SAi??lyginAi??s figAi??ros Kosto Ostrausko dramose

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ros mokslas ir kritika
AUTORIUS:Ai??Raminta VaA?gAi??laitAi??

DATA: 2013-11

SAi??lyginAi??s figAi??ros Kosto Ostrausko dramose

Raminta VaA?gAi??laitAi??

A�

PrieA? daugiau nei metus Lietuvos literatAi??ros pasaulis neteko iA?eivijos literatAi??ros istoriko ir kritiko, savito teatro kAi??rAi??jo, dramaturgo Kosto Ostrausko (1926ai??i??2012). Jis nuo A?eA?tojo deA?imtmeA?io pradA?ios pirmasis iA? lietuviA? dramos kAi??rAi??jA? Ai??mAi??si puoselAi??ti naujAi??sias dramos tradicijas, avangardizmAi??, kurti absurdo, postmoderniAi??sias dramas ir lietuviA? dramaturgijoje A?tvirtino paradokso situacijAi??. KonfliktAi?? kAi??riniuose daA?nai nustelbia bAi??ties problematika, sutelkta A? iracionaliAi??, neretai paradoksaliAi?? situacijAi??, kurios vidinAi?? A?tampAi?? kuria minties raidos dinamika, o ne draminio A?vykio plAi??totAi??. DaA?noje K. Ostrausko dramoje pastebimas ir iki tol lietuviA? dramaturgijai ne itin bAi??dingas reiA?kinys ai??i?? vietoj tradiciniA? personaA?A? A?terpiamos metaforinAi??s figAi??ros.

SAi??lygines figAi??ras yra trumpai aptarAi?? vienas kitas literatAi??ros kritikas, taA?iau nuoseklesnAi??s studijos matyti neteko. Viena pirmA?jA? A?A?valgA? yra Jurgio BlekaiA?io: ai??zSavo veido jis mums neatskleidA?ia. O gyvenimAi?? rodo kaip pagoniA?kAi?? dievAi?? dviem veidais. Gal ne taip veidais, kaip kaukAi??m ai??i?? juoko ir siauboai???1. Bronius VaA?kelis atkreipAi?? dAi??mesA?, kad neretoje dramoje vietoj tradicinio personaA?o aptinkamas metaforiA?kas veikAi??jas, veikiau funkcinAi?? figAi??ra arba draminAi??s raiA?kos elementas, o Jonas Lankutis raA?Ai?? apie ai??zpermontuotAi??ai??? realybAi??, kai nudraskomos jausmingumo skraistAi??s, griaunami kanonai2, o dramos virsta sunkiai A?menamomis mA?slAi??mis su daugybe citatA?, aliuzijA?, intertekstiniA? nuorodA?, kupinos A?aismo, ironijos, fragmentiA?kos ir bereikA?mAi??s tikrovAi??s: ai??znors rodomos sAi??lyginAi??s situacijos, nors personaA?ai daA?niausiai skolinami <...>, nors vyksta ai??zteatras teatreai??? <...>, veikAi??jai prikeliami naujam autoriaus padiktuotam gyvenimui, jie tartum percharakterizuojami, labai motyvuotai ir spontaniA?kai ieA?ko tA? prasmiA?, kurios rAi??pi autoriuiai???3. DramA? kompozicija iA?radinga ir grA?sta asociacijomis, jA? raiA?ka ekspresyvi, kuriama per ironiA?kus, farsiA?kus parodijos elementus, aliuzijas ir groteskAi??. Taigi draminis tekstas gana koduotas ir sudAi??tingas: sAi??ranga montuojama iA? A?vairiA?, daA?nai tarpusavyje visai nesusijusiA? kasdienybAi??s, meno ir literatAi??rinio pasaulio, istorijA? ir legendA? fragmentA?, neverbalinAi??s raiA?kos intarpA?: mA?slingA? pauziA?, A?viesos ir garso kontrasto, kontrapunktiA?ko muzikos akompanimento.

Ilonos GraA?ytAi??s-MaziliauskienAi??s nuomone, A?iAi??rovas negali tapatintis su lengvai atpaA?A?stamais charakteriais, todAi??l K. Ostrausko dramose jis veikiau nukreipiamas A? ai??zveidrodA?ai???, staiga atskleidA?iantA? suabstraktintAi?? ir schematizuotAi?? tikrovAi??, schematizuotus, ai??zA?aidA?ianA?iusai??? veikAi??jus, kurie, kaip paaiA?kAi??ja, yra kaA?kas kita, sAi??lygiA?ka. AuA?ra MartiA?iAi??tAi?? linkusi K. Ostrausko dramose skirti kelis sAi??lyginiA? figAi??rA? etapus: ankstyvojoje kAi??ryboje (6ai??i??7 deA?imtmeA?iai) dominuoja dAi??mesys absurdo idAi??joms, absurdo teatro poetikos ieA?kojimams. ParadoksAi?? atskleidA?ia formos ai??i?? teatro teatre (ai??zPypkAi??ai???), muzikos ir verbalinAi??s kalbos (ai??zKvartetasai???) eksperimentai. Ai??io laikotarpio sAi??lyginAi??s figAi??ros artimos RenAi?? Magritteai??i??o meno objektams: kasdieniA?ki dalykai daA?nai vaizduojami jiems svetimoje aplinkoje, pamatomi visiA?kai kitaip, nei A?prasta.

Postmodernizmo idAi??jos iA?ryA?kAi??ja 8ai??i??10 deA?imtmeA?iA? kAi??riniuose, kai K. Ostrauskas atsigrAi??A?ia A? literatAi??ros klasikAi?? ir raA?o Williamo Shakespeareai??i??o dramaturgijos, lietuviA? literatAi??ros kAi??riniA? ir kitomis temomis. Paradokso iA?raiA?koje ima dominuoti dekonstrukcija, kontrastingas personaA?A?, epizodA?, paA?iAi??rA? sugretinimas (pasirenkamas A?sigalAi??jAi??s stereotipas ir jA? panaikinantis netikAi??tas poA?iAi??ris), kAi??rinio autoriaus ir jo sukurtA? personaA?A? susidAi??rimai bei konfliktai, personaA?o interpretacijos problemos, stiprAi??ja atviro sAi??lygiA?kumo, asociatyvios kompozicijos struktAi??ros. Kita vertus, paradoksai, siejantys tai, kas akivaizdu ir netikAi??ta, atskleidA?iantys prieA?ybes, bAi??ties disharmonijAi?? ir nepaA?inumAi??, vertybiA? reliatyvumAi??, K. Ostrausko dramose naudojami ir kaip stilistinAi??s priemonAi??s, A?okiruojanA?ios netikAi??tomis prasmiA? sankirtomis ir provokuojanA?iomis iA?vadomis. VAi??lyvojoje K. Ostrausko kAi??ryboje nuo avangardinio maiA?to prieA? tradicijAi?? pasukama A?aidimo kultAi??ros klasikos motyvais link. Ai??io laikotarpio sAi??lyginAi??s figAi??ros daugiausia ai??zpasiskolinamosai??? iA? Europos kultAi??ros paveldo, daA?nai keliamas klausimas, kaip mAi??sA? sAi??monAi??je A?sitvirtinAi?? A?enklai jAi?? veikia, ar nepasiduodama sustabarAi??jusioms interpretacijoms, ar iA?ankstinis A?inojimas apie vienAi?? ar kitAi?? dramos figAi??rAi?? neuA?tamsina jos vaidmens dramoje. Taigi keliamas ne tik meno objekto ir tikrovAi??s daikto, bet ir dramoje aptinkamo A?enklo ir kultAi??ros A?enklo santykio bei atitikimo klausimas, atskleidA?iama dramos figAi??ros imanencija ir autonomija, o kartu ir A?aidimas su Europos kultAi??ros paveldu.

Tokia figAi??rA? raida K. Ostrausko kAi??ryboje neturAi??tA? stebinti prisiminus Gabrielio Josipovici teiginA?: ai??zNAi??ra vientiso materialaus objekto, vadinamo modernizmu, kurA? galAi??tume iA?gauti iA? begalAi??s atskirA? kAi??riniA? ir pateikti apA?iAi??raiai???4. Prielaida tokiam skirstymui galAi??tA? bAi??ti visA? pirma avangardinAi??s ir ekspresionistinAi??s srovAi??s skyrimas XX a. pradA?ioje. Tuomet ai??zklasikinisai??? modernizmas ir JosAi?? Ortegos y Gasseto ai??zmeno dehumanizavimoai??? koncepcija, kuriai ai??zmeninis objektas yra meninis tik dAi??l to, kad jis nAi??ra realusai???5, po Antrojo pasaulinio karo pereina A? kitAi?? istorinAi?? formacijAi?? ai??i?? egzistencializmAi?? ir sAi??monAi??s intencionalumo idAi??jos iA?kilimAi??. Tai paaiA?kina vAi??lyvAi??sias K. Ostrausko dramas, kuriose galima A?A?velgti iA? tradicijos paveldAi??tA? ir A?sitvirtinusiA? A?enklA? bei figAi??rA? kvestionavimAi??, uA?klausimAi?? ai??i?? kaip tai veikia mAi??sA? sAi??monAi??je, ar mes sukame tradicijos diktuojamu interpretacijos keliu, ar veikiau stebime figAi??rA? funkcijAi?? dramoje kaip imanentinAi??je sistemoje.

MinAi??ta sAi??lyginiA? figAi??rA? raida turAi??tA? paaiA?kAi??ti iA? toliau pateiktos A?vairiA? skirtingu metu sukurtA? K. Ostrausko pjesiA? analizAi??s.

SAi??lyginAi??s figAi??ros: RenAi?? Magritteai??i??as

Geriau suvokti sAi??lygines figAi??ras K. Ostrausko dramose iA? dalies padAi??tA? belgA? dailininko siurrealisto RenAi?? Magritteai??i??o (RenAi?? FranAi??ois Ghislain Magritte, 1898ai??i?? 1967) kAi??ryba, kurio darbuose, panaA?iai kaip K. Ostrausko pjesAi??se, kasdieniai dalykai daA?nai vaizduojami jiems neA?prastoje aplinkoje, uA?klausiama apie meno objekto ir tikrovAi??s tapatybAi?? ir taip per naujAi?? interpretacijAi?? atskleidA?iamas jA? sAi??lygiA?kumas. ilgAi?? laikAi?? mimetinio meno corpus ville laikyta Aristotelio ai??zPoetikosai??? citata, esAi?? maA?esnis nusikaltimas menininkui ai??i?? neA?inoti, kad stirna turi ragus, nei nupieA?ti prastAi?? jos paveikslAi??, R. Magritteai??i??o perA?engiama: ai??zDeja, seniai supratau, kad pieA?inys turi maA?ai kAi?? bendro su tikrove, o kiekvienas bandymas iA?silaisvinti nuo jos susilaukia A?iAi??rovA? pajuokos. Jeano-FranAi??ois Millet ai??zAngelasai??? sukAi??lAi?? skandalAi??, tapytojas buvo apkaltintas A?A?eidA?ianA?iu valstieA?iA? vaizdavimu. A?monAi??s troA?ko sunaikinti Ai??douardai??i??o Manet paveikslAi?? ai??zFolies-Bergere barasai???, esAi?? vaizdavusA? ai??zsupjaustytAi??ai??? uA? baro stovinA?iAi?? moterA?, mat jos nutapyta tik virA?utinAi?? kAi??no dalis. JeanAi?? DAi??sirAi?? Gustaveai??i??Ai?? Courbet amA?ininkai laikAi?? labai prasto skonio dailininku, drA?susiu akivaizdA?iai demonstruoti savo apsimestinA? talentAi??ai???6.

Apie garsA?jA? savo paveikslAi?? ai??zTai ne pypkAi??ai??? (1928ai??i??1929), R. Magritteai??i??as prasitarAi??: ai??zGarsioji pypkAi???.. Jau pakankamai dAi??l jos gailAi??jausi! Ir vis dAi??lto… ar gali jAi?? prikimA?ti? Ne. Juk tai tik atvaizdas, taip? Juk bAi??A?iau melavAi??s pavadindamas paveikslAi?? ai??zTai pypkAi??ai???7. Ai??itaip atskleidA?iama, kad meno kAi??rinys yra ne tikrovAi??s kopija, o sAi??lyginAi?? figAi??ra, grindA?iama sudAi??tingu reikA?miA? tinklu, objektas, skatinantis kelti klausimus, A? kuriuos atsakymus vargu ar A?manoma rasti. TaA?iau R. Magritteai??i??o kAi??riniuose kontrastas egzistuoja ne tarp skirtingA? objektA?, bet veikiau tarp skirtingA? to paties objekto savybiA?: akmenA? sunkumas nutapytame vaizde negali derAi??ti su lengvumu. TikrovAi?? paveiksle gali bAi??ti pakeista, jai gali bAi??ti suteiktos skirtingos iA?raiA?kos; panaA?iai ir menininkas objektui gali suteikti logikos, prieA?taraujanA?ios A?prastam jo suvokimui. R. Magritteai??i??as A?aidAi?? su nuokrypio nuo tikrovAi??s galimybe, su meno nerealumo faktu: juk nutapytos pypkAi??s rAi??kyti neA?manoma (ai??zTai ne pypkAi??ai???), lygiai taip pat neA?manoma pajusti seksualinAi??s traukos drobei (ai??zJuodoji magijaai???). Taigi atrodytA?, kad R. Magritteai??i??as veikiau tapo idAi??jas, A?vaizdintas mintis, nei atvaizduoja subjektus; panaA?A? principAi?? galima A?A?velgti ir daugelyje K. Ostrausko dramA?.

SAi??lyginAi??s figAi??ros ankstyvojoje kAi??ryboje

literatAi??ros kritikai avangardizmAi?? A?A?velgia jau pirmojoje K. Ostrausko pjesAi??je ai??zPypkAi??ai??? (1951), ir nors kiek vAi??lesnAi??se pjesAi??se ai??zKanarAi??lAi??ai??? (1956) ir ai??zA?alioji lankelAi??ai??? (1963) dar jauA?iama XX a. simbolistinAi??s krypties dramaturgA? Gerharto Hauptmanno, Ingmaro Bergmano A?taka, ai??zPypkAi??ai??? lietuviA? dramaturgijAi?? susiejo su absurdo teatro tradicija: EugA?ne Ionesco, Samuelio Becketto, VA?clavo Havelo, Edwardo Albeeai??i??o ir daugelio kitA?. Nuo A?ios pjesAi??s, anot kritiko Vytauto Kubiliaus, K. Ostrausko dramoms bAi??dinga atviras sAi??lygiA?kumas, decentralizuotas konfliktas, veikAi??jai-metaforos, asociatyvinAi??s kompozicijos struktAi??ros, A?tvirtintos absurdo teatro, A?mogiA?kosios egzistencijos aklagatviai, karti ironija, groteskiA?ki paradoksai. PjesAi?? pasiA?ymi absurdo dramoms bAi??dingu mA?slingumu, suteikianA?iu interpretacijA? laisvAi?? ir aistringAi?? prasmAi??s paradoksA? ieA?kojimAi??. A. MartiA?iAi??tAi?? teigia: ai??zPypkAi?? nuolat palaiko teatro teatre A?spAi??dA?, sukuria absurdo teatro pjesAi??ms bAi??dingas personaA?A? tarpusavio santykiA? situacijas, kuriose nesugebama susikalbAi??ti, negirdima, kAi?? sako kitas, nepajAi??giama adekvaA?iai reaguoti A? kito tariamus A?odA?iusai???8.

ai??zPypkAi??jeai??? K. Ostrauskas ir ardo teatre kuriamAi?? tikroviA?kumo iliuzijAi??, ir vAi??l leidA?ia A? jAi?? panirti: atskleidus scenoje vykstanA?iA? A?vykiA? netikrumAi??, skaitytojas ar A?iAi??rovas ir veikAi??jai vAi??l A?traukiami A? draminA? vyksmAi??, scenoje kuriamAi?? iliuzijAi??. Gyvenimas pieA?iamas kaip absurdiA?ko sapno beprasmybAi??, personaA?ai ir daiktai nurodo amA?ino bAi??ties vyksmo prasmes. A. MartiA?iAi??tAi?? apie ai??zSumma Philosophicaai??? raA?o: ai??zPsichinAi??s ligos sunaikintas intelektas [Friedrichas Nietzsche ai??i?? R. V.] ai??i?? XX a. A?mogaus tragizmo simbolisai???9. Tai tarsi susiaurina ir nuskurdina suvokimAi?? apie sAi??lyginiA? figAi??rA? vaidmenA? ir esmAi??, nes, figAi??rAi?? susiejus su konkretybe, iA?kart prarandama jos sAi??lygiA?ka prasmiA? A?vairovAi??, galimA? reikA?miA? daugis ir draminio A?aidimo galimybAi??.

PjesAi??je ai??zPypkAi??ai??? vaizduojami trys veikAi??jai: neindividualizuoti A. ir Z. bei PypkAi??; dramos pradA?ioje iA? salAi??s pasirodo A. su rusenanA?ia pypke dantyse, taigi atsineA?damas jAi?? tarsi objektAi??, sceninA? rekvizitAi??: ai??zPraA?au tylos ai??i?? aA? atsineA?u pypkAi??.ai??? TaA?iau netrukus PypkAi?? pasirodo kaip A?is tas daugiau: ji A?sitraukia A? dialogAi?? kaip aktyvus veikAi??jas, klausiantis ir vertinantis; vis dAi??lto tuo pat metu A. sugeba jAi?? iA?valyti, prikimA?ti, uA?sirAi??kyti, A?sidAi??ti A? kiA?enAi?? tarsi objektAi??. A. ir Z., kurA? A? scenAi?? A?stumia autorius, pasakojimuose PypkAi?? tampa pasakojimo objektu ir kaltininku, apgaulingu objektu (ne ta pypkAi??), sukAi??lusiu A?iA? dviejA? veikAi??jA? konfliktAi?? ar veikiau nesusipratimAi??, dAi??l kurio Z., siekdamas susigrAi??A?inti dAi??dAi??s pypkAi??je paslAi??ptAi?? brangakmenA? (Z.: ai??zPypkAi??s galvos viduje, ai??i?? iA?ardAi??s nepastebAi??si, ai??i?? buvo A?segtas didA?iulis A?Ai??rintis deimantas! <...> AA?iAi?? Dievui (parodo A? A.), kad jis neA?ino, kas tai per pypkAi??ai???), nuA?udo jAi?? nusipirkusA? ir nieko neA?inantA? A.; kai Z. A?A?engia A? scenAi??, nei jis pats, nei A. nebegirdi PypkAi??s komentarA?, taigi ji uA?ima nematomo komentatoriaus, pasitraukusio iA? tiesioginio bendravimo su A?mogiA?kAi??ja realybe, taA?iau gyvai reaguojanA?io, vertinanA?io veiksmAi?? scenoje (kikena, juokiasi), vietAi??.

Antroji K. Ostrausko pjesAi?? ai??zKanarAi??lAi??ai???, kaip minAi??ta, artimesnAi?? XX a. simbolistinei dramai, taA?iau sAi??lygiA?kumo uA?uomazgA? galima aptikti ir A?ia. DaA?nai teigiama, kad kanarAi??lAi?? pjesAi??je ai??i?? jau nebe vaistininko paukA?telis, o groA?io, ilgesio simbolis. TaA?iau pamAi??ginkime paneigti ar papildyti tradicinA? poA?iAi??rA? ir aptikti sAi??lygines dramos figAi??ras. Aklas vargeta Juozupas parsineA?a vaistininko kanarAi??lAi??, anot kvailokos Juozupo dukterAi??A?ios AneliukAi??s, ai??zgeltonAi?? kaip viA?A?iukasai???, mat kadaise dvaro ponas parodAi?? jam ai??zrojaus paukA?tAi??ai??? ir pasakAi??: ai??ztu jos nematysi daugiau.ai??? Kitas vargeta JokAi??bas naktA? kanarAi??lAi?? atiduoda Aneliukei ir pakeiA?ia jAi?? A?virbliu; ryte Juozupas ne tik nebemato, bet ir nieko nebegirdi. Jis vis dar tiki A?virblA? esant kanarAi??le ir galA? gale nusprendA?ia jAi?? grAi??A?inti teisAi??tiems savininkams. Taigi kas yra toji kanarAi??lAi??? VaikystAi??s rojaus paukA?tAi??, geltonas AneliukAi??s viA?A?iukas, vaistininko kanarAi??lAi??, paprastas pilkas A?virblis? O gal nAi?? vienas iA? jA? ir kaA?kas, kas tuo pat metu visus juos apibendrina? Jeigu taip, tuomet kanarAi??lAi?? ai??i?? dar viena sAi??lyginAi?? figAi??ra. Be to, pjesAi??je A?aidA?iama galimomis objektA? reikA?mAi??mis: ai??zRokas: ai??z(Rodydamas A? bonkAi??). A?ia bulbAi?? ai??i?? (A? bulbes) ten bulbAi??; ten bulbAi?? ai??i?? A?ia bulbAi??. IA? to paties A? tAi?? patA?. (PasiAi??mAi??s bonkAi??). Tokia jau VieA?paties valia!ai???10 Taigi A?iuo atveju atskleidA?iamas ne veikianA?ios figAi??ros, o bet kurio daikto sAi??lygiA?kumas.

PirmAi??ja lietuviA? literatAi??roje avangardistine drama laikoma pjesAi?? ai??zGyveno kartAi?? senelis ir senelAi??ai??? sukonstruota iA? prieA?iA?kA?, bet tarsi ai??zakomponuojanA?iA?ai??? komponentA?: joje nyksta riba tarp realybAi??s ir pasakos, iracionalumo ir logikos, realybAi??s jausmo netenkanA?iA? seneliA? ir sveiko proto vadovA?. PersonaA?ai pirmoje dalyje vykdo nuomininkA? studentA? A?udymo ritualAi??, antroje per klaidAi?? nuA?udo tikrAi?? savo sAi??nA? ir yra numarinami autoriaus, o treA?ioje nuA?udo ir juos sukAi??rusA? autoriA?. Taigi A?ioje dramoje atsiskleidA?ia dar vienas sAi??lyginiA? figAi??rA? pavyzdys: neaiA?ku, kas kAi?? dramoje iA? tiesA? A?udo, kas kuria ir kas A?ia yra kas. Vaidmenys persikloja ir susipina.

SAi??lyginAi??s figAi??ros vAi??lyvojoje kAi??ryboje

VAi??lyvojoje K. Ostrausko kAi??ryboje (8ai??i??10 deA?imtmeA?iA? kAi??riniuose) ryA?kAi??ja postmodernizmo idAi??jos, dAi??mesys literatAi??ros klasikai (W. Shakespeareai??i??ui, S. Beckettui ir kt.) ir kultAi??riniam Senojo A?emyno palikimui. Ai??io laikotarpio dramose veikAi??jais daA?nai tampa patys parafrazuojamA? kAi??riniA? raA?ytojai, filosofai, kompozitoriai. Jie naujai interpretuojami, veikia greta neA?vardytA? ir nesukonkretintA? veikAi??jA?. VAi??lyvosiose dramose sAi??lyginAi??s figAi??ros ai??i?? iA? tradicijos paveldAi??ti ir A?sitvirtinAi?? A?enklai; A?ia klausiama, kaip jie veikia mAi??sA? sAi??monAi??, ar jiems, paklusdami iA?ankstinAi??ms nuostatoms, nepriskiriame vienos ar kitos reikA?mAi??s.

TrumputAi??je dramoje ai??zKarali(a)us juokdarysai??? (1987) A?aidA?iama ieA?kant tapatybAi??s: kas yra kas? Ar tikrai? Juokdarys iA?aiA?kina karaliui, esAi?? jo A?uo negali numirti, jis nudvAi??sAi??. SupykAi??s karalius liepia pakarti kritikAi??. A?ia jA? vaidmenys tarsi sukeiA?iami vietomis: ai??zKaralius: ai??zPakarti juokdarA?!ai???, Juokdarys: ai??zMano karalius tikriausiai juokauja…ai???, Karalius: ai??zPagyvensi ai??i?? pamatysi. Ar aA? ne juokdarys?ai???, Juokdarys: ai??zTai kas tada aA?? Karalius?ai??? Be to, netrukus juokdariui suteikiama dar viena tapatybAi??: ai??zJuokdarys: ai??zDvaro poetas ai??i?? reiA?kia, eiliakalysai???, Karalius: ai??zEiliakalys? Tu jau ir kritikas?ai???, Juokdarys: ai??zJuokdarys yra kritikasai???, Karalius: ai??zO gal kritikas yra juokdarys?ai???11 Taigi dAi??l tokio sAi??lygiA?ko vaidmenA? sukeitimo taip ir lieka neaiA?ku, kas yra kas, kas juokiasi paskutinis (ar juokiasi?): nukirsdintas juokdarys, verkiantis karalius, ar vis dAi??lto juokui A?ia vietos nelieka.

Kitoje trumputAi??je pjesAi??je ai??zKaladAi?? ir kirvisai???12 (1989) vaizduojami bibliotekos vadovas Bibliofilas, mAi??gstAi??s kirviu ant kaladAi??s kapoti ai??zatrinktasai??? knygas, ir jo parankinis Bibliotekininkas, neA?antis jam vienAi?? po kitos knygA? dAi??A?es. Dramos pradA?ioje Bibliofilas trykA?ta dA?iaugsmu ir nekantra darbuotis, vAi??liau, daugAi??jant knygA?, entuziazmas vis blAi??sta. Ai??neA?us paskutinAi??, didA?iausiAi?? dAi??A?Ai??, kuriAi?? Bibliotekininkas vos pajAi??gia atplAi??A?ti nuo A?emAi??s ir kuri, tarsi R. Magritteai??i??o meno objektas ar sAi??lyginAi?? figAi??ra, yra visai kas kita, nei atrodo: nepakeliama dAi??A?Ai??, pasirodo, ai??ztuA?A?iaai???, bet tuA?A?ia, nes ai??zpilnaai??? ai??zidAi??jA?, minA?iA?ai???, kuriA? kapojimas Bibliofilui tampa varginantis it Sizifo darbas. Taigi A?ia galima klausti: kas tuA?A?ia, kas pilna, kas lengva, o kas sunku? Kas vis dAi??lto A?ia yra kas?

Dramoje ai??zSumma Philosophicaai???13 (1995) panaA?i slinktis kito veikAi??jo, filosofo Nietzscheai??i??s tapatybAi??je: ai??zAch! Die Macht der Musik!.. ai??i?? iA?skyrus, A?inoma, WagnerA?, ai??i?? er ist ein Dummkopf14. ai??i?? Taip pat praA?au neuA?mirA?ti, kad esu indA? Buddha ir graikA? Dionisas… Aleksandras Didysis ir Cezaris ai??i?? abu yra mano inkarnacija… esu taipogi Ai??ekspyro autorius Lord Bacon, o pastaruoju metu dar ir Volteras bei Napoleonas… ai??i?? Tai tik tarp kitko. Tiktai tarp kitko.ai??? Arba: ai??zMano diena ai??i?? tai diena po rytojaus, ai??i?? aA? esu gimAi??s jau po savo mirties. <...> (Stovi ir A?iAi??ri ilgai sau A? rankas) Mano rankose ai??i?? A?monijos likimas. (SusikiA?a rankas A? chalato kiA?enes) AA? esu visko pradA?ia ir galas. O ar tu A?inai, kur buvo mano galo pradA?ia? <...> Nuo rytojaus uA?tikrinu jums kuo puikiausiAi?? klimatAi?? ai??i?? dangus su A?eme maiA?ysisai???15; ai??zNietzsche. Maine Damen… und DAi??monen… AA? ne A?mogus ai??i?? aA? dinamitas!.. Ein A?bermensch!.. …taA?iau sukniumba. Tyla. Elisabeth (ai??ztragiA?kaiai???). Ecce homo. Nietzsche. Ak, A?mogiA?ka… viskas per daug A?mogiA?ka… Esu viskAi?? patyrAi??s ai??i?? nuo A?lykA?A?iausio blogio ai??i?? o! A?leikA?tulys! koktumas! ai??i?? iki graA?iausio gAi??rio ai??i?? o! Paradiso! ai??i?? viskAi??… viskAi??…ai???16 Atrodo, kad Nietzsche A?ia ai??i?? ir jis pats, ir visa tai, kAi?? iA?vardijo, ir kartu nAi?? vienas iA? jA?, niekas, panaA?iai kaip jau minAi??ta R. Magritteai??i??o pypkAi??, obuolys ar neuronas. Bet dramos Nietzscheai??i??s tapatinimas su filosofu F. Nietzscheai??i??e ai??i?? ne kas kita, kaip iA?ankstinio A?inojimo apie istorinA? F. Nietzscheai??i??Ai?? sukeltas Nietzscheai??i??s-veikAi??jo ir jo vaidmens dramoje uA?temdymas.

Dramoje ai??zWho Is Godot?ai??? (1999) A?aidA?iama S. Becketto dramos ai??zBelaukiant Godoai??? (ai??zEn attendant Godotai???, 1948) parafraze. Klausiama ai??zKas yra Godo?ai???, o norint atsakyti tenka suprasti ai??zKas esu aA??ai???, ar, paA?velgAi??s A? save, neiA?vysiu tuA?tumos? Abu A?iuos klausimus pjesAi??je kelia du neA?vardyti veikAi??jai; A? klausimAi?? apie Godo atsako scenoje pasirodAi??s pats Beckettas: ai??zIf I knew, I would have said so in the playai???17. Beckettui iA?Ai??jus, pasigirsta esAi?? paties Godo balsas; A?ia suA?aidA?iama A?odA?iA? sAi??skambiu: vienas iA? neA?vardytA? veikAi??jA? sureaguoja: ai??zOh, my God!ai???, Balsas A? tai: ai??zNe, tiktai Godotai???, abu veikAi??jai: ai??zKai kas sako, kas tu esi VieA?pats Dievasai???, Balsas: ai??zDievas? AA?? Bijokit Dievo (nusijuokia) <...> Got it. Vadinasi, waiting for God? Bet juk jis, sako, yra. Visur ir visada. Tai kam jo laukti? <...> jeigu God, tai kam tas ai??sotai????ai???18

O Godo neatAi??jo, pasirodo, todAi??l, kad nebAi??tA? A?inojAi??s, kAi?? jam veikti pasirodA?ius. Ai??is veikAi??jas sukuria prasmAi??s inversijAi?? paklausdamas: ai??zO kas judu esate?ai??? SulaukAi?? tokio klausimo, veikAi??jai A?iAi??ri vienas A? kitAi??, bando nusijuokti, taA?iau taip ir neaiA?ku: juokiasi jie ar verkia? Ir nervingai nueina. Taigi dramoje taip ir neatsakoma nei kas yra Godo, nei kas ai??i?? sAi??lyginAi??s bevardAi??s figAi??ros. Taip tarsi atveriama jA? reikA?miA? daugis ir interpretacijos galimybAi??. TaA?iau vAi??lgi, S. Becketto ir K. Ostrausko pjesiA? Godo ai??i?? dar vienas iA?A?Ai??kis sustabarAi??jusiai sAi??monei: jA? tapatinimo kelias pasirodys nevaisingas ir niekur nevedAi??s.

Kitoje, kiek vAi??liau paraA?ytoje, dramoje ai??zWhoai??i??s thereai??? (2001) veikia du tie patys neA?vardyti veikAi??jai. TaA?iau A?ia keliamas nebe jA?, o daiktA? tapatybAi??s klausimas: ai??zPavojai visur tyko. UA? kiekvieno kampo. ai??i?? GirdAi??jau. Bet A?ia ne kampas, o durys. ai??i?? Dar blogiau. ai??i?? KodAi??l? ai??i?? TodAi??l, kad durys yra durys. ai??i?? Kas to neA?ino. ai??i?? Bet ar tu A?inai, kas yra durys? ai??i?? Pats sakei: durys yra durys. ai??i?? Tikrai? ai??i?? SkylAi?? sienoj. ai??i?? O langas ar ne skylAi??? ai??i?? Kitokia. ai??i?? Tai koks skirtumas tarp durA? ir lango? ai??i?? Toks pats, koks tarp lango ir durA?. ai??i?? Pro langAi?? A?iAi??ri, o pro duris A?eini… ai??i?? ir iA?eini. ai??i?? Durys yra pradA?ia ir galas. ai??i?? Galas ir pradA?ia. Bet juk ir vartai… ai??i?? O koks skirtumas tarp durA? ir vartA?? ai??i?? Vartai ai??i?? ne skylAi??. TaA?iau tai smulkmena ai??i?? svarbu ne kas yra durys, bet kas uA? durA?. Ai??tai kur klausimasai???19. Dramoje neatsakoma nei kas yra durys, nei kas uA? jA? slypi, taigi taip ir lieka neaiA?ku, whoai??i??s there, o cituojant Danteai??i??Ai?? AlighierA? pateiktas praA?ymas ai??zChiedi umilemente cheai??i??l serrame sciogliaai???20 lieka neiA?pildytas. Ai??itaip ir vAi??l, kitaip nei ai??zWho Is Godot?ai???, bet kuriamas sAi??lygiA?kumas, tapatybAi??s netikrumas ir jos atskleidimo negalimumas.

Taigi sAi??lyginAi??s figAi??ros ai??i?? iA?skirtinis daugelio, ypaA? ankstyvojo kAi??rybos laikotarpio Kosto Ostrausko dramA? bruoA?as, keliantis nuostabAi??, skatinantis atvirAi?? diskusijAi?? ir A?aidimAi?? reikA?mAi??mis, A? kurA? A?traukiamas skaitytojas, A?iAi??rovas, suvokAi??jas. VAi??lyvosiose dramose daA?nas A?aidimas kultAi??riniais A?enklais ir pagunda jA? reikA?mAi?? tapatinti su originalais atskleidA?ia dramos figAi??rA? sAi??lygiA?kumAi??, todAi??l bAi??tina kAi??rybinga bei lanksti jA? analizAi??. PanaA?iai kaip R. Magritteai??i??o meno objektai, sAi??lyginAi??s figAi??ros skatina tolti nuo mimetinAi??s meno sampratos, suvokti: tikrovAi?? kAi??rinyje gali bAi??ti perkeista, A?gyti skirtingas iA?raiA?kas, kitAi?? logikAi??, prieA?taraujanA?iAi?? banaliausiai tikrovAi??s pagavai.

1 Blekaitis J. Kostas Ostrauskas ieA?ko savo teatro (1965ai??i??1966) // Egzodo literatAi??ros atA?vaitai. IA?eiviA? literatAi??ros kritika, 1946ai??i??1987. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1989.

2 Lankutis J. LietuviA? egzodo dramaturgija, 1940ai??i??1990. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 1995. ai??i?? P. 77.

3 Ten pat. ai??i?? P. 91.

4 Josipovici G. Pasaulis ir knyga: moderniosios literatAi??ros studija. ai??i?? Vilnius: Mintis, 2003. ai??i?? P. 380.

5 Ortega y Gasset J. Meno dehumanizavimas // Ortega y Gasset J. MAi??sA? laikA? tema ir kitos esAi??. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1999. ai??i?? P. 45.

6 IA? 1938 m. R. Magritteai??i??o paskaitos Briuselio AcadAi??mie Royale des Beaux-Arts.

7 Torczyner H. Magritte: Ideas and Images, Contemporary Artists Series. ai??i?? Michigan University, 1977. ai??i?? P. 71.

8 MartiA?iAi??tAi?? A. A?aidimo peripetijos Kosto Ostrausko jubiliejaus puotoje // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 2006. ai??i?? rugsAi??jo 22.

9 Ten pat.

10 Ostrauskas K. KanarAi??lAi??: 3-jA? veiksmA? drama. ai??i?? Chicago, 1958.

11 Ostrauskas K. Karali(a)us juokdarys // Metmenys. ai??i?? 1987. ai??i?? Nr. 53. ai??i?? P. 20ai??i??25.

12 Ostrauskas K. A?iA?inskas ir kiti: dramos ir mikrodramos. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2002. ai??i?? P. 26ai??i??33.

13 Ostrauskas K. UA?gavAi??niA? kaukAi??s: dramos ir teatras. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2006. ai??i?? P. 61ai??i??80.

14 Ten pat. ai??i?? P. 65. ai??zJis yra kvailysai???; greiA?iausiai aliuzija A? vokieA?iA? raA?ytojo Henrio Winterfeldo dramAi?? ai??zCaius ist ein Dummkopfai??? (1953).

15 Ten pat. ai??i?? P. 69, 71.

16 Ten pat. ai??i?? P. 78.

17 Ten pat. ai??i?? P. 41. ai??zJeigu A?inoA?iau, tai bAi??A?iau atskleidAi??s pjesAi??jeai???, ai??i?? esAi?? A?ia cituojami paties S. Becketto pasakyti A?odA?iai.

18 Ten pat.

19 Ten pat. ai??i?? P. 58.

20 Ten pat. ai??zNuolankiai jo papraA?yk atverti vartusai??? (versta autorAi??s), citata iA? Danteai??i??s Alighierio ai??zDieviA?kosios komedijosai??? (ai??zSkaistyklaai???, 108 eil.).