Rolandas RIMKA?NAS ai??i?? apie menAi?? ir ataskaitas

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis Ai??apoka
DATA: 2013-06

Laukiant ai??zDulkiA? ir A?vaigA?dA?iA?ai??? tomo

KAi??stutis Ai??apoka

Su VDA Kauno filialo dAi??stytojuAi??Rolandu RimkAi??nuAi??kalbasiAi??KAi??stutis Ai??apoka

ArtAi??ro Valionio nuotrauka
ArtAi??ro Valionio nuotrauka

Ai??KalbamAi??s iA? pirmo A?vilgsnio apie ai??zA?alutinA?” dalykAi??. Ne apie kokiAi?? paroAi??dAi?? ar menus, o apie biurokratinA?, konkreA?iau ai??i?? VDA ai??i?? kontekstAi??. Gal galAi??tum skaitytojams paaiA?kinti, kodAi??l nusprendei pasiAi??lyti pasikalbAi??ti bAi??tent apie tai?

Viename ai??zKultAi??ros barA?” numeryje uA?strigo tavo straipsnio ai??zTuA?toka postAi??idAi??ja” vieta, kur kalbi apie dAi??stanA?iA?jA? VDA parodA? ai??znomenklatAi??rinA? versliukAi??”. Atsirado noras pratAi??sti A?A? pokalbA?, kadangi jau senokai, nuo 1994 metA?, dirbu VDA Kauno dailAi??s fakultete ir tiesiogiai esu visA? A?vietimo, kultAi??riniA? ir kitokiA? ai??zreformA?” dalyvis. Gal tiksliau bAi??tA? sakyti ai??i??Ai?? vienas iA? vykdytojA?.

Man, nuo studentavimo laikA? nebeturinA?iam su VDA artimesniA? ryA?iA?, tas biurokratizmas, A?sismelkAi??s A? kAi??rybos sferas, buvo naujiena. Gal galAi??tum man, naiviam A?mogui, paaiA?kinti A?itos sistemos, pavyzdA?iui, ai??znomenklatAi??rinio versliuko” veikimo mechanizmus?
Kiekviena valstybAi?? per savo mokslo A?staigas vykdo savo politinius, socialinius ir ekonominius tikslus ir siekius. AiA?kiai matome, kaip anglakalbAi??s valstybAi??s per gerai finansuojamAi?? savos kultAi??ros sklaidAi?? ima ekonomiA?kai ir kultAi??riA?kai dominuoti daugelyje Europos valstybiA?. AiA?kiai jauA?iame ir didA?iA?jA? kaimyniA? norAi?? per savAi??jAi?? kultAi??rAi?? daryti A?takAi?? Lietuvoje. Tam skiriamos didelAi??s lAi??A?os ir nemaA?os ideologinio marketingo pajAi??gos. Toks noras dominuoti yra suprantamas ir logiA?kas. Kitas klausimas, ar Lietuvos valstybAi?? per savo kAi??rybinA? potencialAi?? vykdo savarankiA?kAi??, ekonominAi??, socialinAi?? politikAi??, ar per tam tikrus mechanizmus yra tapusi didesniA?jA? rinkA? A?aidAi??jA? politiniA?, ekonominiA?, kultAi??riniu siekiA? ir tikslA?, reklaminAi??s sklaidos lauku? Ai??itas klausimas nAi??ra vienareikA?mis, taA?iau yra svarbus dAi??l paprastos prieA?asties ai??i?? ar mes norime bent iA? dalies iA?likti savarankiA?ki ir A?mogiA?kai orAi??s.
Vaidiname rusA? autoriA? pjeses ir gauname rusiA?kus prestiA?inius apdovanojimus, smerkiame terorizmAi?? ir gauname anglakalbiA? A?aliA? premijas, atliekame vokieA?iA? kompozitoriA? muzikinius kAi??rinius ir esame Vokietijoje apdovanojami, rAi??pinamAi??s lenkA? kultAi??riniu paveldu ir gauname lenkiA?kAi?? medalA?, literatAi??roje vadiname save A?ydA?audA?iA? tauta ir gauname piniginA? paskatinimAi??. Nesakau, kad to nereikia, bet ar pakanka?
Paradoksas ai??i?? atrodo, kad ai??zgrynosios kAi??rybos”, paremtos pseudoidealizmu ir visokiomis labai ai??zaktualiomis” meninAi??mis ai??zproblemomis”, esmAi?? ir yra neturAi??jimas savarankiA?kos, gerai finansuojamos, A?mogiA?kai orios kultAi??ros politikos. Dalis kultAi??rinAi??s rinkos dalyviA? pradeda ieA?koti finansavimo iA? kitA? A?altiniA?. Kiti A?altiniai pasiAi??lo savas ai??zaktualias” menines ai??zproblemas”.
Reikia pripaA?inti kad daA?nai ai??zprestiA?iniA?”, ai??zaktualiA?” ir ai??ztarptautiniA?” parodA? ai??zmeninAi?? problema” tampa tiesiog tam tikru asmeniniu pajamA? A?altiniu. VDA A?iuo metu egzistuojanti dAi??stytojA? piniginio skatinimo sistema tiesiogiai priklauso nuo kuo didesnio dalyvavimo tokiuose renginiuose. RenginiA? organizatoriai taip pat nesnaudA?ia. UA? sudalyvavimAi?? tokiose ai??zprestiA?inAi??se”, ai??zaktualiose” (ir tarptautinAi??se) parodose renkami mokesA?iai. Pats jau A?iais metais gavau asmeninius pakvietimus A? dvi Portugalijoje ir vienAi?? JAV, kaip raA?o organizatoriai, ai??zprestiA?ines” ir tarptautines grafikos meno parodas. Dalyvio mokestis ai??i?? 50 eurA?. AtrodytA?, nedaug kainuoja nusipirkti prestiA?iA?kumAi?? ir VDA ai??zbonusAi??”, bet perA?iAi??rAi??jus internete praeitA? bienaliA? dalyviA? skaiA?iA?, paaiA?kAi??ja, kad tokiA? ai??ziA?skirtiniA?” asmeniniA? kvietimA? buvo iA?siuntinAi??ta keli A?imtai. ParodA? organizatoriA? ir dalyviA? piniginiai mainai pradeda suktis, kaA?kam net pasiseka uA?sidirbti. Ir tai yra besimokanA?iojo, bAi??simo menininko savastis ir siekis? Tai yra valstybinAi??s institucijos politika?

PaminAi??jai paslaptingAi??jA? ai??zbonusAi??”. Kas yra ai??zprestiA?iniA? bonusA? politika”?
Tai yra tokios ataskaitinAi??s lentelAi??s VDA dAi??stytojams, kurios pildomos metA? pabaigoje ir po to pateikiamos kaA?kokiai specialiai komisijai. Komisija A?vertina aukA?tosios mokyklos dAi??stytojA? ai??zpasiekimus” balais pagal kaA?kieno sukurtAi?? skaiA?iavimo metodikAi??. VAi??liau kaA?kas VDA tuos skaiA?iavimus verA?ia piniginiais priedais.
PavyzdA?iui, aukA?A?iausia balA? suma raA?oma uA? reikA?mingAi?? meno kAi??rinio atlikimAi?? / skelbimAi?? ai??zprestiA?iniame” kontekste ar reikA?mingAi?? kAi??rinio realizavimAi?? uA?sienio uA?sakovui, uA? pasaulinio garso atlikAi??jA? vieA?ai atliktus kAi??rinius, kuriuos A?sigijo ai??zprestiA?inis meno muziejus”, galerija; uA? dalyvavimAi?? ar apdovanojimAi??, kaip jau minAi??jau, ai??zprestiA?iniame meno renginyje” ar konkurse ir tokiA? renginiA? kuravimAi??; uA? meninA? tyrimAi??, jo publikacijAi?? pripaA?intame uA?sienio leidinyje.
O jau ai??ztreA?io lygio” (t. y. ai??zA?emiausio” lygio) meno kAi??riniai yra tie, kurie skelbiami Lietuvos kontekste, ar kAi??riniai, realizuoti uA?sakovui, taip pat pripaA?intA? Lietuvos atlikAi??jA? vieA?ai atlikti kAi??riniai ir kAi??riniai, kuriuos A?sigijo Lietuvos meno muziejus, galerija, bei dalyvavimas ar apdovanojimas meno renginyje ar konkurse Lietuvoje, kAi??rinio pristatymas jungtinAi??je kolekcijoje Lietuvoje, edukacinAi?? reikA?mAi?? turinA?iA? meno renginiA? kuravimas.
Kitaip sakant, jei architektas pastatAi?? sporto rAi??mus Lietuvoje, jis yra vertinamas trimis pozicijomis A?emiau nei ekslibrisA? kAi??rAi??jas, kuris nusiuntAi?? pora popieriukA? A? kokiame nors Japonijos universitete vykstanA?iAi?? estampo parodAi??lAi?? ir gavo ten neva ai??zprestiA?inA?” apdovanojimAi??.
PavyzdA?iui, menininkas, dirbantis su neA?galiais asmenimis meno terapijos srityje Lietuvoje niekada negali bAi??ti A?vertintas taip, kaip uA? valstybAi??s pinigus iA?veA?tas dailininko darbelis kartu su krAi??va kitA? paveikslAi??liA? A? ai??zprestiA?inAi??” Venecijos bienalAi??.

Taip, Venecijos bienalAi??s sureikA?minimas ir suabsoliutinimas pas mus tiek tarp dailAi??tyrinink(i)A?, tiek tarp dailinink(i)A?, tiek ir tarp meno funkcionieriA? jau perA?engAi?? visas kvailumo ribas… GrA?A?kime prie kito ai??zgrynosios” biurokratijos aspekto, pavyzdA?iui, auditA?. Kas tai yra ir kaip jie gerina studijA? kokybAi???
Esame pergyvenAi?? jau du tarptautinius auditus, studijA? kokybAi??s vertinimo centro iA?vadas, uA?pildAi?? A?Ai??snis popieriA? ir lenteliA?, priraA?Ai?? vizijA? ir ataskaitA?. Gerai, kad tarptautiniai auditai privertAi?? mus susimAi??styti apie savo padAi??tA? tarptautinAi??je meno mokyklA? rinkoje. Gerai, kad tarptautinis auditas privertAi?? susisteminti VDA vykdomas studijA? programas. Iki tarptautinio audito mes neA?inojome, kas yra kompiuterinAi??s informacinAi??s studijA? sistemos.
TaA?iau be tarptautinio audito patarimA? ir studijA? kokybAi??s vertinimo centro verdikto veikia ir kiti veiksniai ai??i?? krepA?eliA? ir centralizuota stojimo sistema, geografinAi??-kultAi??rinAi?? aukA?tosios mokyklos padAi??tis, aukA?tosios mokyklos materialinAi?? bazAi??, infrastruktAi??ra, demografinAi?? krizAi?? ir t. t. Paradoksas ai??i?? kai kurios tarptautinio audito labai gerai A?vertintos programos nesurenka norinA?iA? besimokyti studentA?.
Susidaro A?spAi??dis, kad visA? A?itA?, daA?niausiai ai??i?? popieriniA?, reformA? ir studijA? kokybAi??s gerinimo mechanizmas A?gyja parazitinio organizmo bruoA?A?. Po skambiais A?odA?iais daA?nai slepiasi nemaA?i honorarai tikrintojams, auditoriams, vertintojams, esamos ar naujai kuriamos darbo vietos.

KokiAi?? tavo, kaip dAi??stytojo nuomone, ideologijAi?? transliuoja VDA ai??zmeninAi??s programos”? Jei, A?inoma, apskritai kokia nors aiA?kesnAi?? vieninga vizija egzistuoja? O gal kiekviena katedra turi labai aiA?kiAi?? savo ideologinAi?? programAi???
Pasakysiu trumpai ir kiek ironiA?kai: pagrindinAi?? ai??zmeniniA? programA?” ideologija A?iuo metu ai??i?? kaip iA?likti. DAi??l demografinAi??s krizAi??s ir vis maA?Ai??janA?io finansavimo prasidAi??jo A?Ai??tbAi??tinAi?? kova dAi??l krepA?eliA? skaiA?iaus, valstybiniA? ai??zgrantA?”, kitaip sakant ai??zenergetiniA? resursA?”. Ai??itos kovos akivaizdoje VDA ai??zmeninAi??s programos” visais A?manomais bAi??dais konkuruoja viena su kita ir su likusiomis kitA? Lietuvos aukA?tA?jA? mokyklA? ai??zmeninAi??mis programomis”. SavanoriA?kai mokAi??ti uA? studijas VDA ir uA? keliasdeA?imt tAi??kstanA?iA? A?gyti nuolatines ir orias pajamas negarantuojantA? meno bakalauro ar meno magistro diplomAi?? ai??i?? tikrai labai nedaug norinA?iA?. Reikia pastebAi??ti, kad architektAi??ros ir dizaino padAi??tis kiek geresnAi??.
DAi??l to apie vieningAi?? ai??zmeniniA? programA?” vizijAi??, mano supratimu, A?nekAi??ti sunku. AtaskaitinAi??se VDA savianalizAi??s suvestinAi??se vizijos, aiA?ku, egzistuoja.

Viename iA? VDA leidiniA? esu pastebAi??jAi??s tokiA? skambiA? fraziA?, pavyzdA?iui, tarp strateginiA? tikslA? ai??i?? ai??zakademijos kaip tarptautinAi??s aukA?tosios mokyklos autoriteto stiprinimas”. Ar tas autoritetas A?iuo metu aukA?tas ir kaip jis stiprinamas? Ar A?iuo aspektu skiriasi situacija Kauno ir Vilniaus padaliniuose?
Paprastai autoritetingesnis tas, kuris yra turtingesnis. AiA?ku, kad Vilniaus padalinys tokiu atveju yra ai??zautoritetingesnis”, nes turi ir skirsto visAi?? VDA biudA?etAi?? bei valdo pirminAi?? informacijAi??. Tikriausiai naivu tikAi??tis, kad biudA?etas bus skirstomas tolygiai tarp visA? padaliniA?. O kAi?? reiA?kia didesnis biudA?etas ar pirminAi??s informacijos neturAi??jimas?
Tai patalpA? renovacija, darbui ir mokymui skirta A?ranga, lAi??A?os, skirtos projektams raA?yti, finansavimas, skirtas uA?sienio ir A?domesniA? Lietuvos menininkA? paskaitoms, paA?intinAi??s kelionAi??s ir parodA? lankymas studentams, praktikos Lietuvoje ir uA?sienyje ir t. t.

O kAi?? reikA?tA?, remiantis Tavo dAi??stytojo patirtimi, tokia frazAi?? ai??i?? ai??zorientuojame studijA? procesAi?? A? studentus ir jA? karjeros poreikius bei lAi??kesA?ius”?
Ai??iuo metu katedroje esame apklausAi?? visA? kursA? studentus, kuriAi?? specializacijAi?? besimokantieji Taikomosios grafikos programoje jie laikytA? prioritetu: poligrafinAi??s iliustracijos, internetinAi??s iliustracijos, plakato, komercinAi??s poligrafinAi??s knygos, elektroninAi??s knygos, poligrafinAi??s ir elektroninAi??s knygA? leidybos marketingo ir verslo pagrindA? specializacijos? O gal klasikinio estampo, skaitmeninio estampo, konceptualaus meno, konceptualaus meno istorijos, autorinAi??s knygos, parodA? organizavimo specializacijos?
Keturi penktadaliai nurodAi?? pirmAi??jAi?? kryptA?, pabrAi??A?dami ir antrosios svarbAi?? siekiant bendro rezultato. Motyvacija paprasta ai??i?? lengviau susirasti darbAi?? ir pragyventi. Artimiausioje ateityje keisime programAi?? pagal studentA? poreikius.
TokiA? specialybiA? kaip tapyba, skulptAi??ra, multimedija (jei apskritai, A?iandienos supratimu, jas galima laikyti specialybAi??mis) kontekste tavo cituota frazAi?? skamba gana keistai. Keistai skamba ir auditoriA? reikalavimas atvesti A? audito posAi??dA?ius darbdavius. Daugelis baigusiA?jA? iA? tiesioginAi??s savo kAi??rybinAi??s veiklos nepragyvens.
Visame pasaulyje menininkai kaA?kur dirba, kad pragyventA?, o laisvu laiku uA?siima menu. Retas kuris bus finansuojamas ir galAi??s gyventi iA? kAi??rybos. Sovietmetis iA?ugdAi?? didA?iulAi?? parazituojanA?iA? menininkA? armijAi??, kurie pyksta ant viso pasaulio, kad jiems neduodami pinigai uA? jA? ai??zdvasingAi??”, bet daA?nai visuomenei visiA?kai nereikalingAi?? kAi??rybAi??.
GrA?A?iu prie anksA?iau iA?sakytA? minA?iA?, kad menas turi bAi??ti reikalingas valstybei, reikalingas A?mogui kaip tam tikra marketingo, komunikavimo, kultAi??riniA?, socialiniA?, ekonominiA? A?A?valgA? priemonAi??, siekiant savA? nacionaliniA? tikslA?. TokA? menAi?? valstybAi?? privalo remti ir skatinti. TokA? menAi?? remia ir skatina visos valstybAi??s, siekdamos savA? tikslA?, daA?nai ir kitA? neturtingesniA? valstybiA? menininkA? pajAi??gomis (vienas pavyzdA?iA? ai??i?? VDA bonusai uA? tarptautiA?kumAi??).
ManyA?iau, programA? skirstymas pagal darbo A?rankius yra gerokai pasenAi??s. Ir A?ia mes tikrai atsiliekame nuo pilietiniA? visuomeniA?, kurios nuo mokyklos suolo aiA?kina vaikams, kam menas A?mogui reikalingas ir kad menas yra A?mogaus kasdienybAi??s dalis. Deja, mes vidurinAi??se mokyklose vis dar paiA?ome gipsines galvas, ateities pilieA?ius vadindami negabiais ir nesuprantanA?iais meno, labiau panaA?Ai??dami A? vienodai A?ygiuojanA?iA? sovietiniA? kareiviA? gretas, nei A? mAi??stanA?iA? A?moniA? bendruomenAi??.

Dar vienas A?domus sakinys ai??i?? ai??ztapatybAi?? ai??i??Ai?? atsakomybAi?? grindA?iama kilme ir kultAi??ra, A?sipareigojimas saugoti ir plAi??toti savitus bruoA?us daugiakultAi??rAi??je aplinkoje”. Kaip pakomentuotum A?A? A? VDA vertybes A?raA?ytAi?? sakinA??
Ilgos nacionalinAi??s meno mokyklos meno formoje paieA?kos atvedAi?? A? niekur. Nacionalinis menas tai nacionaliniA? interesA? sklaida. Nacionaliniai interesai, mano supratimu, yra ir A?mogiA?kumAi?? dAi??l A?vairiausiA? prieA?asA?iA? ignoruojanA?iA? A?vairiA? institucijA? ir valdA?iA? kritika. Keista, kai NacionalinAi??je galerijoje kabo kolaboravusiA? su okupacinAi??mis valdA?iomis menininkA? darbai. O okupacinis ideologinis menas pateikiamas kaip visai neblogas savAi??ja forma. Ai??domu, prancAi??zai, rusai ar lenkai taip pat gerai vertina savA? menininkA?, kolaboravusiA? su hitleriniu reA?imu, kAi??rybAi??? Gal aA? ko nors neA?inau ir nesuprantu? O gal tai ir yra ai??zsaviti kultAi??riniai bruoA?ai” daugiakultAi??rAi??je aplinkoje?

Gal galAi??tum papasakoti apie konkurencinAi?? kovAi?? tarp ai??zeuro programA?” ir ai??zstudentA? rinkA?” ieA?kojimo? Kas tai per burtaA?odA?iai? Kaip yra orientuojamasi A? Vakarus ar A? Rytus?
Esame Europos SAi??jungoje. Tai reiA?kia, kad norAi??dami iA?likti, turime turAi??ti kritinA? skaiA?iA? besimokanA?iA?. MAi??sA? vaikai vaA?iuoja mokytis ne tik A? VilniA? ar KaunAi??, bet ir A? turtingesniA?, kultAi??riA?kai, ekonomiA?kai ir socialiai stipresniA? valstybiA? universitetus. DalA? jA? prarandame ir natAi??ralu, kad, kaip ir visoje Europoje, turime stengtis, kad pas mus taip pat kaA?kas atvaA?iuotA? mokytis. PavyzdA?iui, Lietuvos sveikatos moksAi??lA? universitete A?iandien mokosi daugiau kaip 500 studentA? iA? uA?sienio ai??i??Ai?? A?iuo metu LSMU tarptautinis ryA?iA? ir studijA? centras aktyviai ieA?ko naujA? rinkA? ir buvusiose postsovietinAi??se respublikose. Moka uA? mokslAi??, nuomojasi butus, lankosi kultAi??ros renginiuose, kitaip sakant ai??i?? yra ne tik mums ekonomiA?kai naudingi, bet ir kaA?kuriuo aspektu tampa mAi??sA? kultAi??riniais ambasadoriais grA?A?Ai?? namo.
Reikia suprasti, kad VDA yra specifinAi?? mokykla. Baigusieji tiek pas mus, tiek turtingose Europos valstybAi??se, daA?nai neturi nuolatiniA? pajamA?. Lietuvos kultAi??rinAi?? rinka ir aplinka tokioms specialybAi??ms yra visiA?kai neparanki. Lietuva taip pat nAi??ra kultAi??rinAi??s traukos centras. Studentai iA? VakarA? Europos, mano A?iniomis, A?ia vaA?iuoja nebent pagal ERASMUS programos tarptautinius mainus. Kaina uA? suteiktas tokio pobAi??dA?io A?inias yra aukA?ta net ir senosios Europos pilieA?iui. Taigi, nematau prieA?asA?iA?, kodAi??l A? LietuvAi?? turAi??tA? vaA?iuoti mokytis meno studentai iA? VakarA? Europos. Kas kita ai??i?? RytA? (ypaA? buvusios SovietA? SAi??jungos) rinka. Manau, kad buvusiA? sovietiniA? respublikA? pilieA?iai ir ypaA? tA?, kuriA? nAi??ra tarp Europos SAi??jungos nariA?, mielai atvaA?iuotA? mokytis A? VDA. PrieA?asA?iA? tam, manyA?iau, yra keletas.
Pirma ai??i?? Lietuva yra Europos SAi??jungoje, ir studentas, baigAi??s VDA, gali tikAi??tis joje pasilikti gyventi. Antra ai??i?? mAi??sA? infraAi??struktAi??ra jA? negAi??sdina, nes prie (po)sovietinAi??s netvarkos apraiA?kA? jie yra A?pratAi??. TreA?ia ai??i??Ai?? jA? supratimu, mes vis dar esame A?iek tiek europietiA?kesni, kitokie ir A?ia yra ko pasimokyti. TaA?iau mAi??sA? strategams maloniau vaA?iuoti A? VakarA? Europos universitetus ar mokslo muges, mat ten gali patys pasipinigauti per A?vairius projektus. Su RytA? rinka reikAi??tA? patiems uA?sidirbti. Taigi, RytA? rinkos daA?niausiai mAi??sA? nedomina. Gerai tai ar blogai ai??i?? ne man sprAi??sti.

Gal kiek perspausiu, bet mAi??siA?kiams orientuotis A?, sAi??lygiA?kai sakykime, ai??zRytus” ai??i??Ai?? yra ai??zne lygis”. O tai, kad tos paA?ios ES arba ekspansyviA? kitakalbiA? ES kultAi??rA? atstovams mes patys atrodome ai??zpuslaukiniai” arba ai??zne lygis”, tiesiog neA?domAi??s ai??i?? mums nAi?? motais? Ar teisingai supratau Tavo mintA??
Taip. VisiA?kai teisingai.

Kiek suprantu, vienas iA? kultAi??rinAi??s ideologijos ir propagandos ramsA?iA? ai??i??Ai?? kryptinga ir gerai organizuota vietinAi?? regioninAi?? politika, kuri reiA?kiasi ne tik pavieniais arogantiA?kA? profesoriA? iA? sostinAi??s vizitais A? ai??zprovincijAi??” pamokyti tamsuoliA? ir padovanoti keleto albumA?, bet gerai aprAi??pintos materialinAi??s bazAi??s, iA?vystytos infrastruktAi??ros, kAi??rybiA?kA? tarpusavio ryA?iA? organizavimas. KAi??, tavo manymu, yra A?iuo aspektu nuveikusi VDA?
Pajuokausiu… Kadangi nuvaA?iavAi?? A? BriuselA? mAi??sA? tarptautiniai ir A?inomi profesoriai, A?velniai tariant, yra nelabai A?inomi (anais laikais Maskvoje buvo labiau gerbiami), tai pasipuikuoti jie gali prieA? Kauno, TelA?iA? ar Alytaus ai??ztamsuolius”. Nors daA?niausiai sostinAi??s profesAi??ra ir A?ia neatvaA?iuoja, mat buhalterija yra Vilniuje, taigi pinigA? provincijoje gauti neiA?eina. PrestiA?inius diplomus taip pat geriau vertina gautus VarA?uvoje, o dar geriau ai??i??Ai?? Briuselyje. Taigi ir vertingA? diplomA? A?ia nAi??ra.
Jei rimtai, pasakysiu paprastai ai??i?? tavo minAi??tA? ryA?iA? smarkiai trAi??ksta. DaA?nai A? VDA padalinius esanA?ius ai??zprovincijoje” A?iAi??rima kaip A? nevisaverA?ius, su ai??zsavotiA?ku mentalitetu”, kurie reikalingi labiau kaip kritinAi?? masAi?? bendram didesniam valstybiniam finansavimui gauti, ir skirstant jA? tarp padaliniA? esame su ai??zsavo interesais” daA?nai pamirA?tami. Jei kam teko lankytis VDA ai??zTitanike” ir tuo paA?iu VDA Kauno dailAi??s fakultete, supras, apie kAi?? A?neku.
KultAi??rinAi??s ideologijos ir propagandos A?Ai??kis ai??i?? ai??zkryptinga ir gerai organizuota vietinAi?? regioninAi?? politika”, panaA?u, yra virtAi??s dar viena postsovietinAi??s nomenklatAi??ros tautosakine kliA?e. Daug pasakanti ir tuo pat metu nieko nereiA?kianti.