RAi??dninkA? girios epizodas 1863 metA? sukilime

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Ex Professo
AUTORIUS:Ai??Aldona PraA?mantaitAi??
DATA: 2013-09

RAi??dninkA? girios epizodas 1863 metA? sukilime

Aldona PraA?mantaitAi??

A�

RugsAi??jo 14 d. nemaA?as bAi??rys vilnieA?iA? turAi??jo progos dalyvauti iA?vykoje A? RAi??dninkus (kaimAi?? ir giriAi??), dedikuotoje 1863-A?jA? m. sukilimo 150-meA?iui. Tai A?urnalistAi??s Aurelijos ArlauskienAi??s inicijuotas ir vadovautas renginys, A?siterpAi??s A? A?iemeA?iA? Europos paveldo dienA? programAi??. RAi??dninkA? kaimo pakraA?ty, ant Merkio kranto prie 1975 m. pastatyto medinio paminklo, A?enklinanA?io sukilAi??liA? susidAi??rimAi?? su caro kariuomene, A?vyko istorijos pamoka-konferencija ai??zRAi??dninkA? giria ai??i?? istoriniA? A?vykiA? liudininkAi??ai???, kurioje praneA?imAi?? skaitAi?? istorikAi??, Lietuvos istorijos instituto darbuotoja habil. dr. Aldona PraA?mantaitAi??. 1863 m. sukilimo dainas atliko vilniA?kis folkloro ansamblis ai??zDijAi??taai??? (vadovAi?? dr. RAi??ta A?arskienAi??).

PraneA?imo ai??z1863-ieji Lietuvos ir RAi??dninkA? istorijoje” fragmentas

RAi??dninkA? giria 1863 metA? pradA?ioje atsiliepusiems A? sukilAi??liA? vadovybAi??s raginimAi?? imtis ginklo ir eiti ginti ai??zTewines nuo Maskolo” tapo tarsi paA?ios gamtos suformuota tvirtove. KeletAi?? savaiA?iA? ji teikAi?? prieglobstA? ir sukilAi??liA? vado Liudviko Narbuto vadovaujamam bAi??riui. Apie tuomet A? ketvirtAi?? deA?imtA? A?A?engusio bAi??rio vado iA?radingumAi??, greitAi?? orientacijAi?? ir gebAi??jimAi?? palaikyti bAi??ryje disciplinAi?? sklido legendos. Tai buvo vienas iA? pirmA?jA? buvusios Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s A?emAi??se suformuotA? ir A? atvirAi?? susirAi??mimAi?? su imperijos kariuomene stojusiA? bAi??riA?, A?neA?usiA? A?enklA? indAi??lA? A? sukilimAi??, kuriame lietuviai ir lenkai, dvi pagrindinAi??s AbiejA? TautA? Respublikos tautos, paskutinA?kart drauge kovAi??si uA? XVIII a. pabaigoje Rusijos, Austrijos ir PrAi??sijos pasidalytos valstybAi??s atkAi??rimAi??.
DAi??l buvusios AbiejA? TautA? Respublikos A?emAi??se didAi??janA?io visuomenAi??s aktyvumo XIX a. 6ai??i??7 deA?imtmeA?iA? sandAi??roje pradAi??jo formuotis skirtingos politinAi??s srovAi??s: ai??zraudonieji”, pasisakAi?? uA? ginkluotAi?? kovAi??, ir ai??zbaltieji”, kuriems sukilimas geriausiu atveju buvo tolimos ateities perspektyva. Ginkluotos kovos A?alininkA? grupuotAi?? tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje sukilimAi?? pradAi??ti planavo 1863 metA? pavasarA?. Planus koreguoti privertAi?? Lenkijos KaralystAi??je paskelbtas Ai??mimas A? Rusijos kariuomenAi??, vadinamoji ai??zbranka”. Sukilimo vadovybAi?? VarA?uvoje priAi??mAi?? sprendimAi?? sukilti ilgai nedelsiant. Sausio 16-Ai??jAi?? Centrinis tautinis komitetas, kaip Laikinoji tautinAi?? vyriausybAi??, iA?leido atsiA?aukimAi??, kuriuo paskelbAi?? apie ypatingAi?? padAi??tA?. Kiekvienoje vaivadijoje buvo A?kurta karo virA?ininko pareigybAi??; jam sukilimo metu turAi??jo paklusti visos A?emesnAi??s sukilimo administracinAi??s struktAi??ros, sudarytos dar 1862 m. Pagal Lietuvos provincijos komiteto, reprezentavusio sukilimo vadovybAi?? to meto Lietuvoje, iA?leistAi?? instrukcijAi?? buvusios Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s A?emiA? teritorija taip pat suskirstyta A? vaivadijas (Kauno, InflantA?, Vitebsko, Vilniaus, Gardino, Minsko, Mogiliavo, PalenkAi??s). Vaivadijos savo ruoA?tu padalytos A? smulkesnius administracinius vienetus: apskritis, apylinkes, parapijas ir valsA?ius. Centrinio tautinio komiteto sprendimu, buvo nutarta sukilimAi?? pradAi??ti naktA? iA? sausio 22-os A? 23-iAi??jAi??.
1863 metA? sausio 22 dienAi?? sukilimo vadovybAi?? VarA?uvoje paskelbAi?? vadinamAi??jA? sukilimo ManifestAi??, kuriuo Lenkijos, Lietuvos ir Rusios tautos kvieA?iamos imtis ginklo, pabrAi??A?iant, kad iA?muA?Ai?? jau iA?sivadavimo valanda ai??i?? A?venta Erelio, VyA?io ir Archangelo vAi??liava iA?skleista. TAi?? paA?iAi?? dienAi?? VarA?uvoje iA?leisti du dekretai ai??i?? apie baudA?iavos panaikinimAi?? ir apie A?emAi??s sklypo suteikimAi?? visiems beA?emiams sukilime dalyvausiantiems valstieA?iams. DekretA? tekstA? autorystAi?? priskiriama iA? MarijampolAi??s kilusiam teisininkui Oskarui Gustavui Avejdei, tuo metu Pataisos Policijos teismo VarA?uvoje asesoriui, vienam iA? ai??zraudonA?jA?” srovAi??s lyderiA?. Ai??ie dekretai, A?iek tiek juos modifikavus, buvo iA?versti A? lietuviA? kalbAi?? ir tapo Lietuvos provincijos komiteto 1863 metA? vasario 1 d. Vilniuje paskelbto ai??zManifesto Wiresnibes Linku” pagrindu. Manifeste garantuota: ai??zKumpininkaj, sluA?elninkaj, actauti ir kiti, kurie ajs gintu Tewines nuo Maskolo, gaus uA?tataj anis arba ju gimines maA?iausia tris morgias A?emes.” Pastaruoju metu lietuviA? kalba raA?ytuose tekstuose apie 1863 metA? sukilimAi?? (ir ne tik publicistiniuose) neretai teigiama, kad A?is Lietuvos provincijos komiteto Vilniuje vasario 1 d. iA?leistas Manifestas A?ymi sukilimo Lietuvoje pradA?iAi??. Atkreiptinas dAi??mesys, kad Lietuvos provincijos komiteto paskelbtasis Manifesto tekstas parengtas aukA?A?iau minAi??to VarA?uvoje iA?leisto Manifesto priedA? ai??i?? dviejA? dekretA? ai??i?? pagrindiniA? teiginiA? pagrindu. Tad diskutuotina, ar tikslinga A?iam sukilAi??liA? vadovybAi??s Vilniuje iA?leistam dokumentui suteikti sukilimAi?? Lietuvoje inicijavusio akto vaidmenA?. Juolab, kad sausio 22-osios dienos VarA?uvoje iA?leistas sukilimo Manifestas teritoriniu poA?iAi??riu buvo orientuotas A? visas buvusios AbiejA? TautA? Respublikos A?emes, taigi apAi??mAi?? ir tuometAi?? LietuvAi??.
Sausio 29 d., savaitei praAi??jus po Manifesto paskelbimo, Centrinis tautinis komitetas VarA?uvoje atskiru atsiA?aukimu kreipAi??si ai??zAi?? brolius lietuvius”, kviesdamas LietuvAi?? ir A?emaitijAi?? A? sukilimAi??. Akcentuojama, kad nuo Lietuvos pozicijos priklauso Lenkijos ateitis ai??i?? ai??zsukilimas Lietuvoje nulems Lenkijos prisikAi??limAi?? ir prieA?o mirtA?”. Tai anaiptol nereiA?kia, kad sukilimo valdA?ia VarA?uvoje bAi??tA? atsisakiusi AbiejA? TautA? Respublikos atkAi??rimo planA? ar projektavusi savarankiA?kos Lietuvos valstybAi??s modelA?. Vilniuje tuo metu veikusi sukilimo vadovybAi??, kuriAi?? reprezentavo Lietuvos provincijos komitetas, vieningos nuostatos, kokiu keliu turAi??tA? pasukti Lietuva pergalAi??s sukilime atveju taip pat neturAi??jo: svarbiausia buvo nusimesti visas buvusios AbiejA? TautA? Respublikos tautas slAi??gusA? Rusijos imperijos jungAi??. Sukilimo vadovybAi?? Lietuvoje paskelbAi?? trumpAi?? atsiA?aukimAi??: ai??zBroliai, KaralystAi?? sukilo. Kraujas, kuris liejasi uA? Nemuno, A?aukia mus prie ginklo. Kova su grobikais uA? mAi??sA? A?ventas teises, uA? mAi??sA? laisvAi?? ateina ir pas mus.” Centrinis tautinis komitetas vasario 10 d. praneA?ime sukilimo diktatoriumi paskirtajam Liudvikui Mieroslavskiui raA?Ai??: ai??zLietuva visa subruzdusi, taA?iau sukilti galAi??tA? tik A?A?engus mAi??sA? bAi??riams. (…) A?emaitijAi?? visAi?? pavyks uA?degti vienu geru bAi??riu.” SukilAi??liA? vadovybei VarA?uvoje, matyt, buvo kiek netikAi??ta, kad A?emaitija sukilAi??liA? bAi??rio vadAi?? tuo metu jau turAi??jo ai??i??Ai?? PaberA?Ai??s filialistAi?? kunigAi?? AntanAi?? MackeviA?iA?. O Gardino miA?kuose sukilAi??lius buvo pradAi??jAi??s telkti L. Narbutas ai??i?? paporuA?ikio laipsnA? turintis imperijos armijos atsargos karininkas.
Ai?? atsargAi?? iA?Ai??jAi??s vyriausias istoriko Teodoro Narbuto sAi??nus (g. 1832 m.), Lydos pijorA? mokyklos ir Vilniaus gimnazijos auklAi??tinis, A? imperijos armijAi?? eiliniu buvo iA?siA?stas 1851 m. uA? priklausymAi?? gimnazijoje veikusiam slaptam mokiniA? bAi??reliui. Daugiausia tarnavo Kaukaze, pasiA?ymAi??jo ne vienose kautynAi??se, pelnAi?? apdovanojimus. Pakeltas A? karininko laipsnA? gavo teisAi?? iA? karo tarnybos pasitraukti ir ta teise pasinaudojo. NAi??ra duomenA?, kad A?is apsisprendimas bAi??tA? kaip nors susijAi??s su tuo metu Lenkijoje ir Lietuvoje prasidAi??jusiomis patriotinAi??mis manifestacijomis. GrA?A?Ai??s kurA? laikAi?? gyveno tAi??viA?kAi??je, Ai??iaurA? dvare (dab. Baltarusija), netrukus vedAi?? jaunAi?? naA?lAi?? AmelijAi?? SedlikovskAi?? (Siedlikowska), apsigyveno ir pradAi??jo Ai??kininkauti SerbeniA?kAi??se, A?monos dvarelyje netoli gimtinAi??s. Nepriklausydamas nei ai??zbaltiesiems”, nei ai??zraudoniesiems” sukilimo rengimo darbe nedalyvavo. NAi??ra pagrindo kvestionuoti literatAi??roje iA?sakytAi?? nuomonAi??, kad manifestacinio judAi??jimo apskritai nelaikAi??s veiksminga kovos priemone. Ta aplinkybAi??, kad 1862 m. pabaigoje susisiekAi?? su uA? pasiruoA?imAi?? sukilimui Lietuvoje atsakingo Lietuvos provincijos komiteto atstovais, pasiAi??lydamas, reikalui esant, pritaikyti savo kaip karininko gebAi??jimus, leistA? manyti jA? buvus ginkluotos kovos A?alininkAi??.
KarinA? pasirengimAi?? turinA?iA? A?moniA? A? ginkluotAi?? kovAi?? su ai??zmaskoliu” stojusiems ypaA? stigo. Be to, L. Narbutas buvo vienas iA? nedaugelio, turAi??jusiA? partizaninAi??s kovos patirtA?, A?gytAi?? tarnaujant imperijos kariuomenAi??je Kaukaze. Turint omenyje, kad 1863 metA? sukilimas nuo pat pradA?iA? iA?imtinai rAi??mAi??si partizanine kova, tai jau savaime buvo vertybAi??. Sukilimo vadovybAi??s paskirtas Lydos apskrities karo virA?ininku, pradAi??jo formuoti sukilAi??liA? bAi??rA?, kviesdamas pirmiausia paA?A?stamus apylinkAi??s bajorus. SiekAi?? kuo plaA?iau paskleisti A?iniAi?? apie prasidAi??jusA? sukilimAi??. A?ia jam nepamainoma pagalbininke tapo sesuo Teodora MonA?unska (MonczuAi??ska), vAi??liau buvusi viena iA? aktyviausiA? brolio vadovaujamo bAi??rio ryA?ininkiA?. L. Narbuto sukilAi??liA? bAi??rys didAi??jo ganAi??tinai sparA?iai. Be smulkiA?jA? bajorA? ir gimnazijA? jaunimo, prisijungAi?? aplinkiniA? dvarA? valstieA?iai. Dauguma A? bAi??rA? atAi??jusiA?jA? iki tol nebuvo rankose laikAi?? ginklo ir neturAi??jo jokio supratimo apie kariavimo su ginkluota kariuomene taktikAi??. Kaip ir dauguma to meto Lietuvoje 1863 m. vasarioai??i??kovo mAi??nesiais A? miA?kus iA?Ai??jusiA?, L. Narbuto sukilAi??liai su ai??zmaskoliais” kautis Ai??jo apsiginklavAi?? atitinkamai perdirbtais dalgiais, vienas kitas ai??i?? medA?iokliniu A?autuvu. Tad iA? pradA?iA? L. Narbutas sAi??moningai vengAi?? atviro susidAi??rimo su imperijos kariuomene, kartas nuo karto uA?puldamas jo bAi??rA? persekiojusius ai??zmaskoliA?” dalinius iA? pasalA?. IA? kitA? sukilAi??liA? bAi??riA? L. Narbuto vadovaujamas iA?siskyrAi?? reguliariais apmokymais ir itin grieA?ta drausme ai??i?? reikalauta besAi??lygiA?ko paklusnumo bAi??rio vado nurodymams. Paklusti atsisakiusieji susilaukdavo grieA?tos bausmAi??s ir neretai rizikavo gyvybe.
Gandas apie L. Narbuto renkamAi?? sukilAi??liA? bAi??rA? generalgubernatoriA? pasiekAi?? kai tik bAi??rys buvo pradAi??tas formuoti, t. y. sukilAi??liams dar esant NoA?ios apylinkAi??se. Rusijos imperijos karinAi?? vadovybAi??, puoselAi??jusi viltis uA?gniauA?ti sukilimAi?? paA?ioje jo pradA?ioje, anaiptol nemanAi?? tokiA? A?iniA? ignoruoti ai??i?? nedelsiant buvo iA?siA?stas kapitono Strukovo vadovaujamas pAi??stininkA? ir ulonA? bAi??rys, kuriam buvo pavesta ai??ziA?valyti” apylinkes nuo L. Narbuto sukilAi??liA?. Kai Strukovo vadovaujamiems kareiviams nepavyko A?io nurodymo A?vykdyti, kovo pradA?ioje iA? Vilniaus per Valkininkus buvo pasiA?sta pulkininko Vimbergo vadovaujamas pAi??stininkA? bAi??rys ir 30 kazokA?. Tuo tarpu L. Narbutas vasario antroje pusAi??je iA? NoA?ios apylinkiA? iA?vyko EiA?iA?kiA? link, kur prie jo prisijungAi?? tuomeA?io EiA?iA?kiA? vikaro kunigo Juozapo HorbaA?evskio vadovaujami sukilAi??liai. EiA?iA?kiA? miA?kuose palikAi??s nedideles grupeles, L. Narbutas su pagrindinAi??mis savo bAi??rio pajAi??gomis patraukAi?? RAi??dninkA? link, kur planavo stoti A? atvirAi?? kovAi?? su jA? persekiojanA?iais imperijos armijos daliniais.
RAi??dninkA? apylinkAi??s buvo pasirinktos neatsitiktinai. Puikiai suprasdamas, kad masiniam sukilimui sukelti bAi??tinas drAi??sus A?ingsnis, galintis prilygti didvyriA?kam poelgiui, L. Narbutas sAi??moningai rengAi??si susidAi??rimui su imperijos armija ne kur kitur, o netoli imperijos gubernijos centru paversto Vilniaus, buvusios Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s sostinAi??s, miesto, kuriame rezidavo generalgubernatorius, aukA?A?iausias Rusijos imperatoriaus paskirtas vietos valdA?ios pareigAi??nas, ir buvo sparA?iai telkiamos imperijos armijos pajAi??gos brAi??stanA?iam pasiprieA?inimui malA?inti. Dar 1862 m. vasarAi?? Rusijos imperijos karo ministrui grafui Dmitrijui Miliutinui vykdant karinAi?? reformAi?? buvo A?kurta Vilniaus karinAi?? apygarda ir vadovauti jai pavesta generalgubernatoriui. Lenkijos KaralystAi??je prasidAi??jus ginkluotai kovai, vasario pradA?ioje generalgubernatorius paskelbAi?? A?vedAi??s karo stovA?. Generalgubernatorius turAi??jo teisAi?? tvirtinti karo lauko teismA? nutartis ir skirti egzekucijas. 1863 m. pradA?ioje to meto Lietuvos teritorijoje buvo sutelkta A?imtatAi??kstantinAi?? Rusijos imperijos armija. TikAi??tina, kad ne vienas tAi??kstantis imperijos kareiviA? buvo dislokuota Vilniuje. Turint omenyje, kad Vilniaus miestas tuo metu turAi??jo apie 60 tAi??kstanA?iA? gyventojA?, jA? paklusnumui palaikyti telkiamos kariuomenAi??s skaiA?iai gana A?spAi??dingi.
1863 m. kovo 9-osios (vasario 25-osios) rytAi?? pirmajam susidAi??rimui su imperijos kariuomene besiruoA?iantis L. Narbuto sukilAi??liA? bAi??rys pajudAi??jo iA? stovyklos ir po kokiA? poros valandA? A?ygio pelkAi??tu miA?ku atsidAi??rAi?? prie pagrindinio kelio, vedanA?io A? VilniA?. Taigi A?ia, beveik Vilniaus prieiAi??gose, L. Narbutas nusprendAi?? susiremti su prieA? jA? mestais reguliarios kariuomenAi??s pulkais. BAi??simas mAi??A?is turAi??jo tapti ir savotiA?ku signalu apie prasidAi??jusiAi?? ginkAi??luotAi?? kovAi?? Vilniaus gyventojams.

1863 m. sukilimo laikA? pieA?inys su neA?inomA? asmenA? paraA?ais, simbolizuojantis Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos draugystAi?? ir vienybAi?? (LMAVB RS F 37-111279). IA? Lietuvos mokslA? akademijos VrublevskiA? bibliotekoje iki spalio 18 d. veiksianA?ios parodos ai??z1863 metA? sukilimo dalyviA? gyvenimo vaizdai dokumentuoseai???.
1863 m. sukilimo laikA? pieA?inys su neA?inomA? asmenA? paraA?ais, simbolizuojantis Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos draugystAi?? ir vienybAi?? (LMAVB RS F 37-111279). IA? Lietuvos mokslA? akademijos VrublevskiA? bibliotekoje iki spalio 18 d. veiksianA?ios parodos ai??z1863 metA? sukilimo dalyviA? gyvenimo vaizdai dokumentuoseai???.

Remdamasis iA?likusiais sukilAi??liA? vadovybAi??s raportais, amA?ininkA? ir RAi??dninkA? apylinkAi??se 1863 m. kovo pradA?ioje mAi??A?yje dalyvavusiA? atsiminimais WAi??adysAi??awas Karbowskis, XX a. 3-iojo deA?imtmeA?io viduryje iA?leistos L. Narbuto biografinAi??s studijos autorius, nuosekliai atkAi??rAi?? A?io mAi??A?io eigAi?? (W. Karbowski,Ai??Ludwik Narbutt, Grodno, 1935). L. Narbutas planavo mAi??A?io lauku paversti vienAi?? iA? Merkio pakrantAi??s laukymiA?. Joje kaip tik tuo metu buvo sukrauta plukdymui upe paruoA?tA? keliasdeA?imt rietuviA? rAi??stA?, uA? kuriA? ir paslAi??pAi?? pora bAi??riA? A?auliA?, o dalgiais ginkluotuosius sukilAi??lius ai??i?? uA? jA? nugarA?, miA?ke, maA?daug uA? 100 metrA?. O Aleksandro Skavinskio vadovaujamA? sukilAi??liA? bAi??rys buvo pasiA?stas A? RAi??dninkA? kaimAi?? tam, kad atkreiptA? kaip tik prieA? L. Narbuto sukilAi??lius iA?siA?stA? kariuomenAi??s daliniA? dAi??mesA? ir atviliotA? A? surengtAi?? pasalAi??. A. Skavinskio vadovaujami karabinieriai puikiai su uA?duotimi susitvarkAi?? ai??i?? persekiodami sukilAi??lius Vimbergo vadovaujami kareiviai atsidAi??rAi?? laukymAi??je, kur jA? uA? rAi??stA? rietuviA? tykojo sukilAi??liai, ir netikAi??tai buvo priversti kautis su A? juos ugnA? atidengusiais uA? rietuviA? pasislAi??pusiais A?auliais. Kova buvo permaininga ai??i?? tuo metu, kai kariuomenAi?? jau atrodAi?? bepaimanti iniciatyvAi?? A? savo rankas, buvo duota komanda pulti miA?ke pasislAi??pusiems dalgiais ginkluotiesiems sukilAi??liams ir vAi??l prasidAi??jo atkaklus mAi??A?is. Kautasi iki sutemA? ai??i??Ai?? imperijos kariuomenAi??s bAi??riai, baimindamiesi bAi??ti apsupti, pradAi??jo trauktis atgal A? RAi??dninkus. L. Narbuto sukilAi??liai, palaidojAi?? A?uvusius (jA? buvo 4), aptvarstAi?? suA?eistuosius ir dalA? jA? iA?siuntAi?? A? aplinkinius dvarus, patraukAi?? gilyn A? giriAi??. Po sAi??kmingA? kautyniA? L. Narbutas sukilAi??lius iA?vedAi?? A? NoA?ios miA?kus; imperijos kariuomenAi?? dar kelias dienas A?ukavo RAi??dninkA? giriAi??, nesAi??kmingai ieA?kodama sukilAi??liA?.
Kovo pradA?ioje ties RAi??dninkais A?vykAi??s L. Narbuto sukilAi??liA? susirAi??mimas su kariuomene ir pasiekta pergalAi?? buvo svarbi ne tik dAi??l laimAi??to pirmojo mAi??A?io ir galimybAi??s apsiginkluoti nukautA?jA? imperijos kariuomenAi??s kareiviA? ginklais, ypaA? graiA?tviniais A?autuvais, vadinamaisiais A?tuceriais. SAi??kmingas susidAi??rimas su prieA? sukilAi??lius mestais gerai ginkluotais imperijos daliniais itin sustiprino sukilAi??liA? pozicijas to meto Lietuvos visuomenAi??je ai??i??Ai??Ai?? skeptiA?kai nusiteikusiA? sukilAi??liA? atA?vilgiu tuo metu buvo ganAi??tinai daug visuose sluoksniuose. Ai??Ai??viai RAi??dninkA? girios laukymAi??je buvo girdAi??ti Vilniuje ir, kaip ir buvo numatAi??s L. Narbutas, imperijos valdA?iai pridarAi?? pakankamai rAi??pesA?io ai??i??Ai?? baiminantis, kad mieste kils sukilimas, kareiviai buvo iA?siA?sti patruliuoti A? gatves. Tarp vilnieA?iA? netruko pasklisti gandas, kad sukilAi??liai A?ygiuoja A? VilniA?, ketindami jA? uA?imti. AmA?ininkA? liudijimu, tAi??kart patikAi??ta, kad sukilimas bus pergalingas. Tokios nuotaikos turAi??jo A?takos sukilimo masiA?kumui ai??i?? norinA?iA? eiti ai??zginti Tewines nuo Maskolo” rasdavosi vis daugiau. Tad A?is L. Narbuto bAi??rio laimAi??tas mAi??A?is RAi??dninkA? girioje vertintinas kaip svarbus veiksnys sukilimo plAi??trai bei sukilAi??liA? veiksmA? intensyvumui Lietuvoje, turAi??jAi??s A?takos visai sukilimo eigai.
Pora mAi??nesiA? L. Narbuto vadovaujami sukilAi??liams pasisekdavo iA?vengti didesniA? susidAi??rimA? su Rusijos kariuomene iA? dalies, A?inoma, dAi??l jA? vado Kaukaze A?gytos partizaninio karo praktikos. SAi??kmingos kautynAi??s balandA?io mAi??nesA? ties DubiA?iais (kovo 11 d.) ir Kalviais (kovo 20 d.) tik sustiprino L. Narbuto, kaip talentingo bAi??rio vado, A?lovAi??. Imperijos vietos valdA?ios pareigAi??nai L. NarbutAi?? vertino kaip itin pavojingAi?? ai??i?? tuometis Vilniaus generalgubernatorius Vladimiras Nazimovas uA? jo galvAi?? buvo paskyrAi??s solidA?iAi?? 1000 rubliA? premijAi??. Atsirado tokiu pasiAi??lymu susigundA?iusiA? ai??i?? L. Narbutas buvo iA?duotas. A?uvo 1863 m. geguA?Ai??s pradA?ioje, bAi??riui apsistojus Katros upAi??s pakrantAi??se DubiA?iA? apylinkAi??se ir imperijos kariuomenAi??s daliniui netikAi??tai uA?puolus. Palaidotas drauge su kitais 12 tame mAi??A?yje kritusiA? savo kovos draugA?. A?uvus vadui, bAi??rys buvo iA?sklaidytas.
TaA?iau tarp A?moniA? dar ne vienerius metus sklandAi?? garsas apie narsA?jA? sukilAi??liA? vadAi??, kurtos eilAi??s apie L. Narbuto A?ygius kovoje uA? laisvAi??. Keletas L. Narbuto narsAi?? apraA?anA?iA? eiliuotA? tekstA?, raA?ytA? dar tebevykstant sukilimui ir pirmaisiais metais po jo numalA?inimo (lenkA? kalba), buvo iA?spausdinta XX a. 3-iajame deA?imtmetyje (juos pateikAi?? aukA?A?iau minAi??tas W. Karbowski). Neatmestina, kad tarp amA?ininkA? L. NarbutAi?? A?lovinanA?ios eilAi??s galAi??jo plisti ir rankraA?A?iais. TokiAi?? prielaidAi?? perA?a XX a. 8-ajame deA?imtmetyje DubiA?iA? apylinkAi??se rasta ir Lietuvos mokslA? akademijos VrublevskiA? bibliotekai saugoti perduota 1863 m. RodAi??nAi??s parapijieA?io Danieliaus Kaminskio (Daniel KamiAi??ski) iA? SapuncA? dvaro lenkA? kalba raA?yta poema L. Narbuto A?Ai??A?iai atminti (J. Visockas, ai??zPoema apie Liudviko Narbuto mirtA?”,Ai??Mokslas ir gyvenimas, 1973, Nr. 5). Palyginus A?ios poemos rankraA?tA? su tarpukariu iA?spausdintais L. Narbutui skirtA? eiliA? tekstais, paaiA?kAi??jo, kad rankraA?tinAi?? A?ios poemos versija yra iA?samesnAi??. A?inoma, neatmestina, kad spausdinant eilAi??s galAi??jo bAi??ti sutrumpintos redaguojant.
L. Narbuto A?Ai??tA? savo paveiksle A?amA?ino kovA? bendraA?ygis dailininkas Elviro Andriolli (1836ai??i??1893), bAi??relA? Vilniaus jaunimo 1863 m. kovo mAi??n. pirmosiomis dienomis atvesdinAi??s A? jo vadovaujamAi?? bAi??rA? ir kovAi??sis drauge (pateko A? nelaisvAi?? ir buvo kalintas Kauno kalAi??jime, iA? kurio jam pavyko pabAi??gti). E. Andriolli (garsAi??jo kaip talentingas knygA? iliustratorius) pieA?to savo kovos biA?iulio portreto dAi??ka, legendinio sukilAi??liA? bAi??rio vado L. Narbuto atvaizdas yra A?inomas. E. Andriolli A?amA?ino ir mAi??A?A? ties RAi??dninkais.
Paskutinis A?iuo metu A?inomas sukilAi??liA? susirAi??mimas RAi??dninkA? girioje A?vyko vAi??lA? 1863 metA? rudenA? ai??i?? spalio 19 d. A?ia rusai apsupo Gustavo A?echaviA?iaus (Ostojos) sukilAi??liA? bAi??rA?. Apie 40 A?moniA? sukilAi??liA? bAi??rys, patyrAi??s A?enklius nuostolius (2 nukauti, 3 suA?eisti, 9 paimti A? nelaisvAi?? paimti), tAi??kart iA?siverA?Ai?? iA? apsupties. Taigi RAi??dninkA? giria 1863 m. sukilime praktiA?kai iki pat ginkluotos kovos nuslopinimo vaidino svarbA? vaidmenA?.