SAKRALIOJI Ai??IAUDINIA? ai??zSODA?ai??? SIMBOLIKA REGIONINIAME IR PLATESNIAME TARPKULTA?RINIAME KONTEKSTE

A?URNALAS: TAUTODAILAi??S METRAAi??TIS
TEMA: DekoratyvinAi?? dailAi??
AUTORIUS:Ai??Vytautas TumAi??nas
DATA: 2013-12

Ai??iaudiniai sodai – viena A?spAi??dingiausiA? lietuviA? paprotinAi??s, dekoratyvinAi??s dailAi??s rAi??A?iA?, gyvybingA? iki A?iA? dienA?. Tai tAi??riniai grieA?tai geometrinAi??s formos A?iaudA? dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturA?laitAi??s piramidAi??s silueto ir iA? jos kilusiA? sudAi??tingesnAi??s struktAi??ros sodai. Labiausiai mAi??giamas sodA? pavidalas grindA?iamas oktaedru ai??i?? tai dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidAi??s, kuriA? virA?Ai??nAi??s simetriA?kai nukreiptos A? prieA?ingas puses ai??i?? virA?A? ir apaA?iAi??. Tokie A?iaudA? dirbiniai A?inomi ne tik Lietuvoje, jie plaA?iai paplitAi?? ir Baltarusijoje, Latvijoje bei Estijoje, Ai??iaurAi??s RytA? Lenkijoje.

Ai??iaudiniai sodai ai??i?? bAi??dingas lietuviA? tradiciniA? vestuviA? atributas, pasiA?ymi savita mitologine simbolika. N. VAi??lius dAi??l sodo aiA?kios vertikalios-horizontalios struktAi??ros A?A?velgAi?? jame pasaulio MedA?io ir Pasaulio modelio arba sutvarkytos Visatos dalies, chaoso prieA?ingybAi??s, vadinamos Kosmosu, simbolA?[1]. PanaA?iai mano J. VaiA?kAi??nas[2] beiAi?? latviA? tyrinAi??tojas V. Celmsai???as, kuris sodAi?? aiA?kina kaip sutvarkytos Visatos simbolA?[3]. TaA?iau A?dAi??mesnis A?vilgsnis A? A?A? reiA?kinA? A?galina jo sampratAi?? praturtinti naujais aiA?kinimais ir apibrAi??A?imais.

IA?kilminga A?iaudiniA? sodA? paskirtis ir itin savitas, sudAi??tingas dizainas byloja apie ypatingAi?? A?io objekto simbolinAi?? reikA?mAi?? bei estetinAi?? vertAi?? kultAi??roje, kuri iki A?iol atskleista nepakankamai. TodAi??l aktualu iA?samiau pasiaiA?kinti kokia yra sodo simbolika A?velgiant platesniu regioniniu ir tarpkultAi??riniu aspektu. Pravartu iA?nagrinAi??ti koks yra sodo A?vaizdA?io mitopoetinis kontekstas? Koks jo ryA?ys su archajiA?ka mitine pasaulAi??A?iAi??ra, kurios analogijA? gausu Europos bei RytA? kultAi??rA? mitologinAi??se koncepcijose.? Ai??iuo tikslu sutelkime dAi??mesA? A? simbolinius, metaforiA?kus sodo paproA?iA?, jo technologijos bei formos kompozicijos (geometrijos) aspektus.

Ai??iaudiniA? sodA? funkcijos ir paproA?iai teikia svariA? duomenA?, nagrinAi??jant jA? simbolikAi??. Ai??iaudiniai sodai buvo kabinami iA?taigingiausioje trobos dalyje virA? stalo palubAi??je arA?iau kerA?ios ir krikA?tasuolAi??s, prie garbingiausios namA? vietos. Juos A?rengdavo vestuviA?, taip pat KalAi??dA? ir VelykA? A?venA?iA? proga.

Turtingiausiai paproA?iais apipinti vestuviniai sodai, kurie buvo bAi??tinu vestuviniA? apeigA? atributA?. Ai??iaurAi??s ir RytA? aukA?taiA?iai per vestuves jA? pakabindavo pakAi??tAi??je palubAi??je. VAi??liau stalo uA?sAi??dikai, neleisdami jaunA?jA? pulkui sAi??sti uA? stalo, reikalauja iA? jo iA?pirkos ne tik uA? vietas prie stalo, bet ir uA? sodAi??[4], kadangi jis labai vertingas, nes teikia visokeriopAi?? laimAi??, dA?iaugsmAi?? ir gerovAi??.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? KAi?? kalba A?vairAi??s tarmiA?ki A?iaudiniA? sodA? pavadinimai: sodas, voras, pajonkas, agradnykas? Nors iA? pirmo A?vilgsnio A?ie pavadinimai gali pasirodyti atsitiktiniais, bet giliau panagrinAi??jus, jA? prasmAi?? ryA?kAi??ja, kaip semantiA?kai pagrA?sta.

Voras (pajonkas) neatsiejamas nuo voratinklio, o A?iaudinis sodas primena voratinklA? ai??i?? savotiA?kAi?? geometriniA? moduliA? tinklAi??, tvarkingAi?? struktAi??rAi??, turinA?iAi?? hierarchijAi?? ai??i?? centrAi?? ir periferijAi??, virA?A?-apaA?iAi??, kairAi??-deA?inAi??. TodAi??l ir voratinklA? galima A?iAi??rAi??ti, kaip mitopoetinAi?? pasaulio tvarkos metafora.

LietuviA? tradicijoje voras siejamas su laime: tikima – jeigu voras ant siAi??lo leidA?iasi, reiA?kia, kad jis neA?a laimAi??[5]. Vadinasi, voras siejamas su mitine Laima, kuri ir yra tos laimAi??s dalintoja. LietuviA? tradicijoje Laima-Dalia, kaip gyvenimo trukmAi??s ir likimo lAi??mAi??ja, yra artimai susijusi su laiku. O laikas susijAi??s su likimu, nes pastarasis A?sikAi??nija laike. PanaA?iai ir ArijadnAi??s siAi??las graikA? mitologijoje susijAi??s su laiko tAi??kme, atmintimi laike, nes padeda prisiminti keliAi?? atgal iA? tamsaus labirinto A? A?viesAi??. Voras lietuviA? tikAi??jimuose siejamas ir su saulAi??s laiku: jei jis ant siAi??lo prieA? akis leidA?iasi iki vidurdienio – tai neA?a laimAi??, jei po vidudienio ai??i?? nelaimAi??[6]. Tikima, kad voras gali ai??zpranaA?autiai??? ir mirtA?, jei nusileidA?ia ant galvos[7]. Baltarusiai tiki kitaip ai??i?? jeigu voras nusileidA?ia prieA?ais iki pietA? ai??i?? lauk nelaimAi??s, jei po pietA? ar vakare ai??i?? tai lemia laimAi??. Jei leidA?ias ant galvos ai??i?? gausi dovanA?, laiA?kAi?? arba lauk kelionAi??s. Jeigu bevalgant voras nusileidA?ia ant stalo arba A? lAi??kA?tAi?? tai pranaA?auja turto prieauglA? sodyboje. Baltarusijoje tikima, kad voro negalima A?udyti, tai uA?traukia nelaimAi??. BaltarusiA? tyrinAi??tojai U. LobaA? ir S. Sanko A?A?velgia vorui teikiamAi?? A?eimos ir jos gerovAi??s globAi??jo vaidmenA?, kadangi pakAi??tAi??je virA? stalo KalAi??dA? ir VelykA? proga buvo kabinamas A?iaudinis sodas, vadinamas voru (???i??N???)[8].

Voras neria voratinklA?, todAi??l A?iam gyviui teikiamos maginAi??s reikA?mAi??s susijAi?? su A?vairiA? tekstiliniA? technologijA?, ypaA? audimo mitinAi??mis prasmAi??mis. Nereikia pamirA?ti, kad ir paA?iA? A?iaudiniA? vorA? atlikimo technologijose neapsieinama be audimo srities technikos – siAi??lA? riA?imo.

Galima pastebAi??ti, kad taip veikia ir similinAi?? magija ai??i?? tikima, kad manipuliuojant simboliu, su tikAi??jimu atliekant ritualinius arba simbolinius veiksmus, galima paveikti ir keisti tikrovAi??, viso pasaulio gyvenimAi??, keisti likimAi??. Ai??A? ryA?A? liudija gausAi??s lietuviA? tikAi??jimai, susijAi?? su audAi??jiA?kos veiklos draudimais tam tikru laiku ir tam tikromis oro sAi??lygomis. PavyzdA?iui, negalima tarpuA?ventyje austi, nes tai gali pakenkti gyvuliams, jA? sveikatai. Nevalia vilnos verpti tuo metu, kai puA?ia smarkus vAi??jas, nes vilna susivels, trAi??kinAi??s siAi??lai ir t.t. O vAi??jas mitologinAi??je pasaulAi??A?iAi??roje siejamas su erdvAi??s sfera ir gyvybAi??s kvAi??pavimu. Vadinasi, audimo technologijos perkeltine prasme taip pat siejamos su A?iomis sferomis. Vadinasi, A?iaudinis sodas/voras mitopoetiA?kai gali iA?reikA?ti audimo, laiko ir erdvAi??s sAi??ryA?io Visatoje idAi??jAi??.

TekstilAi??s artefaktai pasitelkiami Visatos metaforose ir kitose kultAi??rose. PanaA?A? kosminio tinklo vaizdinA? aptinkame ir vedA? tradicijoje. Brahma vaizduojamas audA?ianA?iu iA? savAi??s pasaulio A?statymA? voratinklA? (kosminis audinys A?ia simbolizuoja pirmapradAi?? medA?iagAi??)[9]. Gerai A?inomas yra hinajanos budizmo iA?puoselAi??tas Indros brangakmeniA? tinklo A?vaizdis. Pasakojama, kad tolimoje dangiA?koje griausmavaldA?io dievo, dievA? valdovo Indros buveinAi??je yra iA?kabintas nuostabus tinklas, kuris driekiasi A? begalybAi?? visomis kryptimis. Pagal A?noringAi?? dievA? skonA?, audAi??jas kiekvienoje tinklo akyje patalpino po vienAi?? A?vilgA? brangakmenA?, kuriA? yra nesuskaiA?iuojama begalybAi??. Brangakmeniai, nuostabiai dA?iuginantys akA?, spindi kaip paA?ios ryA?kiausios A?vaigA?dAi??s. Jeigu mes iA?sirinkAi?? vienAi?? iA? jA? A?dAi??miau iA? arti A?siA?iAi??rAi??sime, atrasime, kad jo nugludintame pavirA?iuje atsispindi visi kiti tinklo brangakmeniai, kuriA? skaiA?ius begalinis. Be to, kiekvienas atspindAi??tas brangakmenis taip pat savyje atspindi visus kitus brangakmenius. Tokiu bAi??du kyla atspindA?iA? begalybAi??[10]. Vadinasi A?io A?vaizdA?iu Visata aiA?kinama, kaip itin tampriai susijusi holograma. Visata prilyginama dideliam voratinkliui. Taip iA?reiA?kiama idAi??ja, jog visi reiA?kiniai Joje yra neatsiejamai vienas su kitu susijAi?? ai??i?? juk voratinklis, patemptas vienoje vietoje, atitinkamai pasitemps, sujudAi??s ir kitose.

Kokios kitos prasmAi??s slypi lietuviA? A?iaudiniA? sodA? pavadinime? Kokios metaforos buvo teikiamos vaismedA?iA? sodui? Kai A? mAi??sA? kraA?tAi?? paskui tirpstanA?ius ledynus atsikraustAi?? medA?iotojai, A?emAi?? dar nebuvo dirbama. Tik vAi??liau, iA?plAi??tojus A?emdirbystAi??, iA? pietA? atkeliauja sodA? veisimo tradicija. SodA? reiA?kinys tiesiogiai susijAi??s su sAi??sliu gyvenimo bAi??du, A?emdirbyste ir civilizacija, tai ypatingA? visuomenAi??s pastangA? pareikalavAi??s iA?radimas. Matyt todAi??l jo A?vaizdis toks reikA?mingas seniausiuose mituose. Kadangi sodas reiA?kia ypatingai A?mogaus pertvarkytAi?? gamtAi??, todAi??l jo metafora pasitelkiama siekiant iA?reikA?ti mintA? apie tobulAi??, idealA? ir sutvarkytAi?? pasaulA?. TodAi??l ne tik lietuviA?, bet ir daugelio kitA? tautA? mitiniuose A?vaizdA?iuose kalbama apie sodAi??, augantA? rojuje.

ViduramA?iA? Europoje buvo paplitAi??s krikA?A?ioniA?ko Rojaus ir MeilAi??s sodo/ darA?elio A?vaizdis ai??i?? Hortus Conclusus, Hortus Apertus, tAi??siantis Biblijinio Edeno sodo A?vaizdA?io tradicijAi??. Sodo viduryje uA? aptverto A?altinio ar fontano auga roA?iA? krAi??mas, prie kurio sAi??di A?v. MergelAi?? Marija. Sode gausu ir kitA? medA?iA?, gAi??liA?, paukA?A?iA? ir A?vAi??riA?. PanaA?us rojaus A?vaizdis A?sitvirtino ir viduramA?iA? arabA? pasaulio kilimuose, vaizduojanA?iuose rojaus sodAi?? su fontanu ai??i?? GyvybAi??s MedA?iu viduryje.

1. Ai??v. Marija Rojaus darA?e (viduramA?iA? ikona)

DangiA?ko sodo A?vaizdA? aptinkame ir lietuviA? pasakose. PavyzdA?iui, paplitusiame siuA?ete apie senelA? ir bobutAi??, kurie pasodina po lova pupAi?? (A?irnA?), pupa augdama, perauga lovAi??, pasiekia namo stogAi??, praauga stogAi??, iA?auga virA? debesA? ir uA?auga iki dangaus. Senelis su senele uA?silipa pupa virA? debesA? ir, papuolAi?? A? dangA? (pomirtinA? pasaulA?), sutinka DievAi??, kurio pasipraA?o nakvynAi??s. Dievas pasiAi??lo nakvoti savo obuoliA? sode, tik neleidA?ia stebuklingos obels obuoliA? valgyti[11] Kokios A?ios pasakos perkeltinAi??s prasmAi??s? Lova ai??i?? tai meilAi??s, A?eimos, vaikA? kAi??rimo simbolis. Pupa ai??i?? tai erotinis GyvybAi??s MedA?io simbolis, nes ja lipama A? dangA? ir pasiekiamas Dangus. Pasirodo ir Danguje yra stebuklingA? obuoliA? sodas. GalbAi??t tuo norima pasakyti, kad A?eimyninAi?? meilAi?? gali atvesti A? rojA?.

PanaA?ios yra ir latviA? liaudies dainos apie didA?iAi??jAi?? pupAi?? (gara pupa), kuriose A?vykio pasakotoja(s) pasodina baltAi?? pupAi?? baltA? roA?iA? darA?elyje ant balto smAi??lio kalno. Ai??i iA?auga iki dangaus. Tada veikAi??ja(s) pupos A?akomis, lapais uA?lipa A? DangA? ir ten sutinka DievAi?? bei dvynius Dievo sAi??nelius, A?irgelius bebalnojanA?ius, kinkanA?ius ir suA?ino, kad jo(s) tAi??vai SulAi??s dukrai kelia vestuves sveA?ioj A?emAi??j Vakaruos[12]. Auseklis ima SaulAi??s dukrAi??, PerkAi??nas, A? vestuves A?jodamas pro vartus, nuspiria aukso obelytAi??. SaulAi??s dukra graudA?iai rauda aukso obuolius rinkdama[13]. Taigi latviA? dainose dangiA?ko sodo auksiniai obuoliai siejami su vestuviA? drama.

Ir lietuviA? pasakose, kalbama apie tai, kad senelAi??, kopdama pupa A? virA?A?, arba leisdamasi A?emyn, A?Ai??sta. Taigi, A?ia erotikos, meilAi??s, anapusybAi??s, Dangaus ir mirties temos supinamos A? vienAi?? kompleksAi??, atitinkantA? simbolikAi??, bAi??dingAi?? iniciacijos, perAi??jimo apeigoms, ypaA? vestuviA? paproA?iams.

LietuviA? vestuvinAi??se stalo vadavimo dainose A?iaudinis sodas iA?kyla kaip dangaus, dieviA?kas sodas, rojaus simbolis. Dainuojama, kad mAi??sA? sodas, labai brangus ai??i?? virA? jo matos dangus[14], kad mAi??sA? sode visko ai???ra, vynuogiA? uogos byra, skersai sodo upAi?? teka, virA?uj medA?iA? paukA?A?iai A?neka, viduj sodo obuolAi??liai, o aplink jA? – ,,A?ibulaliaiai??? (A?iburAi??liai, A?vaigA?dAi??s). ReikA?minga ir vynuogiA? bei obuoliA?, kaip kultAi??riniA? sodo vaisiA? simbolika. VynuogAi??s ir obuoliai krikA?A?ionybAi??s simbolikoje siejami su GyvybAi??s MedA?iu. Obuolius lietuviA? tautosakoje matome ne tik Dievo, bet ir VAi??jA? Motinos sode. Kaip aiA?kino J. BasanaviA?ius, obuolys ai??i?? meilAi??s simbolis: obuoliA? valgymas A?kvepia meilAi??, padaro A?mogA? graA?A?, serganA?iam graA?ina sveikatAi??[15]. VaisiA?, uogA?, paukA?A?iA?, upAi??s ir A?iburAi??liA? A?vaizdA?iai sode atitinka persA? kilimuose vaizduojamus sodA? augalus, vandens versmAi??, paukA?A?ius ir A?vaigA?des[16]. Vadinasi, A?iaudinis sodas simbolizuoja visAi?? graA?A?, kupinAi?? klestinA?ios gyvybAi??s ir darnoje gyvuojantA? pasaulA?. Reikia atkreipti dAi??mesA? ir A? tai, kad sodo gyvenimAi?? saugo ypatingas asmuo. Dainuojama, kad viduryj sodo yra agradnykas. Be to ir visas A?iaudinis sodas dar yra vadinamas ir agradnyku. Ai??is A?odis reiA?kia aptvertAi?? sodAi?? arba darA?Ai?? (rus. ogorod) ai??i?? todAi??l tai kelia asociacijas su viduramA?iA? Hortus apertus bei A?vairiais vestuvinAi??s simbolikos lietuviA? liaudies A?aidimais-rateliais, darA?eliais vadinamais, kuriuose A?aidAi??jai susikibAi?? rankomis daro vartelius ai??i?? taip simbolizuodami vartelius A? aptvertAi?? darA?elA?. Agradnyku buvo vadinamas ir kupiA?kAi??nA? A?iaudinio sodo viduryje ,,pasodintas A?mogelis, iA?pjautas iA? burokoai???[17]. Apie A?A? sodininkAi??/darA?ininkAi?? sodo/agradnyko iA?pirkimo dainose dainuojama: MAi??sA? sodas yr nedykas, /Saugo sodA? agradnykas. / Agradnykas labai slaunas, / A?ilu barzdu, nebejaunas[18]. Taigi, A?ilabarzdis A?lovingasis tobulo sodo priA?iAi??rAi??tojas labai panaA?us A? lietuviA? pasakose apie senelA? ir pupAi?? sutinkamAi?? dangaus sodo A?eimininkAi?? DievAi??. Vadinasi tautosaka rodo, jog A? A?iaudinA? sodAi?? reiktA? A?iAi??rAi??ti, kaip A? dangiA?ko tobulo ir laimingo pasaulio simbolA?, kurio prisiminimas yra palankus A?eimos puoselAi??jimui.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Sodininko A?vaizdis turi tipologiniA? atitikmenA? musulmoniA?koje viduramA?iA? Irano dailAi??je. PersA? kilimuose, miniatiAi??rose ir poezijoje neretai vaizduojamas BAi??ties Sodas, kuriame A?emiA?ka erdvAi?? ir Rojaus sodas drauge iA?reiA?kia idAi??jAi?? apie nedalomAi?? Pasaulio VienovAi??. GyvybAi??s Sode (Rojuje) augantA? GyvybAi??s MedA? saugo pirmasis A?mogus ai??i?? Adomas, kuris yra ir A?io sodo Sodininkas. Sode kasantis A?emAi??, gAi??les priA?iAi??rintis sodininkas buvo vienas svarbiausiA? eschatologiniA? personaA?A?. Jis simbolizuoja bAi??gantA? laikAi??, likimo klastingumAi??. Sodo prieA?iAi??ra reiA?kia ir asmeninA? vidinio pasaulio tobulinimAi??, kiekviename A?moguje slypinA?io Sodo puoselAi??jimAi??[19]. Reikia atkreipti dAi??mesA? A? dar vienAi?? panaA?umAi??: lietuviai apdainuoja A?iaudiniame sode byranA?ias vynuogiA? uogos, o persA? mitopoetiniame sode taip pat auga vynuogAi??s (puikiai A?inomos, kaip vyno A?aliava) ir kurias, kaip aiA?kina simbolikos tyrinAi??tojas Ai??. Ai??ukurovai???as, Sodininkas augina tam, kad kenA?iantys, tikintieji, jA? paragavAi??, apgirstA? ir apsvaigtA? bei iA?skaistAi??tA? nuo MeilAi??s Sodininkui-Absoliutui[20].

SimboliA?kai iA?kalbingos ir sodA? atlikimo medA?iagos: sudA?iAi??vAi?? javA? A?iaudai arba nendrAi??s. Ai??ie augalai ne tik praktiA?ka, technologiA?kai optimali A?aliava pagaminti palubAi??je besisukantiems lengviems dirbiniams. SudA?iAi??vAi?? A?iaudai bei nendrAi??s asocijuojasi su mirties ir amA?inybAi??s idAi??ja. SudA?iAi??vAi??s, kitaip sakant, mirAi??s augalas daugiau nebekinta, tai paskutinis ir ilgalaikiA?kiausias, simboliA?kai amA?inas jo pavidalas. Ai?? A?A? A?iaudiniA? dirbiniA? simbolikos elementAi?? galima bAi??tA? nekreipti dAi??mesio, matant A?iame reiA?kinyje vien praktinius aspektus, jeigu kituose kraA?tuose, nepaA?A?stanA?iuose A?iemos A?alA?iA? ir turtinguose veA?lia augalija, apeiginiais tikslais nebAi??tA? naudojami bAi??tent sudA?iAi??vAi?? A?olynai.

PavyzdA?iui, Ai??iaurAi??s Indijoje, ArunaA?ial PradeA?e iA? A?iaudA? A?rengiami A?vairiA? dievybiA? altoriai (pvz., Donyi Polo / SaulAi??-MAi??nulis). Ai??iaudA? dirbiniais apkabinami A?venti medeliai, kuriuose gyvena moteriA?kos dievybAi??s-dvasios, dovanojanA?ios vedybinio gyvenimo laimAi??[21].

2. SaulAi??s-MAi??nesio dievybAi??s Donyi Polo altoriai ArunaA?al PradeA?e (Indija)

VedA? tradicijoje YadA?niA? (sanskr. Yagna – aukojimo apeigos) aukurai vAi??dA?iai (sanskr. Vedi) aptiesiami A?venta A?ole ai??i?? kuA?a/darbha (Desmostachia Bipinnata). Tikima, kad A?i Vedose minima antiseptinAi?? A?olAi?? turi visokeriopA? apvalymo ir apsaugos nuo piktA? jAi??gA? galiA?. Ai??ventikA? brahminA? namuose paprastai visada jos laikoma. Hinduizme sudA?iAi??vusia kuA?ios A?ole puoA?iami kulto objektai. Seniausi daugiakampAi??s taburetAi??s pavidalo vedizmo altoriai buvo daromi iA? A?ios A?olAi??s gniutulA?. Tai buvo tarsi kAi??dAi??s atsisAi??sti dievybAi??ms. KuA?ios A?olAi?? prie aukurA? ir dabar paklojama vedizmo A?ventikams ant jos atsisAi??sti apeigA? metu[22].

Ir Lietuvoje A?iaudams buvo teikiama simbolinAi?? prasmAi??, susijusi su mirtimi ir anapusybe. Juk mirties, atgimimo, gyvybAi??s amA?inumo ir vestuviA? temos buvo glaudA?iai susijusios mitiniame mAi??styme. Neatsitiktinai lietuviA? pasakose ir latviA? dainose apie pupAi?? kalbama ir apie dausas, ir apie vestuves, ir apie mirtA?. Ai??iaudA? paprotinis panaudojimas Lietuvoje patiesiant juos po A?ventine KAi??A?iA? vakarienAi??s staltiese panaA?us A? indA? vedizmo aukurA? paruoA?imo tradicijas ai??i?? A?vairAi??s aukojimo objektai padedami ant A?olAi??s kuA?ios. KAi??A?iA? stalo A?iaudA? sakralumAi?? liudija ir ateities spAi??jimas pagal jA? iA?vaizdAi??, iA?traukus iA? po staltiesAi??s. Sodams daryti naudojamos ir nendrAi??s, kuriA? mitopoetinAi?? simbolika ypaA? ryA?ki A?emaiA?iA? vestuvinAi??se dainose apie antelAi?? ai??i?? ,,PlaukAi?? pylelAi??, per eA?erAi??lA? lendreles lankstydamaai???[23]. Jose kalbama apie plaukiojanA?iAi?? eA?erAi??liu antelAi??, belauA?anA?iAi?? nendreles ir medA?iotojAi??, ketinantA? jAi?? nuA?auti. AntelAi?? pataria veltui neA?audyti, nes ji pasiners vandenin kartu su vaikais. Ai??i scena simbolizuoja bernelio A?simylAi??jimAi?? ir mergelAi??s drovumAi??. LauA?omos nendrAi??s A?ia reiA?kia mirties grAi??smAi?? antelei, o antrine, platesne prasme, A?is A?vaizdis tampa meilAi??s, vestuviA?, perAi??jimo apeigA? simboliu.

Apie kAi?? byloja A?iaudinio sodo sandara, jo sudAi??tinAi??s dalys ir kompozicinAi?? vieta tradiciniame interjere? AiA?kinantis sodo simbolikAi??, reikA?minga jo vieta patalpos erdviA? hierarchijoje. Jis yra kabinamas patalpos palubAi??je, ore ai??i?? aukA?A?iau A?mogaus. Vadinasi sodai gali bAi??ti siejami su padangiA? ir dangaus sfera, panaA?iai, kaip prie lubA? prikabinamos A?vakidAi??s sietynai yra siejami su Sietyno A?vaigA?dynA? arba apskritai A?vaigA?dynA? idAi??ja.

Dangaus bei padangAi??s srities simbolikos gausu ir mAi??giamuose papildomuose sodA? elementuose. Prie A?iaudinio sodo yra pritvirtinami A?iaudiniai paukA?A?iukai, kartais sodai puoA?iami plunksnomis, kiauA?iniA? kevalais. Prie sodo kampA? kartais riA?ami kaspinai galAi??jo simbolizuoti lietA? arba visus dangaus vandenis. Ai??iaudiniams sodams ai??i?? reketukams priskirtini ir akivaizdAi??s A?iaudiniai dangaus A?viesuliA? simboliai ai??i?? ratai ir A?vaigA?dAi??s.

PiramidiniA? ir rombiniA? sodA? trikampis geometriniA? formA? modulis pirmiausia sietinas su aukA?A?iausio kraA?tovaizdA?io iA?kilimo, A?vento kalno, kaip jungianA?io A?emAi?? su dangumi archetipine simbolika. Ai?? virA?A? nukreipto trikampio, kaip aukuro kalno, analogiA?ko namo kraigui su A?irgeliais simbolis buvo paplitAi??s viduramA?iA? lyviA? vilnoniA? skarA? sagA?A? dekoro pakraA?tyje[24].

3. LyviA? sagA?A? (vilnoniA? skarA?) dekoro fragmentas XII a., Latvija

Reikia atkreipti dAi??mesA?, jog iA? tos paA?ios javA? A?aliavos, kaip ir A?iaudiniai sodai, yra daromi ir kiti apeiginiai piramidAi??s pavidalo dirbiniai ai??i?? rugiapjAi??tAi??s pabaigtuviA? vainikai, turintys atneA?ti A?eimininkui gerovAi??.

4. RugiapjAi??tAi??s pabaigtuviA? ,,vainikasai???, Ai??iauliA? vls., XX a. I p., J. BurA?o nuotr.

Ne tik A?ie vainikai primena piramidinA? sodA? siluetAi??, bet ir KupiA?kio kraA?to pirA?lio, kvieslio ir kraitveA?iA? kAi??gines A?iaudinAi??s karAi??nos.

5. KupiA?kAi??nA? kraitveA?iai su A?iaudinAi??mis karAi??nomis, XX a. I p., J. BurA?o nuotr. (fragmentas)

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? PiramidiniA?, kAi??giniA? ir rato formA? karAi??nA? giminingumAi?? rodo MaA?ojoje Lietuvoje, PriekulAi??s apylinkAi??se gyvavAi??s paprotys iA? egliA?akiA? daryti vainiko pavidalo A?iaudinio sodo atitikmenA?, vadinamAi?? karAi??ns[25].

Galvos apdangalai tradicinAi??se kultAi??rose paprastai A?kAi??nija dangaus sferos simbolius. KAi??ginAi??s piramidAi??s formos sakralumAi?? ir archajiA?kumAi?? liudija tai, kad kupiA?kAi??nA? vestuvininkA? A?iaudiniA? karAi??nA? pavidalo tipologiniA? atitikmenA? aptinkama archajiA?kA? vidurio Indijos genA?iA? kultAi??rose ai??i?? A?ia vyrai savo galvas A?venA?iA? proga puoA?ia panaA?iomis kaspinuotomis A?iaudA?-povo plunksnA? karAi??nomis.

6. ArchajiA?ka Varli genties galvos puoA?yba (MaharaA?tra valst., Indija). 2009 m. Nagpuras, Indija. Autoriaus nuotrauka.

PanaA?ias A? kupiA?kAi??nA? A?iaudiniA? karAi??nA? formas matome ir hinduizmo tradicijose. A?ia gyvuoja bambuko stiebA? piramidAi??s, A?Ai??tros (tarytum savotiA?kos apsauginAi??s paA?iAi??rAi??s) statymo paprotys virA? laikinA? lauko altoriA? su kulto reikmenimis ir objektais. PavyzdA?iui, Goa apylinkAi??se pavyko uA?fiksuoti vandenyno deivAi??s Mahalasa (ViA?nu moteriA?kas A?sikAi??nijimas A?emAi??je), siejamos su A?eimos gyvenimo gerove ir vestuvAi??mis, garbinimo apeigas. Ant vandenyno pakrantAi??s buvo pastatyta daug A?vairaus dydA?io bambukiniA? piramidiniA? paA?iAi??riA?, kurios savotiA?kai karAi??navo liepsnojanA?ius dagA?ius, smilkstanA?ius smilkalus, pagarbiai sudAi??tAi?? aukojamAi?? maistAi?? ai??i?? bananus, paplotAi??lius ir kt.

7. Sakralios piramidinAi??s konstrukcijos Mahalasa deivAi??s A?ventAi??je Colvoje, Madgaono apyl., Goa, Indija, 2007 m. Autoriaus nuotr.

Taigi, visA? A?iA? kiek skirtingos formos kepuriA?-karAi??nA?-vainikA? kilmAi?? ir archetipinAi?? simbolika yra artima.

TradiciniA? A?iaudiniA? sodA? geometrinAi??s sandaros pamatAi?? sudaro trikampiai su kvadratiniu pagrindu. Trikampis ir kvadratas ai??i?? itin archajiA?ki sakraliosios geometrijos A?enklai. Tai rodo gausybAi?? senosios maginAi??s tradicijos pavyzdA?iA? kitose kultAi??rose, senosiose civilizacijose. PavyzdA?iui, senovAi??s indA? tradicijoje trikampio geometrijai buvo teikiama milA?iniA?ka sakralinAi?? reikA?mAi??. Vedizme didA?ioji ugnies altoriaus erdvAi?? mahavedi ir penki ugnies aukurai vedi buvo statomi iA? daugybAi??s trikampiA?, kvadratiniA? ir daugiakampiA? plytA?. Ugnies altoriaus plytA? skaiA?ius reiA?kAi?? dienA? skaiA?iA? metuose, o penkiais sluoksniais sukrautos plytA? eilAi??s simbolizavo penkis metA? laikus. Pagal vAi??dizmo kosmologijAi??, statant aukurAi??, buvo ne tik atkuriama Visata, bet ir atnaujinamas laikas, naujai sukuriami naujieji metai, kaip laikinas laikotarpis. Taigi, vedi aukuro A?rengimas simbolizuoja paA?ventinamAi?? erdvAi?? ir laikAi?? ai??i?? baigtinA? ir drauge amA?inAi??. YadA?nos apeigos vyksta konkreA?ioje A?emiA?ko laiko atkarpoje, taA?iau jomis siekiama atkurti kosminA? laikAi??[26]. VediA?koje pasaulAi??A?iAi??roje lygiaA?onis trikampis, stovintis ant kraA?tinAi??s simbolizuoja pirminA? kosminA? A?mogA?, pasiaukojusA? dievams – PuruA?Ai??, taip pat simbolizuoja tris apeigos ugnis arba ugnies dievybAi?? Agni bei dievAi?? ViA?nA? (pasaulio palaikytojAi??)[27].

8. Trikampio modulio vAi??diA?kas ugnies altorius, sudarytas iA? trikampiA? plytA?

DievAi?? NarajanAi?? (ViA?nu) simbolizuojanA?io penkiasparnio erelio Garudos pavidalo ugnies altorius Chithi Panchapatrika pagal VedA? instrukcijas daromas, remiantis panaA?iomis taisyklAi??mis. Jam padaryti naudojamos penkios atmainos plytA?, dedamA? penkiais sluoksniais (viso apie 1100 plytA?). TrikampiA? ir kvadratiniA? plytA? panaudojimas bei paukA?A?io A?vaizdis tipologiA?kai asocijuojasi su mAi??sA? A?iaudiniA? sodA? geometrine sandara.

9. Garudos ugnies altoriaus ritualinis medinis maketas, 2011 m. Kerala, Indija

PanaA?iai ir klasikinAi??s indA? dramos teatro pavAi??sinAi??s plano, grA?sto NatjaA?astros A?ventraA?tyje nusakyta geometrijos estetika, viena iA? schemA? – Tryasra Natyagrha yra sudaryta iA? 65 lygiaA?oniA? trikampiA?, o jo erdvAi??s nusakomos, kaip mikrokosmosas[28]. GrieA?tai apibrAi??A?tos skirtingos indA? teatro scenos zonos simbolizuoja namAi??, miestAi??, upAi??, miA?kAi??, A?emAi??. Atitinkamos vietos yra skirtos ir trijA? pasauliA?, septyniA? sferA? gyvenimui perteikti, jose veikia visA? pasaulio sferA? personaA?ai ai??i?? A?monAi??s, dievai ir velniai: scenos priekyje kairAi??je pusAi??je vaidinami dievai (devas), deA?inAi??je ai??i?? demonai (assura), o paA?iame scenos centre – aukA?A?iausios dievybAi??s Brama ir ViA?nu[29].

10. TrikampAi??s IndA? teatro scenos planas Tryasra Natyagrha

Hinduizmo tantrinAi??je tradicijoje trikampiA? figAi??ros yra vyraujanA?ios A?akrA? simbolikoje. PavyzdA?iui, Anahatos A?akros (A?irdies dvasinio centro) jantros geometrinA? simbolA? sudaro dviejA? persidengianA?iA? prieA?ingomis kryptimis nukreiptA? trikampiA? virA?Ai??niA? kombinacija, simbolizuojanA?ios tobulAi?? visuotinAi?? vyriA?ko ir moteriA?ko prado, kAi??no ir dvasios darnAi??. Ai??io geometrinio simbolio archajiA?kumAi?? ir universalumAi?? liudija A?ydA? tradicijoje jam teikiama Dovydo A?vaigA?dAi??s ir judaizmo tikAi??jimo simbolika. Trikampiais A?enklais grA?sta ir deivAi??s Gayatri tantrinAi?? simbolika hinduizme.

11. Anahata A?akra A?enklas indA? tantrizme ir deivei Gajatri skirtos trikampAi??s Jantros. Gayatri Teerth, Shantikunj, Haridvaras, Uttarkand valst., Indija, 2012 m. Autoriaus nuotr.

Ai??vairAi??s rombiA?kA? ir trikampiA? kryA?iA? ir A?vaigA?dA?iA? pavidalA? A?enklai, primenantys mAi??sA? sodA? geometrijAi??, bAi??dingi PietA? Indijos moterA? kas rytAi?? atliekamuose (ryA?iA?) kreidos pieA?iniuose rangoli / kolam prie namo slenksA?io tam, kad A? namus bAi??tA? pakviesta laimAi?? ir apsisaugota nuo nelaimiA?.

12. Rangoli kreidiniai ornamentai ties namA? slenksA?iu, Puttaparthi, Andhra PradeA? valst., Indija, 2007 ir 2009 m. Autoriaus nuotr.

TrikampiA? perimetrai sudaro ir A?ydA? Kabalos tradicijos Sefirotai???o MedA?io (Sephyrot) arba GyvybAi??s MedA?io schemos pagrindAi??. TrikampiA? linijA? susikirtimuose patalpinta 10 Sefirotai???o simboliA?. Simboliai pagal vertikaliAi?? hierarchijAi?? grupuojami A? trikampes triadas, kuriA? pagrinde patalpintieji du simboliai iA?reiA?kia poliarines opozicijas. OpoziciA?kai suvokiami vyriA?ki ir moteriA?ki, dangaus ir A?emAi??s simboliai, saulAi??s ir mAi??nulio, dvasios ir materijos simboliai. TriadA? virA?Ai??nAi??se patalpinti simboliai iA?reiA?kia prieA?prieA?A? sintezAi?? ir iA?mintA?. Mistinio Sefirotai???o medA?io sAi??vokA? sAi??sajA? pagrindas ai??i?? ta pati trikampiA? geometrija. Sefirotai???as aiA?kinamas daugiareikA?miA?kai. PavyzdA?iui, jis simbolizuoja pirminA? AdomAi??, kartu jis yra Dievo instrumentas kurti pasaulA?. Sefirotai???as iA?reiA?kia mintA?, kad Apatinis A?emiA?kasis pasaulis yra tam tikra AukA?A?iausiojo pasaulio kopija, inversija[30].

13. A?ydA? kabalistinis simbolis Sefirotai???o Medis

PanaA?iai ir A?iaudiniuose soduose kaspinAi??liA?, plunksnA?, kitA? elementA? dAi??ka yra pabrAi??A?iamas jA? formos centras, virA?us, vidurys ir apaA?ia bei iA?oriniai keturi kampai. Tai rodo, kad sodas yra hierarchiA?ka struktAi??ra, tipologiA?kai atitinkanti universaliAi?? Pasaulio MedA?io schemAi??, vertikalioje aA?yje vaizduojanA?iAi?? trijA? lygmenA? pasaulius (pvz., poA?emis, augalija, dangus); o horizontalioje aA?yje ai??i?? keturias pasaulio A?alis, kraA?tus arba pasaulio centro vietAi?? paA?ventintoje A?emAi??s erdvAi??je bei laikAi??, kurA? rodo saulAi??s ir A?vaigA?dA?iA? judAi??jimas A?emAi??s atA?vilgiu.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? PanaA?iu trikampio moduliu grA?sti ir sakralios geometrijos dirbiniai A?iuolaikinAi??je kabalistinAi??je juvelyrikoje. PopuliarAi??s yra talismanai Merkabos pakabukai, kuriA? forma erdviA?kai perteikia Dovydo A?vaigA?dAi??. Tikima, kad jie neA?a laimAi??, meilAi??, gydo sielAi??, padeda jai augti ir susijungti su ai??zaukA?tesniuoju AA?ai???.

14. Ai??iuolaikinis juvelyrinis Merkabo pakabukas

Merkabaho pavidalAi?? sudaro erdviA?kai interpretuota Dovydo A?vaigA?dAi??. Jis simbolizuoja dangiA?kus vaA?ius, kuriA? dAi??ka mistikai keliauja dangumi ir gali pasiekti RojA?[31]. A?ydA? viduramA?iA? mistiniA? praktikA? apraA?ymuose aiA?kinama, kaip siekiant ,,pakilti A? dangA?ai??? reikia vizualizuoti dieviA?kus vaA?ius merkabah, su kurias pakilus iA?vystamas Dievas, sAi??dintis dangiA?kajame soste[32].

Taigi, galima daryti iA?vadAi??, jog A?iaudiniai sodai itn daugialypis reiA?kinys, kurio atitikmenA? aptinkama tiek kitose tradicinAi??se kultAi??rose, tiek RytA? civilizacijA? tradicijose (indA?, persA?, A?ydA?), tiek A?iuolaikiniame mene.

LietuviA? A?iaudiniA? sodA? pavadinimA? A?vaizdA?iai ai??i?? voras, sodas ir darA?ininkas/sodininkas yra artimi baltA? tradiciniams mitiniams-poetiniams A?vaizdA?iams, kurie susijAi?? su likimo, laimAi??s, audimo, kaip kosminAi??s tvarkos, GyvybAi??s MedA?io/didA?iosios pupos, rojaus sodo, darA?elio ir sodininko-Dievo koncepcijomis. PanaA?i sodininko, kaip dieviA?ko personaA?o samprata A?inoma ir viduramA?iA? persA? mene. Jais iA?reiA?kiama idAi??ja apie visA? reiA?kiniA? tarpusavio sAi??ryA?A? ir centrinA? organizuojantA? principAi??.

SudA?iAi??vusios A?iaudo medA?iagos, iA? kurios daromas sodas, atitikmenA? matome archajiA?kose Indijos tradicijose, kuriose iA? A?iaudA? daromi dievybiA? simboliai-altoriai. SimboliA?kai A?iaudai sietini su gyvybAi??s amA?inumo bei abipuse mirties/vestuviA? ir bendravimo su anapusybe samprata.

IA?skirtinAi?? sodA? vieta interjero erdvAi??je palubAi??je virA? stalo bei jiems itin artimo pavidalo kupiA?kAi??nA? vestuvininkA? A?iaudiniai galvos papuoA?alai vainikai rodo A?iA? formA? simbolinAi?? sAi??sajAi?? su dvasinio, aukA?tesniojo pasaulio bei dangaus simbolika.

Aptinkame sodA? formos ir simbolikos akivaizdA?iA? sAi??sajA? su ,,A?ventosios geometrijosai??? apraiA?komis senosiose religinAi??se tradicijose: pvz., trikampio moduliu pagrA?sti Indijos vedizmo ugnies altoriai, dAi??liojami iA? trikampAi??sAi?? formos plytA?, bei klasikinAi??s indA? dramos scenos kompozicijos kanonai. Ai??ie geometriniai simboliai indA? kultAi??roje siejami ir su Pasaulio MedA?io koncepcija. Trikampio formomis grA?sta ir kabalistinio Pasaulio MedA?io simbolio Sefirotai???o sandara A?ydA? tradicijoje.

AiA?kAi??ja, kad lietuviA? A?iaudiniai sodai yra ne tik savitas mAi??sA? kraA?to bei regiono kultAi??ros reiA?kinys, bet ir universalaus pobAi??dA?io archetipinAi??s simbolikos elementA? gausa.



[1] VAi??lius, N. 1983. SenovAi??s baltA? pasaulAi??A?iAi??ra. Vilnius: Mintis, p. 186, 198-200.

[2] VaiA?kAi??nas, J. 1992. Sodas ir Visata, Liaudies kultAi??ra, Nr.4, p. 26-30.

[3] Celms, V. 2010. BaltA? raA?tai ir A?enklai. BaltA? pasaulio modelis, struktAi??ra, simboliai. Vilnius: Mintis., p. 317-320.

[4] Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuziklologijos sk. Muzikinio folkloro archyvas (LMTA , MIEMFA): KF 5894(18), KF 6242(6), KF 5803(16), KF 6070(26), KF 5988(24).

[5] Lietuvos istorijos instituto Etnologijos sk. rankraA?tynas (LII ESR), ES, b. 1963, l. 5, PlungAi??s r.; ES 1961, l. 1, Skuodo r. uA?r. V. TumAi??nas.

[6] LII ESR: ES, b. 1955, l. 3, Ai??venA?ioniA? r., uA?r. V. TumAi??nas.

[7] LII ESR: ES, b. 1954, l. 16, VarAi??nos r., uA?r. V. TumAi??nas.

[8] ?i?????i???i??Ni??, ??, ???i????N?????, ??. 2011, N?. 336.

[9] ????????Ni??????, ?i??. ??. 1988. ?Y?i??N???, ???????i??Ni???i????, ??. ????Ni??Ni?? ???i??Ni?????????? ????Ni???i??. ????N??????i??: ???????i??Ni??N????i??N? ?i????Ni???????i???????i??????N?, c. 295.

[10] Cook, F. H. 1977. Hua-Yen Buddhism: The Jewel Net of Indra, Penn State Press.

[11] LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos instituto Tautosakos rankraA?tynas (LLTI TR), LTR 1038 (418), VilkaviA?kio aps.; LTR 2750(356), ZarasA? aps.; LTR 4318(132), VarAi??nos r.

[12] KriA?jA?Ai??a Barona Dainu skapis. 34036-1; 34039-2; 34047-16.

[13] Ten pat, 34036-1; 34039-2; 34047-16.

[14] DulaitienAi??-GlemA?aitAi??, E. 1958. KupiA?kAi??nA? senovAi??: etnografija ir tautosaka. Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla. p. 348.

[15] BasanaviA?ius, J. 1970. Rinktiniai raA?tai. Vilnius: Vaga. p. 393-403.

[16] LMTA , MIEMFA: KF 5894(18), MolAi??tA? r.; KF 6242(6), KupiA?kis.

[17] DulaitienAi??-GlemA?aitAi??, E. 1958, p. 347.

[18] LMTA , MIEMFA: KF 6242(6).

[19] ??N???N?Ni??????, ??. 1991. ai??z?zNi????Ni???i?? ?i???i?? N???Ni??N??i??????ai??? ?? ??N???N?N?N?Ni?????i?? ??Ni???i?????i??, ?YNi???????i??Ni???????i?? ??. ??. (N???N?Ni??. ?? ??Ni????. Ni???i????.) ???i???? ???????????? Ni?????i??Ni?????i??: N?Ni???i??Ni??N??? ?? N?N?N??i??. ????N??????i??: ???i??N????i??. N?. 99-101.

[20] Ten pat., N?. 103.

[21] Autoriaus duomenimis, surinktais 2007 m. ekspedicijoje ArunaA?al PradeA?e (Indija).

[22] Mahdihassan, S. Three Important Vedic Grasses. Indian Journal of Science. 1987, No 22(4), p. 286.

[23] Pvz., LLTI TR: LTRF pl 466 (6), GargA?dA? vls.

[24] DzAi??rvAi??te, A. and A?inters, V. 1936. Ievads latvieA?u tautas tAi??rpu vAi??sturAi??. RAi??ga: J. Grinbergs. att. 36.

[25] LII ESR: ES 1652, l. 3, KlaipAi??dos r., uA?r. V. TumAi??nas.

[26] Vatsyayan, K. 1997. The Square and the Circle in Indian Arts. New Delhi: Abhinav Publications.

p. 46.

[27] Ten pat, p. 55.

[28] Vatsyayan, K., p. 45-46.

[29] Ten pat, p. 45-47.

[30] Sherwin, B. L. 2006. Kabbalah. The Introduction to Jewish Mysticizm. Maryland: Rowman & Littlefield Publishers, Inc. p. 62 – 67.

[31] Scholem, G. G. Jewish Gnosticism, Merkabah Mysticism and Talmudic Tradition: Based on the Israel Goldstein Lectures, Delivered at the Jewish Theological Seminary of America, New York. New York: The Jewish Theological Seminary of America, 5725-1965, p. 7, 20.

[32] Huges, A. W. The Texture of the Divine: Imagination in Medieval Islamic and Jewish thought. Bloomington: Indiana University Press, 2004, p. 43a?i??44.