Ai??iandienAi??s lietuviA? literatAi??ros versmAi??s: amA?inos ir iA?nykstanA?ios

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Svarstymai
AUTORIUS:Ai??Vytautas Martinkus

DATA: 2013-03

Ai??iandienAi??s lietuviA? literatAi??ros versmAi??s: amA?inos ir iA?nykstanA?ios

Vytautas Martinkus

A�

AtrodytA?, kuo A?vairesnAi?? literatAi??ra, tuo geriau, taA?iau esame persipykAi?? su vertybiA? tvarka, pernelyg abejojame aukA?tA?jA? ir paA?iA? aukA?A?iausiA?jA? ai??i?? pradiniA? ai??i?? vertybiA? galia, o kai nebelieka jokiA? tvarkA?, nuomoniA? A?vairovAi?? ir jA? lygiavertiA?kumas arba bent jA? teisAi?? bAi??ti kartu sunkiai dera.

Vertinant naujas knygas susitarti dAi??l bendros pozicijos beveik neA?manoma. KAi?? gi, galima bAi??tA? ir A?itaip ai??i?? gyventi ginA?ijantis. Su iA?lyga: neturAi??tA? dAi??l mAi??sA? nesutarimA? gilAi??ti patys lemtingiausi prieA?taravimai tarp literatAi??ros ir kitA? menA?, tarp tautinAi??s literatAi??ros ir tautinAi??s kultAi??ros. Nesutariant dAi??l giluminiA? mAi??sA? nacionalinAi??s literatAi??ros pamatA? lengva juos visai uA?mirA?ti, pakeisti moderniomis, masiniu bAi??du gaminamomis pamatA? konstrukcijomis. Tada pradeda nykti, nematomai tirpti mAi??sA? tautinAi?? literatAi??ra. Vietoje jos ima formuotis globali, visA? ir niekieno literatAi??ra. UA?simerkiame ai??i?? ai??znematomeai??? lietuviA? literatAi??ros tapatumo problemos, o vietoje mAi??sA? klasikos randasi daugiaveidAi?? ir daugialypAi??, lengvai sukonstruojama ir iA?ardoma literatAi??ros ai??zkaip visurai??? savastis.

LogiA?ka, kad sparA?iai maA?Ai??ja elitinAi??s ir daugAi??ja populiariosios ai??i?? ai??zmasinAi??sai??? ai??i?? literatAi??ros.

Tiesa, toksai vertinimA? ir nuomoniA? poliariA?kumas yra santykinis. Ne visa skaitytojams neA?tinkanA?iA? autoriA? kAi??ryba laikytina tikrai vertinga, tikrai elitine. Ir atvirkA?A?iai. SudAi??tinga, daugiamatAi?? literatAi??ra vertinama tik uA? tam tikrAi?? jos reikA?miA? sluoksnA?. Kartais ai??i?? vos uA? vienAi??. DaA?nai ai??i?? pavirA?inA?. Niekas neA?ino ar nenori A?inoti, koks minimalus tokiA? sluoksniA? skaiA?ius bAi??tinas geram literatAi??ros kAi??riniui, padeda jam A?gyti estezAi??s galiAi??. LiteratAi??ra vadiname etinius, psichologinius, sociologinius, politinius ir kitus, kokius tik norime prasimanAi??, raA?inius.

GalbAi??t tai nAi??ra labai nauja, atvirkA?A?iai, gal visiA?kai nAi??ra nauja, taA?iau padeda suprasti, kodAi??l gyventi literatAi??ra, svarstyti jos klausimus yra kasdienAi?? provokacija ai??i?? literatAi??ros reikA?mAi??s ai??ziA?sprAi??staai???, vis tenka klausti savAi??s ir kitA?, kokia jinai yra, ta pati ar jau visai kitokia, kokios vertybAi??s jAi?? maitino ar tebemaitina. SakyA?iau, iA?sivaikA?tome paA?iA? nusitiestais keliais.

Ar pavyktA? vienytis (dAi??l jos) iA?sivaikA?tant?

Matyt, galima. Kiekvienas, kaip ir visais laikais, turAi??tA? ai??znekelti girnA?ai???, giliau suprasti, aiA?kintis, pajausti kaA?kAi??, kas vadinama literatAi??ros savastimi, konkretaus kAi??rinio individualumu, jo estetiA?kumu ir pan.

KalbAi??tis apie tai dar sunkiau nei apie literatAi??rAi?? jos prigimties ar istorinAi??s kultAi??rinAi??s paskirties klausimais. VAi??lgi ai??i?? netikima, kad galima susitarti. EstetiA?kumas visada buvo miglota ir daug ginA?A? kelianti A?mogaus patirtis, o A?iandien dAi??l jo kaip niekada nesutariama. Ne vienam atrodo, kad ir kalbAi??ti apie estetikos problemas yra nei moksliA?ka, nei iA?mintinga, nei prasminga. Tarsi esame iA?sigandAi?? visko, kas mums daro poveikA?, turi galios, kas nAi??ra tik mAi??sA? paA?iA? susitarimai, gera valia. Nesu linkAi??s demonizuoti jokiA? poveikiA?, nenorAi??A?iau vengti tradiciniA? jA? A?vardijimA?, turAi??A?iau nebent priminti, kad estetinAi?? kAi??rinio galiAi?? sunku apibrAi??A?ti, ji, kaip ir bet kuri galia, anot Michelio Foucault, linkusi slAi??ptis. Tai tikrai juoda katAi?? tamsiame kambaryje. TaA?iau jinai tikrai yra, ir kai kuriems kritikams vis dAi??lto pavyksta jAi?? jei ne pagauti, tai bent pajausti ir nurodyti jos vietAi?? kitiems.

Manau, mAi??sA? tautinAi??s literatAi??ros statusas jau yra istoriA?kai pripaA?intas. Jo pamatas ai??i?? lietuviA? kalba, etninAi?? A?emAi??, kraA?tovaizdis, tautosaka, pasaulAi??jauta ir pasaulAi??voka. KodAi??l juo abejojame?

Paradoksalu, taA?iau dabartinAi??s literatAi??ros vertAi?? vis daA?niau svarstoma be sAi??sajA? su A?vardytomis pamatinAi??mis jos vertybAi??mis, be kuriA? ji negalAi??jo atsirasti ir A?iandien negalAi??tA? gyvuoti. Juk literatAi??ros kAi??rinys gyvuoja tik kaip tam tikros kultAi??rinAi??s, mAi??sA? atveju ai??i?? etnokultAi??rinAi??s struktAi??ros arba sistemos dalis. Kaip sAi??saja su dieviA?kaisiais (ar kitaip A?vardytais) pradais. Be ko ji apskritai negali bAi??ti. Man regis, tai visada, o A?iandien ypaA? aktualu. BAi??tina aiA?kintis, diskutuoti, susitarti visais paraliteratAi??riniais, hiperliteratAi??riniais ar tiesiog filosofiniais literatAi??ros (gyvybAi??s) klausimais. Per pastarAi??jA? deA?imtmetA? tame pradiniame tautinAi??s literatAi??ros vertybiA? pasaulyje, kurA? turiu galvoje, kai kas pasikeitAi?? ne vien A? gerAi??jAi?? pusAi??.

MAi??sA? kultAi??ros horizonte A?ios vertybAi??s vis reA?iau bepastebimos ar tampa beveik neA?A?iAi??rimos, o pasmarkAi??jo, net sunuoA?mAi??jo Europos ir globaliA?jA? vertybiA? ataka. Be abejo, tai nAi??ra nelaukta. Net neA?inau, kiek A?imtmeA?iA?, o nuo XIII a. tikrai esame labai panaA?iame kultAi??ros A?tampA? lauke. Atskirti, pasirinkti, apginti tai, kas sava arba gali bAi??ti sava kaimyno ar sveA?io mAi??stymui, tikAi??jimui, gyvenimo reikA?miA? ir prasmiA? pasauliui, mAi??sA? tautai ne vienAi?? amA?iA? teko Europos ir Azijos karuose. GriAi??vant Rusijos imperijai atkurta lietuviA? valstybAi?? atsidAi??rAi?? viso pasaulio kultAi??rA? sAi??vartose. Tapo sunkiau.

Menu XX amA?iA? kaip ne itin protingAi??, ne itin laimingAi??, uA?tat labai tragiA?kAi?? pasauliniA? utopiniA?, ai??zgrynA?jA?ai??? vertybiA? medA?iotojA? amA?iA?. Siekiai kAi?? nors iA? kultAi??ros paimti, atimti, perdalyti buvo siejami su visuotiniais graA?aus rytojaus, naujo A?mogaus, naujo pasaulio idealais. Kas iA? to iA?Ai??jo, baisu prisiminti. VertybiA? pasaulyje sugriauta buvo daugiau nei sukurta. XXI amA?ius neatsilieka nuo ankstyvesniojo. DvyniA? dangoraiA?iA? griAi??tis, man regis, labai simboliA?ka. Griauti tebAi??ra lengviau nei statyti. Sunku net patikAi??ti, kad taip lengvai ir greitai trupa, griAi??va, nyksta, atrodo, tokios tvirtos tradicinio tikAi??jimo ar tradicinAi??s A?eimos A?ventovAi??s, etinAi??s mAi??sA? gyvenimo sargybos, patriotinAi?? atspara, tautinio tapatumo stuburas.

Ne iA?imtis ir lietuviA? literatAi??ra. Jos tautinAi??mis versmAi??mis ir ypaA? tautinAi??mis perspektyvomis tenka vis daA?niau suabejoti. Ir ginti jas. Ar istorinAi??s jos versmAi??s ai??i?? ypaA? kalba, ne maA?iau ai??i?? etninAi?? pasaulAi??voka ir pasaulAi??jauta, tebAi??ra pajAi??gios atlaikyti jas puolanA?ias jAi??gas ai??i?? ir atvirai puolanA?ias, ir slaptomis (klastingai, nes labai ai??zramiaiai???) naikinanA?ias? Laisvosios rinkos A?alininkai vartoja ai??zA?velnesnesai??? sAi??vokas: anot jA?, vyksta ne tautiniA? galiA? naikinimas, tai ai??i?? ne jA? kamagras online australia. iA?likimas arba iA?nykimas, o tik buy telmisartan online. konkurencija. Neva visa, ko Lietuvai reikia, tai tik gerA? darbo arba verslo sAi??lygA?. Ar tokiame homo economicus vertybiA? pasaulyje esama ir kaA?in ar gali atsirasti vietos lietuviA? literatAi??rai? Akivaizdu ai??i?? jos nereikia. TaA?iau juk toks kelias nAi??ra vienintelis. kodAi??l lenkiame galvAi?? prieA? A?A?, o ne kitAi??, A?mogui artimesnA?, vertingesnA? pasaulA?? KodAi??l uA?mirA?tame humanistikos abAi??cAi??lAi???

Jau senokai sakome, kad esame atviri ai??i?? globalios Lietuvos pilieA?iai, kurie tiki ai??i?? mums pavyks iA?saugoti savo kalbAi?? ir etninAi?? kultAi??rAi??, be kurios neliktA? ir savos ateities. Ar tikrai pavyks? Ar iA?tversime? Ar nAi??ra kito, taip pat A?iuolaikiA?ko, kelio? Ar globali A?oko terapija, kuriAi?? iA?gyvename per dvideA?imt metA?, tikrai neturi alternatyvos? Gal turime minAi??ti ne Maironio ar Kristijono DonelaiA?io jubiliejus ai??i?? remtis tik lietuviA?kos kalbos genais mAi??sA? literatAi??roje, gal reikia grimzti A? gilesnes kultAi??ros sietuvas, senesnius amA?ius, kai raA?tija mAi??sA? kraA?te kilo kitA? kalbA? formomis, minAi??ti kitokias, archetipais vadintinA? senosios baltA?, aisA?iA? ir pan. kultAi??ros reiA?kiniA?, sukaktis? TaA?iau tam bAi??tina gyva istorinAi?? sAi??monAi??.

Kas galAi??tA? mums A?iandien papasakoti aktualiAi??, prasmingAi?? Lietuvos istorijAi?? ai??i?? kaip maA?ai tautai iA?saugoti savo tapatumAi??, neiA?tirpti, nebAi??ti paaukota didelei? Gal kas jAi?? jau raA?o? NegirdAi??jau, nors ir su pavydu seku naujausius kultAi??ros istorikA? darbus. JA? daugAi??ja, bet gal vis dar ne tie jA? darbai, nes matau, kaip ai??zestetiA?kaiai??? gali bAi??ti griaunama mAi??sA? ateitis ai??i?? tai, kas dar turi bAi??ti. Ir deja, jau buvo, deja, jau yra (anot Koheleto). Tiesa, Algimantas BuA?ys, pernai iA?leidAi??s ai??zSeniausiosios lietuviA? literatAi??ros istorijAi?? ir jos chrestomatijAi??ai???, rodo istorikams naujojo istorizmo pavyzdA?: Lietuvos istorijAi?? galima raA?yti ir kaip jos kultAi??ros vienos dalies ai??i?? literatAi??ros ai??i?? istorijAi??.

Neseniai Saulius Spurga ai??zLietuvos A?inioseai??? perspAi??jo: ai??zKad tauta A?engtA? globalios Lietuvos keliu, turi A?vykti tautinAi??s sAi??monAi??s lAi??A?is. Tai skausmingas procesas ai??i?? dauguma jA? A?vertins kaip griAi??tA?, kaip katastrofAi??. Globali Lietuva tam tikru poA?iAi??riu yra kita A?alis nei ta, kuriAi?? mylAi??jo Justinas MarcinkeviA?ius. TaA?iau gyvenimas negailestingas ai??i?? mes galime neA?sileisti svetimA? vertybiA? ar uA?sienieA?iA?, bet gali atsitikti taip, kad nebebus kAi?? saugoti ir kAi?? ginti, nes daugeliui lietuviA? tai taps nepatraukluai???*.

Taip, kas pasensta ai??i?? mirA?ta. TaA?iau pagalvokime apie nauja: lietuviai ai??znenoriai??? Lietuvos be svetimA? vertybiA? ir uA?sienieA?iA?, nes tokia ji jiems ai??znepatraukliai???. SakyA?iau, apokaliptinis vaizdas. NenorAi??A?iau pripaA?inti jo tikroviA?ku. Nesakau, kad niekas neturi teisAi??s bAi??ti globaliais optimistais ar realistais ir barti tA?, kurie liAi??di prie etnokultAi??rinio medA?io su apkapotomis A?aknimis. Nesu katastrofininkas, ES siekiui bAi??ti skirtingiems, bet vieningiems pritariu. TaA?iau negaliu neiA?girsti tikro mAi??sA? katastrofininko ai??i?? Arvydo Ai??liogerio balso. Jo poetinis simbolinis Lietuvos kaip vandens laA?o, nukritusio ant A?kaitintos geleA?ies, A?vaizdis yra puiki ir ironiA?ka globalios Lietuvos kritika. TaA?iau A?vaizdis ar metafora savaime nieko nepakeiA?ia, nebent uA?degtA? veikimo aistrAi??, padAi??tA? jei ne kovoti, tai susitarti.

DAi??jAi?? vu! Abu jie ai??i?? katastrofininkas ir globalus lietuvis ai??i?? man primena jau prieA? dvideA?imt metA? Milano Kunderos pasakytAi?? mintA? apie lietuviA? kalbos ir poezijos groA?A?, jA? ai??zritminAi?? anA?ambemano tAi??kmAi??ai???, kuri, anot M. Kunderos, gana greitai, deja, iA?nyks, nes ai??zvisos maA?os tautos turAi??s susitaikyti su skaudA?ia tikrove, jog jos iA?nyks vienos pirmA?jA?ai???. Visi trys primena, kad neturime teisAi??s nieko neveikti ten, kur kAi?? nors iA?manome ir uA? kAi?? atsakome pirmiausia patys.

KAi?? vis dAi??lto reiA?kia mAi??sA? literatAi??ra A?io apokaliptinio vaizdo ai??i?? tegul kaip tragiA?kos vizijos ai??i?? akivaizdoje? IA? kur (kas) tie ai??zdaugelisai???, kurie iA? pradA?iA? pasakys, kad jiems nepatrauklAi??s K. Donelaitis, Antanas Baranauskas, A?emaitAi??, Maironis, Justinas MarcinkeviA?ius, o vAi??liau ai??i?? ir Sigitas Geda, Romualdas Granauskas, Marcelijus Martinaitis, Vanda JuknaitAi?? ir visi kiti? Bet juk jokio aukso amA?iaus, ir ypaA? kaip globali Lietuva, tikrai nebus. Daug kartA? istorija tai (A?)parodAi??. KAi?? turi suvokti pati lietuviA? literatAi??ra, kad ji tinkamai sergAi??tA? savo pamatus ir iA?liktA? (savimi)? KAi?? A?inome apie jos stiprybes ir silpnybes? Kaip jai susivienyti su kitais aukA?tA?jA? dvasiniA? vertybiA? advokatais, sargybiniais, gynAi??jais ir, aiA?ku, kAi??rAi??jais?

AtsakymA? A? A?iuos ar A? kitus panaA?ius klausimus galAi??tA? rastis labai individualiA?. RaA?ytojams, mano galva, tinkamiausias atsakymas yra vienas ai??i?? vertingos jA? knygos. LiteratAi??ros kAi??riniai, kuriA? estetika grindA?iama lietuviA? etnokultAi??ros vertybAi??mis. JA? sAi??A?aukos su tuo, kas vertingo jau klasikA? sukurta. NeA?tikAi??tina, kad lietuviams tai bAi??tA? nepatrauklu.