Savistaba ir nuostaba, arba Pasvarstymai apie AA? ir Tai

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ros mokslas ir kritika
AUTORIUS:Ai??Alfredas GuA?A?ius

DATA: 2013-10

cialis daily dosage.

Savistaba ir nuostaba, arba Pasvarstymai apie AA? ir TaiAi??

Alfredas GuA?A?iusAi?? cheap cialis black

Pastaruoju metu nemaA?ai lietuviA? prozininkA?, poetA?, literatAi??rologA? raA?o autobiografinio pobAi??dA?io knygas. PasirodAi?? nemaA?ai ir tokiA? groA?iniA? kAi??riniA?, kuriuose po eseistine arba grynai menine forma slypi jeigu ne autobiografinis, tai jau daugmaA? autentiA?kas autoriaus sielos pasaulis. Savistaba, kAi??rybinAi?? introspekcija jokiais laikais nebuvo dingusi iA? filosofA?, raA?ytojA?, menininkA? dienotvarkAi??s. VaizdA?iai kalbant, vos tik iA?sivadavo iA? demokritiA?kojo materialistinio mAi??stymo, didieji antikos filosofai Platonas ir Aristotelis sukAi??rAi?? tvirtus pamatus idealistiniam sielos savaimingumui pagrA?sti ir jos santykiA? su kAi??nu dialektikai suvokti.

Turime A?io A?anro ai??zauksinAi?? klasikAi??ai???: ir VakarA?, ir RytA? literatAi??rose rastume ne vienAi?? ai??zsielos dialektikosai??? meistrAi??. LietuviA? literatAi??roje Jonas BiliAi??nas, Antanas Vienuolis, Ai??atrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas, Ieva SimonaitytAi??, Juozas BaltuA?is ir kiti raA?ytojai taip pat yra palikAi?? savaimingus, laiko erozijai nepasiduodanA?ius sielos plazdAi??jimo ai??zseismografusai???.

DidA?iumAi?? pastarAi??jA? deA?imtmetA? pasirodA?iusiA? autobiografinio pobAi??dA?io knygA? su A?domumu perskaiA?iau (naujausia ai??i?? Vandos ZaborskaitAi??s ai??zAutobiografijos bandymasai???). Tos knygos A?vairios, kaip A?vairAi??s ir patys autoriai. IA? tA? knygA? atsiveria plati istorinAi?? panorama, sodrus socialinis-politinis laikas, tautos gyvenimas ir skirtingi autoriA? likimai. Jas vertinti galima A?vairiais poA?iAi??riais ai??i?? meniniu, psichologiniu, istoriniu, filosofiniu, metafiziniu, humanistiniu. VienAi?? matAi?? visoms bAi??tA? sunku pritaikyti. KeletAi?? jA? teko recenzuoti, A?ia pabandysiu pateikti vienAi?? iA? galimA? interpretacijA?.

Kadaise atmintyje A?strigo indA? A?andogja upaniA?ados (vedantiA?kosios teologijos pagrindA?) teiginys ai??i?? tat tvam asi (tatai tu esi), kuriuo nustatomas AA? ir tikrovAi??s santykis, rAi??pintis daugeliui mAi??stytojA? bei raA?ytojA?. Atsiliepdamas A? minAi??tos upaniA?ados teiginA?, ispanA? raA?ytojas ir filosofas Miguelis de Unamuno knygoje ai??zApie tragiA?kAi?? A?moniA? ir tautA? gyvenimo jausmAi??ai??? samprotauja: ai??zTaip, aA? esu tai, kaip ir tai yra aA?, ir viskas, visi daiktai yra mano. Ir kaip savAi??s aA? ieA?kau ir myliu savo artimAi??, nes jis gyvena manyje kaip mano sAi??monAi??s dalis, nes jis ai??i?? toks pat kaip ir aA?, nes jis ai??i?? manoai???1.

MAi??slioje eseistinAi??je apysakoje ai??zPigmalijono sindromasai??? (1989), o vAi??liau autobiografinAi??se knygose ai??zPro dAi??mus: deimantais nusAi??tasai??? (1998), ai??zKaustytos A?Ai??sysai??? (2012) poetas Albinas Bernotas irgi daug samprotauja apie savistabos svarbAi??. Gilindamasis A? savo, kaip kAi??rAi??jo, asmenybAi??s susidvejinimAi??, padiktuotAi?? socialistiniA? gyvenimo sAi??lygA?, jis su kartAi??liu raA?o: ai??zNejaugi ir aA? A?liauA?iojau migloje lyg aklas kurmis? Ne, aklas negalAi??jau bAi??ti, nes su pagarba A?iAi??rAi??jau A? iA?temptAi?? audeklAi??, negana to ai??i?? kAi??liau jA? aukA?tyn savo eiliuotu A?odA?iu [A?ia autorius turi omeny kolAi??kieA?iA? gurguoliA?, veA?anA?iA? pyliavAi??, devizAi?? ai??zGrAi??dai ai??i?? valstybei!ai??? ai??i?? A. G.]. Tai iA? kur Ai??mAi??si tasai baisus dvilypumas, kurA? dabar privalAi??A?iau tik pasmerkti? IA? kur Ai??mAi??si sudvejintas, subjaurotas poA?iAi??ris A? to meto gyvenimAi??? Deja, tas pats gyvenimas ar tik nebus jo ir pagimdAi??s. Ir A?Ai??kis buvo teisybAi??, ir migla ai??i?? teisybAi??, dvi didelAi??s teisybAi??s, bet jos niekaip nelipo viena prie kitos, nesijungAi??, pjovAi??si. ReikAi??jo turAi??ti dvi poras akiA?, kad matytum, kas darosi, dvi A?irdis ai??i?? kad pajustum…ai??? Ir toliau A. Bernotas padaro toliaregiA?kAi??, skaudA?iAi?? ir sau, ir man ir, manau, daugeliui sovietiniA? laikA? literatA? (suprantama, ne visiems) iA?vadAi??: ai??zKas neskAi??lAi?? savAi??s pusiau, to tykojo pavojus tapti vieno ar kito tikAi??jimo davatka, gauti kelialapA? A? A?iaurAi??s kurortus. Toksai savAi??s skaldymas A? dalis svetimas A?mogaus prigimA?iai, kadangi A?mogus ne tik biologiA?kai, ir visais kitais atA?vilgiais uA?koduotas vienam vieninteliam gyvenimui, nes nugyventi du gyvenimus dar niekam nepavykoai??? [kursyvas mano ai??i?? A. G.]2.

TodAi??l neatsitiktinis knygoje pirmiau A?ios iA?vados pateiktas A?spAi??dingas epizodas apie jos autoriaus ir kolegos Anzelmo MatuA?io kelionAi?? A? tolimAi??jAi?? MeksikAi??. Dar sovietiniais laikais atsidAi??rAi??s kitame pasaulio kraA?te ir ieA?kodamas sAi??sajA? su laikinai palikta dviveide tikrove, A. Bernotas akylai ir ausylai stebi svetimus A?mones, jA? paproA?ius, kultAi??rAi??. IeA?kodamas suvenyrA?, jis (ir Anzelmas) patiria daug nuotykiA?. TaA?iau A?simintiniausios ir labai tinkanA?ios A?io straipsnio problematikai yra A. Bernoto refleksijos apie bAi??tinAi?? AAi?? ir tikrovAi??s atspindA?io sAi??monAi??je vientisumAi??. Jos poetui nedavAi?? ramybAi??s dar praAi??jusio A?imtmeA?io gale, man pasidarAi?? aktualios galvojant apie A?A? straipsnA?.

online pharmacy with paypal.

Ai??siskaitykime ir pamatykime A?A? A. Bernoto knygos fragmentAi??: ai??zIr mudu su Anzelmu apsAi??da nelabasis, bet abu gerai suprantame, kad bAi??dami A?A?Ai??lAi??s ir grobuoniA?ki, kaip kokie ispanai, nedaug kAi?? telaimAi??sim… A?ionykA?A?io lietaus A?velnumas ir glamonAi?? vakarykA?A?iui A?narAi??dama nusirito per mAi??sA? vienplaukes galvas tartum slapA?ia pakuA?dAi??tas perspAi??jimas: A?ia ir lietus lyja, ir A?mogus gyvena ne pasirodymui ir parodymui, bet jis gyvena, kaip ir kiekvienam iA? mAi??sA? derAi??tA? gyventi ai??i?? ne smalsiam praA?alaiA?iui A?iAi??rovui, idant jam nuostabos virpuliai ristA?si per nugarAi?? lyg A?alti laA?ai staiga uA?griuvus A?spAi??dA?iA? liAi??A?iai. Ir tai nuo pat maA?ens, matyt, iA? prigimties, nes niekur kitur nesu matAi??s tiek nevaikiA?kai susikaupusiA? vaikA? kaip A?ia: ne, jie ne kokie paliegAi??liai, jA? niekas nenuskriaudAi??, jie tik A?dAi??miai A?iAi??ri A? tolA?, kaip ir jA? A? jokius judrius pietieA?ius nAi?? kiek nepanaA?Ai??s tAi??vai ir praA?ilAi?? seneliai; ir jeigu galAi??tum paA?velgti pro tA? A?vilganA?iA? akuA?iA? juodus vyzdA?ius lyg pro atvirkA?A?iai atkreiptA? A?iAi??ronA? tamsaus stiklo skrituliukus, turbAi??t pamatytum, kad jie nAi?? A? jAi??ros tolybAi?? neA?iAi??ri, jie A?iAi??ri A? save, jA? visi A?aislai ir A?aidimai, visi jA? vaikiAi??ki iA?dykavimai giliai paslAi??pti juose paA?iuose [kursyvas mano ai??i?? A. G.]ai???3.

MeksikieA?iA? vaikai (kaip ir jA? tAi??vai bei seneliai) A?iAi??ri ne A? jAi??ros tolybes, bet A? savo sielA? gilybAi??; piligrimas (praA?alaitis), savo ruoA?tu, stebi juos iA? A?alies ir jA? gilioje savistaboje atranda sau paA?iam labai svarbiA? dvasinAi??s patirties ypatybiA?. A. Bernotas ieA?ko A?ioje kelionAi??je asmenybAi??s vientisumo, ieA?ko jo net tolimuose kraA?tuose. Tas ilgesys talentingam poetui ir eseistui bus bAi??dingas ligi paskutiniA? gyvenimo dienA?, kai jis paraA?ys vainikuojanA?iAi?? beletristiniA? atsiminimA? knygAi?? ai??zKaustytos A?Ai??sysai???.

PraAi??jus maA?daug deA?imtmeA?iui po A. Bernoto ai??zPigmalijono sindromoai???, lietuviA? prozoje ryA?kiai nuA?vitusi Elena KurklietytAi?? esAi?? knygoje (paraA?ytoje kartu su Vytautu Bubniu) ai??zSlaptingoji Premaai??? (1999) ir romane ai??zLylaai??? (2004), remdamasi indiA?kAi??ja religija bei mitologija, iA?plAi??tojo filosofinAi?? savistabos problematikAi??. Ir A. Bernotas, ir E. KurklietytAi?? gilioms A?A?valgoms apie savivokAi??, apie tikrovAi??s atspindA?io mAi??styme sudAi??tingumAi?? ai??zpasirenkaai??? geografiA?kai tolimus kraA?tus: vienas keliauja A? PietA? AmerikAi??, o kita ai??i?? A? IndijAi??. TurbAi??t atsitraukus nuo gimtojo slenksA?io atsiveria ne tiktai platesnAi?? geografinAi?? perspektyva, bet ir filosofinio poA?iAi??rio tAi??ris, A?galinantis giliau suvokti A?mogaus egzistencijos esmAi??…

ai??zLylaai??? ai??i?? sudAi??tingas, intelektualus romanas, aukA?tai A?vertintas A?viesios atminties profesorAi??s Elenos BukelienAi??s, indologo Audriaus Beinoriaus.

Romano protagonistas, lietuviA? inteligentas, keliautojas RamAi??nas / Rama Indra, atsidAi??rAi??s Indijoje, patiria tiesiog fantastiniA? potyriA?, A?skaitant laikinAi?? savo tautinAi??s tapatybAi??s praradimAi??, netgi kAi??niA?kojo pavidalo pasikeitimAi?? (jis persirengia moteriA?kais rAi??bais, mokosi dailiosios lyties eigasties). Romano filosofinAi??s koncepcijos suvokimui svarbi autorAi??s sukurta sAi??lyginAi?? vizija-sapnas, kuriame RamAi??nas iA?vysta save (savo AA?) trijuose pavidaluose: visi trys AA? juda skirtingomis kryptimis, skirtingu metA? laiku, skirtingais apdarais, bet suvokia savo trijA? pavidalA? artimumAi??… TaA?iau vizijoje RamAi??nas negali suvokti, kas yra tas, kuris mato, stebi juos tris iA? A?alies, iA? virA?aus? ai??zO aA? vis tebestoviu A?alikelAi??je, ant veA?lia A?ole apaugusio takelio, ir A?inau, kad yra dar vienas AA?, kuris stebi mus visus tris… A?inau, nes kaip kitaip AA? galAi??A?iau suvokti save esantA? ir matyti save stebintA?? Juk turAi??tA? bAi??ti dar vienas taA?kas, iA? kurio KaA?kas mato mus visus tris. TaA?iau tas ketvirtasis lyg ir menamas, lyg pakibAi??s… Sakytum, paslAi??pta A?iAi??rono akis, tai priartinanti, tai nutolinanti mus visus tris… AA? buvau ir stebAi??tojas, stovintis ant A?ole apaugusio tako, ir Tas, nematomas, lyg pakilAi??s nuo A?emAi??s. KaA?kas… erdvAi??je… Kur ir kas buvo tas nepaA?A?stamasis, nematomas, nepasiekiamas? AA?, stebintis mus visus tris?ai??? (p. 103). Pamenate, A?iAi??rono A?vaizdA? pavartojo ir A. Bernotas, kurdamas savAi??jA? tropAi???

PakirdAi??s iA? sapno-vizijos (beje, kalAi??jimo kameroje), jAi?? atpasakoja indA? jogui Nagai. O A?isai ramiai aiA?kina: ai??zBuvai nutolAi??s nuo savojo centro, nuo savojo AA?. Ai??tai kodAi??l nesupratai sapno.ai??? Ir paliepia RamAi??nui A?sivaizduoti nedidelAi?? sekliAi?? kAi??drAi??, sukurdamas vaizdingAi?? palyginimAi??: ai??zNet menkiausias vAi??jelis jAi?? sujudina, kAi??dra suvirpa, smulkios bangelAi??s gena viena kitAi??, net dugno drumzles iA?kelia. Okeane ir stipriausias uraganas negali sutrikdyti gilumA?. GelmAi??s nebanguoja, nesiblaA?ko, tik pavirAi??ius putoja ir garma. A?mogus, kuris nejauA?ia savojo AA?, panaA?us A? sekliAi?? balAi??. Gyvenimas nutolus nuo savojo AA? taip pat vadinamas neiA?manymu ai??i?? avidjaai??? (p. 106).

RamAi??nui paklausus, ai??ztaA?iau kas buvo tai, kuris mus visus tris kelyje stebAi??jo?ai???, Naga atsako: ai??zBuvo TAI ai??i?? TAT TVAM ASI. Tatai tu esi…ai???

Taigi, sekli bala ar gilus okeanas? RamAi??nas Indra, aiA?ku, buvo panaA?us A? pirmAi??jA? ai??zvandenA?ai???. AtsidAi??rAi??s indiA?kajame erdvAi??laikyje, lankydamasis garsiojo svamio aA?rame, jis siekia dvasiA?kai atsinaujinti, apsivalyti, iA?siaiA?kinti, ai??zkas aA? esuai???? Sanjasas Dajananda, jogas Naga, turi daug vargo su A?ituo ai??zvakarietiA?ku puoduai???, kol iA?krato iA? jo visus europietiA?kus mAi??stymo, jausenos neA?varumus, chtoniA?kAi??jAi?? A?liuA?A? bjaurastA? ai??i?? egoizmAi??, kategoriA?kumAi??, knaisiojimAi??si praeityje, kompleksavimAi?? dAi??l netikros kaltAi??s, dAi??l irstanA?iA? santykiA? A?eimoje ir pan.

Tamsa, A?emAi??s gelmAi??s, jos gaivalai ir siekis A?iame poA?eminiame (gal pragariA?kame) kontekste suvokti uA?temdytAi??jAi?? A?mogaus prigimtA? bei susivienyti su A?viesos pasauliu, su visuotinybe yra svarbi hinduistinAi?? kAi??rinio mintis. Lietuvis Rama / RamAi??nas Indra skausmingai ieA?ko savo tikrosios tapatybAi??s Indijoje ir, regis, jAi?? suras, taA?iau tik nuAi??jAi??s ilgAi?? paA?eminimA? (o iA? tikrA?jA? pagal rytietiA?kAi?? etikAi?? ai??i?? nusiA?eminimo, nuolankumo, savo tuA?A?iA? troA?kimA? iA?siA?adAi??jimo) keliAi??.

TreA?iajame autotematiniame, arba senoviA?kai vadinamame ai??zartistiniameai???, romane ai??zPaslaptisai??? (2012) apie raA?ytojAi?? VytautAi?? NorvaiA?Ai?? Raimondas KaA?auskas neiA?veda savo protagonisto A? jokias svetimas pasaulio platumas, bet leidA?ia jam savo namuose (stebinA?iam mieganA?iAi?? A?monAi??), taip pat einanA?iam paupiu A? mugAi??, sAi??dinA?iam sostinAi??s Katedros aikA?tAi??je patirti ne maA?iau giliAi?? nei RamAi??no Indros vidinAi?? sielos bei mAi??stymo metamorfozAi??. Romane autorius VytautAi?? NorvaiA?Ai?? ai??zskaldoai??? A? dalis, norAi??damas iA?siaiA?kinti ne tiek raA?ytojui tekusiA? istoriniA?-ideologiniA? aplinkybiA? ir jo sAi??A?inAi??s bei moraliniA? nuostatA? sAi??veikAi?? (kaip A. Bernotas) ar tenkindamas filosofiA?kai teorinA? smalsumAi?? (kaip E. KurklietytAi??), bet siekdamas uA?pildyti protagonisto savistabAi?? iA?imtinai prisiminimais, pajautomis, regAi??jimais, sapnais, t. y. vien introspekcine medA?iaga. SenAi??, praeityje pakankamai A?inomAi??, o A?iandien pamirA?tAi?? raA?ytojAi?? aplanko prisiminimai. O jA?, patirtA? per ilgAi?? gyvenimAi??, daug, todAi??l sutalpinti juos vienos dienos apimtyje autoriui nelengva; todAi??l labai iA?auga kAi??rinio apimtis, A?takojanti ir stiliA?, ir kompozicijAi??, ai??i?? romane maA?ai dialogA?, maA?ai veiksmo. Ai??i kAi??rinio ypatybAi?? A?iuolaikinA? nekantrA? skaitytojAi?? gali atbaidyti. TaA?iau skubu nudA?iuginti ir R. KaA?auskAi??, ir kitus ai??zstorasai??? knygas raA?anA?ius autorius, ai??i?? jau pastebimas ir kantriA?jA?, arba A?dAi??miA?jA?, skaitytojA? renesansas. Tuo paA?iu priminsiu, kad Kristinos SabaliauskaitAi??s romanas ai??zSilva rerumai??? ai??i?? visai be dialogA?, bet tai nemaA?ina kAi??rinio A?domumo.

R. KaA?auskAi?? taip pat norisi A?traukti A? E. KurklietytAi??s ai??zLylojeai??? iA?kelto ai??zgnoseologinio klausimoai??? svarstymAi??, ai??i?? kiek A?mogus gali paA?inti pats save, kaip giliai gali leistis A? dvasios gelmAi?? ir kaipgi vyksta savAi??s ir tikrovAi??s paA?inimo / atpaA?inimo procesas? LiteratAi??rologAi?? Rima PociAi??tAi??, raA?anti apie literatAi??rAi?? Sigmundo Freudo, Carlo Gustavo Jungo ir kitA? psichoanalitikA? mokymA? kontekste, perspAi??ja: ai??zLeistis A? psichologinio savAi??s atradimo kelionAi?? visada pavojinga (atvAi??rus pasAi??monAi??, gresia psichozAi??)… LietuviA? literatAi??ra priskirtina ai??zatsargiaiai??? kultAi??rai, psichozAi?? iki A?iol nebuvo A?prasta kAi??rybinAi?? temaai??? (iA? recenzijos apie Renatos Ai??erelytAi??s romanAi?? ai??zMAi??lynbarzdA?io vaikaiai???; ai??zMetaiai???, 2009, Nr. 2). TaA?iau R. KaA?auskas ai??i?? ai??zneatsargusai??? raA?ytojas, kadangi leidA?ia savo protagonistui, raA?ytojui Vytautui NorvaiA?ui, nusileisti gana giliai A? pasAi??monAi??s dugnAi??, iki pat neurozAi??s ir psichozAi??s iA?takA?. NorvaiA?o svajingumas, susidvejinimas palaipsniui iA?sivysto A? psichinAi?? ligAi??, kuriAi?? jis priverstas gydytis ligoninAi??je. R. KaA?auskAi?? sielos ir kAi??no dualizmo bei dichotomijos problema domina seniai. 2001 m. jis iA?spausdino sAi??lyginAi??s formos apysakAi?? ai??zKitasai???, kurioje protagonisto ne tik A?odA?ius uA?raA?inAi??ja, bet ir mintis atspAi??ja sAi??lygiA?kas iA?minA?ius, gnomas, ai??i?? antrininkas Kitas. Jis dAi??sto protagonistui savo teorijAi??: ai??zVisados tau sakydavau, jog anAi??, buvusiAi??, akimirkAi?? buvai kitas A?mogus, ne tas, kuris dabar. Ar, pavyzdA?iui, galAi??tum tvirtinti, kad aA? ai??i?? tai tu, tik buvAi??s? Ar mudu vienas ar tas pats A?mogus? <...> IA?skaidyk save dalimis ir pasakyk, kas iA? jA? ai??i?? tu?ai??? ai??i?? ai??zA?inoma, ne! ai??i?? apsidA?iaugia vyriA?kis. ai??i?? To, kuris buvo andai, jau seniai nebAi??ra. Kaip galiu atgailauti dAi??l to, kAi?? iA?krAi??tAi?? jis? Taip, aA? tai ir anksA?iau nujauA?iau, bet dabar man apA?vietei protAi??. AA?iAi?? tau!ai???

Trilogijoje apie protagonistAi?? raA?ytojAi?? VytautAi?? NorvaiA?Ai?? R. KaA?auskas pabandAi?? parodyti nebe sAi??lygiA?kAi?? eksperimentAi??, bet realA? tikrovAi??s dvejinimAi??si menininko sAi??monAi??je. Sumanymui prireikAi?? atitinkamos sielos bei psichinAi??s struktAi??ros individo, kuris yra tarsi A?iuolaikinis Don Kichotas arba Fiodoro Dostojevskio kunigaikA?tis MyA?kinas. R. KaA?auskas jau treA?iame romane vaizduoja virA? realybAi??s plevenantA? individAi??, t. y. tokA?, kuriam svajonAi??s, regAi??jimai, pajautos, pasidingojimai (tai itin daA?nas A?odis romano A?odyne) yra tikresni uA? paA?iAi?? tikrovAi??. IstoriA?kai A?iAi??rint, tai ai??zhidalgiA?koai???, romantiA?ko tipo Don Kichotas iA? LamanA?os, abstraktus kovotojas uA? pasaulio gAi??rA?. Don Kichotas kovoja su vAi??jo malAi??nais ir su visokiomis A?mAi??klomis, o NorvaiA?as svajoja apie pasaulio gAi??rA?, jo patobulinimAi??, apie GerA?jA? Ai??irdA?iA? sAi??jungAi??. Toks herojaus tipas A?iandien nebeturi nei kultAi??rinAi??s, nei socialinAi??s atramos. Ir pats autorius ne kartAi?? akcentuoja savo herojaus veiksmA? netikrumAi??, neryA?tingumAi??, negalAi??jimAi??. O epizodai su NorvaiA?o kaA?kada paskelbtu straipsniu apie nusikalstamumo pateisinimAi?? vardan A?monijos paA?angos, neva padariusiu A?takAi?? kaA?kokiam nusikaltAi??liui, dvelkia dirbtinumu. Beje, iA? tokios savo akcijos pasiA?aipo ir pats senasis NorvaiA?as. Jam giminingesni bAi??tA? romantiA?kieji XIX a. literatAi??riniai herojai: ai??zBadmetyjeai??? jaunasis NorvaiA?as ne kartAi?? sau pavyzdA?iu iA?kelia DA?eko Londono A?aunA?jA? MartinAi?? IdenAi??, prasimuA?usA? A? raA?ytojus iA? tokios pat skurdA?ios terpAi??s kaip ir NorvaiA?as; platoniA?kai A?simylAi??jAi??s A?ymaus rajoninio masto valdininko graA?uolAi?? A?monAi?? AudronAi??, tikAi??jusiAi?? jo talentu ir jA? materialiai palaikiusiAi??, jis veda paralelAi?? tarp savAi??s ir Stendhalio ai??zParmos vienuolynoai??? herojaus, A?sivaizduodamas save Fabricijaus vaidmenyje, todAi??l esAi?? privalAi??s iA?gelbAi??ti savo globAi??jAi?? AudronAi?? iA? ai??zslibino piliesai??? ai??i?? iA? paeA?erAi??s kotedA?o, iA? vyro girtuoklio nagA?…

Kai kAi??, galima numanyti, autorius paAi??mAi?? iA? savo dvasinAi??s sanklodos, nors trilogijos nevadina autobiografiniA? romanA? ciklu, kai kAi?? iA? kitA? menininkA?, apskritai iA? romantiniA? knygA?. Ar Vytautas NorvaiA?as ai??i?? adekvatus menininko tipas autoriaus trilogijos meniniam sumanymui? Ar autorius, tokA? herojA? kurdamas, pasiekia meninAi?? ir psichologinAi?? tiesAi???

Jeigu vertintume visAi?? trilogijAi??, labiausiai meniA?kai pavykusiu laikytume romanAi?? ai??zLaukimasai??? ai??i?? apie bAi??simojo raA?ytojo Vytauto NorvaiA?o vaikystAi??. DeA?imtmetis Vytis autoriaus apdovanotas uA?burianA?iais sielos sugebAi??jimais, nepaprasta pasaulAi??jauta. Savo gimtinAi??, tAi??vus, giminaiA?ius, buitA?, aplinkAi?? A?is maA?ametis protagonistas jau pajAi??gus suvokti nebe vien tradiciniame ai??zgenealoginio medA?ioai??? A?akA? vainike, bet daug platesniame erdvAi??s, laiko, dangaus ir kosmoso kontekste. Autorius-pasakotojas vaiko (bAi??simojo raA?ytojo) pasaulAi??jautos lipdyboje panaudoja idealistinA? mokymAi?? apie dvasios, idAi??jos, proto prado pirmumAi?? materijos, gamtos atA?vilgiu, o iA? psichoanalizAi??s ai??i?? empatiA?kAi??jA? bei metempsichoziA?kAi??jA? skverbimAi??si A? sielos gelmes. Ai??tai kodAi??l jo maA?asis pagaulus antrininkas Vytis turi, sakyA?iau, stebuklingAi?? gebAi??jimAi?? pajusti ir ketvirtAi??jAi?? laiko formAi?? ai??i?? nebuvimAi?? arba nebAi??tA?; save, savo motinAi?? su jos liaudies daina jis A?sivaizduoja dar iki savo paties atsiradimo A?iame pasaulyje. Tokio psichoanalizAi??s metodo R. KaA?auskas laikosi ir kituose dviejuose romanuose.

Imliam ir nuovokiam berniukui ateitis vaidenasi graA?ia, romantiA?ka paslaptimi, o ilgAi?? gyvenimAi?? nugyvenusiam, net trumpalaikAi?? A?lovAi?? patyrusiam raA?ytojui laiko jausmas dar labiau apsigaubAi??s paslapties A?ydu, jam praeitis sAi??lygiA?ka, daA?nai atrodanti kaip ne jam priklausanti, o kaip Kito gyventa. Vytautui NorvaiA?ui viskas ai??i?? ir jo paties gyvenimas, ir A?monos RAi??tos atsiradimas tarsi iA? nebAi??ties ai??i?? atrodo kaip stebuklas, kaip mA?slingas, paslapties gaubiamas fenomenas. E. BukelienAi??, atidA?iai sekusi R. KaA?ausko kAi??rybinius A?ingsnius, A?emaiA?iA? raA?ytojA? internetiniame puslapyje uA?tiko tokius jo A?odA?ius: ai??zMane vis dar tebestebina A?mogaus sielos paslaptingumasai??? ir apibendrino juos iA?vada: ai??zTai ai??i?? geriausia, kas galAi??jo iA?tikti raA?ytojAi??!ai???4 Ir naujasis romanas pavadintas ai??zPaslaptimiai???.

R. KaA?auskas daA?nai vaizduoja protagonistAi?? ai??ziA?Ai??jusA? iA? savAi??sai???, ai??zpakibusA?ai??? tarp tikrovAi??sai??i??sapnoai??i??vizijos. JA? daA?nai aplanko irealios bAi??senos, pajautos, kaip ir A?itoji: ai??zSustabdo keista pajauta, ai??i?? tarsi matytA? save iA? A?alies arba iA? aukA?tai save patA?, tik sakytumei nepaA?A?stamAi??, net ai??i?? kitAi??. Smilkteli abejonAi??, ai??i?? ar tasai senas, praA?ilAi??s, bet keistai jauno veido vyras iA? tikrA?jA? ai??i?? jis pats? Ar ne kaA?in kas kitas, tik su jo iA?vaizda, balsu, mintimis, jauA?iantis taip pat kaip ir jis? TaA?iau kas tas stebintysis jA?, gulintA?jA?? IA? tiesA? kuris jA? tikrasis jis, o kuris ai??i?? kitas? Ar tasai, stebimasis, tikrai A?ia, A?iAi?? akimirkAi??, ar kaA?in kur kitur, kitame, seniai buvusiame, ai??i?? gal bAi??simajame laike? Jei ir yra, tai kada, kaip, kodAi??l A?ia atsidAi??rAi??? O gal jA?, nei vieno, nei kito, nAi??ra suvisai, tik tas, kaA?in kas, kuris ir stebi, suvokia taip, kaip ir jis, tariamai esantis?ai??? (p. 22).

Per vienAi?? dienAi?? NorvaiA?as iA?gyvena visAi?? gyvenimAi??, kuriame nedaug A?vykiA?, nuotykiA?, sukrAi??timA?, bet labai daug prisiminimA?, apmAi??stymA?, refleksijA?, savistabos, introspekcijos. IA? tikrA?jA? autorius yra ai??zpriverstasai??? apraA?yti, pavaizduoti, perteikti ne tiktai vieno Vytauto NorvaiA?o, taA?iau ir jo antrininko, jo A?eA?Ai??lio (arba, kaip sako pats NorvaiA?as, A?nipo), apibendrintu vardu Kitas, dvasines bAi??senas, pajautas, vizijas. Taigi, ar R. KaA?auskas atidA?iai A?siklauso A? dvilypAi?? savo protagonisto (raA?ytojo) prigimtA?, ar adekvaA?ia menine forma iA?reiA?kia sudAi??tingAi?? (neurotiA?kAi??) personaA?o pasaulAi??vaizdA?, visAi?? jo paveikslo dvasinA? turinA?? Ne visada ir ne visur. Kai kur autoriausai??i??pasakotojoai??i??protagonisto santykiams meninAi??s tiesos bei literatAi??rinAi??s konvencijos poA?iAi??riu trAi??ksta aiA?kumo.

A?inoma, tikrinant bet kurA? meno kAi??rinA? meninAi??s tiesos ar meninAi??s konvencijos kriterijais galima paklausti, kAi?? A?iais ai??zrodikliaisai??? laiko pats kritikas (A?iA? A?odA?iA? autorius), jeigu jau seniai raA?oma apie A?iA? ai??zrodikliA?ai??? santykinumAi??, sAi??lygiA?kumAi??… ai??zRaA?ytojas, sakoma, geras, nes jo veikale daug meninAi??s tiesos. TaA?iau kas yra toji meninAi?? tiesa, kas iA? viso Tiesa?ai???, ai??i?? klausAi?? daugiau nei prieA? pusA?imtA? metA? A?ymus semiotikas ir kultAi??rologas Algirdas Julius Greimas ir aiA?kino: ai??zTurinio ir formos problema pralenkiama, ji nebeegzistuoja. Nebegalima kalbAi??ti apie turinio pirmumAi?? santykyje su forma: turinys ir forma yra vienas ir tas pats dalykas, arba, tiksliau pasakius, turinys yra iA?orinAi??, A? publikAi?? atsukta, formos pusAi??. Veikalas yra formalinAi??, A?estA? sistema santykyje su autoriumi, ir atvirkA?A?iai.ai??? PanaA?iai A. J. Greimas mAi??sto ir apie siuA?etAi??, ir apie pasakojimAi??, ir apie GroA?io koncepcijAi?? mene. TodAi??l ragina menininkus keisti ambicijA?, tikslA?, kAi??rybiniA? ketinimA? kryptA? ai??i?? nebeapsiriboti tik savimi, bet ai??zbandyti ar introspekcijos, ar aplinkos stebAi??jimo metodais pasiekti A?mogaus ir jo buities gilumas [turbAi??t ai??zbuitisai??? A?ia vartojama kaip bAi??ties sinonimas ai??i?? A. G.], suprasti ir iA?reikA?ti A?mogA? jo esminAi??se situacijose. IA?orinio pasaulio vaizdai, vidujinio pasaulio vaizdiniai, tiek, kiek jie dalyvauja meno veikalo konstrukcijoje, jau nebAi??ra realybAi??s dalelytAi??s, o tik A?enklai, simboliai, primenantieji, iA?A?aukiantieji gilesnAi?? realybAi??, iA?reiA?kiantieji totalinA? A?mogA?…ai??? Taip mAi??stAi?? A. J. Greimas tradicinio ir modernistinio menA? lAi??A?io metu ir prisipaA?ino, kad jam tada vienintelis tikrai gyvas A?anras atrodAi?? essais (ai??zbandymaiai???), kai ai??zbandoma raA?yti apie viskAi?? ir visaipai???. Ir tik A?iuo A?anru remdamasis raA?ytojas galA?s pasiekti pageidaujamo: ai??zAi??vykis, dvasinis ar fizinis, gali A?eiti A? literatAi??rAi?? tiktai kaip pretekstas, tik tiek, kiek jis reikA?mingas, kiek jis kAi?? nors simbolizuoja, kiek jis prikrautas, nelyginant elektros, ai??i?? prasmingumo…ai???5

Introspekcijos R. KaA?ausko romanuose tikrai daug. Ai??is autorius mAi??sto apie patA? raA?ymo procesAi??, apie kAi??rybos misijAi?? bei prasmAi?? ai??i?? siedamas su gyvenimo ir mirties prasme. O tai, pasak A. J. Greimo, esAi??s svarbiausias moderniA?kosios poezijos (ir prozos) tematinis poA?ymis. Visa tai R. KaA?auskas A?gyvendina ir A. J. Greimo akcentuotu esAi?? A?anru, taA?iau tik kaip vienu iA? meniniA? stilistiniA? bAi??dA?, ai??i?? tikrai ne tokiu, kai ai??zbandoma raA?yti apie viskAi?? ir visaipai???. Ai??iuo poA?iAi??riu A. J. Greimas teisus dAi??l literatAi??ros A?anriniA? ribA?, teigdamas, ai??zkad sunku atskirti, kur baigiasi essai ir kur prasideda asmeniA?kA? iA?gyvenimA? pasakojimas ir, pagaliau, ai??i?? poezija prozoje…ai???6

cheap baclofen

Ir R. KaA?auskas be esAi?? nebAi??tA? sugebAi??jAi??s taip subtiliai pereiti iA? kontempliacinAi??s plotmAi??s A? realistinAi??, nutrinti ribA? tarp sapno ir tikrovAi??s, tarp prozos ir poezijos.

Kadaise buvo priekaiAi??taujama Alfonso Bieliausko ai??zKauno romanoai??? pasakotojui Sigitui SAi??liui ir Mykolo Sluckio romano ai??zLaiptai A? dangA?ai??? protagonistui Jauniui Valiui uA? tai, kad, nebAi??dami menininkai, jiedu pernelyg poetiA?kai iA?gyvena ir metaforizuoja tikrovAi??, bet A?iuo poA?iAi??riu R. KaA?auskui yra paprasA?iau, nes jis pagrindiniu herojumi padaro savo profesijos atstovAi?? ai??i?? raA?ytojAi??. Vadinasi, priekaiA?tauti dAi??l pernelyg meniA?kos ar artistinAi??s Vytauto NorvaiA?o saviraiA?kos neturAi??tume, nes visada galAi??tume pasakyti, kad autorius… paskolino jam savo akis.

Klausti reikAi??tA? kitko: kodAi??l autorius, nenorintis pripaA?inti romanA? autobiografiA?kumo, daA?nai susitapatina su savo donkichotiA?kuoju protagonistu? ai??zPaslaptisai???, kaip ir kiti trilogijos romanai, paraA?yta tarsi stebint VytautAi?? NorvaiA?Ai?? iA? A?alies, taA?iau stebAi??jimo pozicija labai paslanki, tekstas kuriamas keiA?iant pasakojimAi?? pirmuoju, antruoju, treA?iuoju asmeniu, o kartais pereinant ir prie vidinio monologo. Viena aiA?ku ai??i?? autorius stovi arti savo protagonisto, kuris jam artimas ir brangus. TodAi??l ir kyla klausimA? dAi??l autoriaus santykio su protagonistu, ai??i?? juk Vytautui NorvaiA?ui, iA?skyrus raA?ytojystAi??, iA? autoriaus biografijos nieko daugiau negalAi??tume ai??zinkriminuotiai???, ai??i?? tikrovAi??je nesame girdAi??jAi?? nei apie bandymus A?kurti GerA?jA? A?irdA?iA? sAi??jungAi??, nei apie kitokius Vytauto NorvaiA?o donkichotiA?kus siekius, kuriais bAi??tA? kliedAi??jAi??s pats romanA? autorius. PrieA?ingai, R. KaA?auskas yra logiA?kas racionalios mAi??stysenos ir elgsenos raA?ytojas, gerai nusimanantis tiek tikrovAi??je, tiek ir literatAi??riniame gyvenime. Antai literatAi??rinis Vytautas NorvaiA?as romane ai??zPaslaptisai??? vaizduojamas nieko neberaA?antis, nebeturintis kAi??rybiniA? pretenzijA?, jis tik dA?iaugiasi gyvenimo saulAi??lydA?iu, skendAi??ja nirvanoje, rudens dienAi?? eidamas A? Vilniaus mugAi?? sugalvoja donkichotiA?kAi?? kerA?tAi?? savo ir pasaulio skriaudAi??jams (vaikiA?kas pistoletas ir Arlekino kaukAi??), bet jo ai??zgimdytojasai??? yra aktyvus, pilnas energijos, kAi??rybiniA? siekiA? ir A?iandien raA?o turbAi??t geriausius savo kAi??rinius. Kaip atsitiko, kad tokiA? realistiniA? paA?iAi??rA?, racionaliA? nuostatA? raA?ytojas sukAi??rAi?? idealistinAi??s pasaulAi??A?iAi??ros, romantiA?kos natAi??ros, nerealiA? ketinimA? personaA?Ai?? VytautAi?? NorvaiA?Ai?? ai??i?? savotiA?kAi?? nAi??dienos Don KichotAi?? arba F. Dostojevskio kunigaikA?tA? MyA?kinAi???

Gal dAi??l tokiA? prieA?taravimA? profesionalioji kritika pro R. KaA?ausko trilogijos romanus praeina nemaA?iom, negirdom. Tiesa, JAi??ratAi?? SprindytAi?? 2009 m. prozos derliaus apA?valgoje ai??zBadmetA?ai??? paminAi??jo kaip ai??zparibio literatAi??rAi??ai???. Gal teisAi??s tie kritikai, kurie laukia iA? prozos kAi??rinio rAi??staus A?iuolaikiA?kumo, kontrapunktinAi??s stilistikos (kokios esama, tarkim, Andriaus JakuA?iAi??no, Herkaus KunA?iaus, Sigito Parulskio, Renatos Ai??erelytAi??s kAi??riniuose)? R. KaA?ausko stambioji proza pasiA?ymi visai kitokio tipo estetika, kuri ne stebina ar A?okiruoja skaitytojAi??, bet glaudA?ia prie jo pasaulA? A?viesiAi??ja, romantiA?kAi??ja puse, pilna mA?slingumo, paslapties, groA?io. Naudodamasis Kitu ai??i?? raA?ytoju Vytautu NorvaiA?u ai??i?? R. KaA?auskas tikriausiai ieA?kojo originalaus bAi??do stebAi??ti save patA? ir kitus plunksnos brolius. Jeigu neteko girdAi??ti apie kaA?kokius norvaiA?iA?kus ar donkichotiA?kus R. KaA?ausko sumanymus, tai dar nereiA?kia, kad tokios mintys bei jausmai neaplankAi?? paties autoriaus. RaA?ytojAi??, kaip ir apskritai menininkus, aplanko daug kas ai??i?? ir nerealios svajonAi??s, ir kliedesiai, ir visokios baimAi??s, fobijos. ai??zPaslaptyjeai??? maA?ai dinamikos, veiksmo, dialogA?, iA?orinAi?? fabula nieko verta, ir iA? tikrA?jA? Vytauto NorvaiA?o veiksmai tAi?? apraA?ytAi??jAi?? rudens dienAi?? lieka tos dienos ai??zparaA?tAi??jeai???. TaA?iau A?vairiaA?akAi?? romano vidinAi?? fabula, kuriAi?? sudaro Vytauto NorvaiA?o prisiminimai, pajautos, pasidingojimai, refleksijos. Joje esama giliA? apmAi??stymA? apie bAi??tA?ai??i??nebAi??tA?, gyvenimAi??ai??i??mirtA?, apie gAi??rA?ai??i??blogA?, kAi??rybos prasmAi??, kAi??rAi??jo misijAi??, subtiliA? refleksijA? apie vyro ir A?monos iA?tikimybAi??, apie moteris, apie balansavimAi?? ant nepadarytos, taA?iau gundanA?iai saldA?ios nuodAi??mAi??s briaunos, apie kAi??rAi??jAi?? persekiojanA?ias baimes, apie gyvenimo saulAi??lydA?io groA?A?. Galima pasakyti ai??i?? tai jausmA?, pajautA?, bAi??senA?, refleksijA? ir introspekcijA? ugdymo romanas.

Ten, kur R. KaA?auskas iA?laiko monologinAi?? distancijAi?? autoriusai??i??pasakotojas ir palieka VytautAi?? NorvaiA?Ai?? vienAi?? su savo vidiniu pasauliu, su savuoju AA? ir su Kitu (o tai daugiau nei pusAi?? romano teksto), regime autoriaus stilistinA? meistriA?kumAi??, filosofinAi?? iA?mintA? ir teksto groA?A?. Visa tai atskleidA?ia, kad A?anrinio grynumo problema atsiranda anksA?iau negu autorius sAi??dasi prie raA?omojo stalo ar ai??zA?sivaA?iuojaai??? raA?ymo procese ai??i?? jis turi a priori A?inoti ar numanyti, kokiAi??, kaip teigia literatAi??rologai, struktAi??rinAi?? dominantAi?? pasirinks, kokA? kAi??rinA? raA?ys.

GrA?A?tant prie romano problematikos ir protagonisto tipo reikia konstatuoti, kad R. KaA?auskas savo trilogijoje vaizduoja menininkAi?? ligi A?iolei lietuviA? literatAi??roje maA?ai tyrinAi??tu poA?iAi??riu, ir tai yra nauja. Vytautas NorvaiA?as, kaip ir ai??zLylosai??? romano RamAi??nas Indra, sieloje patiria tikrovAi??s visumos susiskaidymAi?? (ai??zPaslaptiesai??? autorius tai A?vardija terminu ai??zdisocijacijaai???). TaA?iau E. KurklietytAi??s protagonistui A?is ir kiti savistabos bei saviA?inos psichiniai reiA?kiniai kelia daugiau mokslinA? interesAi?? ir jis dAi??l jA? vyksta pas Indijos jogus, o R. KaA?auskas sielosai??i??atminties susiskaidymAi?? padaro Vytauto NorvaiA?o dvasine (A?izofreniA?ka) kanA?ia, kuriAi?? A?is turi A?veikti savo paties jAi??gomis.

A?inoma hinduistinAi?? formulAi?? tat tvam asi turi ne vienAi?? atitikmenA? ir vakarietiA?koje pasaulAi??A?iAi??roje, ir asmenybei, siekianA?iai moralinio tobulAi??jimo, atsiveria ne vienas saviugdos, savivokos, dievoieA?kos kelias. XXI a. raA?ytojai ir intelektualai, keldami sudAi??tingus meninius asmenybAi??s harmonijos, sielos apsisaugojimo nuo susiskaidymo klausimus, ne vienAi?? argumentuotAi?? ir originalA? atsakymAi?? rastA? idealistinAi??je filosofijoje ir krikA?A?ioniA?kajame mokyme. Tikiu, ne vienas A?ios srities autoritetas pasitarnautA? mAi??sA? prozininkams, poetams, literatAi??rologams, panAi??dusiems prabilti subtiliuose biografiniuose, autobiografiniuose, iA?paA?intiniuose A?anruose. Parankus bAi??tA? kad ir A?v. Aurelijaus Augustino autobiografinis veikalas ai??zIA?paA?inimaiai???.

Garsiojoje A?v. Augustino knygoje esama ne tiktai autentiA?kai paliudytos ai??zsAi??naus palaidAi??noai???, Dievo ieA?kojimo ir Jo suradimo istorijos, bet ir originaliai suvoktA? filosofiniA? laiko, atminties, dvasios, sielos, kAi??no interpretacijA?, nepraradusiA? nei asmenybinio A?avesio, nei mokslinAi??s vertAi??s. Tai tie patys ir ai??zLylosai???, ir ai??zPaslaptiesai??? autorius jaudinAi?? klausimai: ai??zo kas yra Tas nematomas, lyg pakilAi??s nuo A?emAi??s, tas AA?, stebintis mus trijuose pavidaluose?ai???; ai??zTaA?iau kas tas stebintysis jA?, gulintA?jA?? IA? tiesA? kuris jA? tikrasis jis, o kuris ai??i?? kitas? Ar tasai, stebimasis, tikrai A?ia, A?iAi?? akimirkAi??, ar kaA?in kur kitur, kitame, seniai buvusiame, ai??i?? gal bAi??simajame laike? Jei ir yra, tai kada, kaip, kodAi??l A?ia atsidAi??rAi??? O gal jA?, nei vieno, nei kito, nAi??ra suvisai, tik tas, kaA?in kas, kuris ir stebi, suvokia taip, kaip ir jis, tariamai esantis?ai???

Ai??v. Augustinas savasties klausimAi?? nagrinAi??ja glaudA?iame dvasios, sielos, atminties, prigimties ir AA? sAi??ryA?yje. ai??zIA?paA?inimA?ai??? deA?imtosios knygos aA?tuntame skyriuje samprotaujama: ai??zDidelAi?? yra toji atminties jAi??ga, labai didelAi??, Dieve, plati ir beribAi?? erdvAi??. Kas yra pasiekAi??s jos dugnAi??? O juk tai yra mano sielos jAi??ga ir priklauso mano prigimA?iai; tik nAi?? aA? pats neaprAi??piu viso to, kas aA? esu. Tad, vadinasi, siela yra per ankA?ta, kad galAi??tA? save paA?iAi?? aprAi??pti? Kame gi yra tai, ko ji neaprAi??pia, o kas vis dAi??lto yra jos? Argi uA? jos ir ne joje? Kaipgi tad neaprAi??pia? Visa tai atrodo man labai nuostabu, ir pagauna mane nuostabaai???7.

Taigi, ai??zsiela yra per ankAi??ta, kad galAi??tA? save paA?iAi?? aprAi??ptiai??? ir ai??zkame gi yra tai, ko ji neaprAi??pia?ai??? Ai??v. Augustinas laikAi??si nuostatos, kad laikas teka sieloje (atmintyje) ir tiktai joje galima atpaA?inti visas pagrindines jo formas: praAi??jusio laiko dabartA?, dabartinio laiko dabartA? ir bAi??simojo dabartA?. Turint omenyje tai, kad A?iame straipsnyje nagrinAi??jami raA?ytojA? autobiografinio pobAi??dA?io gyvenimo patyrimai, manau, yra A?domios ir A?ios A?v. Augustino mintys apie subtiliAi?? laiko dialektikAi??, atsispindinA?iAi?? sielojeai??i??atmintyje. ai??zTaA?iau kaip sutrumpAi??ja arba sunyksta bAi??simasis laikas, kurio dar nAi??ra? Arba kaip ilgAi??ja bAi??tasis laikas, kurio jau nebAi??ra? Nebent dAi??l to, kad sieloje vyksta trys veiksmai: ji ir laukia, ir stebi, ir atsimena taip, kad tai, ko laukia, per tai, kAi?? stebi, pereina A? tai, kAi?? atsimena. Kas nesutinka, kad bAi??simojo laiko dar nAi??ra, taA?iau sieloje bAi??simojo laiko dalykA? jau laukia? O kas nesutinka, kad bAi??tojo laiko jau nAi??ra? TaA?iau sieloje tebAi??ra praAi??jusiA? dalykA? atminimas. Ir kas nesutinka, kad esamasis laikas neturi trukmAi??s, nes jis praeina vienu momentu? TaA?iau tAi??siasi stebAi??jimas, per kurA? skuba praeiti tai, ko nAi??ra, A? tai, kas dar pasirodys. Taigi ilgas yra ne bAi??simasis laikas, kurio dar nAi??ra, bet jo laukimas. Ilgas yra ne bAi??tasis laikas, kurio jau nAi??ra, bet praeities prisiminimaiai???8.

Taip mAi??stAi?? IV a. intelektualas; manyA?iau, kad A? sielosai??i??atmintiesai??i??prisiminimA? dialektikAi?? nieko esmiA?kai naujo nepridAi??tume ir mes, XXI a. literatai. Ai??v. Augustino veikale randame refleksijA? apie atminties atmintA? ir netgi apie uA?marA?ties atmintA?. O kur prasideda A?mogiA?kosios uA?marA?ties riba, ten prasideda transcendentinAi?? zona, arba ikipatyriminis savAi??s suvokimas. Taigi, ir A? ai??zLylosai???, ir A? ai??zPaslaptiesai??? protagonistus kamavusA? klausimAi??, o kas gi buvo Tasai ketvirtas, kuris stebAi??jo susidvejinusias, susiskaidA?iusias jA? sielas, galima atsakyti remiantis ir A?v. Augustinu, ir kitais idealistinAi??s filosofijos autoriais, ai??i?? tai buvo Dievo ai??i?? Absoliuto dvasia, apvaizdos akis…

Ne tiktai minAi??tieji, bet ir kiti lietuviA? autoriai ai??i?? Petras DirgAi??la, Vytautas Bubnys, Romualdas Granauskas, Vytautas Girdzijauskas, Vladas Kalvaitis, Ineza JanonAi??, Marcelijus Martinaitis, Vytautas Martinkus, Romas Sadauskas, Petras Venclovas ai??i?? savo autobiografinAi??se knygose nevengia apmAi??styti dvasinAi??s fenomenologijos dalykA?, susijusiA? su savistaba, nuostaba, paslaptimi. IA? tikrA?jA? neapmAi??styti gyvenimai palieka beprasmiai. Kaip kunigas duoda ai??zpaskutinA? patepimAi??ai???, taip ir autorius retrospektyviniu A?vilgsniu palydi ir palaimina savo ant popieriaus suguldytAi?? gyvenimAi?? artimA?jA? ir laiko teismui.

Kaip lietuviA? raA?ytojams rAi??pi individo savasties ieA?kojimai, arba introspekcijos gelmAi??s, galAi??tA? paliudyti tai, kAi?? jie skaito, kuo malA?ina savo intelektualinA? smalsumAi??. PavyzdA?iui, P. Venclovas 2007-aisiais A?urnale ai??zMetaiai??? (Nr. 8ai??i??9) publikavo iA? rusA? kalbos verstAi?? japonA? raA?ytojo JasuA?i InoujAi?? (1907ai??i??1991) apysakAi?? ai??zMedA?ioklinis A?autuvasai???, kurioje A?is garsus groA?inio A?odA?io meistras bei filosofas taip pat kelia asmenybAi??s susidvejinimo, susiskaidymo problemAi??, veikAi??jA? psichikoje ieA?ko giluminiA? dramatizmo ir tragizmo prieA?asA?iA?. Svarbi J. InoujAi?? filosofinAi??s koncepcijos detalAi?? ai??i?? intelektuali moteris, intuityviai suvokusi savo esybAi??je slypinA?iAi?? kitAi?? bAi??tybAi?? (kitAi?? AA?) ir negalAi??dama pasiprieA?inti jos praA?Ai??tingiems kerams, linksta nutraukti savo gyvenimo siAi??lAi??, tuo gestu A?rodydama, kad bent Ai??itaip tai kitai ji gali nepaklusti ir iA?saugoti orumAi??. MaA?daug prieA? pusantro A?imto metA? kita moteris iA?tarAi?? panaA?iAi?? sielos bAi??senAi?? liudijanA?ius A?odA?ius: ai??zDievas A?ino, kas vietoj manAi??s gyvena manyje…ai??? Tai ai??i?? aistringoji ir kenA?ianA?ioji Anastasija Filipovna iAi?? F. Dostojevskio romano ai??zIdiotasai???.

Daugeliui pasaulio menininkA? tAi??ra viena svarbiausioji tema ai??i?? A?mogaus siela ir asmenybAi??s egzistencinAi??s problemos…

1 Unamuno M. de. Apie tragiA?kAi?? A?moniA? ir tautA? gyvenimo jausmAi??. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2003. ai??i?? P. 47.

2 Bernotas A. Pigmalijono sindromas. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1989. ai??i?? P. 60ai??i??61.

3 Ten pat. ai??i?? P. 13ai??i??14.

4 BukelienAi?? E. Tarp raA?ytojo ir skaitytojo: literatAi??ros kritika. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2006. ai??i?? P. 275.

nolvadex order

5 Greimas A. J. IA? arti ir iA? toli: literatAi??ra, kultAi??ra, groA?is. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1991. ai??i?? P. 383, 385, 387.

6 Ten pat. ai??i?? P. 384.

7 Aurelijus Augustinas. IA?paA?inimai. ai??i?? MarijampolAi??: Ardor, 1998, 2001. ai??i?? P. 262.

8 Aurelijus Augustinas. IA?paA?inimai // Filosofijos istorijos chrestomatija. ViduramA?iai. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1980. ai??i?? P. 117.