Seniai seniai, toli toli ai??i?? maA?A? A?aliA? didelAi??s istorijos

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Baltijos A?aliA? istorija
AUTORIUS:Ai??Antanas Ai??ileika
DATA: 2013-12

Seniai seniai, toli toli ai??i?? maA?A? A?aliA? didelAi??s istorijos*

KodAi??l esame ai??zA?inomi neA?inomiejiai???

PrieA? pradAi??damas kalbAi??ti apie Baltijos A?aliA? beletristikos vietAi?? pasaulio kontekste, norAi??A?iau A?iek tiek papasakoti apie save. Esu Kanadoje gimAi??s, bet nuo lietuviA?kos tradicijos neatsiejamas raA?ytojas. JaunystAi??je neketinau raA?yti apie LietuvAi?? ar Lietuvai aktualiomis temomis, buvau entuziastingas anglofilas, A?simylAi??jAi??s anglA? kalbAi??. JauA?iausi priklausantis pasauliams, pavaizduotiems karaliaus JokAi??bo Biblijoje, Shakespeareai??i??o, Arthuro Conano Doyleai??i??o, Somerseto Maughamo kAi??riniuose. Buvau tartum Britanijos tautA? sAi??jungos ai??i?? imperijos liekanos ai??i?? narys.

Kai uA?augau, vaikiA?kas entuziazmas iA?tirpo praeityje, taA?iau meilAi?? anglA? kalbai tebAi??ra tokia stipri, kad kai kurios poemos vis dar priverA?ia mane pajusti stiprA? jaudulA?. Vis dAi??lto dabar visa mano raA?oma groA?inAi?? literatAi??ra nukreipta A? LietuvAi??, pasakoju apie lietuvius, A?stengianA?ius perA?engti ribas, o kartais gebanA?ius sugrA?A?ti A? save.

Esu lietuviA? imigrantA? vaikas, tad nereikia giliA? psichologiniA? A?A?valgA?, norint suprasti, koks mano kAi??riniA? turinys ir kodAi??l taip atkakliai tyrinAi??ju iA?siskyrimAi??, netektA?. Kad ir kaip atrodytA? paradoksalu, taA?iau, prieA?ingai negu mano tAi??vA? kartai, kuriAi?? karas ir pokaris A?iauriai traumavo, man A?ie tragiA?ki A?vykiai su baisiais jA? padariniais tapo A?kvAi??pimo A?altiniu.

VisA? pirma, esu egzilio atstovas, todAi??l A? tAi?? faktinAi?? medA?iagAi??, kurios semiuosi Lietuvoje, A?velgiu iA? atstumo. Esu iA?tremtas ne tik iA? tos vietos, bet ir iA? to laiko. Egzilis A?rodAi?? savo naudAi?? praeities raA?ytojams, bet retai susimAi??stoma apie antrAi??jAi?? kartAi??, kamuojamAi?? jausmo, kad ji irgi iA?tremta. Taip, tai neabejotina tiesa, kuriAi?? su liAi??desiu konstatuojame, matydami, kokiA? A?iauriA? teroristiniA? aktA? kartais griebiasi antros egziliantA? generacijos atstovai A?vairiose valstybAi??se.

Antra, augdamas pokario metais, aA?, kaip ir dauguma A?moniA?, kilusiA? iA? okupuotA? Baltijos A?aliA?, kurios tuo metu neegzistavo pasaulio A?emAi??lapyje, buvau prislAi??gtas, jauA?iausi taip, tarsi bAi??A?iau nematomas. Ai??is jausmas ir privertAi?? mane tapti raA?ytoju, raA?ymas leido pasijusti regimam, tam tikru bAi??du egzistuojanA?iam. RaA?ytojai karjeristai trokA?ta matyti savo vardus atspausdintus, o man A?is poreikis beveik prilygo A?Ai??tbAi??tinumui, nes ne tik patvirtino, kad egzistuoju, bet ir pavertAi?? mano buvimAi?? A?manomu.

Galiausiai esu laimingas, gebAi??damas vidutiniA?kai skaityti ir kalbAi??ti (nors neraA?au) lietuviA?kai. Turiu pakankamai imlumo lietuviA? kalbai, tiek uA?tenka, kad atsivertA? langas A? Lietuvos kultAi??rAi?? ir istorijAi??, kad atrasA?iau ir galAi??A?iau A?avAi??tis turtinga A?odine tradicija, gilintis A? atsiminimA? knygas, kurias jA? autoriai daA?niausiai iA?leidA?ia savo lAi??A?omis, pasakodami maA?ai kam A?inomas biografijas.

Tai, kAi?? raA?au, yra istorijos apie lietuvius, bet kas jas skaito? Gyvenu ir dirbu kanadietiA?koje literatAi??rinAi??je aplinkoje, A?ia ir yra mano auditorija. KAi??riniai verA?iami A? lietuviA? kalbAi??, bet aA? raA?au visA? pirma kanadieA?iams, o kartu visai Amerikai. Viena iA? knygA? iA?versta net A? kinA? kalbAi??, taigi A?is tas iA? tA? pasakojimA? apie LietuvAi?? nukeliauja daug toliau uA? mano aplinkos ribA?.

Kas pasakoja apie A?vykius, nutikusius Baltijos A?alyse, susiduria su tam tikrais sunkumais, bet esama ir tam tikrA? pranaA?umA?, kurie atsiveria pasauliniame kontekste (ypaA? angliA?kai kalbanA?iose A?alyse). Tai mane sugrAi??A?ina prie A?ios kalbos esmAi??s. KAi?? reiA?kia raA?yti apie Baltijos A?alis Kanadoje ar bet kurioje kitoje angliA?kai kalbanA?ioje A?alyje? Toliau tAi?? ir apA?velgsiu.

Bet prieA? pradAi??dami paklauskime savAi??s: ai??zKodAi??l norime, kad kiti suA?inotA? mAi??sA? istorijas?ai???

Jeigu atsakysime, kad pasaulis privalo suA?inoti apie mAi??sA? kanA?ias, nes mAi??sA? patirtis savita, kitoniA?ka, turAi??sime pripaA?inti ir tai, kad jau, atrodo, rengiamos net OlimpinAi??s kentAi??jimo varA?ybos, o kai bus iA?matuotas mAi??sA? kanA?ios dydis, kai kuriA? vertintojA? uA?uojautos galbAi??t nesulauksime. Kitaip tariant, niekas neprivalo mAi??sA? klausytis vien todAi??l, kad mes to norime. Svarbiausia turAi??ti, kAi?? pasiAi??lyti kitiems.

Nedera ir maldauti: ai??zPraA?au, iA?klausykite manAi??s!ai??? A?monAi??s nemAi??gsta, kai trokA?tama jA? dAi??mesio. Ir atvirkA?A?iai ai??i?? jie mielai iA?klausys, jeigu sakysite: ai??zAA? turiu kAi?? jums papasakoti!ai???

Manau, Baltijos A?aliA? istorijos tikrai vertos, kad bAi??tA? iA?girstos, A?inoma, vieA?umas neatsiejamas nuo pripaA?inimo, A?teisinimo. Tas keistas jausmas, kad esu nematomas, man, gimusiam pokario metais, asocijuojasi su Baltijos A?aliA? nAi??diena. Estija, Latvija ir Lietuva jau vAi??l turi savo vietAi?? A?emAi??lapiuose, taA?iau angliA?kai kalbanA?io pasaulio sAi??monAi??je jA? nerasime. Taigi keliaukime toliau, aptardami kliAi??tis, kylanA?ias tiems, kurie nori pasakoti Baltijos A?aliA? istorijas.

Ai??iaurAi??s Amerikoje visA? trijA? Baltijos valstybiA? tiek geografija, tiek istorija ai??i?? terra incognita. Netgi tvirtinA?iau, kad dauguma kanadieA?iA? ir amerikieA?iA? apie A?ias A?alis A?ino tiek pat, kiek apie KazachstanAi??, nebent jA? kaimynystAi??je gyvena koks estas, latvis ar lietuvis. Tarp kitko, kalbant apie neA?inojimAi??, nereikAi??tA? iA?skirti ir savojo. BAi??tA? ne pro A?alA? savAi??s paklausti, ar daug A?inome apie Baltijos A?aliA? kaimynAi?? BaltarusijAi??? Gal vertAi??tA? suA?inoti A?iek tiek daugiau?

Taigi A?i A?emAi??s pAi??da, kaip ir daugelis kitA? vietA?, vakarieA?iams yra maA?ai A?inoma. IA? dalies tAi?? lemia domAi??jimosi Baltijos valstybAi??mis stoka. SakyA?iau, ne tik esame beveik neA?inomi, bet beveik niekam tas ir nerAi??pi. Tam tikru atA?vilgiu mes, Donaldo Rumsfeldo A?odA?iais tariant, ai??i?? A?inomi neA?inomieji.

Antra vertus, mAi??sA? gali nemAi??gti tie A?monAi??s, kuriems esame A?inomi. PavyzdA?iui, ieA?kodamas knygA? apie LietuvAi?? internetinAi??je svetainAi??je Amazon.com, daugiausia randu kAi??riniA? apie HolokaustAi??. Kaip estai, latviai ir lietuviai vis dar jauA?iasi nesaugAi??s dAi??l savo kaimynA? rusA?, taip dalis A?ydA? prisimena Baltijos A?alis be jokio A?velnumo, juo labiau meilAi??s. VisiA?kas prieA?iA?kumas.

Gyvuoja teorija, sukurta vieno A?ydA? mAi??stytojo, esAi?? pastangos iA?ryA?kinti, kokias kanA?ias Baltijos A?alims sukAi??lAi?? sovietA? okupacija, yra kaukAi??, slepianti jA? paA?iA? nusikaltimus, padarytus valdant naciams. Garsi RytA? Europos istorikAi?? Anne ApplebaumAi?? yra man sakiusi, kad tokia A?ydA? pozicija bet kuriuo atveju ai??i?? kraA?tutinumas. NenorAi??A?iau nuklysti nuo temos, plAi??todamas A?iAi?? minties gijAi??, tiesiog noriu priminti, kad ne visa auditorija mAi??sA? atA?vilgiu iA? anksto nusiteikusi palankiai.

TreA?ia kliAi??tis, jei kalbAi??sime apie apskritai visos RytA? Europos istorijas, yra ta, kad A?ios A?alys Vakarams atrodo svetimos, nes atitrAi??kusios nuo jA?. Toks poA?iAi??ris daA?nai A?okiruoja RytA? europieA?ius, kurie jauA?ia stipriAi?? VakarA? traukAi?? ir didesnAi?? arba maA?esnAi?? antipatijAi?? rytinei A?emyno pusei. Baltijos A?aliA? nepriklausomybAi??s siekis, vAi??liau narystAi?? Europos SAi??jungoje, laikytina tos traukos iA?raiA?ka, bent A?iek tiek, nors nevisiA?kai, sumaA?ino minAi??tAi?? atotrAi??kA?. Vis dAi??lto vakarieA?iai nuoA?irdaus palankumo rytieA?iams nepuoselAi??ja ir dabar.

Aptariamasis regionas turi prastAi?? reputacijAi??. 1985-aisiais vyko akademinAi?? konferencija, kurioje A?inomas kairiA?jA? paA?iAi??rA? istorikas Ericas Hobsbaumas skaitAi?? praneA?imAi??, pavadintAi?? ai??zRytA? Europos atsilikimasai???, iA?leista ir tokio pavadinimo knyga.

Apskritai viskas RytA? Europoje vakarieA?iams atrodo keista, daugiausia todAi??l, kad jiems tai svetima, neA?inoma. Be to, kiekvienas A?mogus turi savo nuomonAi??. Draugas, su kuriuo kartais loA?iu pokerA?, sakAi??, kad jo A?mona niekada nAi?? kojos nekeltA? A? RytA? EuropAi??.Ai?? NepaaiA?kino kodAi??l, bet potekstAi?? akivaizdi ai??i?? Europos Rytai, jA? abiejA? manymu, yra necivilizuoti.

Susiduriame tiek su komiA?kais stereotipais, tokiais kaip Boratas, tiek su dar tamsesniais, tokiais kaip, pavyzdA?iui, Jonathano Franzeno kAi??rinyje ai??zPataisosai??? sukurta antiutopija arba ai??zAvinAi??liA? tylAi??jimoai??? personaA?as Hanibalas Lekteris ai??i?? fiktyvus serijinis A?udikas ir A?mogAi??dra, kilAi??s iA? Lietuvos.

Taigi RytA? Europos, kuriai priklauso ir Baltijos A?alys, vertinimams daro A?takAi?? neiA?manymas, abejingumas ir A?siA?aknijAi?? stereotipai.

Beje, atrodo, kad A?odA?iA? derinys ai??zRytA? Europaai??? niekam nepatinka. Lenkai, kaip ir Baltijos A?aliA? gyventojai, yra A?sitikinAi??, kad gyvena Europos centre. Kai kurie A?monAi??s net A?siA?eidA?ia, pavadinti RytA? europieA?iais, nes Rytus jie sieja su viskuo, kas bloga, o Vakarus ai??i?? su viskuo, kas gera. ManyA?iau, toks mAi??stymas iA?duoda perdAi??tAi?? jautrumAi??, kuris ir skatina stereotipA? klestAi??jimAi??. A?velgiant iA? VakarA? pozicijos, RytA? Europa apima visas tautas, kurios priklausAi?? vadinamajam RytA? blokui kartu su vakarine SovietA? SAi??jungos dalimi.

GalimybAi??s

Taigi, kai ateina laikas skelbti poezijAi??, beletristikAi?? ar memuarus apie RytA? EuropAi??, iA?kart kyla keletas problemA?. TaA?iau ten, kur esama problemA?, atsiranda ir galimybiA?.

PavyzdA?iui, aA? esu radAi??s ir teberandu autentiA?kA? liudjimA? apie nepaprastai dramatiA?kus A?vykius Lietuvoje. Jie atskleidA?ia, kokias kanA?ias A?monAi??s patyrAi?? XX a. viduryje. Lietuva irgi priklauso teritorijai, kuriAi?? istorikas Timothyai??i??s Snyderis vadina kruvinomis A?emAi??mis. Ai??ios A?alies istorija rodo, kaip A?monAi??s elgiasi, susidAi??rAi?? su A?iauria priespauda. Ai??

BAi??ti kilusiam iA? vietos, priklausanA?ios RytA? Europai, A?domu. Nuolatos susiduriame su istoriniais asmenimis iA? RytA?, taA?iau atsigrAi??A?usiais A? Vakarus, kuriuos jie praturtino arba buvo jA? uA?grAi??dinti.

PavyzdA?iui, Petras RimA?a ai??i?? skulptorius, iA?vykAi??s iA? Lietuvos, studijavo ParyA?iuje drauge su Rodinu, bet grA?A?o atgal ir tapo savo A?alies garsenybe. O Jacquesai??i??as Lipchitzas atsisveikino su Lietuva, vos atradAi??s savo paA?aukimAi??, biA?iuliavosi su Picasso, tapo pasaulyje A?inomu skulptoriumi. Intriguoja faktas, kad abu atvykAi??liai iA? Lietuvos drovAi??josi, pirmAi?? kartAi?? pieA?dami nuogAi?? pozuotojAi??. RimA?a, studijA? draugo paklaustas, ar yra kada anksA?iau matAi??s nuogAi?? moterA?, prisipaA?ino, kad tik vienAi?? kartAi??, atsitiktinai, bet iA?kart droviai nusigrAi??A?Ai?? susigAi??dAi??s. Ai??domu, kad Lipchitzas, Chaimas Soutineai??i??as, atvykAi?? iA? Lietuvos, Constantinas Brancusiai??i??s ai??i?? iA? Rumunijos, sugebAi??jo ParyA?iuje A?tvirtinti folklorinius gimtinAi??s motyvus, paversdami juos A?iuolaikiA?kais, moderniais. Kitaip tariant, RytA? Europos patirtis praturtino VakarA? kultAi??rAi??.

SusidomAi??jAi??s dviejA? lietuviA? kilmAi??s skulptoriA? gyvenimo trajektorijomis paraA?iau romanAi?? ai??zBronzinAi?? moterisai???.

Kitas nepaprastas personaA?as, apie kurA? norAi??A?iau papasakoti ir kuris negalAi??tA? bAi??ti kilAi??s iA? niekur kitur, iA?skyrus Baltijos A?alis, ai??i?? lietuviA? poetas, raA?Ai??s vaikams, Kostas Kubilinskas. Jis buvo tarsi pokarinAi??s Lietuvos dr. Seussas [amerikieA?iA? raA?ytojas, pats iliustruodavAi??s savo poezijos knygas vaikams, ai??i?? red.]. Poeto eilAi??raA?A?ius mokAi??jo atmintinai iA?tisos skaitytojA? kartos, A?velnios jo eilAi??s tapo neatsiejama vaikystAi??s peizaA?o dalimi.

Bet A?is vyras toks komplikuotas, beveik iA?protAi??jAi??s! Per pirmAi??jAi?? sovietA? okupacijAi?? jis raA?Ai?? satyras apie StalinAi??, o kai sovietai grA?A?o, jam teko atsakyti uA? antisovietinAi?? savo kAi??rybAi?? ai??i?? buvo uA?verbuotas kagAi??bistA?. Labiau uA? viskAi?? troA?kAi??s bAi??ti poetu, jis nusprendAi?? pakilti aukA?A?iau moralAi??s ne tik kaip raA?ytojas, bet ir kaip A?mogus. Savo atsidavimAi?? reA?imui A?rodAi??, A?sitrynAi??s tarp partizanA?, du rezistentus nuA?ovAi?? pats, dar daugiau jA? A?uvo todAi??l, kad iA?davikas nurodAi?? stribams, kur paslAi??ptas bunkeris. Po A?iA? A?vykiA? Kubilinskas paraA?Ai?? lietuviA?kAi?? dr. Seusso poemos ai??zKatinas su skrybAi??le sugrA?A?taai??? atitikmenA?.

Kubilinskas man primena CzesAi??awo MiAi??oszo knygos ai??zPavergtas protasai??? personaA?Ai??. NebAi??A?iau galAi??jAi??s A?sivaizduoti tokio A?mogaus ai??i?? vieno iA? tA?, kuriems siaubingi kompromisai leido gauti tai, ko jie troA?ko.

Esu sakAi??s, kad lietuviA?kasis mano kAi??rybos turinys ai??i?? tai dovana, taA?iau ne Lietuvai, o literatAi??rai.

RaA?au apie LietuvAi?? nebAi??tinai tik tam, kad papasakoA?iau, kiek daug liAi??dnA?, tragiA?kA? istorijA? ten A?vyko. Kiekviena A?alis patyrAi?? vienokiA? ar kitokiA? dramA?. PastarA?jA? trijA? mano romanA? veiksmas vyksta Lietuvoje, nes tai dramatiA?ka vieta, o vyrA? ir moterA?, atsidAi??rusiA? nepakeliamai sunkioje situacijoje, veiksmai atskleidA?ia, kaip apskritai iA?saugoti A?moniA?kumAi??. Kalbu ne tik apie LietuvAi??. Leiskite man laikytis A?ios nuomonAi??s.

AA? neraA?au istoriniA? pasakojimA?, raA?au amA?inas istorijas, kuriose vaizduoju vyrus ir moteris, nepavaldA?ius konkreA?iam laikui. RaA?au apie LietuvAi?? ne vien dAi??l to, kas A?ia A?vyko, bet labiau todAi??l, kad A?ios istorijos atspindi pasaulA?, kuriame gyvename.

ai??zIliadojeai??? apraA?yta kanA?ia, kurios apimta AndromachAi?? maldavo HektorAi??, kad jis nesikautA? uA? Trojos sienA?, niekuo nesiskiria nei nuo kanA?ios, kuriAi?? jauA?ia kanadietAi?? A?mona ar motina, maldaudama savo vyrAi?? ar sAi??nA?, kad nevaA?iuotA? savanoriu kariauti A? AfganistanAi??, nei nuo kanA?ios motinA?, praradusiA? vyrus ar sAi??nus Lietuvos rezistencinAi??se kovose. Bet vyrai Ai??jo ir eis A? karAi??, o moterys verkAi?? ir verks tAi??kstanA?ius metA?.

Antra galimybAi??, kuriAi?? suteikia Baltijos A?aliA? istorijos, ai??i?? A?iA? A?aliA? atokumas. Ai??iaurAi??s amerikieA?iams tos vietos atrodo egzotiA?kos. BAi??tent A?ia glAi??di prieA?astis, kodAi??l pramanytas serijinis A?udikas Hanibalas Lekteris atvyko bAi??tent iA? ten. Baltijos A?alys nAi??ra tokios kaip Transilvanija, taA?iau savaip jAi?? primena. ManyA?iau, raA?ytojo strategija A?ia ai??i?? pasinaudoti tuo, kad vieta nepaA?A?stama, neA?prasta. NereikAi??tA? A?rodinAi??ti, esAi?? Baltijos A?aliA? A?monAi??s niekuo nesiskiria, pavyzdA?iui, nuo Mississaugos, Toronto priemiesA?io, gyventojA?. Ai??domu bAi??tent tai, kuo viena vieta skiriasi nuo kitos.

PavyzdA?iui, susidomAi??jau, kad caro laikais Lietuvoje buvo labai maA?ai tiltA?, nes jA? statyba brangiai kainavo. Jau pastatytieji tiltai buvo tarsi siauras keliukas, kuriame susitinka daugybAi?? A?moniA?, atkeliavusiA? iA? plataus ir tolimo pasaulio. Kur gausu keleiviA?, ten atsiranda ir vagiA?, o jie daA?nai slAi??pdavosi po tiltais, laukdami nieko neA?tarianA?iA? keliauninkA?. Taip atsirado mitas apie keliA? vaiduoklius, puolanA?ius A?mones iA? pasalA?. KadAi?? A?varytA? baimAi??s vagims, lietuviai katalikai iA? medA?io droA?davo dideles religines statulas, jas dAi??davo A? dAi??A?es su stiklais ir pastatydavo taip, kad A?ventA?jA? A?vilgsniai bAi??tA? nukreipti A? tiltus. Medinis Kristus ar A?v. Jurgis turAi??jo apsaugoti keliautojus, o jei nepavyks to padaryti ai??i?? bent jau sugAi??dinti vagis. Bet vagys, kaip A?inome, yra uA?kietAi??jAi??, jA? lengvai neA?bauginsi. Kartais iA?Ai??mAi?? statulAi??les iA? nameliA?, patys ten A?lA?sdavo, kad pasislAi??ptA? nuo lietaus. Toks elgesys man atrodo nepaprastai juokingas ir A?mogiA?kas. Niekada nebAi??A?iau galAi??jAi??s A?sivaizduoti nieko panaA?aus, jei nebAi??A?iau turAi??jAi??s galimybAi??s susipaA?inti su lietuviA?kais A?altiniais.

TreA?ia, RytA? Europa darosi vis labiau matoma dAi??l istorinAi??s savo evoliucijos. Per pastaruosius deA?imtmeA?ius daug istorikA? vakarieA?iA? raA?Ai?? ir teberaA?o apie A?iAi?? A?emyno dalA?. IA? daugybAi??s knygA? paminAi??siu bent keletAi?? ai??i?? tai Normano Davieso ai??zEuropaai???, Tonyai??i??o Judtai??i??o ai??zPokarisai???, Anne Applebaum ai??zGeleA?inAi?? uA?dangaai???, Marci Shore ai??zPelenA? skonisai???.

Istorikai parodo keliAi??, kuriuo seka tiek romanistai, tiekAi?? negroA?inAi??s literatAi??ros raA?ytojai.

Ketvirta, Baltijos A?aliA? A?monAi??s visada raA?Ai?? atsiminimus, bet palyginti naujas A?anras gyvenimo istorija suteikAi?? galimybAi?? lengviau A?iuos kAi??rinius iA?leisti, o sulaukAi?? skaitytojA? pripaA?inimo, jie gana plaA?iai pasklinda. Gyvenimo istorijos ai??i?? tai pasakojimai apie paprastA? A?moniA? kasdienybAi??, jA? rAi??pesA?ius ir dA?iaugsmus. Nuo biografijos A?anro gyvenimo istorijos skiriasi tuo, kad jose vaizduojamas subjektas nAi??ra A?A?ymybAi??, o apie jo gyvenimAi?? pasakojama, maA?iau paisant literatAi??riniA? madA?. Gyvenimo istorijA? rinka nAi??ra didelAi??, daugiausia jas skaito akademinAi?? bendruomenAi??, bet A?is A?anras pamaA?u prigyja, atsiranda vis daugiau tokiA? knygA?, kaip, pavyzdA?iui, ai??zVienos moters gyvenimasai???, ai??i?? jAi?? paraA?Ai?? Kalifornijos valstijos universiteto darbuotoja Irene Praitis, norAi??dama papasakoti apie savo motinAi??.

Penkta, kol Baltijos A?alys nAi??ra gerai A?inomos, gyvai domimasi, kAi?? joms teko patirti per naciA? ir sovietA? okupacijAi??, kai staiga atsidAi??rAi?? tarp kAi??jo ir priekalo. A?monAi??s nori daugiau apie tai suA?inoti, nes egzistencinAi??s kibirkA?tys A?ia dar ypaA? karA?tos.

Galiausiai multikultAi??rinis atvirumas, buvAi??s neA?sivaizduojamas prieA? keletAi?? deA?imtmeA?iA?, dabar tapo kasdieniniu reiA?kiniu, tad pasakojimai apie tolimas A?alis dabar yra kur kas maA?iau neA?prasti negu anksA?iau, kai, pavyzdA?iui, buvusiA? Britanijos kolonijA? raA?ytojA? sAi??kmAi?? kandA?iai vadindavo net ai??zimperijos antpuoliuai???.

Diskutuotini moralAi??s ir technikos aspektai

Taigi tiek apie sunkumus ir galimybes. Temomis, kurios susijusios su Baltijos valstybAi??mis, sunku raA?yti dar ir dAi??l maA?iausiai vienos moralinAi??s, ir dAi??l keleto techniniA? problemA?.

Moralinis aspektas neatsiejamas nuo Holokausto temos. Beveik visa XX a. Ai??iaurAi??s Amerikoje paraA?yta groA?inAi?? literatAi??ra, kurioje vaizduojamos Baltijos A?alys, vienaip ar kitaip narplioja tai, kas susijAi?? su Holokaustu. Net jei neraA?oma A?ia tema tiesiogiai, vis tiek neA?manoma jos iA?vengti. Kita vertus, jei apie tai neraA?ytume, tada kaltinimas, kad bandome nuslAi??pti istorinAi?? Baltijos A?aliA? kaltAi??, bAi??tA? pagrA?stas. Savo naujausiame romane ai??zPogrindisai??? kalbu apie antisovietinAi?? rezistencijAi??, vykusiAi?? pokario metais. Knyga ne apie HolokaustAi??, taA?iau iA?vengti jo A?eA?Ai??lio vis tiek nebuvo A?manoma. Vienas iA? mano kanadieA?iA? kolegA? papriekaiA?tavo, esAi?? A?ydA? persekiojimus ir genocidAi?? akcentavau nepakankamai. Kiti kaltino, kad blogai pasirinkau siuA?etAi??, nes romane apie partizanus apskritai nederAi??tA? kelti Holokausto temos. Kiek A?moniA?, tiek nuomoniA?. Nors ir labai nelengva apie tai kalbAi??ti, vis dAi??lto negalAi??A?iau A?sivaizduoti, kad pasakojimas apie Baltijos A?alis bAi??tA? sukurtas, apeinant kraupA? Holokausto A?eA?Ai??lA?, nesvarbu, ar pasakojama apie A?vykius prieA? tragedijAi??, ar po jos.

TechninAi??s problemos, raA?ant apie Baltijos A?alis, yra tokios paA?ios, kaip kuriant groA?inAi?? literatAi??rAi?? apskritai. Esu raA?ytojas, todAi??l neturiu teisAi??s versti skaitytojus nuobodA?iauti, privalau Lietuvos istorijAi?? ir geografijAi?? perteikti taip, kad nebAi??A?iau panaA?us A? dAi??stytojAi??, bimbinAi??jantA? prieA?ais nuobodA?iaujanA?ius studentus. PrieA?ingai negu studentai, kuriems lankyti paskaitas bAi??tina, skaitytojai gali bet kada sviesti knygAi?? A?alin. AmerikieA?iA? raA?ytojas Elmoreai??i??as Leonardas yra puikiai pasakAi??s: gerAi?? knygAi?? paraA?ysime tik tada, kai iA?mesime visas nuobodA?ias dalis.

Bet kaip tAi?? padaryti?

Pastarosiose dviejose savo knygose taikiau skirtingas strategijas.

Romane ai??zPogrindisai??? ai??i?? tai ekstremalus sutrumpinimas ir palyginimas. Lietuvos istorijAi?? pateikiu labai koncentruotai, A?domiausius jos aspektus lygindamas su tuo, kas tuo pat metu vyko Vakaruose.

ai??zBronzinAi??s motersai??? veiksmas vyksta pasakA? A?alyje. Pagalvojau, jeigu Lietuva bAi??tA? suvokiama lyg savotiA?ka mistinAi?? barono Miunhauzeno A?emAi??, remdamasis A?ia charakteristika lengviau pasiekA?iau tikslo.

Baigdamas norAi??A?iau pasakyti: istorijos, kurias radau Lietuvoje arba kurios mane A?kvAi??pAi??, yra vertos, kad bAi??tA? papasakotos, nes atskleidA?ia A?mogaus laikysenAi?? kritinAi??mis egzistencijos akimirkomis. Pasakokime istorijas A?tikinamai, stengdamiesi kuo labiau prikaustyti dAi??mesA?. O jeigu mano siAi??lomos estetinAi??s strategijos jums nepravers, tada kviesA?iau raA?ytojus ieA?koti naujA? keliA?, kaip praturtinti pasaulio vaizduotAi??.

IA? anglA? k. vertAi?? Simona BrizgytAi??


* Parengta pagal praneA?imAi??, 2013 m. rugsAi??jA? skaitytAi?? Tartu kolegijoje Toronte, Estijos studijA? centro organizuotame simpoziume ai??zMaA?os A?alys dideliame pasaulyjeai???.