SAi??A?inAi??s balsas ar holokausto industAi??rija?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Antrasis pasulinis karas
AUTORIUS:Ai??Mindaugas Kvietkauskas
DATA: 2013-02

SAi??A?inAi??s balsas ar holokausto industAi??rija?

Mindaugas Kvietkauskas

Parulskis S. TAMSA IR PARTNERIAI. ai??i?? Vilnius: Alma littera, 2012.

Nesu Normano Finkelsteino ir jo kontroversiA?kos knygos ai??zHolokausto industrija: kaip iA?naudojama A?ydA? kanA?iaai??? gerbAi??jas, labiausiai dAi??l tulA?ingo jos tono ir visuotinio sAi??mokslo teorijA?. Vis dAi??lto po knygos pasirodymo 2000-aisiais (lietuviA?kas vertimas iA?Ai??jo 2004 m.), po visA? kilusiA? polemikA? Finkelsteino sAi??voka ai??zholokausto industrijaai??? tapo Antrojo pasaulinio karo atminties tyrimA? dalimi. Politines, istorines, literatAi??rines, popkultAi??rines manipuliacijas holokausto atmintimi tiriantys darbai jau sudaro atskirAi?? laukAi??, ir jame iA?kyla kur kas rimtesniA? uA? rAi??ksmingAi??jA? FinkelsteinAi?? kritikA? vardai: istorikai Peteris Novickas ir Timas Coleai??i??as, filosofas Berelis Langas, literatAi??rologAi??s Sue Vice ir Ruth Franklin. Tarp holokausto industrijos kritikA? atrastume ir AuA?vicAi?? iA?gyvenusA? vengrA? raA?ytojAi??, Nobelio premijos laureatAi?? Imre KertAi??szAi??, kuris garsA? Steveno Spielbergo filmAi?? ai??zAi??indlerio sAi??raA?asai??? yra pavadinAi??s tik ai??zholokausto produktu holokausto vartotojamsai???, o karA?ioje esAi?? ai??zKam priklauso AuA?vicas?ai??? teigAi??: ai??z…iA?likAi?? gyvieji bejAi??giA?kai stebi, kaip susidorojama su jA? vienintele tikra nuosavybe: autentiA?ka patirtimi. A?inau, kad daugelis nesutinka, kai Spielbergo ai??zAi??indlerio sAi??raA?Ai??ai??? vadinu kiA?u. Teigiama, kad Spielbergas padarAi?? didelAi?? paslaugAi??, kadangi jo filmas A? kino teatrus priviliojo milijonus A?iAi??rovA?, tarp jA? ir daugelA? tA?, kurie kitu atveju niekada nebAi??tA? susidomAi??jAi?? holokausto tema. Gal tai ir tiesa. Bet kodAi??l aA?, iA?gyvenAi??s holokaustAi?? ir turA?s dar platesnAi?? teroro patirtA?, turAi??A?iau bAi??ti patenkintas, kai vis daugiau ir daugiau A?moniA? didA?iajame ekrane mato sufalsifikuotAi?? A?iA? patirA?iA? pavidalAi???ai???1
Sigito Parulskio romano ai??zTamsa ir partneriaiai??? sumanymas, be abejo, aktualus. Jis taiko tiesiai A? polemikA? dAi??l holokausto centrAi??, A? ginA?A? dAi??l 1941 m. birA?elio sukilimo ir lietuviA? dalyvavimo A?ydA? A?udynAi??se sAi??kurA?. Paties autoriaus, leidyklos ai??zAlma litteraai??? ir kritiko Laimanto JonuA?io pastangomis knyga pristatoma kaip lietuviA? atmintA? provokuojantis kAi??rinys ai??i??Ai?? kaip A?iaurios tiesosakos, perteiktos meninAi??mis priemonAi??mis, tekstas. ai??zDidA?iausias patriotizmas pasakyti savo A?aliai, kada ji elgiasi negarbingai, kvailai, A?iauriaiai???, ai??i?? tokiu Juliano BarnesoAi??mottoAi??romanAi?? pradeda Parulskis. Savo kAi??rinio perduodamAi?? A?iniAi?? autorius tapatina su bundanA?ios kolektyvinAi??s sAi??A?inAi??s balsu: ai??zMes atkapstome kokiAi?? nors sumautAi?? puodynAi??s A?ukAi?? ir dA?iaugiamAi??s, mes kenA?iame, kad iA?nyko klumpAi??s ir molio asla, bet kai iA?nyksta A?imtai tAi??kstanA?iA? A?moniA?, mums tai atrodo normalu.ai???2Ai??Tad pateikiama romano intencija ai??i?? ugdyti istorinA? sAi??moningumAi??. Be to, kAi??rinys pristatomas kaipAi??unikalusAi??tekstas Lietuvos holokausto tema: ai??zViena ai??i??Ai?? nAi??ra paraA?yta jokio romano apie tai, kita ai??i??Ai?? kaip pats ir sakote ai??i?? A?i tema vis dar ignoruojama didesnAi??s visuomenAi??s dalies.ai???3ai??zJis [romanas] skirtas ypaA? aktualiai ir lietuviA? literatAi??roje dar beveik nenagrinAi??tai temai ai??i??Ai?? A?ydA? A?udynAi??ms Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metaisai???, ai??i?? teigiama knygos virA?elyje. Vadinasi, autoriaus ir leidyklos nuomone, Balys Sruoga ir Antanas Ai??kAi??ma savo klasikiniuose kAi??riniuose A?ydA? A?udyniA?Ai??dar beveiknenagrinAi??jo, o Icchokas Meras ir Grigorijus KanoviA?iusAi??neparaA?Ai??Ai??tokiA? romanA? kaip ai??zLygiosios trunka akimirkAi??ai??? ir ai??zAi??Ai??tono apA?avaiai???. GalbAi??t tai, kad reikA?mingi pirmtakA? romanai A?ia tema neminimi, yra tiesiog A?prastinis neskaidrusAi??pijaras, siekiant sukurti knygos iA?skirtinumo A?spAi??dA?. Bet atrodo, kad bAi??tent istorinio sAi??moningumo A?ia pritrAi??ksta: Mero ir KanoviA?iaus romanA? nutylAi??jimas tartum sako, kad lietuviA? literatAi??ra tebedalijama tautiniu pagrindu. Ir tai vyksta reklamuojant romanAi?? apie lietuviA? ir A?ydA? santykius.
Per A?vairius interneto dienraA?A?ius ir tinklaraA?A?ius iA?platinta knygos anotacija skelbia: ai??zNaujajame S. Parulskio romane ai??i??Ai?? A?ydA? A?udynAi??s budelio akimis.ai??? Su tokiu lAi??kesA?iu ir Ai??miausi skaityti A?iAi?? knygAi??: joje bus pateikta negailestinga A?ydA?audA?io sAi??monAi??s anatomija. Bet jau nuo pirmA?jA? puslapiA? Ai??mAi?? darytis keista: pagrindinis romano herojus, lietuvis Vincentas, prabyla karoAi??aukosAi??balsu. Tris kartus vos per plaukAi?? iA?vengAi??s mirties, jis rankioja nuo A?emAi??s kareiviA? nuorAi??kas anglA? zonos DP stovykloje ir beviltiA?kai ilgisi prarasto sAi??naus bei mylimosios. Graudus, kone biliAi??niA?kas A?io herojaus bAi??senos apraA?ymas (ai??zJis norAi??jo mirti. JautAi??si silpnas, bejAi??gis, nereikalingas, norAi??jo baigti viskAi??, nes nebematAi?? prasmAi??sai???, p. 15) sukelia nuostabAi??: A?itokiomis intonacijomis vaizduojamas budelis? Skaitant romanAi?? toliau, pamaA?u aiA?kAi??ja anotacijA? melas ai??i?? Vincentas nAi??ra tikrAi??ja prasme A?ydA?audys. Romane jis nenuA?udo nAi?? vieno A?ydo, neprisideda prie kankinimA? ar sadistiA?kA? patyA?iA?, neiA?prievartauja. NAi??ra jis nAi?? birA?elio sukilAi??lis: tomis dienomis klausosi A?Ai??viA?, gulAi??damas savo meiluA?Ai??s pataluose. Tai pasyvus stebAi??tojas, fotografas, savo aparatu ir akimis fiksuojantis tai, kas vyksta ai??zLietAi??kioai??? garaA?e, prie IX forto duobiA? ar provincijos kaimuose. KodAi??l jis, lyriA?kos prigimties lietuviA? inteligentas, tai daro, paaiA?kina autoriaus supintas siuA?etas. Vincentas tampa sadistiA?ko vokieA?iA? karininko A?kaitu: vykdydamas A?io A?geidA?, turi fotografuoti A?ydA? A?udynes, kad apsaugotA? nuo suAi??mimo savo meiluA?Ai??, A?ydAi?? JuditAi??. DAi??l mylimos moters gyvybAi??s jis sutinka stebAi??ti ir fiksuoti, kaip A? duobes krenta tAi??kstanA?iai jos tautieA?iA? lavonA?, kaip ai??ztiA?ko smegenys, iA? akiduobiA? lAi??kAi?? akiA? obuoliai, vyrai maudAi??si kraujyjeai??? (p. 129). Tad Parulskis kAi??rAi?? tokA? romano protagonistAi??, kuris bAi??tA? nemaA?a dalimi iA?vaduotas nuo atsakomybAi??s stebAi??tojas. Jo akimis ir objektyvu fiksuojami vaizdai ai??i?? ne budelio, oAi??aplinkybiA? aukosAi??perspektyva. Belieka dar pridurti, kad dvi Vincento A?vykdytos A?mogA?udystAi??s ai??i?? tai savo sadistiA?ko ai??zA?eimininkoai???, esesininko, pasmaugimas ir A?ydA?audA?iA? bataliono vado JokAi??bo Vyresniojo nudaigojimas. Beje, pastarojo krauju pagrindinis herojus rankA? nesusitepa: per muA?tynes Vokietijos griuvAi??siuose ant ai??zblogieA?ioai??? uA?griAi??va mAi??ro siena, lyg A?vykus aukA?tesniam teisingumui. PanaA?iai pagalAi??deus ex machinaAi??principAi?? A?Ai??sta kitas A?ydA?audys, Vincento mylimAi??jAi?? JuditAi?? suAi??mAi??s Tadas. Vykstant A?ydA? A?udynAi??ms, lietuviA? brolA?udystei A?vykti neleidA?iama.
Tad jei A?is romanas ai??i?? literatAi??rinis atsakas A? diskusijas dAi??l holokausto kaltAi??s, kodAi??l jo siuA?etas kuriamas taip, kad galiausiai iA?teisintA? lietuvA?, stovAi??jusA? prie IX forto duobiA? ir kaip mazgotAi?? nieko nedariusA?, o tik spragsAi??jusA? fotoaparatu? KodAi??l romane, kuriame sAi??moningai pasitelkiami bibliniai vardai, pagrindinis herojus lietuvis gauna Vincento ai??i?? t. y. ai??znugalAi??tojoai??? (lot. vincens) ai??i??Ai?? vardAi??? Jis ai??i?? A?ios situacijos nugalAi??tojas? Romano pabaigoje siAi??loma A?sijausti A? tokius A?io herojaus svarstymus: ai??zBudelis ir auka A?ino tikrAi??jAi?? tiesAi??, o liudytojas, A?iAi??rovas ai??i?? jis gauna tik A?spAi??dA? apie tiesAi??. Koks tas A?spAi??dis ai??i?? stipresnis ar silpnesnis, tiesAi?? sakant, jokio skirtumo. Ai??iaip ar taip, jis iA?blAi??s, virs tolimu, blankiu prisiminimu, bet auka ir budelis niekad neuA?mirA? tiesos. Tai ir svarbiausia. Taigi tegul jau viskas ir lieka taip, kaip yraai??? (p. 239). Kas tai, jeigu ne stebAi??tojo-nugalAi??tojo lAi??pomis iA?sakoma mintis, kad holokausto atmintis svarbiAi??ne jam, kad atminA?iai lemta iA?blAi??sti, tad reikia ramiai palikti viskAi??, kaip yra? Ai??kAi??ma ai??zIzaokeai??? holokausto aukos ir budelio tragedijAi?? vaizdavo kaip besisukanA?iAi?? prakeiktu ratu, iA? kurio nAi??ra iA?Ai??jimo. PaAi??rulskio Vincentas knygos pabaigoje tokias A?tampas siAi??lo palikti paA?ioms aukoms bei budeliams. Jo matyti Lietuvos holokausto vaizdai ai??i?? tik reliatyvAi??s A?spAi??dA?iai. Pasakotojo pozicija A?ioje vietoje niekaip neiA?reikA?ta. Ar tai ir vadinama sAi??A?inAi??s balso bylojimu romane?
Kaip vienAi?? svarbiausiA? romano dokumentiniA? A?altiniA? autorius mini kaunieA?io Judelio Beileso atsiminimA? knygAi?? ai??zJudkAi??ai???. Tai vienas labiausiai sukreA?ianA?iA? tekstA? apie Lietuvos holokaustAi?? ai??i?? bAi??damas berniukas, Judelis gyvas iA?lipo iA? IX forto duobAi??s, kur liko jo suA?audyti tAi??vai ir tAi??kstanA?iai kitA? lavonA?. Beileso atsiminimus Parulskis romane naudoja tiesiogiai ai??i?? skolinasi situacijas ir jas perkuria. Be abejo, tai bAi??dinga istoriniam romanui, ir vis dAi??lto A?ia susiduriame su ypatingu A?altiniu, kraA?tutinio liudijimo tekstu. VienintelAi?? iA?likusiA? gyvA?jA? nuosavybAi??, anot KertAi??szo, atsiduria A?iuolaikinio lietuviA? raA?ytojo valioje, ir labai norisi tikAi??tis, kad tas santykis bus gilus, meniA?kas. Ai??tai BeiAi??leso kaip skalpeliu iA? atminties iA?pjauta situacija IX forte:
Ai??alimais stovAi??jo nuoga jauna mergina ilgais rudais plaukais. AA? pirmAi??kart savo gyvenime pamaA?iau nuogAi?? moters kAi??nAi??. Tame chaose mergina atpaA?ino savo studijA? universitete draugAi??. Jis, Lietuvos leitenantas, dabar buvo tarp A?udikA?. Mergina Ai??mAi?? jo maldauti, kad jis jAi?? iA?gelbAi??tA?. Vaikinas stovAi??jo panarinAi??s galvAi?? ir A?nabA?dAi??jo, kad jau niekuo negalima padAi??ti ai??i?? aplinkui vokieA?iai, per vAi??lu gelbAi??tis.4
Parulskio tekste pasakoja A?ydA?audys Tadas:
Jie nusirengAi??, trypA?ioja prie duobAi??s, staiga girdA?iu savo vardAi??… Matau, Ema, ugninga rudaplaukAi??, nuoga, tiesia A? mane rankas, sako: iA?gelbAi??k mane, nenoriu mirti… Mes mokAi??mAi??s mokykloje, ji buvo panaA?i A? MarijAi??. Mes netgi buA?iavomAi??s, ko gero, ji buvo mane A?simylAi??jusi. PirmAi?? sykA? maA?iau jAi?? nuogAi??. Ir paskutinA?, ai??i?? keistai sukikeno TadasAi??(p. 208).
Beileso tekstas spengia tyla. Ji primena A?ydA? ir krikA?A?ioniA? Ai??ventraA?A?io tylAi??, lydinA?iAi?? lakoniA?kas situacijas, kuriA? egzistencinis A?iurpulys ai??i?? neiA?semiamas kalba. Parulskio tekstas pripildomas sultingA? detaliA?. Aistringa rudaplaukAi?? gundytoja prie duobAi??s kone teatraliA?kai praA?o pasigailAi??ti savo paauglystAi??s mylimAi??jA?, o jos mirtA? lydi neA?vankus pastarojo kikenimas. Lietuvis ne panarina galvAi??, o spokso ir tyA?iojasi. IA? kraupios situacijos su spengianA?ia potekste lieka ryA?kus vienaplanis reginys, papildytas nebent seksualiniu turiniu. Be abejo, Parulskis situacijAi?? pateikia iA? prieA?ingos, A?ydA?audA?io, perspektyvos, bet galA? gale ai??i?? kuris tekstas uA?kabina sAi??monAi?? stipriau? Kuris sukelia A?okAi??? Kam perkurti pirminA? tekstAi??, jei tik susiaurinamas jo poveikis, o potekstAi?? verA?iama pavirA?ium?
Kitas atvejis dar ryA?kiau rodo, kokiems efektams romane naudojama atsiminimA? medA?iaga. Beilesas pasakoja apie slapstymAi??si lietuviA? valstieA?iA? namuose. KartAi?? prieA? KalAi??das A? trobAi?? A?virsta vokietis su ukrainieA?iA? policininkais ir ima ieA?koti pabAi??gusiA? A?ydA?. Ai??eimininkas pabando iA? pradA?iA? degtine, o paskui neA?vankiu pokA?tu nukreipti jA? dAi??mesA? (ai??zJuozas nesutriko, tuoj nuleido kelnes ir tarAi??:Ai??A?iAi??rAi??kit, argi aA? A?ydas?ai???); atidA?iau neapieA?kojAi??s namA?, bAi??rys iA?sineA?dina5. Be abejo, PaAi??rulskio tekste nacA? ir ukrainieA?iA? policininkus pakeiA?ia lietuviai A?ydA?audA?iai, o jiems A?griuvus A? trobAi?? situacija pripildoma sodraus epinio turinio: ai??zAi??eimininkas nusitraukAi?? A?emyn kelnes ir linksmai A?Ai??ktelAi??jo: ai??i?? PaA?iAi??rAi??kite, argi aA? A?ydas?! (…) VyriA?kio daiktas buvo A?spAi??dingo dydA?io. Vyrai kaip pakerAi??ti A?iAi??rAi??jo A? jA?, moteris droviai nuleido akisai??? (p. 158). A?ydai troboje atrandami, nuA?aunami ir A?metami A? paplavA? duobAi??, taA?iau didA?ioji kulminacija A?vyksta tada, kai milA?iniA?kas A?eimininko ai??zdaiktasai??? ant trinkos nukertamas kirviu. Vaizdo plAi??totei skirta ryA?kaus pusantro puslapio, yra ir aukos reakcija, ir stambus kirvio aA?menA? planas, ir ai??zdaiktoai??? kraujas, tykA?tantis ant A?ydA?audA?iA? drabuA?iA?. Argi gali susilyginti skurdAi??s JudkAi??s, tAi??nojusio slAi??ptuvAi??je, atsiminimai su Lietuvos nacionalinAi??s premijos laureato plunksna? Ir kas tos A?ydA? aukos, ramiai nuA?aunamos fone (ai??zPaskui A? ta paA?iAi?? duobAi?? krito A?ydAi?? su abiem vaikaisai???), kai pirmame plane rAi??kia kastruojamas lietuvis?
Sustojau prie Parulskio frazAi??s apie Beileso atsiminimus, iA?tartos interviu: ai??z(…) kurdamas vienAi?? epizodAi?? rAi??miausi Judelio Beileso knyga ai??zJudkAi??ai??? ai??i?? ar tai dokumentas, ar ne? Kiek tai patikima? Atsiminimai, dienoraA?A?iai, tardymA? protokolai? NeA?inau. TaA?iau kai susipaA?A?sti su daug medA?iagos, tarsi atsiranda kaA?koks teisingumo jausmas, kurA? raA?ydamas jauti, ir tai yra svarbiau uA? faktus.ai???6Ai??AiA?ku, kad Beilesu remtasi kuriant ne vienAi?? epizodAi??, ir taip pat aiA?ku, kad Parulskio A?gytas uA? faktus svarbesnis ai??zteisingumo jausmasai??? yra gana savotiA?kas. AtsiminimA? situacijos plAi??tojamos jA? poteksA?iA? sAi??skaita, iki kraA?tutinumo ryA?kinant kAi??niA?kas, seksualines detales, sadistiniA? perversijA? motyvus. Beileso atsiminimams bAi??dinga tai, kas iA?skiriama kaip vertingiausios holokausto (ir gulago) prozos ypatybAi??: kraA?tutiniams A?iaurumams, trauminAi??ms patirtims liudyti pasitelkiamos A?vairios distancijos priemonAi??s (minimalistinis stilius, biblinei mimezei bAi??dinga potekstAi??, periferinis regAi??jimas, ironija). TekstAi?? pripildo kalbos A?tampa, trAi??kinAi??jimas, kai bandoma iA?reikA?ti tai, ko neA?manoma iA?sakyti tiesiogiai, prieA? kAi?? temsta sAi??monAi??. Skirtingai nei holokaustAi?? iA?gyvenusiojo atsiminimai, Parulskio tekstas visur iA?lieka epiA?kai spalvingas, palyginimai vaizdingi, sakinys ritmiA?kas, kalba nieko nesigAi??dija ir netrAi??kinAi??ja: ai??zJokAi??bas Vyresnysis pamaA?u Ai??jo duobAi??s link ir vis spardAi?? vaikAi??, kuris jau kimiai inkA?damas ritosi A?eme kaip kamuolys, kol galiausiai A?krito A? duobAi?? A?alia negyvos motinosai??? (p. 130). Konkretu kaip skaitmeninAi??s TV ekrane. KAi?? jau kalbAi??ti apie romano ai??zkulminacijAi??ai???, kai sadistiA?kas esesininkas dulkina JuditAi?? prieA?ais padAi??tAi?? ant stalelio nukirstAi?? rabino galvAi??, jos mylimasis Vincentas bejAi??giA?kai stebi ir fotografuoja, paskui neiA?tvAi??rAi??s pasmaugia esesininkAi?? ir Juditos palieptas masturbuojasi virA? jo lavono. Vaizdui beveik nieko netrAi??ksta iki pornografinio ryA?kio: stirkso kruvina rabino barzda, varva sAi??kla per A?launis, Juditos malonumas (!) maiA?osi su gAi??da, teka prieA?mirtinio orgazmo prakaitas. VaizdAi?? lydi simbolinAi?? travestija: judAi??jA? prieA?o Holoferno galva, nukirsta narsiosios biblinAi??s Juditos, virsta naciA? nukirsta rabino galva, prieA? kuriAi?? vyksta pragariA?ka orgija. Brutalus bibliniA?, ypaA? evangeliniA? motyvA? apvertinAi??jimas, degradavimas romane vyksta nuolat ir net perdAi??m pabrAi??A?tinai ai??i?? tai principas, gerai paA?A?stamas iA? Parulskio poezijos ir daugelio kitA? jo kAi??riniA?. TaA?iau romane apie holokaustAi?? tai kuria keistAi?? efektAi?? ai??i?? lygiai degraduojami ir krikA?A?ioniA?ki, ir A?ydiA?ki simboliai (septynA?akAi?? menora virsta A?akAi??mis, p. 12), apversta hierarchija neturi jokios atsvaros. Tamsa laimi: romano pabaigoje A?ydA?audys JokAi??bas prikeliamas iA? mirusiA?jA?. KokiAi?? tuomet simbolinAi?? atramAi?? siAi??lo romanas naujam, aukA?tesniam lietuviA? sAi??moningumui? Ar sAi??moningas lietuvis tas, kuris A?sisAi??monina, kad blogis yra nenugalimas?
Brutaliai ryA?kaus vaizdo, perversiA?ko seksualumo ir sadizmo akcentavimas siejamas su prastos A?lovAi??s kAi??riniais apie holokaustAi?? ai??i?? Jerzy Kosinskio romanu ai??zDaA?ytas paukA?tisai??? (ai??zThe Painted Birdai???, 1965) ir Binjamino Wilkomirskio (tikr. Bruno DAi??ssekker) ai??zFragmentais iA? vaikystAi??s 1939ai??i??1948ai??? (ai??zBruchstA?cke. Aus einer Kindheit 1939ai??i??1948ai???, 1995). IA? pradA?iA? iA?garsAi??jAi?? kaip autentiA?kai patirtA? holokausto A?iaurumA? liudytojai, abu autoriai buvo ilgainiui demaskuoti kaip falsifikatoriai, hiperbolizavAi?? ar sufantazavAi?? savo patirtis ir iA?kraipAi?? kitA? liudytojA? atsiminimus, kuriais be skrupulA? pasinaudojo. Kaip tik jA? tekstuose tyrAi??jai iA?skiria mAi??gavimAi??si atviru, perversiA?ku kanA?ios vaizdu, pakeiA?ianA?iu traumos liudijimo A?tampAi??, egzistencinA? A?iurpAi??, distancijAi??. Manding, Parulskio romanAi?? ypaA? primena Kosinskio tekstas, kadangi jo leitmotyvas ai??i?? sadistiniai seksualiniai kankinimai, o pasakotojas ai??i??Ai?? taip pat pasyvus stebAi??tojas, berniukas, kuris iA? patogios pozicijos (tai pro lentA? plyA?A?, tai iA? uA? darA?inAi??s) vis mato, kaip kliuksi kraujas iA? nukirstA? galAi??niA?, A?aukA?tu iA?lupami ir batu sutraiA?komi akiA? obuoliai, prievartaujant luoA?inamos moterys. Nors tai psichologiA?kai neA?tikima, berniukas niekad nenusigrAi??A?ia, neprisidengia akiA?; pasakotojo A?vilgsnis ai??i?? visiA?kai vuajeristiA?kas7. Abu minAi??tus tekstus Finkelsteinas laiko A?ymiausiais literatAi??rinAi??s holokausto industrijos pavyzdA?iais8.
Kyla klausimas, kodAi??l Parulskis, Ai??mAi??sis skaudA?ios ir reikalingos temos, nuAi??jo tokiu abejotinu keliu? Vienas paaiA?kinimas galAi??tA? bAi??ti toks, kad romane siekta rekonstruoti tAi?? dalies lietuviA? sAi??monAi??s bAi??klAi??, kuri lAi??mAi?? pasyvA? A?ydA? A?udyniA? stebAi??jimAi??, taip pat ir dalyvavimAi?? jose ai??i?? tai gyvenimas tarp savo asmeniniA? ir nacionalistiniA? fantazmA?, bestuburiA? nuolankumas stipresniam, mazgoA?iA? mentalitetas, kai privati savo kiemo ar savos lovos laimAi?? ai??i?? aukA?A?iau uA? valstybAi??, moralAi?? ar kito skausmAi??. Tokie kaip Vincentas stebAi??tojai iA?ties galAi??jo spoksoti A? ai??zLietAi??kioai??? garaA?o vaizdus kaip A? reginA?, tokiems A?ydA? kanA?ia iA?ties tebuvo ryA?ki perversiA?ka fotografija. Tokia sAi??monAi?? ai??i?? tikra tamsos partnerAi??, ir iA? jos negali tikAi??tis gAi??dos ar kalbos trAi??kinAi??jimo. TaA?iau romane visiA?kai nAi??ra kitos pusAi??s ai??i?? vien tik vaizdas pro Vincento objektyvAi??. Ir tai labiausiai daro Parulskio tekstAi?? dviprasmiA?kAi??. BudeliA? aukos ai??i?? daugiausia nebylAi??s A?udomi ir prievartaujami kAi??nai: ai??zLyg duobAi??je gulAi??tA? ne vakar nuA?udyti tAi??kstantis A?moniA?, o tik manekenai ar statistai, kurie tuojau atsikels…ai??? (p. 85). NeA?inia, kAi?? iA? tiesA? patiria Kauno geto merginos per surengtAi?? orgijAi?? ai??i?? jos parodomos tik Vincento A?vilgsniu, kaip apsvaigusios, pasidavusios paleistuvAi??s: ai??zDvi sumaniusios pasportuoti kekA?Ai??s. Merginos judAi??jo vangokai, lyg bAi??tA? apsvaigusios nuo vaistA?, alkoholio ar narkotikA?ai??? (p. 197). Geidulingai A?okdama naciui, dulkinama prieA?ais nukirstAi?? rabino galvAi?? Judita, Vincento suvokimu, irgi nesiprieA?ina, net patiria malonumAi?? (p. 213). Kur tuomet riba tarp budelio ir aukos patirties? Ar romano vaizdai, kuriuose holokausto aukA? kAi??nai vAi??l paverA?iami stebimais, seksualiais, drastiA?kais objektais, dar kartAi?? nekartoja tos prievartos, kuri jau buvo prieA? juos A?vykdyta, to paties vuajerizmo? Ar tas monologiA?kas reginys, kurA? matAi?? stebAi??tojas, gali paskatinti skaitytojo sAi??moningumAi??? O gal ir naujAi?? mAi??gavimAi??si?
Atrodo, tartum A?iai situacijai pritaikytas Theodoro Adorno, A?temptai apmAi??sA?iusio meno bAi??klAi?? po AuA?vico, perspAi??jimas: ai??zKai nuogas fizinis skausmas tA?, kurie buvo dauA?omi A?autuvA? buoA?Ai??mis, perteikiamas vadinamuoju meniniu bAi??du, randasi galimybAi??, kad ir kokia ji bAi??tA? menka, iA? tokio vaizdo iA?gauti malonumAi??. MoralAi??, draudA?ianti menui uA?mirA?ti, per akimirkAi?? nuslysta A? savo prieA?ingybAi??s bedugnAi??.ai???9Ai??Jau ne pirmas lietuviA? kAi??rAi??jas, Ai??mAi??sis holokausto temos, slysteli ties A?ia dviprasmiA?ka riba: panaA?i kontroversija 2006 m. lydAi??jo Audriaus JuzAi??no filmAi?? ai??zVilniaus getasai???, kritikuotAi?? uA? tai, kad jame ai??znenormalumas tampa normaai???, kad erotizuojami aukA? ir budeliA? santykiai, kuriant kone ai??zStokholmo sindromoai??? situacijAi??10. FilmAi??, kaip iA?kraipiusA? tikrovAi??, anuomet neiAi??giamai A?vertino Vilniaus getAi?? iA?gyvenAi??s teatrologas Markas Petuchauskas. Regis, Parulskio romanas nuveda skaitytojAi?? A? dar didesnAi?? painiavAi?? ir slidA?iAi?? dviprasmybAi??. Ar tai iA?ties kelias lietuviA? istorinei sAi??monei ir tolerancijai ugdyti?

1Ai??KertAi??sz I. ai??zWho Owns Auschwitz?ai??? // Yale Journal of Criticism, 2001, no. 1, p. 269.
2Ai??ai??zAr S. Parulskio A?taigus romanas apie A?ydA?audA?ius nuplAi??A? kaukAi?? lietuviA? tautai?ai???, R. GerbutaviA?iaus interviu su S. Parulskiu, ai??zLietuvos rytasai???, 2012 12 15 (A?iAi??rAi??ta 2013-02-10 svetainAi??je www.lrytas.lt).
3Ai??Ibid.
4Ai??Beilesas J. JudkAi??. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2001, p. 39.
5Ai??Ibid., p. 60.
6Ai??ai??zAr S. Parulskio A?taigus romanas apie A?ydA?audA?ius nuplAi??A? kaukAi?? lietuviA? tautai?ai???, loc. cit.
7Ai??Franklin R. A Thousand Darknesses. Lies and Truth in Holocaust Fiction. ai??i?? Oxford: Oxford University Press, 2011, p. 113ai??i??115.
8Ai??Finkelstein N. G. Holokausto industrija: kaip iA?naudojama A?ydA? kanA?ia. ai??i?? Vilnius: Dialogo kultAi??ros institutas, 2004, p. 54ai??i??59.
9Ai??Adorno T. ai??zCommitmentai???, in Notes to Literature III. ai??i?? New York: Columbia University Press, 1993, p. 88.
10Ai??JauniA?kis V. ai??zPo premjeros. Koprodukcijos getasai???, www.lfc.lt, 2006-02-16 (A?iAi??rAi??ta 2013-02-11).