Sava ir svetima istorija

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA
POTEMAi??: LietuviA? literatAi??ra
AUTORIUS: Monika KareniauskaitAi??

DATA: 2011-12

Sava ir svetima istorija

Monika KareniauskaitAi??

Ruta Sepetys,
TARP PILKA? DEBESA?: Romanas,
iA? anglA? kalbos vertAi?? Lina BAi??gienAi??,
Vilnius: Alma littera, 2011, 336 p., 2000 egz.

Ai??

Ai??Nors aA? maA?iau daugybAi?? filmA? apie HolokaustAi??, nAi?? vienas
iki A?iol dar nepriartino prie jausenos, bent panaA?ios A? tAi??,
kuri turAi??jo bAi??ti iA? tiesA? patiriama koncentracijos stovykloje.
1
Quentin Tarantino

Antropologijos klasikA? iA?mintis byloja, kad iA? tiesA? suvokti kitAi?? A?manoma tik visiA?kai perpratus, ai??zA?Ai??jusai??? A? jo kultAi??rAi??, atsiA?adAi??jus nuosavos kultAi??rinAi??s tradicijos primetamA? stereotipA?, mitA? ir iA?ankstiniA? nuostatA?. Kita vertus, giliai mumyse tAi??nanA?ios nuosavos kultAi??ros formos, kolektyvinAi??s patirtys daA?niausiai tampa ne pagalbininku, o trukdA?iu interpretuoti savAi?? kultAi??rAi?? ir istorijAi??. Tarsi A?v. Antano epochos asketams, paliekantiems visuomenAi?? tam, kad iA?girstA? DievAi??, ai??i?? kiekvienam iA? mAi??sA? retkarA?iais naudinga ai??ziA?eiti iA? pasaulioai???, palikti A?prastAi?? ir saugiAi?? aplinkAi??. Tam, kad suprastume patys save… Tam, kad galAi??tume A? savo bAi??tA?, patirtis, kultAi??rAi?? paA?velgti daug objektyviau, iA? laiko, nuotolio ir kitokiA? perspektyvA?.

Apie diskursAi??

LietuviA?koje tremties tematikoje vyrauja atsiminimA? A?anras. KalbAi??ti A?ia tema imta dar Antrojo pasaulinio karo metais. 1943 m. iA?eivijoje iA?leista Alenos DevenienAi??s knyga Lietuvos tremtiniA? tragingas likimas,Ai??parengta kalbos, pasakytos Amerikos lietuviA? konferencijoje Pitsburge, pagrindu2. 1944 m. iA?eivis Juozas Prunskis, tiesa, pats nebuvAi??s tremtyje, iA?leido knygAi?? Sibiro iA?trAi??mime ir bolA?evikA? kalAi??jime3. 1953Ai??m. pasirodAi?? emigranto Kazimiero BarAi??no noveliA? rinkinys Giedra visad grA?A?ta4. VisAi?? sovietinAi??s okupacijos laikotarpA? iA?eivijoje vis pasirodydavo tai vienas, tai kitas leidinukas apie tremtA?, o tremtiniA? atsiminimai cirkuliavo pogrindyje.

Lietuvai atgavus NepriklausomybAi??, tokiA? knygA? leidyba tapo masiA?ka. Dar 1989 m. iA?leistas rinkinys Leiskit A? tAi??vynAi??: TremtiniA? atsiminimai5. Tais paA?iais metais pasirodAi?? ir daugiau analogiA?kos literatAi??ros ai??i?? pavyzdA?iui, vyresniajam mokykliniam amA?iui skirta AmA?ino A?A?alo A?emAi??6. Nuo tada ai??i?? kasmet iA?leidA?iama po keletAi?? ar keliolika knygA? tremties tematika. Ai??domi tendencija ai??i?? pastaruoju metu pastebimas vis didesnis susikoncentravimas A? tremties realybAi?? patyrusiA? vaikA? ir paaugliA? iA?gyvenimus7.

Tiesa, dauguma tremtiniA? atsiminimA? ar knygA? apie tremtA? turi vienAi?? ypatybAi?? ai??i?? yra raA?ytos paA?iA? tremtiniA? arba jiems artimos aplinkos A?moniA?. TodAi??l natAi??ralu, kad jos stokoja A?taigesnio stiliaus, o raA?ymas iA? aukos perspektyvos lemia nenorAi?? leistis A? skaudA?ias emocijas, dokumentiA?kumAi?? ar subjektyvumAi??. TokiA? atsiminimA? tikslas ai??i?? informuoti kas A?vyko, klaidingai manant, kad faktai patys kalba uA? save ir kad uA? faktA? slypinA?ios patirtys bus akivaizdA?ios tremtinio dalios nepatyrusiesiems. VienA? garsiausiA? ai??i?? Dalios GrinkeviA?iAi??tAi??s atsiminimA? Lietuviai prie LaptevA? jAi??ros8 ai??i?? tonas taip pat santAi??rokas, dokumentiA?kas. Tokios knygos, be abejo, puikiai tinka informuoti, taA?iau byloja apie aiA?kA? atotrAi??kA? tarp raA?anA?iojo ir skaitanA?iojo, pastarojo neA?sileidA?iant gilyn, A? savo subjektyvias, ir, kaip A?sivaizduojama, tik patiems tremtiniams suvokiamas patirtis.

NetikAi??ti rakursai

Taigi iA? pirmo A?vilgsnio Ruta Sepetys A? lietuviA?kAi?? tremties tematikAi?? ir tekstA? visumAi?? A?A?oka tarsi svetimkAi??nis. Ai??i A?sikAi??nijusi ai??zamerikietiA?ka svajonAi??ai??? sentimentalios moters pavidalu mums, uA?sidariusiems savuose kultAi??riniuose kompleksuose, pasitikAi??jimo nesukelia. Sakoma, kad tik A?ydas gali iA? tiesA? suprasti Ai??oa, tik tremtinys ai??i?? suvokti SibirAi??.

Ai??iek tiek meluoju. Rutai Sepetys lietuviA?ka tematika nesvetima dAi??l jos kilmAi??s. Jos tAi??vas, Jurgis Ai??epetys, Lietuvos kariuomenAi??s karininko Jono Ai??epeA?io sAi??nus, gimAi?? Kaune. 1940-aisiais, SovietA? SAi??jungai okupuojant LietuvAi??, A?eimai teko bAi??gti. Devynerius metus gyvenAi?? pabAi??gAi??liA? stovykloje Vokietijoje, 1949 m. Ai??epeA?iai atvyko A? Jungtines Valstijas9.

Galima numanyti, kad, dAi??l kontaktA? su lietuviA?ka diaspora, raA?ytoja turAi??jo galimybAi?? prisiliesti prie tremties siuA?eto, jo atminties ir vertinimA?, liudijimo ir mitologijos. PavyzdA?iui, GrinkeviA?iAi??tAi??, kuriai lemtingAi??jA? birA?elA? buvo keturiolika (jos atsiminimai iA?leisti ir anglA? kalba10, Sepetys jais naudojosi11), galAi??jo tapti pagrindinAi??s romano Tarp pilkA? debesA? veikAi??jos ai??i?? penkiolikmetAi??s Linos ai??i?? prototipu.

Kad ir kaip bAi??tA?, A?ios sAi??sajos su kultAi??rine tradicija per menkos. JA? nepakanka, kad galAi??tume romano autorAi?? priskirti antropologiniam savam. Lietuvoje jai teko lankytis vos kelis kartus. Tad stebinA?iojo iA? A?alies pozicija A?iuo atveju pasitarnauja gilesniam temos unikalumo suvokimui. Ir nors romano raA?ymas nereikalauja mokslinio tyrimo ai??i?? autorAi?? nejuA?ia tampa ta kita, padedanA?ia naujai paA?velgti A? istorijAi?? ir atmintA?, kurioje verdame… Net nemAi??gindami pro puodo kraA?telius A?A?velgti horizonto.

Kitoks kalbAi??jimas ai??i?? kalbAi??jimas masAi??ms

KultAi??rinis kitoniA?kumas ai??i?? stiprioji knygos pusAi??. Taip atsitinka, visA? pirma, dAi??l Rutos Sepetys neutralumo tremtiniA? kalbinio diskurso atA?vilgiu. AutorAi??, laisva nuo tradicinio lietuviA?ko kalbAi??jimo tremties tema, geba A?A? kiek pabodusA? ir iki skausmo A?inomAi?? siuA?etAi?? perteikti intriguojamai naujai. To akivaizdA?iai trAi??ko ligA?ioliniams tremtiniA? atsiminimams ir kitokiems leidiniams.

Romanas ai??i?? iA? tiesA? gerai sukaltas ir uA?programuotas tapti komerciA?kai sAi??kmingu. Tai lemia paprastas, aiA?kus kalbAi??jimas, nesudAi??tingas tekstas, A?domus siuA?etas, A? tremties naratyvAi?? A?pinta meilAi??s istorija. Knygoje pasakojama, kaip 1941 m. birA?elA? universiteto dAi??stytojo Kosto Vilko A?eima iA?tremiama vidurnaktA?, pagrindinei veikAi??jai Linai net nespAi??jus persirengti naktiniA? marA?kiniA?. Taip vos per vienAi?? naktA?, dAi??l DidA?iosios politikos ambicijA?, griAi??na konkreA?ios A?eimos likimas. Lina, perspektyvi bAi??simoji dailininkAi??, Edvardo Muncho gerbAi??ja, nuo A?iol, it kokioje realybAi??s dramoje, drauge su motina ir jaunesniuoju broliu imasi kovoti dAi??l iA?likimo. VaizdA?iai perteikiami visi dramatiA?ki tremtiniA? kasdienybAi??s niuansai ai??i?? kelionAi?? gyvuliA? vagonuose, tuA?tinimasis ir lavonA? mAi??tymas tiesiai per skylAi?? grindyse, NKVD pareigAi??nA? seksualinis priekabiavimas, priverstinAi?? tremtiniA? moterA? prostitucija, gyvenimas darbo stovyklose, kur uA? buroko nugvelbimAi?? grAi??sAi?? likti be dantA?, ir atA?iauri kova su beprotiA?ku A?alA?iu prie LaptevA? jAi??ros. Visa tai perteikiama itin suasmenintai. Viena yra galvoti apie statistinius 300Ai??000 iA?tremtA? Lietuvos gyventojA?. Visai kas kita ai??i?? A?sijausti A? konkreA?iAi?? istorijAi??. Kartais vienas A?mogus ai??i?? tai visas atskiras pasaulis…

KritikA? akcentuojamas emocinis A?io teksto poveikis12 taip pat neabejotinas. Galiu patvirtinti ai??i?? pravirkdo. Taigi atrodo, kad Tarp pilkA? debesA? ai??i?? kAi??rinys, sAi??moningai raA?ytas, laikantis bestseleriA? ai??zgaminimoai??? taisykliA?. Amerika eilinA? kartAi?? moko ai??i?? neA?domiA? temA? nebAi??na. Tik prasta vadyba.

Be abejo, toks ai??zpopsiA?kumasai???, pataikavimas mainstreamai??i??o skoniams turi savo kainAi??. Tad virtuoziA?ko A?aidimo prasmAi??mis ir A?odA?iais gerbAi??jai nusivils. RaA?ymo stiliaus nepretenzingumas, kaip ir prasmiA? gilumo trAi??kumas, yra akivaizdus. Knyga laisvai praryjama per pusdienA?. Ir aA?iAi?? Dievui!

ai??zMisija neA?manomaai??? ai??i?? misija A?gyvendinta

Kaip jau turbAi??t supratote, ai??zholivudiA?kaai??? stilistikaAi??ai??i?? stiprioji knygos pusAi??. Galima pajuokauti ai??i?? toks estetinis pasirinkimas puikiai atliepia vietinius ir geoAi??politinius Lietuvos Respublikos tikslus! Pats knygos pasirodymo kontekstas ai??i?? 2011-ieji, Lietuvos Seimo dedikuoti ai??zLaisvAi??s gynimui ir didA?iA?jA? netekA?iA? atminimuiai??? ai??i?? iA?kalbingas. Knygos leidimas iA?kalbingas ir turint omenyje tokius A?vykius kaip Europos atminties ir sAi??A?inAi??s platformos A?steigimas. Vis dAi??lto Tarp pilkA? debesA? tarnauja ne vien politiniams tikslams. Pasiekti tarptautiniA? pergaliA?, A?vertinant sovietA? nusikaltimus,Ai??ai??i?? itin sunku. Dar sunkiau transformuoti mAi??stymAi?? ai??i?? sAi??moningumAi?? vakarietiA?kA? visuomeniA?, 1945-uosius vis dar suvokianA?iA? per PergalAi??s metaforAi??. Taigi didaktinis knygos aspektas itin ryA?kus. Ir ne tik jiems, kitiems, tai reikalinga. Pirmiausia ai??i?? mums patiems, ai??ztarybiniA? deA?reliA?ai??? mito A?kaitams.

Tarp pilkA? debesA? ai??i?? jau iA?leistas ir, svarbiausia, perkamas, vadinasi, vartojamas romanas ai??i?? JAV, Anglijoje, Brazilijoje, Australijoje, Kinijoje, Kroatijoje, Suomijoje, PrancAi??zijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Olandijoje, Honkonge, Vengrijoje, Italijoje, Japonijoje, KorAi??joje, LatAi??vijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Ai??vedijoje, Taivane, Tailande, Turkijoje.

ai??zAkis atveriantis tikros tragedijos vaizdavimas, raA?ytas grakA?A?iai ir su A?irdimiai???, ai??i?? konstatavo Los Angeles Times13. PadAi??ti atsimerkti prieA? bauginanA?iAi?? tikrovAi??, liudijamAi?? tAi??kstanA?iA? patirA?iA?. Tikriausiai, tokia ir yra A?io romano misija.

SiuA?etas, veikAi??jai, A?altiniai

Tremties istorija pasakojama iA? penkiolikmetAi??s Linos VilkaitAi??s perspektyvos. Ko gero, toks pasirinkimas nemenkai prisideda prie romano emocinio A?taigumo. A?iauri ir nesuvokiama tikrovAi??, stebima paauglAi??s, iA? tikrA?jA? paperka. ai??zLina ai??i?? herojAi??, kuria tikAi??ti gali tiek jauni, tiek vyresni skaitytojaiai???, ai??i?? pripaA?A?sta Enterntainment Weekly14. Knyga priskiriama paaugliA? literatAi??rai.

AutorAi?? galima pagirti uA? sugebAi??jimAi?? korektiA?kai naudoti A?altinius ai??i?? nors tokio elgesio tikrai nereikalauja vaizduotAi??s iA?mone pagrA?stas romano A?anras:

Rengdamasi raA?yti A?iAi?? knygAi??, aA? dukart buvau nuvaA?iavusi A? LietuvAi??. Susitikau su savo giminaiA?iais, kuriems pavyko iA?likti gyviems tremtyse ir gulaguose, su psichologais, istorikais ir valstybAi??s pareigAi??nais. Daugelis pasakojimA? ir situacijA?, apraA?omA? A?ioje knygoje, yra tikri ir papasakoti man iA?gyvenusiA?jA? tremtiniA? bei jA? artimA?jA?, be to, kaip jie tikino, atspindintys bendrAi?? Sibiro tremtiniA? patirtA?. (p. 330)

Galima net neabejoti tokio autorAi??s pareiA?kimo nuoA?irdumu. PavyzdA?iui, neseniai paskelbtas keturiolikmetAi??s birA?elio tremtinAi??s dienoraA?tis15 be galo tiksliai atkartoja iA?galvotos Linos iA?gyvenimus. Tad dokumentiA?kumas, nors romanui ir nebAi??tinas, iA?ties pagirtinas.

SmulkiA? netikslumA? neiA?vengta. Tarkime, autorAi??s sprendimas iA?galvotas pavardes sulipdyti iA? bendriniA? lietuviA? kalbos A?odA?iA? ir vardA? mAi??sA? skaitytojui gali kelti atlaidA?iAi?? A?ypsenAi??. Dar vienas netikslumas, padedantis suvokti, kad kAi??rinys ai??i?? tik fikcija, tai kai kuriA? veikAi??jA? charakteriA? moralinis grynumas. AiA?kiausiai toks kraA?tutinis tapymas vien balta arba juoda pasireiA?kia beveik A?ventosios Elenos VilkienAi??s ai??i?? Linos motinos ai??i?? portrete. Kitas kraA?tutinumas ai??i?? iA?tisAi?? blogio tirA?tumAi?? simbolizuojantis NKVD virA?ininko portAi??retas, taA?iau kiti veikAi??jai sveikai dreifuoja savo paA?iA? moralinAi??se dramose.

Nors iA?orinAi??s aplinkybAi??s, buitinAi??s smulkmenos ir tremties A?iaurumai knygoje neretai uA?goA?ia vidines veikAi??jA? dilemas, taA?iau romano kulminacijoje po poliarinAi??s nakties patekanti Sibiro saulAi?? yra metaforiA?kai susipynusi su galutiniu Linos pasirinkimu. Be abejo, atleidimas nugali teisAi??tAi?? neapykantAi?? neiA?galvotam prieA?ui. Anoks ten Holivudas be ai??zHappy Endai???!

Vietoj epilogo

Skaitymo procese iA?ryA?kAi??jantis romano pobAi??dis verA?ia tikAi??tis ekranizacijos. Ko gero, kiek per optimistiA?ka yra viltis, kad pagaliau sulaukAi??me baltiA?kojo Ai??indAi??lerio sAi??raA?o. Bet kuklintis Rutai Sepetys taip pat nAi??ra reikalo. Jos talentas kalbAi??ti paprastai, visiems suprantama kalba, ne vienam vakarieA?iui (ir ne tik!) jau padAi??jo susivokti, kAi?? reiA?kia, perfrazuojant QuentinAi?? Tarantino, bAi??ti sovietA? represijA? auka. O aA?, asmeniA?kai ir subAi??jektyviai, apie siuA?etAi?? siAi??lau pagalvoti Lietuvos kino kAi??rAi??jams. Gal pagaliau pavyktA? sukurti herojinAi?? dramAi?? ai??i?? toli pralenkianA?iAi?? ne tik estetiA?kai lAi??kA?tokAi??, bet ir vertybiA?kai neadekvatA? TadAi?? BlindAi??16. Akivaizdu, kad Rutos Sepetys vaizduotAi??je uA?gimusi Lina, giliai iA?jaustomis moralinAi??mis dramomis, arA?ia kova uA? bAi??vA? ir meile Lietuvai toli lenkia pastarAi??jA?.

______________________________________

1 Even though I have seen many films about the Holocaust, none up to that point had managed to get at the feeling of what it was like to be in the inside of a concentration camp, ai??i?? reA?isierius Quentinas Tarantino apie Ai??indlerio sAi??raA?Ai?? (Samuel Blumenfeld, ai??zTarantino on casualties of warai???, 2009-08-29, in:
www.angelfire.com).

2Ai??Ai?? Alena DevenienAi??, Lietuvos tremtiniA? tragingas likimas, Kalba, pasakyta Amerikos lietuviA? konferencijoj Pittsburgh, Pa., rugsAi??jo 3 d., 1943, Boston: J. P. Tuinila, 1943.

3 Ai?? Juozas Prunskis, Sibiro iA?trAi??mime ir bolA?evikA? kalAi??jime, Chicago: Agn. GilienAi??, 1944.

4 Ai?? Kazimieras BarAi??nas, Giedra visad grA?A?ta, Memmingen: Tremtis, 1953.

5 Ai?? Leiskit A? tAi??vynAi??: TremtiniA? atsiminimai, atsiminimus surinko ir spaudai partengAi?? KAi??stutis Pukelis, Kaunas: Ai??viesa, 1989.

6 Ai?? AmA?ino A?A?alo A?emAi??, sudarAi?? Aldona A?emaitytAi??, Vilnius: Vyturys, 1989.

7 Ai?? Sibiro vaikai: Lietuvos vaikA? tremtiniA? atsiminimai, sudarAi?? Irena KurtinaitytAi?? ir Vidmantas Zavadskis, Kaunas: Naujasis lankas, 2011; Tremties dienoraA?A?iai: BliAi??dA?iA? A?eimos tragedija, sudarytoja Elena StulgienAi??, dienoraA?A?ius A?ifravo Rita GodliauskienAi??, redagavo, paaiA?kinimus raA?Ai??, tekstus iA? rusA? kalbos vertAi?? Elena StulgienAi??, Vilnius: Lietuvos gyventojA? genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011; Julija Benedikta UleviA?ienAi??, Tremtis vaiko akimis, Kaunas: M. A?epulio firma, 2009.

8 Ai?? Dalia GrinkeviA?iAi??tAi??, Lietuviai prie LaptevA? jAi??ros, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 1997.

9 Ai?? Rutos Sepetys interneto puslapis, http://www.rutasepetys.com/about.html; Rita StankeviA?iAi??tAi??, ai??zTremtiniA? likimai sujaudino uA?sienio leidAi??jusai???, 2010-08-21, in: http://www.lrytas.lt/-12823975461282359023-tremtini%C5%B3-likimai-sujaudino-u%C5%BEsienio-leid%C4%97jus.htm.

10Ai?? Dalia GrinkeviA?iAi??tAi??, A Stolen Youth, a Stolen Homeland: Memoirs, translated from lithuanian by Izolda GeniuA?ienAi??, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2002.

11 Vytautas Guliokas, ai??zKada kilnAi??s siekiai nesulaukia pritarimoai???, 2011-12-07, in: http://www.voruta.lt/kada-kilnus-siekiai-nesulaukia-pritarimo.

12 PavyzdA?iui, ai??zBetween Shades of Grey by Ruta Sepetysai???, in: Books Inc., in: http://www.booksinc.net/blog/not-your-mothers-book-club/between-shades-gray-ruta-sepetys.

13 Susan Carpenter, ai??zNot Just for Kids: ai??zBetween Shades of Grayai??? by Ruta Sepetysai???, in: Los Angeles Times, 2011-03-27, in: http://articles.latimes.com/2011/mar/27/entertainment/la-ca-ruta-sepetys-20110327.

14 Karen Valby, ai??zBetween Shades of Greyai???, in: Entertainment Weekly, 2011-03-16, in: http://www.ew.com/ew/article/0,,20474093,00.html.

15 Tremties dienoraA?A?iai.

16 A?r. Tomas Daugirdas, ai??zTadas Blinda: patriotizmas komercijaiai???,Ai??in: Naujasis A?idinys-Aidai, 2011, Nr. 7, p. 440ai??i??441.