Rudoji saulAi?? irgi teka, arba PostfaA?izmas 3897-aisiais

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Akcentai
AUTORIUS:Ai??DovilAi?? Ai??uminskaitAi??

DATA: 2013-10

Rudoji saulAi?? irgi teka, arba PostfaA?izmas 3897-aisiais

DovilAi?? Ai??uminskaitAi??Ai??

NaujausiAi?? Jaroslavo Melniko romanAi?? ai??zRudoji saulAi??, arba PostfaA?izmasai??? galima A?vardyti kaip savotiA?kAi?? prieA? tai iA?leisto romano ai??zTolima erdvAi??ai??? (2008) tAi??sAi??. Abiejuose kAi??riniuose vaizduojama represyvi, totalitarinAi?? visuomenAi??s valdymo sistema ir romano herojaus susidAi??rimo su ja istorija; ai??zTolimoje erdvAi??jeai??? visuomenAi??s ribotumAi?? simbolizuoja tiesioginis fizinis aklumas, o ai??zPostfaA?izmeai??? aklumas ai??i?? dvasinis ir psichologinis.

Romane plAi??tojamas antiutopijos A?anras. Antiutopija ai??i?? tai polemika su utopija arba utopiniu mAi??stymu. LiteratAi??rinAi??s antiutopijos kritiA?kai vertina ai??zidealiosai??? visuomeninAi??s santvarkos projektus, daA?niausiai iA?reiA?kia nerimAi?? ir susirAi??pinimAi?? dAi??l ateities, iA?sako tam tikrus su ja susijusius A?spAi??jimus. Antiutopija logiA?kai pratAi??sia utopijAi?? ir atskleidA?ia jos silpnAi??sias savybes. Ai??iuo atveju J. Melniko romane vaizduojamas lyg ir idealaus visuomenAi??s gyvenimo modelis, taA?iau pamaA?u atsiskleidA?ia kraupi tikrovAi??: idiliA?kai ramus ir aprAi??pintas gyvenimas stovi ant A?mogaus pavidalAi?? turinA?iA? ai??zgyvuliA?ai???, iA?vestA? iA? A?moniA? ai??zA?emesniosios rasAi??sai???, A?iauraus iA?naudojimo ir A?udymo pamatA?. Taigi romane galima atrasti tam tikrA? sAi??sajA? su jau antiutopijos A?anro klasika tapusiu kAi??riniu ai??i?? totalitarine antiutopija laikomu Georgeai??i??o Orwello romanu ai??z1984-iejiai???.

ai??zPostfaA?izmeai??? pieA?iamas tolimos ateities pasaulis, taA?iau, skirtingai negu klasikiniuose mokslinAi??s fantastikos A?anro kAi??riniuose, jame nAi??ra vaizduojama moksliA?kai ir technologiA?kai labiau paA?engusi visuomenAi??. RomanAi?? galima priskirti alternatyviosios istorijos ir socialinAi??s mokslinAi??s fantastikos subA?anrui: jame vaizduojamas 3897-A?jA? pasaulis, kurio istorinAi??je praeityje faA?izmui vis dAi??lto pavyko pasiekti pergalAi?? ir A?sitvirtinti. Tiesa, ne II pasaulinio karo metu, o ai??ziA? treA?io bandymoai??? ai??i?? 2098 metais. Milijonai ai??zmoraliA?kai degradavusiA?ai??? A?moniA? vAi??l buvo suvaryti A? koncentracijos stovyklas. A?monija, iA?tikta absoliuA?ios socialinAi??s krizAi??s, vAi??l grA?A?o A? techniA?kai neiA?sivysA?iusios primityvesnAi??s civilizacijos bAi??klAi??. LaisvA? A?moniA? liko nedaug, taA?iau vietoj koncentracijos stovyklA? kaliniA? pamaA?u atsirado milijonai ai??zgyvuliA?ai??? ai??i?? stA?rA?, turinA?iA? A?mogiA?kAi?? kAi??nAi??, taA?iau sumenkusius socialinius ir mAi??stymo A?gAi??dA?ius.

TokiA? A?mogaus kAi??nAi?? be proto turinA?iA? ai??zgyvuliA?ai??? motyvas taip pat nAi??ra naujas J. Melniko kAi??ryboje. Labai panaA?ios bAi??tybAi??s egzistuoja apysakoje ai??zKodAi??l aA? nepavargstu gyventiai???, o ir vadinamos jos panaA?iai ai??i?? korpais. Ai??ioje apysakoje taip pat vaizduojamas ateities pasaulis, tiktai moksliA?kai paA?engAi??s. Jame atliekamos medicininAi??s operacijos, per kurias pasenusiA? A?moniA? smegenys perkeliamos A? jaunus korpA? kAi??nus ir taip vis iA? naujo uA?tikrinama individA? egzistencijos tAi??sa. Vis dAi??lto meniA?kai A?taigi apysaka labiau susikoncentruoja A? etinAi?? beveik ai??zamA?ino gyvenimoai??? problematikAi??, o korpA? egzistencijos drama tarsi lieka antrame plane.

Romane ai??zRudoji saulAi??, arba PostfaA?izmasai??? vaizduojama atsiribojusi nuo ai??zmokslo ir technikos progreso siauboai??? Reicho valstybAi??s (kuri, kaip teigia vieA?oji propaganda, yra ai??zvienintelAi?? planetos valstybAi??ai???) visuomenAi??, besiremianti ai??zgyvulininkysteai??? ir A?emAi??s Ai??kiu. StA?rai patenkina pagrindines A?moniA? reikmes ai??i?? jie auginami maistui, jie darbo jAi??ga Ai??kiuose, atlieka elementariausius buities darbus. A?monAi??ms A?ia nereikia dirbti dAi??l pragyvenimo. Jie dirba tik ai??zdvi valandas per dienAi?? savo asmeniniam malonumuiai???, kad palaikytA? socialinius ryA?ius ir turAi??tA? ai??zstatusAi??ai??? visuomenAi??je.

Pagrindinis romano veikAi??jas Dima taip pat gyvena A?prastai ramA?, kasdienAi??s rutinos persmelktAi?? Reicho pilieA?io gyvenimAi??. DidA?iAi??jAi?? laiko dalA? jis leidA?ia savo A?eimos Ai??kyje, laisvalaikiu dirba A?urnalistu Reicho laikraA?tyje, kur daugiausia raA?o straipsnius apie vis gerAi??janA?ius mAi??sos kombinatA? darbo rezultatus.

Romano struktAi??rAi?? sudaro dvi savo svarba lygiavertAi??s dalys: siuA?etinis naratyvas ir A?vairAi??s A?terptiniai tekstai ai??i?? oficialiAi?? pozicijAi?? iA?reiA?kiantys ir opoziciniai straipsniai, susijAi?? su prasidAi??jusia polemika dAi??l stA?rA?, taip pat informaciniai praneA?imai apie visuomenei svarbius A?vykius. BAi??tent A?ie intarpai padeda sukurti iA?baigtAi?? fantastinio ateities pasaulio vaizdAi??, iA?pleA?ia romano intelektualinAi?? erdvAi??.

ValstybAi??s laikraA?tyje ai??zReicho balsasai??? plAi??tojama ideologija, slepianti rafinuotAi?? A?iaurumAi??. Oficialioje spaudoje skelbiami straipsniai atskleidA?ia, kad jau daugiau nei tAi??kstantA? metA? Reicho valstybAi?? remiasi vadinamAi??ja postfaA?istine morale: A?i ideologija teigia, kad dabartinAi?? Reicho valstybAi?? visiA?kai pripaA?A?sta ir smerkia faA?izmo kaip istorinio reiA?kinio ir jo sukeltA? tragiA?kA? A?monijai pasekmiA? blogA?, jokiais bAi??dais nepateisina faA?istinio A?moniA? skirstymo A? ai??zaukA?tesniAi??jAi??ai??? ir ai??zA?emesniAi??jAi??ai??? A?moniA? rasAi??, vieniems taikant aukA?A?iausius humanizmo standartus, o kitus represuojant A?mogaus orumAi?? visiA?kai suniekinanA?iomis sAi??lygomis. TaA?iau, anot A?ios ideologijos, faA?istai neA?moniA?komis sAi??lygomis buvo A?kalinAi?? A?mones, bet A?iA? tolimi palikuonys, dabar laikomi paprastA? gerA? A?moniA? tvartuose, jau tikrai tokiais nebAi??ra. Kitaip tariant, per kelias kartas gyvuliA?kai laikomi ir jokio A?mogiA?ko auklAi??jimo nepatyrAi?? A?monAi??s iA? tiesA? virto gyvuliais, o ai??zdvigubaai??? faA?istinAi?? moralAi?? tapo ai??zviengubaai??? ai??i?? postfaAi??istine ai??zneohumanizmoai??? morale. Anot postfaA?izmo skelbAi??jA?, faA?istA? ideologija, siekianti paA?eminti, jA? manymu, prastesnAi??s kategorijos A?mones, atsisuko prieA? paA?ius faA?istus ai??i?? nebeliko ko A?eminti, nes nuA?moginti A?monAi??s tapo paprastais savo padAi??ties nebesuvokianA?iais gyvuliais.

Negana to, postfaA?izmo moralAi??s apologetai skelbia, kad A?monija turi bAi??ti tam tikra prasme vis dAi??lto dAi??kinga rasistinei faA?izmo politikai, nes galutinis rezultatas ai??i?? stA?rA? atsiradimas ai??i?? iA?laisvino A?monijAi?? nuo A?moniA? iA?naudojimo, kuriuo pasiA?ymAi??jo visas ligtolinis pasaulis: ai??zTaigi mAi??sA? civilizacija, perAi??jusi ne tik per vergovAi??s, bet ir per naujausio barbariA?kumo pragarAi??, ai??i?? pirmoji A?mogiA?ka civilizacija, nutraukusi genetinA? ryA?A? su vergvaldyste. MAi??sA? laikais A?mogus nedirba kitam A?mogui <...>. Taip, pagal iA?orinius poA?ymius esame arA?iau vergvaldystAi??s negu feodalizmo ar burA?uazinAi??s santvarkos. Bet vergvaldys eksploatavo A?mones ai??i?? tegul ir maA?iau iA?silavinusius, maA?iau kultAi??ringus, maA?iau iA?sivysA?iusius, bet vis dAi??lto A?mones, kuriA? jis nelaikAi?? A?monAi??mis <...>. Bet niekas jokiais laikais paprasto gyvulio nevadino verguai???1.

Taigi postfaA?izmo visuomenAi?? pripaA?A?sta faA?izmAi?? kaip nusikalstamAi?? ir amoralA?, taA?iau A?moniA? sAi??monAi?? taip ideologiA?kai apdorota, kad jie nebemato jokiA? realiA? sAi??sajA? tarp koncentracijos stovyklA? kaliniA? ir jA? tiesioginiA? palikuoniA?. Kruvina istorija kelia gailestA?, taA?iau ji ai??i?? tik tolima praeitis, o dabar juk ai??zpostistoriniaiai??? laikai: dabartiniai stA?rai ai??i?? jau tik ai??zgyvuliaiai???, turintys A?mogiA?kAi?? kAi??nAi??, taA?iau praradAi?? A?mogiA?kAi??sias savybes. IA?tisos tAi??kstantameA?io Reicho kartos uA?augo bAi??tent tokiame pasaulyje, todAi??l jis savaime suprantamas, nekvestionuojamas. Reicho visuomenei nekyla jokiA? moraliniA? dilemA?, kaip elgtis su A?iais ai??zA?emesniosios A?moniA? rAi??A?iesai??? palikuonimis, nes manoma, kad A?ie iA? tiesA? yra nebegrA?A?tamai praradAi?? A?mogiA?kAi??jA? intelektAi??: ai??zTaip, stA?rai ai??i?? tai prievartos prieA? A?mogA?, galbAi??t paA?ios baisiausios prievartos pasekmAi??. Tai nugrimzdusios praeitin vergvaldiA?kos eros rezultatas. BET NE MES SU JUMIS, NE MA?SA? KARTA, NE MA?SA? SENELIA? IR NET NE PROSENELIA? KARTA GRIEBAi??SI TOS PRIEVARTOS. Kas padaryta, tas padaryta. Mes atsidAi??rAi??me prieA? faktAi??, kad egzistuoja nauja, A?mogaus pavidalAi?? turinti gyvAi??nA? rAi??A?isai???2.

Autorius A?taigiai kuria paslaptingos ir iA? pirmo A?vilgsnio neaiA?kios santvarkos valstybAi??s vaizdAi??. Tam tikros uA?uominos ir aliuzijos A? naciA? terminologijAi?? (ai??zp. DA?onas Ai??evA?iukas, filosofijos daktaras, vyriausiasis AukA?A?iausiosios Reicho kontrolAi??s tarybos patarAi??jas, oberA?turbanfiurerisai???; ai??zReicho medicinos mokslA? akademijos Psichiatrijos centro A?tandartfiureris ponas V. K. Oleninasai???) leidA?ia nujausti, kad, nepaisant dabartinio laisvos visuomenAi??s fasado, valstybAi?? daugiau nei tAi??kstantA? metA? iA?laikAi?? totalitarinAi??s sistemos pagrindus.

IA? tiesA? istorinAi??je atmintyje iA?laikiusi miglotas sAi??sajas su totalitarine faA?izmo sistema, Reicho valstybAi?? nebAi??ra totalitarinAi?? A?prasta prasme. A?ia nebAi??ra valstybiniA? jAi??gos struktAi??rA?, nes Reicho pilieA?iA? nebereikia kontroliuoti, kad jie paklustA? postfaA?izmo moralAi??s A?diegtoms normoms, nAi??ra tikros veikianA?ios cenzAi??ros, nes A?moniA? sAi??monAi??je slepiasi savicenzAi??ra. VergovinAi??, gyvulio statusAi?? turinA?iA? A?moniA? eksploatacija besiremianti Reicho santvarka iA? tikrA?jA? yra patenkinusi visus instinktyvius poreikius, taip pat ir tamsiuosius, smurtinguosius sAi??monAi??s gaivalus ir uA?slopinusi bet kokA? nepasitenkinimAi?? ar A?mogiA?kos sAi??A?inAi??s balsAi??.

A?monija tarsi nugrimzdusi A? gilA? letargo miegAi??, kur vyrauja buitinis lygmuo, nAi??ra intensyvaus intelektinio, dvasinio gyvenimo. Tai laikas, kai nieko nebesiekiama. A?monAi??s persisotinAi?? bet kokiA? ideologijA?, kilniA? siekiA?, karA?. VisuomenAi?? trokA?ta vieno ai??i?? ramios egzistencijos, nekvarA?inant sau galvos dAi??l globaliA? dalykA?, nes istorija nebegali atneA?ti nieko naujo, viskas jau iA?bandyta. Senas pavargAi??s pasaulis ilsisi didA?iulio mAi??nesio A?viesoje, taA?iau ramybAi?? tik iliuzinAi??, ji laikosi nuA?mogintA? bAi??tybiA? gyvybiA? kaina: ai??zAtAi??jusi neohumanizmo epocha traktuojama kaip postidAi??jinAi??. Visos idAi??jos, kuriomis kaA?kada gyveno A?monija, iA?sisAi??mAi??. Visiems brangi pusiausvyra, atsiradusi planetoje. Mes apskritai gyvename postistorijoje: postidAi??jinAi??je ir postindustrinAi??je epochoje. A?monAi??s <...> pagaliau ramiai gyvena. Aptarnaujami milijonA? stA?rA?. Dirbdami savo A?emAi??s sklypelA?, su savo A?eima, savo maA?yA?iame pasaulAi??lyje. <...> Taip, taikiai ir ramiai, panaudodami tik gyvAi??nA? darbAi?? ir jA? mAi??sAi??, gyvena jau daugelis kartA?. Ir tai viskas? Ir tai galutinis A?monijos tikslas? Postistorija ai??i?? tai postegzistavimasai???3. Reiche A?vedama cenzAi??ra, A?steigiamos specialiosios tarnybos tiktai tuomet, kai iA?kyla poreikis uA?gniauA?ti ai??zpavojingus fanatikusai???, neatsakingai skelbianA?ius savo ai??zidAi??jas fixai??? apie tai, kad stA?rai ai??i?? irgi A?monAi??s.

Taigi romane vaizduojama herojaus sAi??A?inAi??s pabudimo ir vidinio praregAi??jimo istorija. Nors Dimos gyvenimas ramus ir aprAi??pintas, taA?iau jis intuityviai jauA?ia, kad vis dAi??lto kaA?kas negerai. PirminA? postAi??mA? stA?rA? prigimties apmAi??stymams sukelia pradedantys busti jausmai namA? Ai??kio stA?rei, taA?iau romano herojus juos slopina, pats bijodamas savo ai??ziA?krypAi??liA?kA?ai??? potraukiA?. Juk pagal visuotinA? mAi??stymAi?? stA?rAi?? MaA?ka ai??i?? ne A?mogus, ji ai??i?? gyvulys.

TaA?iau, pasirodo, Dima nAi??ra vienintelis, kuriam kyla sAi??A?inAi?? neraminantys apmAi??stymai dAi??l stA?rA? kilmAi??s, prigimties, jA? pernelyg A?mogiA?ko ai??zpavidaloai???. Susiformuoja aktyvistA?, kovojanA?iA? uA? stA?rA? teises, grupAi??. Taip pat sluoksnis A?moniA?, tiesiog neabejingA? tiesos, kad ir kokia ji bAi??tA?, paieA?kai. TaA?iau tokiA? maA?uma. DidA?ioji visuomenAi??s dalis nenori nieko girdAi??ti apie ai??zstA?rA? klausimAi??ai???. Tiesa Reicho valstybAi??s pilieA?iams pernelyg nepatogi, iA? esmAi??s griaunanti nusistovAi??jusius gyvenimo pagrindus. TaA?iau, be kylanA?iA? grAi??smiA? materialiai egzistencijai, neiA?vengiamas ir psichologinis moralinis barjeras ai??i?? pripaA?inti stA?rus esant A?monAi??mis reiA?kia patiems prisipaA?inti nesant tokiems humaniA?kiems, kokiais save laikAi??.

IntensyvAi??janA?ios A?tampos visuomenAi??je fone rutuliojasi pagrindinio veikAi??jo vidinAi?? drama. Dima vis labiau tolsta nuo jo nesuprantanA?ios A?eimos, o jo pasiryA?imas bAi??ti atviram naujai atsivAi??rusiai tikrovei tampa nenugalimas. Pavyzdingas Reicho pilietis Dimitrijus OA?inas kartu su MaA?ka pabAi??ga pas maiA?tininkus. A?ia paaiA?kAi??ja, kad kartu su A?monAi??mis apgyvendinti iA?gelbAi??ti stA?rai netgi nAi??ra tokie ai??zbeviltiA?kiai???, kaip apie juos manoma. Perkelti A? kitAi?? erdvAi??, jie greitai atgauna A?mogiA?kAi??jA? socialumAi??, o jA? intelektas pajAi??gus A?sisAi??moninti ai??zA?mogiA?kas sampratasai???.

Kalnuose atsiveria nauji horizontai ai??i?? pasirodo, kad Reichas nAi??ra pasaulinAi?? valstybAi??, o tolumoje besAi??s visai kitas pasaulis ai??i?? nesuprantamai technologizuotas, taA?iau be stA?rA?. KovotojA? grupAi?? leidA?iasi A? keliAi?? naujo nepaA?A?stamo pasaulio link su viltimi jau iA? tenai tAi??sti savo A?vietAi??jiA?kAi?? misijAi??, kad bAi??tA? atskleista tiesa ir sukurtas geresnis pasaulis.

Naujasis J. Melniko romanas priklauso filosofinio intelektualinio romano kategorijai. Jo pagrindas ai??i?? ne veiksmas, ne personaA?A? santykiA? peripetijos, o idAi??jos, filosofiniai apmAi??stymai. Romano intelektualiniA? A?A?valgA? laukas gana platus ai??i?? apimantis istorinAi?? atmintA?, religijas, politines ideologijas. YpaA? atsispindi krikA?A?ionybAi??s, Friedricho Nietzscheai??i??s filosofiniA? idAi??jA?, nacistinAi??s ir komunistinAi??s ideologijA? refleksija.

Viena pagrindiniA? romano temA? yra politiniA? ir apskritai bet kokiA? ideologijA? A?taka visuomenAi??s ir pavienio A?mogaus gyvenimui, taip pat propagandos, kaip priemonAi??s manipuliuoti A?monAi??mis, fenomeno nagrinAi??jimas. Trapi riba tarp laisvo savo poA?iAi??rio reiA?kimo ir demagogijos, sAi??moningo faktA? iA?kraipymo, siekiant tam tikrA? tikslA?. Romano potekstAi??je glAi??di ir konkretesni totalitarinAi??s valstybAi??s valdymo sistemos apmAi??stymai. Vis aktyviau reiA?kiantis neonacistiniams judAi??jimams ne tik A?vairiose valstybAi??se Europoje, bet ir visame pasaulyje, A?ios temos tampa dar aktualesnAi??s.

ai??zTreA?iojo Reichoai??? oficialiosios ideologijos straipsniuose tiesiogiai uA?simenama apie F. Nietzscheai??i??s A?takAi??, jo antA?mogio idAi??jAi??. Ji naudojama pateisinti susiklosA?iusiAi?? situacijAi?? dAi??l stA?rA?: ai??zMes atmetame bolA?evizmAi??, faA?izmAi?? ir nacizmAi?? kaip A?iaurA?, neA?moniA?kAi?? reiA?kinA?. <...> Bet pati NyA?Ai??s mintis, kuriAi?? perAi??mAi?? nacistai, ai??i?? kad nebAi??tinai iA?orinis, kAi??niA?kas apvalkalas, primenantis A?mogA?, sutampa su ai??zA?mogausai??? sAi??voka, ai??i?? pasirodAi?? esanti vaisinga. <...> Prielaida, kad ne kiekvienas anatomiA?kai ai??zA?mogiA?kasai??? kAi??nas yra A?mogus, aptinkama jau NyA?Ai??s kAi??ryboje: <...> NyA?Ai?? pirmasis spAi??jo, kad tarp tokiA? bAi??tybiA? galima aptikti ir A?moniA?, vertA?, kad su jais bAi??tA? elgiamasi kaip su A?monAi??mis (antA?mogiai), ir iki A?moniA? nepriaugusiAi?? rAi??A?A?ai???4.

AiA?ku, mintis, kad F. Nietscheai??i??s idAi??jos, iA?reiA?kianA?ios svajonAi?? apie tobulesnA?, vidutinybAi?? praaugantA? A?mogA?, atsidAi??rusios ai??znetinkamame konteksteai???, gali tapti pavojingos, tendencingai interpretuojamos ir panaudojamos blogio tikslams, nAi??ra nauja. Visuotinai pripaA?A?stama, kad tokios idAi??jos darAi?? A?takAi?? Hitleriui ir visai nacizmo rasistinei ideologijai.

Romane skelbiami teoriniai straipsniai, filosofuojantys apie stA?rus, taip pat pasisakantys ir uA? jA? teises, iA?laiko racionalA? santAi??rumAi??. Kita romano dalis apeliuoja A? skaitytojA? jausmus ir iA? tiesA? idAi??jiniam romano karkasui suteikia A?mogiA?kos A?ilumos ir psichologinio gylio. Meninio A?taigumo priduoda ir pats kontrasto tarp ai??zteorijosai??? ir ai??zpraktikosai??? principas. Tiesa, jautresnA? skaitytojAi?? gali A?okiruoti A?iauriA? detaliA? gausa, taA?iau jos bAi??tinos kAi??rinio koncepcijai. Juk siekiama atskleisti Reicho gyventojA? poA?iAi??rA? A? A?mogaus pavidalAi?? turinA?ius stA?rus bAi??tent kaip A? paprastus Ai??kio gyvulius, ir autoriui pavyksta sukurti A?io fikcinio pasaulio realumo ir A?tikinamumo pojAi??tA?. Romane pasitaiko tam tikrA? loginiA? neatitikimA?, nelabai A?tikinamA? detaliA? (tarkim, kad ir tai, jog A?monAi??s, kaip galima suprasti, yra atsisakAi?? visA? kitA? gyvuliA? ir laiko tik stA?rus, pvz., A?emAi?? aria ne su arkliais, o pasitelkAi?? daug maA?iau jAi??gos turinA?ius A?mones-gyvulius). TaA?iau nederAi??tA? pamirA?ti, kad tai pirmiausia filosofinAi??s pakraipos romanas, jame sukurtas pasaulis kartu yra ir simboliA?kas, siekiantis metaforiA?kai perteikti tam tikras idAi??jas. Tuomet ir A?emAi?? ariantis A?mogusai??i??gyvulys tarnauja ne realistinio A?tikinamumo funkcijai, o tampa dar viena aliuzija A? naciA? koncentracijos stovyklas: ai??z<...> valstieA?iai, pasikinkAi?? stA?rus, arAi?? laukus. Tai man priminAi?? kaA?kokiAi?? prieA?istoriniA? laikA? nuotraukAi??. Nuogi vyrai ir moterys, raginami botagu, aria A?emAi??ai???5.

RomanAi?? galima perskaityti keliais lygmenimis ai??i?? kaip antiutopijAi??, iA?reiA?kianA?iAi?? totalitarinio reA?imo, primetanA?io visuomenei tam tikrAi?? ideologijAi??, tam tikrAi?? apibrAi??A?tAi?? ai??zlaimAi??s modelA?ai???, kritikAi??, o dar labiau apibendrintai ai??i?? kaip metaforinA? alegorinA? kAi??rinA?. MetaforiA?kai iA?reiA?kiama paralelAi?? tarp vaizduojamo pasaulio A?moniA? elgesio su gyvAi??nais (bent jau tokiais juos laikant), turinA?iais A?mogiA?kAi?? pavidalAi??, ir mAi??sA? gyvenamos tikrovAi??s, A?monijos santykio su gyvAi??nijos pasauliu. A?mogiA?kas iA? ai??zA?emesniosios rasAi??sai??? iA?vestA? gyvuliA? fizinis pavidalas A?galina pajausti tAi?? gyvenimo realybAi??s A?iaurumAi?? ai??i?? A?mogus, naudodamasis savo intelektiniu pranaA?umu, eksploatuoja gyvAi??nus savo tikslams. Tartum keliamas utopinis klausimas, ar A?monija galAi??tA?, nepabijokim A?io A?odA?io, nevalgyti ai??zpanaA?iA? A? saveai???, o savo dvasingAi?? ai??zA?mogiA?kumAi??ai???, humanizmAi?? kaip jautrumAi?? A?alia esanA?iam iA?plAi??sti ir kitA? gyvA? bAi??tybiA? atA?vilgiu. Juk gyvAi??nai irgi ai??zjauA?iaai???.

Ir vis dAi??lto romanas greiA?iausiai apie A?mones. Vargu bau ar tapsime vegetarais, taA?iau svarbu pats sukrAi??timo potyris, pastanga suvokti realybAi?? tokiAi??, kokia ji yra. O realybAi?? kartais bAi??na A?iauri ai??i?? iA?naudojami ne tik gyvAi??nai, bet neretai ir A? kitAi?? A?mogA? neA?iAi??rime kaip A? sau lygA?. Pasaulis, kuriame gyvename, ne visuomet teisingas, todAi??l mAi??sA? sAi??A?inAi?? neturi miegoti, mAi??sA? mintys turi bAi??drauti. Tuomet prasideda tikrasis gyvenimas, A? kurA? romane iA?keliavo TreA?iojo Reicho pilietis Dimitrijus OA?inas ir iA? gyvulio laisvu A?mogumi atvirtusi MaA?ka.

1 Melnikas J. Rudoji saulAi??, arba PostfaA?izmas // Metai. ai??i?? 2012. ai??i?? Nr. 8ai??i??9. ai??i?? P. 29ai??i??30.

2 Ten pat. ai??i?? P. 30.

3 Ten pat. ai??i?? P. 36.

4 Ten pat. ai??i?? P. 21ai??i??22.

5 Ten pat. ai??i?? P. 19.