SAi??jAi??dis ai??i?? ai??zgatvinisai??? ir Gedimino prospekto

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Algirdas Patackas
DATA: 2013-06

SAi??jAi??dis ai??i?? ai??zgatvinisai??? ir Gedimino prospekto

Algirdas Patackas

Laiminga yra karta, gyvenusi SAi??jAi??dA?iu ai??i?? jos venose audringai sruvo svaigus gyvenimo vynas, nors ir su kartAi??lio prieskoniu, nes buvo konsekruotas tAi??vA? ir seneliA? kanA?iomis. Laimingi esame tie, kurie patyrAi?? tAi?? nenusakomAi?? laimAi??s ir dA?iugesio jausmAi??, kai pasirodAi??, kad tai, kAi?? buvome skaitAi?? storose ir iA?mintingose istorijos knygose apie A?mogaus dvasios pakilimus ir skrydA?ius, nebesuprantamus palikuonims, vyksta iA? tikrA?jA? ir tu esi A?io stebuklo dalyvis ar net lAi??mAi??jas, nes ir nuo tavAi??s, maA?o A?mogaus, irgi priklauso ar A?vyks, ar realizuosis stebuklas, palaimintas ten, aukA?tai, bet vykstantis A?ia, A?emAi??je ai??i?? A?ia ir dabar, tavo tAi??vynAi??je, Lietuvoje.

Taip, SAi??jAi??dis buvo skrydis, toks ir liks istorijoje ai??i?? trumpas ir efemeriA?kas, bet realesnis uA? sunkiasvorius ir nuobodA?ius faktus. Toks jis liks ir mAi??sA? kartai. TaA?iau praAi??jo jau 25 metai, ketvirtis amA?iaus. Ai??iai kartai, dvideA?imtpenkiameA?iams, jis tAi??ra sapnas, kurA? sapnavo, o gal ir ne, jo tAi??vai. Geriausiu atveju tAi??ra gerbtinas, bet sunkiai suvokiamas istorinis tarpsnis, kurA? reikia A?inoti ir minAi??ti, bet sieti su kasdienybe ir realybe ai??i?? ne jiems, ne jA? pajAi??goms, nes SAi??jAi??dA?io esmAi?? jiems tAi??ra nematomoji mAi??nulio pusAi??.

Kas gali atskleisti A?iai kartai sAi??sajas su dabartimi, ir, svarbiausia, blogAi??sias sAi??sajas, jei ne SAi??jAi??dA?io A?monAi??s? KodAi??l bAi??tent blogAi??sias? TodAi??l, kad esame uA? jas atsakingi. Gerosios jau iA?tirpusios kasdienybAi??je ir atrodo savaime suprantamos duotybAi??s. Tad jubiliejus yra ne tik proga prisiminti, bet ir prisipaA?inti, atvirai pasakyti, kas ne taip, kAi?? galAi??jome padaryti patys, be aukA?A?iausiA?jA? jAi??gA? pagalbos, bet nepadarAi??me ai??i?? ar iA? apsileidimo, ar A?mogiA?kA? silpnybiA? A?veikti.

Viena tokiA? paA?iA? svarbiausiA? blogybiA? yra santykis su valstybe. Ta paA?ia ai??zneprigulmingaai??? Lietuvos valstybe, uA? kuriAi?? galvas dAi??jo ne tik pilkamiliniai 1918 m. savanoriai, pokario partizanai, bet ir Sausio 13-osios aukos. Kas gi nutiko, kad toji Lietuvos valstybAi?? laikoma pamote, nuo kurios reikia bAi??gti.

Tai, kas bus pasakyta toliau, tiks nedaugeliui, o daugeliui gal net bus egzistencinio pobAi??dA?io A?A?eidimas. Ai??io blogio ai??i?? prieA?prieA?os valstybei ai??i?? A?aknys glAi??di tame paA?iame SAi??jAi??dyje, jo dipoliA?kume, kuris buvo tarsi uA?dengtas entuziazmo skraiste, taA?iau niekur nedingo ir prasiskverbAi?? A? posAi??jAi??dinAi??s Lietuvos valstybAi??s kAi??nAi??.

ai??zIr doriausias kardas / UA? nedoriausiAi?? arklAi?? nedoresnisai???, ai??i?? tai iA? Justino MarcinkeviA?iaus Mindaugo. Ai??is kAi??rinys, ir visa trilogija, talentingo plunksnos meistro dAi??ka kadaise jaudinusi sales ir jose susirinkusias minias galimybe vieA?ai ir dA?iugiai skanduoti LIE-TU-VA, susiliesti su Lietuvos istorijos didybe, iA? tikrA?jA? yra programinis dokumentas ai??i?? nebAi??tinai ta prasme, kad buvo uA?sakytas, bet vis dAi??lto pasAi??moningai raA?ytas kaip programinAi?? tam tikro elitinio socialinio sluoksnio doktrina, A?vilkta A? groA?inAi??s literatAi??ros aprAi??dus. Jame dar girdisi pseudohumanistinAi??s mieA?elaitiA?kosios ai??zA?mogaus iA? didA?iosios raidAi??sai??? gaidos, bet A?ia A?mogA? jau keiA?ia ai??zA?monAi??sai??? ai??i?? suprask, liaudis, o mintyse gal net ir tauta. Ir A?ie ai??zA?monAi??sai???, A?i liaudis nepriima Mindaugo taip sunkiai kurtos valstybAi??s, nes ai??zvaldA?ia ne meile laikosi, o baimeai???, nes valstybAi?? yra dirbtinai sudievintas darinys: ai??zjauA?iu, kad mums reikAi??s ir vieno dievo / norAi??A?iau, kad jis bAi??tA? Lietuvaai???. SuprieA?inimas ai??ztaip atsirado Mindaugas ai??i?? karalius / ir Mindaugas ai??i?? A?mogusai??? irgi kalba ne valstybAi??s naudai. Svarbus epizodas ai??i?? Mindaugas atneA?a Seniui, kuris kAi??rinyje atstovauja liaudies iA?mintA?, savo paties iA? molio lipdytAi?? keraminA? Lietuvos A?emAi??lapA? (ai??zo jau su kokia meile aA? lipdA?iau / ir kAi??riau savo LietuvAi??ai???), suduoda per jAi?? ir praA?o Senio pasiklausyt, ar skamba. Senio atsakymas trumpas: ai??zNeai???. Anot Mindaugui prieA?taraujanA?io Dausprungo, atstovaujanA?io trilogijos autoriaus paA?iAi??roms, karaliA?kosios karAi??nos, to ilgai ir sunkiai siekto tikslo, brangakmeniai panaA?Ai??s A? A?moniA? aA?aras ar net ai??zgyvatAi??s akisai???. GalA? gale Mindaugas, jau suA?eistas A?udiko kirvio, mirA?ta ant suskaldytos, iA? duA?aus molio lipdytos Lietuvos A?ukiA?.

Jau minAi??tas buvo SAi??jAi??dA?io dvilypumas. SAi??jAi??dA?io ai??zmindauginiamai??? sparnui buvo savaime aiA?ku, kad nepriklausomybAi?? visA? pirma reiA?kia nepriklausomAi?? valstybAi??, kad ji yra bAi??tina sAi??lyga sukurti savo valstybAi??, o valstybAi?? yra bAi??tina sAi??lyga iA?gyventi tautai. ai??zAntimindauginiamai??? sparnui liaudis, ai??zA?monAi??sai??? yra didesnAi?? vertybAi?? negu valstybAi??, tarsi valstybAi?? bAi??tA? A?moniA? prieA?as, o jos tikslas bAi??tA? engti, lyg ji nebAi??tA? sukurta tam, kad tauta turAi??tA? saugius namus, kuriuose galAi??tA? A?moniA?kai ir nepriklausomai gyventi; lyg valstybAi?? bAi??tA? save uA?pildanti duotybAi??, kuri galAi??tA? egzistuoti be A?moniA?. IA? A?ia iA?plaukia iA?vada, kad A?monAi??ms (liaudA?iai, tautai) iA?gyventi nepriklausomybAi??, nepriklausoma valstybAi?? nAi??ra mirtinai reikalinga, yra tarsi nebAi??tina, nes galima gyventi ir tarsi valstybAi??je, kad ir pagerintoje LTSR (euroskeptikas galAi??tA? pridurti ai??i?? arba degraduojanA?ioje ES). Tai nAi??ra banali koncepcija, iA?ties yra daug tautA?, kurios A?itaip ir buvoja, bet mums, jaunai valstieA?iA? ir kaimo A?viesuoliA? kurtai valstybei, kuriai didinga praeitis buvo greiA?iau mitas nei realybAi??, kur valstybingumo tAi??stinumas ilgiems amA?iams buvo nutrAi??kAi??s, A?i koncepcija buvo mirtinai pavojinga.

Jos pasekmAi?? ai??i?? kad nebesugebame, po NATO ir ES, SAi??jAi??dA?io lokomotyvui iA?sikvAi??pus, A?vykdyti jokio plataus, nacionaliniu mastu gyvybiA?kai bAi??tino projekto. Dar skaudA?iau, A?imtAi?? kartA? skaudA?iau ai??i?? nebesugebame apginti pamatiniA? mAi??sA? tautos etiniA? vertybiA?, daug svarbesniA? uA? atomines elektrines ar skalAi??nA? dujas.

Nenoriu suprieA?inti SAi??jAi??dA?io A?moniA?, suskirstyti juos A? gatvinius ir kitus, iA? Gedimino prospekto. Tikiu jA? nuoA?irdumu, kaip ir MarcinkeviA?iaus talentu. TaA?iau istorija yra negailestingas metraA?tininkas ai??i?? ai??zpaA?insi juos pagal jA? darbusai???. Sukaktys ir yra tam, kad pasakytume visAi?? tiesAi?? ai??i?? pirma sau, o jei uA?teks jAi??gos, ir visiems. Tik A?vardyta tiesa leis ramia sAi??A?ine minAi??ti praeitA? ir sukaktis, tik tokA? poelgA? tauta supras ir atleis.