Saulius Valius: tarp A?manoma ir neA?manoma

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Pokalbiai
AUTORIUS:Ai??Jurga ArmanaviA?iAi??tAi??
DATA: 2013-12

Sklandus ir turiningas pokalbis su menininku, ekspozicijA? architektu, parodA? kuratoriumi, sAi??kmingai veikianA?ios A?monAi??s ai??zEkspobaltaai??? A?kAi??rAi??ju bei vadovu Sauliumi Valiumi buvo iA? anksto garantuotas. Aktyvi veikla kultAi??ros lauke, uA? kAi??rybAi?? pelnytas pripaA?inimas bei pasitikAi??jimas, A?gyvendinti ambicingi meniniai ir ekspozicijA? projektai ai??i?? taigi, iA?skirtinis mano paA?nekovo universalumas a priori programavo keliabriaunA? pokalbA?. PilietinAi??mis, vietomis nostalgiA?komis, taA?iau optimistinAi??mis gaidomis paspalvintas paA?nekesys sukosi apie parodA? kuravimAi??, ekspozicijA? architektAi??rAi??, kultAi??ros politikAi??, o daugiausiaAi??ai??i?? apie A?ias visas veiklos sritis giliai persmelkusiAi?? Sauliaus Valiaus meninAi?? kAi??rybAi??.

Jurga ArmanaviA?iAi??tAi??: 1982 m. tuomeA?iame Vilniaus dailAi??s institute baigAi??te grafikAi??, taA?iau pastarAi??jA? dvideA?imtmetA? esate A?inomas kaip instaliacijA? kAi??rAi??jas. Vis dAi??lto koks buvo JAi??sA? santykis su lakA?tine grafika ir kada jis pasikeitAi??, duodamas pradA?iAi?? dabartinei kAi??rybai?

Saulius Valius: PirmAi??jA? deA?imtmetA? po studijA? baigimo kAi??riau lakA?tinAi?? grafikAi??, dalyvavau parodose, bienalAi??seAi??ai??i?? Liublianos, Krokuvos ir tuo metu mums ryA?kiai dominavusioje Talino grafikos trienalAi??je, kurioje matydavome besipleA?iantA? taip trokA?tamAi?? platesnA? grafikos kontekstAi??. Tai buvo tarsi Baltijos A?aliA? grafikos meno ai??zolimpinAi??s A?aidynAi??sai???, A? kurias visi troA?ko patekti. Nebuvau praradAi??s susidomAi??jimo grafika ir vAi??liauAi??ai??i?? 2003 m. ir 2005Ai??m. kAi??riau pirmA?jA? dideliA? grafikos parodA? Ai??MC ekspozicijas. Vis dAi??lto mane visuomet traukAi?? ir kaA?kas daugiau nei plokA?tuma: A?vairios naujosios medijos, skulptAi??ra, instaliacija, architektAi??ra. Sumanymus daA?niausiai fiksuodavau eskizuose, o pirmAi??sias erdvines vizijas galima A?A?velgti paskutinAi??se mano 9-ojo deA?imtmeA?io pabaigos litografijose.

J. A.: Kada ir kokiomis aplinkybAi??mis sukAi??rAi??te pirmAi??jAi?? instaliacijAi???

S. V.: 1991-A?jA? pavasarA? Nidoje mano rengtame tarptautiniame simpoziume ai??zVAi??jasai??? kopose sukAi??riau erdvinAi?? instaliacijAi?? ai??zMiraA?asai???, o metA? pabaigoje Vilniaus ai??zArkosai??? dailAi??s galerijoje A?gyvendinau pirmAi?? didelAi?? instaliacijAi??-performansAi?? uA?daroje erdvAi??je Lietuvoje. Tai buvo visAi?? salAi??s erdvAi?? uA?imanti aA?Ai??rinAi?? piramidAi??, sukonstruota iA? medvilniniA? siAi??lA?. Atidarymo metu susirinkusiA? A?iAi??rovA? akivaizdoje uA?degiau siAi??lA? galiukus. Per porAi?? valandA?, palengva smilkdami lyg A?vaigA?delAi??s tamsioje galerijos erdvAi??je, jie virto ant grindA? nubirusiais pelenais ir dAi??maisAi??ai??i?? net langus teko atidaryti. Kiek anksA?iau tais paA?iais metais panaA?iAi??, tik maA?esnio mastelio instaliacijAi??-performansAi??, skirtAi?? Sausio 13-osios aukoms atminti, A?gyvendinau Diuseldorfe. Kaip lietuviui, man tai turAi??jo labai svarbiAi?? simbolinAi?? prasmAi??, o kaip menininkuiAi??ai??i?? tai buvo ryA?kus A?ingsnis iA? plokA?tumos A? trimatAi?? erdvAi??. VokieA?iA? A?urnalistAi?? Ivon Friedrichs iA? dienraA?A?io ai??zReinische Postai??? mano instaliacijas yra pavadinusi erdvine grafika. Ai??A? terminAi?? galima iA? dalies taikyti daugumai mano erdviniA? kAi??riniA?, nors, be abejo, tai labai sAi??lyginis apibAi??dinimas.

J. A.: Prisiminkime 1995 m. Ai??iuolaikinio meno centre vykusiAi?? pirmAi??jAi?? po nepriklausomybAi??s atgavimo parodA? ciklo ai??zLietuvos dailAi??ai??? parodAi??. Joje turAi??jo bAi??ti eksponuota ir JAi??sA? instaliacija ai??zMirties kilpaai???. Deja, dAi??l organizaciniA? nesklandumA? parodoje ji nebuvo rodoma. Vis dAi??lto tai buvo svarbus etapas JAi??sA? kAi??ryboje.

S. V.: ai??zMirties kilpaai??? buvo savotiA?kas mano kAi??rybos lAi??A?is. Tai buvo techniA?kai sudAi??tingas ir avantiAi??ristinis sumanymas. NeA?damas eskizAi?? parodos komisijai, nebuvau visiA?kai tikras, ar kAi??rinA? A?manoma A?gyvendinti taip kaip nupieA?iau, nors teoriA?kai buvau apsvarstAi??s ir A?sivaizdavau, kad turAi??tA? pavykti. DA?iaugiausi pakviestas A?gyvendinti kAi??rinA?, taA?iau pirmAi?? kartAi?? iA?girdau vAi??liau beveik nuolatiniu mano tolesnAi??s kAi??rybos palydovu tapusA? klausimAi??Ai??ai??i?? ar tai tikrai A?gyvendinama idAi??ja? TAi??kart nedvejodamas atsakiau teigiamai, nors mintyse galvojauAi??ai??i?? ai??zA?iAi??rAi??sim, A?iAi??rAi??sim…ai???. Kai po savaitAi??s atkaklaus darbo nuo kAi??rinio nuAi??miau A?ablonus ir 5 metrA? aukA?A?io popieriaus juosta-kilpa, kaip ir buvo planuota, pakibo ore ant prie Ai??MC lubA? pririA?tA? tAi??kstanA?iA? siAi??lA? pradAi??dama skrieti, apAi??mAi?? tikras palengvAi??jimas ir atradimo dA?iaugsmas. Tiesa, A?A? mano kAi??rinA? lydAi??jo fataliA?kas likimasAi??ai??i?? pirmiausia jA? montuodamas suA?inojau apie tragiA?kAi?? Vaidoto Daunio A?Ai??tA?. Tada jam ir dedikavau savo ai??zMirties kilpAi??ai???… Ai??itas darbas A?rodAi??, kad mano idAi??jos vis dAi??lto yra A?gyvendinamos, nors iA? pirmo A?vilgsnio gal kam ir atrodo kitaip. Tai suteikAi?? pasitikAi??jimo, nors atidarymo dienAi?? spaudos konferencijoje A?urnalistams teparodA?iau iA?vakarAi??se darytas instaliacijos nuotraukas…

J. A.: Paprastai instaliacijoms bAi??tinas kontekstasAi??ai??i?? vietos, laiko, istorijos ir pan., kuris paryA?kina kAi??rinio santykA? su aplinka, suteikia prasmiA?. Kokius kontekstus atveria JAi??sA? instaliacijos?

S. V.: Visos mano instaliacijos inspiruotos tiek temos, tiek ir vietos A?spAi??dA?io. Jau 2002Ai??m. Lietuvos paviljone Frankfurto knygA? mugAi??je, angaA?uotas atsakingos uA?duoties ir milA?iniA?kos paviljono erdvAi??s, sukAi??riau 12 metrA? aukA?A?io kinetinAi?? instaliacijAi?? ai??zLietuvos istorijos knygaai???. TikAi??jausi, kad didelis techniA?kai sudAi??tingas, bet optiA?kai lengvas ir aA?Ai??riA?kas objektas iA?siskirs margoje aplinkoje savo puslapiA? baltumu bei lAi??tu, niekad nenutrAi??kstanA?iu judAi??jimu: vieniems lapams kylant, kitiemsAi??ai??i?? leidA?iantis. 2004 m. UNESCO bAi??stinAi??je ParyA?iuje teko rengti parodAi?? lietuviA? kalbos atgavimo A?imtmeA?iui paminAi??ti. Nors mano pradinAi?? uA?duotis buvo A?rengti parodos ekspozicijAi??, kartu sukAi??riau ir instaliacijAi?? ai??zBaltas lapasai???. Kaip lietuvis, jauA?iausi atsakingas ir A?sipareigojAi??s, drauge gavAi??s neeilinAi?? galimybAi?? A?gyvendinti savo kAi??rinA? viso pasaulio kultAi??ros ir paveldo puoselAi??tojA? susibAi??rimo vietoje. Kurdamas instaliacijAi??, mAi??sA?iau apie lietuviA? kalbos unikalumAi?? bei fenikso efektAi??: po 40 metA? draudimo kalba neiA?nyko, net atvirkA?A?iaiAi??ai??i?? atgijo, sustiprAi??jo ir A?gavo naujAi?? formAi??. Ai??ioms idAi??joms perteikti pasirinkau trapiAi?? instaliacijos formAi??. Buvo malonu, kad kAi??rinys sulaukAi?? labai palankaus dAi??mesio ir netgi tapo Lietuvos dovana UNESCO bAi??stinei.

2007 m. Turino nacionaliniame kino muziejuje A?gyvendinau kinetinAi?? instaliacijAi?? ai??zKilpaai???. KAi??rinio idAi??ja radosi spontaniA?kaiAi??ai??i?? patekus A? neA?tikAi??tino aukA?A?io pagrindinAi?? erdvAi??. (Buvau atsakingas uA? Lietuvos ekspozicijAi?? Turino knygA? mugAi??je, kurioje Lietuva dalyvavo garbAi??s sveA?io teisAi??mis. Ai??vairiose Turino vietose buvo planuojama nemaA?ai lietuviA? kultAi??ros renginiA?. Vienas tokiA?Ai??ai??i?? lietuviA? filmA? demonstravimas Turino nacionaliniame kino muziejuje.) PamaA?ius minAi??tAi?? erdvAi??, uA?Ai??mAi?? kvapAi??, kilo daug netikAi??tA? minA?iA?. VisA? pirma, nustebino muziejaus pastato istorija. Jis buvo A?kurtas religinei paskirA?iai statytame milA?iniA?kame statinyjeAi??ai??i?? pradAi??tas kaip sinagoga, taA?iau nebaigtas. VAi??liau bandyta pabaigti jA? kaip katalikA? baA?nyA?iAi??, bet taip pat nesAi??kmingai. Vis dAi??lto pastatas buvo baigtas, dabar mieste jis iA?siskiria milA?iniA?ku kupolu ir bokA?tu ant jo, gerai matomu iA? bet kurios Turino vietos. Kino muziejumi neA?gyvendinta A?ventykla tapo XX a. viduryje, Italijai pradAi??jus didA?iuotis savo kinu.

Ai??sivaizduojamAi?? instaliacijos projektAi?? pasiAi??liau muziejaus direktoriui. Jam labai patiko, taA?iau ir vAi??l iA?girdau jau A?prastAi?? klausimAi??Ai??ai??i?? ar tai tikrai A?gyvendinama? Po A?vairiausiA? peripetijA? galiausiai instaliacija sAi??kmingai pakibo muziejaus erdvAi??je. Ai??io kAi??rinio pagrindinAi?? idAi??jaAi??ai??i?? milA?iniA?ka 25 metrA? aukA?A?io kilpa-juosta, ant kurios skaitmeniniu bAi??du buvo atspausti pirmieji A?monijos su aviacija bei skrydA?iais susijAi?? eskizai ir idAi??jos. Tai ir Leonardo da Vinci, ir kitA? genijA? pieA?iniai bei brAi??A?iniai. Drauge paA?iAi?? juostAi?? panaudojau dar ir kaip ekranAi?? dinamiA?kai videoprojekcijai. Mano nuomone, pirmieji lAi??ktuvA? keleiviai buvo iA? paukA?A?io skrydA?io A?emAi?? filmavAi?? kino operatoriai. Taip kinas padAi??jo iA?populiarAi??ti aviacijai, o aviacija dar labiau sustiprino kino ir jo galimybiA? teikiamAi?? A?spAi??dA?. Taigi pagrindinAi?? mano mintis buvo atskleisti aviacijos ir kino tarpusavio sAi??veikAi?? istorijos tAi??kmAi??je.

J. A.: Akivaizdu, kad konkreti erdvAi?? ir susiklosA?iusios aplinkybAi??s JAi??sA? instaliacijoms spontaniA?kai padiktuoja idAi??jAi??.

S. V.: Taip, taA?iau daug sumanymA? ai??zbudiai??? ir laukia palankios progos mano eskizuose bei uA?raA?uose, kol A?gauna vienokiAi?? ar kitokiAi?? formAi??. Tarkime, 2005 m. buvau pakviestas dalyvauti 9-ojoje tarptautinAi??je Diureno (Vokietija) popieriaus meno bienalAi??je ai??zPaper Artai???, kurios koncepcija buvo grindA?iama popieriaus naudojimu meninAi??je kAi??ryboje. Kuratoriai leido laisvai pasirinkti erdvAi?? muziejuje. ApA?iAi??rAi??jAi??s sales, tiesiog pajutau vienos jA?Ai??ai??i?? su stoglangiu per visAi?? ilgA? traukAi??. Joje ir sukAi??riau instaliacijAi?? ai??zVAi??l ir vAi??lai???. IdAi??ja jau glAi??dAi??jo eskizuoseAi??ai??i?? tiesiog laukAi?? situacijos ir didesnio mastelio erdvAi??s. Tai lyg lAi??ktuvo sparno trimatAi??s erdvAi??s projektas. Per visAi?? salAi??s ilgA? sukonstravau apie 30 metrA? ilgio sparno iliuzijAi??. Savo dydA?iu mano instaliacija prilygo tikram ai??zBoeingai??? ar ai??zAirbusai??? sparnui. Buvo A?domu stebAi??ti, kaip lankytojai, A?Ai??jAi?? A? salAi??, pradA?ioje mano darbo, sukonstruoto iA? siAi??lA? ir itin plono japoniA?ko popieriaus, tiesiog nepastebAi??davo ir, tik pakAi??lAi?? akis aukA?A?iau, staiga sustingdavo iA? nuostabos. Sparnas buvo tarsi iA?tirpAi??s erdvAi??je, uA?simaskavAi??s ir tik kelios briaunos A?vytAi??jo iA?ryA?kindamos aA?Ai??rAi??. Malonu, kad bienalAi??s A?iuri tAi?? darbAi?? A?vertino Grand Prix.

Dar vienas pavyzdysAi??ai??i?? 2012 m. buvau pakviestas dalyvauti TedA?ono (PietA? KorAi??ja) bienalAi??je ai??zEnergijaai???. Ten A?gyvendinau garsA? instaliacijAi?? ai??zVarpA? orkestrasai???, kuri savosios progos laukAi?? gerus deA?imt metA?. Mano sumanymui geriausiai tiko A?alia muziejaus besidriekianA?io parko erdvAi??. Ratu, toli vienAi?? nuo kito instaliavau devynis didelius bambukinius trikojus ir po varpAi?? kiekviename. Visi jie buvo valdomi viena klaviatAi??ra, pritvirtinta prie ai??zmotininioai??? tokio pat bambukinio trikojo objekto, pastatyto instaliacijos rato centre. A?iAi??rovams spaudinAi??jant klaviA?us, varpai skambAi??jo erdvAi??je A?vairiose parko vietose. Visas problemas tarp ai??zA?manoma ir neA?manomaai??? padAi??jo iA?sprAi??sti biA?iulis fizikas Donatas MeA?kauskasAi??ai??i?? buvo panaudotos modernios A?iuolaikinAi??s technologijos, A?skaitant saulAi??s baterijas, radijo siA?stuvus-imtuvus, kompiuterius ir t. t.

J. A.: Kaip matau, neretai instaliacijos organiA?kai A?silieja A? paties kuriamas, A?vairiomis progomis A?vairiuose pasaulio kraA?tuose mAi??sA? A?alA? reprezentuojanA?ias ekspozicijas ir nacionalinius paviljonus. Ai??iame kontekste iA?siskiria JAi??sA? sukurti nacionaliniai paviljonai pasaulinAi??je parodoje ai??zExpo Zaragoza 2008ai??? ir ai??zExpo Shanghai 2010ai???. Originalios ir patrauklios ai??zLietaus namA?ai??? bei ai??zSkrisk, Lietuvaai??? idAi??jos ir drAi??sAi??s sprendimai sulaukAi?? didelio susidomAi??jimo tiek Lietuvoje, tiek svetur. Trumpai pakomentuokite, kuo Jus traukia A?i veiklos sritis?

S. V.: Tokios uA?duotys kaip Lietuvos nacionalinis paviljonas pasaulinAi??je parodoje ai??zExpoai??? savo siekiais, sudAi??tingumu ir uA?mojais gali bAi??ti palyginamos su alpinistA? kopimu A? EverestAi??Ai??ai??i?? aukA?A?iau ir sudAi??tingiau nebAi??ra kur. Sunkiausia yra tai, kad esi atsakingas ne tik uA? idAi??jAi??, bet uA? jos A?gyvendinimAi?? bei tinkamAi?? funkcionavimAi?? iki maA?iausiA? smulkmenA?. Vis dAi??lto tiek uA?kopti A? virA?Ai??nAi??, tiek nusileisti gyviems ne visada pavyksta net ir labiausiai patyrusiems, nepaisant atkaklaus darbo bei A?dAi??tA? pastangA?. Prisimindamas projektus tiek Ispanijoje, tiek Kinijoje, dA?iaugiuosi, kad abu kartus drauge su kolegomis pavyko A?gyvendinti beveik visus sumanymus ir likti gyvam… Naujausias projektas iA? A?ios ai??zserijosai???Ai??ai??i?? A?iA?metAi?? instaliacija ai??zEuropos sodaiai??? Briuselyje Justus Lipsius pastato atriume Lietuvos pirmininkavimo Europos SAi??jungos Tarybai proga. IA? daugelio sAi??kmingai A?gyvendintA? projektA? iA?skirA?iau man reikA?mingiausias ekspozicijas ai??zKryA?dirbystAi?? Lietuvojeai??? (JungtinAi??s Tautos, Niujorkas, 2010) ir ai??zSpalvA? ir garsA? dialogai. M. K. A?iurlionis ir jo amA?ininkA? kAi??rybaai??? (NacionalinAi?? dailAi??s galerija, Vilnius, 2009). Kaip menininkui ir kaip pilieA?iui, man tai buvo nepaprastai atsakingos ir A?pareigojanA?ios uA?duotysAi??ai??i?? pristatyti mAi??sA? nacionalinA? paveldAi?? JT bAi??stinAi??je ir A?rengti pirmAi??sias nuolatines ekspozicijas bei ambicingAi??jAi?? M. K. A?iurlionio ir jo amA?ininkA? parodAi?? naujosios, ilgai lauktos NacionalinAi??s dailAi??s galerijos atidarymo proga.

J. A.: Instaliacijoms kurti renkatAi??s specifines medA?iagas ir priemones, kurios fiziA?kai yra trapios (siAi??lai, popierius) arba atvirkA?A?iaiAi??ai??i?? tvirtos, monumentalios (akmuo, A?vairAi??s mechanizmai). Kai A?ie elementai tarpusavyje suderinami, pradeda veikti milA?iniA?kos ai??zLietuvos istorijos knygosai??? dumplAi??s arba simpoziume Gardure (Islandija) ant lininiA? siAi??lA? stebuklingai pakimba akmuo, ima suktis keliasdeA?imties metrA? ilgio kino juosta. Paradoksalu, taA?iau technologiA?kai sunkiai A?gyvendinamus sumanymus sugebate paversti itin preciziA?kais, subtiliais kAi??riniais, nuolat rizikuojate, balansuojate ant galimybiA? ribos. TurbAi??t tai ir yra esminis JAi??sA? kAi??rybinAi??s bei meninAi??s veiklos leitmotyvas?

S. V.: Mano pasirenkamos priemonAi??s jau nuo 1991 metA? redukavosi iki medvilninio ar lininio siAi??lo ir popieriaus. BAi??tent iA? popieriaus skiauA?iA?, juostA?, lapA? ir siAi??lA? yra sukurtos svarbiausios mano instaliacijos. Juokauju, kad man reikalingos priemonAi??s daA?niausiai lengvai telpa A? rankinAi??, joms gabenti nereikia nei sunkveA?imiA?, nei konteineriA?. DAi??l to man nesunku keliauti ir kurti uA?sienyje, nors kAi??riniA? formatas ir yra didelis. Be to, iA?oriA?kai mano kAi??ryba ganAi??tinai abstrakti, taA?iau svarbiausia yra A?inia, kuriAi?? visuomet stengiuosi argumentuotai perteikti. MedA?iagA? santykis, nuolatinis balansavimas tarp realybAi??s ir nerealybAi??s, galimo ir negalimo mane visada masino ir viliojo. Vis dAi??lto, kad ir kokios monumentalios, technologiA?kai sudAi??tingos instaliacijos bAi??tA?, jA? laikas suskaiA?iuotas kaip augaloAi??ai??i?? uA?augo, suA?ydAi??jo, A?iedus nubarstAi?? ir iA?nyko. Nesvarbu, ar ji sukurta dienai, mAi??nesiui ar metams. Man imponuoja, jog taiAi??ai??i?? savotiA?kai ekologiA?kas menas, po savAi??s nepaliekantis pAi??dsakA? ir A?iukA?liA?, neuA?imantis erdvAi??s, neA?pareigojantis ieA?koti vietos saugykloje. Instaliacija tuo tarpu iA?nyksta ir lieka tik prisiminimai…

J. A.: NemaA?iau svarbi JAi??sA? veiklos sritisAi??ai??i?? parodA? bei projektA? kuravimas. Nuo 1991 iki 2001-A?jA? kas dvejus metus organizuodavote tarptautinius simpoziumus Nidoje. Kaip viskas prasidAi??jo? Juk tai buvo pati neprikalausomybAi??s pradA?ia. Kaip pavyko A? tuo metu jaunAi??, nedaug kam A?inomAi?? A?alA? prisikviesti uA?sienio menininkus?

S. V.: Tarptautinio simpoziumo idAi??ja susiformavo Lietuvos nepriklausomybAi??s atgavimo laikotarpiu, kai ore tvyrojo daug nerimo ir neA?inomybAi??s. PrieA? pat Sausio A?vykius su manimi telefonu susisiekAi?? dizaineris Albertas Krajinskas ir papasakojo apie idAi??jAi?? Nidoje RaA?ytojA? sAi??jungos kAi??rybos namuose surengti tarptautinA? dailininkA? simpoziumAi??. PasiAi??lAi?? prisidAi??ti organizuojant. Supratau A?vykio reikA?mAi?? ir nAi?? akimirkos nedvejodamas sutikau. Buvo aiA?ku, kad tik taip uA?sienio menininkai pamatys ir paA?ins LietuvAi??, jos kultAi??rAi??, suvoks, kuo mes gyvename. Juolab kad man tuo metu jau teko nemaA?ai keliauti po uA?sienA?, ir visur jauA?iau didelAi?? informacijos apie LietuvAi??, jos kultAi??rAi?? stokAi??. SiuntAi??me kvietimus, ieA?kojome paramosAi??ai??i?? prisidAi??jo Lietuvos dailininkA? sAi??junga ir Vilniaus dailAi??s akademija, kurioje tuo metu dAi??sA?iau. Atvykusius sveA?ius veA?Ai??me prie Seimo barikadA?, prie rusA? tankA? apsupto Televizijos bokA?to, A? PaberA?Ai??, KryA?iA? kalnAi??, pas dar gyvAi?? ViliA? OrvydAi??. Jiems tai buvo neiA?dildoma patirtis ir suvokimas, kad esame kovos uA? laisvAi?? zonoje. DAi??l A?temptos situacijos garsAi??s menininkai GA?ntheris Ueckeris ir JA?rgenas Partenheimeris negavo vizA?, Maskvai motyvuojant, kad dAi??l nekontroliuojamos padAi??ties mAi??sA? A?alyje jiems atseit negalima garantuoti saugumo. Matyt, tokiu bAi??du norAi??ta iA?vengti per didelAi??s reklamos Lietuvai. Vis dAi??lto simpoziumas praAi??jo labai turiningai, verA?Ai??si tikras, sveikas meninis gaivalas. Kartu su uA?sienio menininkais renginyje dalyvavo didelAi?? grupAi?? lietuviA?. Buvo pakviesti ir jauniejiAi??ai??i?? performansAi?? surengAi?? Nomeda ir Gediminas Urbonai, grupAi?? ai??zA?alias lapasai???. Simpoziumo temAi??Ai??ai??i?? ai??zVAi??jasai??? padiktavo entuziazmas ir A?sitikinimas, kad sovietmeA?io tvaikui iA?neA?ioti reikia stipraus vAi??jo. Antrasis, jau mano vieno 1993-iaisiais organizuotas simpoziumas gavo ai??zAi??viesosai??? vardAi??. RAi??miausi metafora, kad Michailo GorbaA?iovo perestroika atvAi??rAi?? maA?Ai?? plyA?elA? A? pasaulA?, galinga ai??zVAi??joai??? jAi??ga atplAi??A?Ai?? langines, pro kurias A?siverA?Ai?? ai??zAi??viesaai???. PliAi??ptelAi??jus A?viesai, galima kaA?kAi?? A?A?iAi??rAi??ti. TodAi??l treA?iojoAi??ai??i?? 1995 m. simpoziumo tema buvo ai??zA?enklasai???, 1997 m. ai??i?? ai??zMitasai???, 1999 m. ai??i?? ai??zRefleksijosai???. 2001 m. su Vokietijos meno projektA? fondo ai??zUberfahrtai??? (ai??zPerkAi??laai???) parama surengiau baigiamAi??jA? tarptautinA? simpoziumAi??. Pagrindinis A?io renginio tikslas buvo per pirmAi??jA? nepriklausomybAi??s deA?imtmetA? surengti 5 simpoziumus, kurie atvertA? langus, kviestA? mainytis idAi??jomis, atrasti, susipaA?inti, uA?megzti kontaktus su pasaulio menininkais. DeA?imtmetis parodAi??, kad Lietuva sparA?iai A?sibAi??gAi??jo, menininkai jau galAi??jo gana laisvai keliauti, atvykstantiems sveA?iams daA?niausiai nebereikAi??jo vizA?. Taigi simpoziumai natAi??raliai neteko to ankstesniojo paA?intinio aktualumo. Be to, Lietuvoje atsirado ir sustiprAi??jo daugybAi?? kitA? svarbiA? renginiA?.

J. A.: Nuo 2001-A?jA? mAi??sA? A?alies nacionaliniuose muziejuose periodiA?kai pristatote pavieniA? menininkA? (Takako Saito, GA?ntherio Ueckerio, Mireyos Samper, Karlo Manfredo Rennertzo) kAi??rybAi?? arba rengiate tarptautines grupines parodas (ai??zSeptyni A?odA?iaiai???, ai??zLietus sutinka saulAi??ai???, ai??zFrontier spiritai???). Kas Jus skatina uA?siimti kuratoryste?

S. V.: KuratorinAi?? veiklAi?? traktuoju kaip meninAi??s kAi??rybos tAi??sAi??, o jAi?? labiausiai motyvuoja mano pilietinAi?? nuostata. Man labai rAi??pi mano A?alies sAi??kmAi?? ir teigiami poslinkiai, kuriA? tikiuosi. Savo pastangomis ir darbais nuoA?irdA?iai stengiuosi prie to prisidAi??ti. PavyzdA?iui, Nidos simpoziumai buvo rengiami beveik visai be valstybinio finansavimo, nes norAi??jau bAi??ti savarankiA?kas ir visiA?kai atsakingas uA? tai, kAi?? darau. Ai??iam darbui nuolatos A?kvepia dalyviA? dAi??kingumas, jA? nuoA?irdAi??s laiA?kai, skatinimas tAi??sti. Nidos simpoziumus ypaA? palaikAi?? kolegos Vokietijoje. JA? iniciatyva ir su jA? pagalba 1994 m. Vokietijoje A?kAi??rAi??me jau minAi??tAi?? fondAi?? ai??zUberfahrtai??? (ai??zPerkAi??laai???). Po sovietmeA?io organizacijA? man nesinorAi??jo kurti jokiA? bendrijA?, taA?iau kolegos vokieA?iai A?tikino, kad be juridinio statuso ateityje nepritrauksime partneriA? bei rAi??mAi??jA?, bus neA?manoma tAi??sti pradAi??tA? darbA?. Vokietijoje veikia privaA?iAi?? iniciatyvAi?? skatinanti kultAi??ros paramos sistema. ValstybAi?? pusAi?? paramos sumos kultAi??ros rAi??mAi??jui sugrAi??A?ina atitinkamai sumaA?intais mokesA?iais. A?inoma, paremtas projektas turi sAi??kmingai A?vykti ir uA? jA? bAi??tina tvarkingai atsiskaityti. ValstybAi?? a priori nedalija pinigA?, taA?iau iA? vidaus skatina privaA?iojo sektoriaus iniciatyvAi??.

J. A.: Prakalbus apie kultAi??ros finansavimAi?? svetur, noriu paklausti apie mAi??sA? kultAi??ros politikAi??, A?vietimAi?? bei meno edukacijAi??. Pastaruosius keletAi?? metA? Jums yra tekAi?? eiti A?vairias pareigas KultAi??ros ministerijos KultAi??ros rAi??mimo fondo (KRF), Ai??vietimo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos komisijose, taip pat uA?Ai??mAi??te atsakingas pareigas svarstant kultAi??ros ir meno projektus, vertinant aukA?tA?jA? mokyklA? programas ir t. t. Kaip vertinate kultAi??ros politikAi?? iA? vidaus? Kokius teigiamus pastarojo laikotarpio pokyA?ius ir procesus, prie kuriA? galbAi??t ir pats prisidAi??jote, galite nurodyti?

S. V.: UA?imdamas tam tikras pareigas, pagal galimybes stengiuosi iA?naudoti savo supratimAi??, patirtA? ir mintis. Deja, sprendimus valstybAi??je priima ne vienas A?mogus, o nuveikti kAi?? nors reikA?mingo individualiai valstybAi??s mastu labai sudAi??tinga. Norint ir siekiant poslinkiA?, bAi??tina A?tikinti didesnes grupes ir atsakingus asmenis. Ai??tikintiAi??ai??i?? tai rasti visiems suprantamus argumentus. Daug pastangA? dAi??jau tiek kultAi??ros, tiek A?vietimo srityse. Sutikau dalyvauti keliose tarptautinAi??se ekspertA? komisijose audituojant Vilniaus dailAi??s akademijos studijA? programas. DA?iaugiuosi matydamas, kaip per trumpAi?? 2008ai??i??2012 m. laikotarpA? VDA smarkiai pasitempAi??, nors ir suprantu, kad dar yra daug neiA?sprAi??stA? problemA?. Deja, dauguma jA?Ai??ai??i?? tai Ai??vietimo ministerijos tarnautojA? vertybiA? neiA?manymo ir arogantiA?ko nebendradarbiavimo ar net kenkimo padarinys.

Kiti didieji visuomeniniai darbai susijAi?? su KultAi??ros rAi??mimo fondu. Kaip A?inome, jis buvo finansuojamas 1 proc. surinkto tabako ir alkoholio akcizo mokesA?io. Savo pirmininkavimo fondo tarybai metais maA?iau, kaip kasmet besitraukiantis valstybAi??s biudA?etas bei maA?Ai??janti minAi??tA? prekiA? prekyba KultAi??ros rAi??mimo fondui grasAi?? badu. Esant tokiai padAi??A?iai, reikAi??jo imtis veiksmA?. Suformulavau strategijAi??, paremtAi?? buvusios VyriausybAi??s pastanga apsunkinti alkoholio ir tabako gaminiA? prieinamumAi?? valstybAi??je. PasiAi??liau atkreipti dAi??mesA?, jog kilnius Motiejaus ValanA?iaus priesakus atliepiantis VyriausybAi??s tikslas blaivinti tautAi?? negali antru lazdos galu kirsti kultAi??rai. KRF taryboje A?iai idAi??jai buvo vienbalsiai pritarta. PasinaudojAi??s pirmininko teise, atkakliai dalyvavau A?vairiA? valstybAi??s institucijA?, pradedant Vyriausybe ir baigiant Seimo komitetais, posAi??dA?iuose. Kai kitoms sritims negailestingai karpAi?? lAi??A?as, A?is kultAi??ros finansavimAi?? ginantis argumentas buvo neatremiamas net didA?iausiems skeptikams. Taip ai??zstebuklingaiai??? buvo priimtas ir pakeistas KRF finansavimo A?statymas, A?tvirtinantis naujAi?? nuostatAi??, kad nuo A?iol kultAi??rai finansuoti bus skiriama jau nebe 1, o 3 proc. per metus surinkto akcizo mokesA?io. MaA?a pergalAi?? patvirtino, kad, turint ryA?kiAi?? idAi??jAi?? ir A?inant, kaip jAi?? A?gyvendinti, galima pasiekti tikslAi??. Bet ir A?ia visai kaip meninAi??je kAi??ryboje tenka balansuoti ant galimo ir negalimo ribos. Be abejo, prie A?io laimAi??jimo prisidAi??jo labai daug A?moniA?Ai??ai??i?? tai ir prezidento patarAi??ja RAi??ta KaA?kutAi??, ir Kornelijus Platelis, ir kiti.

TaiAi??ai??i?? ne vienintelis teigiamas pokytis. TokiA? yra ir daugiau. Antai galima dA?iaugtis, kad A?kurta KultAi??ros taryba. Jeigu A?iam naujam dariniui pavyks pradAi??ti sAi??kmingai veikti, tai reikA?, kad politikai nebegalAi??s tiesiogiai kiA?tis A? kultAi??rai skirtA? pinigA? skirstymAi??Ai??ai??i?? visi sprendimai bus priimami tik ekspertiniu principu. Taip pat norAi??tA?si pasidA?iaugti ir kartu paliAi??dAi??ti, kad patvirtintoje valstybAi??s paA?angos strategijoje ai??zLietuva 2030ai??? kultAi??ra ir A?vietimas dabar jau yra pirmajame prioritetA? deA?imtuke. Tuo tarpu panaA?iose latviA? ir estA? strategijose kultAi??ra ir A?vietimas A?vardyti kaip pirmasis prioritetas. NejuA?ia kyla klausimas, kaip jA? kultAi??rininkai sugebAi??jo A?tikinti savo politikus ryA?tis tokiam sprendimui? Ai?? A?A? klausimAi?? mano biA?iuliai estai santAi??riai atsakAi??, kad mAi??sA?, lietuviA?, paprasA?iausiai yra per daug. Kai mAi??sA? liks 1 ar 2 milijonai, tuomet neabejosime, kad kultAi??ra ir A?vietimas mAi??sA? strategijoje privalo bAi??ti prioritetinAi??s sritys. Estai teisAi??s. KultAi??ra ir A?vietimas garantuoja ar bent jau palaiko valstybAi??s iA?likimAi??. Be jA? valstybAi??Ai??ai??i?? tik industrinAi?? dykynAi?? su tarptautiniA? koncernA? sandAi??liais, tranzito keliais ir tarptautiniais oro uostais.

J. A.: AA?iAi?? uA? pokalbA?.

Saulius Valius: between the possible and the impossible

by Jurga ArmanaviA?iAi??tAi??

The interview with the Renaissance type artist Saulius Valius, who works in graphic arts and installation, exhibition architecture and design, acts as curator of exhibitions and runs a successful enterprise Ekspobalta, enjoying fully merited acclaim, embraced all these themes as multiple facets of his creativity, as well as aspects of cultural policy where he also has contributed.

J. A.ai??i??You majored in graphic arts, but for two past decades you are known as an installation artist.

Saulius Valius.ai??i??For a decade after graduation I created fine prints and participated in exhibitions. I did not completely lose my interest in graphic arts entirely afterwards, eitherAi??ai??i?? in 2003 and 2005, I created exhibition designs for the CAC graphic art shows. But I have always been attracted by forms outside the plane and have taken interest in different media, sculpture, installation, architecture. The first visions in three dimensions are already emerging in my last lithographs from the end of the 1980s. In the spring of 1991, I organized an international symposium Wind in Nida, and created, in the dunes, a spatial installation Mirage. The same year I realized the first in Lithuania big installation-performance in a closed space. The German journalist Ivon Friedrichs from Reinische Post has referred to my installations as spatial graphic art. This term could happily apply to most of my works, though it is a relative description. The installation Death Loop marked a breaking point in my art.

All of my installations take inspiration from the theme and location. It was already in 2002 when I created a 12-meter tall kinetic installation, A Book of the History of Lithuania, for the Lithuanian pavilion at the Frankfurt Book Fair. In creating the installation I was ruminating about uniqueness of the Lithuanian language and its ai???phoenix effectai??i??: in forty years of banning the language it did not disappear, but on the contrary, it resuscitated, strengthened, and assumed a new form. In 2007, at the National Turin Film Museum I realized a kinetic installation Synergy. The idea of the work struck me on the spot, upon entering the main space of incredible height. (I was responsible for the architectural design of Lithuanian exhibition at Turin Book Fair where Lithuanian participated as a guest of honour).

J. A.ai??i??It is obvious that the environment and space spontaneously suggest you ideas for your installations.

S. V.ai??i??Another example, in 2012, I was invited to participate in Daejeonai??i??s Biennial the Energy. There I could realize my sound installation Bell Orchestra, which had waited for an opportunity for nearly ten years. In a large circle, at generous spaces, I installed nine bamboo tripods and fixed a bell in each. All of them were operated from one keyboard attached to ai???motherai??? bamboo object on three legs installed centrally in the circle. When the viewers played the keys, the bells sounded in the space in a circle at different corners of the park.

J. A.ai??i??Your installations frequently organically connect with your designs for the national pavilions and exhibitions of Lithuania round the globe. Among such, your works for the national pavilions at the EXPO Zaragoza 2008 and EXPO Shanghai 2010 stand apart. The ingenious and attractive concepts of the Rain House and Fly, Lithuania and their realizations were received with great interest in Lithuania and abroad.

S. V.ai??i??Such tasks as the design of the National pavilion at the world EXPO can be compared with climbing of Mount Everest in alpinist termsAi??ai??i?? such is their ambition, their complexity and scope. There is nowhere higher and nothing more complex. This yearai??i??s installation The Gardens of Europe, in the atrium of Justus Lipsius building in Brussels, done on the occasion of the Lithuanian Presidency of the European Council, is the most recent work in the same ai???seriesai??i??. For me, as an artist and a citizen, the task of representing the national heritage of Lithuania at the UN headquarters and installing the first permanent exhibitions on the occasion of the opening of the long-awaited National Gallery of Art in Vilnius were the most committing tasks I approached with a lot or responsibility.

J. A.ai??i??Your installations employ unique materialsAi??ai??i?? fragile and perishable (yarn, paper) or, in opposition, hard and monumental (stone, different mechanisms). It is a paradox that these technologically challenging conceptions in your hands turn into precise and subtle works.

S. V.ai??i??The materials I opt for have been reduced, starting with 1991, to flax or cotton yarn and paper. All my major installation work featured paper scarps, tapes, leaves and yarn. I jokingly say that in most cases all I need can fit into a handbag. Though outwardly my art seems quite abstract, it always sends a message, and to communicate it in a reasoned way is a major task to me. The relationship between materials, the condition of being poised between reality and irreality, the possible and the impossible has always imposed and attracted me.

J. A.ai??i??Curating projects and exhibitions is another equally important sphere of your activities.

S. V.ai??i??I perceive curating work as an extension to my artistic creation, while the strongest motivation comes from my civil sentiment. The idea of the first international symposium emerged at the time of anxiety and uncertainty, which marked the years of winning back Lithuanian independence. The 1st international symposium Wind took place in Nida in 1991, the 2nd was entitled Light (I used a metaphor that Gorbachevai??i??s perestroika opened a small gap onto the world, the powerful Wind torn the window shutters open, and Light poured in), 3rd symposium, in 1995, was entitled Sign, followed by the Myth in 1997, and the 1999 event was Reflections. In 2001, I organized a finalizing symposium under the flag of the Uberfahrtai??i??PerkAi??la Foundation. The Nida symposiums received a strong support from Germany. Their initiative and help led to the founding of the German foundation Uberfahrtai??i??PerkAi??la in 1994.

J. A.ai??i??In recent years you have been involved, in different positions, in the assessment of all kinds of projects and programmes by the state institutions. How do you see Lithuanian culture policy?

S. V.ai??i??State level decisions are never made by one individual. In order to achieve the desired changes, it takes to persuade larger groups and responsible individuals. ai???Persuadingai??i?? means finding the arguments which are clear to all. I have put plentiful efforts in the field of culture and education. I agreed to participate in several of international peer reviews of the study programmes by VAA. I am happy to see the progress made by the school during the period from 2008ai??i??2012, yet multiple problems remain to be solved. Unfortunately, most of them is the outcome of the Ministry of Education and Scienceai??i??s inability to differentiate between values, their arrogant refusal to cooperate, or simply, straightforward damage. My other big works on the level of culture policy are connected with the Culture Support Fund. We can welcome the creation of a Culture Council. If this new body is to run smoothly, it will exclude politicians from direct distribution of ai???cultural moneyai??i??Ai??ai??i?? all decisions are going to be made by the principle of expertise. Culture and education can provide for or at least sustain the existence of a state. Without them a state is an industrial desert with storages of international concerns, transit routes and international air ports.