2 Jean Paul, Vorschule der Aesthetik, Hamburg: Friedrich Perthes, 1804, p. 229.

3 Jakob Jonnson, Humour and Irony in the New Testament, Leiden: E. J. Brill, 1985, p. 86ai??i??87.

4 Plg. Teodor Baconski, R??sul Patriarhilor: O antropologie a deriziunii Ai??n patristica rA?sA?riteanA?, BucureAYti: Anastasia, 1996, p. 109.

5 Jacques le Goff, ai??zJAi??sus a-t-Il ri?ai???, in: Lai??i??Histoire, 1992, Nr. 158, p. 72ai??i??74.

6 Klemensas Aleksandrietis, Paedagogus II, 5: De risu.

7 Marius Latour, Le probleme du rire et du rAi??el: Le reel jouAi?? ou ludique comme premier rAi??el, Paris: Presses universitaires de France, 1949, p. 7.

8 Plg. Hubert Gaisbauer, Ruhig und froh lebe ich weiter: ?i??lter werden mit Johannes XXIII, Wien: Wiener Dom Verlag, 2011.

9 Blaise Pascal, Mintys, iA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? Anicetas TamoA?aitis, Vilnius: Aidai, 1997.