RugpjAi??A?io skaitymai

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Andrius JakuA?iAi??nas
DATA: 2013-09

RugpjAi??A?io skaitymai

Andrius JakuA?iAi??nas

RugpjAi??A?io mAi??nesA? dauguma kultAi??ros leidiniA? nepasirodo, ai??i?? ai??zdirbti” lieka vieninteliai ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nai”, kuriems pastaruoju metu ir taip neretai teko ai??zatidirbinAi??ti” uA? kitus kultAi??rinAi??s spaudos vienetus, kai A?iems pasitaikydavo uA?pildyti puslapius beveik grynu A?lamA?tu. ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” sezonai ir A?ventAi??s tarytum neveikia, todAi??l nenuostabu, kad ir vasaros atsipAi??timas bei lengvapAi??diA?kumas A?iam savaitraA?A?iui neturAi??jo A?takos. Ak, meluoju ai??i?? turAi??jo. TreA?iAi??jAi?? savaitAi?? savaitraA?tis ilsAi??josi ir nepasirodAi??.
Naudodamasis proga, kad turiu maA?iau priverstinio skaitymo, pavarA?iau leidinius, kurie ligi A?iol vis likdavo uA? mano akiraA?io ribA? ai??i?? ai??zNaujAi??jAi?? RomuvAi??”, ai??zKultAi??ros barus”, ai??zNaujAi??jA? A?idinA?-Aidus”. Juk neA?traukiu jA? A? apA?valgas ne todAi??l, kad laikyA?iau A?iuos leidinius menkesniais ar t. t., anaiptol, ai??i?? tik tiek, kad juose, iA?skyrus ai??zNaujAi??jAi?? RomuvAi??”, groA?inei literatAi??rai skiriama labai nedaug dAi??mesio, o ai??zNaujajame A?idinyje-Aiduose” jos netgi ir iA?vis nebAi??na. Tuo metu ai??zKultAi??ros barai”, atrodo, jauA?ia imperatyvAi?? publikuoti autorius, kuriA? tekstus retai sutiksi kituose savaitraA?A?iuose, ai??i?? ir tai daA?niausiai bAi??na ne pirmo ryA?kumo A?vaigA?dAi??s. ai??zKultAi??ros barA?” A?iA? metA? literatAi??rinis meniu: sausA? ai??i?? Bernadetos PetrauskytAi??s eilAi??raA?A?iai (jau esu aptarAi??s), vasarA? buvo vertimas ai??i?? Fleus Jaeggy ai??zNemokamas bAi??stas”, kovAi?? ai??i?? Mykolo KarA?iausko ai??zJudAi??jos sAi??siuviniai” (trieiliai/haiku), balandA? ai??i?? Lidijos Ai??imkutAi??s eilAi??raA?A?iai, geguA?Ai?? ai??i?? Juliaus Kelero tekstai plius Marcelijaus MartinaiA?io ai??zKaip katinai uodegomis gaudo peles” (ai??z(…) nutariau raA?yti apie kates, juk jos nieko neparaA?ys, niekam nieko nepapasakos, nepaskA?s, neiA?kels bylos dAi??l apA?meiA?imo ar suvedA?iojimo”), birA?elA? iA?siverA?iama iA?vis be groA?inAi??s literatAi??ros, lieposai??i??rugpjAi??A?io numeryje ai??i?? vAi??l nieko. Taigi, kaip matome, literatAi??ros mAi??gAi??jui A?io A?urnalo pirkti irgi nelabai verta, nebent tai bAi??tA? Juliaus Kelero, kuris turbAi??t sugebAi??tA? publikuotis ir atsidAi??rAi??s MAi??nulyje, didelis gerbAi??jas.
Nuo bendresniA? pastebAi??jimA? apie kultAi??rinAi??s spaudos gyvastA? A?A? mAi??nesA? esu linkAi??s susilaikyti, nes situacija iA? esmAi??s nesikeiA?ia. Gerai, kad vis dar pasitaiko negirdAi??tA? vardA?, ir nebAi??tinai tai, kAi?? tie autoriai raA?o, yra bloga ai??i?? galA? gale (neuA?mirA?kime A?ito) debiutantai uA?ima A?kyrAi??jusiA? niekdariA? vietAi??, ir spauda tampa A?iek tiek higieniA?kesnAi??. Kita vertus, labai blogai yra tai, kas iA? esmAi??s nepriklauso nuo kAi??rybAi?? publikuojanA?iA? autoriA?: blogai, kad publika, ai??i?? net, pasakyA?iau, rinktinAi?? literatAi??ros publika, ai??i?? tAi?? spaudAi?? nelabai ir skaito; jie mielai seka (ir anksA?iau sekdavo) visokias literatAi??ros apA?valgas, kuriose yra tikimybAi?? pamatyti savo pavardAi?? minimAi?? geruoju, bet kolegos ar kolegAi??s raA?inio yra neregAi??jAi?? daugybAi?? metA? ai??i?? tai yra ir atsakymas, kodAi??l ta kultAi??rinAi?? spauda ai??znegerAi??ja” ai??i?? netampa gyvastinga, aktualia ir telkianA?ia. Kad ir koks puikus, darbui atsidavAi??s bAi??tA? redakcijos kolektyvas, jis negali veikti tuA?A?iom apsukom ai??i?? turi bAi??ti kas nors, kam to darbo reikia, kas jA? vertina ir kas, jei reikia, ai??i?? o dabar reikAi??tA? nuolat, ai??i?? jA? traukia per dantA?.

Darius JureviA?ius. IA? ciklo ai??zPliaA?as OFFai??? (Nida, 2013). Projektas sukurtas per fotoseminarAi??, konkursui ai??zFotografuojame Nidojeai???.
Darius JureviA?ius. IA? ciklo ai??zPliaA?as OFFai??? (Nida, 2013). Projektas sukurtas per fotoseminarAi??, konkursui ai??zFotografuojame Nidojeai???.

Pagalvojau, kad jeigu reikAi??tA? A?vertinti kultAi??rinius savaitraA?A?ius paA?ymiais, A?stengA?iau tai padaryti tik penkiabalAi??je sisAi??temoje. DeA?imtbalAi??je per daug niuansA? ai??i??Ai?? vargu ar taip nuodugniai suvokiu viso proceso esmAi??, kad galAi??A?iau klasifikuoti tonus ir pustonius. Vis dAi??lto galvoju (A?ia, A?inoma, juokais), kad daug daugiau probAi??lemA? iA?sprAi??stA? autoriA? klasifikacija ir reitingavimas. Tarkim, ne kartAi?? su kolegomis esame blevyzgojAi?? apie tai, kaip palengvintA? kultAi??ros leidiniA? redaktoriA? bAi??tA? matas, drauge atstojantis ir apatinAi?? ribAi??, kurios neA?veikAi??s autorius prarastA? narystAi?? kAi??rybinAi??je sAi??jungoje, menininko statusAi?? ir, A?inoma, netektA? galimybAi??s publikuotis. Tarkim, pagrindiniu matu taptA? koks nors literatAi??ros vidutiniokas Pavardenis ai??i??Ai??Ai?? jis bAi??tA? 1 Pvd. Tai neturAi??tA? bAi??ti labai stambus matas (antraip dauguma raA?ytojA? liktA? uA? borto) ai??i??Ai?? sakykim, SigitAi?? GedAi?? bAi??tA? galima A?vertinti kokiais 264 Pvd., MarcelijA? MartinaitA? ai??i?? 197 ar pan. Pvd., bet A?tai Jonas JakA?tas bAi??tA? vertas vos 0,5 Pvd., kokia nors Ineza Juzefa JanonAi?? ai??i?? 0,4 Pvd. Ir t. t., ir jau nebegalAi??tA? bambAi??ti, esAi?? su juo/ja redakcija nesiskaito.
Beje, savaip tragiA?ka bAi??tA? tai, kad pasitaikytA? autoriA?, kuriA? vertAi??s skaitine iA?raiA?ka neA?manoma pateikti ai??i?? jie bAi??tA? nieko neverti. Gal dAi??sninga, o gal ne, bet nemaA?ai jA? kaip saviraiA?kos aikA?telAi?? nAi??nai renkasi ai??zNaujAi??jAi?? RomuvAi??” ai??i?? A?is A?urnalas moderniaisiais laikais (t. y. neturiu galvoj KeliuoA?io ai??zRomuvos”) visuomet buvo baisiai netolygus, negana to, teikAi?? plotAi?? ir rAi??mAi?? (ne finansiA?kai) A?vairiausio plauko marginalus. Niekada A?io A?urnalo rimtai nevertinau ir, tiesAi?? sakant, juo nesidomAi??jau. Vis dAi??lto A?A?kart ai??zNaujAi??jAi?? RomuvAi??” nusprendA?iau patyrinAi??ti atidA?iau, ai??i?? gal per metus kitus viskas staiga apsivertAi?? aukA?tyn kojom, ir nAi??dienAi?? tai ai??i?? solidus bei rimtas leidinys?
Deja! Apie situacijAi?? nemaA?ai pasako jau vien turinys (Nr. 2013-02) ai??i?? A?ia ir A?inomi bei gerbtini autoriai, tokie kaip poeAi??tas, savaitraA?A?io ai??zNemunas” vyriausiasis redaktorius Vytautas RudA?ianskas, ir vos vienam kitam girdAi??tas literatAi??ros keistuolis Algimantas Lyva, publikuojantis A?iA?ia tris apsakymus ai??i?? ai??zPoetas”, ai??zVedlys” ir ai??zTapytojas”. Beje, skaitydamas A?iuos klaikiai nestilingus, sprangius ir A?A?Ai??liai nemokA?iA?kai paraA?ytus tekstus, knibA?danA?ius paA?ymimA?jA? parazitiniA? A?odA?iA? ir kalbos bei raA?ybos klaidA?, bene supratau, kodAi??l kai kurie Algimanto Lyvos biA?iuliai laiko jA? genijumi ai??i?? iA? bet kaip pripurptA? A?odA?iA? tarsi savaime susidAi??stanti mintis kartais suskamba taip svaigiai beprotiA?kai, kad uA?ima kvapAi??. DAi??l tA? paA?iA? prieA?asA?iA? apie girtuoklA? baronAi?? ArvilAi?? pasakojantis tekstas (ai??zPoetas”) atrodo tarytum bAi??tA? iA? tikrA?jA? privemtas ai??i?? dievaA?i, labai keistas efektas, manau, juo tikrai bAi??tA? didA?iavAi??sis pats JerA?is Pilchas.
PlaA?iau A?io autoriaus neaptarinAi??siu ai??i??Ai?? kas norAi??s paskaityt beprotybAi??s persmelktA?, klampiA? ir liguistA? tekstA?, tam Algimanto Lyvos kAi??ryba ai??i?? kaip tik. Taip pat svarbu A?inoti, kad tai vienas iA? retA? lietuviA? autoriA?, neuA?mirA?tanA?iA?, jog mes Visatoje ne vieni ai??i?? ufonautai daA?ni sveA?iai jo kAi??ryboje.
Ne ypaA? suA?avAi??jo A?iemet publikacijomis mus beuA?mAi??tantis (kaip kitaip pasakysi, pasibaigus Europos krepA?inio A?empionatui!) kauniA?kis Petras Venclovas, A?A?syk skaitytojams siAi??lAi??s novelAi?? ai??zNuojauta”. SiuA?etas: Nidoje atostogaujantis vyras pakvieA?ia pasivaikA?A?ioti po kopas jaunAi?? merginAi?? ai??i?? kaip vAi??liau paaiA?kAi??ja, iA?tekAi??jusiAi??. Kalba herojams nesiriA?a (A?inoma, kaltas raA?ytojas, sukAi??rAi??s jiems labai dirbtinius, schematiA?kus dialogus ai??i?? normalAi??s A?monAi??s taip neA?neka, fui), (dAi??l to?) jie pradeda kalbAi??ti apie VisatAi??, DievAi?? ir t. t. KitAi?? dienAi?? herojus netikAi??tai pakvieA?iamas prie stalo, prie kurio sAi??di vakarykA?tAi?? mergina, jos teta ir merginos vyras, kuris, kaip paaiA?kAi??ja, buvo iA?vykAi??s darbo reikalais ai??i?? jis dAi??koja protagonistui uA? tai, kad A?is neva ai??ziA?traukAi??s A?monAi?? iA? siautAi??janA?ios jAi??ros”… NeA?tikimas pasakojimas, gan prastas stilius (o juk autorius yra raA?tingas) ir nemaloni patetika garantuoja A?iai novelei (prieA?)paskutinAi?? vietAi?? tarp A?iais metais Venclovo publikuotA? kAi??riniA? ai??i?? blogesnAi?? buvo gal tik ai??zBaladAi?? apie A?irdA?”, taA?iau dAi??l be galo keistos iA?monAi??s jAi?? skaityti buvo A?domiau.
Vytauto GirdzijauskoAi??didA?iuoju noveliA? triptikuAi??vadinamas kAi??rinys ai??zPauliaus Ai??vyrino gambitas” sukAi??lAi?? A?tAi??A?A? ai??i?? net ir gerai paieA?kojus bAi??tA? sunku rasti atgrasesniA? ir bukesniA? politizuotA? kliedesiA?, be visa kone riA?liai paraA?ytA?. KAi?? jau kalbAi??ti apie A?vaizdA?ius ai??i?? Paulius A?vyrinas (o gal net ir pats DuA?anskis Nachmanas) kalbasi su herojum iA?traukAi??s galvAi?? iA? kilpos, viskas vyksta prieA? PIRMOJO ATKURTOS LIETUVOS PREZIDENTO (anot autoriaus, ai??zto tikrojo”) portretAi?? ai??i?? atseit, tai Vytautas. A?ia, kaip ir Algimanto Lyvos atveju, A? popieriA? atrodo privemta, ai??i?? tik privemta tyA?ia, karA?tai trokA?tant, kad kiti tai matytA? ir uostytA?, ai??i?? ir dAi??l to dar daug blogiau. Manau, kad vien A?is tekstas bAi??tA? diagnozAi?? visam A?urnalui ir vien dAi??l jo jis galAi??tA? nebegauti nAi?? cento paramos ai??i?? nebent jA? asmeniA?kai sumanytA? paremti kitas ai??ztikrasis prezidentas” Rolandas Paksas, kurio palaikytoju Girdzijauskas, sako, yra buvAi??s. Beje, atrodo, kad euroskeptiA?ki (taip pat aptakiai antisemitiniai ir numanomai homofobiA?ki) V. Girdzijausko tekstai ai??zNaujojoje Romuvoje” publikuojami nuolat, ir tai verA?ia manyti, jog tokia yra ir redakcijos pozicija ai??i?? juk literatAi??rinAi??s ir kultAi??rinAi??s vertAi??s A?iuose rypavimuose ai??i?? nAi?? krislo. A?ia taip pat turiu galvoje ankstesniame A?iA? metA? ai??zNaujosios Romuvos” numeryje publikuotus ai??zPalangos dienoraA?A?ius” ai??i?? tekstus, kuriuose gal ir galima atpaA?inti kai kurias XXI amA?iaus pradA?ios realijas (tai tarsi ir reikA?minga ilgalaikAi??je perspektyvoje), taA?iau iA? esmAi??s koncentruojamasi ties antieuropine (ir antivalstybine) propaganda.
Dar A?iame numeryje rasime ai??zNemuno” ir ai??zNaujosios Romuvos” skaitymA? SalovartAi?? ’2013 dalyviA? po vienAi?? eilAi??raA?tA? ai??i??Ai?? beje, yra visai neblogA?, taip pat gan A?domA? tekstAi?? apie menkai A?inomAi??, maA?daug prieA? A?imtAi?? metA? gyvenusA? raA?ytojAi?? PetrAi?? RinkAi??nAi??, kuriam dAi??kingi kaimieA?iai surentAi?? koplytstulpA? (Kazimieras PAi??ras, ai??zPusiaukelAi??j atgulAi??s amA?inybei”). Jau minAi??jau, kad yra dAi??mesio verta Vytauto RudA?iansko publikacija: ai??zfinalinAi??je scenoje uA?sidegs teatras ai??i?? // ugnies lieA?uviais A?ingsniuosime ai??i?? / nelyg vandens pavirA?iumi. /Ar tai kada nors pasibaigs?”
Ankstesniame ai??zNaujosios Romuvos” numeryje (Nr. 2013-01) geros literatAi??ros gal A?iek tiek daugiau ai??i?? jau vien dAi??l to, kad publikuojami du padorAi??s poetai ai??i?? Rimvydas StankeviA?ius ir DovilAi?? KuzminskaitAi??. Tiesa, Rimvydo publikacija (ai??zSilabotonika”) keistoka ai??i?? negaliu atsikratyt A?spAi??dA?io, kad poetas pernelyg uA?siA?aidAi?? A?auklio, kurio akyse ai??i?? vis dar 1990-A?jA? Lietuva ai??i?? vaidmeniu. Kita vertus, A?iuolaikinio poeto tam tikra duoklAi?? literatAi??ros klasikui Maironiui (publikacija pradedama jo posmeliu, o eilAi??raA?A?iA? pavadinimai vienaip ar kitaip atliepia klasiko kAi??rybAi??) yra A?domus reiA?kinys, juoba tai iA?ties nuoA?irdu ai??i?? Rimvydas tikrai gerbia, netgi, sakyA?iau, garbina klasikus ir vyresniuosius kolegas. Patiko eilAi??raA?A?iai ai??zIA? vaikystAi??s” bei ai??zKAi?? many tu pasAi??jai, o broli”, taip pat (ypaA?) ai??zNeskaiA?iau Maironio” ai??i?? trumpai tariant, visi tekstai, kur autorius sugeba iA?likti A?aidybiA?kas arba bent palieka erdvAi??s paA?iam skaitytojui paA?velgti A? pasaulA? A?aidybiA?kai, ai??i?? i. e. visa pirmoji publikacijos pusAi??, o rimtesnieji, ai??i?? atvirkA?A?iai, ai??i?? kelia A?iovulA? (bet A?ia gal kaltas ankstyvas rytas, kurA? raA?au A?ias eilutes).
SavaitraA?A?io ai??zLiteratAi??ra ir menas” rugpjAi??tA? tepasirodAi?? vienas vienintelis numeris (Nr. 31), ir tas ai??i?? prieA? pat rugsAi??jA?. Jame ai??i?? Dainoros KaniavienAi??s, kuri prisistatydama teigia niekuomet nepamirA?tanti senoliA? iA?minties (ai??zvAi??A?lys tvirtai eina A?eme, bet ar verta dAi??l to pakirpti ereliui sparnus?”), du trumpi tekstai ai??i?? ai??zAt(si)vAi??rimas” ir ai??zPalangos gaisras”. Pirmasis ai??i?? be aiA?kaus naratyvo, jo pabaigoje aiA?kAi??ja, kas sujaudino A? senAi?? sodAi?? uA?klydusiAi?? pasakotojAi?? ai??i?? ai??zGirdA?iu tave, senele, girdA?iu! Tu A?ia! Manyje. Per A?olAi??, A?emAi??, per A?altinA? ir vyA?nios A?iedAi??.” Antrasis tekstelytis, kaip sako ir pavadinimas, kalba apie Palangos gaisrAi??, kuriam autorAi?? tarsi stengiasi suteikti egzistencinAi?? dimensijAi?? ai??i?? gaisrAi?? sukAi??lusi klebonijos A?eimininkAi?? (o jis kilAi??s, uA?siliepsnojus kepamai A?Ai??siai) vAi??liau visoms trisdeA?imt aA?tuoniA? trobA?, kurias prarijo gaisras, A?eimoms verda balandas… Tai nAi??ra kaA?in kokio kalibro literatAi??ra, bet paA?intinAi?? prasmAi?? ji turi ai??i?? A?domu, kurA? gaisrAi?? autorAi?? turi galvoje. 1938-A?jA? garsusis gaisras iA?ties kilo klebonijoje, tik prarijo jis ne 38, o per 300 trobA? ai??i?? bent taip raA?o ai??zPalangos tiltas” (2012-11-27, ai??zPalangos didieji gaisrai: nuo 1938-A?jA? iki 2002-A?jA?, kai sudegAi?? Kurhauzas”). Klausimas lieka atviras.
NuotaikAi?? labai praskaidrina ir pralinksmina A?maikA?ti ArtAi??ro Valionio publikacija, kurios A?aismingi tekstai gali puikiai ai??zpakalbAi??ti uA? save”: ai??zSAi??jom rAi??tAi??, / sAi??jom mAi??tAi??, / sAi??jom lelijAi??lAi??. // PjovAi??m grybAi??.” ai??i??Ai?? ai??zd e r l i a u s d a i n a”. Arba: ai??zAi?? lapAi??s dantis / sparnais A?sikandAi??s, / laukymAi??j romiai / ilsisi balandis.” ai??i?? ai??zTotal Chillout”.
Bene svarbiausias (jeigu kalbame apie groA?inAi?? literatAi??rAi??) pirmos savaitAi??s ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” numerio (Nr. 29) tekstas ai??i??Ai?? Audros BaranauskaitAi??s ai??zJie atAi??jo pavakary arba SiuA?etas maA?o biudA?eto trumpo metraA?o siaubo filmui”. KAi??rinio pasaulis atskleidA?iamas motinos ir dukros akimis: pirmasis blokas ai??i?? mamos pasakojimas ir jos A?vykiA? versija (iA?ties labai primenanti psichologinA? siaubo filmAi?? ar, ai??i?? gal net labiau, ai??i?? psichologinA? trilerA?); paA?intis su kaimynais ir ypaA? su jA? vaikais, kuriA? vienas yra nebylys ir kuriA?, regis, bijo net patys tAi??vai, labai sukreA?ia mamAi??, ai??i?? Lukas su Paulium jai pradeda rodytis kone mistiniai siaubAi??nai, ir ji (nesAi??kmingai) pradeda drausti dukteriai Urtei su jais A?aisti; galiausiai mama, vienAi?? dienAi?? pamaA?iusi, kaip A?uo nejudanA?ia uodega paA?okAi??s nuo UrtAi??s lAi??pA? nulaiA?o kraujo srovelAi?? (kaip vAi??liau iA?aiA?kins pati UrtAi?? ai??i?? raudono pieA?tuko A?ymAi??), tAi?? A?unA? nudobia, ir ai??i?? o tAi?? suA?inome jau iA? dukters pasakojimo ai??i?? atsiduria ligoninAi??je. Dukra, skirtingai nei motina, kuriAi??, serganA?iAi??, jai tenka lankyti, viskAi?? bando paaiA?kinti racionaliai (geras pavyzdys ai??i?? ta pati pieA?tuko istorija), bet kai kaimynai palieka jai priA?iAi??rAi??ti savo keistuosius sAi??nus, paaiA?kAi??ja, kad viskas nAi??ra taip paprasta…
Tekstas A?variai paraA?ytas, neperkrautas, dialogai tikroviA?ki. Kaip ir visada, Audros raA?inius malonu skaityti ai??i?? tiesa, jA? bAi??na nedaA?nai, ir daA?niausiai tai bAi??na ne A?anrinAi?? proza, o A?spAi??dA?iai / pamAi??stymai ir t. t. EseistAi??s patirtis justi ir A?iame tekste (arba taip veikia mano sAi??monAi??s inercija ai??i?? taip bAi??na) ai??i?? nuolat atrodo, kad apraA?ymas baigsis ne kokiu nors nauju siuA?eto posAi??kiu, o pasakotojos filosofiA?ka A?A?valga apie gyvenimo prasmAi?? ir t. t. Kaip priekaiA?tAi?? nurodyti galima nebent tai, kad gal A?iek tiek uA?siA?aidA?iama detalAi??mis, tokiame neilgame tekste jas darosi sunku aprAi??pti, todAi??l A?iaip sklandus ir tvarkingas tekstas (psichologiA?kai) atrodo kiek painus ir suveltas ai??i?? aiA?ku, tam turi A? takos ir truputA? metafizinAi?? pabaiga, kurioje simboliA?kai vAi??l A?mAi??steli nudobtasis A?uo, smilksta mamos seniai nunerta skarelAi?? ai??i?? tariamas lauA?as, skleidA?iAi??s degAi??siA? kvapAi??…
Kiek netikAi??tai suintrigavo ir mielai persiskaitAi?? Kristinos TamuleviA?iAi??tAi??s ai??zSupintas pasakojimas” ai??i?? (fiktyviai?) autobiografinis kAi??rinys, gal kiek ir padrikas (ir todAi??l pavadinimas ai??zSupintas pasakojimas” skamba autoironiA?kai), bet nestokojAi??s paprasto nuoA?irdumo nei iA?monAi??s siejant, gretinant prisiminimus (A?ia tarytum susijungia skirtingi laikai, skirtingi potyriai ai??i??Ai?? su kavalierium skAi??stanA?ioje valtyje atsidAi??rusi senelAi??, prisiminimas apie studijA? metais Liublianoje skambantA? dA?iazAi?? ir t. t.) ai??i?? galima sakyt, jis yra tiksliai tai, kAi?? tikisi rasti ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” skaitytojas, nenorintis pripaA?inti, jog nuo tA? laikA?, kai jA? redagavo Parulskis ar VisockaitAi??, savaitraA?tis nemenkai pakito. Ai??iam tekstui tai yra kartu ir pagyrimas, ir priekaiA?tas.

Darius JureviA?ius. IA? ciklo ai??zPliaA?as OFFai??? (Nida, 2013). Projektas sukurtas per fotoseminarAi??, konkursui ai??zFotografuojame Nidojeai???.
Darius JureviA?ius. IA? ciklo ai??zPliaA?as OFFai??? (Nida, 2013). Projektas sukurtas per fotoseminarAi??, konkursui ai??zFotografuojame Nidojeai???.

Ai??alia prozos dAi??sningai yra ir blogAi??sias savaitraA?A?io tradicijas tAi??sianA?ios, taip galAi??tume pasakyti,Ai??prozytAi??sai??i?? pirmiausia, Marijos PaA?keviA?iAi??tAi??s dvi miniatiAi??ros; nelabai kAi?? turiu apie jas pasakyti ai??i?? erdvAi??, kuriAi?? autorAi?? bando prisijaukinti, yra jau gerokai iA?vaikA?A?iota ir iA?kvAi??puota (todAi??l ir nebe ai??zerdvAi??”). Antai, antrosios miniatiAi??ros (ai??zPer amA?ius, amen”) esmAi?? ai??i?? baA?nyA?ioje ramybAi?? surandanA?ios moterAi??lAi??s ir sunyksianA?io (fiziA?kai, remiantis mokslo prognozAi??mis) pasaulio prieA?stata.
Dar vieno prozos teksto (ai??zKelionAi?? A? save”) autorAi?? Greta SirvidaitAi?? atrodo nelygstamai daugiau patyrusi ai??i?? todAi??l ir jos ai??zA?Ai??viai pro A?alA?” atrodo gerokai baisesni. TiesAi?? sakant, tai net ne A?audymas, o kaA?kas panaA?aus A? svaidymAi??si spurgomis ar kokiais keksais, ai??i?? nepasakysi, kad desertai bAi??tA? labai ai??zriebAi??s”, bet kad iki skausmo paA?A?stamo ankstyvos jaunystAi??s skonio ai??i?? tai faktas… Kaip kartais bAi??na, nelabai aiA?kiai iA?reikA?tas paA?ios autorAi??s santykis su tuo, kas sakoma. Tai aiA?kintina dvejopai: arba novelAi?? iA? tikrA?jA? ironiA?ka, tik tai negana aiA?kiai iA?reikA?ta (geresnysis variantas), arba ji taip slogiai rimta, kad net pradeda atrodyti A?iek tiek groteskiA?ka. Kad ir kaip ten bAi??tA?, apie A?A? tekstAi?? vertAi??tA? pradAi??ti kalbAi??ti, tik jei jis bAi??tA? nuoA?irdA?iau ir preciziA?kiau apgenAi??tas.
Keistai nuteikAi?? dievota Augustino Dainio poezija. Sakau ai??zdievota”, nes ir ankstesnAi??se publikacijose ryA?ki tema A?ioje tapo vienintele. ai??zSaulAi??s spinduliai krinta ant eA?ero vandens ai??i?? / tai DidA?iojo Pasaulio Tapytojo teptuko / potAi??piai liejasi aukso daA?ais ant pasaulio” ai??i?? eilAi??raA?tis ai??zVandens lelijos A?ydi, vadinasi, Dievas egzistuoja”. Poetui visa esti tik Dievo valia ir tik tam, kad liudytA? DievAi??, taigi ilgos, sunkios ir labai proziA?kos eilutAi??s ai??i?? irgi, matyt, tam paA?iam tikslui. (A?ia gal bAi??tA? galima ir pasiginA?yt, ar Dievui nebAi??tA? mielesnAi??s truputA? grakA?tesnAi??s eilAi??s…) Jei iA?ardytume eiluA?iA? struktAi??rAi?? ir sujungtume jas A? vientisAi?? tekstAi??, ne kaA?in kAi?? prarastume (o gal net ir kAi?? laimAi??tume) ai??i?? tik tada jau reikAi??tA? tekstus vadinti nebe eilAi??raA?A?iais, bet miniatiAi??romis, ai??i?? tai bAi??tA? tokie (aptakAi??s) beA?anriai kAi??rinukai, kokiA? ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” redaktorius nuolat A?beria A? tarpus tarp rimtesniA? publikacijA?. Beje, A?ie tekstai puikiai dera su -akp- mintijimais apie Koheleto (Ekleziasto) knygos eilutes (ai??zA?mogus neturi nieko geresnio, kaip tik bAi??ti laimingas…”) bei pasakojimu apie baA?nyA?ias sauganA?ias gargolas su chimeromis (Vitalijus Michalovskis, ai??zViduramA?iA? groteskas: gargolos ir chimeros”), na, o rafinuotesnis vartotojas prie viso to dar privalo sau pasiAi??lyti ir Emilio MilkeviA?iaus geguA?Ai??s mAi??n. kultAi??rinAi??s spaudos apA?valgAi?? ai??zApA?valgininko stabtelAi??jimas” ai??i?? tai kaip vyA?nia ant torto.
Augustino Dainio poezija yra labai proziA?ka, o Pauliaus AndriuA?keviA?iaus kAi??rinys (Nr. 30) A?iek tiek primena eilAi??raA?tA? ai??i??Ai?? bene dAi??l asociatyvinio konstravimo metodo, bAi??dingesnio poezijai negu prozai. Teksto karkasAi??, kaip tokiu atveju ir dera, atstoja ne fabula, kurios nelabai ir yra, o pasikartojantys motyvai, A?vaizdA?iai; visus tuos motyvus tarytum sujungia, suvienija vandens stichija, prasmAi?? skleidA?iasi sekoje: vanduoai??i??drAi??gmAi??ai??i??netektis (uA?marA?tis). Autoriui nesvetima (lengva) ironija ai??i?? tekstas tarytum iA?auga iA? dainos A?odA?iA?Ai??para para paradise every time she closed her eyes, o uA?baigiamas snaudA?ianA?io gelbAi??tojo su raudonais A?ortais ir marA?kinAi??liais, ant kuriA? uA?raA?as ai??i?? ai??zVytautas”, vaizdu… Kai kas gal bAi??tA? linkAi??s autoriui priekaiA?tauti dAi??l gausaus svetimA?odA?iA? vartojimo (iA? tiesA? tekstas dAi??l to A?gyja nebAi??tinai reikalingo manieringumo), ai??i?? nors kodAi??l gi jA? vengti, ypaA? jei autoriaus pasaulyje tai reiA?kia naujas galimybes? Tiesa, bandymas schematizuoti tekstAi?? naudojant kompiuterijos terminus primenanA?ias instrukcijas kaip pastraipA? temAi?? apibrAi??A?ianA?ias nuorodas ai??i?? pavojingas; tai griauna teksto poetikAi??, nors, kita vertus, jei ne tai, egzistuotA? pavojus, kad jis praras formAi?? ir taps apskritai nebesuvokiamas. Taigi rezultatAi?? galime vertinti kaip tam tikrAi?? balansAi?? tarp to, kas galAi??jo bAi??tA? padaryta, ir to, nuo ko tekstui bAi??tA? tik blogiau.
Kaip stipri opozicija A?iam kAi??riniui, kurio esmAi?? iA?plaukia iA? vandens, drAi??gmAi??s (mirties) motyvo, skamba Lauros Ai??vedaitAi??s tekstas ai??zMiego sutrikimai”. Ta opozicija pirmiausia pasireiA?kia kompoziciniu lygmeniu ai??i?? jeigu Pauliaus AndriuA?keviA?iaus bandymai schematizuoti tekstAi?? naudojant instrukcijas atrodAi?? A?tartinai, tai A?is kAi??rinys apskritai turi prasAi??mAi?? tik dAi??l stiprios kompozicijos idAi??jos ai??i??Ai?? visas tekstas, nusiA?iAi??rAi??jus schemAi?? nuo vaikiA?ko A?aidimo ai??zdienaai??i??naktis”, sudarytas kaitaliojant ai??zdienos” ir ai??znakties” epizodus ir priskiriant dienai judrumo, o nakA?iai ai??i??Ai?? sAi??stingio reikA?mAi?? (pastarasis principas nelabai aiA?kiai A?gyvendintas). Oponuojama netgi renkantis motyvus, simbolines reikA?mes: AndriuA?keviA?ius gilinosi A? vandens stichijAi??, o A?tai Ai??vedaitAi?? skrajoja ore. A?odA?iu ai??zoras” pradedamas kiekvienas epizodas, viskam, kas su juo susijAi??, tenka didA?iulis dAi??mesys. Seka: orasai??i??tuA?tumaai??i??(beprasAi??mybAi??). IA?ardA?ius A?iAi?? kompozicinAi?? schemAi??, neliktA?, galima sakyt, nieko ai??i?? banalybAi??s ir tiek, nors negalima nuneigt, kad jos kur kas A?domesnAi??s ir A?variapusiA?kesnAi??s, nei sugeba iA?mAi??styti kai kurie jauni autoriai. Beje, tekste yra atkarpA?, kuriA?, kad ir kaip atidA?iai tyrinAi??jau, man nepavyko susieti su likusiu tekstu ir sugauti minties ai??i??Ai?? kyla A?tarimA?, kad tai tik keliems savo rato A?monAi??ms (gali bAi??t, tiems patiems, dAi??l kuriA? tas tekstas ir atsirado) skirti asmeniA?kumai.
Labai nuvylAi?? mano mAi??gstamo dailininko A?ygimanto Augustino tekstas ai??zGraA?u, kai A?monAi??s nori bAi??ti tokie kaip A?ventieji” ai??i??Ai?? stiliaus ir A?A?valgA? skurdumu jis nedaug kuo skiriasi nuo mokyklinio raA?inAi??lio; tAi?? dalykAi??lA? A?iek tiek reabilituoja nebent A?tarimas, kad tai (tekstinis) eskizas naujam paveikslui, kuris (kaip tekstas) publikuotas visiA?kai atsitiktinai, taip sutapus aplinkybAi??ms. Geriau jA? praleisti ir iA? karto versti 7 puslapA?, kuriame RamunAi??s BrundzaitAi??s poezijos publikacija. RamAi??s, bet jau savimi pasitikintys (tas ypaA? svarbu) tekstai suteikAi?? tikrAi?? skaitymo malonumAi??, tuo labiau kad skaiA?iau juos jau paturAi??jAi??s rankose A?ios autorAi??s pirmAi??jAi?? knygAi?? (tiesa, dar nuodugniai neperskaitAi??s ai??i?? laukiu knygos dovanA?), su kuria ji keletAi?? metA? vargo ai??zPirmosios knygos” konkurse; tiesa, kaip tik dAi??l to nebesu tikras, apie kAi?? A?ia iA? tikrA?jA? kalbu ai??i?? apie publikacijAi??, ar apie visAi?? knygAi??, ar netgi A?iaip apieAi??prozerpinAi??Ai??(toks kitados buvo RamunAi??s slapyvardis svetainAi??jeAi??rasyk.lt). Bet tai gal ir nAi??ra labai svarbu ai??i?? svarbu, kad iA? RamunAi??s, kurios visAi?? brendimo, augimo istorijAi?? teko stebAi??ti iA? nelabai toli, eilAi??raA?A?iA? dingo nepasitikAi??jimas savim, kurA? anksA?iau neretai pavykdavo uA?A?iuopti pulsuojantA? tarp eiluA?iA?, ir jungA?iA?, metaforA?, palyginimA? dirbtinumas, laikytinas lietuviA? filologijos studijA? blogAi??ja pasekme, ai??i?? A?itos bAi??dos, beje, vis dar nemaA?ai RamunAi??s publicistiniuose raA?iniuose, eseistikoje, taigi tikAi??tina, jog to bAi??ta ir A?iuose eilAi??raA?A?iuose, kol jA? neperkasAi?? ir neiA?ravAi??jo redaktoriaus ranka. FantastiA?ki eilAi??raA?A?iai ai??zUpAi??”, ai??zA?itaip galvojau per ginsbergo pristatymAi??” ai??i?? tiesa, gali bAi??ti, kad prie pastarojo teksto esu tiesiog pripratAi??s, nesyk jA? girdAi??jau gyvai skaitomAi??, kai kurias atkarpas moku mintinai.
Ai??iame numeryje dar vertAi??tA? perskaityti interviu su SLS kursA? siela Mikhailu Iosseliu (ai??zPagrindinis imperatyvas ai??i?? raA?yti gerai”, bet, pasak anotacijos prieA?lapyje, ai??zMikhailas Iosselis: pirminAi?? problema raA?ytojui ai??i?? bAi??ti atrastam”, kalbino Marijus Gailius), Ulfo Peterio Hallbergo raA?inA? ai??zKolekcininko testamentas”. SavaitraA?A?io galiniuose puslapiuose skaitytojo laukia Liudviko GiedraiA?io tekstas apie pasivaikA?A?iojimAi?? Vilniaus pakraA?A?iais, o tolAi??liau, rubrikoje ai??zAi??iaurAi??s Katinai” ai??i?? pasivaikA?A?iojimas (A?inoma, humoristinis) BasanaviA?iaus gatve, stebint iA?ties neA?moniA?kai keistus firmA? pavadinimus….
PraleidAi?? vienAi?? savaitAi??, ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nai” (Nr. 31) kitAi?? penktadienA? pradeda KAi??stuA?io Navako sapnais. Teisingai iA?girdote ai??i??Ai?? ne novelAi??m, ne esAi??, ne eilAi??raA?A?iais, o bAi??tent sapnais. Taigi galite neabejoti, kad bus smagu ai??i?? A?aliakalnio palAi??pAi??s gyventojas pieA?ia juos sodriomis, sutirA?tintomis spalvomis, A?taigius ir, kaip ir dera sapnams, siurrealistiA?kus, taA?iau ne beprotiA?kus ai??i?? A?dAi??miau paA?velgus, gali netgi pasirodyti, jog jie, tie sapnai, ai??i?? o dauguma jA? susijAi?? su anapusybe, mirtimi, ai??i?? apskritai gana niAi??rAi??s, ir tam tikras A?aismingumas, kuriuo KAi??stutis apgaubia kiekvienAi?? epizodAi??, yra tik formali maskuotAi??. Ai??i A?A?valga viskAi?? apverA?ia aukA?tyn kojom, ai??i?? tenka sutikti, kad KAi??stutis tapo apokaliptiA?kas (matyt, toks etapas), na, o pasaulis (jam) ai??i?? grynai A?enkliA?kas (arba tiesiog ai??i?? A?enklas). Kur jis, bAi??damas toks, nuves laureatAi?? ai??i?? nebeaiA?ku.
Visai netikAi??tai (tiesAi?? sakant, absoliuA?iai netikAi??tai, ai??i?? nedaug trAi??ko, kad net nebAi??A?iau skaitAi??s) likau patenkintas paprasta it du kart du Reginos RagauskaitAi??s esiAi??kA?te ai??zRugpjAi??tis ai??i?? senjorA? mAi??nuo”, kuriame autorAi?? tiesiog pasidA?iaugia Druskininkais ai??i??Ai?? pirkdamaAi??MaximojeAi??ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nus”. Tai paprastas, A?iltas raA?inys, kuris gal nAi?? nepretenduotA? vadintis literatAi??ros tekstu ai??i??Ai?? o vis dAi??lto kaA?in koks neapA?iuopiamas prasmAi??s jausmas, klajojantis tarp eiluA?iA?, suteikia jam grakA?tumAi?? ir iA?raiA?kAi??, dAi??l ko jis (kiek netikAi??tai) tampa meniniu.
Rubrikoje ai??zPradedantieji” akA? patraukAi?? Karolio A?uko apsakymas ai??zMes visi senstame”, kuriame apraA?omas (pirmuoju asmeniu) jaunuolio pagrindinio veikAi??jo susitikimas autobuse su… savim paA?iu senatvAi??je. (AiA?ku, iA? karto kyla A?tarimas, kad autorius bus prisiskaitAi??s Borgeso.) Tiesa, borchesiA?kas nuotykis apraA?ytas tradiciniu lietuviA? agrarinio autoriaus stiliumi ai??i?? tai glumina, na, o kai pabaigoje senolio (kuris iA? tikrA?jA? yra jis pats) vaizdinys susiejamas su afrikietiA?kos ai??zA?olAi??s” poveikiu, iA?tinka nusivylimas…. Tiesa, tai bet kokiu atveju yra geriau uA? UgnAi??s RaA?inskaitAi??s miniatiAi??rAi??les (ai??zVirdulys”, ai??zSusitikimai”) kurias aptarinAi??ti apskritai bAi??tA? tuA?A?ias darbas, nes tai kaA?kokie pabiri vaizdeliai, ir turbAi??t uA? toje pat rubrikoje publikuojamAi?? Editos PuskunigytAi??s ai??zPorcelianAi??” ai??i?? ganAi??tinai suveltAi?? ir nelabai aiA?kA? prozos tekstAi??, kuris patraukia visai ne siuA?etu, kurA? supaisyti nelengva, bet keistais, siurrealiais iA?mAi??stymais: sakykim, veikAi??ja AnAi?? mano atsikosAi??jusi krauju, taA?iau iA? tikrA?jA? ji tiesiog iA?sitepAi?? savo pirmA?jA? menstruacijA? krauju, stipriai nusiA?iaudAi??dama griebusis sau uA? tarpkojo; arba, tarkim, mirtys sAi??di ant antkapiA? ir skaito ProustAi??, ir todAi??l, kad A?is nuobodus, nelieA?ia vaikA?.
Poezijos puslapA? pusiau dalijasi Haroldas Baubinas ir Dalius Baltranas. PasAi??tarojo kalbAi??jimas A?iuolaikinAi??s lietuviA? poezijos kontekste tikrai nAi??ra originalus ir naujas ai??i?? taip arba panaA?iai kalbAi??jo ne vienas dabartinis jaunasis, kai dar mokAi??si mokykloje; galima sakyt, A?iose eilAi??se girdAi??ti tekstA?, kuriuos, sekdami Mackaus poezija, A?vairiais laikais priraA?Ai?? skirtingA? generacijA? jaunieji poetai, aidai ai??i?? tiesa, ne patys A?domiausi aidai.
AiA?ku, negali sakyt, kad ten visai nebAi??tA? nieko A?domaus ir originalaus; aA? nepritarA?iau autoriui, jei jis teigtA? meistriA?kai A?aidA?iAi??s asociacijomis ir A?stengiAi??s A?okiruoti, taA?iau turiu konstatuoti, kad kaip neoriginalus, tipinis atvejis jo poetinAi?? imitacija gali bAi??ti A?skaityta. Tiesa, labai erzina iki skausmo A?sipykusi vaizdinija ai??i?? marmuras, skulptAi??ros, angelai… Tai poezija, neiA?vilkta iA? negyvos, monumentalios, dirbtinai suA?ventintos erdvAi??s, nevirtusi kAi??nu ir krauju, neiA?Ai??jusi A? NaujA?jA? ElmininkA? (autorius nurodo eilAi??raA?A?iA? paraA?ymo vietAi??) gatvAi?? iA?gerti su vyraisAi??bambalio. (KAi?? veikti ir kaip kurti, o gal ir kAi?? gerti kolAi??kinAi??je gyvenvietAi??je, autorius galAi??tA? pasikonsultuoti su Donatu PetroA?ium ai??i?? jis A?ino.) LiAi??dna.
Labai panaA?iais principais grA?sta ir Haroldo Baubino poezija, tik A?ia asociacijA? A?aismas laisvesnis, primenantis paprastAi??Ai??gliuA?inimAi??, vaizdiniai taip pat natAi??ralesni (bet ir, neneigsiu, solidesni, brandesni nei kolegos), labiau atitinkantys A?prastAi?? miesto aplinkAi??, todAi??l kyla apgaulingas noras manyti, kad manierizmo juose maA?iau. TiesAi?? sakant, nAi?? velnio jo ne maA?iau, ai??i?? bet aA? pagaliau nesu svarstyklAi??s. Gali Haroldas raA?yti apie kAi?? tiktai nori ir kiek tiktai nori, vis dAi??lto reikAi??tA? labiau A?darbinti galvAi?? ai??i?? tuomet tekstai, kuriuose ir dabar A?iaip jau esama uA?taiso, turAi??tA? potencijAi?? sprogti…
PaskutinA? rugpjAi??A?io ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” numerA? (Nr. 32) pradeda jauna poetAi??, knygA? apA?valgininkAi?? AgnAi?? AlijauskaitAi?? ai??i??Ai?? tekstu ai??zRitualai”. Tik jA? perskaitAi??s, norAi??jau raA?yti, kad jis pratAi??sia vandens temAi??, taip simboliA?kai suartAi??damas su anksA?iau publikuotu Pauliaus AndriuA?keviA?iaus kAi??riniu, bet vAi??liau, A?iek tiek apslopus pirmam A?spAi??dA?iui, leidau sau manyti, kad teksto struktAi??ra (jos iliuzija) formuojama pasitelkus taisyklingumAi?? ar / ir simetriA?kas, taisyklingas struktAi??ras iA?reiA?kianA?ius A?odA?ius, ai??i?? AlijauskaitAi?? mini staA?iakampius, linijas, sluoksnius, ornamentus, daug kas jai turi skaitinAi?? iA?raiA?kAi??; A?ia kaip geometrinAi?? formAi?? turime suprasti ir veidrodA?, ir turbAi??t net patA? vandenA?.
Ritualas A?ia suvoktinas kaip iA?gyvenimo bAi??das, kryptis, kuriai pasiduodant, galima su(p)rasti kitus ir save. TekstAi?? apskritai dar bAi??tA? galima tobulinti ir tobulinti, bet niuansai, rodantys, kad autorAi?? supranta, kAi?? daro, verA?ia A?iAi??rAi??ti A? jA? gerokai atlaidA?iau ai??i?? skirtingai nei A? Karolio A?uko ai??zJuodAi?? tulA?A?”, kuri stipriai nusileidA?ia net paties Karolio neseniai publikuotam kitam apsakymui. Pasakotojuje gyvena kaA?koks A? krabAi?? ar aA?tuonkojA? panaA?us juodulys, kurA? jis kartAi?? priA?iumpa ir iA?krapA?to, deja, turbAi??t ne visAi??, nes jam nepagerAi??ja. Jis guodA?iasi, kad jam darosi vis prasA?iau, esAi?? jis nebegalA?s ne tik miegoti naktimis, bet ir iA?naudoti laisvalaikio darbui ai??i?? jauA?ia, kad A?us. Atsargiai atskleidA?ia, kad A?is pasakojimas ai??i?? tarytum atsisveikinimo laiA?kas. TaA?iau jis nesiruoA?iAi??s pasiduoti ai??i?? eis A? naktinAi?? parduotuvAi??… Manau, kad iA? A?iA? keliA? sakiniA? galima susidaryti gana aiA?kA? vaizdAi??, kas tai per kAi??rinys ir kodAi??l nelabai verta jA? skaityti, ai??i?? visos tos fantasmagorijos yra naivios, o jeigu traktuosime tAi?? juodulA?-krabAi?? kaip simbolA?, iA?eis dar blogiau. NeA?inau kAi?? ir pasakyti, turint galvoj, kad ir stilius A?ia labai paprastas, tiesAi?? sakant, per paprastas, kad jA? bAi??tA? galima pavadinti tiesiog ai??zneiA?raiA?kingu”. NesAi??kmAi??? Be abejo, taip.
Ai??tai ir viskas. Kaip visad, pabaigoje ai??i??Ai?? kelios eilutAi??s teksto. Ai??A?syk ai??i?? tai DovilAi?? KuzminskaitAi??, netrukus pasirodysianA?ios (arba jau kAi?? tik pasirodA?iusios) PK autorAi??, kurios kelis tekstus galAi??jome skaityti ai??zNaujojoje Romuvoje”: ai??zTad dabar atsisveikinu. Viskas. A?ia mano stotelAi??. / O toliau ai??i?? per speigus kopAi??tAi??lAi??s ir tiltu A? vAi??jAi??.”