SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? lituanistinAi?? veikla

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Istorija
AUTORIUS:Ai??Algimantas Katilius

DATA: 2013-03

SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? lituanistinAi?? veikla

Algimantas Katilius

XIX a. pabaigos ai??i?? XX a. pradA?ios lietuviA? tautinio atgimimo istorijoje gerai A?inomas SeinA? vardas. Seinai A? mAi??sA? atgimimo istorijAi?? pirmiausia A?Ai??jo dAi??l ten veikusios kunigA? seminarijos ir jos auklAi??tiniA? A?sitraukimo A? kultAi??rinA?, ekonominA? ir net politinA? atgimstanA?ios tautos gyvenimAi??. Seinus vienu iA? kultAi??riniA? Lietuvos centrA? padarAi?? nuo 1906 m. pradAi??jusi veikti lietuviA?ka spaustuvAi??, kurioje buvo spausdinami lietuviA?ki laikraA?A?iai ir knygos. Jos atsiradimas siejosi su dvasininkA? veikla. Ai??iame straipsnyje plaA?iau nesigilinsime A? spaustuvAi??s veiklAi??, bet kalbAi??sime apie SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? lituanistinAi?? veiklAi??.

SeinA? kunigA? seminarija buvo A?steigta 1826 m. ir veikAi?? iki 1915 m. pavasario. Ai??ios mokymo A?staigos atsiradimAi?? lAi??mAi?? porAi?? prieA?asA?iA?. Pirma, XIX a. pradA?ioje A?kurtai VygriA? vyskupijai, o 1818 m. jos vietoje A?steigtai SeinA? (Augustavo) vyskupijai trAi??ko dvasininkA? pastoraciniam darbui. Antra prieA?astis daugiau tautinio pobAi??dA?io. vyskupija buvo etniA?kai dvilypAi?? ai??i?? sudaryta iA? apylygiA? lietuviA? ir lenkA? gyvenamA? daliA?, taA?iau kunigA? trAi??ko lietuviA?kai vyskupijos daliai. LietuviA? gyvenamose parapijose sAi??kmingam pastoraciniam darbui reikAi??jo mokAi??ti lietuviA? kalbAi??. LietuviA? kunigA? skaiA?iaus padidAi??jimo buvo galima laukti tik kunigA? seminarijAi?? A?kAi??rus geografiA?kai arA?iau lietuviA? gyvenamos vyskupijos dalies. DAi??l to Seinai ir kaip vyskupijos centras buvo labai tinkama vieta kunigA? seminarijai steigti.

Kalbant apie SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? lituanistinAi?? veiklAi??, iA? pradA?iA? reikia aptarti seminarijos klierikA? kontingentAi??. Tikslinga A?inoti, ar stojo A? 1826 m. A?kurtAi?? seminarijAi?? jaunuoliai iA? lietuviA?kA? parapijA?, koks buvo jA? santykis su klierikais, kilusiais iA? lenkiA?kos vyskupijos dalies? Viltys dAi??l lietuviA? kandidatA? pasiteisino jau pirmaisiais stojimo A? seminarijAi?? metais. IA? 29 asmenA?, kurie laikAi?? stojamAi??jA? egzaminAi??, tik du buvo lenkai, o visi kiti, anot egzaminAi?? priiminAi??jusio vyskupo sufragano Augustino Polikarpo Marciejevskio, ai??i?? lietuviai. Daugiausia kandidatA? atvyko iA? Liudvinavo parapijos ai??i?? net 4, po 2 kandidatus ai??i?? iA? MarijampolAi??s, Leipalingio, Rudaminos, Kalvarijos, NaumiesA?io (Vladislavovo) parapijA? ir po vienAi?? ai??i?? iA? BartninkA?, VilkaviA?kio, Miroslavo, PilviA?kiA?, ViA?tyA?io, Virbalio, SintautA?, GriA?kabAi??dA?io, LiA?kiavos, GelgaudiA?kio, Simno, ZapyA?kio, PlokA?A?iA? parapijA?.

Kiekvienais metais A? pirmAi?? kursAi?? priimamA? klierikA? skaiA?iA? ribojo civilinAi??s valdA?ios iA?leisti nurodymai. TaA?iau ne visada buvo laikomasi valdA?ios institucijA? nustatyto limito, t. y. vyskupijos hierarchai stengdavosi priimti tiek klierikA?, kiek reikAi??davo vyskupijos poreikiams. PriimtA? A? SeinA? kunigA? seminarijAi?? skaiA?ius kiekvienais metais A?vairavo. Nustatyta, kad per 1826ai??i??1914 m. laikotarpA? A? seminarijAi?? buvo priimti 1196 klierikai. PaA?iAi??rAi??kime A? jA? socialinAi?? ir geografinAi?? kilmAi??, iA?silavinimAi?? prieA? stojant A? seminarijAi??, tautinAi?? priklausomybAi??.

IA? bendro 1196 SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? skaiA?iaus socialinAi??s kilmAi??s duomenys pateikiami apie 980 asmenA?. Daugiausia stojo kilusieji iA? valstieA?iA?. IA? 980 seminarijos klierikA? tokiA? buvo 788 (80,4%). Kur kas maA?iau stojo bajorA? kilmAi??s kandidatA? ai??i?? 147 (15%). MaA?iausiai ai??i?? tik 45 (4,6%) pagal kilmAi?? buvo miestieA?iai. GeografinAi??s kilmAi??s duomenA? uA?fiksuota apie 910 klierikA?. Ai??ie duomenys nustatyti pagal parapijas arba pagal gminas (valsA?ius). Susumavus visus duomenis, galima padaryti iA?vadAi??, kad daug daugiau klierikA? stojo iA? SeinA? (Augustavo) vyskupijos lietuviA?kosios dalies: NaumiesA?io (Vladislavovo), MarijampolAi??s, VilkaviA?kio, Kalvarijos, SeinA? dekanatA?. IA? A?io regiono atvyko mokytis 687 klierikai ir tai sudaro 75,5% nuo bendro 910 asmenA? skaiA?iaus. Daug maA?iau kandidatA? atvyko iA? lenkiA?kosios vyskupijos dalies ai??i?? 178 (19,6%) klierikai. IA? uA? SeinA? (Augustavo) vyskupijos ribA? atvyko 45 (4,9%) klierikai. StudijuojanA?iA? seminarijoje gausa pasiA?ymAi??jo A?ios parapijos: GriA?kabAi??dA?io (52 klierikai), MarijampolAi??s (43), SintautA? (42), NaumiesA?io (Vladislavovo) (37), VilkaviA?kio (36), Ai??unskA? (21), PilviA?kiA? (18), SeinA? (17), LomA?os (16), LukA?iA? (14) ir kt. Apie SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? iA?silavinimAi??, prieA? A?stojant A? seminarijAi??, pavyko surinkti daugiausia duomenA? ai??i?? apie 1092 asmenis. Nuo pat seminarijos veiklos pradA?ios stojant A? jAi?? buvo reikalaujamas vidurinAi??s mokyklos keturiA? klasiA? iA?silavinimas. Tiesa, ypaA? pirmaisiais seminarijos veiklos deA?imtmeA?iais ne visada laikomasi A?io reikalavimo. IA?analizavus klierikA? iA?silavinimo lygA? nustatyta, kad daugiausia buvo mokAi??si vidurinAi??se mokyklose ai??i?? 986 klierikai. Kiti pasiskirstAi?? taip: vienas buvo baigAi??s universitetAi??, mokAi??si privaA?iose mokyklose (23), pradA?ios mokyklose (28), MarijampolAi??s marijonA? mokykloje (8), VeiveriA? mokytojA? seminarijoje (32), turAi??jo vaistinAi??s mokinio paA?ymAi??jimAi?? (3), turAi??jo karinA? paA?ymAi??jimAi?? (3), mokAi??si uA?sienyje (2). Kalbant apie vidurines mokyklas, iA? kuriA? jaunuoliai stojo A? SeinA? kunigA? seminarijAi??, pirmiausia reikia iA?skirti MarijampolAi??s mokyklas: iA? pradA?iA? ai??i?? apskrities mokyklAi??, o vAi??liau ai??i?? gimnazijAi??. IA? bendro 986 viduriniA? mokyklA? auklAi??tiniA? skaiA?iaus marijampolieA?iA? buvo 569 (57,7%). SuvalkA? gimnazijoje mokAi??si 131 (13,3%) asmuo. IA? LomA?os gimnazijos A?stojo 129 (13,1%). IA? SeinA? mokyklA? ai??i?? 69 (7%) klierikai. IA? VilkaviA?kio privaA?ios gimnazijos atvyko 8 (0,8%). IA? Augustavo mokyklos ai??i?? 2 (0,2%) klierikai. IA? kitA? mokyklA? ai??i?? 78 (7,9%) klierikai. Pagal klases vyravo keturiA? klasiA? iA?silavinimas. VisAi?? gimnazijos kursAi??, t. y. aA?tuonias klases, buvo baigAi?? 3 klierikai. PasitaikAi?? metA?, kai A? SeinA? kunigA? seminarijAi?? stodavo vien MarijampolAi??s gimnazijos auklAi??tiniai. Atskirais metais jie sudarydavo per 80 procentA? seminarijos klierikA?. TaA?iau paA?ioje XIX a. pabaigoje ir XX a. pradA?ioje gerokai sumaA?Ai??jo stojanA?iA?jA? A? seminarijAi?? iA? A?ios gimnazijos.

Kokia buvo klierikA? tautinAi?? sudAi??tis? Statistiniai duomenys yra tik apie 1904ai??i??1908 m. atkarpAi??. DAi??l to kalbant apie klierikA? tautinAi?? sudAi??tA? reikia iA?skirti du laikotarpius: 1826ai??i??1903 metA? ir 1904ai??i??1914 metA?. KalbAi??dami apie pirmojo laikotarpio klierikA? tautinAi?? sudAi??tA?, remsimAi??s prielaida, kad iA? etniA?kai lietuviA?kA? UA?nemunAi??s A?emiA? kilAi?? valstieA?iai daugiausia buvo lietuviai ir kalbAi??jo lietuviA?kai. IA? etniniA? lenkiA?kA? A?emiA? kilAi?? asmenys buvo lenkai ir kalbAi??jo lenkA? kalba. A?inoma, toks metodas neleidA?ia moderniu poA?iAi??riu nustatyti klierikA? tautinAi??s priklausomybAi??s, bet atskleidA?ia bent jau klierikA? etninAi?? kilmAi?? arba jA? gimtAi??jAi?? kalbAi?? (kalbAi??, kuria kalbAi??jo jA? tAi??vai). IA?analizavus socialinAi??s ir geografinAi??s kilmAi??s santykA?, galima teigti, kad 1826ai??i??1903 m., kai SeinA? kunigA? seminarijoje vyravo etniniA? lietuviA?kA? parapijA? valstietiA?kos kilmAi??s asmenys, joje galAi??jo bAi??ti 80% ar 81% lietuviA?kai kalbanA?iA? klierikA?, t. y. etniniA? lietuviA?. 1904ai??i??1914 m. laikotarpis dalijasi A? dvi dalis: 1904ai??i??1908 m., kai buvo fiksuota klierikA? tautinAi?? priklausomybAi??, ir 1909ai??i??1914 m., kai to nebuvo fiksuota. 1904ai??i?? 1908 m. pateikti statistiniai duomenys apie 101 klierikAi??. Lietuviais uA?raA?yti 56 (55,5%) klierikai, lenkais 44 (43,6%) ir vienas baltarusis (0,9%). 1909ai??i??1914 m. seminarijos vicerektorius Romualdas JalbA?ykovskis stengAi??si padidinti lenkA? klierikA? skaiA?iA? ir taip sulyginti, kad lietuviA? ir lenkA? bAi??tA? po tiek pat. Per A?A? laikotarpA? A?stojo 123 klierikai. IA? jA? 61 (49,6%) iA? lietuviA?kA? parapijA?, 58 (47,2%) iA? lenkiA?kosios vyskupijos dalies. Kiti klierikai atvyko iA? uA? SeinA? (Augustavo) vyskupijos ribA?. Ai??ie skaiA?iai rodo, kad SeinA? kunigA? seminarijoje 1909ai??i??1914 m. studijavo maA?daug po lygiai lietuviA? ir lenkA?. Taip pat buvo du ar trys baltarusiA? tautybAi??s asmenys.

IA? pateiktos SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? tautinAi??s sudAi??ties matyti, kad vyravo iA? lietuviA?kosios vyskupijos dalies kilAi?? jaunuoliai. Ai??is faktas bylotA? ir apie galimAi?? klierikA? lituanistinAi?? veiklAi?? seminarijoje. TaA?iau pirmaisiais seminarijos egzistavimo deA?imtmeA?iais tokios veiklos nebuvo. Tam, matyt, A?takos turAi??jo tai, kad nebuvo visuomenAi??s poreikio. Situacija keiA?iasi po 1863ai??i??1864 m. sukilimo ir vyskupo Konstantino IrenAi??jaus A?vykdytA? pertvarkA? seminarijoje. Apie to laiko situacijAi?? Jonas Totoraitis raA?Ai??: ai??zBeveik visi klierikai buvo lietuviai, lenkA? buvo tik keli. Tautinio lietuviA? supratimo nebuvo, bet pakAi??limas seminarijos mokslo vedAi?? juos prie to. Niekas lietuviams auklAi??tiniams, nors vis kalbantiems lenkiA?kai, negynAi?? nei kliudAi?? gyvent savu lietuviA?ku gyvenimu. Kaip A?monAi??s, kaip klierikai mAi??go daug lietuviA?kai dainuoti. Vakarais poilsio laiku seminarija skambAi??davo nuo lietuviA?kA? dainA?. Per vakacijAi?? klierikai prisirinkdavo nuo giminiA? ir paA?A?stamA? naujA? dainA? ir per metus jas dainuodavo. Beveik kiekvienas klierikas turAi??jo dainA? rinkinAi??lA?, vadinamAi?? dainA? ai??zkantiA?komisai???1. tautinius lietuviA? jausmus A?adino seminarijos profesoriai, ypaA? lenkA? kalbos ir literatAi??ros profesorius Stanislovas Jamiolkovskis, kuris seminarijoje dirbo 1864ai??i??1872 m. Jis gAi??rAi??josi lietuviA? klierikA? dainuojamomis dainomis, savo bibliotekoje turAi??jo kelias lietuviA?kas knygas ir duodavo jas skaityti klierikams, taip pat klierikus aprAi??pindavo lenkA? romantikA? kAi??riniais: Adomo MickeviA?iaus, Vladislovo KondratoviA?iaus, Ignaco Chodzkos, Juzefo KraA?evskio. Ragino klierikus, kai pabaigs seminarijAi??, pamokslus sakyti A?monAi??ms jA? kalba, kad geriau suprastA? skelbiamAi?? dievo A?odA?. Prof. S. Jamiolkovskis buvo pramokAi??s lietuviA? kalbos ir ragino klierikus rinkti lietuviA?kas dainas kaip lietuviA? poezijos pavyzdA?ius. Be to, profesorius per literatAi??ros pamokas A?diegdavo meilAi?? literatAi??rai ir norAi?? raA?yti. Tokia jo veikla neliko be atsako. 1866 m. vasarAi?? klierikai surinko 500 dainA? rinkinA?, kuris buvo parengtas spaudai, bet dAi??l carinAi??s valdA?ios trukdymA? neiA?leistas. Daugiausia dainA? surinko Adolfas Lapinskas (kunigu A?A?v. 1868 m.) Kalvarijos apylinkAi??seAi?? ai??i?? net 150. VAi??liau tautinAi?? savimonAi?? SeinA? seminarijoje palaikAi?? klierikai Antanas RaduA?is (A?st. 1869 m.), Petras KriauA?iAi??nas (A?st. 1871 m.), Justinas Pranaitis (A?st. 1878 m.) ir kt.

Tikroji klierikA? lituanistinAi?? veikla prasidAi??jo A?steigus slaptAi?? organizacijAi??. Jos pradininkas ai??i?? klierikas Antanas Staniukynas, kuris seminarijoje mokAi??si 1884ai??i?? 1889 metais. Jis A?kAi??rAi?? lietuviA?kA? knygA? bibliotekAi??lAi??, kurioje daugiausia buvo dainynai. Anot Juozapo Stakausko, A?i bibliotekAi??lAi?? ai??i?? lietuviA?kojo sAi??jAi??dA?io pradA?ia. 1888 m. A?kuriama slapta organizacija. Jos pirmininku iA?rinktas klierikas Adomas Tomas A?ilinskas (A?st. 1885 m.), o kasininku ir knygininku ai??i?? Andrius Dubinskas (A?st. 1886 m.). Ai??i organizacija veikAi?? iki seminarijos veiklos pabaigos. Per tAi?? laikAi?? klierikA? slaptos veiklos organizacinAi?? struktAi??ra pasikeitAi?? bent tris kartus. Pirmajame etape iA?siskyrAi?? 1889 m. kursas. J. Stakauskas raA?o: ai??zJie pralenkAi?? esamuosius tuomet draugijos reikalavimus ir davAi?? tonAi?? seminarijos atlietuvinimui. Pirmas kursas sudarAi?? kaip ir atskirAi?? draugijAi??, kurios tikslas buvo gerai iA?mokti lietuviA? kalbAi??, gerai mokytis ir atlietuvinti visAi?? kunigijAi??. Buvo nutarta atostogA? metu visur rodytis susipratusiais lietuviais, vien lietuviA?kai kalbAi??ti su jaunesniais kunigais ir A?adinti tautinAi?? dvasiAi?? visoje savo apylinkAi??jeai???2. Ai??io kurso lietuviA?kam darbui vadovavo klierikas Antanas Milukas. Antrasis organizuoto veikimo etapas ai??i?? tai penkiukiA? sukAi??rimas. Ai??iAi?? organizacijAi?? sukAi??rAi?? klierikas Ignacas A?iA?auskas (A?st. 1895 m.). PenkiukiA? organizacijos branduolA?, arba centrinAi?? valdybAi??, sudarAi?? penki asmenys: du tvirA?iausi parinkti iA? penkto kurso ir po vienAi?? ai??i?? iA? ketvirto, treA?io ir antro. Pirmas kursas neA?Ai??jo. Kiekvienas centrinAi??s penkiukAi??s narys turAi??jo suorganizuoti savo penkiukAi?? iA? artimiausiA? to paties kurso draugA?; jeigu pavykdavo, jis pats bAi??davo penktas narys ir turAi??jo grieA?tai slAi??pti informacijAi?? apie centrinAi??s penkiukAi??s veiklAi??. Kiekvienas tolesniA? penkiukiA? narys privalAi??jo taip pat suorganizuoti kitas slaptas penkiukes. Taip visi klierikai buvo A?traukti A? slaptAi?? organizacijAi??. CentrinAi?? penkiukAi?? visAi?? darbAi?? reguliuodavo neA?inant kitiems organizacijos nariams. PenkiukAi??s susirinkimus rengdavo slaptai susibAi??rAi??. Vasaros metu iA?Ai??jAi?? pasivaikA?A?ioti A? miA?kAi??, susirinkdavo po iA? anksto sutartu medA?iu. PradA?ioje A?i organizacija neturAi??jo pavadinimo, o paskui pavadinta ai??zAi??altiniuai???. 1904 m. penkiukiA? organizacija dAi??l asmeniA?kA? nesutarimA? iA?iro. Tada treA?iojo kurso klierikai iA? naujo subAi??rAi?? slaptAi?? draugijAi??, kuri veikAi?? iki Pirmojo pasaulinio karo. Jai priklausAi?? Antanas Ai??mulkA?tys, Jeronimas Valaitis, Antanas Steponaitis, Juozas Juozaitis. Ai?? A?iAi?? draugijAi?? buvo A?traukti kai kurie klierikai ir iA? vyresniA? kursA?. VAi??liau draugijos siela buvo Jonas Reitelaitis (A?st. 1907 m.). Ai?? valdybAi?? A?Ai??jo Juozas Juraitis (A?st. 1908 m.), Vladislovas PAi??stininkas (A?st. 1907 m.), Motiejus Petrauskas (A?st. 1905 m.), Mykolas KrupaviA?ius (A?st. 1908 m.). Draugija savo susirinkimus rengdavo bibliotekoje (bibliotekininkas ai??i?? J. Reitelaitis), nes A?ia buvo lengva suklaidinti seminarijos vadovybAi?? ir uA?maskuoti savo posAi??dA?ius; ateinant vicerektoriui R. JalbA?ykovskiui A? bibliotekAi??, visi posAi??dA?io dalyviai iA?siskirstydavo tarp lentynA? ir apsimesdavo skaitAi?? knygas. Draugijoje pasireiA?kAi??: Vincas Mykolaitis-Putinas, Petras Gerulis-Kragas, Juozapas Leonardas AviA?ienis, Vytautas GureviA?ius, J. Reitelaitis, M. KrupaviA?ius ir kt.

Klierikai ne tik skaitydavo slaptAi?? lietuviA?kAi?? spaudAi??, bet ir platindavo lietuviA?kus leidinius. J. Stakauskas nurodo: ai??zVisi klierikai lietuviai buvo tada knygneA?iai ir platino lietuviA? literatAi??rAi??. Per SeinA? seminarijAi?? Ai??jo didelAi?? lietuviA?kA? knygA? kontrabanda. Klierikai godA?iai skaitydavo iA? uA?sienio gaunamus laikraA?A?ius ir juos platindavo visoje vyskupijoje. LietuviA?kos knygos buvo gabenamos A? seminarijAi?? slaptai, be seminarijos vadovybAi??s A?iniosai???3. A. Dubinskas lietuviA?kiems laikraA?A?iams ir knygoms platinti sugalvojo savotiA?kAi?? bAi??dAi??. Seminarijoje buvo senA? laikraA?A?iA?. A. Dubinskas iA?plAi??A?davo tA? laikraA?A?iA? vidurinius lapus, palikdamas tik pirmutinA? ir paskutinA?, o A? vidA? A?dAi??davo po vienAi?? numerA? ai??zA?kininkoai???, ai??zVarpoai???, ai??zApA?valgosai???. Juozapas Laukaitis uA?siprenumeravo rusiA?kAi?? dienraA?tA? ai??zNovoje vremiaai???. Ai?? tAi?? laikraA?tA? A?dAi??davo ai??zVarpAi??ai???, ai??zApA?valgAi??ai??? ar knygAi??, apjuosdavo juostele su nurodytu adresu ir iA?siA?sdavo prenumeratoriui. LietuviA?kA? leidiniA? A? seminarijAi?? pristatydavo Sudargo klebonas SedereviA?ius. Jis kas pusAi?? metA? atsiA?sdavo brikAi?? laikraA?A?iA? ir knygA?. Klierikai sukraudavo spaudAi?? seminarijos palAi??pAi??se ir paskui arba paA?tu iA?siuntinAi??davo, arba iA?veA?iodavo po visAi?? vyskupijAi?? grA?A?dami atostogA?, arba iA?dalydavo giminAi??ms, kai A?ie lankydavosi seminarijoje. Ilgus metus lietuviA?kos spaudos A? seminarijAi?? pristatydavo Kalvarijos vikaras Adomas GrineviA?ius. VAi??liau lietuviA?kos spaudos atgabendavo Vincas Bielskius iA? BalsupiA? kaimo, MarijampolAi??s parapijos. LietuviA?kos knygos A? seminarijAi?? patekdavo ir kitais keliais.

SeinA? seminarijos klierikai prisidAi??jo ne tik prie slaptA? leidiniA? platinimo, bet ir prie jA? leidimo. IA? atsiminimA? ir kitA? A?altiniA? gerai A?inoma apie A?ios seminarijos klierikA? santykius su ai??zVarpoai??? sumanytojais ir leidAi??jais. J. Stakauskas konstatuoja: ai??zDar ai??zVarpasai??? nebuvo gimAi??s, o jo projektas seiniA?kiams lietuviams klierikams buvo A?inomas. VarA?uvos lietuviai studentai, sumanAi?? leisti ai??zVarpAi??ai???, buvo prisiuntAi?? seiniA?kiams jo programAi??, dAi??l kurios praA?Ai?? pareikA?ti savo nuomonAi??. VAi??liau seiniA?kiA? lietuviA? klierikA? slaptoji draugija, tarpininkaujant kun. A. GrineviA?iui, dr. Kaukui ir dr. Petrui MatulaiA?iui, palaikAi?? artimus ryA?ius su Maskvos ir VarA?uvos studentais, su kuriais drauge leido ai??zVarpAi??ai??? ir ai??zA?kininkAi??ai???4. Klierikai A. Milukas, A. T. A?ilinskas, J. KriA?A?iukaitis, J. Laukaitis, A. Dubinskas netgi dalyvavo kasmetiniuose varpininkA? suvaA?iavimuose. TaA?iau klierikA? ir varpininkA? bendradarbiavimas nutrAi??ko. Pretekstas ai??i?? Vinco Kudirkos 1894 m. ai??zTAi??vynAi??s varpuoseai??? paskelbta grieA?ta popieA?iaus Leono XIII iA?leistos enciklikos ai??zLenkA? arkivyskupams ir vyskupamsai??? kritika.

SeinA? seminarijos klierikai ne tik prisidAi??jo prie jau leidA?iamos spaudos ar jos leidimo organizavimo, bet ir patys leido savo laikraA?tAi??lius, vertAi?? knygas, raA?Ai?? straipsnius ir literatAi??rinius kAi??rinius. Seminarijoje buvo leidA?iami penkiA? pavadinimA? laikraA?tAi??liai. TaA?iau nepavyko rasti nAi?? vieno tA? laikraA?tAi??liA? originalo, apie jA? buvimAi?? A?inome tik iA? literatAi??ros.

Pirmasis pradAi??jo leisti laikraA?tAi??lA? klierikas A. Milukas. 1890 m. A?steigAi?? rankraA?tinA? laikraA?tAi??lA? ai??zKnaptai???. Jis buvo leidA?iamas neilgai. ai??zKnaptai??? pakeitAi?? laikraA?tAi??lis pavadinimu ai??zVisko po biskA?ai???, kurio iA?Ai??jo keliolika numeriA?. Paskui pasirodAi?? laikraA?tAi??lis ai??zViltisai???, jA? redagavo PranciA?kus BAi??A?ys. A. Milukas raA?Ai??: ai??zKiekvienas draugijos narys turAi??davo laiks nuo laiko paraA?yti straipsnA?, kurA? skaitydavo draugijos susirinkime, paskiau talpindavo raA?ytame laikraA?tAi??lyje. Geresni straipsniai tilpdavo uA?sienio laikraA?A?iuose ai??zA?kininkeai???, ai??zVarpeai??? ir ai??zApA?valgojeai???5. LaikraA?tAi??lA? ranka perraA?ydavo klierikai Jonas KudirkeviA?ius (A?st. 1889 m.), Vincentas Dargis (A?st. 1889 m.). Pagal P. BAi??A?A?, laikraA?tAi??lis buvo iA?leidA?iamas A?eA?tadieniais. P. BAi??A?ys prisiminAi??: ai??zAi??eA?tadienyje laikraA?tukas buvo A?teikiamas V kurso vyriausiam lietuviui, kuris turAi??jo jA? greitai perskaityti, A?teikti artimiausiam savo draugui A?pareigojant jA? taip, kad laikraA?tis per savaitAi?? pereitA? per visA? lietuviA? rankas. Ai??eA?tadienio vakare grA?A?davo A? redakcijAi??ai???6. Apie 1898 m. ai??zViltisai??? nustojo Ai??jusi, nes tuo metu prasidAi??jo draugijos ai??zSietynasai??? byla ir buvo laukiama kratA? seminarijoje. Slaptoji penkiukiA? draugija 1902 m. pradAi??jo leisti A?urnalAi?? ai??zJaunuomenAi??s draugasai???, jA? redagavo klierikas Juozapas Ai??vedas (A?st. 1900 m.). Nustojus veikti A?iai draugijai, nebAi??jo ir ai??zJaunuomenAi??s draugasai???. Paskui vAi??l iA? naujo pradAi??tas leisti SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? leidinAi??lis, pavadintas ai??zJaunimo drauguai???. JA? tvarkAi?? klierikai A. Ai??mulkA?tys (A?st. 1903 m.), J. Juozaitis (A?st. 1903 m.), Juozapas Aleksa (A?st. 1904 m.), M. Petrauskas (A?st. 1905 m.). LeidinA? seminarijos vadovybAi?? legalizavo; kiekvienAi?? numerA? perA?iAi??rAi??davo seminarijos rektorius arba vicerektorius. Paskutinis ai??zJaunimo draugoai??? redaktorius buvo klierikas Adomas Jasenauskas (A?st. 1904 m.). 1908 m. leidyba buvo nutraukta. Tai padaryta rektoriaus Vincento BlaA?eviA?iaus A?sakymu. J. Stakauskas raA?o: ai??zJasenauskas nueina pas viceregensAi?? V. DvaranauskAi?? su laikraA?tAi??liu praA?ydamas cenzAi??ruoti. Viceregensas atsako: ai??zDaugiau jau nebeleisite laikraA?tAi??lio.ai??? LaikraA?tAi??lio uA?darymo prieA?astis buvo A?i: lenkA? klierikai taip pat leido laikraA?tAi??lA?. JA? redaktoriai ir raA?ytojai blogai mokAi??si. TodAi??l vadovybAi?? uA?darAi?? jA? laikraA?tAi??lA?. Kai uA?draudAi?? lenkams, tai reikAi??jo uA?drausti ir lietuviams, kad bAi??tA? iA?laikyta lygybAi?? ir iA?vengta nesusipratimA?ai???7. Daugiau klierikai nebandAi?? leisti savo leidinAi??lio.

SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? kAi??rybinis darbas buvo A?vairus. SavotiA?ka raA?ymo mokykla ai??i?? klierikA? kuriami referatai. Juos skaitydavo ir svarstydavo slaptos organizacijos susirinkimuose. Reikia paA?ymAi??ti, kad klierikai savo korespondencijas ir straipsnius siA?sdavo A? lietuviA?kus laikraA?A?ius. IA? pradA?iA? siA?sdavo A? uA?sienyje spausdinamus laikraA?A?ius, o vAi??liau, po spaudos draudimo panaikinimo, savo straipsnius skelbdavo Lietuvoje leidA?iamuose periodiniuose leidiniuose. TaA?iau net ir po spaudos draudimo panaikinimo, ypaA? kai vicerektoriumi tapo R. JalbA?ykovskis, klierikai galAi??jo tik slAi??pdamiesi nuo seminarijos vadovybAi??s bendradarbiauti lietuviA?kuose laikraA?A?iuose ir A?urnaluose. IA?vardyti visA? spaudos bendradarbiA? ir tuo labiau jA? paraA?ytA? straipsniA? neturime galimybiA?. Galima paminAi??ti keletAi?? labiausiai pasireiA?kusiA? autoriA? pavardA?iA?: tai A. Milukas, P. BAi??A?ys, A. Dubinskas, J. Laukaitis, A. Ai??mulkA?tys, M. KrupaviA?ius, P. Gerulis-Kragas, J. Reitelaitis, Juozapas Vailokaitis ir kiti. Seminarijoje savo pirmuosius poetinius bandymus paskelbAi?? V. Mykolaitis-Putinas.

Klierikai Ai??mAi??si ir vertAi??jo darbo. P. BAi??A?ys atsiminimuose raA?o: ai??zMan seminarijoje esant II kurse, lietuviA? bAi??relis sumanAi?? padaryti kAi?? nors svarbesnio uA? atskirA? straipsneliA? raA?ymAi??. Tuomet buvo jauA?iamas lietuviA? kalboje pamokslA? trAi??kumas. LietuviA?kuose pamoksluose pasitaikydavo daug nelietuviA?kA? A?odA?iA? ir sakiniA?. Jaunieji baigusieji seminarijAi?? kunigai sunkiai iA?vengdavo nelietuviA?ko iA?sitarimo pamoksluose, kadangi naudodavosi spausdintais lenkiA?kais ar kitokiais nelietuviA?kais pamokslais. Taigi, neatsimenu, kas viename lietuviA? bAi??relio susirinkime iA?kAi??lAi?? sumanymAi?? paimti gerAi?? pamokslA? knygAi?? ir jAi?? iA?versti gryna lietuviA? kalbaai???8. Klierikai Ai??mAi??si versti lenkA? kalba iA?leistus kun. Karolio Juzefo FiA?erio pamokslus ir iA?vertAi?? pirmAi?? tomAi??. ai??zVisi lietuviai klierikai iA?sidalino, ai??i?? raA?o P. BAi??A?ys, ai??i?? apsiimdami iA?versti po vienAi?? pamokslAi??. Kai kam teko ir du. Man teko pareiga priA?iAi??rAi??ti jA? vertimus ir suvienodinti jA? kalbAi??. IV kurso klierikas Juozas Laukaitis A?pareigotas bAi??ti visA? pamokslA? redaktorium. Sumanymas buvo A?vykdytas: kalba suvienodinta, pagerinta ir redaktoriaus A?A?anga paraA?ytaai???9. Ai??iuos pamokslus O. MauderodAi??s spaustuvAi??je 1894 m. savo lAi??A?omis iA?spausdino Juozas Angrabaitis. AntrAi?? pamokslA? tomAi?? iA?vertAi?? P. BAi??A?ys, bet jis liko neiA?leistas. P. BAi??A?ys iA? lenkA? kalbos iA?vertAi?? ir A?v. Alfonso Liguorio knygelAi?? ai??zKaip JAi??zA? mylAi??tiai???. Ai??i knygelAi?? taip pat nebuvo iA?spausdinta. 1891 m. iA?leista A. Liguorio knyga ai??zApie maldAi?? kaipo raktAi?? A? dangA?ai???, kuriAi??, atrodo, iA? lenkA? kalbos bendromis jAi??gomis vertAi?? SeinA? kunigA? seminarijos klierikai ar vienas klierikas A. T. A?ilinskas. Kad klierikai angaA?avosi vertimams, rodo ir knygelAi??s apie Arso klebono ai??i?? prancAi??zA? A?ventojo Jeano Baptisteai??i??o Marie Vianneyai??i??io ai??i?? gyvenimAi?? vertimas. Ai??iAi?? knygelAi?? 1891 m. tikriausiai iA?vertAi?? aktyvus slaptos lietuviA? klierikA? draugijos narys J. KudirkeviA?ius (Kudirka). Kaip vertAi??jas seminarijoje ypaA? pasiA?ymAi??jo klierikas A. Ai??mulkA?tys, kuris mokAi??si 1903ai??i??1908 m. Jis seminarijoje per paskutinius dvejus metus iA?vertAi?? daugiau kaip 40 spaudos lankA?. 1907ai??i??1909 m. Seinuose, Vilniuje ir Kaune buvo iA?spausdintos A?eA?ios A. Ai??mulkA?A?io verstos ir paraA?ytos knygos10.

Seminarijos klierikai jAi??gas iA?bandAi?? ir groA?inAi??je literatAi??roje, daugiausia paskutiniais seminarijos veikimo metais. J. Stakauskas klierikA? organizacijAi?? netgi pavadino literatAi??rinio pobAi??dA?io draugija. LiteratAi??riniais gabumais pasiA?ymAi??jo: V. Mykolaitis-Putinas, P. Gerulis-Kragas, J. L. AviA?ienis, V. GureviA?ius, M. Petrauskas, J. Reitelaitis. IA? paminAi??tA? klierikA? P. Gerulis-Kragas labiau iA?siskyrAi?? kaip literatAi??ros kritikas ir tyrinAi??tojas. Jis uA? aktyvA? bendradarbiavimAi?? spaudoje buvo paA?alintas iA? seminarijos. Ir anksA?iau studijavAi?? klierikai turAi??jo literatAi??riniA? gabumA?. Tai Motiejus Gustaitis, Antanas Civinskas, PranciA?kus Augustaitis, A. Ai??mulkA?tys. Klierikai domAi??josi ir Lietuvos istorija. Pirmiausia reikia iA?skirti J. ReitelaitA?. Jo seminarijos laikA? istoriniai tyrinAi??jimai buvo spausdinami ai??zVadoveai???, ai??zAi??altinyjeai???, ai??zLietuviA? tautojeai???. Seminarijoje A? istorijos problemas gilinosi J. Totoraitis, kuris 1904 m. FribAi??ro universitete apgynAi?? daktaro disertacijAi?? apie MindaugAi??.

SeinA? kunigA? seminarijos klierikA? lituanistinAi?? veiklAi?? tinkamai apibAi??dina viena J. Stakausko citata: ai??zLietuviA?kasis SeinA? seminarijos sAi??jAi??dis buvo labai reikA?mingas lietuviA? tautiniam atgimimui. LietuviA?koji idAi??ja, kaskart vis labiau pagaudama jaunuosius kandidatus A? dvasinA? luomAi??, galutinai panaikino SeinA? dvasininkijos lenkiA?kAi??jA? veidAi?? ir davAi?? savo kryptA? naujame lietuviA?kosios kultAi??ros gyvenimeai???11.

1 Totoraitis J. IA? mAi??sA? atgijimo istorijos // Ateities spinduliai. ai??i?? 1916. ai??i?? Nr. 1. ai??i?? P. 40.

2 Stakauskas J. Naujieji nacionalizmai ir KatalikA? BaA?nyA?ia Lietuvoje / SudarAi?? Algimantas Katilius. ai??i?? Vilnius: Aidai, 2003. ai??i?? P. 194.

3 Ten pat. ai??i?? P. 216.

4 Ten pat. ai??i?? P. 206ai??i??207.

5 Spaudos laisvAi??s ir Amerikos lietuviA? organizuotAi??s sukaktuvAi??s / Antra laida. PranaiA?iA? JulAi??s lAi??A?omis. ai??i?? Philadelphia: Pa, [b.m.]. ai??i?? P. 380.

6 BAi??A?ys P. Atsiminimai / SuraA?Ai?? Zenonas Ivinskis, redagavo Juozas VaiA?nora, MIC. ai??i?? Chicago: LietuviA?kos Knygos Klubas, 1966. ai??i?? T. 1. ai??i?? P. 83.

7 Stakauskas J. Naujieji nacionalizmai ir KatalikA? BaA?nyA?ia Lietuvoje. ai??i?? P. 235.

8 BAi??A?ys P. Atsiminimai. ai??i?? P. 98.

9 Ten pat. ai??i?? P. 99.

10 Gudaitis L. Tautinio epo kAi??rAi??jas. ai??i?? Kaunas: ab, 1993. ai??i?? P. 12, 97.

11 Stakauskas J. Naujieji nacionalizmai ir KatalikA? BaA?nyA?ia Lietuvoje. ai??i?? P. 265.