SAi??jAi??dA?io verpetuose

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA:Ai??SAi??jAi??dA?iui ai??i??Ai??25
AUTORIUS:Ai??Algirdas Jonas Ambrazas

DATA: 2013-08

SAi??jAi??dA?io verpetuose

Algirdas Jonas AmbrazasAi??

IA? rengiamos monografijos apie JuliA? JuzeliAi??nAi??

PrieA? 25 metus gimusio SAi??jAi??dA?io veiklon, greta kitA? iA?kiliA? lietuviA? kultAi??ros ir meno veikAi??jA?, labai ryA?tingai A?sitraukAi?? A?A?ymus kompozitorius, Lietuvos konservatorijos profesorius Julius JuzeliAi??nas (1916ai??i??2001). Kompozitorius ilgam A? A?alA? padAi??jo natA? popieriA? ir pieA?tukAi??, uA?simojAi??s kurti, jo paties A?odA?iais tariant, atgimstanA?ios Lietuvos simfonijAi??. Jis tapo vienu iA? SAi??jAi??dA?io lyderiA?, jo Seimo Tarybos nariu. IA?rinktas SSRS liaudies deputatu, J.Ai??JuzeliAi??nas drauge su kitais SAi??jAi??dA?io atstovais paA?iame Kremliuje griovAi?? sovietinAi??s imperijos pamatus, aktyviai dalyvaudamas tuometinAi??s Lietuvos AukA?A?iausios Tarybos darbe, tiesiogiai padAi??jo atkurti A?alies nepriklausomybAi??.

YpaA? dideli J.Ai??JuzeliAi??no nuopelnai tiriant stalinizmo nusikaltimus, reabilituojant sovietmeA?iu neteisAi??tai represuotus Lietuvos pilieA?ius.

Rengiant A?iAi?? publikacijAi?? apie J.Ai??JuzeliAi??no visuomeninAi?? politinAi?? veiklAi?? 1988ai??i??1998 metais, remtasi pirminiais A?altiniais: oficialiais dokumentais, to meto spauda, amA?ininkA? liudijimais. Panaudoti paties J.Ai??JuzeliAi??no tekstai (dalis jA? publikuota knygoje ai??zJulius JuzeliAi??nas: Straipsniai, kalbos, pokalbiai. AmA?ininkA? atsiminimaiai???. Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2002 m.) ir pokalbiA? su autoriumi A?raA?ai.

***

Lietuvos Persitvarkymo SAi??jAi??dis[1] buvo A?kurtas 1988 m. birA?elio 3 d. Vilniuje mokslinAi??s ir kultAi??rinAi??s visuomenAi??s atstovA? susirinkime MokslA? akademijos salAi??je. Oficialus susirinkimo pretekstas buvo rengiamos naujos Lietuvos SSR Konstitucijos klausimA? aptarimas. Ai??i diena lAi??mAi?? Lietuvos likimAi?? ir visAi?? tolesnA? J.Ai??JuzeliAi??no gyvenimAi??.

J. J.: 1988 metA? birA?elio 3 dienAi?? mano bendrapavardis junioras fizikas Gediminas, iA?vaA?iuodamas A? tarnybinAi?? komandiruotAi??, prigrasino: ai??zTAi??vai, bAi??tinai nueik vakare A? MokslA? akademijAi??, bus A?domu.ai??? ai??i?? ai??zGerai, ai??i?? sakau, ai??i?? nueisiu, nueisiu.ai??? Na, ir nuAi??jau. Tam susirinkimui pirmininkavo akademikas [Eduardas] Vilkas; buvo daugiausia svarstomi ekonominio savarankiA?kumo klausimai, bet aiA?kiai jutau, kad dauguma A?moniA? susirinkAi?? ne tam. Tada jau buvo susikAi??rAi??s Estijos liaudies frontas, kAi?? nors panaA?aus norAi??ta A?steigti ir Lietuvoje.

Kai buvo nusprAi??sta sukurti iniciatyvinAi?? grupAi?? ir pradAi??ta siAi??lyti kandidatus, iA?girdau, kad ir mano pavardAi?? kaA?kas leptelAi??jo. PriAi??jau prie Alvydo Medalinsko, perAi??musio vadovavimAi?? susirinkimui, ir sakau: ai??zKlausyk, kolega, aA? tai JuzeliAi??nas, bet ar nebAi??sit sumaiA?Ai?? vardo?ai??? Mat mano sAi??nus labai aktyviai dalyvavo visuose tuose susirinkimuose su jaunais MokslA? akademijos darbuotojais. ai??zNe, neapsirikom, ai??i?? sako, ai??i?? vardas tikrai tas.ai??? Taigi, mane uA?raA?Ai??, susirinkimas nubalsavo, A?traukAi?? A? iniciatyvinAi?? grupAi??. Nuo to ir prasidAi??jo mano veikla SAi??jAi??dyje.ai???[2]

Lietuvos Persitvarkymo SAi??jAi??dA?io (LPS) iniciatyvinAi?? grupAi?? sudarAi?? 35 asmenys, kurie atstovavo A?vairioms tiksliA?jA? ir humanitariniA? mokslA? bei meno sritims[3]. IA? muzikA? iniciatyvinAi??n grupAi??n A?Ai??jo, be J.Ai??JuzeliAi??no, Lietuvos konservatorijos pedagogai ai??i?? operos dainininkas Vaclovas Daunoras, muzikologas Vytautas Landsbergis.

Pasibaigus tam audringam susirinkimui, iA?rinktieji iniciatyvinAi??s grupAi??s nariai pasiliko aptarti artimiausiA? uA?daviniA? ir pasiskirstyti svarbiausiomis pareigomis. Nutarta, bent kol kas, pirmininko nerinkti, o reguliariai, pagal galimybAi??, kiekvienAi?? savaitAi?? rengiamiems posAi??dA?iams vadovauti paeiliui. Einamuosius organizacinius klausimus tvarkyti buvo pavesta Arvydui JuozaiA?iui, ArtAi??rui SkuA?ui ir Alvydui Medalinskui.

J.Ai??JuzeliAi??nas apsiAi??mAi?? bAi??ti iA?dininku: ai??zVisA? nuomone, tai buvo A?mogus, kurio sAi??skaitA? knygos bus tvarkomos ai??zkapeikos tikslumuai???.[4]

SAi??jAi??dA? remianA?iA? pavieniA? asmenA? ir kolektyvA? piniginAi??ms A?plaukoms kaupti reikAi??jo turAi??ti einamAi??jAi?? sAi??skaitAi?? banke. TaA?iau atidaryti sAi??skaitAi?? LSP vardu valdA?ios sutikimas nebuvo gautas: oficialios instancijos SAi??jAi??dA? traktavo vos ne kaip pogrindinAi?? organizacijAi??. IA?eitA? rado J.Ai??JuzeliAi??nas: A?plaukoms kaupti jis pasiAi??lAi?? savo asmeninAi?? sAi??skaitAi?? Taupomajame banke, ir tai buvo vieA?ai paskelbta jau pirmajame SAi??jAi??dA?io informacinio biuletenio numeryje[5], pagarsinta mitingA? metu.

J. J.: Naudotis A?plaukomis daviau A?galiojimus Medalinskui ir JuozaiA?iui, jA? A?iniai perdaviau ir paA?iAi?? taupomAi??jAi?? knygelAi??. JAi?? atsiAi??miau, kada valstybinis bankas pagaliau sutiko atidaryti sAi??skaitAi?? SAi??jAi??dA?iui. KnygelAi??je likusius pinigus perdaviau SAi??jAi??dA?io kasai.

BirA?elio 23 d. J.Ai??JuzeliAi??nas drauge su SAi??jAi??dA?io aktyvistA? grupe dalyvavo susitikime su kompartijos pirmuoju sekretoriumi Ringaudu Songaila, Centro komiteto biuro nariais. R.Ai??Ozolas ir kiti sAi??jAi??dininkai iA?reiA?kAi?? naujosios organizacijos tikslus ir pagrindinius reikalavimus. TikAi??tas dialogas neA?vyko.

Kai kurie susitikimo dalyviai, vieni drAi??siau, kiti atsargiau, palaikAi?? SAi??jAi??dA?. <...> TaA?iau biuro nariai tylAi??jo. Tada J.Ai??JuzeliAi??nas tiesiai paklausAi?? jA?:

ai??i?? Ar mes pogrindyje, ar ne? Nes pirmasis sekretorius nAi?? sykio savo kalboje nepaminAi??jo SAi??jAi??dA?io vardo.

Ai?? tai atsakyta nebuvo.[6]

Ilgainiui J.Ai??JuzeliAi??nas vis daA?niau Ai??mAi?? ne tik vieA?ai kalbAi??ti, bet ir aktyviai veikti SAi??jAi??dA?io vardu.

Dar prieA? SAi??jAi??dA?io gimimAi?? radikalioji Lietuvos laisvAi??s lyga 1988 m. geguA?Ai??s 22 d. Vilniuje, Katedros aikA?tAi??je, rengAi?? didelAi?? akcijAi??, skirtAi?? trAi??mimams paminAi??ti. Lietuvos valdA?ios institucijos, norAi??damos A?vykiams uA?bAi??gti uA? akiA?, iA?vakarAi??se, geguA?Ai??s 21 d., kAi??rybiniA? organizacijA? vardu paskubom surengAi?? oficialA? Stalino represijA? aukA? paminAi??jimAi?? prie stalinistA? suA?audyto kompartijos veikAi??jo Zigmo Aleksos-AngarieA?io paminklo.

Mitingan atAi??jAi??s J.Ai??JuzeliAi??nas ketino pasakyti kalbAi??. Joje norAi??jo, neapsiribodamas stalinizmo nusikaltimA? pasmerkimu, pateikti pasiAi??lymA?, kaip panaA?ioms represijoms uA?kirsti keliAi?? ateityje. PajutAi??s, kad renginys vyksta, jo A?odA?iais, ai??zper partinio aparato prizmAi??ai???, nuo kalbos susilaikAi??, o jos tekstAi?? nuneA?Ai?? A? tuo metu bene paA?angiausio periodinio leidinio ai??i?? savaitraA?A?io ai??zGimtasis kraA?tasai??? ai??i?? redakcijAi??. Straipsnis buvo paskelbtas beveik po mAi??nesio, birA?elio 16 d. numeryje.

J.Ai??JuzeliAi??nas iA?kAi??lAi?? mintA? A?steigti visuomeninA? stalinizmo nusikaltimA? tyrimo komitetAi?? ir suformulavo tokiAi?? jo veiklos programAi??:

ai??z1. Ai??steigti stalinizmo aukA? atminimo fondAi??.

2. Sudaryti represuotA?jA? sAi??raA?Ai?? ir jA? paskelbti.

3. Sudaryti represijA? vykdytojA? sAi??raA?us ir juos paskelbti.

4. Rinkti lAi??A?as paminklo stalinizmo represijA? aukoms atminti statybai.

5. Organizuoti atsiminimA? uA?raA?ymAi?? ir publikavimAi??.

6. RAi??pintis A?moniA?, A?uvusiA? nuo represijA?, kapavietAi??mis A?vairiose A?alies vietovAi??se.

7. Teikti paramAi?? A?monAi??ms, ieA?kantiems tAi??vA? ir artimA?jA? kapA?.ai???[7]

ai??zGimtojo kraA?toai??? redaktorius Algimantas A?ekuolis J.Ai??JuzeliAi??no straipsnA? pateikAi?? kaip Lietuvos visuomenAi??s atstovo siAi??lymAi?? birA?elio pabaigoje Maskvoje A?aukiamai SSRS kompartijos XIX konferencijai. Lietuvos kompartijos Centro komitetas dar geguA?Ai??s mAi??nesA?, neatsiA?velgdamas A? visuomenAi??s nuomonAi??, sudarAi?? delegatA? sAi??raA?Ai?? daugiausia iA? partinAi??s nomenklatAi??ros atstovA?. Nors ir protestuodami prieA? persitvarkymo dvasiai prieA?taraujanA?iA? senA? biurokratiniA? metodA? taikymAi??, sAi??jAi??dininkai nusprendAi?? delegatA?, tegul ir neiA?rinktA?, o parinktA?, neignoruoti, surengti jA? palydAi??tuves A? MaskvAi?? ir ta proga jiems iA?sakyti lietuviA? tautos priesakus.

Ai??ios palydAi??tuvAi??s A?vyko birA?elio 24 d. ir tapo pirmuoju SAi??jAi??dA?io mitingu ai??i?? vieA?u prisistatymu visuomenei. SAi??jAi??dA?io aktyvistA? sukviesti A? Katedros aikA?tAi?? suplaukAi?? apie 25000 vilnieA?iA?. Demonstrantai atsineA?Ai?? plakatA? su patriotiniais A?Ai??kiais, bet buvo ir M.Ai??GorbaA?iovo portretA?. TribAi??noje A?alia SAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi??s grupAi??s nariA? ir iA?lydimA? delegatA? stovAi??jo ir kai kurie Lietuvos komunistA? partijos CK atstovai, tarp jA? sekretorius Algirdas Brazauskas. Ai??spAi??dingAi?? kalbAi?? pasakAi?? Vytautas Landsbergis ai??i?? tai buvo jo pirmas vieA?as pasirodymas SAi??jAi??dA?io vardu, ai??i?? jis kvietAi?? paskirtus delegatus konferencijoje atstovauti Lietuvos interesams.[8]

Mitinge dalyvavusiA? Lietuvos laisvAi??s lygos atstovA? iniciatyva nelauktai suplevAi??savo tautinAi??s vAi??liavos, jos sukAi??lAi?? sumaiA?tA? tarp kompartijos funkcionieriA?. O renginio pabaigoje per garsiakalbA? suskambo uA?drausto senojo Lietuvos himno A?raA?as.

To atmintino A?vykio rytAi?? J. JuzeliAi??nui A? namus paskambino jam iki tol nepaA?A?stamas A?mogus, prisistatAi?? kaip MokslA? akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisAi??s instituto mokslinis bendradarbis MeA?ys Laurinkus. IA?reiA?kAi?? pageidavimAi?? susitikti ir aptarti svarbA? reikalAi??.

J. J.: Susitikome per mitingAi??. M.Ai??Laurinkus trumpai papasakojo, jog Pabaltijo regione kuriama komisija stalinizmo nusikaltimams tirti ir Lietuva ketina savo branduolA? sukurti. Mane ir pakvietAi?? A? tAi?? grupelAi??.[9]

PasiAi??lAi?? man bAi??ti tos komisijos pirmininku. ai??zKlausyk, ai??i?? sakau, ai??i?? mielas mano, aA? pats raA?iau spaudoje dAi??l tokios komisijos sukAi??rimo, bet jai pirmininkauti turAi??tA? koks nors juristas, iA?manantis tuos dalykus; o aA? ai??i?? juk A?inote mano kvalifikacijas…ai??? ai??i?? ai??zMes tai A?inome ir viskAi?? numatAi??me.ai???

Kiek vAi??liau Laurinkus atvaA?iavo pas mane A? PalangAi?? (buvau A?ia pasitraukAi??s kAi??rybiniam darbui, kuris, tiesAi?? sakant, nelabai sekAi??si gyvenant bundanA?ios Lietuvos rAi??pesA?iais). ai??zMes jau jus ir iA?rinkome pirmininku, ai??i?? informavo. ai??i?? PraA?om nepykti, kad uA? akiA?.ai???[10]

Pasirodo, J.Ai??JuzeliAi??no mintys apie sistemingAi?? stalinistiniA? represijA? tyrimAi?? Lietuvoje krito A? jau iA?purentAi?? dirvAi??. PanaA?ias idAi??jas jau prieA? metus Ai??mAi?? puoselAi??ti Lietuvos mokslA? akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisAi??s institute dirbusiA? jaunA? mokslininkA? bAi??relis. MeA?ys Laurinkus papasakojo:

1987 m. viduryje kilo idAi??ja sudaryti iA?tremtA? A?moniA? sAi??raA?Ai??. IdAi??jos realizavimo mechanizmas buvo paprastas ai??i?? siA?sti per nukentAi??jusiA? A?moniA? rankas sAi??siuvinius (po 2 kapeikas), kuriA? atitinkamose skiltyse bAi??tA? nurodyta iA?tremtA?jA? pavardAi??s, trAi??mimo data, vieta bei aplinkybAi??s. Pastarosioms buvo palikta ypaA? daug vietos.

IdAi??jAi?? netrukus aptariau su man gerai paA?A?stamais A?monAi??mis: Algirdu Patacku, Birute Burauskaite, Virginija VosyliAi??te, Kostu Leinartu. SAi??siuvinius ai??zpaleidomeai??? A? pasaulA?, taA?iau darbas vyko lAi??tai.

Ai??sikAi??rus SAi??jAi??dA?io iniciatyvinei grupei, pristaA?iau idAi??jAi?? viename iA? jos daA?nA? susirinkimA?. Sumanymui iA? karto buvo pritarta. Vytautas Landsbergis patarAi?? kreiptis A? JuliA? JuzeliAi??nAi??. (Landsbergio nuomone, komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti pirmininkas turAi??tA? bAi??ti SAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi??s grupAi??s narys, be to ai??i?? visuomenei A?inomas A?mogus.) Artimiausio mitingo metu taip ir padarAi??me: J.Ai??JuzeliAi??nAi?? papraA?Ai??me tapti planuojamos SAi??jAi??dA?io komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti pirmininku. Netrukus tokia SAi??jAi??dA?io komisija buvo A?steigta.[11]

MinAi??tosios komisijos steigiamasis susirinkimas A?vyko liepos 13 d. Ai?? komisijos sudAi??tA? buvo A?traukti 27 A?vairiA? specialybiA? asmenys.[12]

Siekdama sudaryti represuotA? asmenA? sAi??raA?Ai??, Komisija stalinizmo nusikaltimams tirti pirmiausia rAi??mAi??si visuotine gyventojA? apklausa. Buvo parengta A?eA?iolikos klausimA? anketa, paskelbta spaudoje[13] ir platinama per SAi??jAi??dA?io organizuojamus mitingus ir susitikimus su visuomene.

PlAi??stelAi??jo informacija, kurios vien SAi??jAi??dA?io entuziastA? jAi??gomis nebuvo A?manoma apdoroti. Filosofijos, sociologijos ir teisAi??s instituto vadovybAi?? pasiAi??lAi?? pradAi??tAi?? darbAi?? A?traukti A? instituto planuojamA? darbA? sAi??raA?Ai??. Nuo ryto iki vakaro prie iA?ties gausios medA?iagos be jokio atlygio pluA?o BirutAi?? BurauskaitAi??, Gina (Virginija) VosyliAi??tAi??, AngelAi?? PutelienAi??, Kostas Leinartas ir kiti.[14]

Platinant anketas teko susidurti ir su daugelio sovietinAi??s sistemos piktadarybiA? A?baugintA? A?moniA? nepasitikAi??jimu bei nuogAi??stavimais.

J. J.: Atsimenu, tuomet teko dalyvauti ir viename mitinge NemunAi??lio RadviliA?kyje. Tada jau buvau Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti pirmininkas ir su kitais kolegomis rAi??pinausi, kad A?monAi??s kuo greiA?iau, operatyviau siA?stA? anketas su duomenimis apie represijas. Jau buvome gavAi?? apie 120 tAi??kst. anketA?. Taigi, NemunAi??lio RadviliA?kyje vienas iA? kolAi??kieA?iA? ir sako man: ai??zAr negali taip atsitikti, kad dabar dar GorbaA?iovas sAi??di, o nuo ryt ryto LigaA?iovas (kietos stalinistinAi??s politikos A?alininkas), o mes, savo noru uA?pildAi?? anketas, suraA?Ai?? savo duomenis, A?iAi??rAi??k, ir vAi??l vaA?iuojam A? SibirAi??? Ar galite uA?tikrinti, kad taip neatsitiksai???, ai??i?? klausia tas A?mogus. ai??zA?inot, mielieji, ai??i?? sakau, ai??i?? negaliu uA?tikrinti, nes pats irgi neA?inau, ar dar kitAi??kart pas jus atvaA?iuosiu…ai??? Tai buvo 1988 metA? ruduo, ir tada dar niekas nieko negalAi??jo garantuoti.[15]

O tuo metu Vilniuje ir visoje Lietuvoje vyko intensyvi SAi??jAi??dA?io plAi??tra. Prie A?staigA?, aukA?tA?jA? mokyklA?, kAi??rybiniA? organizacijA? buvo steigiamos SAi??jAi??dA?io rAi??mimo grupAi??s. Muzikus suvienijo KompozitoriA? sAi??jungos aktyvistA?, ypaA? O.Ai??Balakausko, iniciatyva birA?elio 24 d. Lietuvos valstybinAi??je konservatorijoje A?steigta sAi??jAi??dininkA? grupAi?? ai??zMuzikaai???.

Liepos 9 d. Vilniuje, Vingio parke, A?vyko SAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi??s grupAi??s suorganizuotas daugiatAi??kstantinis mitingas XIX sAi??junginAi??s partinAi??s konferencijos delegatA? sutikimo proga. KalbAi??jo SAi??jAi??dA?io vadovai, A?odis buvo suteiktas ir kompartijos CK sekretoriui Algirdui Brazauskui. Savo kalbos pabaigoje jis paA?adAi??jo, kad artimiausiu metu Lietuvos tautinAi?? vAi??liava bus oficialiai A?teisinta.

Tai buvo kulminacinis mitingo momentas. Nuo estrados stogo nusileido ir suplevAi??savo didA?iulAi?? trispalvAi??, o choras, kompozitoriui J.Ai??JuzeliAi??nui mostelAi??jus, uA?traukAi?? TautinAi?? giesmAi??. JAi?? pagavo A?monAi??s, visa iki laukymAi??s vidurio nusidriekusi minia. Daugelis laikAi?? rankose lapelius su tekstu, galbAi??t pirmAi?? kartAi?? gyvenime giedodami savo valstybAi??s himnAi??.[16]

Vilniuje SAi??jAi??dis organizavo A?vairias protesto akcijas po kiekvieno pastebAi??to reakcingo valdA?ios A?ingsnio ar dAi??l vAi??lavimo vykdyti prisiimtus A?sipareigojimus. Visuose stambesniuose sambAi??riuose dalyvavo J.Ai??JuzeliAi??nas, neretai ir pasisakydavo.

Liepos 26 d. SAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi?? grupAi??, protestuodama prieA? AukA?A?iausiojoje Taryboje svarstomAi?? A?sako projektAi??, numatantA? suvarA?yti susirinkimA?, mitingA?, gatvAi??s eityniA? laisvAi??, surengAi?? protesto mitingAi??. Jis buvo nesankcionuotas, dalyvius milicija nustAi??mAi?? nuo AukA?A?iausiosios Tarybos prie RespublikinAi??s bibliotekos (dabar ai??i?? NacionalinAi?? Martyno MaA?vydo biblioteka) rAi??mA?. Ant bibliotekos laiptA? ai??zBronius Genzelis pasiAi??lAi?? susirinkusiems atA?aukti savo atstovus iA? AukA?A?iausiosios Tarybos, o Julius JuzeliAi??nas prisidAi??jo kreipimusi baigti deportuotA? asmenA? reabilitacijos procesAi?? paprasA?iausiai pareiA?kiant, kad deportacijos buvo nepateisinamos ir neteisAi??tos.ai???[17]

PadAi??timi Lietuvoje susirAi??pino Kremlius, Ai??mAi?? siA?sti ne tik direktyvas, instrukcijas, bet ir savo emisarus.

Netrukus po SSKP Centro komiteto aparato darbuotojo Aleksejaus Cvetkovo vizito, rugpjAi??A?io 22 d. A? VilniA? dviem dienoms atvyko Politinio biuro narys, vienas iA? artimiausiA? M.Ai??GorbaA?iovo bendradarbiA? ir bendraminA?iA? Aleksandras Jakovlevas. Be pokalbiA? Centro komitete, A?vyko du A.Ai??Jakovlevo susitikimai su visuomene.

A. Jakovlevo susitikime su kAi??rybine inteligentija MenininkA? rAi??muose dalyvavAi??s J.Ai??JuzeliAi??nas, kalbAi??damas Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti vardu, iA?ryA?kino represuotA?jA? reabilitacijos klausimAi??.

J. J.: Stalinizmo metais padaryti baisAi??s nusikaltimai lietuviA? tautai. ai??zTautA? tAi??voai??? mirtis 1953 metais sustabdAi?? A?A? masinA? koA?marAi??, nors pavieniA? atvejA? buvo ir daugiau. Be masiniA? trAi??mimA?, labai daug A?moniA? buvo sunaikinta stovyklose [lageriuose].

Buvo atvirai paA?eidinAi??jama ne tik Lietuvos TSR Konstitucija, bet ir visos kitos teisAi??tumo normos. TaA?iau iki A?iol tA? A?moniA?, kuriuos pavyko grAi??A?inti A? LietuvAi??, atA?vilgiu pasireiA?kia diskriminacija, ribojamos jA? teisAi??s, konkreA?iai ai??i?? stojant A? darbAi??. MAi??sA? nuomone, individualiai reabilituotis turi tik tie, kuriA? atA?vilgiu buvo taikoma kokia nors teisminAi?? procedAi??ra. KodAi??l gi turi dar individualiai siekti reabilitacijos tie, kurie buvo represuoti be teismo ir tardymo, be jokio teisinio pagrindo? Atkreipdami A? tai dAi??mesA?, praA?ome Jus iA?kelti TSKP Centro komitete klausimAi?? dAi??l visA? stalinizmo laikotarpio be teismo ir tardymo represuotA? TSRS pilieA?iA? kolektyvinio reabilitavimo ir iA?leisti atitinkamAi?? TSRS AukA?A?iausios Tarybos Prezidiumo A?sakAi??. Mes esame tos nuomonAi??s, kad kolektyvinis A?io opaus ir svarbaus klausimo iA?sprendimas tikrai padAi??s didinti visuomenAi??s pasitikAi??jimAi?? persitvarkymo procesu.[18]

A. Jakovlevas, nors ir rezervuotai, sutiko su J.Ai??JuzeliAi??no samprotavimais. Atsakydamas jis kalbAi??jo: ai??zJAi??s mus paremtumAi??te tuo, jeigu neskubintumAi??te. Mes norime iki galo kruopA?A?iai viskAi?? iA?nagrinAi??ti, iki galo iA?nagrinAi??ti visas bylas, uA?baigti reabilitacijAi??. Ir mes tai padarysime. Man patiko JAi??sA? formuluotAi??. Ai??tai visi sako Stalinas, o JAi??s, profesoriau, ai??i?? stalinizmas. Draugai, mums dar stalinizmas iki galo nesuprantamas. Ai??tai kur bAi??da. Ir reikia kovoti, prieA?intis, nagrinAi??ti, daryti iA?vadas iA? stalinizmo.ai???[19]

J.Ai??JuzeliAi??nas A?teikAi?? A.Ai??Jakovlevui savo kalbos tekstAi?? kaip oficialA? Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti dokumentAi?? ir papraA?Ai?? atitinkamai paveikti Lietuvos vyriausybAi??.

J. J.: Ai??i reagavo jautriai. Netrukus, dar tAi?? patA? rudenA?, iA?Ai??jo MinistrA? Tarybos potvarkis[20], kuriuo visiems, grA?A?tantiems iA? tremties vietA? A? LietuvAi??, buvo valstybAi??s skiriama iki 3 tAi??kstanA?iA? rubliA? suma. O nauju potvarkiu buvo nusprAi??sta grA?A?tanA?ioms A?eimoms iA?mokAi??ti paA?alpas iki 10 tAi??kstanA?iA? rubliA?. Po kurio laiko R.Ai??Sikorskis[21] sakAi??, jog iA?mokAi??ta jau per 200 milijonA? rubliA?, apie kuriuos Maskva nieko neA?ino (nors ir tie pinigai buvo iA? jA? kiA?enAi??s), nes A?raA?omi tam paragrafai ataskaitose, tos sumos budriai A?forminamos. IA? pradA?iA? tie pinigai buvo pavadinti kompensacijomis, taA?iau pagalvojus, jog nepriklausomai Lietuvai reiks dar ateity Rytams pateikti sAi??skaitas uA? represijA? nuostolius, kompensacijas A?vardijome kitaip ai??i?? paA?alpomis. Kompensacijos bAi??tA? reiA?kusios ai??i?? neva jau atsiteisAi??me.

A?inoma, pinigai, lyginant su tais didA?iuliais nuostoliais ai??i?? moraliniais, fiziniais, ne kaA?kAi?? reiA?kAi??, taA?iau A?monAi??ms, grA?A?usiems A? TAi??vynAi??, A?i suma buvo nemenka paspirtis.[22]

PirmAi?? kartAi?? vieA?ai ir plaA?iu mastu sAi??skaita Lietuvos okupantams buvo pateikta SAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi??s grupAi??s surengtame garsiajame 1988 m. rugpjAi??A?io 23 d. mitinge Vilniaus Vingio parke. Renginys buvo skirtas gAi??dingajai bolA?evikinAi??s SovietA? SAi??jungos ir faA?istinAi??s Vokietijos nepuolimo (V.Ai??Molotovoai??i??J.Ai??Ribbentropo pakto) sukakA?iai paminAi??ti. Vos prieA? metus Lietuvos laisvAi??s lygos surengtas kuklus A?ios datos paminAi??jimas prie Adomo MickeviA?iaus paminklo sukAi??lAi?? kompartijos pareigAi??nA? suorganizuotAi?? A?meiA?to ir represijA? griAi??tA?. Ai??A? kartAi?? ai??i?? kas galAi??jo tada pagalvoti! ai??i?? specialiai mitingui A?rengtoje pakyloje A?alia SAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi??s grupAi??s nariA? stovAi??jo kompartijos CK sekretoriai Algirdas Brazauskas, Lionginas Ai??epetys.

Ai?? Vingio parkAi?? suplaukAi?? per 200 tAi??kstanA?iA? A?moniA? iA? visos Lietuvos. Pradedant mitingAi?? suskambo ai??zLietuva brangiai???. Ai??iAi?? populiariAi??jAi?? patriotinAi?? pagal Maironio A?odA?ius sukurtAi?? J.Ai??Naujalio dainAi?? plaA?iais mostais padirigavo J.Ai??JuzeliAi??nas. (Ai??tai kada pravertAi?? kadaise A?gyti chorvedA?io A?gAi??dA?iai!)

MitingAi?? vedAi?? Vytautas Landsbergis. Vienas kitAi?? keitAi?? oratoriai ai??i?? poetas Justinas MarcinkeviA?ius, istorikai Liudas Truska, Gediminas Rudis, mokslo, kultAi??ros, meno, dvasininkijos atstovai. Visi jie atvirai ir karA?tai smerkAi?? slaptuosius (ir vis dar A?slaptintus) protokolus, padAi??jusius pagrindus Lietuvos okupacijai, kAi??lAi?? reikalavimus ir siAi??lymus valdA?iai, kaip atitaisyti A?iAi?? didA?iulAi?? visai tautai padarytAi?? skriaudAi??.[23]

VienAi?? grieA?A?iausiA? ir drAi??siausiA? kalbA? mitinge pasakAi?? J.Ai??JuzeliAi??nas. Jis ypaA? pabrAi??A?Ai?? okupantA? padarytAi?? A?alAi?? visuomenAi??s moralei, jau nekalbant apie atviro smurto faktus: ai??zJeigu carizmas vadinamas tautA? kalAi??jimu, tai stalinizmas yra uA?sitarnavAi??s tautA? skerdyklos epitetAi??.ai???[24]

Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti vardu J.Ai??JuzeliAi??nas visus Lietuvos gyventojus paragino padAi??ti rinkti reikiamAi?? dokumentinAi?? medA?iagAi??.[25]

Tris valandas trukAi??s mitingas Ai??jo A? pabaigAi??. Temo. TAi??kstanA?iA? dalyviA? rankose sumirguliavo atsineA?tA? A?vakuA?iA? liepsna ai??i?? A?uvusiA?jA? atminimo simbolis. Baigiamasis renginio akcentas ai??i?? J.Ai??JuzeliAi??no diriguojama V. Kudirkos ai??zTautiA?ka giesmAi??ai???.

Netrukus, rugpjAi??A?io 30 d., Lietuvos dailininkA? sAi??jungos patalpose A?vyko SAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi??s grupAi??s susitikimas su pagrindiniA? represiniA? jAi??gA? Lietuvoje vadovais ai??i?? ValstybAi??s saugumo komiteto (KGB) pirmininku Eduardu Eismuntu ir jo padAi??jAi??ju Edmundu Baltinu.

Pokalbis lietAi?? A?vairiausias temas. Julius JuzeliAi??nas kalbAi??jo apie deportacijas. Eismuntas A?rodinAi??jo, kad deportuotA? A?moniA? skaiA?ius esAi??s padidintas. <...> ai??zReikAi??tA? atsiminti, ai??i?? tvirtino jis, ai??i?? kad bus ir ai??zbanditA?ai??? aukA?, ir suprasti, kad sprendimas iA?keldinti ai??zdvarininkusai??? 1941 m. ir ai??zA?mones, palaikiusius ryA?A? su banditaisai??? 1948ai??i??1949 m., turAi??jo pagrindAi??.ai???[26]

Visada santAi??rus, savo A?odA?ius ir poelgius apgalvojantis J.Ai??JuzeliAi??nas nesusilaikAi??. Apie kilusA? incidentAi?? jis pasakojo taip:

[Eismuntas] pradAi??jo kalbAi??ti apie ai??zbanditusai???, ai??zbanditizmAi??ai??? miA?ke. Kitaip tariant, apie partizanA? kovAi?? uA? laisvAi??. Tada A?okau jam A? akis: gal reikAi??tA? kitAi?? terminologijAi?? vartoti, juk ten buvo organizuotas pasiprieA?inimas, kurio gretose susibAi??rAi?? prisiekAi?? Lietuvos NepriklausomybAi?? ginti karininkai, eiliniai kariA?kiai, o prie jA? prisijungAi?? daug jaunimo, inteligentijos. Tai jokiu bAi??du ne banditai! TAi??syk Eismuntas vos nepasiuto, kad mes vieA?ai apie tai A?nekam. Pagalvojau, kad su manimi dabar visko gali atsitikti, juoba sovietinAi?? saugumo sistema tada buvo tvirta, Eismuntas ai??i?? dar galingas.[27]

Tuo metu Lietuvos kompartijos Centro komitete iA?ryA?kAi??jo vis gilesnAi?? takoskyra dAi??l poA?iAi??rio A? SAi??jAi??dA? ir jo keliamas atsinaujinimo, tautinio atgimimo idAi??jas. UA?kietAi??jAi?? stagnatoriai ai??i?? CK pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila ir ypaA? Maskvos statytinis antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas su savo komanda reikalavo grieA?tA? sankcijA? prieA? bet kokias ai??zseparatizmoai??? ir ai??znacionalizmoai??? apraiA?kas. O liberalioji Centro komiteto dalis ai??i?? Algirdas Brazauskas, Vladimiras Beriozovas, Lionginas Ai??epetys ir kai kurie kiti, nors ir su tam tikru rezervu, atgimimo judAi??jimAi?? palaikAi??.

ValdA?ios krizAi??s kulminacija buvo rugsAi??jo 28 d., kada, be milicijos pajAi??gA?, iA?kvietus sovietinAi??s kariuomenAi??s dalinius, panaudojant A?iurkA?A?iAi?? jAi??gAi?? ir smurtAi??, buvo bandyta sutrukdyti Lietuvos laisvAi??s lygos suorganizuotAi?? mitingAi?? SSRS ir hitlerinAi??s Vokietijos antrAi??sios bendradarbiavimo sutarties (ai??zdraugystAi??s ir sienA?ai???) metinAi??ms paA?ymAi??ti. Ai??is incidentas (ai??zbananA? baliusai???) buvo tarsi tolesniA? A?vykiA? detonatorius. Spalio 4 d. A? LKP Centro komiteto plenumo posAi??dA? sAi??jAi??dininkA? deleguotas profesorius Bronislavas Genzelis vieA?ai pareikalavo pirmojo sekretoriaus R.Ai??Songailos atsistatydinimo. Spalio 20 d. jau kitame LKP CK plenume, gavus M.Ai??GorbaA?iovo pritarimAi??, R.Ai??Songaila buvo atstatydintas, o pirmuoju sekretoriumi iA?rinktas Algirdas Brazauskas (antrasis LKP CK sekretorius N.Ai??Mitkinas turAi??jo uA?leisti savo postAi?? Vladimirui Beriozovui).

Tomis A?temptomis dienomis reikA?mingA? sprendimA? priAi??mAi?? Lietuvos AukA?A?iausiosios Tarybos Prezidiumas. Spalio 6 d. A?saku dAi??l valstybinAi??s, nacionalinAi??s ir regionA? simbolikos buvo legalizuota tautinAi?? vAi??liava, Vytis, GediminaiA?iA? stulpai ir V.Ai??Kudirkos ai??zTautiA?ka giesmAi??ai???. KitAi?? rytAi??, giedant ai??zTautiA?kAi?? giesmAi??ai???, Gedimino pilies bokA?te buvo iA?kilmingai iA?kelta lietuviA?koji trispalvAi??.

Netrukus, spalio 21 d., AukA?A?iausiosios Tarybos Prezidiumas priAi??mAi?? J.Ai??JuzeliAi??no vadovaujamos Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti taip atkakliai siektAi?? nutarimAi?? ai??i?? reabilituoti iA?veA?tuosius iA? Lietuvos teritorijos 1941ai??i??1952 m. O jau kitos, spalio 22 dienos, rytAi?? Vilniaus sporto rAi??muose prasidAi??jo Lietuvos Persitvarkymo SAi??jAi??dA?io steigiamasis suvaA?iavimas.

Steigiamasis SAi??jAi??dA?io suvaA?iavimas vyko 1988 m. spalio 22ai??i??23 d., ir tai buvo ai??zdvi dienos, kurios pakeitAi?? LietuvAi??ai???.[28] SuvaA?iavime dalyvavo ne tik per tAi??kstantis delegatA? iA? visA? Lietuvos kampeliA?, atvykusiA? su savo miestA? herbais, bet ir A?imtai tAi??kstanA?iA? A?alies gyventojA?, kurie suvaA?iavimo eigAi?? stebAi??jo per televizijAi?? ir radijAi??. Po programiniA? SAi??jAi??dA?io lyderiA? praneA?imA? suvaA?iavimo dalyviai atvirai ir karA?tai reiA?kAi?? savo mintis esminiais Lietuvos likimo klausimais. Euforija buvo visuotinAi??, nuomoniA? spektras ai??i?? kuo A?vairiausias.

J.Ai??JuzeliAi??nas, kalbAi??damas Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti vardu, VyriausybAi?? ir visAi?? LietuvAi?? paragino visapusiA?kai globoti grA?A?tanA?ius tremtinius, aprAi??pinti juos bAi??stu, darbu, o pensinio amA?iaus neteisAi??tai represuotiems asmenims suteikti personalinio pensininko statusAi??. J.Ai??JuzeliAi??nas pasmerkAi?? Lietuvos istorijos klastotojus, vykdA?iusius, jo A?odA?iais, LietuviA? tautos dvasinA? genocidAi??. Baigdamas savo kalbAi?? pabrAi??A?Ai??:

Kadangi A?iandien jau nebekyla abejoniA?, kad 1940 metais Pabaltijo respublikos buvo okupuotos, manau, jog pats metas bAi??tA? lietuviA? tautai pasisakyti Konstitucijoje numatytu apsisprendimu ai??i?? referendumu. Iki A?iol buvAi??s kolonijinAi??s formos statusas, manau, Lietuvai nepriimtinas. Matau du kelius: ar Lietuva A?stoja A? TarybA? SAi??jungos federacinAi?? bendrijAi?? kaip suvereni respublika, ar Lietuva nori likti savarankiA?ka, suvereni Lietuvos demokratinAi?? respublika. Kitos alternatyvinAi??s formos Lietuvos valstybingumui reikA?tis nematau.ai???[29]

Po ilgA? diskusijA? suvaA?iavimas priAi??mAi?? Lietuvos Persitvarkymo SAi??jAi??dA?io veiklos programAi??, A?status, iA?rinko LPS SeimAi?? (220 asmenA?) ir TarybAi?? (35 asmenys). J.Ai??JuzeliAi??nas gavo 162 balsus, A? aukA?A?iausiAi?? SAi??jAi??dA?io organAi?? buvo iA?rinktas aA?tuntuoju.

SAi??jAi??dA?io Steigiamajame suvaA?iavime audringai iA?siverA?usios patriotinAi??s aspiracijos suvienijo net gana skirtingA? politiniA? orientacijA? A?mones.

Vargu ar kada nors buvo toks visuomenAi??s susiklausymas, kaip SAi??jAi??dA?io suvaA?iavimo metu. AtrodAi??, kad vienas kitAi?? suprasdavo iA? pusAi??s A?odA?io. Ir vienybAi?? A?ydAi??jo…[30]

Deja, A?ita tautos vienybAi?? truko neilgai.

Pirmiausia pasireiA?kAi?? trintis tarp SAi??jAi??dA?io aktyvistA? ir Lietuvos kompartijos vadovybAi??s. Naujajam partijos lyderiui A.Ai??Brazauskui, dAi??l savo einamA? pareigA? itin gerai suvokianA?iam imperiniA? jAi??gA? grAi??smAi?? Lietuvai, teko nuolatos laviruoti tarp Maskvos ir tautos reikalavimA?, daryti nuolaidA? tai vienai, tai kitai pusei. Bene pirmAi?? kartAi?? ryA?kesnis konfliktas tarp sAi??jAi??dininkA? ir A.Ai??Brazausko A?siliepsnojo 1988 m. lapkriA?io 18 d., kada jis Lietuvos AukA?A?iausiosios Tarybos X sesijoje deputatus paragino susilaikyti nuo nutarimo, pripaA?A?stanA?io Lietuvos A?statymA? virA?enybAi?? SSRS A?statymA? atA?vilgiu, kaip tai prieA? keletAi?? dienA? padarAi?? Estijos parlamentas. Tos paA?ios dienos vakarAi?? suA?auktas skubus SAi??jAi??dA?io Seimo Tarybos posAi??dis grieA?tai pasmerkAi?? tokA? oficialiosios Lietuvos valdA?ios A?ingsnA?, o lapkriA?io 20 d. V.Ai??Landsbergio iniciatyva buvo paskelbta ai??zLietuvos moralinAi?? nepriklausomybAi??ai???.

IA?ryA?kAi??jo nesutarimai ir SAi??jAi??dA?io Seimo Taryboje tarp radikalesniA? ir nuosaikesniA? jos nariA?. Nepritardamas paskutiniams Tarybos nutarimams, lapkriA?io 21 d. iA? jos pasitraukAi?? vienas iA? SAi??jAi??dA?io lyderiA? raA?ytojas Vytautas PetkeviA?ius. VidinAi??n opozicijon ilgainiui Ai??mAi?? linkti SAi??jAi??dA?io Seimo Tarybos nariai Arvydas Juozaitis, Vitas Tomkus.

J.Ai??JuzeliAi??nas labai sielojosi dAi??l prasidAi??jusios SAi??jAi??dA?io, o ir visos tautos vienybAi??s erozijos. Jo kolega LPS Seimo Taryboje B.Ai??Genzelis pabrAi??A?Ai??:

Dauguma Tarybos nariA? (V.Ai??Aliulis, V.Ai??Antanaitis, K.Ai??AntanaviA?ius, J.Ai??JuzeliAi??nas, A.Ai??KauA?pAi??das, A?.Ai??Kudaba, Just.Ai??MarcinkeviA?ius, M.Ai??Martinaitis, J.Ai??MinkeviA?ius) propagavo visuotinAi??s santarvAi??s idAi??jAi??, siAi??lAi?? problemas sprAi??sti kompromiso keliu, nes tik taip, atrodAi??, galAi??sime pelnyti tautos pasitikAi??jimAi?? ir pasiekti norimA? rezultatA?.[31]

Visai natAi??ralu, kad J.Ai??JuzeliAi??nas pasiraA?Ai?? lapkriA?io 25 d. Seimo Tarybos posAi??dyje priimtAi?? ai??zMoralinAi??s vienybAi??s deklaracijAi??ai???: ai??zTarybos veiklos tikslas ai??i?? Lietuvos suverenumas, kurio vardan turi bAi??ti A?veiktos visos tarpusavio prieA?tarosai???.[32]

Pagal LPS Steigiamojo suvaA?iavimo nutarimAi?? organizacija neturAi??jo vieno nuolatinio vadovo. Komplikuojantis politinei situacijai, didAi??jant imperiniA? jAi??gA? spaudimui ir daA?nAi??jant bandymams suskaldyti A?A? tautos iA?sivadavimo siekiantA? judAi??jimAi??, Seimo Taryba nusprendAi?? pusAi??s metA? laikotarpiui iA?rinkti LSP pirmininkAi??. Rinkimai A?vyko tame paA?iame Seimo Tarybos posAi??dyje 1988 m. lapkriA?io 25 d.

J. J.: SAi??jAi??dA?io organizacinAi?? veiklAi?? labai apsunkino pastovios valdA?ios nebuvimas. Tad viename SAi??jAi??dA?io Seimo Tarybos posAi??dyje nusprendAi??me: derAi??tis su kompartijos Centro komitetu bei kitomis valdA?ios institucijomis turAi??tA? vienas A?mogus, turintis visus SAi??jAi??dA?io A?galiojimus.

Tuo metu SAi??jAi??dA?io veikloje iA?ryA?kAi??jo du lyderiai: Landsbergis ir Ozolas. Svarstant jA? kandidatAi??ras A? pirmininko pareigas, aA? palaikiau VytautAi?? LandsbergA?. Gerai paA?inojau jA? daugelA? metA? artimai bendraudamas KompozitoriA? sAi??jungoje ir konservatorijoje; vertinau jo mAi??stymo konstruktyvumAi??, nepaprastAi?? veiklumAi?? ir operatyvumAi??, organizacinius sugebAi??jimus, ypaA? iA?ryA?kAi??jusius SAi??jAi??dA?io veikloje. Landsbergis sutiko imtis SAi??jAi??dA?io vadovo pareigA?, taA?iau su viena sAi??lyga: ai??zTuo atveju mano pavaduotojas turAi??tA? bAi??ti Ozolasai???. Balsuojant Landsbergis iA?Ai??jo iA? patalpos. PosAi??dyje dalyvavAi?? SAi??jAi??dA?io Seimo Tarybos nariai pirmininku vieningai iA?rinko LandsbergA?.

1989 m. vasario 16 d. A?ventAi??s iA?vakarAi??se neeilinAi??je SAi??jAi??dA?io Seimo sesijoje Kauno muzikiniame teatre buvo priimta LPS Seimo Deklaracija, kurioje atvirai pareikA?ta, kad ai??zLietuvos Persitvarkymo SAi??jAi??dis reiA?kia tautos ryA?tAi?? taikiu bAi??du atkurti savo teises, gyventi nepriklausomai nuo bet kurio diktato.ai???[33] Ai??i Deklaracija sukAi??lAi?? reakcingA?jA? Lietuvos kompartijos sluoksniA? A?tAi??A?A?, iA?siliejusA? vasario 21 d. skubiai suA?auktame Centro komiteto XVII plenume. SAi??jAi??dA?io ir kompartijos konfrontacija dar labiau paaA?trAi??jo.

1989 metais Lietuvos visuomenAi?? ne kartAi?? turAi??jo progos iA?girsti tvirtAi??, ryA?tingAi??, visada pasvertAi?? J.Ai??JuzeliAi??no A?odA? SAi??jAi??dA?io organizuotuose mitinguose, A?vairiose akcijose, per radijAi?? ir televizijAi??. RepresuotA?jA? asmenA? klausimu J.Ai??JuzeliAi??nas yra pasisakAi??s ir to meto Lietuvos periodinAi??je spaudoje.[34]

***

1989 metA? pradA?ioje visoje SovietA? SAi??jungos teritorijoje vyko rinkimA? kampanija A? M.Ai??GorbaA?iovo iniciatyva formuojamAi?? aukA?A?iausiAi??jAi?? imperijos valdymo institucijAi?? ai??i?? Liaudies deputatA? suvaA?iavimAi??, kuris turAi??jo sudaryti A?alies vyriausybAi?? ir nuolat dirbanA?iAi?? AukA?A?iausiAi??jAi?? TarybAi??. Skirtingai nuo Lietuvos laisvAi??s lygos, boikotavusios rinkimus, LPS Seimas ir jo Taryba nusprendAi??, kad yra tikslinga kuo didesniam SAi??jAi??dA?io veikAi??jA? skaiA?iui patekti A? Liaudies deputatA? suvaA?iavimAi??; taip atsivertA? galimybAi?? iA? vidaus daryti spaudimAi?? SSRS vadovybei, siekiant priimti Lietuvai palankesnius ekonominius ir politinius sprendimus.

Kandidatus A? suvaA?iavimo deputatus, aiA?ku, kAi??lAi?? ir Lietuvos kompartija bei visuomeninAi??s organizacijos, tad skirtingA? paA?iAi??rA? atstovA? kova dAi??l Lietuvai suvaA?iavime skirtA? vietA? buvo itin atkakli.

J. JuzeliAi??nAi?? kandidatu A? SSRS liaudies deputatus iA?kAi??lAi?? KaiA?iadoriA? ir TrakA? rajonA? tremtiniA? bendrijos. Jo varA?ovas rinkimA? kovoje buvo LKP KaiA?iadoriA? rajono komiteto pirmasis sekretorius Vaclovas Litvinas. Vyko daA?ni susitikimai su rinkAi??jais A?vairiose regiono vietovAi??se ai??i?? mokyklose, gamyklose, A?staigose.

J. J.: Kartais tekdavo pasakyti net penkias kalbas per dienAi??. Stengiausi nesikartoti, kalbos tekstAi?? nuolatos varijavau pagal situacijAi??, auditorijos sudAi??tA?. Kartodavosi gal tik iA? anksto parinktos tokiai progai tinkamos liaudies patarlAi??s…

Mano konkurentas Litvinas daA?nai elgdavosi nekorektiA?kai. Susitikimuose su rinkAi??jais sakydavo: ai??zAtvaA?iuos A?ia toks senelisai???. O man pasirodA?ius rinkAi??jai A?iAi??ri ai??i?? JuzeliAi??nas dar aktyvus, energingas…ai???

Viename iA? interviu J.Ai??JuzeliAi??nas kalbAi??jo:

RinkimA? kampanijos metu daug A?nekAi??jau apie dorovingumAi?? ir sAi??A?iningumAi??. Apie tAi?? A?alAi??, kuriAi?? mAi??sA? tautai padarAi?? visa bolA?evikinAi?? sistema, apie komunistA? partijos A?vykdytus nusikaltimus. KalbAi??jau, ateis laikas, kai ne tik buvusi VKP(b), bet ir dabartinAi?? TSKP bus teisiama, kaip ir faA?izmas, uA? nusikaltimus A?monijai, turAi??s bAi??ti teisiami visi tos sistemos ramsA?iai, atsakingi uA? veA?imus, trAi??mimus, lagerius, masinius A?udymus.[35]

Savo visuomenines nuostatas, savotiA?kAi?? rinkimA? programAi?? J.Ai??JuzeliAi??nas yra iA?dAi??stAi??s ir spaudoje.[36] Ne visi kandidato teiginiai buvo priimtini pagrindiniam valstybAi??s spaudos organui; jie liko iA?sakyti rinkAi??jams:

Yra tokia sAi??voka, kuri pastaruoju metu mAi??suose labai daA?nai linksniuojama ai??i?? tai suverenitetas. Ai??tai 1940 metai ai??i?? kaip A?vertinti A?iAi?? Lietuvos okupacijAi??? LiaudiA?kai tariant ai??i?? didelis prarijo maA?Ai??. MaA?ajam, pagal kai kuriuos autoritetus, ai??i?? vadinamasis realusis suverenitetas. Klausimas ai??i?? kodAi??l didysis prarijo? Atsakymas ai??i?? todAi??l, kad jis didelis. Didelis ir moralAi?? turi didelAi??, dAi??l to kalbAi??ti apie didA?iojo moralAi?? ir nedrA?stame, o kalbame jau apie realijAi??: realus suverenitetas, realus valstybingumas, reali ekonomika ir t.Ai??t. Bet jei tai prarytojo psichologija, tai nAi??ra laisvAi??s trokA?tanA?iojo tiesos ir doros pagimdytas balsas.

AA? uA? LietuvAi??, kuriai visa tauta kartu su SAi??jAi??dA?iu siekia jos visiA?ko atgimimo.

AA? uA? vasario 16-osios deklaracijAi?? ai??i?? Nepriklausomos Lietuvos idealA? puoselAi??jimAi?? ir jA? realizavimAi??. Ai??is kelias sunkus ir gali bAi??ti netrumpas, taA?iau jis vienintelis, teisingas ir moralus.[37]

J.Ai??JuzeliAi??no atvirai ir A?taigiai iA?sakomos idAi??jos, jo asmenybAi??s A?avesys pelnAi?? rinkAi??jA? simpatijas. BalandA?io 9 d., po antrojo rinkimA? rato, jis buvo iA?rinktas SSRS liaudies deputatu.

Rinkimuose SAi??jAi??dis laimAi??jo triuA?kinamAi?? pergalAi??. Ai?? SSRS liaudies deputatA? suvaA?iavimAi?? iA? Lietuvos pateko net 36 SAi??jAi??dA?io delegatai (iA? 58)

1989 m. geguA?Ai??s 25 d. drauge su kitais Lietuvos delegatais J.Ai??JuzeliAi??nas pradAi??jo savo veiklAi?? Maskvoje iA?kilmingai atidarytame SSRS liaudies deputatA? suvaA?iavime.

Jau A?iame suvaA?iavime aukA?A?iausiu lygiu ir A?vairiais aspektais buvo iA?keltas Lietuvos suvereniteto klausimas. LietuviA? delegacija inicijavo SSRS vyriausybinAi?? komisijAi?? V.Ai??Molotovoai??i??J.Ai??Ribbentropo pakto (ir slaptA?jA? protokolA?) teisAi??tumui iA?tirti; po A?nirtingA? debatA? A?is paktas, atvAi??rAi??s keliAi?? Baltijos A?aliA? okupacijai, pripaA?intas niekiniu. Nors ir su A?vairiomis iA?lygomis, Maskvoje buvo iA?kovota Lietuvos teisAi?? A? ekonominA? savarankiA?kumAi?? nuo ai??zstipraus centroai???.

M.Ai??Laurinkaus liudijimu, J.Ai??JuzeliAi??nas suvaA?iavimo metu vykusiuose susitikimuose su A.Ai??Jakovlevu ir kitais A?takingais SSRS valdA?ios atstovais nepraleido progos pakovoti dAi??l nekaltai represuotA? asmenA? pilietiniA? teisiA? atkAi??rimo.[38]

SSRS liaudies deputato statusas J. JuzeliAi??nui atvAi??rAi?? kelius ir A? Lietuvos AukA?A?iausiosios Tarybos tribAi??nAi??, suteikAi?? galimybAi?? pasiAi??lyti svarstyti ne vienAi?? jA? nuo seno jaudinusiAi?? problemAi??.

1989 m. rudenA? J.Ai??JuzeliAi??nas Lietuvos AukA?A?iausiajai Tarybai pateikAi?? pluoA?tAi?? pasiAi??lymA? BaA?nyA?ios, A?eimos, mokyklos klausimais.

Viena iA? mano ir kunigo Vaclovo Aliulio parlamentiniA? iniciatyvA? buvo valstybAi??s santykiA? su BaA?nyA?ia normalizavimas.[39] 1948 m. specialiu Lietuvos AukA?A?iausiosios Tarybos nutarimu buvo konfiskuota daugybAi?? BaA?nyA?ios turto, iA?tisi pastatai. Pateikiame pasiAi??lymAi?? anuliuoti, atA?aukti tAi?? nutarimAi?? ir visAi?? konfiskuotAi?? turtAi?? grAi??A?inti BaA?nyA?iai, tikintiesiems. KeletAi?? mAi??nesiA? truko kova, bet pagaliau pavyko jAi?? laimAi??ti.

Po to parengAi??me dar vienAi?? projektAi?? ai??i?? dAi??l Konstitucijos 50 straipsnio pakeitimo: atsisakyti ateizmo ir atkurti normalias BaA?nyA?ios teises A? religijos propagandAi??, uA?tikrinti sAi??A?inAi??s laisvAi??.[40]

LapkriA?io 23 d. Lietuvos AukA?A?iausiajai Tarybai J.Ai??JuzeliAi??nas pateikAi?? pasiAi??lymAi?? ai??zDAi??l poA?iAi??rio pakeitimo A? A?eimos ugdymo klausimAi??ai???. PasiAi??lymo esmAi?? ai??i?? valstybAi?? turi sudaryti sAi??lygas motinoms paA?ioms auginti vaikus ai??i?? namuose, o ne vaikA? darA?eliuose.

O tuo metu dar pagal sovietinA? modelA? suformuota Lietuvos AukA?A?iausioji Taryba, SAi??jAi??dA?io ir demokratinio kompartijos sparno veikiama, ryA?osi sprAi??sti ir fundamentalA?jA? ai??i?? tolesnio Lietuvos valstybinio statuso ai??i?? klausimAi??.

EsminAi??s svarbos A?vykis, sudarAi??s bAi??tinas prielaidas Lietuvos nepriklausomybei atkruti, buvo A.Ai??Brazausko vadovaujamos Lietuvos kompartijos atsiskyrimas nuo SSKP. Ai?? Lietuvos komunistA? partijos 20-ajame suvaA?iavime (1989 m. gruodA?io 19ai??i??21 d.) iA?rinktAi?? Centro komitetAi?? A?Ai??jo ir nemaA?ai SAi??jAi??dA?io veikAi??jA? (K.Ai??PrunskienAi??, R.Ai??Ozolas, R.Ai??Gudaitis, B.Ai??Genzelis). Reakcingiausi kompartijos veikAi??jai (su M.Ai??BurokeviA?iumi prieA?akyje) apsisprendAi?? likti SSKP sudAi??tyje ir tapo aktyviais imperiniA? jAi??gA? kolaborantais.

Ai?? savarankiA?kos Lietuvos komunistA? partijos A?kAi??rimAi?? Maskva reagavo A?aibiA?kai ir piktai. A.Ai??Brazauskas ir jo artimiausi bendraA?ygiai (V.Ai??Beriozovas, J.Ai??V.Ai??Paleckis) buvo skubiai iA?kviesti A? MaskvAi?? aiA?kintis specialiai suA?auktame SSRS kompartijos Centro komiteto posAi??dyje. O netrukus, 1990 m. sausio 11 d., A? LietuvAi?? iA?tirti padAi??ties vietoje ir atskalAi??nA? ai??zatvesti A? protAi??ai??? atvyko pats M.Ai??GorbaA?iovas.

SovietA? SAi??jungos vadovo vizito metu vykAi?? susitikimai su A?vairiA? Lietuvos visuomenAi??s sluoksniA? atstovais jam pageidaujamA? rezultatA? nedavAi??: lietuviA? tauta buvo tvirtai apsisprendusi uA? visiA?kAi?? nepriklausomybAi??. Klausimas galAi??jo bAi??ti keliamas tik dAi??l jos atkAi??rimo laiko ir formos. Tai turAi??jo lemti naujoji Lietuvos AukA?A?iausioji Taryba. PirmAi?? kartAi?? renkama demokratiA?kai, ji gautA? visos tautos A?galiojimus sprAi??sti Lietuvos likimAi??.

J.Ai??JuzeliAi??nas A? renkamAi?? aukA?A?iausiAi??jA? Lietuvos valdA?ios organAi?? nesibalotiravo. TaA?iau bAi??damas SAi??jAi??dA?io Seimo ir jo Tarybos narys jis aktyviai dalyvavo svarstant A?ios organizacijos rinkimA? platformAi?? ir bAi??simus veiksmus A?alies parlamente. RinkimA? kampanijai einant A? pabaigAi??, tokie pasitarimai ir pokalbiai siauresniame rate, kartais ir dviese su ilgameA?iu kolega Vytautu Landsbergiu vykdavo vis daA?niau.

Rinkimus A? Lietuvos AukA?A?iausiAi??jAi?? TarybAi?? A?spAi??dingai laimAi??jo SAi??jAi??dA?io iA?kelti kandidatai. Pirmasis naujojo Lietuvos parlamento posAi??dis buvo suA?auktas kovo 10 dienAi?? ai??i?? kai po antrojo rinkimA? turo buvo nutarimams priimti reikiamas deputatA? kvorumas.

Kovo 11 d. posAi??dyje Lietuvos AukA?A?iausiosios Tarybos pirmininku A?ymia balsA? dauguma buvo iA?rinktas Vytautas Landsbergis. Tai galutinai nulAi??mAi?? tolesniA? A?vykiA? eigAi??. VAi??lyvAi?? vakarAi?? AukA?A?iausiosios Tarybos deputatai vieningai priAi??mAi?? (vos A?eA?iems susilaikius) aktAi?? ai??zDAi??l Lietuvos nepriklausomos valstybAi??s atstatymoai??? ir kitus SAi??jAi??dA?io vadovybAi??s jau iA? anksto parengtus dokumentus, A?teisinanA?ius valstybAi??s savarankiA?kumAi??.

J. J.: Po neuA?mirA?tamA? A?io vakaro akimirkA? drauge su grupe SovietA? SAi??jungos liaudies deputatA? sAi??dome A? naktinA? traukinA? ir iA?vykome A? MaskvAi??. A?ia kitAi?? rytAi?? turAi??jo prasidAi??ti Liaudies deputatA? suvaA?iavimo sesija. TurAi??jome naujojo Lietuvos parlamento pavedimAi?? painformuoti GorbaA?iovAi?? ir visAi?? suvaA?iavimAi?? apie Lietuvos nepriklausomybAi??s paskelbimAi??.

IA?sireikalavome, kad GorbaA?iovas mus priimtA? asmeniA?kai. Susitikimas A?vyko pietA? pertraukos metu. Vaidotas Antanaitis perskaitAi?? nepriklausomybAi??s atkAi??rimo akto vertimAi?? A? rusA? kalbAi??, palinkAi??jo GorbaA?iovui sAi??kmAi??s kaip kaimyninAi??s valstybAi??s vadovui. GorbaA?iovas susimAi??tAi??: ai??zTak A?to, ja seiA?as dolA?en budu vstreA?at Landsbergisa na krasnom kovre?ai??? ai??i?? ai??zNavernoe.ai??? ai??i?? ai??zA?iuA? kakaja…ai???[41]

Tuoj po kovo 11-osios Lietuvos AukA?A?iausioji Taryba nutarAi??, kad Lietuvoje iA?rinkti SSRS liaudies deputatai nebegali dirbti kitos valstybAi??s valdymo struktAi??roje. TaA?iau reikiamiems tiesioginiams kontaktams palaikyti ir operatyviai informacijai iA? pirminiA? A?altiniA? gauti jiems buvo suteiktas SSRS liaudies deputatA? suvaA?iavimo stebAi??tojA? statusas. Tad ir J.Ai??JuzeliAi??nas dar visus 1990 metus vaA?inAi??jo A? MaskvAi??, o savo A?spAi??dA?ius apie suvaA?iavime vykusias kovas tarp demokratiniA? ir reakcingA? jAi??gA? apraA?Ai?? spaudoje.[42]

M. GorbaA?iovas kategoriA?kai atmesdavo visus Lietuvos AukA?A?iausiosios Tarybos siAi??lymus pradAi??ti oficialias derybas dAi??l tarpvalstybiniA? santykiA? sureguliavimo. Reikalaudamas atA?aukti Lietuvos nepriklausomybAi??s atkAi??rimo aktAi?? ar nors kuriam laikui suspenduoti jo galiojimAi??, SovietA? SAi??jungos prezidentas Ai??mAi??si grieA?tA? ekonominiA? sankcijA? ai??i?? A?vedAi?? naftos ir dujA? tiekimo Lietuvai blokadAi??, kuri gerokai sutrikdAi?? normalA? pramonAi??s A?moniA? ir transporto funkcionavimAi??. Siekiant bent kiek palengvinti A?alies ekonominAi?? bAi??klAi??, pradAi??tos rinkti lAi??A?os iA? gyventojA?, sudaryta vadinamoji blokados komisija. Ai?? jos sudAi??tA? 1990 m. geguA?Ai??s 3 d. buvo A?trauktas ir J.Ai??JuzeliAi??nas.

J. J.: Blokados komisijos pirmininku buvo iA?rinktas AukA?A?iausiosios Tarybos deputatas Audrius Rudys. Komisijoje dirbo nemaA?as bAi??rys A?vairiA? specialybiA? A?moniA?. Menininkams A?ioje komisijoje atstovavau aA? vienas. Pagrindinis mano darbas buvo priA?iAi??rAi??ti, kad nebAi??tA? iA?parduotos iA? A?moniA? surinktos meno vertybAi??s.

Maskva ekonominAi??mis sankcijomis nepaklusniai Lietuvai neapsiribojo. Nuo pat nepriklausomybAi??s paskelbimo vyko nuolatinis ginkluotos jAi??gos eskalavimas. SovietinAi??s kariuomenAi??s daliniai uA?imdavo valstybiniA? A?staigA? ir organizacijA? patalpas, persekiojo iA? armijos pasitraukusius lietuviA? jaunuolius. Pagaliau naktA? iA? 1991 m. sausio 12 A? 13 d. buvo pamAi??ginta karine jAi??ga nuversti teisAi??tAi?? Lietuvos valdA?iAi??. LietuviA? tautos susitelkimas ginti savo parlamentAi?? ir vyriausybAi??, taip pat didA?iA?jA? uA?sienio valstybiA? palaikymas, Rusijos demokratA? protesto akcijos padAi??jo iA?saugoti Lietuvos nepriklausomybAi??, nors ir A?uvusiA? beginkliA? patriotA? gyvybAi??s kaina. Lietuva gyveno nuolatinAi??je A?tampoje. Ji atslAi??go tik 1991 m. rugpjAi??A?io pabaigoje, A?lugus komunistiniA? imperijos jAi??gA? surengtam valstybAi??s puA?ui Rusijoje, kada daugelio pasaulio A?aliA? vyriausybAi??s viena po kitos Ai??mAi?? oficialiai pripaA?inti LietuvAi?? kaip nepriklausomAi?? valstybAi??.

LietuvAi?? nepriklausomybAi??n atvedusio SAi??jAi??dA?io viduje vis labiau ryA?kAi??jo tendencija buvusA? gaivaliA?kAi?? tautinio atgimimo judAi??jimAi?? transformuoti A? struktAi??rizuotAi?? partijAi??, kuri vienytA? tik deA?iniosios pakraipos, kapitalistinAi??s orientacijos A?mones. Ai??is kai kuriA? sAi??jAi??dA?io aktyvistA? siekis ypaA? atsiskleidAi?? II SAi??jAi??dA?io suvaA?iavime (1990 m. balandA?io 21ai??i??22 d.), taA?iau visuotinio pritarimo nesulaukAi??.

NepritarAi?? A?iai idAi??jai ir J.Ai??JuzeliAi??nas. Savo kalbAi?? suvaA?iavime jis paskyrAi?? tautos dvasingumo, moraliniA? nuostatA? ugdymo svarbai, nedviprasmiA?kai iA?sakAi?? poA?iAi??rA? ir A? patA? SAi??jAi??dA?:

Lietuvos SAi??jAi??dis ai??i?? tai visA? Lietuvos A?moniA? susitelkimas. Kada pasigirsta balsai, galbAi??t tiksliau ai??i?? balsas uA? SAi??jAi??dA? kaip partijAi??, manau, jog A?iuo metu tai yra tiesiog A?ventvagiA?ka. Pats A?odis ai??zpartijaai??? reiA?kia ai??zdalisai??? (ai??zparsai???), o SAi??jAi??dis yra ne dalis, o visa Lietuva. AA? uA? SAi??jAi??dA? kaip tautos sAi??A?inAi?? ir sAi??monAi??, bAi??dingAi?? visiems.[43]

TokiAi?? savo nuostatAi?? J.Ai??JuzeliAi??nas yra patvirtinAi??s ir ne viename iA? savo vAi??lesniA? pasisakymA?:

Esu SAi??jAi??dA?io A?mogus. Manau, kad SAi??jAi??dis turAi??tA? bAi??ti toks, koks buvo pradA?ioje. Man buvo nepriimtina nuostata, atsiradusi po II SAi??jAi??dA?io suvaA?iavimo, esAi?? A?is judAi??jimas tapAi??s deA?iniuoju. Partijos gali bAi??ti deA?iniosios, kairiosios, o SAi??jAi??dis turAi??tA? bAi??ti visA?, nesvarbu, kokiai partijai vienas ar kitas A?mogus priklauso.[44]

AA? aktyviai dalyvauju SAi??jAi??dyje tol, kol jis nepasiskelbAi?? deA?iniuoju judAi??jimu. Nors aA? iA? esmAi??s taip pat esu deA?inysis, man nepriimtina dalyvauti tik vienos grupAi??s veikloje. Juk daugelis dabartiniA? partijA? lyderiA? ai??i?? buvAi?? SAi??jAi??dA?io aktyvistai! Kai apsiA?valgau, rodos, visose partijose savas esu… Tad kodAi??l mes staiga uA?sidarAi??me atskirose kamarose? Tai tik tuA?A?ios vaikiA?kos ambicijos, nieko bendro neturinA?ios su tikruoju tAi??vynAi??s meilAi??s jausmu.[45]

SkeptiA?kai vertindamas visuomenAi??s susiskaidymAi?? A? partijas, J.Ai??JuzeliAi??nas taip ir neA?stojo nAi?? A? vienAi?? iA? jA?, dvasioje liko tikras sAi??jAi??dininkas. KurA? laikAi?? jis dalyvavo SAi??jAi??dA?io Seimo Tarybos veikloje, vAi??liau bendravo su SAi??jAi??dA?io pionieriais ai??i?? iniciatyvinAi??s grupAi??s nariais. RetkarA?iais aktualiais visuomenAi??s gyvenimo klausimais jis kalbAi??davo Lietuvos radijo ir televizijos laidose, kai kada ir vieA?uose mitinguose. Su lietuviA?komis aktualijomis J.Ai??JuzeliAi??nas supaA?indino ir uA?sienio lietuvius, 1991 m. birA?elio 2 d. kalbAi??damas per ai??zLaisvosios Europosai??? radijAi??.

1992 m. vasarAi?? prasidAi??jusioje rinkimA? A? Lietuvos SeimAi?? kampanijoje J.Ai??JuzeliAi??nas palaikAi?? AukA?A?iausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deA?iniosios pakraipos nariA? (SAi??jAi??dA?io koalicijos) pozicijas. Jis A?Ai??jo A? AukA?A?iausiosios Tarybos sudarytAi?? 18 asmenA? VyriausiAi??jAi?? rinkimA? komisijAi??, SAi??jAi??dA?io koalicijos buvo pasiAi??lytas A? jos pirmininko pareigas. TaA?iau AukA?A?iausiosios Tarybos liepos 23 d. posAi??dyje komisijos pirmininku buvo iA?rinktas ekskomunistas Vaclovas Litvinas ai??i?? buvAi??s J.Ai??JuzeliAi??no konkurentas rinkimuose A? SSRS liaudies deputatus…

Tiek prieA? Lietuvos nepriklausomybAi??s akto paskelbimAi??, tiek ir po jo J.Ai??JuzeliAi??nas daugiausia rAi??pinosi sovietmeA?iu represuotA? A?moniA? likimais. Beveik devynerius metus J.Ai??JuzeliAi??nas vadovavo dar 1988 m. jo iniciatyva A?kurtai institucijai, kuri pradA?ioje buvo pavadinta Komisija stalinizmo nusikaltimams tirti. Laikui bAi??gant, keitAi??si A?ios institucijos pavadinimas, statusas, struktAi??ra, augo ir atliekamA? darbA? apimtis.

1990 m. spalio 1 d. Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti pagrindu prie Filosofijos, sociologijos ir teisAi??s instituto buvo A?kurtas RepresijA? tyrimo sektorius, netrukus pavadintas RepresijA? Lietuvoje tyrimo komisija. J.Ai??JuzeliAi??nas, kaip A?ios komisijos pirmininkas, iA? Lietuvos VyriausybAi??s iA?rAi??pino institucijos darbui bei kaupiamam archyvui bAi??tinas papildomas patalpas, susiraA?inAi??jo su A?vairiomis A?staigomis dAi??l represuotiems asmenims padarytos materialinAi??s A?alos atlyginimo.

1991 m. pavasarA? minAi??toji komisija tapo autonomiA?ka institucija ai??i?? RepresijA? Lietuvoje tyrimo centru (RLTC). J.Ai??JuzeliAi??nas rengAi?? centro A?status, rAi??pinosi, kad jam bAi??tA? suteiktos juridinio asmens teisAi??s. Jis buvo iA?rinktas RLTC Tarybos pirmininku, o istorikas habilituotas daktaras Antanas Tyla ai??i?? moksliniu vadovu. RLTC kasdieniniam darbui vadovavo BirutAi?? BurauskaitAi??.

Vienas svarbiausiA? Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti (vAi??liau ai??i?? RepresijA? Lietuvoje tyrimo centro) uA?daviniA? buvo kuo nuodugnesnAi??s informacijos apie represuotus asmenis kaupimas ir jos publikavimas. Pirminis duomenA? A?altinis buvo paA?iA? nukentAi??jusiA?jA? arba jA? artimA?jA? parodymai. Nuo 1988 m. komisija A?vairiais bAi??dais po visAi?? LietuvAi?? platino anketas su konkreA?iais klausimais. AtsakymA? pagausAi??jo nuo 1990 m., atkAi??rus Lietuvos nepriklausomybAi?? ir A?monAi??ms padrAi??sAi??jus. Tada Komisija parengAi?? ir iA?platino dvi naujas gerokai iA?samesnes anketas.

IlgametAi?? RepresijA? Lietuvoje tyrimo centro vadovAi?? BirutAi?? BurauskaitAi?? papasakojo:

Jis [J.Ai??JuzeliAi??nas] skatino tobulinti anketas, kad surinkta informacija apimtA? visus socialinius sluoksnius ir atspindAi??tA? A?vairiA? represijA? pobAi??dA?, pats perdirbo ir pasiAi??lAi?? labai racionalA? anketos variantAi??, kurA? mes padauginome ir naudojome iki 1997 metA?; pabrAi??A?davo objektyvumo reikA?mAi?? mAi??sA? darbe, ypaA? renkant ir tvarkant informacijAi?? apie civiliA? gyventojA? A?udynes, nesvarbu, kurio okupanto (sovietinio ar naciA?) ar jo talkininko ranka jas vykdAi??.[46]

J.Ai??JuzeliAi??nas turAi??jo didelA? A?moniA? pasitikAi??jimAi??. Jie ne tik atsiA?sdavo uA?pildytas anketas, bet prie jA? pridAi??davo ir pasakojimus apie A?vairias patirtas ir patiriamas nuoskaudas, apie savo rAi??pesA?ius ir problemas. Tokie laiA?kai su atsiminimais, klausimais ir praA?ymais kartais bAi??davo adresuoti ai??zMinistrui J.Ai??JuzeliAi??nuiai???, ai??zSeimo nariui J.Ai??JuzeliAi??nuiai???. Ai?? kai kuriuos laiA?kus pats J.Ai??JuzeliAi??nas ir atsakydavo.[47]

BuvusiA? tremtiniA? poA?iAi??rA? A? J. JuzeliAi??nAi?? iliustruoja fragmentas iA? jam raA?yto laiA?ko:

Gerb. p. JuzeliAi??nai!

Daug kartA? klausiausi JAi??sA? kalbA? televizijoje ir susitikimuose su tremtiniais ir visada iki aA?arA? buvau sugraudinta JAi??sA? A?irdies dosnumo ir atjautimo A?moniA? kanA?ios. NeatrodAi??, kad A?iam pasauly mes dar iA?girsime uA?jauA?iantA? ir teisingai pokario metais vykusias skriaudas A?vertinantA? A?odA?. Laimingi sulaukAi?? A?ios dienos, labai liAi??dna, kad dar daugiau A?moniA? jos nesulaukAi??. <...>

Duok Dieve Jums sveikatos ir iA?tvermAi??s JAi??sA? kAi??rybiniame darbe ir A?moniA? atjautime ir globoje.

NuoA?irdA?iai Jus gerbianti O. NavickienAi??.

Palanga, 1990. VII. 18.[48]

Pats JuzeliAi??nas apie A?A? aktyvaus bendravimo su represuotais asmenimis laikotarpA? kalbAi??jo:

Prisimenu, atneA?a A?monAi??s kokius nors svarbius dokumentus ir niekam neatiduoda, sako: ai??zTik JuzeliAi??nui galiu atiduotiai???. Tokio A?moniA? pasitikAi??jimo apvilti negaliu. Juolab man tie A?monAi??s tokie artimi![49]

1993 m. pasirodAi?? RLTC darbuotojA? A?tempto darbo vaisius ai??i?? fundamentalaus A?inyno ai??zLietuvos gyventojA? genocidasai??? pirmasis tomas[50]. Ai??alia enciklopediA?kai abAi??cAi??lAi??s tvarka pateiktA? duomenA? apie 1939ai??i??1941 m. sovietinAi??s valdA?ios represuotus asmenis leidinio A?vadinAi??je dalyje buvo paskelbti M.Ai??Laurinkaus, A.Ai??Tylos, J.Ai??JuzeliAi??no straipsniai.

Straipsnyje ai??zGenocidas ir valstybiA? moralAi??ai??? J.Ai??JuzeliAi??nas pabrAi??A?Ai?? jau ir anksA?iau keltAi?? mintA?, kad stalinizmo nusikaltimai ai??i?? tai ne vien tik fizinis A?moniA? naikinimas, bet ir moraliniA? vertybiA? niokojimas, todAi??l straipsnio pabaigoje iA?kAi??lAi?? istorinAi?? bAi??tinybAi?? pasauliniu mastu pasmerkti fizinio ir dvasinio genocido kaltininkAi?? komunistA? partijAi??.

Apie J.Ai??JuzeliAi??no indAi??lA? ir veiklAi?? RepresijA? Lietuvoje tyrimo centre jo ilgametAi?? darbuotoja B. BurauskaitAi?? raA?Ai??:

1989ai??i??1992 metais parengtas ir 1993 m. iA?leistas ai??zLietuvos gyventojA? genocidoai??? I tomas (1939ai??i??1941 m. sovietiniA? okupantA? vykdytA? represijA? aukA? vardynas) buvo A?ventAi?? ir mums, ir prof. J.Ai??JuzeliAi??nui. Jis panaudojo savo plaA?ius asmeninius ryA?ius A?iam leidiniui platinti, A?vertinti ir tolesniam darbui remti (pvz., bendraudamas su iA?eiviais iA? KlaipAi??dos kraA?to, gyvenanA?iais Vokietijoje, subAi??rAi?? grupAi?? mAi??sA? darbui remti).

Sunku iA?vardinti ir apibAi??dinti visus dalykinius, idAi??jinius J.Ai??JuzeliAi??no vadovavimo centrui aspektus. Jis nesikiA?o A? darbo technologijAi??, vardyno ar duomenA? bazAi??s formavimo principus. Tai galima pavadinti partneryste, kada diskutuojant, draugiA?kai A?nekuA?iuojantis aptariami darbo principai. <...>

J.Ai??JuzeliAi??nas labai sielojosi dAi??l menkA? RLTC darbuotojA? atlyginimA?, ypaA? sumaA?Ai??jusiA? atAi??jus A? valdA?iAi?? LDDP. Nepaisydamas biurokratiniA? barjerA? ir gana arogantiA?kos valdininkA? pozicijos, J.Ai??JuzeliAi??nas darAi?? viskAi??, kad mAi??sA? sunkus, emociA?kai ir fiziA?kai alinantis, didele atsakomybe slegiantis darbas nebAi??tA? nuvertintas iki nekvalifikuoto darbuotojo atlygio. Pats jis pajuokaudavo, kad jei LDDP dAi??ka liks be profesoriA?kos pensijos, kuri ir taip neprilygo sovietiniA? nomenklatAi??rininkA? pensijoms, jis prisimins savo jaunystAi??je iA?moktAi?? batsiuvio amatAi?? ir siAi??s batus ponioms ir panelAi??ms su savo firminiu A?enklu ai??i?? ai??zPagamino profesorius kompozitorius J.Ai??JuzeliAi??nasai???.[51]

RepresijA? Lietuvoje centro darbuotojus A?avAi??jo J.Ai??JuzeliAi??no entuziazmas, optimizmas, geranoriA?kumas. MAi??go jis su kolektyvu pabendrauti, nuoA?irdA?iai iA?sikalbAi??ti ai??i?? ir ne vien tik oficialiai susitikus darbo reikalais.

1997 m. vasario mAi??nesA? RLTC reorganizavus A? Lietuvos genocido centro padalinA?, J.Ai??JuzeliAi??nas buvo paliktas nuoA?alyje. Nerasta reikalo jam bent praneA?ti apie A?vykusius pertvarkymus, padAi??koti uA? A?dAi??tAi?? milA?iniA?kAi?? darbAi??…



[1] Ai??is pavadinimas A?vardijo artimiausius kuriamos organizacijos tikslus ai??i?? demokratiniA? pertvarkymA? siekA?. VAi??liau, judAi??jimui A?gavus radikalesnA? pobAi??dA? ir vis labiau atsiribojant nuo M.Ai??GorbaA?iovo perestroikos sampratos, spaudoje atsirado A?vairiA? jo ai??zperkrikA?tijimoai??? variantA?: ai??zLietuvos laisvAi??s sAi??jAi??disai???, ai??zLietuvos nepriklausomybAi??s sAi??jAi??disai???, ai??zLietuvos atgimimo sAi??jAi??disai??? ir pan. AiA?ku, toks reiA?kiniA? pervardijimas atgaline data yra istoriA?kai neteisingas. Ateityje daA?niausiai vartosime labiausiai paplitusA? sutrumpintAi?? pavadinimAi?? ai??i?? ai??zSAi??jAi??disai???.

[2] Daugelis cituojamA? J.Ai??JuzeliAi??no tekstA? ai??i?? A?raA?ai iA? autoriaus pokalbiA? su juo 1988ai??i??2000 m.

[3] 1988 m. birA?elio 3 d. iA?rinkta LPS iniciatyvinAi?? grupAi?? (abAi??cAi??lAi??s tvarka): Regimantas Adomaitis, Vytautas Bubnys, Juozas Bulavas, Antanas BuraA?as, Virgilijus A?epaitis, Algimantas A?ekuolis, Vaclovas Daunoras, Sigitas Geda, Bronius Genzelis, Arvydas Juozaitis, Julius JuzeliAi??nas, Algirdas KauA?pAi??das, A?eslovas Kudaba, Bronius Kuzmickas, Vytautas Landsbergis, Bronius LeonaviA?ius, MeilAi?? LukA?ienAi??, Alfonsas Maldonis, Justinas MarcinkeviA?ius, Alvydas Medalinskas, JokAi??bas MinkeviA?ius, Algimantas Nasvytis, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Saulius PeA?iulis, Vytautas PetkeviA?ius, Kazimira PrunskienAi??, Vytautas RadA?vilas, Raimundas Rajeckas, ArtAi??ras SkuA?as, Gintaras Songaila, Arvydas Ai??altenis, Vitas Tomkus, Zigmas VaiA?vila, ArAi??nas A?ebriAi??nas. A?r. A?epaitis V. Su SAi??jAi??dA?iu uA? LietuvAi??: Nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. V., 2006, p. 37.

[4] Senn A. E. Bundanti Lietuva. V., 1992, p. 38.

[5] Informacinis tekstas ai??zMAi??sA? rAi??mimasai??? // SAi??jAi??dA?io A?inios, Nr. 1, 1988 06 13, p. 4.

[6] A?epaitis V. Su SAi??jAi??dA?iu uA? LietuvAi??: Nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. V., 2006, p. 43.

[7] JuzeliAi??nas J. XIX sAi??junginei partinei konferencijai // Gimtasis kraA?tas, 1988 06 12ai??i??22. Ai??is pirmasis politinio pobAi??dA?io J.Ai??JuzeliAi??no straipsnis paskelbtas kn.: Julius JuzeliAi??nas: Straipsniai, kalbos, pokalbiai. AmA?ininkA? atsiminimai. V., 2002, p. 184ai??i??185.

[8] Landsbergis V. AtgavAi?? viltA?. V., 1990, p. 7ai??i??10.

[9] Pokalbis su V. MarkeliAi??niene ai??zTuri likti tyras simbolis visiemsai???. (Minint Lietuvos SAi??jAi??dA?io deA?imtmetA?) // Ai??vyturys, 1998, Nr. 7, p. 9. Cit. iA? kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 405.

[10] Simfonija ai??i?? Lietuva // Ai??vyturys, 1990, Nr. 18. Cit. iA? kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 385.

[11] M. Laurinkaus raA?tiA?kas paliudijimas autoriui (2000 07 11).

[12] Toliau pateikiame Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti nariA? sAi??raA?Ai?? pagal paA?ios komisijos pateiktAi?? informacijAi??: kompozitorius J.Ai??JuzeliAi??nas (pirmininkas), istorikas A.Ai??Bubnys, istorikas V.Ai??Berenis, inA?inierAi?? B.Ai??BurauskaitAi??, gydytojas A.Ai??ButkeviA?ius, raA?ytojas A.Ai??A?ekuolis, filosofijos m. k. A.Ai??Degutis, sociologas A.Ai??Eigirdas, raA?ytojai R.Ai??Gudaitis, L.Ai??Gadeikis, teisininkas J.Ai??Jurgelis, istorijos m. dr. V.Ai??KaA?auskienAi??, filosofas M.Ai??Laurinkus (sekretorius), chemijos m. k. K.Ai??Leinartas, literatAi??ros kritikas J.Ai??LauruA?as, kunigas J.Ai??LaurAi??nas, filosofijos m. dr. A.Ai??Matulionis, filosofas A.Ai??PoA?ka, filosofas A.Ai??Rybelis, sociologas V.Ai??RaduA?is, A?urnalistas J.Ai??Ai??imelionis, istorijos m. dr. A.Ai??Tyla, istorijos m. k. L.Ai??Truska, inA?inierAi?? V.Ai??VosyliAi??tAi??, architektAi?? A?.Ai??VanagaitAi??, technikos m. k. A.Ai??Vozbinas, istorijos m. k. V.Ai??A?emaitis. (ai??zIr A?viesa, ir tiesaai??? // Gimtasis kraA?tas, 1988 08 11ai??i??17)

[13] Biuletenis SAi??jAi??dA?io A?inios, 1988, Nr. 11, ir Gimtasis kraA?tas, 1988 08 11ai??i??17.

[14] M. Laurinkaus raA?tiA?kas paliudijimas autoriui (2000 07 11).

[15] Turi likti tyras simbolis visiems. (Minint Lietuvos SAi??jAi??dA?io deA?imtmetA?) // Ai??vyturys, 1998, Nr. 7. Cit. iA? kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 403.

[16] A?epaitis V. Su SAi??jAi??dA?iu uA? LietuvAi??: Nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. V., 2006, p. 54.

[17] Senn A. E. Bundanti Lietuva. V., 1992, p. 61.

[18] Cituojama pagal susitikimo su A.Ai??Jakovlevu santraukAi?? ai??zKAi??rybinAi??s inteligentijos pareiga ir atsakomybAi??ai???Ai??// Tiesa. 1988 08 14 (Perspausdinta kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 186).

[19] Tiesa. 1988 08 14

[20] Minimas Lietuvos SSR MinistrA? Tarybos nutarimas dAi??l neteisAi??tai represuotA? asmenA? turtiniA? ir kitA? teisiA? atkAi??rimo buvo priimtas 1989 m. gruodA?io 27 d.

[21] Romualdas Sikorskis ai??i?? ilgametis Lietuvos SSR finansA? ministras, Ai??jAi??s A?ias pareigas ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos VyriausybAi??je.

[22] Turi likti tyras simbolis visiems. (Minint Lietuvos SAi??jAi??dA?io deA?imtmetA?)Ai??// Ai??vyturys, 1998, Nr. 7, p. 9. Cit. iA? kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 406.

[23] 1988 m. rugpjAi??A?io 23 d. mitingo stenograma paskelbta Lietuvos Persitvarkymo SAi??jAi??dA?io periodinio leidinio ai??zAtgimimasai??? pirmajame numeryje (1988 09 16).

[24] A?r.: ten pat, p. 14.

[25] Visas J.Ai??JuzeliAi??no kalbos tekstas perspausdintas kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 187ai??i??190

[26] Senn A. E. Bundanti Lietuva. V., 1992, p. 103.

[27] Turi likti tyras simbolis visiems. (Minint Lietuvos SAi??jAi??dA?io deA?imtmetA?) // Ai??vyturys, 1998, Nr. 7, p. 8. Cit. iA? kn.: Julius JuzeliAi??nas… P. 406.

[28] Senn A. E. Bundanti Lietuva. V., 1992, p. 141.

[29] LPS steigiamojo suvaA?iavimo stenograma. Atgimimas, 1988 11 11, Nr. 6, p. 5. Visas J.Ai??JuzeliAi??no kalbos SAi??jAi??dA?io steigiamajame suvaA?iavime tekstas skelbtas kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 191ai??i??194.

[30] Genzelis B. SAi??jAi??dis: PrieA?istorAi?? ir istorija. V., 1999, p. 84.

[31] Ten pat, p. 117.

[32] Cit. iA?: A?epaitis V. Su SAi??jAi??dA?iu uA? LietuvAi??. V., 2006, p. 119.

[33] LPS Seimo Deklaracija. Cit. iA?: A?epaitis V. Su SAi??jAi??dA?iu uA? LietuvAi??. V., 2006, p. 204.

[34] ai??zTautos gedulo dienaai??? // PergalAi??, 1989, Nr. 6, p. 3ai??i??4. Perspausdinta kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 202ai??i??203.

[35] Simfonija ai??i?? Lietuva // Ai??vyturys, 1990, Nr. 18, p. 12. Cit. iA? kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 386.

[36] JuzeliAi??nas J. Kliuviniai kelyje A? teisinAi?? valstybAi?? // Tiesa, 1989 04 05. Perspausdinta kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 198ai??i??201.

[37] Cituojama pagal minAi??to straipsnio varianto rankraA?tA? antraA?te ai??zKAi?? senelis padarys ai??i?? viskas bus geraiai???.

[38] IA? pokalbio (2000 07 11).

[39] V. Aliulis ir J.Ai??JuzeliAi??nas buvo A?traukti A? AukA?A?iausiosios Tarybos komisijAi?? Lietuvos TSR Konstitucijai rengti.

[40] Simfonija ai??i?? Lietuva // Ai??vyturys, 1990, Nr. 18, p. 12. Cit. iA? kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 386.

[41] ai??zTai kAi??, man dabar reikAi??s LandsbergA? pasitikti ant raudono kilimo?ai??? ai??i?? ai??zTikriausiai.ai??? ai??i?? ai??zKokia nesAi??monAi??…ai???

[42] JuzeliAi??nas J. MikrofonA? puA?as. (Apie neeilinA? SSRS liaudies deputatA? suvaA?iavimAi??.) // Lietuvos aidas, 1990 09 10.

[43] Cit. iA? kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 217.

[44] J.Ai??JuzeliAi??no interviu SAi??jAi??dA?io penkmeA?io proga ai??zMenininko prigimtis nevarA?omaai??? // Tiesa, 1993 06 04. Cit. iA? kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 396.

[45] JuzeliAi??nas J. ai??zMus apAi??mAi??s materialinis chaosas atsirado dAi??l moraliniA? vertybiA? nuosmukioai??? // Lietuvos aidas, 1996 02 17.

[46] BurauskaitAi?? B. Keli sakiniai apie profesoriA? JuliA? JuzeliAi??nAi??. Kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 508ai??i??509.

[47] Ai??is B. BurauskaitAi??s atsiminimA? epizodas autoriaus uA?raA?ytas 1999 03 05.

[48] LaiA?kAi?? turi knygos autorius.

[49] JuzeliAi??nas J. Mus apAi??mAi??s materialinis chaosas atsirado dAi??l moraliniA? vertybiA? nuosmukioai??? // Lietuvos aidas, 1996 02 17.

[50] Ai??io tomo antrasis, gerokai praplAi??stas, naujais duomenimis papildytas, leidimas iA?Ai??jo 1999 m.

[51] BurauskaitAi?? B. Keli sakiniai apie profesoriA? JuliA? JuzeliAi??nAi??. Kn.: Julius JuzeliAi??nas… p. 507ai??i??508.