Ai??aukA?tai – ne vien koA?ei kabinti

A?URNALAS: TAUTODAILAi??S METRAAi??TIS
TEMA: Liaudies menas
AUTORIUS:Ai??Aleksas Feliksas SteponaviA?ius

DATA: 2012-07

Ai??aukA?tai – ne vien koA?ei kabinti

Aleksas Feliksas SteponaviA?ius

Girioj augAi??s A? medA?ius A?iAi??rAi??jAi??s ai??i?? parAi??jAi??s A? trobAi??, burnAi?? drasko. Kas? A?inoma, kad A?aukA?tas. O kas tituluotas A?aukA?tA? droA?imo karalius? Prisiminkim. Tai bus ne raA?inys, o menotyrininkA? Vytenio Rimkaus, Michalinos AdomaviA?ienAi??s, gero ai??zkaraliausai??? draugo ai??i?? ai??zmedA?io kirminoai??? Zenono LaA?insko, StasAi??s UogintienAi??s-NarbutienAi??s, Prano Narbuto ir kt. amA?ininkA? austa prisiminimA? juosta, skirta garsiam medA?io droA?Ai??jui Feliksui Vargonui atminti. Ai??iais metais jam bAi??tA? sukakAi?? 100 metA?!

Feliksas Vargonas gimAi?? 1912 m. vasario 5 d. Ai??iauliA? valsA?iuje, KuzavinAi??s kaime netoli KuA?iA?, valstieA?iA? A?eimoje. FeliksAi?? ai??i?? vienatinA? sAi??nA? A?eimoje pasitiko A?altas, pilka skurdo spalva nudaA?ytas pasaulis. TAi??vai maA?aA?emiai, turAi??jo 4 ha A?emAi??s ir kuklius namelius, kurie per PirmAi??jA? pasaulinA? karAi?? sudegAi??. Anksti vaikystAi??je netekAi??s tAi??vA? (tAi??vAi?? paA?ovAi?? vokieA?iai lipantA? ant aukA?to ai??i?? kaip A?monAi??s A?nekAi??jo ai??zkulka paklydAi??lAi?? pakirtoai???). Tuomet Feliukui tebuvo vos dveji metukai. Motina mirAi?? nuo dA?iovos, palikdama penkiametA? sAi??nelA? visiA?kai ai??zsiratelA?ai???.

GlaudAi??si Feliukas dAi??dAi??s Vinco Vargono A?eimoje kaA?kur Padubysio valsA?iuje, JuA?kaiA?iA? kaime ai??i?? netoli BazilionA?. Anot Zenono LaA?insko, ai??zbuvo labai skriaudA?iamas, silpnA? kojeliA? ai??i?? net nepaeidavo, o A?liauA?davoai???.

IA?girdAi??s apie Feliuko ai??zvargusai??? netikAi??tai pamislijau, kad net jo pavardAi??je uA?koduotas ai??zVargasai???. Taip ir pragyveno Feliksas savo vaikystAi?? su paukA?teliais, gyvulAi??liais, su gerais ir ne visai gerais kaimynais. UA?tat gerai paA?ino ir perprato prakaitu prasisunkusA? A?emdirbio triAi??sAi?? per mAi??A?laveA?A?, per sAi??jAi??, A?ienapjAi??tAi??, rugiapjAi??tAi??, per linaminA? ir ,A?inoma, kuliant javus. TaA?iau sunkus fizinis darbas neuA?slopino meninAi??s prigimties, mokAi??jimo jautriai susikalbAi??ti su medA?iu.

Feliksas Vargonas A? A?A? pasaulA? atAi??jo, kai Europoje (ir Lietuvoje) liaudies menas jau buvo pradAi??jAi??s atgimti. 1900 m. pasaulinAi??je parodoje ParyA?iuje Amerikos lietuviai suorganizavo Lietuvos etnografinius skyrius, kur eksponavo Suvalkijos ir MaA?osios Lietuvos liaudies dirbinius. Jau po 7 metA? Vilniuje A?kurta LietuviA? dailAi??s draugija, kuri rAi??pinosi liaudies meno dirbiniA? rinkimu ir populiarinimu. Draugijos surengtose pirmosiose lietuviA? dailAi??s parodose buvo organizuojami tautiA?kieji skyriai, kur savo darbelius rodydavo ir medA?io droA?Ai??jai.

Tuo tarpu pirmoji paroda Ai??iauliuose A?vyko 1910 m. rugsAi??jo mAi??n. Parodoje jau buvo rodomi audAi??jA?, mezgAi??jA?, ai??zrimoriA?ai???, pynAi??jA?, keramikA?, na ir, A?inoma, ai??i?? medA?io droA?Ai??jA? darbai.

Tuo metu Lietuvoje garsAi??jo medA?io droA?Ai??jas Juozas GuA?as, kuris pirmose parodose parodAi?? ai??zsmulkiu iA?tisiniu ornamentu iA?raiA?ytusai??? medinius A?aukA?tus ir kitus medA?io dirbinius. Meistras sulaukdavo iA?skirtinio organizatoriA? dAi??mesio. Kadangi kiekvienas meistro A?aukA?tas, A?akelAi??, peilis, ai??i?? ai??zA?vairiais rAi??A?imais padailintaai???.

Tuo tarpu Feliukas tik pradAi??jo kabintis A? gyvenimAi??: vasarAi?? ai??zkaip prisiuvAi??sai??? vaikA?A?iojo paskui A?Ai??siukus, vAi??liau ai??i?? ganAi?? gyvulius, o A?iemomis mokAi??si BazilionA? pradA?ios mokykloje, kur baigAi?? tris skyrius.

ai??zDuonAi??, kaip sako Zenonas LaA?inskas, Feliksas pradAi??jo uA?sidirbti jau nuo dvylikos metA?.ai??? BaigAi??s piemenavimo laikotarpA? bernavo pas Ai??kininkus.

Kur begyvendamas, kAi?? bedirbdamas Feliksas visAi?? laikAi?? droA?inAi??jo. O droA?inAi??ti pradAi??jo kaip ir dauguma medA?io droA?Ai??jA? piemenaudamas. Na, o kai Ai??kininkas, pas kurA? tarnavo Feliukas, matydamas didelA? berniuko polinkA? droA?ybai, nupirko ai??zFiskarsai??? firmos lenktinA? peiliukAi??, Feliksas jo nebepaleido iA? rankA? ir droA?Ai?? beveik viskAi?? su juo. Tik vAi??liau A?sigijo A?vairesniA? A?rankiA?. Kaimo vyrai praA?ydavo kandikliA?, pypkiA?, spaustukA? rieA?utams, moterys ai??i?? kultuviA?, kabyklA?, rankA?luostiniA?, kartais rAi??pintojAi??liA?. UA? darbAi?? kaimieA?iai atsilygindavo saldainiais, sAi??riais, o kartais ir litais.

DroA?Ai?? Feliksas tai, kAi?? geriausiai paA?ino, kas arA?iausiai A?irdies buvo ai??i?? paukA?tukus, gyvulAi??lius, A?vAi??relius, arklius, kiA?kius ir t. t.

Gerokai vAi??liau meistras pradAi??jo droA?ti ir kitus dekoratyvinius buitinius dirbinius ai??i?? dAi??A?utes, rAi??melius nuotraukoms. Savo droA?inius puoA?davo reljefinAi??mis gAi??lAi??mis, A?vaigA?dutAi??mis, trilapiais, gAi??liA? pumpurais. A?odA?iu, kaip ir praeities liaudies meistrai droA?dami nemAi??gsta palikti ai??ztuA?A?iA? vietA?ai???, taip ir Vargonas savo dirbinius gausiai iA?graA?indavo. YpaA? jo mAi??gstami Ai??A?uolo lapA?, giliA?, roA?iA? ir lelijA? motyvai.

F. Vargonas sparA?iai tobulAi??jo. TaA?iau 1930 m. Ai??iauliA? miesto parodA? paviljone, kur veikAi?? didA?iulAi?? liaudies meno paroda, aA?tuoniolikmetis meistras dar nedalyvavo. Parodoje buvo apie 300 dalyviA?, rodAi?? jie apie 3000 eksponatA? surinktA? iA? viso Ai??iauliA? kraA?to. DidA?iausio dAi??mesio susilaukAi?? tie meistrai, kurie rAi??mAi??si senosiomis tradicijomis.

Alinantys Ai??kio darbai ir droA?yba sustiprino FeliksAi?? ai??i?? uA?augo stiprus bernas. Kaip Z. LaA?inskas pasakoja: ai??zA?okiuose jo nemuA?davo ai??i?? pats apsigindavo, o kai nusineA?Ai??s A? A?okius parodydavo savo darytus kandiklius iA? sausamedA?io (toks baltas medienos krAi??mas), o A?vores padarydavo iA? A?ovinio gilzAi??s ai??i?? jo prestiA?as dar labiau augoai???.

Dar prieA? tarnystAi?? kariuomenAi??je Feliksas susidraugavo su aludariu Staradomskiu iA? BubiA?, kuris dailiai ir patikimai iA? medA?io dirbdavo baA?kas alui, agurkams, kopAi??stams, skobdavo A?aukA?tus, indus ir visokius kitokius Ai??kyje reikalingus daiktus.

Taip, matyt, buvo lemta, kad abu draugai 1933ai??i??1935 m. drauge atliko karinAi?? prievolAi?? Ai??iauliA? 8-tajame pAi??stininkA? pulke. Feliksas Z. LaA?inskui pasakodavo, kad ai??zLietuvos kariuomenAi?? ai??i?? aukA?to lygioai???. Sako, kad rusai ai??zpamatAi?? lietuvius jojant ant A?irmA? A?irgA?ai???, didA?iai stebAi??josi.

GrA?A?Ai??s iA? kariuomenAi??s Feliksas dar A?eA?erius metus dirbo ai??zprie plentA?ai??? tiesimo darbininku, po to ai??i?? iki atvaA?iuojant gyventi A? Ai??iaulius ai??i?? meistru. F. Vargono darbas buvo akmenA? skaldymas. Kaip Z. LaA?inskui yra pasakojAi??s pats Feliksas, akmenis suspausdavo kaA?kaip su guminAi??mis naginAi??mis ir sunkiu kAi??ju skeldavo. UA?darbis buvo geras ai??i?? ai??zbekonas iki pietA?ai???.

TaA?iau Feliksas liko iA?tikimas medA?io droA?ybai. Medienos parAi??pindavo Staradomskis, su kuriuo abu buvo nusiA?iAi??rAi??jAi?? tAi?? paA?iAi?? panelAi?? MortAi??. GraA?iuoju draugai susitarAi??, kad merginAi?? gaus tas, kuris graA?esnA? dirbinA? padarys, kad ir panelei patiktA?. LaimAi??jo F. Vargonas.

A?mona Morta visAi?? gyvenimAi?? rAi??pinosi savo vyru, didA?iavosi juo, globojo ir labai tikAi??jo jo talentu. Kada Feliksas savo geriausiam draugui Zenonui atAi??jus A? sveA?ius rodAi?? savo iA?dirbinius ir kalbAi??jo, kad ir jis galys taip padaryti ai??i?? iA? virtuvAi??s pasigirdo paA?aipus A?monos Mortos ai??zcha cha chaai???. Suprask ai??i?? ne tavo nosiai toks darbas. F. Vargonas rengdavosi tvarkingai ai??i?? A?mona skatino, padAi??davo susitvarkyti.

1941 m. meistras apsigyveno Ai??iauliuose. Dirbo ai??zpoA?arnojai??? gaisrininku, iA?simokAi??s vairuotoju dirbo paA?te, ai??zVairoai??? gamykloje darbininku, preciziniA? stakliA? gamykloje A?altkalviu-surinkAi??ju, vAi??liau ai??i?? melioracijoje. 1972 m. iA?Ai??jo A? pensijAi??. Tada Feliksas jau galAi??jo daugiau laiko skirti droA?ybai. Tuo metu tautodailAi??s padangAi??je ai??zA?ibAi??joai??? ir jo amA?ininikai medA?io droA?Ai??jai: Andrius Urba, Juozas RuA?inas iA? AkmenAi??s, Felikso vienmetis Stasys KinA?ius, neatsiliko ir Vytautas Valiukas iA? PapilAi??s ir kt. F. Vargonas su savo kAi??rybos draugais jau dalyvavo pirmoje pokario metA? tautodailAi??s parodoje, A?vykusioje 1952 m. Eksponatai buvo surinkti iA? viso Ai??iauliA? kraA?to. Be droA?iniA? iA? medA?io buvo rodomi ir audiniai, mezginiai bei siuvinAi??jimai.

1966 m. Feliksas Vargonas tampa Liaudies meno draugijos nariu. Nuo to laiko droA?Ai??jas dalyvauja beveik visose liaudies meno parodose, iA? kur jo darbai iA?keliaudavo A? respublikines, sAi??jungines ir uA?sienio parodas. Kaip prisimena tuometinAi??s liaudies meno draugijos pirmininkAi?? StasAi?? NarbutienAi??, ai??i?? ai??zVargonas bAi??davo pagerbiamas po kiekvienos parodosai??? ai??i?? apdovanojamas daugybe diplomA?, garbAi??s raA?tA?, padAi??kA?, sveikinimA? ir ne tik. Meistrui buvo suteiktas LTSR meno saviveiklos A?ymAi??no vardas, apdovanotas LTSR kultAi??ros mininsterijos premija. F. Vargonas iA?liko nuoA?irdus, su visais draugiA?kas ir labai ai??zproduktyvusai???. Dalyvavo daugybAi??je parodA?, parodAi??liA?.

SvarbesnAi??s iA? jA?:

  • 1970 m. paroda ai??zAuA?rosai??? muziejuje.
  • 1972 m. liaudies meno paroda JoniA?kyje.
  • 1974 m. liaudies meno paroda Vilniuje ai??zAi??lovAi?? darbuiai???.
  • 1974 m. liaudies meninikA? darbai Murmanske.
  • 1975 m. medA?io droA?Ai??jA? seminaras Ai??iauliuose ai??zKAi??riniai vaikamsai??? miesto parke.
  • 1977 m. didelAi?? liaudies meno paroda Ai??iauliuose (atrinkta 12 autoriaus A?aukA?tA? A? MaskvAi??).
  • 1982 m. Felikso Vargono JubiliejinAi?? medA?io droA?iniA? paroda Ai??iauliA? parodA? rAi??muose.
  • 2002 m. pomirtinAi?? F. Vargono darbA? paroda Ai??iauliA? ai??zAuA?rosai??? muziejaus VenclauskiA? namuose. Eksponuota apie 268 vnt. droA?iniA?.

F. Vargonas droA?Ai?? ne vien A?aukA?tus ai??i?? ne maA?iau puoA?nAi??s ir preciziA?kai padaryti samA?iai, lAi??kA?tAi??s, rankA?luostinAi??s, lazdos, pypkAi??s, rieA?utA? spaustukai, prieverpstAi??s ir kt. taikomosios paskirties daiktai. Visi jie ai??ziA?siskiria iA? kitA? autoriA? ornamentA? darna, dailumu ir droA?imo kokybe.ai???

Felikso Vargono dirbtuvAi?? ai??i?? tai daugiabuA?io namo Krymo gatvAi??je vieno kambario buto virtuvAi??s kampelis prie lango, kur iA?dAi??styti savadarbiai peiliukai, skaptukai, pjAi??kleliai iA? dviraA?io ai??zA?pykioai???, dildelAi??s ir kt. A?ia ir buvo droA?iami nuostabAi??s darbeliai, pasklidAi?? plaA?iajame pasaulyje. Felikso Vargono darbA? A?sigijo privatAi??s asmenys, Lietuvos muziejai bei uA?sienieA?iai, apsilankAi?? Lietuvoje.

Anot Z. LaA?insko, ai??znenoriai F. Vargonas parduodavo savo A?aukA?tus, nors pirkAi??jA? bAi??davo gana daugai???. Meistras brangino ir vertino savo padarytus A?aukA?tus, samA?ius ir kitus meniA?kus Ai??daiktelius. Kaip bAi??ta, kaip nebAi??ta, F. Vargono A?aukA?tA? galima aptikti Indijoje, Amerikoje, Rusijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Ai??veicarijoje, Japonijoje.

Feliksas draugui LaA?inskui pasakojo, kad Vilniaus mugAi??je KutAi??zovo aikA?tAi??je vokietis pirmiausia A?aukA?tAi?? A?sikiA?o A? kiA?enAi??, ir tik paskui paklausAi??, kiek jis kainuoja. Argi ne ai??zunorasai??? meistrui. Vargonas nesigirdavo puikiai padarAi??s, buvo kuklus nuo pirmA?jA? parodA?, kur sAi??kmAi?? ir pripaA?inimas A? A?irdA? A?liejo pasitikAi??jimo ir ryA?to.

ai??zKiekvienas A?aukA?tas ai??i?? tai tikras liaudies kAi??rybos A?edevriukas, vis naujas, vis kitas…ai??? ai??i?? Vytenis Rimkus. Tuo tarpu Michalina AdomaviA?ienAi?? antrina: ai??zPatyrusio meistro kAi??rybos veterano F. Vargono rankose medis virsta trapia, subtilia plastine medA?iagaai???. Liaudies meistras grafikas Juozas Prielaidas sakydavo: ai??zVargonas tarsi lieja savo A?aukA?tusai???.

TaA?iau Feliksas didA?iausiAi?? dAi??mesA? ir paramAi?? patyrAi?? iA? tuometino ai??zAuA?rosai??? muziejaus direktoriaus Juliaus NauduA?o, kuris VargonAi?? ai??zparemdavo, reklamuodavo A? muziejus pasiAi??lydavoai??? ai??i?? prisimena Zenonas LaA?inskas.

Vargonas buvo linksmas, dainininkas, A?tukorius, teisybAi?? rAi??A?iantis moteriA?kAi??m A? akis: ai??zkaip A?ia atrodai ai??i?? piklius nukritAi??sai???. PasiA?aipydavo ir iA? Ai??soriaus Adolfo Turausko ai??i?? ai??zpacAi?? A?sikandAi??sai???. O po kiek laiko ir pats uA?siaugino Ai??sus ir barzdAi??. Savo linksmus pokA?tus droA?Ai??jas perkAi??lAi?? ir A? skulptAi??rAi??les. Teko matyti kompozicijAi??, kur Vargonas iA?droA?Ai?? mergAi?? lipanA?iAi?? ant kupsto. A?ioplys A?iAi??ri iA? apaA?ios A? virA?A?, o merga tai be nieko. Ne maA?iau nuotaikingas droA?inys ai??zBobA? pliaA?asai???.

ai??zAuA?rosai??? muziejuje saugoma dar viena A?maikA?ti skulptAi??rinAi?? kompozicija vaizduojanti oA?kos melA?imAi?? ai??i?? vyras ant taburetAi??s sAi??di gale oA?kos ir nutvAi??rAi??s uA? speniA? tampo, tuo tarpu oA?ka A?sirAi??musi uA?pakalinAi??mis kojomis melA?Ai??jui A? krAi??tinAi??. MoteriA?kAi?? tarp kojA? laiko suspaustAi?? oA?kos galvAi??. OA?ka ragais laiko iA?kAi??lusi gaspadinAi??s sijonAi??.

Ai??simintinos dar dvi skulptAi??ros: vienoje ai??i?? A?mona lydi savo vyrAi?? (su batais ant peties) A? baA?nyA?iAi??. Antroje ai??i?? A?mona jau vilkte velka nusigAi??rusA? savo vyrAi?? namo.

Rinkdamas medA?iagAi?? raA?iniui apie F. VargonAi?? apsilankiau ai??zAuA?rosai??? muziejuje, kur, anot dailAi??s skyriaus vedAi??jos Odetos StripinienAi??s, saugoma apie 300 F. Vargono kAi??riniA? ir 577 memorialiniai eksponatai. 210 kAi??riniA? paties autoriaus pageidavimu pateko A? Ai??iauliA? ai??zAuA?rosai??? muziejaus rinkinius.

Vargonas svajojo iA?droA?ti 100 A?aukA?tA? su A?akutAi??mis porA?, bet nebespAi??jo. Per savo gyvenimAi?? F. Vargonas yra padarAi??s apie 3000 A?aukA?tA?, kur panaudojo 72 savo sukurtus ornamentus.

Labai mane nudA?iugino tai, kad Vargono darbai (kaip ir kiti) labai saugomi. Ai?? muziejaus fondus galima patekti tiktai praA?ymAi?? vizavus muziejaus direktoriui.

F. Vargono A?aukA?tai, samA?iai, kandikliai, spaustukai rieA?utams ir kiti smulkAi??s darbeliai graA?iai sudAi??ti kartoninAi??se dAi??A?utAi??se ir perdengti audiniu. Tuo tarpu skulptAi??rAi??lAi??s spintoje sustatytos viena A?alia kitos. Viskas matosi, visur pasiekiama.

Ai??tai skupltAi??rAi??lAi??: gaspadorius laiko karvAi?? uA? ragA?, o skrybAi??lAi??tas ponas tempia A? save. F. Vargono iA?droA?tas tekstas ai??zNE-A-TI-DUO-SIUai???.

SkulptAi??rAi??lAi?? ai??zFutbolininkasai??? taip spyrAi??s A? kamuolA?, kad net klumpAi?? nulAi??kAi??. Lentynoje radau: ir kareivA? iA? ai??zPrisikAi??limo aikA?tAi??sai??? su A?vaigA?de ant A?almo (skirtAi?? Ai??iauliA? iA?vadavimo 30-meA?iui), ir ai??zPjovAi??joai??? skulptAi??rAi??lAi?? su uA?raA?u ai??zSmetonos laikA? darbo valstietisai???, A?alia ai??zA?vejo su lydekaai??? droA?inys. ApA?iAi??riu ir droA?inAi??tAi?? lentelAi??: gaublio fone lietuvaitAi?? ir lietuvaitis su balandA?iu rankoje. Autoriaus uA?raA?as: ai??zLTSR 20-meA?iui. 1960 m. TAIKA VISAM PASAULIUI.ai???.

Muziejuje saugomi ir trys stovai-raA?alinAi??s. Du stovai ai??i?? su biustais: vienas lyg ir Smetonos, kitas jaunesnio vyro. TreA?ioji raA?alinAi??-stovas, kur arklys pasilenkAi??s prie A?uvusio kario. Autorius patogiai A?komponavAi??s raA?alines. Jos uA?dengtos graA?iais dangteliais, kur A?statyta po du plunksnakoA?ius. Viskas gausiai puoA?ta. Ai??alia ai??i?? dvi rankA?luostinAi??s, viena puoA?ta skulptAi??rAi??lAi??mis (trys muzikantai ai??i?? akordeonas, smuikas ir bAi??gnelis) ir dvi A?okAi??jA? poros apaA?ioje.

Dar giliau spintoje ai??i?? laikikliukai-indukai, karA?tai stiklinei A?statyti. PuoA?yboje dominuoja geometrinAi?? ir augalinAi?? ornamentika, tai ir reljefai, kiaurapjAi??vis, A?brAi??A?imai. Tiesa, radau vienAi?? dAi??kliukAi?? puoA?tAi?? A?vAi??reliA? figAi??rAi??lAi??mis: priekyje eina katinas su kibiru ir meA?kere, antra, rodos, lapAi??, po to ai??i?? vilkas ir meA?ka. PuoA?yba kiaurapjAi??vAi??. Muziejus saugo ir keletAi?? rAi??meliA? nuotraukoms: vienas puoA?tas pakalnutAi??mis, kiti du ai??zaudAi??jA?ai??? ornamentais ir tulpiA? A?iedais. 1954 m. darytuose rieA?utA? spaustukuose F. Vargonas A?prasmino velniAi?? ir vienuolAi?? su akiniais.

O kur dar moteriA?kos apyrankAi??s, skalbiniA? kultuvAi??, puoA?ta augaliniais motyvais ir smagios moters atvaizdu, pypkAi??s, prieverpstAi??s ir toks liaunas (apie 30 cm) kryA?elis puoA?tas A?iedlapiais (darytas 1991 m.). Meistras nedroA?Ai?? A?ventA?jA? skulptAi??rA? ai??i?? ai??zsavo mintis ir fantazijas atskleidAi?? per pasaulietines, istorines temasai???.

IlgAi?? laikAi?? liaudies meistrai iA? lAi??pA? A? lAi??pas perdavinAi??jo A?iniAi??, neva, uA? tuometinio politbiuro iA?droA?imAi??, prieA?aky su Stalinu F. Vargonas gavAi??s stalininAi?? premijAi??. Deja, niekas iA? mano klausinAi??tA? paA?nekovA? to nepatvirtino. Yra toks droA?inys muziejaus saugykloje. Kompozicija tokia ai??znuotraukinAi??ai???: prie stalo susirinkAi?? solidAi??s vyrai (tarp jA? du kariA?kiai), o Stalinas A?emAi??lapyje kaA?kAi?? rodo, visi A?dAi??miai stebi. Z. LaA?inskas sako, kad visus iA?droA?tus politbiuro narius droA?inyje galima buvo atpaA?inti. DroA?inA? 1952 m. autorius iA?droA?Ai?? iA? vientisos lentos. DroA?inys ir virA?uje, ir apaA?ioje puoA?tas Ai??A?uolA?-giliukA? ornamentu, kairiajame droA?inio pakraA?tyje ai??i?? Kremliaus siluetas su laikrodA?iu ir A?vaigA?de, po kuriuo Feliksas iA?droA?Ai??s uA?raA?Ai??: ai??z?i???i???? ???i?????????i???? ?????i???z?i????.ai???

Ai??spAi??dingiausiai atrodo A?aukA?tA? ir samA?iA? kolekcijos: puoA?ti tulpytAi??mis, lapeliais, A?iedA? pumpurais, saulAi??s motyvais.

TaA?iau, kaip sako Vytenis Rimkus, ai??zvyrauja apskritimA?, kvadratA?, rombA?, trikampiA? ornamentikaai???. DAi??A?utAi??je radau du tonuotus A?aukA?tus. Ai??aukA?tA? droA?yboje autorius pamini tam tikrus jubiliejus: PergalAi??s 40-meA?io 1984 m., kur A?amA?inta kario skulptAi??rAi??lAi?? su rankose aukA?tai iA?keltu automatu ir ordinu su A?vaigA?de. SamA?iai kiaurapjAi??viai ai??i?? koteliai pasibaigia avino, arklio ar gaidA?io galvutAi??mis. Ai??alia kitA? dirbiniA? veidrodis su praskeA?iamu stovu. Ilgai tyrinAi??jau, kol atradau, kurioj vietoj suklijuota. Tai bent meistrystAi??! Spintos gale pastatytos dvi spalvintos skulptAi??rAi??lAi??s ai??i?? mergina su ryA?kiai raudona suknele ir kita skulptAi??rAi??lAi??, kur autorius iA?droA?Ai?? dvi merginas (A?viesiAi?? ir tamsiAi??), suglaudusias nugaras. DrabuA?iai jau daA?yti A?velniomis spalvomis, aprAi??dai skirtingA? spalvA?.

IA? gamtinAi??s medA?iagos (medA?io A?ievAi??s) Feliksas sukomponavo A?domiAi?? situacijAi??: medA?iotojas, iA?droA?tas su A?autuvu prie olos, laukia, tuo tarpu lapiukai iA? olos lenda jau kitoje pusAi??je. Gaila, kad meistras skulptAi??rAi??lAi?? priklijavo, o ne kitaip pritvirtino, klijai, matyt, iA?garavo, ir medA?iotojas ai??zklajojaai??? po dAi??A?utAi??.

KAi?? beA?iAi??rAi??A?iau, akA? vis traukia A?aukA?tai puoA?ti tulpytAi??mis, voveriukais yra identiA?ki, tik virA?uje saulAi??s motyvas skiriasi.

viagra pills 150g.

Muziejus A?sigijAi??s ir kelis A?aukA?tA? ruoA?inius dar be puoA?ybos, o vienas A?aukA?tas tik su pjAi??kleliu iA?pjaustytas. Gaila, bet jis nebebus meistro pabaigtas.

Pajutau keistAi?? jausmAi?? atgal sudAi??damas droA?inius A? spintAi?? ir A? dAi??A?utes…

Vis A?alia besisukinAi??janti dailAi??s skyriaus vedAi??ja O. StripinienAi?? atlaisvina mane nuo to malonaus darbo, sako sutvarkysianti pati. DAi??koju uA? puikiAi?? progAi?? pamatyti, prisiliesti prie A?aukA?tA?, droA?tA? karaliaus Felikso Vargono! Dar kartAi?? perA?velgiau fondA? patalpAi?? ir buvau maloniai nustebintas, kad mano ai??zmechaninAi?? tarA?kalynAi?? vaikamsai??? patikimai saugoma, pridengta audiniu.

Einu namo ir prisimenu tuos kelis mano pasiA?nekAi??jimus su a. a. F. Vargonu. Tuomet paklausiau meistro, kaip padaryti, kad A?aukA?tai darant nesuskiltA? ir nepersisuktA?? Feliksas man kuo nuoA?irdA?iausiai paaiA?kino, kad ai??zA?aukA?tA? ruoA?inius dar A?lapius apdroA?ia, apdirba ir A? polietileninA? maiA?elA? sukiA?Ai??s laiko, kol ai??zapibrinksai???. IA?Ai??mAi??s iA? maiA?elio apA?iAi??ri kuris deformuotas, tas A? peA?iA?…

Atminty atgijo ir 1975 m. vykusio medA?io droA?Ai??jA? seminaro Ai??iauliuose akimirkos. Tuomet A?rengAi??m vaikA? A?aidimo aikA?telAi?? parke, A?alia kultAi??ros namA?. F. Vargonas su A. JuozapaiA?iu padarAi?? suolus su nykA?tukais. NemaA?iau graA?Ai??s ir kitA? meistrA? darbai.

Vyrai, puikiai A?inodami linksmAi?? Vargono bAi??dAi??, sugalvojo ir jam iA?krAi??sti ai??zA?tukAi??ai???. Kai Feliksas trumpam kaA?kur uA?truko, dabar jau a. a. Zigmas VaiA?vila A?iupo kaltAi?? ir Vargono nykA?tukui vienAi?? akA? padarAi?? ai??zA?vairAi??ai???. SulaukAi??m grA?A?tanA?io Felikso ir tikAi??jomAi??s malonaus paA?maikA?tavimo, bet jis paprasA?iausiai nepastebAi??jo ai??ziA?kadosai???. Mes, laukAi?? jo reakcijos, likome ai??ziA?durtiai???.

Vargonas yra jAi??gas iA?bandAi??s ir monumentaliojoje skulptAi??roje. 1973 m. tautodailininkai pastatAi?? paminklAi?? ai??zSaulAi??s mAi??A?iui paminAi??tiai??? netoli SalduvAi??s. KompozicijAi?? iA? trijA? Ai??A?uolo kamienA? kartu su kitais (O. LukoA?aiA?iu, Z. VaiA?vila, S. KinA?iumi, Z. LaA?insku, O. OnaiA?iu, J. UA?kurniu, A. JuozapaiA?iu) kAi??rAi?? ir Feliksas Vargonas.

Paklausus Z. LaA?insko apie tai, kaip Vargonas droA?davo A?aukA?tus, atsakAi??: ai??zsu skriestuvu matavo, kartais nusipieA?davo ant popieriaus, beveik viskAi?? iA?droA?davo peiliuku, jei reikAi??davo, skylutes pragrAi??A?davo rankine drAi??le ir po to, iA? dviraA?io ai??zA?pykioai??? pasidarytu pjAi??kleliu, iA?pjaudavo. Ilgai dar, kol A?aukA?tas bus dailus, dildydavo, A?veisdavo A?vitriniu popieriumi, gavAi??s lako, A?aukA?tus noriai lakuodavo.ai??? Muziejuje visi A?aukA?tai ir samA?iai lakuoti.

Kai jau suA?inojau apie Felikso kAi??rybAi??, panorau suA?inoti ir apie jo kasdienybAi??. Pirmas klausimas, kuris ai??zpakiboai??? ant lieA?uvio, buvo, ar tas linksmuolis mAi??gdavo stikliukAi??? Jo draugas Zenonas buvo atviras: ai??zgAi??rAi??, nespjovAi??, ale iA?gAi??rAi??s nesipriklinAi??jo, neA?Ai??kavo, nors buvo smarkuolis ir aA?triaA?odisai???.

lipitor generic online no presciption .

DomAi??josi moterimis, mirus A?monai Mortai, ieA?kodamas kitos ai??zturAi??davo iA?mAi??gintiai???. Po pirmos A?monos mirties nepraAi??jus nei pusei metA? jau pirA?osi kitai. Kai kas piktinosi jo poelgiu.

Zenonas pateisina jo poelgA? ai??i?? visai nemokAi??jo A?eimininkauti. UA? tai Feliksas leido sau pasiA?aipyti iA? moterA?: neduodavo joms iA?gerti, sakydavo, kad ai??zir taip durnosai???… ai??zA?iAi??rAi??k kokios jos kulA?ysai??? ai??i?? sakydavo pamatAi??s storulAi??. TaA?iau moterys FeliksAi?? mylAi??jo. S. NarbutienAi?? yra sakiusi ai??i?? be Vargono niekur, visada su juo. VaA?iuojant A? ekskursijas ir sAi??dant A? autobusAi?? organizatoriai klausia: ai??zar Vargonas yra?ai??? Feliksas atsakydavo: ai??zkokia kelionAi?? be muzikos?ai??? (suprask, vargonA?).

F. Vargonas apsuptas miesto kultAi??ros labai brangino kaimo tradicijas, paproA?ius. DidelAi?? reikA?mAi?? Vargono vidiniams iA?gyvenimams ir kAi??rybai turAi??jo gyvoji gamta, taA?iau jos aklai nekopijavo, bet gana originaliai stilizavo. Jis matAi?? pasaulA? savaip ir nebijojo bAi??ti apA?auktas keistuoliu ar naivuoliu. F. Vargonas ilgAi??josi prarastos tAi??viA?kAi??s A?ilumos, A?irdyje iA?saugotos visam gyvenimui.

F. Vargonas mAi??go klajoti po miA?kus grybaudamas, uogaudamas. O kartAi?? begrybaudamas su Z. LaA?insku pasiklydo, ieA?kodamas iA?eities, pasidarAi?? A?vilpynAi?? su galingu gaudimu, kurios garsAi?? iA?girdo Zenonas. Tik Vargonas sugebAi??jo tokias A?vilpynes padaryti. Feliksas labai mAi??go A?vejoti, anot Zenono, jis buvo ai??zmeA?keriojimo fanatikasai???. Keldavosi dar nepradAi??jus A?visti, sAi??sdavo ant mopedo ir… A? KentriA? durpynAi??. Pasakoja, kad Feliksas du sykius su mopedu buvo patekAi??s po maA?ina. GulAi??jo ligoninAi??je. Daktarai sakAi??, kad nevaikA?A?ios. Vargonas savo iniciatyva, kad greiA?iau pasveiktA?, neA?iodavo kaA?kokius popierinius svorius. Kad bAi??tA? sveikesnis daug vaikA?A?iodavo. Iki pietA?, anot Zenono, droA?davo, o po to ai??zpasileisdavo po Ai??iaulius pasivaikA?A?iotiai???.

Per amatA? A?ventes, Feliksas darbo vietAi?? ai??zgraA?iaiai??? A?sirengdavo pats, mielai bendraudavo su A?monAi??mis. TaA?iau nelabai norAi??jo vaikA?, nes jie iA?dykaudavo, trukdydavo susikaupti, nors meistras atlikdavo tik baigiamuosius darbus.

ai??zAi??tai A?aukA?tus droA?ia garsusis Feliksas Vargonas. Jo staliukAi?? aplipAi?? visi: ir senas, ir jaunas. Kiekvienam maga paA?iAi??rAi??ti, kaip juda meistro rankose peilis, kaip ryA?kAi??ja vienas ar kitas liaudiA?kas ornamentas…ai??? ai??i?? ai??zAi??iauliA? Naujienoseai??? raA?Ai?? Pranas Narbutas.

Nuotraukose matom F. VargonAi?? tvarkingAi?? ai??i?? ant galvos kepurikAi??, kostiuminis A?varkas, balti baltinukai ir ai??zA?lipsasai???, o kai kuriose nusipaveikslavAi??s su medaliais bei kaA?kokiais A?enklais ant krAi??tinAi??s.

MirAi?? Feliksas 1992 metais geguA?Ai??s 16 dienAi??. Palaidotas GinkAi??nA? kapinAi??se.

A. a. Feliksas ruoA?Ai??si savo droA?inius palikti Z. LaA?inskui: ai??zZenel, tu man kaip sAi??nus, aA? tau paliksiu savo darbus…ai??? ne sykA? kalbAi??jo apie dovanojimAi??, bet antroji Felikso A?mona nebuvo patenkinta draugyste su LaA?insku, jai visai nerAi??pAi??jo Felikso menai. O rengiant pomirtinAi?? F. Vargono parodAi??, anot Z. LaA?insko, A?mona nedavAi?? meistro darbA?.

PlaA?iai po LietuvAi?? ir kitose vietose, pasklidAi?? Felikso Vargono droA?iniai tarsi A?aknim A?augo A? mAi??sA? kultAi??rAi??.

LiteratAi??ra :

V. Rimkus. TautodailAi?? Ai??iauliuose, 1998.

L. Ai??ataviA?iAi??tAi??. TautodailAi??s sAi??jAi??dis 19 a. pabaigoje ai??i?? 20 a. pradA?ios Lietuvoje, Raudonoji vAi??liava.

M. AdomaviA?ienAi?? ir V. Rimkus. ZoniniA? parodA? aptarimai, Ai??iauliA? naujienos.