Ai??eimos likimas, apibrAi??A?tas dingstanA?ios ir iA?nyranA?ios Lietuvos

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Lietuviai iA?eivijoje
AUTORIUS:Ai??Astrida PetraitytAi??

DATA: 2013-09

Ai??eimos likimas, apibrAi??A?tas dingstanA?ios ir iA?nyranA?ios LietuvosAi??
cheapest overnight generic viagra 100mg.

Astrida PetraitytAi??

Su Karolina MASIULYTE-PALIULIENE kalbasi Astrida PetraitytAi??

MilaA?iA?ko liAi??desio persmelkta vaikystAi??

Ai??

PradAi??kime nuo pradA?ios ai??i?? kur prabAi??go JAi??sA? vaikystAi??s dienos, kAi?? iA? jos atsineA?Ai??te?

Gimiau ParyA?iuje, buvau ketvirtas vaikas A?eimoje. Ir mano mama paryA?ietAi??. Jos tAi??vai ai??i?? emigrantai iA? Lietuvos, atvykAi?? A? PrancAi??zijAi?? XX a. pradA?ioje. Tada Lietuva buvo carinAi??s Rusijos dalis, bet netrukus, 1918 m., paskelbAi?? NepriklausomybAi??, ir jie svajojo sugrA?A?ti. Arba kad bent jA? trys dukros susituoktA? su lietuviais. AA?, dar bAi??dama vaikas, suvokiau, kad ne taip seniai vAi??l atsitiko kaA?kas, dAi??l ko negalime gyventi Lietuvoje… YpaA? jauA?iau, koks ilgesys apAi??mAi??s mamAi??, ai??i?? juk ji buvo ai??zpersodintaai??? du kartus. Gimusi ParyA?iuje, A?ia susipaA?ino ir susituokAi?? su lietuviu iA? PanevAi??A?io, jos vyras (mano tAi??velis) norAi??jo grA?A?ti A? LietuvAi??, jiedu grA?A?o, gyveno A?ia deA?imt metA?, bet, 1940-aisiais uA?Ai??jus sovietinei okupacijai, turAi??jo iA? jos bAi??gti. MamAi??, A?inoma, traukAi?? ParyA?ius, o tAi??velis norAi??jo emigruoti ten, kur vyko dauguma, ai??i?? A? KanadAi?? ar JAV, kad galAi??tA? bAi??ti tarp lietuviA?. To padaryti nepavyko ir, keletAi?? metA? dar pagyvenAi?? kartu ParyA?iuje, jie, galima sakyti, pasuko skirtingais keliais. Po karo tAi??velis ParyA?iuje nerado darbo, jam buvo sunku pritapti, o lietuviA? PrancAi??zijoje liko nedaug. Su A?ia gyvenusiais tautieA?iais tAi??velis artimai bendravo, pas mus A? sveA?ius ateidavo ir Pranas Gailius, ir Antanas MonA?ys, ir Vytautas Kasiulis… Lankydavosi legionieriai lietuviai, grA?A?Ai?? iA? Afrikos, mat tAi??velis 1944 m. pats tarnavo legionieriA? dalinyje, gavo ordinAi?? uA? drAi??sAi?? per kovas Elzase, vylAi??si, kad galAi??s ir LietuvAi?? iA?laisvinti.

Gyvenome netoli Eiffelio bokA?to, gana aristokratiA?kame 16-ajame kvartale. Mano vaikystAi??je ParyA?ius dar dvelkAi?? A?ilta kaimo atmosfera: maA?os parduotuvAi??lAi??s, visi kaimynai paA?A?sta vieni kitus, reikalui esant, ateina A? pagalbAi??… AiA?kiai jautAi??me, kaip skiriamAi??s nuo turtingA? gretimai gyvenanA?iA? A?eimA?, bet kartu jA? gyvensenos etikAi?? priAi??mAi??me kaip sektinAi?? pavyzdA?. Kai tose A?eimose apsilankydavau, man imponavo graA?us elgesys, intelektualAi??s pokalbiai, kuriA? temos vis bAi??davo susijusios su kultAi??ra. Tai padarAi?? man A?takAi??.

Ai??TAi??velis, puikiai mokAi??jAi??s anglA? ir rusA? kalbas, tapo BBC radijo A?urnalistu ir iA?vaA?iavo A? LondonAi??. Man tada buvo penkeri metai, skaudA?iai prislAi??gAi?? A?eimos iA?irimas, tad mano vaikystAi?? nebuvo laiminga. RetkarA?iais tAi??velis atvaA?iuodavo, bet mama visai nebenorAi??jo su juo bendrauti, vos du kartus leido jam aplankyti mus namuoseai??i?? KartAi?? iA?vykdamas jis pamirA?o savo dantA? pastAi??, pamenu, tai buvo angliA?ka ai??zMc Cleanai???… AA? jAi?? pasiAi??miau ir kasdien po truputAi??lA? jos suvalgydavau, kad prisiminA?iau tAi??velA? (vAi??liau norAi??jau tos dantA? pastos nusipirkti, bet niekur neradau).

Ai??TAi??veliui iA?vykus, grA?A?ome prie prancAi??zA? kalbos, tad nuo penkeriA? metA? ir aA? kalbAi??jau tik prancAi??ziA?kai. Mama labai graA?iai minAi??davo LietuvAi??, bet laikAi?? jAi?? prarastuoju Rojumi, A? kurA? niekada nesugrA?A?ime.

TaA?iau lietuvybAi??, kaip savo tapatybAi??s dalA?, suvokAi??te anksti?

Matyt, paveikta savo sesers ir jos vyro Eduardo Turausko, mama atidavAi?? mane A? labai gerAi?? mokyklAi??. Lankiau katalikiA? mergaiA?iA? gimnazijAi??, bet jauA?iausi nesmagiai ai??i?? buvome neturtingi, o ten mokAi??si ParyA?iaus grietinAi??lAi??s atA?alos: mergaites atveA?davo vairuotojai, mAi??vintys baltomis pirA?tinAi??mis, jie atidarydavo duris ir palinkAi??davo: ai??zGeros dienos, panele.ai??? Kartais ir A? rytinAi?? maldAi?? seselAi??s (tai buvo Ai??v. PranciA?kaus Ksavero ordinas) A?terpdavo: ai??zuA? tas, kurios A? mokyklAi?? atvaA?iavo metroai???, ir su uA?uojauta A?velgdavo A? mane… Bet dabar galiu A?vertinti, kad mokytojai buvo aukA?tos kvalifikacijos. Man gana sunkiai sekAi??si atitikti tAi?? lygA?, nes kamavo liAi??desys dAi??l iA?irusios A?eimos, niekaip negalAi??jau susikaupti, o ir namuose beveik niekas man nepadAi??davo ruoA?ti pamokA?, mama dirbo. Vis dAi??lto kai kurios mokytojos buvo jautrios. PavyzdA?iui, viena iA? turistinAi??s kelionAi??s po IzraelA? atveA?Ai?? man atvirukAi?? su ai??zTAi??ve mAi??sA?ai??? lietuviA? kalba. PaaiA?kinusi, kad JeruzalAi??je A?i malda atspausdinta visomis kalbomis, ji pridAi??rAi??: ai??zNiekada nepamirA?k, kad esi lietuvAi??.ai??? Buvo taip netikAi??ta girdAi??ti tai iA? mokytojos prancAi??zAi??s! Tada rimtai susimAi??sA?iau apie savo A?aknis.

IlgAi??jausi tAi??velio, norAi??jau normaliai su juo bendrauti. Kai man sukako A?eA?iolika, mama leido nuvykti A? AnglijAi??. Aplankiusi tAi??velA?, supratau, kad tikrasis lietuvybAi??s puoselAi??tojas buvo jis. Gyveno kukliai, nes siA?sdavo pinigA? A?eimai, ir liAi??dnai ai??i?? be mAi??sA? jam buvo sunku. Ten vieA?Ai??dama maA?iau: jis skaito lietuviA?kai, kalba lietuviA?kai, bendrauja su lietuviais. PalaikAi?? ryA?ius ir su Lietuva, kartu su draugu buvo A?kAi??rAi??s maA?Ai?? A?monAi??lAi??, priimdavo lietuviA? amerikieA?iA? uA?sakymus, pavyzdA?iui, nusiA?sdavo jA? A?eimoms Lietuvoje A?iltA? rAi??bA?, kitA? daiktA?. Tada supratau, ko man visAi??laik trAi??ko, ai??i?? ne tik tAi??velio, bet ir lietuvybAi??s. Jo santykis su lietuvybe buvo gilesnis negu mamos ai??i?? jis, panaA?iai kaip Algirdas Julius Greimas, norAi??jo po Stalino mirties sugrA?A?ti ar bent palaikyti intelektualinius ryA?ius, kad nepaliktA? Lietuvos vienos. SusiraA?inAi??jo su tAi??vynAi??je likusiais savo ir mamytAi??s artimaisiais, su draugais, kuriA? daug turAi??jo iA? jaunystAi??s laikA?, ai??i?? su Juozu Miltiniu, su Uogintais… Gaila, aA?, kalbAi??dama su mamyte tik prancAi??ziA?kai, buvau jau pamirA?usi lietuviA? kalbAi??, kuria mes bendraudavome, kai A?eima dar gyveno kartu. Tad su tAi??veliu irgi kalbAi??jau prancAi??ziA?kai.

O bAi??dama septyniolikos, 1966-aisiais, dalyvavau LietuviA? jaunimo pasauliniame kongrese A?ikagoje ir Niujorke. Ten susipaA?inau su tAi??velio seserimi Ona Masiulyte, kuri prieA? karAi?? buvo Masiulio knygyno PanevAi??A?yje vedAi??ja. Ji emigravo kartu su savo mama, bet, kai aA? nuvykau, A?i mano moA?iutAi?? jau buvo mirusi. Apsilankiusi pas tetAi??, kuri gyveno kartu su ponia MikA?iene, galima sakyti, ai??zatAi??jau A? LietuvAi??ai??? ai??i?? tai buvo dar ryA?kiau negu pas tAi??velA?. Vienas kambarys buvo apstatytas etnografiA?kai nelyg RumA?iA?kiA? muziejuje, ten maA?iau prikrauta tiek rAi??kytos mAi??sos, kad net karui iA?tikus nepritrAi??ktA?… Teta iA?kepAi?? kalakutAi??, visAi?? man vienai, vis ragino valgyti ir viskuo domAi??josi ai??i?? kaip man sekasi, kuo ketinu tapti, o pati pasakojo apie jau mirusius mano senelius, apie PanevAi??A?yje turAi??tAi?? knygynAi??. Ten aA? pajutau, kas yra tikra lietuviA?ka A?eima, nors su manimi ji kalbAi??jo prancAi??ziA?kai (buvo studijavusi Belgijoje). Nustebau, kaip per tiek metA? tAi??velis sugebAi??jo nuo mano tetos ir moA?iutAi??s nuslAi??pti, kad nebegyvena su mama, aA? tos paslapties irgi neiA?daviau. VieA?Ai??dama ten A?sitikinau: lietuviai Amerikoje yra galinga jAi??ga ai??i?? A?ikagoje jA? gyveno milijonas! Visi aplinkui kalbAi??jo tik lietuviA?kai, tai man padarAi?? stiprA? A?spAi??dA?, panorau iA?mokti lietuviA? kalbAi??. Ai?? ParyA?iA? paraA?iau laiA?kAi?? savo dAi??dei Turauskui, kad nuo rudens norAi??A?iau pas jA? imti lietuviA? kalbos pamokas. Jis atsakAi?? mielai padAi??siAi??s. Bet nespAi??jau grA?A?ti, o jis staiga mirAi??, iA?tiktas insulto. Teta Ona gaudavo laikraA?tA? Draugas, ten ir perskaitAi??me A?iAi?? liAi??dnAi?? A?iniAi??.

O kokius mokslus buvo baigAi?? JAi??sA? tAi??vai?

Mama tais laikais ai??i?? apie 1925-uosius ai??i?? buvo viena iA? nedaugelio merginA?, iA?laikiusiA? gimnazijos abitAi??rAi??. TAi??velis, PanevAi??A?yje baigAi??s BalA?ikonio gimnazijAi??, atvyko A? ParyA?iA? studijuoti ekonomikos Sorbonoje. Ten mokAi??si dvejus ar trejus metus. O susituokAi??s su mama tuoj iA?vyko A? LietuvAi??, kur jau gyveno vyresnioji A?monos sesuo, iA?tekAi??jusi uA? Eduardo Turausko.

Tuomet moA?iutAi?? A?tikino ir senelA?, kad nebAi??ra prasmAi??s ilgiau pasilikti PrancAi??zijoje, nes dvi dukros iA?tekAi??jusios uA? lietuviA?, o Lietuva jau laisva. Nors senelis Jurgis Jankauskas nuo 1925 m. dirbo Londone pas lordAi?? Cholmondeley, o moA?iutAi?? liko ParyA?iuje ir A?ia augino dukras, bet jie buvo tikra A?eima ai??i?? vieni kitus nuolat lankydavo. Senelis iA?kart pritarAi?? moA?iutAi??s planams, ir ji su jauniausia, keturiolikmete dukra Birute 1933 m. grA?A?o A? LietuvAi??. Senelis toliau dirbo Londone, o A?eimAi?? lankAi?? dabar jau Lietuvoje. TaA?iau man vis dar mA?slAi??, kodAi??l seneliai tarpusavy nesikalbAi??jo lietuviA?kai.

KalbAi??davosi prancAi??ziA?kai?

Prasta prancAi??zA? kalba, bet daA?niau lenkiA?kai. Abu puikiai mokAi??jo rusA? ir lenkA? kalbas. Kai A?sikAi??rAi?? ParyA?iuje (tai buvo Oskaro MilaA?iaus laikai), palaikAi?? ryA?ius su lietuviais, bet prisiregistravo kaA?kodAi??l Lenkijos ambasadoje. Man mA?slAi?? ir tai, kodAi??l jA? pavardAi?? (taip pat ir mano mamos) buvo tapusi Yankowski, nors abu kilAi?? iA? AukA?taitijos. Jie nenorAi??jo bAi??ti laikomi rusais, nenorAi??jo, kad A?ie juos asimiliuotA?. MoA?iutAi?? mokAi??si Peterburge ai??i?? spaudos draudimo laikais mano prosenelis, jos tAi??vas Jonas Jurgelionis su vaikais iA?vyko A? PeterburgAi??, norAi??damas suteikti jiems iA?silavinimAi??, o pats dirbo KatalikA? konsistorijoje. Mano moA?iutAi?? lankAi?? Ai??v. Katerinos mokyklAi??, tad rusA? kalbAi?? ji labai gerai iA?moko. Bet kiekvienAi?? vasarAi?? grA?A?davo A? gimtinAi??, kur tarp savAi??s visi kalbAi??davosi lietuviA?kai. VAi??liau supratau, kad lietuviA?kai ji raA?Ai?? irgi nelabai gerai.

Gal Lietuvoje augo bajoriA?koje aplinkoje? Ten lenkA? kalba buvo A?prastaai??i??

ReikAi??s man dar patyrinAi??ti savo A?eimos istorijAi??, kad geriau viskAi?? suprasA?iau. Galima sakyti, pagrindinAi?? mano giminAi??s tema ai??i?? Lietuva, tai dingstanti, tai vAi??l iA?nyranti. Ir mano sugrA?A?imas A?A? motyvAi?? pakartojo.

LietuviA?kAi?? A?eimAi?? sukAi??rAi??te dar negrA?A?usi A? LietuvAi???

Su bAi??simu vyru ArAi??nu susipaA?inau ParyA?iuje. Abu buvome iA?auklAi??ti patriotiA?kai. Mano vyras gimAi??s Amerikoje, Konektikute, netoli Niujorko. Jo tAi??vai iA? Lietuvos pasitraukAi?? 1944-aisiais, keletAi?? metA? praleido ai??zdipukA?ai??? stovykloje Vokietijoje, o 1949 m. visa didelAi?? PaliuliA? A?eima emigravo A? JAV, A?sikAi??rAi?? Vaterburyje, Konektikute, kur buvo didelAi?? lietuviA? bendruomenAi??. Iki septyneriA? metA? ArAi??nas kalbAi??jo tik lietuviA?kai, anglA? kalbos iA?moko vAi??liau. Kai mes susituokAi??me, Lietuvoje netrukus prasidAi??jo SAi??jAi??dis, todAi??l daA?nai atvaA?iuodavome.

O pirmAi??kart apsilankiau Lietuvoje, paskatinta tAi??velio. 1977-aisiais atvaA?iavome su juo ir broliu Laurynu kaip ai??zturistaiai??? deA?imA?iai dienA? ir tai buvo lemtingas posAi??kis ai??i?? A?ia atvykusi supratau, kad Lietuvos man trAi??ko visAi?? gyvenimAi??.

KitA? metA? vasarAi?? atvaA?iavau A? emigrantA? vaikams skirtus lietuviA? kalbos kursus, kuriuos rengti sumanAi?? Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius. Mums buvo organizuojamos ir ekskursijos. Nuostabi patirtis ai??i?? galAi??jau pabendrauti su tAi??velio jaunystAi??s draugais, su dAi??de (tAi??velio pusbroliu) Tadu Masiuliu, su tetomis, iA? kuriA? daug suA?inojau.

Ar sovietmeA?io atmosfera JAi??sA? neslAi??gAi???

DaA?nai esu sakiusi, kad Vilnius man tada pasirodAi?? lyg po karo. Buvo nemaA?ai vietA?, aptvertA? tvoromis, kur draudA?iama eiti. UA? tvorA? slAi??pAi??si griuvAi??siai ai??i?? graA?iA? pastatA? liekanos. Viskas atrodAi?? keista, ore tvyrojo Oskaro MilaA?iaus poezijos nuotaika ai??i?? liAi??desys, praeities nostalgija. Greitai supratau, kad daugelis A?moniA? sako viena, o daro kita, gyvena ne pagal primetamus, bet pagal savo A?sitikinimus. Pamenu, mano teta Alma, kai eidavome gatve ir kalbAi??davomAi??s, vis atsisukdavo, ar kas neseka iA? paskosai??i?? Ji pirmoji papasakojo man apie tremtA? ai??i?? beveik visi iA? artimA?jA?, pasilikusiA? Lietuvoje, buvo iA?tremti. Kai vienAi?? vakarAi?? apsilankiau pas tetAi??, ji uA?dAi??jo ant telefono pagalvAi??, bet vis tiek kalbAi??jo paA?nibA?domis. IA? slaptavietAi??s komodoje iA?traukAi?? iA?saugotAi?? maA?Ai?? trispalvAi?? juostelAi??, segamAi?? prie kostiumoai??i?? Tada niekas nesitikAi??jo, kad Lietuvai pavyks kada nors iA?trAi??kti iA? SovietA? SAi??jungos, bet jauA?iau labai stiprA? patriotizmAi??, pasiprieA?inimAi?? svetimai santvarkai. A?monAi??s negalAi??jo atvirai kalbAi??ti, bet jie dainuodavo ar kaip kitaip iA?reikA?davo savo jausmus.

Dvi asmenybAi??s pusAi??s ai??i?? rimtumas ir humoras

Ai??

O kaip susiklostAi?? JAi??sA? profesinAi?? veikla, kaip kilo mintis tapti aktore?

Vaidinti pamAi??gau dar vaikystAi??je. A?aisdama su vaikais sumanydavau visokiA? inscenizacijA?, kurdavau A?vairius personaA?us. Namuose atmosfera buvo liAi??dna, bet man atrama tapo vyresnysis brolis ir nuostabi moA?iutAi?? Elena JankauskienAi??. Mama dirbo, ji neturAi??jo laiko uA?siimti nei mumis, nei buitimi. NamA? jaukumAi?? kAi??rAi?? moA?iutAi??, nors ir ji dirbdavo ai??i?? buvo senA? rusA? aristokraA?iA? kompanionAi?? (skaitydavo joms rusiA?kai ir prancAi??ziA?kai, kalbAi??davosi apie caro laikus). Trumpam uA?bAi??gusi A? mAi??sA? namus, ji greit paruoA?davo kokias nors salotas ar iA?kepdavo pyragAi??. Tai buvo taip graA?u, aA? net norAi??jau gyventi su moA?iute, bet nebuvo galimybAi??s.

Brolis Petras, penkiolika metA? vyresnis uA? mane, tada buvo medicinos studentas. Jis labai domAi??josi teatru. Tuo metu naujAi?? teatrAi?? PrancAi??zijoje buvo A?kAi??rAi??s Jeanas Vilaras, kuris rAi??mAi??si aktoriais kaip visa ko pagrindu, ai??i?? jam net dekoracijA? nereikAi??jo. Galima tai vadinti ai??zliaudies teatruai???, bet lygis buvo aukA?tas. Bilietai nebrangAi??s, todAi??l Petras kas sekmadienA? eidavo A? spektaklius, o po to man pasakodavo, kAi?? matAi??s, ai??i?? puikiai mokAi??jo perteikti savo A?spAi??dA?ius. VienAi??kart nusivedAi?? ir mane, trylikametAi??. A?iAi??rAi??jau ai??zMakbetAi??ai???. ApAi??mAi?? noras ne ai??ztapti aktoreai???, bet atsidurti su vaidintojais ant scenos. A?inoma, apie A?iAi?? profesijAi?? tada nieko neiA?maniau. MoA?iutAi??, pati Peterburge vaidinusi savo brolio Kleopo Jurgelionio suburtoje mAi??gAi??jiA?koje lietuviA? trupAi??je, paraA?Ai?? laiA?kAi?? Miltiniui: mano Karolina nori tapti aktore ai??i?? kAi?? daryti? Ai??is atsakAi?? nematAi??s jokiA? problemA?, aA? turinti eiti A? Charlesai??i??io Dullino mokyklAi??, kurioje ir jis mokAi??si. Taip ir padariau ai??i?? po abitAi??ros lankiau A?ios dramos mokyklos kursus, o joje dar buvo A?moniA?, prisimenanA?iA? MiltinA?, kuris ir man, ir kitiems asocijavosi su Lietuva, A? mane daA?nai net kreipdavosi ne vardu, o sakydavo: ai??zLietuva, A? scenAi??!ai??? Ir vis klausinAi??davo, kAi?? dabar Miltinis veikia, kAi?? stato? IA? moA?iutAi??s susiraA?inAi??jimo su juo A?inojau, kAi?? atsakyti: stato ai??zEdipAi?? karaliA?ai??? ar pan. Paskui A?stojau ai??i?? paskaiA?iusi Oskaro MilaA?iaus poemAi?? ai??i?? A? dramos mokyklAi?? (ne A? KonservatorijAi??, bet A? kitAi?? aukA?tAi??jAi??, irgi valstybinAi??). Netrukus pradAi??jau vaidinti A?vairiose trupAi??se. Kadangi esu aukA?ta, pagal fizinius duomenis labiau tikau klasikinAi??ms pjesAi??ms.Ai?? Visi tie rimti dalykai mane traukAi??, bet greitai supratau, kad noriu ir kaA?ko kito. Nuo maA?A? dienA? iA? kasdienybAi??s rAi??pesA?iA? mane iA?vaduodavo humoro jausmas. Nutariau paraA?yti pjesAi?? monospektakliui, A?velgdama per humoro prizmAi??, draugai mane labai palaikAi??. PjesAi?? ai??zKodAi??l taip yra?ai??? pasisekAi?? ir atvAi??rAi?? man kitas duris. Tai keturi monologai, aA? pati suvaidinau keturis skirtingus personaA?us. Tarp jA? buvo ir moA?iutAi?? iA? SovietA? SAi??jungos ai??i?? paA?iepiau tAi?? sovietinA? pamiA?imAi?? dAi??l eiliA?: bAi??tinai reikia stoti A? eilAi??, nors neA?inai, kAi?? ten parduoda… Ai??A? spektaklA? ParyA?iaus kavinAi??je-teatre La Soupap pamatAi?? kaA?kas iA? televizininkA?, ir buvau pakviesta A? televizijAi?? ai??i?? mAi??sA? trupAi?? vaidindavo triskart per savaitAi??, viskas buvo filmuojama. Nors ne visai analogiA?ka laida kaip, pavyzdA?iui, ai??zDviraA?io A?ouai???, taA?iau bendrumA? yra ai??i?? tai humoristiniai vaizdeliai iA? kasdieninio A?eimos ar politinio gyvenimo. Mes patys raA?ydavom trumpus skeA?us, jeigu juos priimdavo, tuoj pat ir nufilmuodavo. Ai??i dvideA?imties minuA?iA? trukmAi??s TV laida buvo labai populiari, jAi?? rodydavo kas vakarAi?? prieA? A?inias. Tai suteikAi?? ir mums populiarumo, A?monAi??s atpaA?indavo gatvAi??se ai??i?? dar ir dabar kai kam iA? vyresnAi??s kartos paryA?ieA?iA? atrodo, kad mane paA?A?sta, tik neA?ino, kur buvome susitikAi??… Ai??i mano veikla truko beveik septynerius metus, tai buvo labai sAi??kmingas etapas. Pavyko suderinti dvi savo asmenybAi??s puses ai??i?? rimtAi?? poA?iAi??rA? ir humoro jausmAi??.

Regis, ir NijolAi?? SadAi??naitAi?? esate suvaidinusi?

ParyA?iaus lietuviA? bendruomenAi??s kunigas Jonas PetroA?ius, kuris man buvo tarsi dvasinis tAi??vas, davAi?? paskaityti SadAi??naitAi??s dienoraA?tA?. Patyriau tikrAi?? A?okAi?? ai??i?? visa tai vyksta dabar Lietuvoje! NorAi??josi pareikA?ti bent moralinA? palaikymAi??. Pamaniau: A?A? dienoraA?tA? galima adaptuoti scenai ir vaidinti. Mes tai padarAi??me su mano biA?iuliu, taip pat aktoriumi Kristupu MonA?iu, skulptoriaus Antano MonA?io sAi??numi. Jis vaidino visus tardytojA? (Pilelio, Rimkaus) vaidmenis, SadAi??naitAi??s brolA? JonAi??, o aA? ai??i?? NijolAi??. Ai??A? spektaklA? prancAi??zA? kalba nuo 1987-A?jA? rodAi??me trejetAi?? metA? daA?niausiai Ai??v. Eustachijaus teatre, kuris A?rengtas puikiame rAi??syje (kriptoje). Dalyvavome A?vairiuose festivaliuose. UgnAi?? Karvelis ragino spektaklA? nufilmuoti. Jonas Statkus, TV Arte kanalo dokumentiniA? filmA? reA?isierius (JAi??ratAi??s StatkutAi??s de Rosales sAi??nus), taip ir padarAi??. Taigi spektaklis yra A?raA?ytas A? vaizdajuostAi??. Kai Lietuvoje prasidAi??jo SAi??jAi??dis, pamaniau: esame to paties medA?io A?akos, antraip negi bAi??tume sugalvojAi?? statyti spektaklA? apie rezistencijAi??? Jo pabaiga tokia: SadAi??naitAi?? su broliu Jonu meldA?iasi baA?nyA?ioje, tyliai perduodami vienas kitam A?inias, o uA? durA? lAi??kuriuoja KGB agentai. Paskutinis NijolAi??s sakinys: ai??zVienAi?? dienAi?? Lietuva bus laisva ir mes niekad nebeiA?siskirsim.ai??? O jau kitais metais, 1990-aisiais, SadAi??naitAi?? atvaA?iavo A? ParyA?iA? ai??i?? tiesiog fantastika! Visas tas periodas buvo ypatingas, svarbiausia ai??i?? patys vidujai iA?gyvenome tai, kas vyksta Lietuvoje. KartAi?? vienas PanevAi??A?io teatro aktorius parodAi?? man straipsnA? Pravdoje, koneveikiantA? ai??zmelagingAi??ai??? mAi??sA? spektaklA?, ai??i?? puiki reklama.

Kaip JAi??sA? profesinAi?? veikla klostAi??si toliau, po A?io paryA?ietiA?ko ai??zsAi??jAi??dA?ioai????

Kaip tik tuo metu susituokAi??me su ArAi??nu, ypaA? svarbus A?vykis buvo dukros gimimas. Mus abu traukAi?? Lietuva. DaA?nai apsilankydavome ai??i?? tris kartus iA? ParyA?iaus vykome traukiniu per BerlynAi??, kai toks dar vaA?iuodavo. Galiausiai nutarAi??me A?ia A?sikurti. ArAi??nas A?steigAi?? kelioniA? agentAi??rAi?? Baltic Clipper (dabar iA? jos yra pasitraukAi??s), Ai??mAi?? prekiauti sporto reikmenimis. Kai Lietuva tapo nepriklausoma, Masiulio knygynAi?? grAi??A?ino mano tAi??veliui, tada jis buvo dar gyvas. Tai didA?iulis A?vykis mAi??sA? gyvenime. Mudu su vyru Ai??mAi??mAi??s atkurti A?A? knygynAi?? PanevAi??A?yje, o Vilniuje A?steigAi??me PrancAi??zA? knygynAi??lA? ir dar keletAi?? kitA?. PrasidAi??jo naujas mano gyvenimo etapas ai??i?? jau be teatro. NesigailAi??jau, kad aktorAi??s gyvenimas tapo graA?ia praeitimi, nes nauja veikla irgi buvo labai A?domi. Mes penkiolika metA? laikAi??m knygynus, paskui iA?nuomojome patalpas leidyklai Alma littera. GalAi??jau grA?A?ti prie visuomeninAi??s ai??i?? taip pat ir teatrinAi??s ai??i?? veiklos: prieA? ketvertAi?? metA? A?kAi??riau lietuviA?, mokanA?iA? prancAi??ziA?kai, teatro trupAi?? Clef. Esame parengAi?? tris spektaklius prancAi??zA? kalba, pavyzdA?iui, prancAi??zA? autorAi??s ai??zMadame Kaai??? ai??i?? tai keletas trumpA? absurdo pjesiA? su devyniolika personaA?A?. Vaidinome Meno forte, gastroliavome po LietuvAi??. Paskui man kilo mintis pastatyti spektaklA? apie ParyA?iA?, pasiteiravau aktoriA?, koks yra jA? ParyA?ius? Vieniems tai Mulen RuA?as, kitiems prancAi??ziA?kos dainos, kaA?kuris sakAi?? norA?s suvaidinti lietuvA?, sunkiai besiverA?iantA? ParyA?iuje… AA? paraA?iau net ne pjesAi??, o labiau pretekstAi?? vaidinimui, pasitelkAi?? improvizacijas, sukAi??rAi??me spektaklA? su dainomis ir A?okiais ai??zChantereine gatvAi?? 6ai??? ai??i?? tai namas ParyA?iuje, A?ia kartu su A?ozefina gyveno Napoleonas, tapAi??s pirmuoju konsulu. Spektaklio esmAi?? ai??i?? A?iandieniniai A?io namo gyventojai, kai paspaudA?ia elektros mygtukAi??, kartais ima ir atsiduria visai kitoje epochoje… Man labai A?domu dirbti su A?ia trupe, visi man brangAi??s tarsi savi vaikai, repetuodama aA? galiu, pavyzdA?iui, A?eA?ias valandas iA?stovAi??ti ant kojA?, bet nepavargstu, o jie, nors turi kitus darbus, visAi?? laisvalaikA? skiria repeticijoms.

Ai??Susidaro A?spAi??dis, kad JAi??s, kol gyvenote PrancAi??zijoje, ai??zsirgoteai??? Lietuva, o dabar, gyvendama Lietuvoje, stengiatAi??s A?ia pristatyti prancAi??zA? kultAi??rAi??… Ar pasiilgstate gimtojo ParyA?iaus? praire rx.

IA? tikrA?jA? esu tarsi tiltas tarp dviejA? kultAi??rA?. Tai patvirtina ir mAi??sA? dukra, kuriai buvo gal A?eA?eri, kai A?ia A?sikAi??rAi??me. Ji gyvena ir dirba Lietuvoje, niekur neketina iA?vaA?iuoti. Baigusi tarptautinio verslo studijas, imasi A?vairiA? A?domiA? projektA?, susijusiA? ir su PrancAi??zija.

NesakyA?iau, kad esu pasiilgusi PrancAi??zijos, nes visada galiu ten nuvaA?iuoti. Du tris kartus per metus nuvykstu, aplankau savo brolA?, gyvenantA? labai graA?iame regione, kur daug viduramA?iA?kA? piliA?, ai??i?? Albi miestelyje prie TulAi??zos. A?monAi??s ten malonAi??s, nejauA?ia A?tampos, bAi??dingos paryA?ieA?iams. A?inoma, aplankau ir ParyA?iA?, savo draugus, dauguma iA? jA? yra aktoriai, dar ir dabar vaidinantys. Ir jie mane Lietuvoje aplanko. Artimus ryA?ius palaikau su Kristupu MonA?iu. Vis apima noras pasiklausyti prancAi??ziA?kA? dainA?. ParyA?ius yra manyje ir jau niekur nedings.

Stengiuosi bent A?iek tiek PrancAi??zijai pristatyti LietuvAi?? ai??i?? A?tai baigiu versti Valdo Papievio romanAi?? ai??zEitiai???. Vienai stambiai leidyklai pateikAi??me 40 puslapiA? vertimAi??, ji pageidavo visos knygos ai??i?? tai geras A?enklas. Labai patinka versti poezijAi??, esu iA?vertusi Juliaus Kelero, Eugenijaus AliA?ankos eilAi??raA?A?iA?. AliA?ankos poezijos knygutAi?? jau iA?leista PrancAi??zijoje. IA?verA?iau Marko Zingerio apysakAi?? specifine A?ydA?, jau dingusiA? iA? mAi??sA? gyvenimo, tema. Deja, maA?ai turime vertAi??jA? A? prancAi??zA? kalbAi??, gal aA? dar kai kAi?? iA?versiu, nors tam beveik nebelieka laiko. Man rAi??pi, kad nebAi??tA? uA?mirA?ti puikAi??s kAi??riniai, paraA?yti sovietmeA?iu, pavyzdA?iui, Romualdo Granausko A?edevras ai??zGyvenimas po klevuai???, nes dabar visi pirmiausia domisi naujienomis. Beje, galima prisiminti, kad PrancAi??zijoje bestseleriu tapo Juozo BaltuA?io ai??zSakmAi?? apie JuzAi??ai??? (vertAi?? Denise Yoccoz-Neugnot, regis, ir iA? lietuviA?, ir iA? rusA? kalbos, jai talkino GenovaitAi?? KabaA?inskienAi??), jau iA?Ai??jo septyni (!) leidimai. ai??zSakmAi??ai??i??ai??? 1991 m. buvo apdovanota kaip geriausia uA?sienio autoriaus knyga. Joje daug gamtos detaliA? ai??i?? tarkim, augalA? vardai, kuriA? PrancAi??zijoje mes jau nebeA?inome.

O dar svajoju lietuviA? autorius prancAi??ziA?kai adaptuoti scenai, kad galAi??tume vaidinti ir keliauti po PrancAi??zijAi??, pristatydami lietuviA? literatAi??rAi??.

Be to, tiltas tarp dviejA? A?aliA? yra Lietuvos ir PrancAi??zijos asociacija, mano uA?duotis ai??i?? kartAi?? per mAi??nesA? sugalvoti paskaitos temAi??, pakviesti praneA?Ai??jAi??. Esu ne visos Lietuvos draugijos pirmininkAi??, vadovauju tik Vilniaus skyriui, bet man rAi??pi aplankyti provincijos bendruomenes, kurios gerokai apleistos. Dabar Vilniuje mums, asociacijai, maA?iau svarbu organizuoti A?vairius renginius ai??i?? juk veikia PrancAi??zA? kultAi??ros institutas.

Yra nemaA?ai asmenybiA?, siejanA?iA? LietuvAi?? su PrancAi??zija ai??i?? tai ir JAi??sA? jau minAi??tas Oskaras MilaA?ius, ir Romainas Gary… Esu girdAi??jusi Jus, skaitanA?iAi?? MilaA?iaus poezijAi??…

O, taip! Oskaras MilaA?ius man labai artimas. Su PanevAi??A?io dramos teatro aktore Ligita Kondrotaite esame surengusios jo poezijos vakarAi??, ji skaitAi?? lietuviA?kai ir prancAi??ziA?kai, aA? prancAi??ziA?kai. A?adame programAi?? pakartoti, pavaA?inAi??ti po LietuvAi??. MilaA?iaus kAi??ryboje atspindAi??tas visas mano A?eimos liAi??desys, tAi??vynAi??s praradimas. Mama skaitydavo MilaA?iA? ir verkdavo, o aA?, bAi??dama ketveriA? metA?, dar nemokAi??dama skaityti, daug jo eilAi??raA?A?iA? deklamuodavau atmintinai. TAi??velis, kai dar gyveno su mumis, sekmadienio rytais vesdavosi mane A? LuvrAi??, Egipto skyriuje kartAi?? parodAi?? statulAi??lAi?? ai??zKaromamaai??? ir pasakAi??: ai??zTu esi Karolina, o Karomama iA? Egipto ai??i?? tai tavo karalienAi??.ai??? IA? tikrA?jA? ji mane globoja, tos statulAi??lAi??s nuotrauka, paryA?ietiA?kosios O. MilaA?iaus draugijos dovana, kabo virA? mano darbo stalo.

Ai?? mAi??sA? kultAi??ros laukAi?? grA?A?ta emigrantA? kAi??riniai ai??i?? A?tai turime Vytauto Kasiulio muziejA?ai??i??

Kasiulio darbai sugrA?A?o Edvino A?uko, Valdo Papievio ir Editos MildaA?ytAi??s pastangomis. Jie vaA?iavo kalbAi??tis su ponia Kasiuliene, tam reikAi??jo kantrybAi??s, su ja nebuvo lengva sutarti. IA? pradA?iA? ji nieko nenorAi??jo atiduoti. Kai Papievio paklausiau, kodAi??l jis nedalyvaus muziejaus atidaryme, juk yra taip nusipelnAi??s, jis atsakAi??: ai??zKam A?domu, kad aA? veA?davau bulviA? poniai Kasiulienei prijaukinti.ai???

VienAi?? Kasiulio darbAi?? pamaA?iau dar vaikystAi??je: pats dailininkas mano broliui Petrui abitAi??ros proga padovanojo paveikslAi??, labai liAi??dnAi?? ai??i?? moteris, parimusi prie staloai??i?? VisAi?? vaikystAi?? maniau, koks liAi??dnas tas Kasiulisai??i?? O paskui, kai PaveikslA? galerijoje pirmAi??kart buvo surengta Kasiulio paroda, pamaA?iau, koks jis linksmas! Mes paveldAi??jome turbAi??t liAi??dniausiAi?? A?io dailininko paveikslAi??, toks jau likimas.

StengiatAi??s pagerbti ir savo giminAi??s A?ymiuosius A?monesai??i?? NepamirA?ote senelio knygneA?io Juozo Masiulio, dabar, teko girdAi??ti, remiate Eduardui Turauskui skirtAi?? projektAi??ai??i??

Taip, rengiama knyga apie TurauskAi??, tarpukario Lietuvos diplomatAi??, UA?sienio reikalA? ministerijos pareigAi??nAi??. IstorikAi?? iA? PanevAi??A?io Joana Viga A?iplytAi?? renka apie jA? medA?iagAi??, buvo nuvykusi A? AmerikAi??, Hooverio institute studijavo Turausko archyvAi??. NorAi??A?iau, kad dAi??dAi??s palaikai iA? ParyA?iaus kapiniA? grA?A?tA? A? EndriejavAi??, kuriame jis gimAi??, ai??i?? tAi?? kraA?tAi?? ir visAi?? LietuvAi?? jis labai mylAi??jo. Tai padaryti A?manoma, tik reikia atlikti daug visokiA? formalumA?.

O pagerbdama senelA? knygneA?A? siekiu, kad Masiulio knygynas PanevAi??A?yje ai??i?? pirmasis lietuviA?kas A?iame mieste ai??i?? knygynu ir liktA?. Juk dabar vyksta toks civilizacinis perversmas, kai iA?kilAi??s klausimas, ar apskritai iA?liks popierinAi??s knygos, gal bus tik eletroninis jA? variantas. Juk ranka jau neberaA?ome, knygynai uA?sidaro visame pasaulyje. PanevAi??A?yje maA?Ai??ja gyventojA?, daug kas dAi??l krizAi??s ir korupcijos emigravoai??i??

KnygneA?ystAi??s fenomenas ai??i?? fantastiA?kas, unikalus Europoje. Knygos padAi??jo atgimti Lietuvai. TodAi??l Masiulio knygyno sodelyje pastatAi??me koplytstulpA? knygneA?iams pagerbti.

Dar jauA?iu A?sipareigojimAi?? paraA?yti knygAi?? apie kitAi?? savo senelA? ai??i?? JurgA? JankauskAi??. Jis buvo kulinaras, aukA?to lygio specialistas, jam yra tekAi?? ruoA?ti puotas ir tAi??kstanA?iui A?moniA?. Jo kulinarinAi?? veikla ParyA?iuje, Londone, Peterburge yra tokia A?domi! Turiu nemaA?ai medA?iagos. Pats senelis yra paraA?Ai??s knygAi?? Apercus gastronomiques (ai??zGastronomijos apA?valgaai???). Ten sudAi??ti jo receptai, kaip lietuviA?kus patiekalus adaptuoti prancAi??zA? virtuvei. TaA?iau tai ne tiek receptA? rinkinys, kiek patarimai, kaip sveikai maitintis. TAi?? knygAi?? jis paraA?Ai?? su mano moA?iutAi??s broliu Antanu Jurgelioniu, A?inomu gydytoju, KAi??no kultAi??ros rAi??mA? statybos Kaune iniciatoriumi, pirmuoju jA? direktoriumi. Kai Jurgelionis studijavo ParyA?iuje medicinAi??, jis gyveno pas seserA?, taip susidraugavo su jos vyru. Bet A?sivaizduokite ai??i?? kulinarijos knyga, o pirmieji jos puslapiai skirti Lietuvai: mano senelis A?ia paaiA?kina, iA? kur yra kilAi??sai??i?? ai??zGastronomijos apA?valgaai??? iA?leista prancAi??zA? kalba, bAi??tA? A?domu jAi?? iA?versti.

O dabar tvarkau archyvAi?? ai??i?? esu paveldAi??jusi A?eimos laiA?kus, aprAi??pianA?ius gal A?imtAi?? metA?. PanevAi??A?io biblioteka turi fondAi??, kuriame kaupia raA?ytinA? kraA?tieA?iA? palikimAi??. Suklasifikavusi laiA?kus, perduosiu tam fondui. Juose atsispindi ir laimingas gyvenimas ai??zsmetoninAi??jeai??? Lietuvoje, ir tAi??vynAi??s ilgesys, noras grA?A?ti (nemaA?ai laiA?kA? raA?yta pabAi??gAi??liA? stovyklose), laukimas, nerimas, kur teks emigruoti, po to, jau A?sikAi??rus ParyA?iuje, nelengvas perAi??jimas prie prancAi??zA? kalbos ir pan.

O kai grA?A?ote A? LietuvAi??, kokiAi?? jAi?? radote? Ar dar bAi??ta euforijos, ar jau vyravo nusivylimas ai??i?? juk A?mones greitai prislAi??gAi?? rAi??pesA?iai dAi??l sunkios ekonominAi??s padAi??tiesai??i??

IA? pradA?iA?, kai atvykome 1994-aisiais, dar buvo juntamas emocinis pakilimas. Deja, paskui apAi??mAi?? nusivylimas, nes gudruoliai sugebAi??jo mikliai privatizuoti turtAi??, o idealistai liko be niekoai??i??

Atsimenu A?ventiA?kAi?? nuotaikAi??, kai Lietuva 2004 m. A?stojo A? Europos SAi??jungAi??, ai??i?? A?monAi??s su maA?ais vaikais iA?Ai??jo A? gatves, Katedros aikA?tAi??je buvo pavaizduotas didelis A?emAi??lapis ir visi dA?iugiai vaikA?A?iojo ai??zpo EuropAi??ai???ai??i?? Tarsi lengviau atsikvAi??pAi??me ai??i?? esame europieA?iai! Bet netrukus uA?griuvo ekonominAi?? krizAi??ai??i??

Ar nemanote, kad lietuviai pernelyg linkAi?? dejuoti, todAi??l jA? bAi??dos atrodo dar didesnAi??s negu yra?

Taip, dejavimo esama per daug. ReikAi??tA? ne verkti, o veikti. Tuo tikslu mes su Povilu UrbA?iu, kuris dabar yra Seimo narys, A?kAi??rAi??me PanevAi??A?yje judAi??jimAi?? ai??zKartuai???. BuvAi??s sAi??jAi??dininkas UrbA?ys stengiasi sugrAi??A?inti A?monAi??ms SAi??jAi??dA?io laikA? viltA? ir dA?iaugsmAi??, siekia ugdyti pilietiA?kumAi??, kad A?monAi??s, uA?uot dejavAi??, veiktA?, protestuotA?. AA?, PrancAi??zijoje uA?augusi, tam A?imtu procentA? pritariu. Jei prancAi??zams kas nors nepatinka, jie tuoj iA?eina A? gatves! Ir mes PanevAi??A?yje pradAi??jome protesto akcijAi?? prieA? savivaldybAi??, kuri istorinAi??je miesto dalyje nori pastatyti dangoraiA?A?. Per UrbA?io rinkimA? kampanijAi?? paraA?A? uA? jA? surinkome dvigubai daugiau negu bAi??tina, ai??i?? panevAi??A?ieA?iai tiki, kad jis gali atstovauti jA? interesams.

Manau, per tAi?? laikotarpA?, kai A?monAi??s buvo apgaudinAi??jami, net verA?iami emigruoti, jie susivokAi?? turintys veikti patys, nevalia leisti, kad viskam diriguotA? vagys. Deja, Lietuvoje beveik neveikia savivalda. O juk turime daug resursA?, ir A?monAi??s yra puikAi??s, intelektualAi??s.

BAi??tent PanevAi??A?A? laikote savo ai??zA?aknA? dirvaai????

Taip, PanevAi??A?A? laikau savo gimtine. Ten visada nuvaA?iuoju, lankau senelio knygneA?io Masiulio kapAi??, greta palaidotas ir dAi??dAi?? Kuzma, taip pat knygneA?ys. PanevAi??A?yje amA?inojo poilsio atgulAi?? mano vyresnioji sesuo Silvija, mirusi 2007-aisiais. Ten, prie artimA?jA? kapA?, ai??zklausiuai??? patarimo, gaunu inspiracijA? veiklai.

Ai??O kaip vertinate kultAi??rinA? Lietuvos gyvenimAi???

NespAi??jame aplankyti visA? renginiA? ai??i?? toks jis turtingas! UgnAi?? Karvelis sakydavo: vienintelis produktas, kurA? galime eksportuoti, ai??i?? tai kultAi??ra. A?inoma, dar sportas garsina LietuvAi?? ai??i?? dabar MeilutytAi??. Turime ir kultAi??ros talentA?, pavyzdA?iui, pasaulyje pripaA?intas A?iuolaikinio meno atstovas A?ilvinas Kempinas. A?inoma, mane ypaA? domina Lietuvos teatras ai??i?? jis aukA?to lygio. Eimuntas NekroA?ius tikras genijus, jo spektaklius pagal Dante A?iAi??rAi??jau po du kartus ir kaskart giliai emociA?kai paveikdavo. Ai?? Rimo Tumino ai??zTris seserisai???, ai??zVyA?niA? sodAi??ai??? irgi Ai??jau ne sykA?. Vertinu AuA?ros ir Jono JuraA?A? spektaklius, puikiai perteikianA?ius emigracijos, tremties temas. Gaila, kad aA? negaliu Lietuvoje vaidinti ai??i?? mano prancAi??ziA?kas akcentas pernelyg ryA?kus. Gal prieA? deA?imtmetA? Igno Jonyno trumpo metraA?o filme ai??zSekmadienis toks, koks jis yraai??? suvaidinau prancAi??zAi??, pagrindinio herojaus (jA? vaidino Regimantas Adomaitis) A?monAi??. Jei dar prisireiktA? su prancAi??ziA?ku akcentu kalbanA?ios herojAi??s, mielai imA?iausiai??i??

DAi??koju uA? pokalbA?.